Printer Friendly

Wooden architecture in cities: opportunities for preserving/Miestu medines architekturos issaugojimo galimybes.

Ivadas

Apie senosios medines architekturos savituma ir medzio statybos tradicijos verte daznai kalbama oficialiuose Lietuvos paveldosaugos dokumentuose, specialistu darbuose ir populiarioje publicistikoje. Lietuva, kaip ir Skandinavijos krastai, vadinama medzio kulturos salimi, nes cia, skirtingai nuo Vakaru Europos, si tradicija isliko gyvybinga iki XX a. vidurio. Meno istorikai randa rimtu argumentu, jog Lietuvoje bei Lenkijoje statyba is medzio turejo itakos formuojantis murinei gotikos architekturai (Sokolowski 1906: 35-40; Drema 1991: 88, 97). Dauguma Vakaru Europos miestu medines statybos kvartalu neteko XIX a., pramonines revoliucijos metu. Siaureje isliko Brygenas (Bergeno senamiescio dalis), Norvegijos kalnakasiu miestas Roros. Medine architektura cia kruopsciai priziurima ir saugoma.

Medzio paveldui Lietuvoje atstovauja sakraline architektura, kryzdirbystes reliktai, provincijos dvarai, senosios kaimo sodybos, taip pat miestu ir miesteliu gyvenamieji namai. Kiekvienos objektu grupes issaugojimo ir atgaivinimo problemos kiek skirtingos. Kaimu, dvaru pastatai apleisti ir labiausiai kencia nuo socialines aplinkos pasyvumo. Miestu mediniai namai (ypac Vilniaus ir Kauno)--priesingai--patiria kaitos ir naikinimo pavoju, nes nekilnojamojo turto renovacija cia pleciasi lyg upe pavasario polaidzio metu. Miestuose isliko palyginti nemazai mediniu pastatu. Kazkam jie--egzotiski reliktai, kitiems--iprastas bustas, kuri norima padaryti siltesni ir patogesni, tretiems -- kliutis pletros kelyje. Vis dar yra mananciu, jog "medines lusnos" menkina didmiesciu prestiza. Taciau priesingos nuomones atstovu pamazu daugeja.

Niekam ne paslaptis, kad didzioji dalis trapaus, itin atidzios prieziuros reikalaujancio medinio paveldo yra kritines bukles. Ka siuo klausimu oficialiai deklaruoja Lietuvos paveldo apsaugos teise bei ja vykdancios institucijos? Ar reali didziuju miestu medines architekturos islikimo galimybe? Ka galima pasiulyti miestu medines architekturos gaivinimo labui? Siame tekste remiamasi Kauno medines architekturos pavyzdziais, kurie iki N. Luksionyte. Miestu medines architekturos i 130 ssaugojimo galimybes siol nepakliuvo i apsaugos strategiju ir programu demesio lauka. Straipsnio tikslas--kiek galima objektyviau ivertinti Kauno medines architekturos issaugojimo poreikius ir galimybes.

Miestu medine architektura Lietuvoje tyrineta arba istoriniu ir menotyriniu aspektu, arba praktiniais (issaugojimo) tikslais. Apie Vilniaus ir Kauno medinius pastatus istorizmui ir modernui skirtuose leidiniuose yra teke rasyti siu eiluciu autorei (Lietuvos architekturos istorija 2000: 141-147, 173-177, 220-222, 450-452; Luksionyte-Tolvaisiene 2000: 103-133, 2001: 137-154). Vilniaus Uzupio namus placiau nagrinejo J. Jureviciene (2002), Zveryno--M. Ptasek (1993, 2002). Minetos autores tyre medines architekturos raida ir tipologija bei stilistika, taip pat atkreipe demesi i apsaugos problemas. Pazintini aspekta skatina Kulturos paveldo departamentas, kurio iniciatyva isleistas straipsniu rinkinys Medine architektura Lietuvoje (2002), jame specialistai apzvelgia kaimo namus, dvaru sodybas, baznycias ir sinagogas, kryzdirbyste, Klaipedos krasto bei kurortu medinius pastatus. Papildyta knygos versija, kurioje itraukti ir miestu namai, departamentas ruosiasi isleisti anglu kalba. Vizualia pazinti su Vilniaus ir Kauno mediniais namais fotografiju albumuose pateikia dailininkas A. Surgailis (2006, 2008).

Tiek Vilniuje, tiek Kaune daryta taikomojo pobudzio tyrimu, kurie nera publikuoti ir zinomi tik specialistams. Architekturos ir statybos instituto mokslininkai A. Miskinis ir N. Steponaityte vertino viso Kauno medinius pastatus, remdamiesi apziura naturoje (Miskinis, Steponaityte 1995). Su grupe pagalbininkiu paciai yra teke tirti ir vertinti dvieju teritoriju architekturos pavelda: 2002 m. parengtas Zaliakalnio dalies prie Geliu ir Minties ratu apsaugos reglamentas, 2007 m.--kitos Zaliakalnio dalies tarp Perkuno ir Kauko aleju tyrimas1. Abiejose Zaliakalnio dalyse gausu mediniu namu. Reglamento tema paskelbtas mokslinis straipsnis (Luksionyte-Tolvaisiene 2005). Vilniaus medine architektura savivaldybes uzsakymu placiai tyrineta ir fiksuota rengiant apsaugos strategijos matmenis (Filipaviciene ir kt. 2004; Puodziukiene ir kt. 2005).

Kauno medines architekturos resursai

Remiantis sukauptu istoriniu ir naturos tyrimu analize, galima daryti isvada, jog tipologijos poziuriu me diniai Kauno namai ivairesni nei Vilniaus. Tarpukariu Vilniuje medinuku beveik nebestatyta, o Kaune tuo metu buvo pats ju klestejimo metas. Skirtinos 8 mediniu namu tipologines grupes, atstovaujancios dviems laikotarpiams--carizmo ir tarpukario. Jos tokios:

--XIX a. vidurio "dvareliai" miesto pakrasciuose: charakteringi ju atstovai islike Bugos g. 4 (Naujamiestis, statytas apie 1850 m.), A. Mackeviciaus g. 96, 1885 m. (Azuolu kalnas), Radvilu dvaro g. 1a, 1 (Vilijampole), Veiveriu g. 18 (Aleksotas).

--XIX a. pabaigos--XX a. pradzios miestieciu namai: pvz.: K. Donelaicio g. 5 (1896 m., Naujamiestis), D. Poskos 7/Trimito g. 8 (Naujamiestis), Pusyno g. 27 (Sanciai), Jurbarko g. 10 (Vilijampole).

--Tipizuoti XIX a. pabaigos kariskiu namai (Juozapaviciaus pr. 15, Sanciai, Lakunu pl. 46, Aleksotas) bei gelezinkelieciu namai (Juozapaviciaus pr. 124b, Juozapaviciaus pr. 125, 131, Sanciai, Tunelio g. 17 ir Ciurlionio g. 18, Naujamiestis).

--Tarpukario sodybiniai nameliai Zaliakalnyje, Sanciuose, Vilijampoleje: Kudirkos g. 6, Krasevskio g. 7 (Zaliakalnis), Kranto al. 77, 89 (Sanciai), Vidurine g. 15, Kernaves g. 18 (Vilijampole).

--Tarpukario nuomojamu butu namai: Minties rato g. 24, M. Jankaus g. 32 (Zaliakalnis), Jurbarko g. 73 (Vilijampole).

--Tarpukario vilos: Zemaiciu g. 20 (Zaliakalnis), A. Smetonos al. 75 (Panemune), Planetu g. 15 / Sietyno g. 17 (Linksmadvaris).

--4 desimtmecio modernistiniai kotedzai--Minties rato g. 51 (Zaliakalnis), Gailutes g. 19 (Panemune).

--Vasarnamiai Panemunes kurorte--Gailutes g. 28, A. Smetonos al. 29, A. Smetonos al. 81.

Seniausi yra Naujamiescio mediniai namai, ju like nedaug (didele dalis nugriauti arba neatpazistamai pakeisti). Patys archajiskiausi--mediniai dvareliai Naujamiescio pakrasciuose; juos erdviuose sklypuose statesi i miesta persikeliantys bajorai. Dauguma dvareliu sunaikinti, ispudingiausias islikes--apie 1850 m. datuojama Kauno burmistro rezidencija (1 pav.) K. Bugos g. 4 (vidus perplanuotas i butus 1929 m.). Dvareliai budavo renciami ant auksto murinio cokolio, turedavo rusius, prieangius su kolonomis (neislikes Kartofliskiu palivarko namas).

Miestieciu namai (2, 3, 4 pav.) pailgi, statyti sonu i gatve, dengti dvislaiciais skardos stogais, rastu sienos cokolineje dalyje apkaltos lentelemis vertikaliai, likusi dalis--horizontaliai, langai su langinemis (Donelaicio g. 5, Karo ligonines g. 9, D. Poskos g. 7). Tai sodybinio pobudzio namai. Jie taip pat vyrauja buvusiuose Kauno priemiesciuose. Siaurose, padrikose Vilijampoles gatvelese isikure zydai statesi nedidelius namus su krautuvelemis. Vieni is ju atgrezti i gatve sonu, kiti--galu, durys tiesiai is gatves, langai su langinemis. Zemuju Sanciu priemiestis kuresi 1862 m. nutiesus gelezinkeli --cia steigesi fabrikai, apsigyveno darbininkai. Nemuno pakranteje nutiestos gatveles palaipsniui apstatytos mediniais nameliais nedideliuose sklypuose. Sanciuose labiausiai paplite vientiso turio sodybiniai namukai (5-6 pav.), kai kurie su atvirais prieangiais arba verandomis, su langinemis. Tarpukariu daug sodybiniu namu pastatyta Zaliakalnyje. Jie staciakampio plano, vieno arba dvieju butu, kai kurie paaukstinti mezoninais, mansardomis, kiti turi istiklintas verandas. Atviri prieangiai buna su profiliuotomis medzio kolonelemis. Pasitaiko verandu, kuriu langai suskaidyti geometrinio piesinio remais, svyti spalvotais stiklais. Israiskingumo suteikia langines, sandrikai, apylanges, frontoneliai, piliastru imitacijos, kiaurapjuviu lenteliu dekoras. Nors namu turiai giminingi lietuviu etninei tradicijai, taciau dekoras kartais artimas klasicizmo, baroko, Art Nouveau stilistikai.

[FIGURE 1 OMITTED]

[FIGURE 2 OMITTED]

[FIGURES 3-4 OMITTED]

[FIGURES 5-6 OMITTED]

Sanciai gali pasigirti mediniais karines tvirtoves puskarininkiu bei gelezinkelio tarnautoju namais (7, 8 pav.), statytais XIX a. pabaigoje. Taupumo sumetimais naudoti keli tipizuoti turio ir dekoravimo variantai. Kitas paplites medines statybos tipas--dviauksciai gyvenamieji namai, kuriuose budavo po 4 arba daugiau nuomojamu butu (9, 10 pav.). Tai ekonomisku bustu namai, isoreje paprastai nedekoruoti, sienos karkasines, apkaltos lentelemis. Tokiu namu paplitima galejo skatinti lakoniska Skandinavijos saliu medine architektura.

Kiaurapjuvis medzio dekoras istorizmo laikotarpiu buvo populiarus daugelyje Europos regionu, ypac slavu krastuose. Taciau butume neteisus, miestu namuose neizvelgdami sasaju su lietuviu kaimo trobesiu puosyba. Dzukijos, Aukstaitijos regionams artimu antlangiu, karnizu, vejalenciu pasitaiko Vilniaus namu dekore. Kaune modifikuotu etniniu motyvu sutinkama Sanciu (Kranto al. 89), Panemunes (Upelio g. 30), Zaliakalnio architekturoje (J. Krasevskio g. 7, 1925 m.). Rusisko stiliaus motyvai panaudoti Igulos Soboro statybos rangovo Logino Scerbakovo namuose (Donelaicio g. 7 ir 11). Siuos itin puosnia mezginiu ornamentika dekoruotus namus 1895 m. state dailides, pakviesti is Cernigovo gubernijos. Greta esantis medinis Rudolfo Markerio namas (K. Donelaicio g. 5, 1896 m.) turi visiskai kitoki --neoklasicizmui artimu formu--dekora. Fredoje esanciu carines armijos kariskiu namu dekore pasitaiko motyvu, perimtu is vadinamojo sveicarisko stiliaus (Lakunu pl. 46). XIX a. pabaigos gelezinkelio tarnautoju namuose netoli stoties rusiski droziniai ir langu apvadai derinami su sveicariskam stiliui budingais profiliuotais gegniu galais, kryzmai sunertais elementais pastogese (Tunelio g. 17, A. Juozapaviciaus pr. 124c, 125, 131).

Tarpukariu suklestejo Panemunes kurortas, cia pastatyta israiskingu mediniu vilu, jos beveik visos islikusios. Tik architekto S. Kudoko projektuotas me dinis kurhauzas sudege. Vilos statytos vienos seimos poreikiams, o vasarnamiai budavo nuomojami poilsiautojams. Jie dviauksciai, imponuoja stambiais turiais; budingas pavyzdys--Gailutes g. 28 (1926 m.) vasarnamis su sesiakampiais rizalitais, kuriu kupoliniai stogai primena bokstelius (11 pav.).

[FIGURE 7 OMITTED]

[FIGURE 8 OMITTED]

[FIGURE 9-10 OMITTED]

[FIGURE 11 OMITTED]

[FIGURES 12-13 OMITTED]

XX a. 3 desimtmetyje Kauno architektai buvo uzsidege tautinio stiliaus ideja. Kadangi Lietuvoje gilu pedsaka paliko barokas, bandyta stilizuoti ir pritaikyti medziui jo formas (12-15 pav.). Viloje K. Petrausko g. 23 panaudotas lauzytas mansardinis stogas, aptakiu formu bokstelio salmas, prieangis su kolonelemis. Architekto Antano Jokimo namas (Minties rato g. 2/17, 1924 m.) turi neobaroko formu frontona su voliutomis.

Is medzio statyti ir visuomenines paskirties statiniai, bet jie neisliko (restoranas miesto sode, koncertu paviljonai, arkliu tramvajaus stoteles, laikini parodu statiniai, krautuveles). Mediniai namai dazniausiai budavo isdestomi erdviuose sklypuose, juos supo vaismedziu sodai, darzai. Medzio ir muro statyba Kauno kvartaluose nebuvo atskirta, sudare organiska derme.

Oficiali medinio paveldo apsaugos politika

Valstybine kulturos paveldo komisija, veikianti prie Lietuvos Respublikos Seimo, 2002 ir 2006 m. yra priemusi sprendimus del medinio kulturos paveldo issaugojimo. Komisija skatino inventorizuoti medines architekturos objektus, kompensuoti paveldo seimi ninkams uz kokybiskai atliktus tvarkymo darbus, savivaldybese skirti tikslini finansavima medinei architekturai.

[FIGURES 14-15 OMITTED]

Atsizvelgdama i komisijos sprendimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2006 m. prieme nutarima "Del Lietuvos Respublikos architekturos politikos krypciu igyvendinimo 2006-2010 m. priemoniu patvirtinimo". Jame numatyta parengti medines architekturos paveldo issaugojimo programa. Tokia programa, skirta 2008-2010 m. laikotarpiui, patvirtinta kulturos ministro isakymu 2008 m. sausio men. 24 d. Joje pripazistama medinio paveldo issaugojimo svarba, aprasoma esama jo bukle, numatomi apsaugos uzdaviniai: parengti ir igyvendinti medinio paveldo apskaitos priemones, formuoti palankia teisine aplinka, kryptingiau koordinuoti prieziura, tvarkyba ir naudojima, parengti ir igyvendinti medinio paveldo pazinimo, sklaidos, atgaivinimo priemones. Remiantis programa suorganizuotas tradiciniams amatams mokyti skirtas seminaras (2009 m. spalio men. Rumsiskese), konferencija (2010 m. balandzio men. 26, 27 d. Vilniuje), ruosiamasi isleisti straipsniu rinkini anglu kalba. Taciau didzioji dalis numatytu darbu--rutininio pobudzio (objektu irasymas i registra, kulturos vertybiu klasifikatoriaus tobulinimas, istatymo igyvendinamuju aktu keitimas, tvarkybos reglamentu parengimas), jie turetu buti atliekami ir be specialios programos. Sprendziant is 2008--2010 m. rezultatu, nepanasu, jog butu pagerejusi mediniu pastatu bukle, isiziebes visuomenes domejimasis mediniu paveldu ar sukurta patraukli terpe tarptautiniam turizmui. Atrodo, jog laikas ir lesos daznai eikvojami formalioms uzduotims. 2009 m. Kulturos paveldo departamentas uzbaige medines architekturos objektu stebesena--buvo apziureti vertybiu registre esantys objektai, uzpildytos detalios anketos, suvesti statistiniai duomenys. Darbas nepaprastai imlus, naturoje apziureta daug objektu, taciau nepasinaudota galimybe kartu uzfiksuoti neregistruotus pastatus, galbut unikalius, gal nesulauksiancius kitos apziuros.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes ir Kulturos ministerijos lygmenyje deklaruojama, jog medines architekturos paveldas reprezentuoja kulturini tapatuma ir turi buti issaugotas, taciau jokiu skubiu priemoniu nesiimama. Tai matydama, 2010 m. Valstybine kulturos paveldo komisija prieme dar viena sprendima (2010 m. balandzio men. 30 d.). Jame konstatuojama, jog nevykdomi medinio paveldo issaugojimo bei palaikymo tikslai, iskelti Nacionalineje darnaus vystymosi strategijoje ir kituose bendro pobudzio dokumentuose, etnografiniams kaimams neparengta nauja ilgalaike islikimo programa, nenumatytas finansavimas, nera paveldo prieziuros, tyrimu ir tvarkymo metodiku, nesukurta palankaus kreditavimo, kompensavimo uz atliktus tvarkybos darbus sistema, neskatinama nuolatine prieziura. Valstybine kulturos paveldo komisija pakartotinai ragina visas institucijas igyvendinti jos 2002 ir 2006 m. sprendimuose pateiktus siulymus. Vadinasi, jau desimt metu kalbama apie opia problema, bet tai neskatina esminiu pasikeitimu.

Vilniaus pavyzdys: strateginis saugojimo planas ir reali veikla

Vilniaus medine architektura specialistu laikoma vertinga ne tik Lietuvos, bet ir Europos paveldo kontekste. Miesto centrineje dalyje islike apie 2000 mediniu pastatu. Teisinis ju saugojimo pagrindas--Vilniaus miesto tarybos 2006 m. balandzio 26 d. sprendimu patvirtinta Medines architekturos paveldo apsaugos strategijos igyvendinimo programa (2006 m. balandzio 26 d.). Tai ambicingas dokumentas--tikimasi, kad jo "igyvendinimas sustabdys beatodairiska medines architekturos ir jos aplinkos naikinima, sudarys galimybe islikti ypac vertingiems medines architekturos statiniams ir ju grupems bei juos atkurti, pakeis visuomenes ir jai atstovaujanciu instituciju poziuri i medine architektura kaip i beverti laikina pavelda" (Bendroji dalis). Esamos bukles analizeje izvalgiai pastebeta, jog medines architekturos nykimas labiausiai priklauso nuo poziurio i sios statinius kaip i neprestizinius ir trumpalaikius, medinio paveldo kulturines vertes nesuvokimas, sparti miesto pletra (kuriai nepasirengta), itin didele medinio statinio restauravimo arba atkurimo kaina, ismananciu specialistu ir amatininku stoka, taip pat finansines ir teisines medinio paveldo issaugojimo politikos nebuvimas. Tenka tik pritarti, jog negatyvaus poziurio ir vertes nesuvokimo veiksniai is tikruju stipriau veikia medinio paveldo nykima nei ekonomines ir teisines priezastys. Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Miesto pletros departamento uzsakymu sios strategijos metmenis renge profesionalus paveldo tyrejai (Filipaviciene ir kt. 2004), atlike didziuli objektu analizes, klasifikavimo, vertinimo ir pasiulymu formavimo darba. Ypac vertingus objektus numatyta saugoti vietoje, vertingus, taciau nepanaudojamus --perkelti i specialiai sukurta muzieju, o vidutines vertes nepanaudojamiems objektams taikyti informacijos issaugojimo metoda (kaupti fotofiksacija, matavimo duomenis, statiniu fragmentus). Numatytos trejopos apsaugos priemones: juridines, ekonomines ir svietejiskos. Pagal sia programa savivaldybe numato issaugoti apie 200 medinuku (108 is ju yra Zveryne, mazesnes grupes--Snipiskese, Antakalnyje, Markuciuose, Rasose ir kitur). Suplanuota ikurti Vilniaus miesto medzio kulturos centra (muzieju). Programoje numatomos finansavimo mechanizmo sukurimo galimybes, strukturiniu fondu bei privaciu lesu paieska. Numatyta daug svietejisku iniciatyvu, tarp ju--internetinio puslapio apie medzio pavelda sukurimas, geriausiai tvarkomo, restauruoto bei atkurto objekto konkursai, iniciatyva "Issaugokime senus langus" ir kt. Beje, paveldo specialistai yra suformulave kiek neiprasta medinio pastato autentiskumo (t. y. pirmapradiskumo, tikrumo) traktavima. Skirtingai nei muro architekturoje, kur labai svarbu issaugoti pirmine medziaga, cia prioritetas teikiamas ne paciai materijai, bet statybos tradicijai saugoti (KVAD ... 2004). Atnaujinant namus turetu buti taikomos analogiskos medienos rusys, tradicines medzio apdorojimo technologijos, konstrukcijos. Sienojus, apkalus, dekora galima keisti naujais analogiskais elementais. Tinkamai pakeitus, pastatas ir toliau bus laikomas autentisku.

Aptartosios Vilniaus medines architekturos apsaugos programos igyvendinimas del ekonominiu ir kitokiu priezasciu sustojo tik emes isibegeti. Pirmi darbai buvo pradeti 2005 m.: restauruota triju namu (Filaretu g. 8, Baltasis skg. 7, Ciurlionio g. 33) isore, atliktas 15-os unikaliu pastatu dokumentavimas. 2006 m. sutvarkyti vertingi pastatai Vytauto g. 27 ir 63. 2008 m. atnaujinti medinukai Traidenio g. 35 ir Pusu g. 16, 2009 m.--P. Skorinos g. 5. Is savivaldybes lesu atnaujinta 8 namu isore (keturiems namams 50 proc. sanaudu padenge patys savininkai). Mediniu namu tvarkyma koordinuoja Vilniaus senamiescio atnaujinimo agentura, isteigta savivaldybes tarybos (<www.vsaa.lt>). Agenturos internetineje svetaineje pateikta informacija apie restauruotus medinius namus, gyventojai skatinami teikti prasymus kompensuoti tvarkymo islaidas (kompensavimas skiriamas tik tada, jei savininkai nepazeidzia paveldosaugos reikalavimu). Vilniaus senamiescio atnaujinimo agentura (VSAA) pradeda ugdyti motyvuota bendruomene--rengia konsultacinius seminarus gyventojams apie senamiescio atgaivinima, pastatu isores ir aplinkos tvarkyma. Kartu su Oslo miesto savivaldybes paveldosaugininkais 2009 m. organizavo du specialistu ir bendruomeniu atstovu seminarus, paskelbe 10 patarimu mediniu namu savininkams ir naudotojams (Vilniaus ... 2006), planavo rengti Zveryno ir Snipiskiu namu perdazyma, stogu tvarkyma, pasitelkiant jungtini finansavima (savivaldybe, privatus remejai, fondai).

Siek tiek praktiskos informacijos apie mediniu namu prieziura ir tvarkyma skelbia Kulturos paveldo departamentas. Jo tinklapyje pateiktos is svedu kalbos isverstos elektronines knygos apie rastu namus, cerpiu stogus, dazyma, langus (Jomantas). 2002 m. isleistoje knygoje "Medine architektura Lietuvoje" taip pat yra praktiniu patarimu skyrelis.

Miesto medines architekturos pazinimo akcija Vytauto Didziojo universiteto Menu fakultete

2009 m. rudens semestra Vytauto Didziojo universiteto Menu fakultete buvo vykdomas edukacinis projektas Medines miesto architekturos pazinimas ir saugojimas, kuriame dalyvavo kulturos paveldo ir turizmo, meno istorijos ir kritikos bei Vilniaus Dailes akademijos Kauno Dailes fakulteto architekturos specialybiu magistrantai.

Iskeleme tiksla susipazinti su realia Kauno mediniu namu bukle ir pamastyti apie ju issaugojimo galimybes. Naturoje apziureta kelios desimtys Naujamiescio, Zaliakalnio, Panemunes, Sanciu ir Vilijampoles namu, aiskintasi, kaip jie priziurimi. Atlikta fotofiksacija, pastebeta unikaliu interjero elementu, kurie jokioje apskaitoje nefiguruoja. Tai autentiski baldai, krosnys, langai, durys, lubos, parketo arba lentu grindys. Dalis namu, ypac senesniu, is carizmo laikotarpio, yra techniskai susideveje. Taciau norint, juos dar galima isgelbeti. Kur kas rimciau nei laikas namus naikina trumparegiska renovacija: sienu apkalimas plastiku, nepriderinto skaidymo plastikiniai langai bei durys, chaotiski paaukstinimai ir priestatai, "euroremontas" viduje. Daugelis kalbintu namu savininku sake, kad jaucia sentimentus gyvenamai aplinkai, pasakojo turto paveldejimu bei praradimu istorijas. Sutikome ir tokiu, kurie mediniu namu nevertina, skundziasi paveldosaugininku suvarzymais. Tapo aisku, jog netinkama namu tvarkyma visu pirma lemia nepakankamas savininku informuotumas apie jiems priklausanciu mediniu namu verte, saugojimo reikalavimus ir tinkamus prieziuros budus. Kita vertus, beveik visi seimininkai stokoja lesu rimtesniems remonto darbams, o ipareigojimas nama restauruoti gasdina kaip finansiniu poziuriu nepakeliama uzduotis. Nors pripazindami, jog namas vertingas del senumo, dauguma savininku pirmenybe teikia ne issaugojimui, bet namo atnaujinimui, komfortisko busto irengimui. Vykdant projekta studentai atliko preliminaria miestieciu apklausa: 76 proc. respondentu atsake, jog jiems medines architekturos islikimo klausimas yra aktualus, 24 proc.--ne; 85 proc. apklaustuju mano, jog demesys medines architekturos apsaugai per mazas, ir tik 4 proc. atsiliepe, kad demesio pakanka.

Magistrantai gilinosi i Vilniaus medines architekturos strategijos programa, svarste, ka is jos butu galima perimti ir ka naujo pasiulyti. Tyrimo pristatyma pateike diskusijai Kauno architektu namuose. I susitikima buvo pakviesti medines architekturos tyrinetojai, paveldosaugininkai, architektai, namu savininkai. Siekta atkreipti visu issaugojimo veikloje dalyvaujanciu visuomenes grupiu demesi i nykstancia unikalia medine miestu architektura ir ieskoti realiu iseiciu. Diskusijoje, i kuria noriai isitrauke ir namu savininkai, issikristalizavo tokie teiginiai:

--Maziausiomis sanaudomis medinius pastatus galima issaugoti, taikant palaikomaji remonta ir nuolatine bukles prieziura.

--Valstybe (savivaldybe) turetu remti mediniu namu issaugojima, taciau pagrindine atsakomybe ir finansine nasta vis tiek lieka savininkams; todel svarbiausia prevencine veikla turetu tapti savininku motyvacijos skatinimas.

--Savininkas turi jausti pastato verte. Ja atskleistu edukacija, vykdoma per seniunijas. Taip pat reikalingas pareigunu svietimas seniunijose ir savivaldybese.

--Tinkamas tvarkymas priklauso ne tik nuo lesu, bet ir nuo supratimo--butina konsultuoti savininkus apie mediniu namu tvarkymo budus. Konsultacija turetu buti nemokama ir preventyvi (kol remonto darbams tik ruosiamasi).

--Mokymo istaigose turetu atsirasti medines architekturos restauravimo specializaciju--tiek projektavimo darbu, tiek amatininku atlikeju.

--Skandinavijos saliu pavyzdziu reiketu kurti regioninius restauravimo centrus. Jiems pavesti darbu kokybes prieziura, atsisakant formalaus specialistu licencijavimo (lemia sugebejimai ir patirtis, o ne licencijos turejimas).

--Mediniai namai, ypac tie, kurie smarkiai sunyke, turetu buti kruopsciai dokumentuojami (fotofiksacija ir matavimu breziniai).

Saugojimo apimtis

Medines architekturos savitumas labiausiai isrysketu, jei butu saugomi istisi tokiu namu arealai. Kol kas Kaune saugomos teritorijos statusa turi tik Zaliakalnio kvartalai prie Geliu ir Minties Rato g. su 1923 m. suplanuotu veduokliniu gatviu tinklu, medziu eilemis ir vejos juostomis. Cia iki 1940 m. 80 proc. namu buvo mediniai, dabar tokiu islike apie 70 proc. Techniskai ju visu issaugoti neimanoma, nors medinukai kuria sios vietos dvasia (16 pav.). Pagal 2004 m. patvirtinta apsaugos reglamenta saugojimas paliekant galimybe restauruoti taikomas vienuolikai vertingiausiu mediniu namu, kitiems nustatytas laisvesnis tvarkymo rezimas. Saugomos teritorijos statusa netrukus turetu igyti kita Zaliakalnio dalis (tarp Perkuno al. ir Kauko laiptu), kurioje taip pat gausu mediniu pastatu. Taciau kitos Zaliakalnio dalys, Azuolu kalnas, vadinamoji "Brazilka", Aleksotas, Vilijampole, Panemunes ir Sanciu teritorijos, kuriose yra daug mediniu namu, apsaugos statuso neturi.

Vadinasi, turetu buti galvojama apie bendra Kauno medines architekturos issaugojimo strategija. Kaip rodo Vilniaus pavyzdys, tokios strategijos plana parengti imanoma (suregistruojami objektai, numatomi saugojimo rezimai), bet, deja, be rimtu finansiniu investiciju medinuku atgaivinimo programos nepajuda is vietos. Praktiniu poziuriu savivaldybei butu naudingiau globoti geriausiai islikusius, tipologine ivairove reprezentuojancius pavyzdzius ir koncentruoti jegas i ju apsauga bei tvarkyma. Paciu vertingiausiu objektu Kaune galetu buti apie 30. Juos reiketu irasyti i Kulturos vertybiu registra ir skelbti saugomais, nes tik tokio statuso objektams galioja finansinio kompensavimo mechanizmas uz tyrimo ir restauravimo darbus. Visi kiti statiniai saugotini pagal galimybes, skatinant savininkus rinktis paveldui palankius tvarkymo budus, islaikyti autentisku apdailos ir dekoro detaliu pavyzdzius (17-19 pav.).

[FIGURE 16 OMITTED]

Kulturos vertybiu registre dabar yra 23 mediniai Kauno pastatai. Jie dazniausiai susije su reiksmingomis asmenybemis ir visiskai neatspindi tikrosios saugotino medinio paveldo architekturos ivairoves. Be to, net ir registre esanciu pastatu (architekto A. Jokimo namas Minties rato g., E. Daugvilienes namas Kauko al.) saugomi tik eksterjerai, o unikalus interjero elementai tarp vertinguju savybiu neminimi. Senaji interjera saugoti sudetingiau nei isores formas, taciau Skandinavijos salyse tai daroma.

Zinoma, nera ko tiketis, kad valstybe ir savivaldybes imsis plataus medines architekturos tvarkybos finansavimo. Pagrindine nasta gule ir guls ant namu savininku peciu. Ju poziuris i turima nuosavybe dazniausiai yra pragmatinis. Sovietiniais metais daugelis privaciu namu buvo nacionalizuoti, keitesi gyventojai, naujai atsikele neturejo intereso ir lesu juos priziureti. Tokie namai keliauja is ranku i rankas, juos isigije nauji savininkai stengiasi kuo pigesniais budais pagerinti gyvenimo salygas. Namai be atodairos renovuojami -pasalinamos dekoro detales, profiliuoti sienu apkalai, keiciamos stogu ir sienu medziagos, dedami plastiko langai ir durys. Sis procesas ypac paspartejo per paskutinius 10 metu, nes daugelis savininku emesi apsiltinti busta, keisti susidevejusia stogu danga. Tinkama mediniu pastatu prieziura ir restauravimas Lietuvoje dar nera iprastas reiskinys. Savininkai nesuinteresuoti brangiai kainuojanciomis naturaliomis medziagomis, sudetingais dekoro restauravimo darbais, stinga ir amato specifika ismananciu dailidziu bei architektu. Teko pastebeti, jog namu verte labiausiai jaucia senbuviai, paveldeje pastatus kaip seimos nuosavybe. Tokiu gyventoju yra Vilijampoleje, Panemuneje, ypac daug -Zaliakalnyje.

Irasius i registra, reikia vykdyti specialius statinio remonto reikalavimus; savininkas negali taikyti pigesniu tvarkymo budu, privalo samdyti licencijuotus specialistus. Tinkamas restauravimas reikstu buvusiu formu ir elementu atkurima naudojant tas pacias medziagas ir ju apdorojimo technika. Autentiska laikoma tokia nauja medziaga, kurios rusis, sandara, faktura, spalva atitinka pirmines buvusios medziagos savybes. Nors atkartotos dalys neturi laiko patinos zenklu, taip atnaujintas statinys pripazistamas autentisku.

[FIGURES 17-18 OMITTED]

[FIGURE 19 OMITTED]

Medines architekturos verciu atskleidimo nisa

Mineti saugojimo sunkumai ragina imtis svietejiskos misijos--skleisti zinias apie medines architekturos paveldo issaugojimo tiksla ivairiomis formomis, ivairioms auditorijoms. Namu savininkai turetu buti issamiai informuojami apie jiems priklausancio paveldo objekto verte ir saugojimo apimti. Savivaldybes savo ruoztu turetu kontroliuoti nauju stambiu objektu planavima tarp sodybiniu namu, nes tai smarkiai keicia tradicine aplinka.

Kol kas namu savininkams, tvarkantiems medinius pastatus, truksta kvalifikuoto konsultavimo. Vertetu suburti konsultantu savanoriu tarnyba, i kuria isitrauktu ne tik ekspertai, bet ir paveldo bei architekturos specialybiu studentai. Savanoriai padetu savininkams sutvarkyti projektine dokumentacija, parinkti tinkamas medziagas, dazymo, apsiltinimo technologijas, kur imanoma, patartu rinktis palaikomaja prieziura, o ne radikalu atnaujinima. Siuloma kurti Medines architekturos issaugojimo bendruomene Kaune, kurioje bendradarbiautu namu savininkai, paveldo specialistai, amatininkai. Per ja galetu steigtis informacinis tinklas, padedantis rasti tvarkymo specialistus. Kasmet vertetu atrinkti ir nominuoti geriausiai sutvarkytus medinius namus. Savaime aisku, jog ne visi miestieciai linke gyventi senuose medinukuose -tokios veiklos entuziastus reiketu skatinti, o norintiems modernaus busto turetu buti sudaromos galimybes kurtis ne paveldo teritorijos zonoje.

Tradicinis miestovaizdis yra musu istorijos dalis. Jei zmones nustoja branginti ankstesniu kartu palikima, jie pamazu tampa abejingi viskam, kas matuojama ne pinigais ir prestizu. Murine ir medine, profesionalioji ir lokaline architektura privalo darniai gyvuoti kartu. Esame atsakingi uz autentisku praeities liudininku issaugojima. Todel ypac svarbus tokie sumanymai, kaip dailininko Andriaus Surgailio fotografiju knygos. Dazno miestiecio zvilgsnis i medinius namus yra perdem pragmatiskas, o jos padeda atverti kitokius matymo kampus. Unikalu, jog Kauno namai tapo ikvepimo saltiniu atstovui is turtingo kulturos paveldo salies: tai, ka daro prancuzu dailininkas Gilles Vuillard (Zilis Viujaras), jau desimti metai gyvenantis Kaune (https://www.paveikslai.lt/lt/dailininkai/gillesvuillard/), reiskia kur kas daugiau nei signala apie nykstanti pavelda. Per jo paveikslus medinuku verte deklaruojama tarptautineje erdveje, esame skatinami is naujo atrasti Zaliakalnio ir kitu rajonu romantiskaji (ir drauge--ekologini) prada. Kauno kvartaluose, jeigu jie butu tvarkomi, Vuillard iziuri "mazosios medines Italijos" vizija. Jo mintis, kad medine architektura yra tarsi Lietuvos parasas, galetu tapti moto naujos kartos saugojimo strategijai.

Isvados

1. Miestu medineje architekturoje susijunge profesionaliosios ir etnines (miesto, dvaro, kaimo) kulturos tradicijos. Del to ji saugotina kaip isskirtine lokalinio tapatumo perdaveja.

2. Kaune isliko mediniu dvareliu, sodybiniu namu, vilu, kotedzu, vasarnamiu, nuomojamu namu, kariskiu ir gelezinkelieciu gyvenamuju kompleksu. Reiketu issaugoti visu tipologiniu grupiu architekturos reprezentantus Naujamiescio, Zaliakalnio, Aleksoto, Panemunes, Sanciu, Vilijampoles mediniu namu arealuose.

3. O ficiali valstybes politika jau 10 metu skelbia tuos pacius medines architekturos issaugojimo uzdavinius --organizuoti objektu nustatyma ir dokumentavima, iteisinti palankaus kreditavimo bei kompensavimo sistema, saugoti pavelda remiant kaimo ir miesto bendruomenes, integruoti medinio paveldo apsauga i vietoviu planavima, parengti statiniu tvarkymo metodika, pavyzdziu katalogus, skatinti tradicinius amatus. Idejos tinkamos, taciau politika neveiksni del suinteresuotu vykdytoju stokos ir silpno finansinio pagrindo.

4. Kaip parode 2009 m. Vytauto Didziojo universiteto Menu fakultete vykes edukacinis projektas, mediniu namu issaugojimas daugiausia priklauso nuo savininku supratingumo ir motyvacijos. Todel savininku patraukimas i medinio paveldo remeju puse laikytinas svarbiausia issaugojimo salyga. Siekiant ugdyti vertes suvokima, siuloma ieskoti nauju paveldo atskleidimo budu (seminarai savininkams, architektams, savivaldybes, seniuniju pareigunams, savanoriu tarnyste ir kitos socialinio bendravimo formos).

5. Tinkama tvarkyma lemia ne vien pinigu kiekis, bet ir kryptinga informacija: reiketu is anksto konsultuoti mediniu namu savininkus apie paveldui palankia prieziura ir tvarkyma. Mediniais namais suinteresuota bendruomene galetu kurtis ir dalintis informacija virtualioje aplinkoje.

6. Medine architektura trapi, greitai nykstanti, taciau medis yra naturaliai atsinaujinanti medziaga, pastato elementus lengva pakeisti. Jai tvarkyti butini techniniai resursai--architekturos restauratoriu, dailidziu ir kitu tradiciniu amatu meistru ugdymas, paslaugu tinklo organizavimas.

7. Lietuvos valstybeje reiketu sukurti realias teisines ir praktines galimybes atgaivinti senus medinius namus tiems, kas nori sia veikla uzsiimti. Finansiniu pagrindu galetu tapti medinius namus tvarkanciu savininku remimas taikant mokesciu lengvatas.

Iteikta 2011 03 10

doi: 10.3846/tpa.2011.15

Literatura ir saltiniai

Drema, V. 1991. Vilniaus Sv. Onos baznycia. Vilniaus katedros rekonstrukcija 1782--1801 m. Vilnius: Mokslas.

Filipaviciene, G. ir kt. 2004. Vilniaus miesto centrines dalies medines architekturos paveldas. Medines architekturos paveldo apsaugos strategijos metmenys. UAB "Senojo miesto architektai". D. Puodziukienes asmeninis archyvas.

Jomantas, A. Patarimai [interaktyvus], [ziureta 2010 m. vasario 25 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.kpd.lt/patarimai>.

Jureviciene, J. 2002. Medine architektura istoriniame priemiestyje. Vilniaus Uzupio autentiskumas, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 26(1): 11-17.

Kauno miesto savivaldybes 1-ojo Zaliakalnio kulturinio draustinio specialiojo plano pagrindziamoji dalis: Kulturinio draustinio teritorijos tyrimai, paveldo sauginiu verciu nustatymas ir pasiulymai saugojimui. 2007. 130 p., 8 brez. Autores asmeninis archyvas.

Kulturos ministro isakymas Nr. IV-30 "Del Medines architekturos paveldo issaugojimo 2008--2010 m. programos ir Medines architekturos paveldo issaugojimo 2008-2010 m. programos igyvendinimo priemoniu plano patvirtinimo" [interaktyvus], 2008 m. sausio men. 24 d. [ziureta 2011 m. vasario 23 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.kpd.lt/lt/node/472>.

KVAD direktoriaus isakymas Nr. I-35 "Del etnoarchitekturos vertinimo kriteriju ir tvarkos patvirtinimo", 6 skirsnis (autentiskumas) [interaktyvus], 2004 m. vasario 20 d. [ziureta 2010 m. vasario 25 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.kpd.lt/lt/node/216>.

KM 2008-01-24 isakymas Nr. IV-30 "Del Medines architekturos paveldo issaugojimo 2008--2010 metu programos ir Medines architekturos paveldo issaugojimo 2008--2010 metu programos igyvendinimo priemoniu plano patvirtinimo" [ziureta 2010 m. vasario 26 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.kpd.lt/lt/node/472>.

Lietuvos architekturos istorija. Nuo XIX a. II desimtmecio iki 1918 m. 2000. T. III. Vilnius: Savastis.

Lietuvos Respublikos Valstybines kulturos paveldo komisijos sprendimas "Del Lietuvos medinio kulturos paveldo issaugojimo" [interaktyvus]. 2006 m. birzelio 28 d. [Nr.] S-2-(118) [ziureta 2011 m. vasario 23 d.]. Prieiga per interneta: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id= 280422&p_query=&p_tr2>.

Lietuvos Respublikos Valstybines kulturos paveldo komisijos sprendimas "Del Lietuvos mediniu statiniu ir etnografiniu kaimu kulturos paveldo issaugojimo" [interaktyvus]. 2010 m. balandzio men. 30 d. [Nr.] S-5(159), [ziureta 2010 m. vasario 25 d.]. Prieiga per interneta: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id= 371589&p_query=&p_tr2>.

Lietuvos Respublikos Valstybines paminklosaugos komisijos sprendimas "Del medinio kulturos paveldo issaugojimo" [interaktyvus]. 2002 m. rugsejo 13 d. [Nr.] 88 [ziureta 2010 m. vasario 25 d.]. Prieiga per interneta: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_p?p_id=188726>.

Luksionyte-Tolvaisiene, N. 2000. Istorizmas ir modernas Vilniaus architekturoje. Vilnius: VDA leidykla.

Luksionyte-Tolvaisiene, N. 2001. Gubernijos laikotarpis Kauno architekturoje. Kaunas: VDU leidykla.

Luksionyte-Tolvaisiene, N. 2005. Kauno Zaliakalnio reglamentas ir tvarios raidos nuostatos, is Meno istorija ir kritika. T. 1 [interaktyvus]. Kaunas: VDU leidykla, 24-31 [ziureta 2010 m. vasario 25 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.vdu.lt/Leidiniai/MIK/index.html>.

Medine architektura Lietuvoje. 2002. Vilnius: Vaga.

Miskinis, A.; Steponaityte, N. 1995. Kauno miesto kulturos paveldo tyrimai ir principiniu siulymu paveldo vertybems tvarkyti parengimas. Dalis: Medines architekturos tyrimai, vertybine charakteristika, saugojimo ir tvarkymo siulymai. KMS Miesto pletros departamento Kulturos paveldo skyriaus archyvas.

Puodziukiene, D. ir kt. 2005. Vilniaus miesto centrines dalies medines architekturos paveldo pastatu atrinkimas techniniu apsaugos priemoniu, remonto, konservavimo restauravimo darbams. UAB "Senojo miesto architektai". D. Puodziukienes asmeninis archyvas.

Ptasek, M. 2002. Medine architektura Vilniaus Zveryno rajone, is Medine architektura Lietuvoje. Vilnius: Vaga, 89-93.

Sokolowski, M. 1906. Dwa gotycyzmy: wilenski i krakowski w architekturze i zlotnictwie i zrodla ich znamion charakterystycznych, is Sprawozdania Komisyi do badania Historyi Sztuki Akademii Umiejetnosci w Krakowie, T. VII. Krakow: nakladem AU, 35-40.

Surgailis, A. 2006. Medinis Vilnius [Wooden Vilnius] (tekstas L. Lauckaites). Vilnius: Versus aureus.

Surgailis, A. 2008. Medinis Kaunas [Wooden Kaunas] (tekstas N. Luksionytes-Tolvaisienes). Vilnius: Versus aureus.

Vilniaus senamiescio atnaujinimo agentura, steigimas ir veikla [interaktyvus], [ziureta 2010 m. vasario 25 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.vsaa.lt/med_10taisykl.htm>.

Vilniaus miesto savivaldybes tarybos sprendimas Nr. 1-1117 "Del medines architekturos paveldo apsaugos strategijos igyvendinimo programos tvirtinimo" [interaktyvus], 2006 m. balandzio men. 26 d. [ziureta 2010 m. vasario 25 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.vilnius.lt/vaktai/Default.aspx?Id=3&DocId=30130626>.

NIJOLE LUKSIONYTE

A professor at the Faculty of Arts, Vytautas Magnus University, Laisves al. 53, LT-44309 Kaunas, Lithuania. E-mail: n.luksionyte@mf.vdu.lt

PhD (Hp) in Humanities. Research interests: history of Lithuanian architecture of the 19th and 20th c., Lithuanian cultural heritage--theory and practice. Teaching courses: Architectural Heritage protection, Cultural Policy, Analysis of Architectural object.

Nuotraukos: I. Veliutes, L. Baublienes, I. Taparauskaites (2009), N. Luksionytes (2007).

Nijole Luksionyte

Vytauto Didziojo universitetas, Menu fakultetas, Laisves al. 53, 44309 Kaunas, Lietuva El. pastas n.luksionyte@mf.vdu.lt

(1) Kauno miesto istorines dalies, vadinamos Zaliakalniu (U 31), apsaugos reglamentas (kartu su K. Silinyte, A. Tatariuniene, J. Butkeviciene). 2002. T. 1-3 (su priedais). Kauno miesto savivaldybes 1-ojo Zaliakalnio kulturinio draustinio specialiojo plano pagrindziamoji dalis: Kulturinio draustinio teritorijos tyrimai, paveldosauginiu verciu nustatymas ir pasiulymai saugojimui. 2007. 130 p., 8 brez.
COPYRIGHT 2011 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2011 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Luksionyte, Nijole
Publication:Town Planning and Architecture
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2011
Words:4827
Previous Article:Empowering public spaces as catalysers of social interactions in urban communities/Miesto viesosios erdves kaip socialinio bendradarbiavimo vietos...
Next Article:The spaces of a city and the cultural narratives/Miesto erdves ir kulturos naratyvai.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2018 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters