Printer Friendly

Wladyslaw Wielhorski (1885-1967)--historian, political scientist and public figure/Wladyslawas Wielhorskis (1885-1967)--istorikas, politologas, visuomenes veikejas.

Ivadas

Straipsnio tikslas-prisiminti Wtadystawa Wielhorski (1885-1967)-lenku istorika, politologa, Lietuvos istorijos, politikos ir kulturos tyrinetoja, Rytu Europos mokslinio tyrimo instituto nari ir Politiniu mokslu mokyklos Vilniuje direktoriu. Straipsnis parengtas remiantis archyvine medziaga, publikuotais saltiniais, to meto spauda ir literatura.

Mokslo metai ir veikla Kaune

Wladyslawas Wielhorskis gime 1885 m. kovo 6 d. zlobiciu dvare netoli zitomyro miesto Ukrainoje. 1903 m. baiges zitomyro berniuku gimnazija jis istojo i Kijevo universiteto Matematikos-gamtos fakulteta. Studijuodamas isitrauke i nelegalia veikla, uz ka pries pat studiju baigima buvo pasalintas is universiteto. Negaledamas isigyti diplomo Rusijos universitetuose, isvyko i tuo metu Austrijos imperijai priklausiusia Krokuva ir tese mokslus Jogailaiciu universitete, kuri baige 1911 m., isigydamas filosofijos daktaro laipsni. Baiges studijas, iki Pirmojo pasaulinio karo dirbo ir gyveno Varsuvoje. Pirmojo pasaulinio karo metus Wielhorskis praleido ukininkaudamas Balciuose Raseiniu paviete, kur jo uosvis gydytojas Lewoniewskis turejo isigijes uki. Wielhorskis buvo vedes jo dukra Celina Lewoniewska. 1919 m. prasidejus Lenkijos ir Sovietu Rusijos karui, Wielhorskis istojo savanoriu i Lenkijos kariuomene ir kovesi su bolsevikais (Jackiewicz 2003: 321).

Pasibaigus karui, demobilizuotas Wielhorskis su seima apsigyveno Kaune ir aktyviai isijunge i visuomenini bei kulturini gyvenima. Jis dirbo Centriniame lenku rinkiminiame komitete, Lietuvos Respublikos seimo lenku frakcijos informaciniame biure, priklause Kauno lenku svietimo draugijai ir kitoms lenku visuomeninems organizacijoms (Jackiewicz 1997: 233-235; Buchowski 1999: 106-113, 120-121; Ilgiewicz 2006: 107). Taip pat jis bendradarbiavo su Kaune leidziamu lenkisku laikrasciu Dzien Kowienski (Kauno Diena), spausdino jame publicistinius straipsnius, pasirasydamas inicialais WW. Buves sio laikrascio redaktorius Bogdanas Paszkiewiczius veliau savo prisiminimuose apie Kauno laikus rase, kad laikrastyje spausdinti Wielhorskio straipsniai buvo labai populiarus tarp lenku skaitytoju. Guvus protas, platus issilavinimas bei publicistinis talentas leisdavo jam ne tik vaizdziai ir tikroviskai aprasyti lenku bendruomene dominancius ivykius ir faktus, bet ir sekmingai diskutuoti su lietuviu politikais. Wielhorskio principingumas ir pilietine drasa nepatiko Kauno valdziai ir 1924 m. jam buvo isakyta apleisti Lietuva (Jackiewicz 1997: 24-25; Paszkiewicz 2003: 114-115).

Vadovavimas Politiniu mokslu mokyklai Vilniuje

Priverstas palikti Lietuva Wielhorskis apsigyveno su seima Vilniuje. Stepono Batoro universitete jis parase ir apsigyne habilitacini darba, 1931 m. buvo paskirtas Aukstesniosios Rytu Europos mokslinio tyrimo instituto mokyklos Vilniuje (Wyisza Szkota Instytutu Naukowo-Badawczego Europy Wschodniej w Wilnie) direktoriumi. 1930 m. ikurta mokykla ruose specialistus, galincius dirbti Lenkijos rytiniu vaivadiju administracijos, ukio ir kulturos istaigose bei organizacijose ir istaigose, bendradarbiaujanciose su rytinemis Baltijos salimis ir Sovietu sajunga (Wyisza 1930). 1932 m. jai buvo suteiktas aukstosios mokyklos statusas, 1933 m. patvirtinti nauji istatai ir pakeistas pavadinimas i Politiniu mokslu mokykla prie Rytu Europos mokslinio tyrimo instituto Vilniuje (Szkola Nauk Politycznych w Wilnie przy Instytucie Naukowo-Badawczym Europy Wschodniej w Wilnie) (Statut 1934). Studijuoti i sia mokykla buvo priimami vidurini moksla baige jaunuoliai bei dirbantys asmenys, jau turintys pilna ar nebaigta aukstaji issilavinima ir norintys isigyti antraja specialybe. Studijos trukdavo trejus metus (Wskazowki 1938). Pirmaisiais mokslo metais mokykloje studijavo 122 asmenys, 1932/1933 m.-198, 1933/1934-236. Mokyklos pedagogu kolektyva 1932/1933 mokslo metais sudare 29 destytojai, 1933/1934-33, 1938/1939-31. Pats Wielhorskis skaite paskaitas ir vede pratybas apie Baltijos salis (Estija, Latvija, Lietuva), taip pat apie Lenkijos Respublikos rytiniu zemiu gyventoju demografine ir etnine sudeti, vadovavo diplominiu darbu rasymui (Sprawozdanie 1933; Szkola 1934; Szkola 1938; Monografia 1936-1937; Monografie 1937; Tomaszewski 1933-1934). 1935-1939 m. jis buvo Lenkijos Respublikos seimo narys (Jackiewicz 2003: 321; Mekarski 2009: 391).

Peremes vadovavima mokyklai Wielhorskis turejo skirti daug pastangu jos materialinei ir mokymo bazei kurti. Pirmiausia reikejo isspresti patalpu klausima. Nuo pat isikurimo mokykla kartu su Rytu Europos mokslinio tyrimo institutu glaudesi buvusiuose Tiskeviciu rumuose prie Neries, kuriuos Lenkijos religiniu tikejimu ir liaudies svietimo ministerija (Ministerstwo Wyznan Religijnych i Oswiecenia Publicznego) nupirko Valstybinei Vrublevskiu vardo bibliotekai. Taciau patalpu naudojimosi klausimas iki galo nebuvo issprestas. 1932 m. Wielhorskis su bibliotekos direktoriumi Erwinu Koschmiederiu pasirase sutarti, kuria 1933 m. patvirtino Lenkijos religiniu tikejimu ir liaudies svietimo ministerija. Pagal sia sutarti biblioteka leido institutui ir mokyklai neatlyginamai naudotis jai priklausanciomis patalpomis (viena didele sale ir trimis kambariais), o institutas isipareigojo moketi uz sunaudota elektra ir prireikus atlikti einamaji remonta (Umowa 1932). Veliau mokyklai pleciantis biblioteka perleido jai papildomas naujai suremontuotas patalpas (Protokol 1934).

Taip pat buvo labai svarbu sukurti parankine biblioteka, reikalinga mokyklos destytojams ir klausytojams. Tokia biblioteka pradeta kaupti 1930 m. Pradzia jai dave uz Rytu Europos mokslinio tyrimo instituto biudzetinius pinigus nupirkti ir steigeju padovanoti leidiniai (apie 200 knygu ir 88 zurnalai). Kitais metais jos fondai gerokai padidejo. 1931 m. biblioteka turejo 471 knyga ir 135 periodinius bei testinius leidinius, 1932 m.-1314 knygu, 385 periodinius leidinius ir 33 zemelapius. Nupirkti reikalingi baldai: stalai, kedes, trys lentynos ir dvi knygu spintos (Sprawozdanie 1931: 6-7).

Pleciantis parankines bibliotekos fondams, institutui ir mokyklai skirtose patalpose daresi sunku juos sutalpinti ir tvarkyti. 1933 m. Rytu Europos mokslinis tyrimo institutas perdave savo knygu ir periodiniu leidiniu fondus Valstybinei Vrublevskiu bibliotekai kaip amzinaji depozita ir isipareigojo atiduoti jai naujai gaunamus leidinius. Biblioteka savo ruoztu leido instituto nariams bei Politiniu mokslu mokyklos destytojams ir studentams naudotis visais jos fondais (Umowa 1932). Instituto depozitas Vrublevskiu bibliotekoje su kiekvienais metais vis didejo. 1933 m. ji sudare 6 tukst., 1935 m. 11 tukst., 1937 m.-apie 13 tukst. tomu knygu ir periodiniu leidiniu (Ze Szkoly 1934; Instytut 1936; Instytut 1937). Svarbia ju dali sudare sovietine literatura (Wykaz 1935). Depozito fondus tvarke ir katalogavo du Rytu Europos tyrimu instituto apmokami darbuotojai: Marianas Pieciukiewiczius ir Maria Obrubanska. Be to, Pieciukiewiczius aptarnaudavo skaitytojus sovietines periodikos, o Obrunanska-knygu skaitykloje. Jiems padedavo bibliotekoje atliekantys praktika studentai ir savanoriai pagalbininkai (Umowa 1935). Abonementas ir skaitykla aptarnaudavo skaitytojus kiekviena diena nuo 11 iki 14 val. pries pietus ir nuo 18 iki 20 val. po pietu, isskyrus sekmadienius ir religiniu bei valstybiniu svenciu dienas. Politiniu mokslu mokyklos destytojams ir klausytojams knygos buvo isduodamos i namus. Laikrascius ir zurnalus jie galejo skaityti tik skaitykloje. Sovietine literatura Politiniu mokslu mokyklos klausytojai galejo naudotis gave is destytojo pazymejima, kad jiems tokia literatura reikalinga studijoms ar moksliniam darbui, o kitu aukstuju mokyklu studentai bei visi kiti suinteresuoti asmenys gave Vrublevskiu bibliotekos direktoriaus leidima (Regulamin). Kaip galima spresti is skaitytoju sarasu, sovietiniai leidiniai turejo didele paklausa. Kiekvienais metais jais naudojosi apie 70 skaitytoju. Visu pirma tai buvo Rytu Europos mokslinio tyrimo instituto nariai, Politiniu mokslu mokyklos bei Stepono Batoro Universiteto Vilniuje destytojai ir studentai, taip pat draugiju nariai, teisininkai bei zurnalistai (Lista 1934-1935; Wykaz 1935-1936). Tarp kitu sovietines literaturos skaitytoju buvo ir busimas Nobelio premijos laureatas Czestowas Miioszas, kuris tuo metu dirbo Vilniaus radijo stotyje (Polskie 1936).

Svarbiausieji Wielhorskio darbai apie Lietuva

Wielhorskis taip pat aktyviai dalyvavo Vilniaus moksliniame gyvenime, buvo Rytu Europos mokslinio tyrimo instituto ir Vilniaus mokslo biciuliu draugijos tikrasis narys, skaite tu draugiju susirinkimuose mokslinius pranesimus ir spausdino darbus ju leidiniuose (Instytut 1936; Sprawozdanie 1933b: 45; Sprawozdanie 1939: 46; Wielhorski 1933b). Jo moksliniai interesai daugiausia liete Lietuvos istorija ir politika. Ka tik atvykes i Vilniu jis paruose ir 1925 m. isleido dokumentu rinkini apie lenku gyventoju padeti Lietuvos Respublikoje (Wielhorski 1925). Ivadineje rinkinio dalyje jis trumpai apzvelge ivairiu Lietuvos regionu gyventoju tautine sudeti, lietuviu ir lenku konflikto uzuomazga XIX a. pab.-XX a. pr. bei jo stiprejima Pirmojo pasaulinio karo metais, rusu ir vokieciu politiku pastangas savo tikslams panaudoti lietuviu ir lenku priestaravimus bei skirtingus ivairiu lietuviu ir lenku politiniu grupuociu siekius atgavus nepriklausomybe, Lietuvos ir Lenkijos valstybiu sienu klausima (Wielhorski 1925: I-XVI). Taip pat jis pateike duomenis apie lenku gyventoju Lietuvos Respublikoje skaiciu, ju socialine ir profesine sudeti, politine orientacija, paminejo svarbiausias Lietuvos lenku politines, visuomenines bei kulturines organizacijas, svietimo istaigas, trumpai apzvelge spauda (Wielhorski 1925: XIV-XXIV). Tarp rinkinyje publikuojamu dokumentu svarbiausia vieta uzeme Lietuvos lenku atstovu 1924 m. birzelio 1 d. memorialas Tautu Sajungai (Tautu Lygai), kuriame isvardijami ivairius lenku pilietiniu, religiniu ir turtiniu teisiu pazeidimai Lietuvos Respublikoje (Wielhorski 1925: 1-30). Prieduose pateikiama memoriale isvardytus pazeidimus patvirtinanti dokumentine medziaga, pavyzdziui, Lenku frakcijos Lietuvos Respublikos seime uzklausos gyventoju surasymo ir konfliktu baznyciose klausimais, spaudos pranesimai apie ispuolius pries lenku tikinciuosius Kauno baznyciose, istraukos is Lietuvos Respublikos konstitucijos apie tautiniu mazumu teises ir ju pazeidimus kasdieniniame gyvenime, zemes reformos istatymas (Wielhorski 1925: 54-71), Vakaru Europos teisininku atsiliepimai apie si istatyma ir jo pasekmes lenku gyventojams, pranesimai apie lenku kunigu ir svietimo darbuotoju persekiojimus ir daug kitu dokumentu (Wielhorski 1925: 31-175).

1928 m. Vilniuje pasirode Wielhorskio knyga, pavadinta Etnografine Lietuva: gamta kaip ukio pagrindas ir tautiniu santykiu raida (Litwa etnograficzna: Przyroda jako podstawa gospodarcza. Rozwoj stosunkow narodowosciowych) (Wielhorski 1928). Pirmojoje knygos dalyje, apimancioje devynis skyrius, rasoma apie Lietuvos geografine padeti, jos uzimama teritorija ir valstybes sienu kaita istorijos tekmeje, Lietuvos landsafta, jos vandenis, klimata, geologine sandara, dirvozemio struktura, naudingasias iskasenas ir ju itaka ukio raidai (Wielhorski 1928: 7-100). Antroji knygos dalis irgi suskirstyta i devynis skyrius. Pirmuose keturiuose skyriuose pateikiamos bendrosios zinios apie baltu tautas senoveje, paminimos legendos apie lietuviu kilme, rasoma apie lietuviu kalbos ypatumus, rusu ir lenku itaka Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kulturai (Wielhorski 1928: 103-142). Penktame antrosios dalies skyriuje kalbama apie socialiniu ir kalbiniu santykiu raida XIX a., svarstoma, kokia jiems itaka turejo ginkluotieji sukilimai, taip pat caro valdzios represijos po sukilimu (Wielhorski 1928: 143-148). Sestajame ir septintajame skyriuose issamiai rasoma apie lietuviu tautini issivaduojamaji judejima XIX a. pab.-XX a. pr., analizuojamos priestaravimu tarp lietuviu ir lenku priezastys, nusvieciami politiniai lietuviu siekiai 1905 m. revoliucijos ir Pirmojo pasaulinio karo metais, Lietuvos valstybingumo atkurimas bei lietuviu ir lenku karinis konfliktas del sienu (Wielhorski 1928: 148-176). Astuntasis knygos skyrius skirtas Lietuvos Respublikoje gyvenusiems lenkams ir ju problemoms (Wielhorski 1928: 176-202). Devintajame, baigiamajame knygos skyriuje, pateikiamos zinios apie Lietuvos gyventoju skaiciu, tankuma, profesine sudeti, bandoma ivertinti Pirmojo pasaulinio karo metais patirtus nuostolius ir numatyti tolesnes Lietuvos visuomenes raidos perspektyvas (Wielhorski 1928: 202-210). Knygos gale prideta 15 istoriniu, geografiniu ir geologiniu zemelapiu.

Tapes Politiniu mokslu mokyklos direktoriumi ir Rytu Europos mokslinio tyrimo instituto nariu, Wielhorskis daugiau demesio skyre ivairiems Lietuvos politikos aspektams. 1933 m. jis rase apie Lietuvos sienu klausima ir ekonomine politika (Wielhorski 1933a; 1933b), o 1935 m. Vilniuje vykusiame VI visuotiniame lenku istoriku suvaziavime, politines istorijos sekcijoje, perskaite pranesima "Lietuviu tautines savimones raidos salygos ir siuolaikines Lietuvos valstybes susikurimas", kuris buvo isspausdintas suvaziavimo darbuose (VI Powszechny 1936: 817; Wielhorski 1935).

1938 m. isleista dar viena Wielhorskio knyga, pavadinta Siuolaikine Lietuva (Litwa wspolczesna) (Wielhorski 1938). Tais metais kovo 17 d. Lenkijai pateikus ultimatuma, buvo uzmegzti diplomatiniai santykiai tarp Lenkijos ir Lietuvos, kas sukele lenku visuomenes susidomejima kaimynine salimi, su kuria dvidesimt metu beveik nebuvo jokiu rysiu (Buchowski 1999: 253-268). Isleista Varsuvoje Wielhorskio knyga turejo padeti lenku skaitytojams suprasti lietuviu tautos ir pries dvidesimt metu atkurtos jos valstybes gyvenima (Wielhorski 1938: 1). Rasydamas sia knyga Wielhorskis panaudojo kai kuria ankstesniu savo darbu medziaga, bet gerokai ja praplete ir papilde naujais saltiniais bei dalyko literatura. Pirmajame knygos skyriuje apzvelgiama geografine Lietuvos padetis, jos vandenys (upes, ezerai, jura, Kursiu marios), gamtos turtai, dirvozemis, miskai, durpynai, klimatas bei krastovaizdis (Wielhorski 1938: 3-32). Antrasis skyrius skirtas Lietuvos gyventojams. Jame rasoma apie lietuviu kilme, kalba, gentine santvarka, valstybes sukurima, ekspansija i kaimynu zemes, kriksto priemima, krikscionizacijos kulturines pasekmes, rusu ir baltarusiu kulturine itaka, visuomeninius ir etninius santykius XIX a., tautini lietuviu atgimima, taip pat apie kitas Lietuvoje gyvenancias tautas, ju kulturines ir politines aspiracijas (Wielhorski 1938: 33-60). Treciajame skyriuje rasoma apie nepriklausomos Lietuvos valstybes atkurima, politines nepriklausomybes atgavimo idejos iskilima ir realizavima, ginco del Vilniaus priezastis bei esme, Lietuvos sienu su Latvija ir Vokietija nustatyma ir Klaipedos klausima. Tame paciame skyriuje pateikiama duomenu apie Lietuvos Respublikos administracini suskirstyma, gyventoju skaiciu, tankuma, gyventoju profesine sudeti (Wielhorski 1938: 61-90). Ketvirtajame skyriuje rasoma apie Lietuvos politines partijas ir grupuotes, Lietuvos Respublikos konstitucijas, politine santvarka, rinkimu tvarka, vidaus ir uzsienio politika (Wielhorski 1938: 91-128). Penktasis knygos skyrius skirtas Lietuvos kulturai. Jame kalbama apie lietuviu kulturos raidos ypatumus, svietima, moksla, spauda, literatura ir mena, taip pat apie lenku kulturini gyvenima Lietuvoje (Wielhorski 1938: 129-174). Sestajame skyriuje apzvelgiama Lietuvos ekonomika. Pateikiama duomenu apie zemes uki, miskininkyste, pramone, prekyba ir transporta, minimi krizes padariniai visam Lietuvos ukiui ir konkrecioms jo sakoms. Rasoma ir apie akcines bendroves, ju kapitala, valstybes ir savivaldybiu biudzetus (Wielhorski 1938: 175-238). Paskutiniame septintajame knygos skyriuje trumpai aprasomi svarbiausieji Lietuvos istoriniai, architekturos bei gamtos paminklai ir numatomi galimi turistiniai marsrutai (Wielhorski 1938: 239-250). Knygos gale pateikta bibliografija, is kurios matyti, kad Wielhorskis, rasydamas sia knyga, remesi lenku, lietuviu, rusu bei vokieciu autoriu darbais ir publikuota dokumentine medziaga. Knyga gausiai iliustruota, pridetas Lietuvos Respublikos zemelapis (Wielhorski 1938: 251-254).

Sovietiniuose kalejimuose ir iseivijoje

Wielhorskio pedagogine ir moksline veikla Vilniuje nutrauke Antrasis pasaulinis karas. 1939 m. pabaigoje jis neteko darbo, o 1940 m. buvo sovietu suimtas ir kalintas Vilniuje. 1941 m. prasidejus Vokietijos ir Sovietu sajungos karui, jis isveztas i Rusija, laikytas Gorkio (dabar Niznij Novgorodas) kalejime. 1941 m. liepos 30 d. Lenkijos emigracinei vyriausybei Londone pasirasius sutarti su Sovietu sajunga del lenku armijos SSRS teritorijoje suformavimo bendrai kovai su fasistine Vokietija, sovietine vyriausybe isipareigojo paleisti kalintus Lenkijos piliecius. Sutarti pasirase Lenkijos emigracines vyriausybes atstovas gen. Wladyslawas Sikorskis ir SSRS ambasadorius Londone Ivanas Majskis, del to ji daznai vadinama Sikorskio ir Majskio sutartimi (Roszkowski 1994: 106). Tarp paleistuju pagal sia sutarti Lenkijos pilieciu buvo ir Wielhorskis. 1941 m. rudeni istrukes is sovietu kalejimo, jis kuri laika dirbo lenku atstovybeje Kuibyseve (dabar Samara), 1942 m. per Teherana ir Kaira nusigavo i Londona, kur dirbo ivairiose lenku organizacijose. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, jis pasiliko Anglijoje, deste Lenku iseivijos universitete (Polski Uniwersytet na Obczyznie, The Polish University Abroad), aktyviai veike Lenku iseivijos mokslineje draugijoje (Polskie Towarzystwo Naukowe na Obczyznie, Polish Society of Arts and Sciences Abroad) ir kitose visuomeninese organizacijose, spausdino mokslinius darbus iseiviu leidiniuose, parase atsiminimus apie patirtus isgyvenimus sovietu kalejimuose (Jackiewicz 2003: 321-322; Mekarski 2009: 391-393).

Gyvendamas iseivijoje Wielhorskis neprarado mokslinio suinteresuotumo Lietuva ir, kiek leido galimybes, tese Vilniuje pradetus tyrinejimus. 1947 m. Londone pasirode jo monografija Lenkija ir Lietuva: Tarpusavio santykiai amziu tekmeje (Polska i Litwa. Stosunki wzajemne w biegu dziejow) (Wielhorski 1947), o 1951 m. lenku iseivijos leidinyje Alma Mater Vilnensis-plati studija apie lietuviu, baltarusiu ir lenku indeli i Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kultura (Wielhorski 1951). Iseivijoje neturedamas galimybes pasinaudoti daugeliu saltiniu, jis ta trukuma is dalies kompensavo placiai panaudodamas iseiviu sukaupta dokumentine medziaga ir ju publikuotus darbus.

Wielhorskis mire 1967 m. Londone. Lenku iseivijos veikejas Stefanas Mekarskis, artimai pazinojes Wladislawa Wielhorski ir dirbes su juo visuomeninese organizacijose, prisimine ji kaip kuklu, nesavanaudi, tikinti, kasdieniniame gyvenime asketiniu paprociu prisilaikanti zmogu (Mekarski 2009: 392-393).

Isvados

Wiadysiawo Wielhorskio (1885-1967) gyvenimas ir veikla buvo glaudziai susije su Lietuva. Pirmojo pasaulinio karo metais jis gyveno Balciuose, tuometiniame Raseiniu paviete zemaitijoje, 1921-1924 m. Kaune, 1924-1941 m. Vilniuje. Gyvendamas Kaune jis dalyvavo tenykstes lenku bendruomenes visuomeniniame ir kulturiniame gyvenime, lenku spaudos puslapiuose ne karta pasisake pries antilenkiska Lietuvos vyriausybes politika, uz ka 1924 m. buvo priverstas apleisti Lietuva. Persikeles i Vilniu, jis Stepono Batoro universitete apsigyne habilitacini darba, 1931-1939 m. vadovavo Politiniu mokslu mokyklai, isleido kelis vertingus darbus apie Lietuva, kurie praplete tuometiniu lenku skaitytoju zinias apie kaimynine sali, su kuria Lenkija siejo ilga istorine praeitis. Wielhorskio veikla Vilniuje nutruko Antrojo pasaulinio karo metais. 1940-1941 m. jis buvo kalintas sovietu kalejimuose, nuo 1942 m. gyveno Londone. Budamas emigracijoje Wielhorskis tese Lietuvos istorijos, kulturos ir jos santykiu su Lenkija tyrinejimus, 1947 m. isleido Londone monografija apie Lietuvos ir Lenkijos santykius amziu tekmeje, o po keleriu metu-studija apie lietuviu, baltarusiu ir lenku indeli i Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kultura, isspausdinta moksliniame Lenkijos iseivijos leidinyje Alma Mater Vilnensis. Sie jo darbai pasitarnavo ziniu apie Lietuva pletrai, leido Lenku iseivijos universiteto klausytojams ir kitiems iseiviams neuzmirsti ir geriau suprasti ju tolimos gimtines istorija ir kultura.

Caption: 1 pav. Wladyslawas Wielhorskis

Fig. 1. Wladyslaw Wielhorski

Caption: 2 pav. Vilnius, buv? Tiskeviciu rumai, kuriuose tarpukario laikotarpiu veik? Valstybine Vrublevskiu vardo biblioteka, Rytu Europos mokslinis tyrimo institutas ir Politiniu mokslu mokykla (dabar cia yra Lietuvos mokslu akademijos Vrublevskiu biblioteka) (Vytauto Balcycio nuotrauka)

Fig. 2. The former Tyszkiewicz Palace in Vilnius, which hosted the Wroblewski State Library, the Eastern European Research Institute and the School of Political Sciences during the interwar period. Now, the palace serves as the Wroblewski Libarary of the Lithuanian Academy of Sciences. Photo by Vytautas Balcytis

Caption: 3 pav. W?adys?awo Wielhorskio knygos Byt ludnosci polskiej w panstwie litewskim titulinis puslapis

Fig. 3. The title page of W. Wielhorski book Byt ludno?ci polskiej w panstwie litewskim

Caption: 4 pav. Wladyslawo Wielhorski knygos Litwa Etnograficzna titulinis puslapis

Fig 4. The title page of W. Wielhorski book Litwa Etnograficzna

Caption: 5 pav. Wladyslawo Wielhorski knygos Litwa Etnograficzna titulinis puslapis

Fig. 5. The title page of W. Wielhorski book Litwa Wspolczesma

Caption: 6 pav. Wladyslawo Wielhorskio knygos Litwa Wspolzesma iliustruotas lapas

Fig. 6. Illustrated page of W. Wielhorski book Litwa Wspolczesma

doi: 10.3846/est.2013.02

Literatura ir saltiniai

Buchowski, K. 1999. Polacy w niepodleglym Panstwie Litewskim 1918-1940. Bialystok: Instytut Historii Uniwersytetu w Bialymstoku.

Ilgiewicz, H. 2006. Kauno lenku svietimo draugija (1909-1932 metai), Kauno istorijos metrastis 7: 103-109.

Instytut Naukowo-Badawczy Europy Wschodniej. 1936, Ateneum Wilenskie 9: 451.

Instytut Naukowo-Badawczy Europy Wschodniej. 1937, Ateneum Wilenskie 12: 682.

Jackiewicz, M. 1997. Polskie zycie kulturalne w Republice Litewskiej 1919-1940. Olsztyn: Wyzsza Szkola Pedagogiczna.

Jackiewicz, M. 2003. Polacy na Litwie 1918-2000: Slownik biograficzny. Wydanie drugie poprawione i uzupelnione. Warszawa: Wydawnictwo Andrzej Frukacz. Ex Libris-Galeria Polskiej Ksiazki.

Lista czytelnikow uprawionych do korzystania ze zbiorow Biblioteki im. Wroblewskich i Instytutu Naukowo-Badawczego Europy Wschodniej na rok 1934/1935. 1934-1935. Lietuvos mokslu akademijos Vrublevskiu biblioteka, Rankrasciu skyrius, Fondas 75, Byla 23/3: 131.

Mekarski, S. 2009. Prof. dr Wladyslaw Wielhorski, in Portalski, S. Zarys historii Polskiego Towarzystwa Naukowego na Obczyznie. London, 391-393.

Monografia Estonii. Wilno. 1936-1937 [Paskaitu konspektas apie Estija]. LMAVB, RS, F. 223, B. 13.

Monografie panstw baltyckich: lotwa. Wilno. 1937 [Paskaitu konspektas apie Latvija]. LMAVB, RS, F. 223, B. 22.

Paszkiewicz, B. 2003. Podznakiem "Omegi". Przygotowal do druki i indeks osob opracowal Adam Galkowski. Slowem wstepnym opatrzyl i calosc krytycznie przejrzal Piotr tossowski. War szawa: Wyd. NERITON, Instytut Historii PAN.

Polskie Radio Rozglosnia do Dyrekcji Biblioteki Panstwowej im. Wroblewskich. Wilno, dn. 23 lipca 1936 r. 1936. LMAVB, RS, F. 75, B. 23/3: 252.

Protokol przejecia przydzielonego lokalu do uzytku Dyrekcji Instytutu Naukowo-Badawczego Europy Wschodniej w Wilnie przez Dyrekcje Biblioteki Panstwowej im. Wroblewskich. Wilno, dn. 5 czerwca 1934 r. 1934. LMAVB, RS, F. 75, B. 7/2.

Roszkowski, W. 1994. Historia Polski 1914-1993. Wydanie trzecie rozszerzone. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN.

Sprawozdanie z dzialalnosci Biblioteki Wyzszej Szkoly Instytutu Naukowo-Badawczego Europy Wschodniej za I i II semestr 1930/1931 r. 1931. LMAVB, RS, F. 75, B. 23/1: 6-7.

Sprawozdanie z dzialalnosci Wyzszej Szkoly Instytutu Naukowo-Badawczego Europy Wschodniej za rok akademicki 1931/1932 i poczatek roku 1932/1933 do 1 grudnia 1932 r., wygloszone przez dyrektora Instytutu inz. Wladyslawa Wielhorskiego na zebraniu ogolnym INBEW dn. 11 grudnia 1932 r. 1933, Rocznik Instytutu Naukowo-Badawczego Europy Wschodniej 1: 261-266.

Sprawozdanie ze stanu i dzialalnosci Towarzystwa Przyjaciol Nauk w Wilnie za rok 1932. 1933b. Wilno.

Sprawozdanie ze stanu i dzialalnosci Towarzystwa Przyjaciol Nauk w Wilnie za rok 1938. 1939. Wilno.

Statut Szkoly Nauk Politycznych w Wilnie przy Instytucie Naukowo-Badawczym Europy Wschodniej, zatwierdzony 19 lutego 1930 r. przez Ministra WR i OP Sl. Czerwinskiego (Nr.IV.SW-1010/30); zmieniony decyzja Ministerstwa WR i OP z 14 wrzesnia 1933 r. Nr. IV-NS-4483/33. 1934, in Szkola Nauk Politycznych w Wilnie przy Instytucie Naukowo-Badawczym Europy Wschodnie. Wilno, 3-7.

Szkola Nauk Politycznych w Wilnie przy Instytucie Naukowo-Badawczym Europy Wschodniej. Plan wykladow. Dane na rok 1933/1934. 1934. Wilno.

Szkola Nauk Politycznych w Wilnie przy Instytucie Naukowo-Badawczym Europy Wschodniej. Spis wykladow igrono nauczajace w roku akademickim 1936/1937. 1936. Wilno.

Szkola Nauk Politycznych w Wilnie. Spis wykladow i grono nauczajace w roku akademickim 1938/1939. 1938. Wilno.

Tomaszewski, W. 1933-1934. Praca dyplomowa p. t. Wypadki polityczne w Nadbaltyce w zwiazku z akcja przeciw bolszewicka [Szkola Nauk Politycznych w Wilnie]. Lietuvos centrinis valstybes archyvas, F. 176, Ap. 1, B. 1.

Umowa dodatkowa Nr 2, zawarta przez Kierownika Biblioteki Panstwowej im. Wroblewskich w Wilnie Dr Stefana Burchardta i Dyrektora [Szkoly Nauk Politycznych] Instytutu Naukowo-Badawczego Europy Wschodniej w Wilnie Dr Wladyslawa Wielhorskiego dn. 21 stycznia 1935 r. 1935. LMAVB, RS, F. 75, b. 7/2: 142.

Umowa podpisana przez kierownika Biblioteki Panstwowej im. Wroblewskich w Wilnie prof. dr Erwina Koschmiedera imieniem Skarbu Panstwa z jednej strony i przedstawiciela dyrekcji Instytutu Naukowo-Badawczego Europy Wschodniej w Wilnie inz. Wladyslawa Wielhorskiego z drugiej strony. Wilno, dn. 4 czerwca 1932 r. 1932. LMAVB, RS, F 75, B. 7/2: 141.

VI Powszechny Zjazd Historykow Polskich. 1936, Ateneum Wilenskie 11: 816-819.

Wielhorski, W. 1925. Byt ludnosci polskiej w panstwie litewskim: w swietle dochodzen jej praw przed Liga Narodow. Wilno.

Wielhorski, W. 1928. Litwa etnograficzna: Przyroda jako podstawa gospodarcza. Rozwoj stosunkow narodowosciowych. Wilno: Wydawnictwo Wilenskiego Biura Informacyjnego.

Wielhorski, W. 1933a. Polityka ekonomiczna Litwy. Warszawa.

Wielhorski, W. 1933b. Sprawy terytorialne w polityce Litwy, Rocznik Instytutu Naukowo-Badawczego Europy Wschodniej 1: 1-50.

Wielhorski, W. 1935. Warunki rozwoju swiadomosci narodowej Litwinow i powstania wspolczesnego panstwa litewskiego (1861-1920). Lwow (Odbitka z Pamietnika Powszechnego Zjazdu Historykow Polskich w Wilnie 17-20 wrzesnia 1935 r. Referaty).

Wielhorski, W. 1938. Litwa wspolczesna. Warszawa.

Wielhorski, W. 1947. Polska a Litwa. Stosunki wzajemne w biegu dziejow. London: The Polish Research Centre LTD.

Wielhorski, W. 1951. Litwini, Bialorusini i Polacy w dziejach kultury Wielkiego Ksiestwa Litewskiego, Alma Mater Vilnensis. Londyn, 21-157.

Wykaz czytelnikow korzystajacych z dzialu "Sovietikow" w 1935/1936 roku akademickim. 19351936. LMAVB, RS, F. 75, B. 23/3: 131.

Wyzsza Szkola Instytutu Naukowo-Badawczego Europy Wschodniej: Statut. 1930. Warszawa.

Wskazowki ogolne i przepisy dla sluchaczow Szkoly Nauk Politycznych w Wilnie, in Szkola Nauk Politycznych w Wilnie. 1938. Wilno.

Ze Szkoly Nauk Politycznych w Wilnie. 1937, Ateneum Wilenskie 12: 682.

Henryka Ilgiewicz

Lietuvos kulturos tyrimu institutas, Saltoniskiu g. 58, LT-08105 Vilnius, Lietuva El. pastas: ilgiewicz@mail.ru; hilgiewicz@yahoo.com

Iteikta 2012-06-06; priimta 2012-09-10

Henryka ILGIEWICZ. Habilituota daktare, Lietuvos kulturos tyrimu instituto vyresnioji mokslo darbuotoja. 1990-1992 m. daktaro studijos Poznanes Adomo Mickeviciaus universiteto Istorijos institute. 2001-2004 m. neakivaizdine habilitacine stazuote Poznanes Adomo Mickeviciaus universiteto Istorijos institute. 1992 m. Poznanes Adomo Mickeviciaus universiteto Istorijos institute suteiktas daktaro laipsnis uz darba "Lietuvos krikstas ligsioliniu tyrimu sviesoje". 2007 m. Poznanes Adomo Mickeviciaus universiteto Istorijos institute suteiktas humanitariniu mokslu (istorijos) habilituoto daktaro laipsnis uz darba "Vilniaus mokslo draugijos ir institucijos XIX amziuje". Pagrindines moksliniu interesu sritys: Lietuvos ir Lenkijos istorija, Lietuvos kulturos istorija, mokslo istorija. Lietuvos mokslo istoriku ir filosofu bendrijos, Lietuvos lenku mokslininku draugijos (Stowarzyszenie Polakow Naukowcow Litwy), Lenku mokslo draugijos iseivijoje (Polish Society of Arts and Sciences Abroad). Pasaulines lenku iseivijos tyrimu tarybos (World Research Council on Poles Abroad) nare. Monografijos: 1. Ilgiewicz, Henryka. 2005. Wilenskie towarzystwa i instyttucje naukowe w XIX wieku. Torun: Wyd. Adama Marszalka. 480 p.; 2. Ilgiewicz, Henryka. 2008. Societates Academicae Vilnenses: Towarzystwo Przyjaciol Nauk w Wilnie (1907-1939) i jego poprzednicy. Warszawa: Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego. 668 p.

Henryka ILGIEWICZ. PhD with Habilitation, senior researcher at the Lithuanian Culture Research Institute in Vilnius. 1990-1992-doctoral studies in the Institute of History at Adam Mickiewicz University of Poznan (Poland); 2001-2004-extramural habilitation internship in the Institute of History at Adam Mickiewicz University of Poznan; Her PhD was granted in 1992 by the Institute of History at Adam Mickiewicz University of Poznan and entitled "The christening of Lithuania in Previous Research". Her Habilitation was granted in 2007 by the Institute of History at Adam Mickiewicz University of Poznan for her thesis "Scientific Societies and Institutions in Vilnius in 19th century".

Main areas of academic interests: the history of Lithuania and Poland, the history of Lithuanian culture, the history of science.

Membership in the Lithuanian Society of Historians and Philosophers, the Society of Polish Academics in Lithuania, the Polish Society of Arts and Sciences Abroad, and in the World Research Council of Poles Abroad. Monographs: 1. Ilgiewicz, Henryka. 2005. Wilenskie towarzystwa i instyttucje naukowe w XIX wieku [Scientific societies and institutions in Vilnius in the 9th century]. Torun: Wyd. Adama Marszalka. 480 p.; Ilgiewicz, Henryka. 2008. Societates Academicae Vilnenses: Towarzystwo Przyjaciol Nauk w Wilnie (1907-1939) i jego poprzednicy [Societates Academicae Vilnenses:The Friends of Science Society in Vilnius (1907-1939) and its ancestors]. Warszawa: Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego. 668 p.

----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2013 Taylor & Francis Ltd.
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2013 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 
Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Ilgiewicz, Henryka
Publication:Evolution of Science and Technology
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2013
Words:3944
Previous Article:The influence of sociocultural context on tendencies of the use of Lithuanian language in inter-war Lithuania/Sociokulturinio konteksto itaka...
Next Article:The importance of teacher training at Riga Polytechnic School and Riga Polytechnic Institute in 1862-1919/ Die bedeutung der erstmaligen ausbildung...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2018 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters