Printer Friendly

Water loss in small settlements/Vandens nuostoliai mazose gyvenvietese.

Ivadas

Kiek suvartojama vandens, priklauso nuo gyventoju skaiciaus, pramones imoniu veiklos, miesto dydzio. Dalis vandens suvartojama zeldynams ir augalams laistyti, gaisrams gesinti, gatvems plauti ir kitoms zmogaus veiklos sritims (Liemberger 2005). Mazose gyvenvietese prie visu isvardytu vandens vartojimo atveju prisideda darzu bei siltnamiu laistymas, gyvuliu girdymas, pasaru ruosimas ir kt. Nepriklausomai nuo gyvenvietes dydzio, vandens nuostoliu susidaro tiek dideliu, tiek mazu miestu vandentiekio tinkluose. Taciau ju pobudis gali skirtis atsizvelgiant i vandens vartojimo ypatumus (Weimer 2001).

Praktiskai visi iki siol atlikti uzsienio ir salies vandens nuostoliu mazinimo projektai buvo igyvendinti didmiesciu vandentiekiuose, taciau mazu gyvenvieciu specifika gerokai skiriasi nuo didziuju miestu. Skiriasi ne tik infrastrukturos isvystymas, techniniai rodikliai, bet ir vandens vartojimo ypatumai (Fanner 2007; Mutikanga 2012). Straipsnio tikslas--ivertinti vandens nuostolius mazose gyvenvietese, isizuoti esama padeti, nustatyti vandens nuostoliu mazinimo budus ir didziausias problemas, susijusias su nuostoliu mazinimu.

Lietuvoje vanduo vartotojams tiekiamas tik is pozeminiu saltiniu, vandens trukumo salyje nera, taciau dideli vandens nuostoliai rodo, kad tinklai eksploatuojami neefektyviai, gamtos istekliai netausojami, dideja vandens kaina.

Vykdant vandens nuostoliu mazose gyvenvietese tyrima, buvo palyginti rajonu centrai ir jiems priklausancios gyvenvietes, ivertinant miesto ir gyvenvieciu abonentu skaiciu, isgaunamo vandens kiekius ir susidarancius vandens nuostolius.

1 pav. pateiktas vandens nuostoliu pasiskirstymas Pakruojo mieste ir Pakruojo rajonui priklausianciose gyvenvietese. 2011 metu duomenimis, abonentu skaicius ir isgaunamo vandens kiekis Pakruojo mieste ir rajono gyvenvietese yra panasus, taciau vandens nuostoliu lygis skiriasi daugiau nei du kartus.

Lietuvos vandens tiekeju asociacijos 2012 metu duomenimis (LVTA 2012), vidutinis vandens nuostoliu lygis Lietuvos vandentiekyje siekia 29%. Todel Pakruojo rajonas nera isskirtinis ir atitinka vidutini salies lygi. Taciau, izuojant kiekviena rajono gyvenviete atskirai, matyti, kad kai kuriose is ju vandens nuostoliai yra dvigubai didesni uz vidutinius. 2 pav. matyti, kad vandens nuostoliai, susidarantys rajono centre, yra gerokai mazesni negu nuostoliai didziojoje dalyje rajono gyvenvieciu. Taigi mazose gyvenvietese yra kur kas daugiau sprestinu problemu, susijusiu su vandens nuostoliais.

Praktiskai visuose rajonuose vandens nuostoliai, susidarantys rajono centre, yra mazesni negu nuostoliai didziojoje dalyje rajono gyvenvieciu. Taip yra del objektyviu priezasciu: investiciju trukumo, personalo kvalifikacijos, blogos infrastrukturos bukles.

1 lenteleje pateikiami 2011 m. Lietuvos rajonu centruose ir jiems priklausanciose gyvenvietese susidariusiu vandens nuostoliu pavyzdziai. Nors abonentu skaicius pateiktuose rajonu centruose ir gyvenvietese mazai skiriasi, taciau susidarantys vandens nuostoliai paprastai visada yra didesni rajono gyvenvietese. Be to, vienam abonentui isgaunamas vandens kiekis taip pat yra didesnis gyvenvietese, isskyrus tuos miestus, kur yra pramones imones, vartojan-cios didelius vandens kiekius. Ivertinant esama situacija, buvo pradetas tyrimas, siekiant nustatyti vandens nuostoliu mazinimo budus mazose gyvenvietese, kuriu salyje yra gerokai daugiau negu dideliu miestu.

Tyrimu metodika

Tyrimams pasirinkta tipine salies gyvenviete, esanti seniunijos centre. Gyvenvieteje yra keletas nedideliu pramones imoniu, mokykla, gimnazija ir kitos visuomenines institucijos (parduotuves, kirpykla, pastas, seniunija ir t. t.). Vandentiekio tinklu pletra gyvenvieteje vyko tarybiniais laikas, nauji tinklai sudaro nedidele dali. Tinklu skersmuo--nuo DN32 iki DN50 sudaro 90% viso tinklo ilgio. Didzioji dalis tinklu yra polietileniniai (PE). Gyvenvietes ypatumas tas, kad yra kelios vandenvietes, kurios veikia nepriklausomai viena nuo kitos. Gyvenvietes pavadinimas straipsnyje nenurodomas del teisiniu susitarimu su tinkla eksploatuojancia imone.

Analizuojant gyvenvietes vandentiekio tinkla taikytos sios darbu metodikos:

--Tinklo zonavimas (tinklas sudalijamas i atskiras dalis siekiant, kad vanduo vartotojams teketu vienu vamzdziu, kuriame matuojamas debitas).

--Vandens debito ir slegio matavimas, duomenu perdavimas.

--Slegio didinimas vandentiekio tinkle.

--Vartotoju vandens skaitikliu rodmenu tikrinimas.

--Akustiniai triuksmo matavimai tinkle (siame straipsnyje nenagrinejami del apimties).

Gyvenvietes vandentiekio tinkle buvo irengtos zonos, siekiant kuo labiau suskaidyti tinkla, nedidinant investiciju i nauju suliniu statyba. Is viso buvo irengta 21 zona, kuriose ivadu skaicius svyravo nuo 3 iki 54, kai vidutinis ivadu skaicius buvo 18. Gyvenvietes skaidymas i zonas yra kurybinis procesas, priklausantis nuo esamos situacijos. Taciau nurodytas vidutinis ivadu skaicius zonoje galetu buti orientacinis skaicius atliekant kitus tyrimus. Terminas "ivadu skaicius" apima daugiabucio ir privataus namo bei pramones imones ivadus. Daugiabuciuose namuose buvo irengti ivadiniai skaitikliai ir registruojami duomenys. Esant butinybei, reikia irengti naujus vandentiekio sulinius tinkle. Atliekant si projekta ju buvo irengta 2 vnt. Kaimo vietovese laikinam zonavimui galima tiesiog iskasti duobes, irengti apskaitos skaitiklius ir is dalies uzpilti duobes. Atlikus 1-3 savaiciu matavimus, iranga ismontuojama ir iskasos uzpilamos.

Visa matavimo iranga turi buti su duomenu kaupikliais, kad nepriklausomai galetu irasineti vandens debito ir slegio duomenis. Duomenu kaupikliai turi buti su autonominiais energijos maitinimo saltiniais. Optimalus duomenu nuskaitymo daznumas--5-15 min. Duomenu kaupikliai gali buti su nuotolinio duomenu perdavimo iranga arba be jos. Kaupikliai, perduodantys duomenis, gerokai sumazina kelioniu laiko sanaudas, taciau yra gerokai brangesni. Siekiant gauti patikimus duomenis, rekomenduojama pries skaitiklius irengti atbulinius voztuvus, nes, esant slegio svyravimams vandentiekio tinkle, vanduo daznai net ir sakotiniame tinkle juda i abi puses. O standartiniai vandens skaitikliai tiesiog sumuoja impulsus neivertindami, ar vanduo juda i prieki, ar atgal. Jei vandentiekio tinklo skersmuo yra mazesnis nei DN80, rekomenduojama debitui matuoti naudoti paprastus mechaninius vandens skaitiklius, nuskaitancius duomenis.

Priklausomai nuo to, kokio tipo nuostoliu susidaro gyvenvieteje, gali buti taikomi skirtingi ju nustatymo metodai. Siekiant nustatyti fizinius vandens nuostolius, gali buti taikomas slegio padidinimo metodas (Lambert 2001). Jei laikinai padidinus slegi matuojamojoje zonoje uzfiksuojamas debito padidejimas, galima teigti, kad tinkle yra skyle. Taciau jeigu padidinus slegi debitas nepadideja, o i matuojamaja zona tiekiamas vandens kiekis yra didesnis negu deklaruojamas vandens kiekis, tiketina, kad tinkle susidaro komerciniu nuostoliu. 3 pav. matyti slegio padidinimo itaka fiziniu vandens nuostoliu susidarymui. Slegio padidinimas rekomenduojamas 510 metru vandens stulpo intervale, nes, slegi padidinus labiau, tinkle gali kilti avariju (Pilcher et al. 2007).

Slegis buvo matuojamas ne visose vietose, kuriose matuotas vandens debitas, o tik charakteringose vietovese, kuriu vietoves reljefas skiriasi arba keiciasi vartotoju pobudis. Slegio svyravimai tinkle izuojami kartu su vandens debito matavimo duomenimis, ivertinant galimus teorinius ir ismatuotus faktinius duomenis.

Analizuojant konkrecias vandentiekio tinklo dalis ir vandens vartojimo ypatumus, buvo patikrinti vandens skaitikliu rodmenys: jie buvo uzrasyti pries ir po tyrimo. Tyrimu trukme nuo 2 savaiciu iki 2 menesiu.

Rezultatu apibendrinimas

Didziausia problema, su kuria susiduriama dirbant mazose gyvenvietese, yra informacijos stygius apie esama vandentiekio tinkla. Dauguma vandentiekio tinklus eksploatuojanciu imoniu neturi tinklu breziniu. Vandentiekio vamzdziu orientacines vietas daznai zino tik ilga laika imoneje dirbantys darbuotojai, taciau ir ju zinios ne visada tikslios. Tinklai buvo vedziojami per privacius gyventoju sklypus netinkamos kokybes vamzdziais, ypac nepatikimos buvo vamzdziu jungtys. Daznai nera zinoma, kokia yra tinklu medziaga, ju skersmenys. Taip pat ne visada aisku, kiek ivadu turi abonentas ir kur ivadu prijungimo vietos. Dar viena aktuali problema--suliniu nebuvimas. Taupymo sumetimais ivadai ir vamzdziu jungtys buvo uzkasami po zeme neirengiant sulinio. Tinkle dazniausiai nera sklendziu. Visa tai stipriai apsunkina vandens nuostoliu paieska, nes tinkle, kuriame nera suliniu ir sklendziu, praktiskai neimanoma naudoti jokios vandens nuostoliu paieskos irangos. Dar viena nepalanki vandens nuostoliu paieskos aplinkybe--zemas vandentiekio tinklo slegis. Esant mazam slegiui, per skyles tekantis debitas nera didelis (Lambert 2001) ir jo istekejimas nesukelia didelio triuksmo, kuri gali uzfiksuoti akustine skyliu paieskos iranga.

Tyrimams buvo pasirinkta gyvenvietes vandentiekio tinklo zona, kurioje susidarantys vandens nuostoliai siekia net 70%. Tiriamosios zonos tinklu ilgis--1700 m. Zonoje yra keturiolika individualiu namu, vienas daugiabutis ir vienerios dirbtuves. Vandentiekio tinklas sudarytas is ketiniu (DN100) ir polietileniniu (DN50, DN32) vamzdziu. Tinklai yra seni ir dazniausios avariju vietos yra vamzdziu jungtys. Debitas buvo matuotas penkiose tinklo vietose, trijose is ju buvo matuojamas ir slegis. Atlikus matavimus gautas zonos suvartojamo vandens grafikas (4 pav.). Is jo matyti, kad vanduo vartojamas iprastu rezimu, debitas padideja ryte ir vakare, taciau net ir nakti debitas nenukrinta iki 0 nvVh. Toks nenutrukstantis debito tiekimas yra vandens nuostoliu rodiklis. Per menesi izuotoje zonoje buvo patiekta 511 [m.sup.3] vandens. Uzduotis--issiaiskinti, kur ir kaip naudojamas patiektas vanduo, kiek vandens vartotojai realiai suvartoja, kiek isteka per skyles ir kiek, tiketina, yra pavagiama.

Analizuojant mazu gyvenvieciu vandens debito duomenis, tenka susidurti su mazais vandens kiekiais, atitinkamai su absoliutine israiska mazais vandens nuostoliais. Taciau santykine nuostoliu reiksme (procentais) yra didele.

Lyginant tipinius miesto ir kaimo gyvenvietes vandens vartojimo grafikus galima sakyti, kad vandens poreikis pasiskirsto panasiai. Taciau mazu miesteliu gyventojai daznai vandeni vartoja augalininkystes ar gyvulininkystes reikmems, o tai sukuria netipinius vandens vartojimo grafikus. Atliekant tyrimus buvo pastebeta, kad toks netipinis vandens vartojimas dazniausiai trunka tam tikra laika, kuris ilgainiui kartojasi (5 pav.). O suvartojamas vandens kiekis daznai buna panasus. Pateikiamas tiriamos gyvenvietes keturiu paru netipinio vandens suvartojimo pavyzdys. Didziausias suvartotas vandens kiekis is pateikto netipinio vartojimo yra 18 [m.sup.3]. Sis netipinis vartojimas truko 9 val. 30 min.

Kai tiriamuoju atveju buitinems reikmems vandens buvo suvartojama mazai, atsirades netipinis vartojimas buvo pastebetas is karto. Taciau jeigu panasios apimties toks vandens vartojimas butu fiksuotas dideliame mieste, jo nebutu galima identifikuoti del dideles vandens vartojimo apimties buitinems reikmems. Grafike pateikti didziausi vandens debitai nera avarijos, del kuriu galetu padideti suvartojamo vandens kiekis. Bei toks kiekis nera vandens nuostoliai, kurie turetu nuolat isteketi is vandentiekio tinklo.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad padidintas vandens kiekis buvo naudojamas talpykloms pildyti, o talpyklos buvo gabenamos i laukus ir girdomi gyvuliai. Toks netipinis vandens vartojimas nera blogas, taciau kilo abejone, ar uz si vandens kieki gyventojai sumoka. Kaimo gyventojai paprastai turi du skaitiklius: vienas skirtas buitinems reikmes, kitas--tik laistyti ir (arba) gyvuliams girdyti. Atskiri skaitikliai naudojami del mazesnes vandens kainos, nes i ja nera iskaiciuojama nuoteku tvarkymo dalis. Atlikus ivertinima, kiek gyventojai deklaruoja suvartojantys vandens, ir ivertinus, kiek vandens buvo patiekta gyventojams, galima nustatyti, kiek vandens pavagiama. Tiriamuoju atveju uz si vandens kieki nebuvo sumokama. Nustatyta, kad komerciniai nuostoliai sudare 114 [m.sup.3]/men.

Toliau buvo tiriamas zonoje esantis daugiabutis. Per menesi i daugiabuti tiekiamo vandens kiekis sudare 250 [m.sup.3]/men. Taciau daugiabucio abonentai suvartojo ir apmokejo tik 73 [m.sup.3]/men. vandens. Taigi kyla naturalus klausimas--kur dingo neapmoketas vanduo? Isizavus i daugiabuti tiekiamo vandens kiekio grafika, pateikta 6 pav., tapo aisku, kad jame susidaro fiziniai vandens nuostoliai, nes debitas net ir nakti nepasiekia 0 [m.sup.3]/h. Atlikus skaiciavimus buvo nustatyta, kad vidutinis naktinis debitas, tiekiamas i daugiabuti, yra 0,23 [m.sup.3]/h. Per menesi sie fiziniai vandens nuostoliai sudaro 171 [m.sup.3]/men. vandens. Tai beveik visas trukstamas neapmoketo vandens kiekis.

Siekiant ivertinti, kokie yra realus vandens nuostoliai (skyles vamzdziuose) vandentiekio tinkle, buvo izuotas nakti tekantis vandens kiekis. Is ankstesniu tyrimu zinoma, kad maziausiai vandens suvartojama nakti nuo 2:00 iki 4:00 val. Todel ypac mazoje gyvenvieteje (kurioje nera pramones imoniu) nedidelis vandens kiekis, tekantis nakti, rodo realius vandens nuostolius del skyliu tinkle. Apskaiciuota, kad realus fiziniai nuostoliai vandens tinkle yra 62 l/h, arba 45 nvVmen. Ivertinus vandens nuostolius, slegis tinkle buvo padidintas 8 metrais vandens stulpo ir istekancio vandens kiekis per skyles padidejo nuo 45 l/h iki 62 l/h. Santykinis padidejes per skyles istekancio vandens kiekis padidinus slegi buvo nemazas, taciau skaitine verte nedidele.

Papildomai nebuvo identifikuota, kur suvartoti apie 34 [m.sup.3]/men., taciau labiausiai tiketina, kad sis vandens kiekis taip pat buvo suvartotas, bet neisskirtas is vandens suvartojimo grafiku, nes tiketina, kad vandens vartojimo intensyvumas buvo nedidelis. Mazus kiekius butu galima identifikuoti kiekvienam vartotojui irengus skaitiklius su duomenu kaupikliais.

Analizuoto rajono realybe tokia, kad tinklas is esmes yra geras, nes surasti 45 l/h viena, o dar blogiau--kelias mazesnes skyles yra sunkiai igyvendinamas uzdavinys. Sie nuostoliai tinkle sudaro tik 6%. Visa kita dalis nuostoliu daugiausia susijusi su apskaitos problemomis ir vandens vogimu. Neteiseta vandens vartojima lengviausia eliminuoti irengiant naujus apskaitos mazgus ties sklypo riba, taciau daznai tai nera lengva igyvendinti. Kitas metodas, padedantis surasti neteisetus vartotojus, yra kuo daugiau zonuoti vandentiekio tinkla ir sumontuoti skaitiklius su duomenu perdavimo iranga, kurie siustu perspejimo signalus, kai pradeda teketi padidintas netipinis debitas. Gave signala, kontrolieriai turi nedelsiant vykti i vieta ir kontroliuojamus objektus apziureti.

7 pav. pateikiamas i tiriama zona patiekto vandens pasiskirstymas pagal suvartojimo pobudi.

Svarbu atkreipti demesi i tai, kad nuolatiniai, nors ir nedideli fiziniai vandens nuostoliai per metus gali sudaryti labai didelius vandens kiekius. Pavyzdziui, nors ir mazi, bet nuolatiniai 0,2 [m.sup.3]/h vandens nuostoliai dau-giabutyje per menesi tampa 171 [m.sup.3]/men., o per metus -2052 [m.sup.3]/metus prarandamo vandens. I visa zona per metus tiekiamas vandens kiekis sudaro 6132 [m.sup.3]/metus.

Tesiant tyrima buvo izuojama kita tos pacios gyvenvietes vandentiekio tinklo zona. Sios zonos ilgis--3100 m. Tinklas sudarytas is polietileniniu (DN32 ir DN50) vamzdziu. Prie sio tinklo prijungtas 21 abonentas. Visi abonentai gyvena individualiuose namuose ir verciasi zeme ukio veikla. Atliekant tyrima buvo vykdomas kontrolinis vandens skaitikliu patikrinimas. Tyrimo pradzioje buvo uzfiksuoti abonentu visu turimu skaitikliu rodmenys. Po 14 dienu vel buvo atliktas kontrolinis visu vandens skaitikliu patikrinimas ir vel uzfiksuoti skaitikliu rodmenys, taip suzinant, koks vandens kiekis buvo suvartotas skirtingoms reikmems per dvi savaites. Isaiskejo, kad vandens kiekis, per 14 dienu suvartotas buitinems reikmems, yra 63 [m.sup.3], o laistyti ir gyvuliams girdyti suvartota 96 [m.sup.3]. Gauti rezultatai pateikiami 8 pav.

Analizuotu laikotarpiu buvo matuojamas debitas. Apdorojus duomenis paaiskejo, kad per 14 dienu i zona buvo patiekta 318 [m.sup.3] vandens. Ivertinus naktini debita apskaiciuota, kad zonoje susidarantys fiziniai nuostoliai (skyles) sudaro apie 35 [m.sup.3]. Likes vandens kiekis--apie 124 [m.sup.3]--yra suvartojamas, taciau neismatuojamas ir neapmokamas.

Nustatyta, kad mazose gyvenvietese vandens kiekis, suvartojamas augalininkystei ir gyvulininkystei, gali buti didesnis negu vandens kiekis, suvartojamas buitinems reikmems. Viena didziausiu problemu--vartotoju nesaziningumas ir vandens vartojimas be apskaitos. 2 lenteleje pateikiami 14 dienu tyrimu rezultatai, is kur matomas patiekto, apmoketo, per skyles prarasto ir i apskaita neitraukto vandens kiekis. Velesniu tyrimu metu, naudojant pirmiau aptartus metodus, buvo nustatyti keli vartotojai, vandeni vartoje be apskaitos.

Noredamos mazinti vandens nuostolius, vandentiekio tinklus eksploatuojancios imones turi imtis aktyviu priemoniu. Vienas svarbiausiu dalyku, sukurianciu gero darbo pagrinda, yra nauji ir tikslus vandentiekio tinklo breziniai su geodezinemis koordinatems. Zinant tikslias tinklo klojimo vietas, galima sutaupyti daug laiko ir strategiskai suplanuoti vandens nuostoliu paieskos darbus. Siekiant isspresti suliniu nebuvimo problema, tinkle galima montuoti balnus, pritaikant juos akustines vandens nuostoliu paieskos irangai naudoti. Tinklu zonavimas taip pat pagerina vandens nuostoliu paieska. Suzonuotame tinkle galima montuoti debitmacius su duomenu kaupikliais. Norint rasti fiziniu vandens nuostoliu susidarymo vietas vandentiekio tinkle, galima laikinai padidinti tinklo slegi. Jeigu tinkle yra skyliu, per jas istekancio vandens debitas, padidinus slegi, taip pat padideja.

Isvados

1. Vandens nuostoliai, susidarantys rajonu centruose, yra apie perpus mazesni nei nuostoliai, susidarantys rajonu gyvenvietese.

2. Mazose gyvenvietese vandens, suvartojamo buitinems reikmems, kiekis daznai yra mazesnis uz augalininkystei ar gyvulininkystei suvartojamo vandens kieki.

3. Viena didziausiu vandens nuostoliu daliu gyvenvietese susidaro del neteiseto vandens vartojimo, ypac gyvuliams girdyti.

4. Nedideli (0,2 [m.sup.3]/h) fiziniai vandens nuostoliai mazose gyvenvietese gali sudaryti daugiau nei 30% viso i tinkla patiekto vandens kiekio.

5. Vandens nuostoliu paieska mazose gyvenvietese apsunkina informacijos trukumas: nera vandentiekio tinklo breziniu, nezinoma tinklo medziaga, skersmuo, ivadu skaicius ir ju prijungimo vietos, suliniu nebuvimas, mazas tinklo slegis.

6. Veiksmingiausia priemone nuostoliams mazinti yra tinklo zonavimas ir apskaitos skaitikliu irengimas.

Caption: Fig. 1. Water loss in Pakruojis district

1 pav. Pakruojo rajono gyvenvietese susidarantys vandens nuostoliai

Caption: Fig. 2. Water loss in the centers and settlements of the regions of Lithuania

2 pav. Vandens nuostoliai Lietuvos rajonu centruose ir jiems priklausanciose gyvenvietese

Caption: Fig. 3. The influence of an increase in pressure on water flow

3 pav. Slegio padidinimo itaka tiekiamam debitui

Caption: Fig. 4. Water flow and presure in the examined water network

4 pav. I tiriama zona tiekiamo paros vandens debitas ir slegis

Caption: Fig. 5. Non tipical water use in the examined water network

5 pav. Netipinio vandens vartojimo pavyzdziai tiriamojoje zonoje

Caption: Fig. 6. Water flow supplied to the block of flats

6 pav. I daugiabuti tiekiamas paros debitas

Caption: Fig. 8. Water used for diferent purposes within the period of 14 days

8 pav. Per 14 dienu suvartotas vandens kiekis

http://dx.doi.org/10.3846/mla.2014.62

Literatura

Fanner, V. P.; Thornton, J.; Liemberger, R.; Sturm, R. 2007. Evaluating water loss and planning loss reduction strategies. Denver, Colo.: AwwaRF and AWWA.

Lambert, A. 2001. What do we know about pressure leakage relationships?, in Proceedings of IWA Conference System Approach to Leakage Control and Water Distribution Systems Management, 2001, Brno, Czech Republic. IWA.

Liemberger, R. 2005. Striving for world class performance--an analysis of the new German water loss reduction guidelines, in Proceedings of Efficient 2005 Conference, Santiago, Chile. IWA.

Lietuvos vandens tiekeju asociacija (LVTA) 2012. Lietuvos vandens tiekimo imoniu 2012 metu veiklos rodikliai.

Mutikanga, H. E. 2012. Water loss management: tools and methods for developing countries: Dissertation. Delft University of Technology, Academic Board of UNESCO-IHE Institute for Water Education, Delft, Netherlands.

Pilcher, R.; Hamilton, S.; Chapman, H.; Field, D.; Ristovski, B.; Stapely, S. 2007. Leak location and repair, guidance notes. IWA, Water Loss Task Force. 67 p.

Weimer, D. 2001. German national report--water loss management and techniques, in IWA World Water Congress, October 2001 Berlin, Germany.

Mindaugas RIMEIKA (1), Anzelika JURKIENE (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, El. pastas: (1) mindaugas.rimeika@vgtu.lt; (2) anzelika.jurkiene@vgtu.lt

Table 1. Water loss in the centers and settlements of the regions
of Lithuania

1 lentele. Vandens nuostoliai Lietuvos rajonu centruose ir jiems
priklausanciose gyvenvietese

Pavadinimas         Abonentu     Isgauto vandens    Skirtumas tarp
                    skaicius,   kiekis, [m.sup.3]     isgauto ir
                      vnt.                          patiekto vandens
                                                    kiekio, [m.sup.3]

Silutes miestas       6193           809 778            119 499
Silutes rajono        6369           788 911            296 202
  gyvenvietes
Pasvalio miestas      3362           940 581            112 331
Pasvalio rajono       4470           522 543            254 633
  gyvenvietes
Moletu miestas        2510           226 974             54 610
Moletu rajono         2576           272 994            102 035
  gyvenvietes
Pakruojo miestas      2156           142 022             26 031
Pakruojo rajono       2470           172 850             64 696
  gyvenvietes
Skuodo miestas        2691           184 465             25 105
Skuodo rajono         2009           302 495            130 049
  gyvenvietes
JoniSkio miestas      3278           253 869             58 988
JoniSkio rajono       2192           211 020             69 844
  gyvenvietes
Ignalinos miestas     2812           294 200            118 300
Ignalinos rajono      1756           249 290            163 690
  gyvenvietes
Lazdiju miestas       1500           132 002             34 039
Lazdiju rajono         966           103 538             36 725
  gyvenvietes

Pavadinimas            Vandens       Isgaunamo vandens
                    nuostoliai,        kiekis vienam
                          %            gyventojui,
                                    [m.sup.3]/abonentui

Silutes miestas          15                 131
Silutes rajono           38                 124
  gyvenvietes
Pasvalio miestas         12                 280
Pasvalio rajono          49                 117
  gyvenvietes
Moletu miestas           24                 90
Moletu rajono            37                 106
  gyvenvietes
Pakruojo miestas         18                 66
Pakruojo rajono          37                 70
  gyvenvietes
Skuodo miestas           14                 69
Skuodo rajono            43                 151
  gyvenvietes
JoniSkio miestas         23                 77
JoniSkio rajono          33                 96
  gyvenvietes
Ignalinos miestas        40                 105
Ignalinos rajono         66                 142
  gyvenvietes
Lazdiju miestas          26                 88
Lazdiju rajono           35                 107
  gyvenvietes

Table 2. Water consumption in the first tested area

2 lentele. Vandens suvartojimo pasiskirstymas antrojoje
tiriamojoje zonoje

Patiekta vandens, [m.sup.3]/14 dienu                      318
Apmoketa, [m.sup.3]/14 dienu                              159
Fiziniai nuostoliai (skyles tinkle), [m.sup.3]/14 dienu   35
Komerciniai nuostoliai (talpyklu pildymas),               124
[m.sup.3]/14 dienu

Fig. 7. The consumption of water depending on the
purpose of using it

7 pav. I tiriama zona patiekto vandens pasiskirstymas pagal
suvartojimo pobudi

Apmoketa               147 [m.sup.3]/men.

Fiziniai
nuostoliai
(skyle daugiabutyje)   171 [m.sup.3]/men.

Fiziniai
nuostoliai
(skyles tinkle)         45 [m.sup.3]/men.

Komerciniai
Nuostoliai
(talpyklu pildmas)     114 [m.sup.3]/men.

Komerciniai
Nuostoliai
(neteisetas
vartojimas)             34 [m.sup.3]/men.

Note: Table made from pie chart.


----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2014 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2014 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Rimeika, Mindaugas; Jurkiene, Anzelika
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Aug 1, 2014
Words:3148
Previous Article:The impact of the solar wall on the external envelope/ Saules sienos itakos pastato atitvaroms analize.
Next Article:Eksperimental research on removing suspended solids and ammonium ions from sludge liquor/Skendinciuju medziagu ir amonio jonu salinimo is dumblo...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |