Printer Friendly

Vilnius Gediminas Technical Universty and mykolas riomeris university faculty of public security female student physical activity evaluation 2010-2012/Vilniaus Gedimino Technikos ir mykolo romerio universitetu studenciu fizinio aktyvumo vertinimas 2010-2012 m.

Ivadas

VGTU strateginis tikslas--rengti auksciausios kvalifikacijos specialistus ir mokslininkus, atsizvelgiant i visuomenes, darbo rinkos raidos tendencijas, poreikius, Europos integracijos procesus, taip pat i Lietuvos vystymosi strategija, kuri turi uztikrinti salies ekonominio potencialo didejima, skatinti salies pramone, paslaugu sfera, kurti naujas darbo vietas. Universiteto misija--mokyti ir ugdyti pilietiskai atsakinga, kurybinga, verslia, konkurencinga, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kulturos vertybems imlia asmenybe (VGTU rektorius 2012 m. kovo 23 d. isakymas Nr. 367).

Igyvendinant si sieki siuolaikinemis socialinemis bei ekonominemis salygomis, ypac aktuali tampa bendroji, taip pat ir fizine kuno kultura. Padidejus konkurencijai darbo rinkoje ypatinga svarba igyja jaunu zmoniu sveikatos issaugojimo ir stiprinimo problema. Valeologijos, pedagogikos ir medicinos specialistai teigia, kad jaunimo sveikatos bukle prasteja. Tai lemia sveikos gyvensenos igudziu nebuvimas, neatsakingas poziuris i savo sveikata, sumazejusi sporto ir kuno kulturos priemoniu panaudojimo motyvacija savo sveikatai stiprinti (Tamosauskas 2000; Tamosauskas et al. 2003; Astrauskiene et al. 2005; Siupsinskas 2006; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 2011).

Zmogaus fizinis pajegumas yra svarbus sveikatos komponentas, padedantis islaikyti aktyvuma darbe ir buityje. Jis susijes su funkcinemis galimybemis nepavargstant atlikti ivairias uzduotis (Ivaskiene et al. 2005a; Jurgutiene et al. 2002; Juknevicius et al. 2005; Minkevicius et al. 2005; Stokes, Moore 1986; Versinskas, Gaska 2007).

Ivairus autoriai (Huang, Malina 2002; Katzmarzyk et al. 1998; Siupsinskas 2006) irode, jog asmens fizinis sveikatos lygis, fizinis pajegumas bei kuno mases kompozicijos komponentai yra svarbus zmogaus fiziniam aktyvumui ir lemia geresne fizine sveikata.

Kitu autoriu (Armoniene 1994; Astrauskiene et al. 2005; Bruzgis 1990; Jurgutiene et al. 2002; Muliarcikas et al. 2006; Siupsinskas 2006; Vascila et al. 2005) skirtinguose moksliniuose leidiniuose paskelbtos isvados rodo, jog Lietuvos universitetuose studentu fizinis aktyvumas mazeja, o sveikatos bukle ir fizinio aktyvumo lygis nepakankami, bet tarp siu rodikliu egzistuoja kompleksiniai tarpusavio rysiai.

Anot Siupsinsko (2006), fizinis aktyvumas daro itaka fiziniam pajegumui, ir atvirksciai--fizinio aktyvumo lygis lemia asmens fizini pajeguma. Literaturos analize parode, kad daugumoje Lietuvos aukstuju mokyklu atliekamas studentu fizinio ir funkcinio pajegumo testavimas. Testuojama skirtingai: vienos aukstosios mokyklos testuoja pagal Eurofit,o testu programa, kitos--pagal savo programas. Tai apsunkina testavimo rezultatu palyginima.

Lietuvos aukstosiose mokyklose LR Kuno kulturos ir sporto istatymo nuostatos--dvi privalomos kuno kulturos pratybos per savaite dvejus pirmuosius studiju metus--taip ir nebuvo igyvendintos. VGTU jos buvo igyvendintos is dalies. Pastaruoju metu visos universitetines aukstosios salies mokyklos perejo arba pereina prie kuno kulturos, kaip laisvai pasirenkamo dalyko.

Nuo 2011-2012 mokslo metu VGTU studentai, pasirinke si dalyka, gauna tam tikra kreditu skaiciu. Deja, tokia tvarka galioja ne visose aukstosiose mokyklose. VGTU I-IV kursu studentai, pasirinke modulius Kuno kultura I arba Kuno kultura II, Fizinis aktyvumas ir sveikata, taip pat Sveika gyvensena, pratybu metu uzsiimineja viena is dvylikos siulomu sporto saku. Siu praktiniu uzsiemimu metu tobulinamos jaunuoliu fizines galios, lavinami motoriniai gebejimai ir formuojami ivairus judamieji igudziai, reikalingi busimai profesinei veiklai. MRU VSF studentai, busimieji statutiniai pareigunai, I kurse turi galimybe pasirinkti laisvai pasirenkama moduli Fizinis rengimas, o II ir III kursuose jiems vyksta privalomi Kovines savigynos praktiniai uzsiemimai. Siu uzsiemimu metu lavinamos ne tik fizines ypatybes, bet ir formuojami koviniu imtyniu veiksmu igudziai, kurie naudojami praktineje veikloje, uztikrinant visuomenes sauguma ir viesaja tvarka.

Taciau, kaip rodo specialus tyrimai, uzsiemimai ivairiomis sporto sakomis skirtingai veikia funkcinio, fizinio pajegumo rodiklius ir ivairias psichofizines funkcijas, reikalingas konkreciai profesinei veiklai tobulinti. Todel, parenkant sporto saka, formuojancia bei ugdancia taikomuosius gebejimus, mokejimus ir fizines galias, butina atsizvelgti i uzsiiminejanciojo sportu individualius duomenis ir profesines veiklos ypatumus (Tamosauskas et al. 2008; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 2011).

Kai kurie autoriai (Tamosauskas et al. 2008; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] kompleksiskai sprendziant fizinio parengimo uzdavinius, uzsiimineti ivairiomis sporto sakomis:

--tobulinant judesiu koordinacija,--akrobatika ir sportine gimnastika;

--lavinant cikliniu judesiu greiti ir istverme,

--ugdant jega,--sunkiaja atletika, kujo, disko, ieties metimais bei rutulio stumimu, taip pat suoliais i toli, auksti;

--gerinant judesiu koordinacija, kai yra kontaktas su varzovu, rekomenduojami sportiniai zaidimai;

--isisavinant ivairiu techniniu priemoniu valdyma,--motosportu arba zirginiu sportu ir t. t.

Sio tyrimo aktualumas pasireiske galimybe ivertinti ir palyginti fizinio pajegumo rodiklius VGTU studenciu, lankiusiu privalomas "Kuno kulturos pratybas" 2010-2011 mokslo metais pagal modulius Kuno kultura I, Kuno kultura II, ir studenciu, pasirinkusiu kuno kultura, kaip laisvai pasirenkama dalyka pagal moduli Fizinis aktyvumas ir sveikata (pagal pasirinkta sporto saka) 2011-2012 mokslo metais.

Musu tyrimo naujuma sudare tai, kad busimuju statutiniu pareiguniu fizinis aktyvumas pirma karta ivertintas lyginant fizines ypatybes, fizinio issivystymo bei fiziologinius rodiklius, kuno mases ir jos komponentu lygi, ju kaita, o ne pagal fizinio parengtumo normatyvus, kuriais vertinami policijos ir valstybines sienos apsaugos tarnybos pareigunai.

Savo darbe dareme prielaida, jog jaunimo, lankancio privalomus Kuno kulturos praktinius uzsiemimus, fizinis parengimas bus gerokai aukstesnis nei kitu studenciu, pasirinkusiu Kuno kultura, kaip laisvai pasirenkama dalyka.

Straipsnio tikslas--istirti bei palyginti VGTU ir MRU VSF studenciu fizines sveikatos, fizinio pajegumo, kuno kompozicijos rodiklius. Siam tikslui igyvendinti buvo keliami uzdaviniai:

--ivertinti studenciu sveikata ir ja apibudinancius fizinio issivystymo ir fiziologinius rodiklius;

--isanalizuoti tiriamuju studenciu kuno mases ir jos komponentu ypatumus;

--palyginti skirtingu aukstuju mokyklu studenciu fiziniu ypatybiu lygi;

Tyrimo objektas--studenciu sveikata, fizini pajeguma ir kuno mases kompozicija apibudinantys rodikliai.

Tyrimo metodika ir organizavimas

Tyrimas buvo atliktas 2010-2012 m. Tiriamaji kontingenta sudare 198 Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos, Statybos, Mechanikos, Aplinkos inzinerijos ir Transporto inzinerijos fakultetu I-III kurso studentes bei 131 Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viesojo saugumo fakulteto (VSF) I-III kurso studente. Tyrimo metu naudoti trys vertinimo metodai: fizines sveikatos, fizinio pajegumo, kuno mases kompozicijos. Tyrimai buvo atliekami 2010-2011 ir 2011-2012 mokslo metais pavasario semestro pabaigoje. Fiziniam pajegumui ivertinti buvo taikyti sie Eurofit,o testai: "flamingo", "tepingo", "sestis ir gultis", "sestis ir siekti", "10x5 m begimas saudykle", "suolis i toli is vietos", "kybojimas", "plastakos suspaudimas" (Muliarcikas et al. 2007; Poderys 2004; Volbekiene 2003).

Nustatant kuno mases kompozicija, buvo vertinami sie rodikliai: kuno mases indeksas (KMI), "klubu apimtis", "liemens apimtis", "riebalines odos rauksles" (ROR), "procentine riebalu mase", "absoliutine riebalu mase", "aktyvi kuno mase" (Apanasenko 1986; Siupsinskas 2006; Volbekiene 2003).

Tyrimo duomenu analize atlikta naudojant SPSS programos 19 versija (Pukenas 2011). Buvo apskaiciuoti sie statistiniai rodikliai: aritmetinis vidurkis ([bar.x]), aritmetine paklaida (S[bar.x]), vidutinis kvadratinis nukrypimas ([delta]), priklausomu ir nepriklausomu imciu vidurkio skirtumo reiksmingumas--pagal Stjudento kriteriju (t). Fizinio issivystymo, kuno mases kompozicijos ir fizinio pajegumo rodikliu reiksmes buvo vertinamos naudojant dazniausiai literaturoje (Muliarcikas et al. 2007; Volbekiene 2003) minima vertinimo skale.

Tyrimo rezultatai ir ju analize

Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Mykolo Romerio universiteto Viesojo Saugumo fakulteto I-III kurso studenciu fizinio issivystymo, kuno mases kompozicijos ir fizinio pajegumo rodikliai. Ju kaita bei skirtumai pateikti 1-6 lentelese. Tirtu studenciu fizinio issivystymo ir kuno kompozicijos rodikliu analize atskleide, kad pirmojo testavimo VGTU merginos buvo aukstesnes uz visas kitas, ju vidutinis ugis 2010-2011 mokslo metais buvo 169,51 [+ or -] 5,11 cm. Tiriamuju ugio vidurkiai (1, 2 lenteles) parode reiksminga skirtuma (p < 0,001) tarp VGTU studenciu pirmojo ir antrojo tyrimo. Patikimo ugio skirtumo tarp busimu statutiniu pareiguniu nebuvo nustatyta, bet antrojo testavimo VSF studentes ugiu lenke to paties testavimo VGTU merginas (p < 0,001).

Analizuojant tiriamuju svorio rodiklius (1 lentele) isaiskejo, kad MRU ir VGTU merginos buvo beveik vienodo svorio. Absoliuciais svorio rodikliais issiskyre tik techniskojo profilio universiteto studentes antrojo testavimo metu 58,61 [+ or -] 5,01 kg, kuriu sis rodiklis buvo patikimai mazesnis (p < 0,005) negu VGTU pirmojo ir VSF pirmojo bei antrojo tyrimu merginu.

Kvepavimo sistemos buklei ivertinti rekomenduojama nustatyti gyvybine plauciu talpa (GPT)--didziausia oro turi, kuri galima iskvepti, kuo daugiau ikvepus. Tyrimo rezultatai (1 lentele) parode, kad visu tirtuju merginu gyvybinis plauciu talpos vidurkis (3,7-3,9 l) vertinamas gerai.

GPT ir svorio santykis VGTU studenciu pirmojo bei antrojo, o VSF--pirmojo testavimo metu vertinamas pakankamai. Technikos universiteto merginu aptariamojo parametro reiksme 65,01 [+ or -] 1,24, nustatyta pirmojo tyrimo metu, buvo aukstesne nei busimuju statutiniu pareiguniu. Analizuojant gautus duomenis, tarp abieju aukstuju mokyklu studenciu antrojo testavimo metu, palyginti su pirmuoju (2 lentele), pastebetas sio rodiklio dydzio mazejimas (p < 0,005).

Analizuojant studenciu kuno mases indeksa (KMI) ir jo kaita (3, 4 lenteles), stebimas KMI didejimas. Vertinant pagal Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktas rekomendacijas, jis buvo normalaus kuno svorio ribose. Didziausias KMI rodiklio vidurkis uzfiksuotas tarp MRU VSF studenciu 21,74 [+ or -] 2,01 kg/[m.sup.2] antrojo testavimo metu. Patikimai skyresi KMI dydis tarp VSF ir VGTU merginu (p < 0,005), o busimu statutiniu pareiguniu--net tarp pirmojo ir antrojo tyrimo rezultatu. Istirtu VGTU ir MRU studenciu skaiciaus pasiskirstymas pagal KMI normas parode, jog didziausia dalis tiriamuju buvo normalaus kuno svorio (1 pav.), tik 8% turejo antsvorio ir 3% merginu buvo nepakankamo kuno svorio.

Nagrinejant tiriamuju klubu apimties rodiklius (3 lentele), nustatyta, jog issiskiria MRU studenciu antrojo tyrimo duomenys--99,11 [+ or -] 5,21 cm. Jie patvirtina fakta, kad sio universiteto studenciu antrojo testavimo metu nustatytas pozymis gerokai didesnis (p < 0,001) nei pirmojo testavimo metu ir palyginti su VGTU studentemis. Sio rodiklio patikimumo skirtumas tarp VGTU antrojo ir MRU pirmojo tyrimo tiriamuju nenustatytas.

Ismatavus tirtu universitetu studenciu liemens apimti (3, 4 lenteles), paaiskejo, kad sis parametras nesiskyre tarp bendraamziu is skirtingu universitetu, bet patikimai skyresi VSF merginu pirmojo ir antrojo tyrimo parametro vidurkiai (p < 0,05).

Apskaiciavus tyrimuose dalyvavusiu merginu liemens ir klubu apimties santyki, buvo nustatyta, jog jis svyruoja 0,66-0,72 ribose. Tai reiketu vertinti kaip norma atitinkanti rodikli. Liemens apimties patikimu skirtumu tarp skirtingu aukstuju mokyklu studenciu pirmojo ir antrojo tyrimo metu nenustatyta.

Analizuojant riebaliniu odos rauksliu (ROR) stori, gauti patikimi VGTU studenciu pirmojo ir antrojo tyrimo rezultatu skirtumai (p < 0,05). Matuojant VGTU merginu dvigalvio zasto raumens ir MRU merginu trigalvio zasto raumens bei pomentiniu ROR stori, pastebeta ju mazejimo tendencija. Butina pazymeti, kad pirmojo testavimo metu MRU studenciu pomentines odos rauksles storio rodiklis buvo didesnis (p < 0,005) nei VGTU studenciu.

Skirtingai nei VGTU, MRU pirmojo ir antrojo testavimo merginoms nustatytas statistiskai reiksmingas procentines riebalu mases skirtumas (p < 0,001), t. y. tendencingas sio rodiklio dydzio mazejimas. Tyrimo metu pastebetas statistiskai ryskus sio rodiklio skirtumas (p < 0,005) tarp VGTU ir MRU tiriamuju pirmojo testavimo metu. Gautu rezultatu analize rodo optimalu procentines riebalu mases dydi tarp skirtingu universitetu studenciu visu testavimu metu.

Is 3, 4 lenteliu matyti, kad 2010-2011 ir 2011-2012 mokslo metais stebimas reiksmingas (p < 0,001) MRU studenciu aktyviosios kuno mases didejimas ir VGTU studenciu to paties rodiklio patikimas mazejimas (p < 0,05), lyginant atskiru testavimu rezultatus.

Taip pat uzfiksuoti nevienodi (p < 0,005) sio rodiklio dydziai tarp skirtingu aukstuju mokyklu bendraamziu. Remiantis siais duomenimis, galima teigti, jog tirtu studenciu KMI didejimas yra susijes su riebalinio ir raumeninio audiniu santykio pokyciais.

Surinkti fizinio pajegumo duomenys parode, kad VGTU ir MRU VSF merginu flamingo testo rezultatu vidurkis ivertintas kaip labai geras (5, 6 lenteles). Lyginant abieju aukstuju mokyklu merginu pusiausvyros testo pirmojo ir antrojo tyrimo rezultatus, uzfiksuotas statistiskai reiksmingas rodikliu pokytis (p < 0,001). Taip pat nustatytas statistiskai esminis sio parametro vidurkio skirtumas (p < 0,001) tarp bendraamziu is skirtingu universitetu.

Vertinant merginu tepingo testo, kuris atspindi virsutiniu galuniu judesiu greiti, rezultatus, stebimas reiksmingas (p < 0,001) sio rodiklio dydziu mazejimas tarp VGTU merginu pirmojo ir antrojo testavimo. Nagrinejant busimuju statutiniu pareiguniu sio rodiklio dinamika, reiksmingu pokyciu nenustatyta. Tepingo testo rezultatu vertinimas leidzia teigti, kad VGTU ir MRU studenciu galuniu judesio greitis yra pakankamas.

Testas "sestis ir gultis" atspindi liemens raumenu jega ir istverme, vertinamas pagal atsilenkimu per 30 s skaiciu. Geriausia testo rezultata pasieke MRU merginos antrojo testavimo metu--28,49 [+ or -] 3,20 karto. Lyginant VGTU bei MRU VSF studenciu rezultatus tarpusavyje pirmojo ir antrojo testavimo metu, pastebimas akivaizdus siu rezultatu gerejimas (p < 0,005). Abieju aukstuju mokyklu studenciu pirmojo testavimo rezultatas vertinamas kaip pakankamas, o antrasis VGTU merginu testas ivertintas kaip geras, MRU VSF--kaip labai geras.

Testas ,,sestis ir siekti" apibudina juosmenines kuno dalies lankstuma. Sio testo rezultatai tyrimo metu turejo tendencija gereti (p < 0,005). VGTU studenciu pasiektas geriausias rezultatas --43,21 [+ or -] 6,47 cm, uzfiksuotas 2011-2012 mokslo metais, vertinamas kaip geras. Abieju universitetu studenciu pirmojo testavimo metu pasiekti rezultatai vertinami kaip pakankami. Sios fizines ypatybes gerejimas--augancio fizinio pajegumo zenklas.

Suolio i toli is vietos testo paskirtis--ivertinti koju staigiaja jega. Analizuojant sio testo rezultatus, stebimas ryskus rodikliu vidurkiu pokytis (p < 0,001). MRU merginu rezultatas - 196,61 [+ or -] 13,20 cm, pasiektas antrojo testavimo metu, ivertintas labai gerai. Taip pat pastebetas VGTU studenciu rezultatu vidurkiu nezymus sumazejimas, todel sie rezultatai ivertinti pakankamai.

"10x5 m begimo saudykle" testas apibudina asmens gebejima atlikti greitus ir tikslius judesius, t. y. vikruma kaip fizine ypatybe. Lyginant VGTU merginu testavimo rezultatus, nustatytas statistiskai patikimas rodikliu vidurkiu blogejimas (p < 0,001). Busimu statutiniu pareiguniu testavimo rodikliu vidurkiai beveik nepakito. Skirtingu aukstuju mokyklu tiriamojo testo rezultatai gerokai skyresi (p < 0,001). VGTU studenciu testo parametrai vertinami gerai, o MRU--labai gerai.

Kybojimo testas skirtas statinei ranku ir peciu lanko raumenu istvermei nustatyti. Ivertinus sio testo duomenu vidurkiu kaita, stebimas statistiskai patikimas (p < 0,05) MRU studenciu rezultatu gerejimas ir VGTU bendraamziu reiksmingas vidurkiu sumazejimas (p < 0,001). Geriausia kybojimo sulenktomis rankomis testo rezultata--40,48 [+ or -] 10,90 pasieke MRU VSF studentes antrojo testavimo metu. Tyrimo rezultatai parode reiksmingus statistiskai patikimus skirtumus tarp tiriamuju grupiu ir testavimu (p < 0,001) ir (p < 0,05).

Studenciu statines jegos rodikliai buvo vertinami pagal plastakos suspaudimo parametro dydi. Busimuju statutiniu pareiguniu desines plastakos statines jegos rodikliai gerokai didesni (p < 0,001) nei ju bendraamziu is VGTU (5, 6 lenteles). Absoliuciai didziausias statines plastakos jegos vidurkis--33,98 [+ or -] 4,41 kg uzfiksuotas 2012 m. tarp MRU studenciu antrojo testavimo metu. Nustatyti VGTU merginu ir ju vienmeciu is MRU VSF statistiskai ryskus skirtumai (p < 0,05) tarp kaires plastakos jegos rodikliu bei pirmojo ir antrojo testavimo. Isaiskejo, jog MRU VSF merginu sio parametro vidurkis didejo, o VGTU--mazejo (p < 0,05), lyginant abieju testavimu rezultatus. Suzinota,kad statistiskai reiksmingu pokyciu tarp MRU studenciu kaires rankos plastakos statines jegos ir VGTU atstoviu desines rankos plastakos statines jegos nebuvo.

Norint tiksliai ivertinti statines plastakos jega, si jega buvo vertinama atsizvelgiant i kuno svori, t. y. santykine plastakos jega. VGTU merginu sio rodiklio dydis pirmojo ir antrojo testavimo metu buvo vertinamas kaip geras, o MRU merginu kaip labai geras ir buvo gerokai didesnis (p < 0,01) nei ju bendraamziu is VGTU (5, 6 lenteles).Tyrimo rezultatu aptarimas

Analizuojant fizinio issivystymo ir kuno kompozicijos rodiklius nustatyta, jog MRU studenciu pirmojo ir antrojo testavimo bei VGTU atstoviu pirmojo testavimo ugio rodikliai tokie patys kaip Vytauto Didziojo universiteto (VDU) (Juknevicius et al. 2005), Klaipedos universiteto (KU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) studenciu (Minkevicius et al. 2005). Musu tyrime dalyvavusios merginos ugiu gerokai aukstesnes nei besimokancios Lietuvos veterinarijos akademijoje (LVA) (nuo 2010 m. Lietuvos sveikatos mokslu universitetas) ir Lietuvos zemes ukio universitete (LZUU) (nuo 2011 m. Aleksandro Stulginskio universitetas) (Ivaskiene et al. 2005b). Statistiniu poziuriu tirtu studenciu svoris ir KMI nesiskyre nuo kitu autoriu (Ivaskiene et al. 2005b; Juknevicius et al. 2005; Minkevicius et al. 2005; Vascila et al. 2005) gautu duomenu, tyrusiu VDU, KTU, KU, LVA bei LZUU studentes, tik LVA merginu kuno mases indekso rodikliai buvo didesni negu VGTU ir MRU studenciu (p < 0,05).

Analizuojant skirtingu autoriu (Ivaskiene et al. 2005b) pateikiamus salies aukstuju mokyklu studenciu kuno matmenu duomenis, nustatyta, kad VGTU ir MRU VSF merginu liemens, taip pat klubu apimtys reiksmingai mazesnes nei KU, KTU, LVA, LZUU studenciu, isskyrus antrojo testavimo MRU VSF atstoves, kuriu klubu apimtis (99,11 [+ or -] 5,21 cm) nesiskyre nuo bendraamziu is kitu universitetu.

Lyginant ivairiu autoriu (Ivaskiene et al. 2005b; Juknevicius et al. 2005) duomenis apie ivairiuose universitetuose studijuojanciu merginu liemens ir klubu apimties santykio rezultatus, buvo nustatyta, kad musu tirtos studentes pasizymejo gerokai mazesniu (p < 0,01) sio rodiklio dydziu.

Ivairiu autoriu teigimu, riebalu kiekio mazejimas yra vertinamas kaip teigiamas sveikatai kuno kompozicijos pokytis, susijes su mazesne ivairiu ligu issivystymo rizika: visos musu tyrimuose dalyvavusios studentes turejo optimalias (t. y. kuno riebalu mase 20-24%) sio rodiklio reiksmes. Kitu autoriu duomenimis, tarp VDU bei LVA studenciu tokie duomenys nustatyti tik 37% merginu, o likusios dalies parametrai buvo tik priimtini (kuno riebalu mase sieke 25-29%).

Tyrimo rezultatai parode, kad VGTU studenciu judamieji gebejimai: rankos judesio greitis (tepingo testas), vikrumas (10x5 m begimas saudykle), statine ranku ir peciu lanko raumenu istverme (kybojimas sulenktomis rankomis), kaires plastakos jega (plastakos su spaudimas) prastejo, o pusiausvyros (flamingo testas), lankstumo ("sestis ir siekti" testas), liemens raumenu jegos istvermes ("sestis ir gultis" testas) rodikliai statistiskai patikimai gerejo (p < 0,005).

Analizuojant MRU studenciu fizinio pajegumo duomenis, nustatyta, jog pusiausvyros, rankos judesio greicio, vikrumo, desines plastakos jegos rodikliai statistiskai patikimai nepakito, o lankstumo, kaires plastakos jegos, liemens raumenu jegos ir istvermes, koju staigiosios jegos (suolis i toli is vietos), statines ranku ir peciu lanko raumenu istvermes rezultatai statistiskai patikimai gerejo (p < 0,05). Lyginant VGTU ir MRU studenciu fiziniu ypatybiu testavimo rezultatus su kitu aukstuju mokyklu merginu rezultatais (Ivaskiene et al. 2005b; Juknevicius et al. 2005; Jurgutiene et al. 2002; Muliarcikas et al. 2007), musu tiriamuju visu testu rodikliai (isskyrus tepingo testo) buvo aukstesni. VGTU studenciu plastakos jegos rezultatai nesiskyre nuo Kauno medicinos universiteto (KMU) (nuo 2010 m. Lietuvos sveikatos mokslu universitetas), LVA, LZUU bendraamziu, o liemens raumenu jegos ir istvermes, lankstumo, vikrumo staigios jegos rezultatai nera prastesni nei KTU, LVA, LZUU studenciu (Ivaskiene et al. 2005; Sapokiene et al. 2007; Vascila et al. 2003; Vitartaite 2006).

Gauti faktiniai MRU VSF merginu fiziniu ypatybiu isugdymo duomenys leidzia teigti, jog busimuju statutiniu pareiguniu ranku ir peciu raumenu istvermes, vikrumo, kaires ir desines plastakos statines jegos rodikliai gerokai aukstesni nei ivairiu autoriu pateikiami kitu Lietuvos aukstuju mokyklu studenciu atitinkami duomenys.

Apibendrinant tyrimo duomenis, galima teigti, jog MRU VSF studenciu fiziniam pajegumui reiksmingos itakos turi stojanciuju studijuoti i MRU VSF atranka, visapusiska sveikatos patikra, privalomi Kovines savigynos (5 ECTS kreditai) praktiniai uzsiemimai II-III kursuose, taip pat laisvai pasirenkamo dalyko Fizinis rengimas (3 ECTS kreditai) pratybos I kurse bei auksto lygio taikomojo fizinio parengimo bukles motyvacija ir kryptingas savarankiskas fiziniu galiu lavinimas. Tai pagrindine priezastis, nulemusi kai kuriu testavimo rezultatu patikimus skirtumus tarp VGTU ir MRU studenciu.

Surinkti duomenys parode, kad VGTU studenciu ivairiu fiziniu ypatybiu testu rodikliu mazejimas, tiketina, yra susijes su perejimu nuo privalomu kuno kulturos pratybu per savaite I ir II semestruose, uzsiimant ivairiomis sporto sakomis, kai ypatingas demesys buvo skiriamas istvermes, jegos ir kitoms fizinems galioms tobulinti, prie kuno kulturos, kaip laisvai pasirenkamo dalyko, pagal stichiskai pasirinkta sporto saka, kai uzsiemimai vyksta tik viena semestra. Tai patvirtina ir kitu autoriu gauti duomenys (Tamosauskas et al. 2008; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 2011), kad, uzsiiminejant tik viena sporto saka, sudetinga ivairiapusiskai lavinti visas fizines galias ir funkcinio pajegumo rodiklius, o ja renkantis butina atsizvelgti i individualius duomenis.

Isvados

1. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, nustatyta:

--VGTU ir MRU VSF merginu ugio bei svorio rodikliai buvo vienodi, isskyrus antrojo testavimo VGTU studenciu siu parametru rezultatus;

--didzioji dalis tiriamuju (89%) buvo normalaus kuno svorio, 8% nustatytas antsvoris, 3% svere per mazai;

--abieju universitetu studenciu GPT rodikliu vidurkis sieke 3,7-3,9 l ir buvo ivertintas kaip geras.

2. Surinkti duomenys parode:

--tirtu studenciu KMI kaita leme sio rodiklio didejimas, susijes su riebalu mases ir aktyviosios kuno mases pokyciais, didejo aktyvioji ir mazejo riebaline MRU studenciu kuno mase (p < 0,005), o tarp VGTU studenciu mazejo aktyvioji kuno mase;

--VGTU ir MRU VSF bendraamzems nustatytas darnus fizinis issivystymas, nes KMI bei liemens ir klubu apimties santykis buvo normalus bei optimalus.

3. Skirtingais studiju metais atliktu tyrimu metu VGTU ir busimuju statutiniu pareiguniu fizinio pajegumo bukle statistiskai reiksmingai skyresi:

--per laikotarpi tarp testavimu statistiskai patikimai pagerejo (p < 0,01) VGTU studenciu pusiausvyros, liemens lankstumo, liemens raumenu jegos ir istvermes, taip pat MRU VSF studenciu liemens lankstumo, kaires plastakos statines jegos, staigiosios koju jegos, statines ranku ir peciu lanko raumenu istvermes, liemens jegos ir istvermes rodikliai. Kitu rodikliu VGTU (staigiosios koju jegos, desines plastakos statines jegos) ir MRU VSF (pusiausvyros, rankos judesio greitis, desines plastakos statines jegos) studenciu pokyciai nereiksmingi;

--statistiskai reiksmingai suprastejo (p < 0,001) VGTU merginu vikrumo, rankos judesio greicio, statines ranku ir peciu lanko raumenu istvermes, kaires plastakos statines jegos rezultatai;

--lyginant VGTU merginu fizini pajeguma su to paties amziaus MRU studenciu rezultatais, nustatyta, kad siu "sestis ir gultis", "suolio i toli is vietos", "10 x 5 m begimo saudykle", "kybojimo sulenktomis rankomis", "kaires ir desines plastakos suspaudimo" testu rodikliai buvo aukstesni (p < 0,005).

Rekomendacijos

1. Supazindinti VGTU ir MRU VSF destytojus su sio tyrimo rezultatais, siekiant, kad sie rezultatai butu taikomi praktiniu uzsiemimu metu.

2. Visu salies aukstuju mokyklu destytojai turetu nuolat koreguoti kuno kulturos pratybu turini, atsizvelgti i aukletiniu fiziniu ypatybiu testavimo rezultatus ir ypatinga demesi skirti tiems fizinio pajegumo komponentams, kuriu rodikliai zemesni nei vidutiniai salies aukstuju mokyklu studenciu rezultatai.

3. Atsizvelgiant i individualius studenciu duomenis, butina pratyboms parinkti is ivairiu sporto saku pratimus, efektyviai ugdancius ivairius gebejimus ir fizines galias, nes uzsiemimai ivairiomis sporto sakomis skirtingai veikia psichofizines ir psichofiziologines zmogaus funkcijas, reikalingas konkreciai profesinei veiklai.

Literatura

Apanasenko, G. L. 1986. Posibility for the quantitative, Gig Sanit Jun (6): 8-55.

Armoniene, J. 1994. Kuno kultura ir studenciu sveikata, Kuno kulturos problemos Lietuvos aukstojoje mokykloje 2. Kaunas: Ritmas.

Astrauskiene, A., et al. 2005. KTU ir KMU pirmo kurso studenciu poziuris i sveikata kaip gyvenimiskaja vertybe, Kultura--Ugdymas--Visuomene: LZUU mokslo darbai 1: 315-317.

Bruzgis, R. 1990. Studentu fizinis lavinimas. Vilnius.

Huaug, Y. C.; Malina, R. M. 2002. Physical activity and healthrelated physical fitness in Taiwanese adolescents, J. Physiol Antropol Appl Human Sci 21(1): 9-11.

Ivaskiene, V., et al. 2005a. LZUU ir LVA studenciu su sveikata susijes fizinis pajegumas, Kultura - Ugdymas--Visuomene: LZUU mokslo darbai 1: 329-333.

Ivaskiene, V., et al. 2005b. Lietuvos studenciu fizinio issivystymo analize, Kultura--Ugdymas--Visuomene: LZUU mokslo darbai 1: 334-336.

Juknevicius, V., et al. 2005. Studentisko amziaus merginu kuno kompozicijos tyrimas, Kultura - Ugdymas--Visuomene: LZUU mokslo darbai 1: 337-339.

Jurgutiene, A., et al. 2002. Lietuvos veterinarijos akademijos I kurso studenciu fizinio pajegumo ivertinimas, Ugdymas. Kuno kultura. Sportas 4(45): 31-38.

Katzmarzyk, P., et al. 1998. Physical activity and health--related fitness in youth: a multivariate analysis, Med Sci Sports Exerc. 30(5 May) : 709-714.

Minkevicius, R., et al. 2005. Kai kuriu Lietuvos aukstuju mokyklu studentu fizinio pajegumo tyrimas, Kultura--Ugdymas--Visuomene: LZUU mokslo darbai 1: 366-370.

Mykolo Romerio universiteto 2010-2020 metu strategines veiklos planas. 2010. Vilnius: MRU.

Muliarcikas, A., et al. 2007. Lietuvos gyventoju fizinio pajegumo testavimo ir fizines bukles nustatymo metodika. Vilnius: LSIC.

Poderys, J. 2004. Kineziologijos pagrindai: mokomoji knyga. Kaunas: KMU.

Pukenas, K. 2011. Kokybiniu duomenu analize SPSS programa: studiju knyga. Kaunas: LKKA.

Stokes, R.; Moore, A. 1986. Fitness: The New Wawe. Winston--Salem, NC: Hunter Textbooks.

Sapokiene, L., et al. 2007. KTU pirmo kurso studentu fizinio rengimo ir sveikatos stiprinimo programu efektyvumas, Kultura--Ugdymas--Visuomene: LZUU mokslo darbai 2: 233-236.

Siupsinskas, L. 2006. Kompleksinis studentu fizinio aktyvumo vertinimas fizines sveikatos, fizinio pajegumo ir kuno mases kompozicijos rodikliais: daktaro disertacija. Kaunas: KMU.

Tamosauskas, P. 2000. Humanistiskai orientuotas studentu fizinis ugdymas. Vilnius.

Tamosauskas, P., et al. 2003. Studentu fizinio ugdymo teorijos ir metodikos pagrindai. Vilnius.

Tamosauskas, P., et al. 2008. Studentu kuno kultura: teorija ir praktika. Vilnius.

Vascila, V., et al. 2003. LVA studenciu fizinis pajegumas, Dvasines vertybes ziniu visuomeneje: LZUU mokslo darbai. Kaunas: Akademija.

Vascila, V., et al. 2005. Kuno kulturos pratybu veiksmingumas pirmo kurso studentu poziuriu i kuno kultura, Kultura--Ugdymas--Visuomene: LZUU mokslo darbai 1: 385-387.

Versinskas, R.; Gaska, V. 2007. Statutiniu pareigunu fizinis rengimas, Visuomenes saugumas ir viesoji tvarka: MRU KPF moksliniu straipsniu rinkinis 1: 107-117.

VGTU rektoriaus 2012 m. kovo 23 d. isakymas Nr. 367. "2012-2014 metu VGTU strateginis veiklos planas". Vilnius: VGTU.

Vitartaite, A. 2006. Kauno medicinos universiteto studenciu fizinio pajegumo kaita, Ugdymas. Kuno kultura, Sportas 1(60): 84-94.

Volbekiene, V. 2003. Eurofitas. Vilnius: Mintis.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]

Povilas Tamosauskas (1), Robertas Versinskas (2), Raminta Kuktaite (3), Valda Morkuniene (4), Daiva Visinskiene (5)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 28, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) povilas.tamosauskas@vgtu.lt; (2) robertas.versinskas@vgtu.lt; (3) raminta.kuktaite@vgtu.lt; (4) valda.morkuniene@vgtu.lt; (5) daiva.visinskiene@vgtu.lt
1 lentele. Studenciu sveikata apibudinantys fizinio issivystymo ir
fiziologiniai rodikliai

Rodikliai                             VGTU 2010-2011 m. m.

Ugis, cm                              169,5 [+ or -] 5,11
Svoris, kg                            60,3 [+ or -] 6,5
Gyvybine plauciu talpa, GPT litrais   3,92 [+ or -] 0,34
GPT (ml) ir svorio santykis (kg)      65,0 [+ or -] 1,24

Rodikliai                             VGTU 2011-2012 m.m.

Ugis, cm                              166,2 [+ or -] 3,66
Svoris, kg                            58,61 [+ or -] 5,01
Gyvybine plauciu talpa, GPT litrais   3,71 [+ or -] 0,4
GPT (ml) ir svorio santykis (kg)      63,31 [+ or -] 2,05

Rodikliai                             MRU (VSF) 2010-2011 m. m.

Ugis, cm                              168,0 [+ or -] 4,4
Svoris, kg                            59,0 [+ or -] 6,4
Gyvybine plauciu talpa, GPT litrais   3,80 [+ or -] 0,24
GPT (ml) ir svorio santykis (kg)      64,0 [+ or -] 2,16

Rodikliai                             MRU (VSF) 2011-2012 m.m.

Ugis, cm                              168,7 [+ or -] 3,6
Svoris, kg                            61,3 [+ or -] 6,4
Gyvybine plauciu talpa, GPT litrais   3,81 [+ or -] 0,2
GPT (ml) ir svorio santykis (kg)      62,1 [+ or -] 3,1

2 lentele. Studenciu fizinio issivystymo ir fiziologiniu rodikliu
skirtumo patikimumas (p)

Rodikliai Aukstoji mokykla   Ugis, cm    Svoris, kg   Gyvybine plauciu
                                                      talpa GPT, l

VGTU 2010/2011 m. m.--      p < 0,001   p < 0,05     p < 0,05
VGTU 2011/2012 m. m.
MRU 2010/2011 m. m.--       --          --           --
MRU 2011/2012 m. m.
VGTU 2010/2011 m. m.--      --          --           p < 0,01
MRU 2010/2011 m. m.
VGTU 2010/2011 m. m.--      --          -4           p < 0,01
MRU 2011/2012 m. m.
VGTU 2011/2012 m. m.--      p < 0,001   p < 0,01     --
MRU 2011/2012 m. m.

Rodikliai Aukstoji mokykla   GPT ir svorio santykis
                             GPT, ml/svoris, kg

VGTU 2010/2011 m. m.--      p < 0,001
VGTU 2011/2012 m. m.
MRU 2010/2011 m. m.--       p < 0,001
MRU 2011/2012 m. m.
VGTU 2010/2011 m. m.--      p < 0,001
MRU 2010/2011 m. m.
VGTU 2010/2011 m. m.--      p < 0,001
MRU 2011/2012 m. m.
VGTU 2011/2012 m. m.--      p < 0,05
MRU 2011/2012 m. m.

3 lentele. Kuno mases kompozicijos rodikliai

Rodikliai                               VGTU 2010-2011 m. m.

Kuno mases indeksas KMI, kg/[m.sup.2]   20,85 [+ or -] 2,8
Klubu apimtis, cm                       93,91 [+ or -] 5,0
Liemens apimtis, cm                     64,42 [+ or -] 3,24
Liemens ir klubu apimties santykis      0,70
Riebalines odos rauksles ROR:           19,88 [+ or -] 4,0
a) trigalvio zasto raumens, mm          13,86 [+ or -] 3,1
b) dvigalvio zasto raumens, mm          14,51 [+ or -] 3,3
c) pomentine odos reiksme, mm           13,63 [+ or -] 3,2
d) priekine antiklubine rauksle
(an-tigline), mm
Procentine riebalu mase, %              21,01 [+ or -] 4,5
Aktyvioji kuno mase AKM, kg             47,64 [+ or -] 4,1

Rodikliai                               VGTU 2011-2012 m.m.

Kuno mases indeksas KMI, kg/[m.sup.2]   21,2 [+ or -] 1,26
Klubu apimtis, cm                       90,7 [+ or -] 4,21
Liemens apimtis, cm                     64,7 [+ or -] 6,26
Liemens ir klubu apimties santykis      0,71
Riebalines odos rauksles ROR:           20,9 [+ or -] 3,32
a) trigalvio zasto raumens, mm          10,8 [+ or -] 2,82
b) dvigalvio zasto raumens, mm          15,4 [+ or -] 3,98
c) pomentine odos reiksme, mm           13,2 [+ or -] 4,65
d) priekine antiklubine rauksle
(an-tigline), mm
Procentine riebalu mase, %              22,2 [+ or -] 5,72
Aktyvioji kuno mase AKM, kg             45,59 [+ or -] 3,66

Rodikliai                               MRU (SIF) 2010-2011 m. m.

Kuno mases indeksas KMI, kg/[m.sup.2]   20,62 [+ or -] 2,0
Klubu apimtis, cm                       90,8 [+ or -] 3,1
Liemens apimtis, cm                     65, [+ or -] 5,4
Liemens ir klubu apimties santykis      0,72
Riebalines odos rauksles ROR:           20,72 [+ or -] 2,58
a) trigalvio zasto raumens, mm          12,3 [+ or -] 2,79
b) dvigalvio zasto raumens, mm          17,89 [+ or -] 4,58
c) pomentine odos reiksme, mm           14,3 [+ or -] 4,18
d) priekine antiklubine rauksle
(an-tigline), mm
Procentine riebalu mase, %              23,32 [+ or -] 4,69
Aktyvioji kuno mase AKM, kg             45,24 [+ or -] 2,71

Rodikliai                               MRU (VSF) 2011-2012 m. m.

Kuno mases indeksas KMI, kg/[m.sup.2]   21,74 [+ or -] 2,01
Klubu apimtis, cm                       99,11 [+ or -] 5,21
Liemens apimtis, cm                     63,68 [+ or -] 4,4
Liemens ir klubu apimties santykis      0,66
Riebalines odos rauksles ROR:           16,71 [+ or -] 4,5
a) trigalvio zasto raumens, mm          11,89 [+ or -] 2,2
b) dvigalvio zasto raumens, mm          14,86 [+ or -] 3,4
c) pomentine odos reiksme, mm           15,11 [+ or -] 4,0
d) priekine antiklubine rauksle
(an-tigline), mm
Procentine riebalu mase, %              20,61 [+ or -] 5,1
Aktyvioji kuno mase AKM, kg             48,99 [+ or -] 3,6

4 lentele. Kuno mases kompozicijos rodikliu skirtumo patikimumas (p)

Rodikliai              Kuno mases indeksas   Klubu apimtis,
Aukstoji mokykla       KMI, kg/[m.sup.2]     cm

VGTU 2010-2011 m. m.   --                    p < 0,001
VGTU 2011-2012 m. m.
MRU 2010-2011 m. m.    p < 0,005             p < 0,001
MRU 2011-2012 m. m.
VGTU 2010-2011 m. m.   --                    p < 0,001
MRU 2010-2011 m. m.
VGTU 2010-2011 m. m.   p < 0,025             p < 0,001
MRU 2011-2012 m. m.
VGTU 2011-2012 m. m.   p < 0,05              --
MRU 2010-2011 m. m.
VGTU 2011-2012 m. m.   --                    p < 0,001
MRU 2011-2012 m. m.

Rodikliai              Liemens apimtis,   Liemens ir klubu
Aukstoji mokykla       cm                 apimties santykis

VGTU 2010-2011 m. m.   --
VGTU 2011-2012 m. m.
MRU 2010-2011 m. m.    p < 0,05
MRU 2011-2012 m. m.
VGTU 2010-2011 m. m.   --
MRU 2010-2011 m. m.
VGTU 2010-2011 m. m.   --
MRU 2011-2012 m. m.
VGTU 2011-2012 m. m.   --
MRU 2010-2011 m. m.
VGTU 2011-2012 m. m.   --
MRU 2011-2012 m. m.

                       Riebalines odos rauksles (ROR)

Rodikliai              Trigalvio zasto   Dvigalvio zasto
Aukstoji mokykla       raumens, mm       raumenu, mm

VGTU 2010-2011 m. m.   --                p < 0,05
VGTU 2011-2012 m. m.
MRU 2010-2011 m. m.    p < 0,05          --
MRU 2011-2012 m. m.
VGTU 2010-2011 m. m.   --                --
MRU 2010-2011 m. m.
VGTU 2010-2011 m. m.   --                --
MRU 2011-2012 m. m.
VGTU 2011-2012 m. m.   --                --
MRU 2010-2011 m. m.
VGTU 2011-2012 m. m.   --                --
MRU 2011-2012 m. m.

                       Riebalines odos rauksles (ROR)

Rodikliai              Pomentine odos   Procentine
Aukstoji mokykla       rauksle, mm      riebalu mase, %

VGTU 2010-2011 m. m.   p < 0,05         --
VGTU 2011-2012 m. m.
MRU 2010-2011 m. m.    --               p < 0,001
MRU 2011-2012 m. m.
VGTU 2010-2011 m. m.   p < 0,05         --
MRU 2010-2011 m. m.
VGTU 2010-2011 m. m.   --               p < 0,005
MRU 2011-2012 m. m.
VGTU 2011-2012 m. m.   --               --
MRU 2010-2011 m. m.
VGTU 2011-2012 m. m.   --               --
MRU 2011-2012 m. m.

                       Riebalines odos rauksles (ROR)

Rodikliai              Aktyvioji kuno
Aukstoji mokykla       mase AKM, kg

VGTU 2010-2011 m. m.   p < 0,025
VGTU 2011-2012 m. m.
MRU 2010-2011 m. m.    p < 0,001
MRU 2011-2012 m. m.
VGTU 2010-2011 m. m.   p < 0,01
MRU 2010-2011 m. m.
VGTU 2010-2011 m. m.   --
MRU 2011-2012 m. m.
VGTU 2011-2012 m. m.   --
MRU 2010-2011 m. m.
VGTU 2011-2012 m. m.   p < 0,001
MRU 2011-2012 m. m.

5 lentele. Studenciu fizinio pajegumo rodikliai

Rodikliai                     VGTU n = 105          VGTU n = 93
                              2010-2011 m. m.       2011-2012 m. m.

Flamingo testas, k/30s        1,9 [+ or -] 1,3      1,1 [+ or -] 1,16
Tepingas                      11,42 [+ or -] 1,0    12,08 [+ or -] 1,15
"Sestis ir gultis", k/30s     24,13 [+ or -] 3,8    26,23 [+ or -] 4,48
"Sestis ir siekti", cm        39,5 [+ or -] 5,3     43,21 [+ or -] 6,47
Suolis i toli is vietos, cm   171,0 [+ or -] 13,6   167,4 [+ or -] 19,1
10x5 m begimas saudykle, s    20,91 [+ or -] 1,1    21,82 [+ or -] 1,41
Kybojimas, s                  28,41 [+ or -] 10,2   22,37 [+ or -] 9,8
Plastakos suspaudimas, kg:
a) kaire plastaka             27,49 [+ or -] 4,3    26,16 [+ or -] 4,32
b) desine plastaka            29,56 [+ or -] 5,6    29,3 [+ or -] 5,81

Rodikliai                     MRU (SIF) n = 71
                              2010-2011 m. m.

Flamingo testas, k/30s        1,5 [+ or -] 0,8
Tepingas                      11,58 [+ or -] 0,8
"Sestis ir gultis", k/30s     24,21 [+ or -] 3,8
"Sestis ir siekti", cm        39,01 [+ or -] 6,8
Suolis i toli is vietos, cm   170,5 [+ or -] 9,8
10x5 m begimas saudykle, s    19,73 [+ or -] 0,65
Kybojimas, s                  35,03 [+ or -] 14,4
Plastakos suspaudimas, kg:
a) kaire plastaka             27,24 [+ or -] 6,0
b) desine plastaka            32,81 [+ or -] 7,5

Rodikliai                     MRU (VSF) n = 60
                              2011-2012 m. m.

Flamingo testas, k/30s        1,4 [+ or -] 0,8
Tepingas                      11,20 [+ or -] 4,5
"Sestis ir gultis", k/30s     28,49 [+ or -] 3,2
"Sestis ir siekti", cm        42,53 [+ or -] 5,8
Suolis i toli is vietos, cm   196,61 [+ or -] 13,2
10x5 m begimas saudykle, s    19,21 [+ or -] 4,6
Kybojimas, s                  40,48 [+ or -] 10,9
Plastakos suspaudimas, kg:    30,68 [+ or -] 4,2
a) kaire plastaka
b) desine plastaka

6 lentele. Studenciu fizinio pajegumo rodikliu skirtumo
patikimumas (p)

Rodikliai              Flamingo testas,   Tepingas, s   "Sestis ir
Aukstoji mokykla       K/30s                            siekti", K/30s

VGTU 2010-2011 m. m.   p <                p <           p <
VGTU 2011-2012 m. m.   0,001              0,05          0,005
MRU 2010-2011 m. m.    --                 --            p <
MRU 2011-2012 m. m.                                     0,05
VGTU 2010-2011 m. m.   p <                --            --
MRU 2010-2011 m. m.    0,025
VGTU 2010-2011 m. m.   p <                --            p <
MRU 2011-2012 m. m.    0,005                            0,001
VGTU 2011-2012 m. m.   p <                p <           p <
MRU 2010-2011 m. m.    0,01               0,005         0,005
VGTU 2011-2012 m. m.   --                 p <           p <
MRU 2011-2012 m. m.                       0,001         0,001

Rodikliai              "Sestis ir    Suolis i toli   10x5 m begimas
Aukstoji mokykla       siekti", cm   is vietos, cm   su saudykle, s

VGTU 2010-2011 m. m.   p <           --              p <
VGTU 2011-2012 m. m.   0,001                         0,001
MRU 2010-2011 m. m.    p <           p <             --
MRU 2011-2012 m. m.    0,001         0,001
VGTU 2010-2011 m. m.   --            --              p <
MRU 2010-2011 m. m.                                  0,001
VGTU 2010-2011 m. m.   p <           p <             p <
MRU 2011-2012 m. m.    0,005         0,001           0,005
VGTU 2011-2012 m. m.   p <           --              p <
MRU 2010-2011 m. m.    0,001                         0,001
VGTU 2011-2012 m. m.   --            p <             p <
MRU 2011-2012 m. m.                  0,001           0,001

Rodikliai              Kybojimas, s
Aukstoji mokykla

VGTU 2010-2011 m. m.   p <
VGTU 2011-2012 m. m.   0,001
MRU 2010-2011 m. m.    p <
MRU 2011-2012 m. m.    0,025
VGTU 2010-2011 m. m.   p <
MRU 2010-2011 m. m.    0,001
VGTU 2010-2011 m. m.   p <
MRU 2011-2012 m. m.    0,001
VGTU 2011-2012 m. m.   p <
MRU 2010-2011 m. m.    0,001
VGTU 2011-2012 m. m.   p <
MRU 2011-2012 m. m.    0,001

Rodikliai              Plastakos suspaudimas, kg
Aukstoji mokykla
                       kaire plastaka   desine plastaka

VGTU 2010-2011 m. m.   p <              --
VGTU 2011-2012 m. m.   0,05
MRU 2010-2011 m. m.    p <              --
MRU 2011-2012 m. m.    0,001
VGTU 2010-2011 m. m.   --               p <
MRU 2010-2011 m. m.                     0,001
VGTU 2010-2011 m. m.   p <              p <
MRU 2011-2012 m. m.    0,001            0,001
VGTU 2011-2012 m. m.   --               p <
MRU 2010-2011 m. m.                     0,001
VGTU 2011-2012 m. m.   p <              p <
MRU 2011-2012 m. m.    0,001            0,001

Rodikliai              Santykine desines
Aukstoji mokykla       plastakos jega, kg
Aukstoji mokykla
VGTU 2010-2011 m. m.   --
VGTU 2011-2012 m. m.
MRU 2010-2011 m. m.    --
MRU 2011-2012 m. m.
VGTU 2010-2011 m. m.   p <
MRU 2010-2011 m. m.    0,001
VGTU 2010-2011 m. m.   p <
MRU 2011-2012 m. m.    0,001
VGTU 2011-2012 m. m.   p <
MRU 2010-2011 m. m.    0,001
VGTU 2011-2012 m. m.   p <
MRU 2011-2012 m. m.    0,001

1 pav. Merginu pasiskirstymas pagal KMI

buvo nepakankamo kuno svorio    3%

turejo antsvorio                8%

normalaus kuno svorio          89%

Note: Table made from pie chart.
COPYRIGHT 2013 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2013 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Tamosauskas, Povilas; Versinskas, Robertas; Kuktaite, Raminta; Morkuniene, Valda; Visinskiene, Daiva
Publication:COACTIVITY: Philology, Educology
Date:Dec 1, 2013
Words:5833
Previous Article:English computer discourse: some characteristic features/Kai kurios anglu kalbos kompiuterinio diskurso ypatybes.
Next Article:The analysis of english and lithuanian idioms and the problems of their translation/Anglu ir lietuviu kalbu idiomu analize ir ju vertimo problemos.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters