Printer Friendly

Vietos jausmo reiskinys kaip neatsiejamas miestovaizdio identiteto demuo (Kauno miesto atvejis).

Santrauka. eiame straipsnyje gilinamasi i vietos jausmo reiUkini ir atskleidPiama jo reikUme holistiniam miestovaizdPio identitetui. Pirmine tyrimo hipoteze teigia, kad egzistuoja tam tikri veiksniai, kurie nulemia vienoki ar kitoki vietos jausmo lygi, kartu ir bendra vietos identiteta. Siekiant patikrinti Uia hipoteze reikia apPvelgti miestovaizdPio identiteto ir vietos jausmo sampratas bei ju tyrimu metodika; nustatyti gyventoju vietos jausma konkrecioje urbanistineje aplinkoje; konkreciu atveju ivertinti literaturoje iUskiriamu vietos jausmo prognoziniu rodikliu itaka; iUsiaiUkinti, kokie veiksniai, anot gyventoju, lemia ju prisiriUima prie vietos; atskleisti konkreciu urbanistiniu teritoriju teigiamus elementus ir neigiamus aspektus; iU bendros urbanistines strukturos iUskirti patraukliausias teritorijas ir iUsiaiUkinti ju patrauklumo priePastis; apibendrinus rezultatus, nustatyti veiksnius, stiprinancius vietos jausma, o kartu ir bendra miestovaizdPio identiteta. Atvejo studijai pasirinktas Kauno miestas ir jo mikrorajonai. Tyrimo metodai apima susijusios mokslines literaturos apPvalga, pusiau strukturine Kauno miesto gyventoju apklausa, duomenu susisteminima, palyginima ir apibendrinima.

ReikUminiai PodPiai: identitetas, Kaunas, miestovaizdis, pageidaujama aplinka, prisiriUimas prie vietos, vietos jausmas.

Ivadas

Su laiku viskas kinta, miestai nera iUimtis. NemaPa istorijoje pavyzdPiu, kai miestu urbanistinis audinys buvo ardomas ir drastiUkai perkuriamas iU naujo (pvz., Lisabonos ,,atstatymas" po 1755 m. Pemes drebejimo, sunaikinant visa senaja Baixa kvartalo struktura ir tiesiant naujas gatves be jokiu apribojimu; kardinali 1852 m. ParyPiaus miesto rekonstrukcija; grandiozinis Barselonos Eixample pletros projektas ir t. t.). Bet nereikia net tokiu radikaliu pokyciu, miesto erdves nuolatos yra modifikuojamos, kad atitiktu Pmoniu poreikius, o kadangi poreikiai taip pat kinta, tai Uis procesas yra nuolatinis ir nesibaigiantis. Globalizacija, didesnis Pmoniu mobilumas, augantis vietoviu homogeniUkumas, ju kulturiniu savitumu nepaisymas ir nevertinimas prisideda prie to, kad vis daugiau anksciau semantiUkai iprasmintu vietu tampa beveidemis teritorijomis, kitaip vadinamomis ne vietomis (angl. non-places). Atrodytu, kad galbut identiteto klausimai Uiandieniniame pasaulyje iU viso nebera svarbus ir aktualus. Taciau Lewicka (2011) apibendrindama situacija teigia, kad ,,...nepaisant augancio vadinamuju ne vietu skaiciaus, vietos net tik kad neprarado savo prasmes, bet ju reikUme Uiuolaikiniame pasaulyje padidejo". Taigi, globalaus pasaulio architektams ir urbanistams labiau nei kada nors reikia vel atrasti ir atgaivinti nykstancius miestovaizdPiu identitetus. MiestovaizdPio identitetas cia apibrePiamas kaip holistinis miesto vaizdo identitetas--subjektyvaus (lemiamo Pmogaus psichofiziologiniu ir emociniu mechanizmu) ir objektyvaus (lemiamo apciuopiamos aplinkos fiziniu savybiu ir charakteristiku) identitetu sinteze. eiuo straipsniu siekiama atkreipti demesi butent i subjektyvaus identiteto dali, kuriai, deja, architekturos ir urbanistikos srityse skiriama nepakankamai demesio. Straipsnyje pristatomas Kauno miesto gyventoju vietos jausmo reiUkinio tyrimas, kurio tikslas--ivertinti vietos jausmo reiUkini konkreciose urbanistinese aplinkose ir nustatyti veiksnius, lemiancius vienus ar kitus rezultatus. Siekiant Uio tikslo daug demesio buvo skiriama aplinkos elgesio teorijoms ir socialinio elgesio komponentams. Mokslineje literaturoje iUskiriami keturi socialinio elgesio komponentai: fizine aplinka, Pmones, psichologiniai procesai ir laikas (Werner et al. 2003). Taigi Uiame tyrime Kauno miestas ir jo mikrorajonai buvo pasirinkti kaip fizine aplinka; tyrimas buvo orientuotas i tiksline Pmoniu grupe--Kauno miesto gyventojus; analizuojamas psichologinis procesas--vietos jausmas; pasirinktas esamasis laikas, be retrospektyvinio vertinimo. PriePastis, kodel pasirinkta tirti butent gyventoju vietos jausma, yra susijusi su pacio reiUkinio prigimtimi. Tai labai kompleksiUkas psichologinis procesas, apimantis Pmoniu igytas, iUsiugdytas vietos prasmes ir prisiriUimus, todel gali buti, kad vietos jausmo lygis priklauso tiek nuo vietos paPinimo, tiek nuo laiko, praleisto cia. Pagrindiniai Uio tyrimo uPdaviniai: 1) glaustai apPvelgti miestovaizdPio identiteto ir jo demens--vietos jausmo reiUkinio--samprata bei tyrimu metodika; 2) nustatyti tiek bendrai Kauno miesto, tiek atskiru jo mikrorajonu gyventoju vietos jausma; 3) ivertinti mokslineje literaturoje iUskiriamu vietos jausmo prognoziniu rodikliu itaka; 4) iUsiaiUkinti, kokie veiksniai, anot paciu gyventoju, lemia ju prisiriUima prie vietos; 5) atskleisti atskiru Kauno mikrorajonu teigiamus aplinkos elementus ir neigiamus aspektus; 6) iUsiaiUkinti kaunieciams patraukliausius mikrorajonus ir ju patrauklumo priePastis; 7) apibendrinus gautus rezultatus, nustatyti veiksnius ir priePastis, stiprinancius vietos jausma, o kartu ir bendra miestovaizdPio identiteta. Tyrimo metodai apima: susijusios mokslines literaturos apPvalga ir analize, pusiau strukturine Kauno miesto gyventoju apklausa, duomenu susisteminima, palyginima ir apibendrinima.

MiestovaizdPio identiteto samprata ir jos santykis su vietos jausmo reiUkiniu

Musu siulomas holistinio miestovaizdPio identiteto, kaip subjektyvaus ir objektyvaus identiteto sintezes, apibrePimas jau leidPia numatyti nagrinejamo reiUkinio kompleksiUkuma. Tai--tarpdalykinis klausimas, todel nenuostabu, kad juo domisi skirtingu sriciu mokslininkai, teoretikai bei praktikai, nagrinedami ji iU Uiek tiek skirtingu perspektyvu. Geografai demesi kreipia i kraUtovaizdPio suvokima (Norberg-Schulz 1980; Tuan 1977 ir kt.), aplinkos psichologai analizuoja vietos daroma itaka asmenybes identitetui ir jo raidai (Proshansky 1978; Stokols, Shumaker 1981; Korpela 1989 ir kt.); socialiniai psichologai apibrePia vieta kaip simboli, atspindinti visuomenes identiteta (Mead 1934; Turner et al. 1987; Tajfel 1978 ir kt.); o architektai ir miestu planuotojai bando atrasti tas fizines aplinkos savybes, kurios konkrecia vieta daro patrauklia ir atpaPistama (Lynch 1960; Vanagas 1996; Thwaites, Simkins 2006; Daunora et al. 2004; PetruUonis 2004 ir kt.). Ainoma, kad skirtingose srityse gali buti vartojamos Uiek tiek skirtingos savokos (vietos atpaPistamumas ar skaitomumas, prisiriUimas prie vietos, prieraiUumas vietai ar vietos jausmas, vietos individualumas, iUskirtinumas ar vietos unikalumas ir t. t.). Tiesa, daPnai ribos tarp Uiu savoku yra neaiUkios, jos turi daug bendru bruoPu ir yra lengva pasimesti tarp daugybes poPiuriu, savoku ir apibrePimu. Siekiant to iUvengti, ankstesniame savo darbe autores (Povilaitiene, Kamicaityte-VirbaUiene 2015) iUskyre penkis pagrindinius holistinio miestovaizdPio identiteto demenis, kurie atspindi daPniausiai mokslineje literaturoje pasitaikancius poPiurius i miestovaizdPio identiteto vertinima. Tai yra vietos jausmas, vietos prasme, atskiri elementai, elementu sistemos ir bendra struktura (Pr. 1 lentele). Kadangi Uiuo straipsniu siekiama nuodugniau panagrineti subjektyvuji holistinio miestovaizdPio identiteto demeni, butent i tai ir bus telkiamas demesys, kitas dedamasias Uiek tiek paliekant nuoUalyje, taciau tai jokiu budu nereiUkia, kad jos yra maPiau reikUmingos.

Vietos jausmo reiUkinio teorinis pagrindas ir tyrimo metodika

Gilinantis i psichonominius procesus ir ju analizes budus, matyti, kad savoku, apibrePianciu Pmogaus ir jo fizines aplinkos santyki, mokslineje literaturoje velgi apstu: vietos identitetas, priklausomybe nuo vietos, prisiriUimas prie vietos, atsidavimas vietai ir pan. Kai kuriu autoriu darbuose tokie jausmai kaip prisiriUimas prie vietos yra interpretuojami kaip vietos identiteto komponentai (pvz., Lalli 1992), kiti autoriai, atvirkUciai, teigia, kad vietos identitetas yra prisiriUimo prie vietos komponentas (pvz., Kyle et al. 2004), dar kiti autoriai Uias ir panaUias savokas ivardina kaip skirtingus vietos jausmo lygmenis (pvz., Shamai 1991). AiUkumo delei Uiame darbe vietos jausmas yra pasirinktas kaip bendroji pamatine savoka, apimanti visas kitas (Pr. 2 lentele).

Toliau bus trumpai aptariamos visos vietos jausmo dimensijos:

1. Neigiami jausmai--daugumoje iU apPvelgtu studiju Ui dimensija yra nevertinama. IUimtis Shamai ir Ilatov tyrimas (Shamai, Ilatov 2005). Demesys i nemalonius potyrius musu tyrime atkreipiamas del to, kad kai kurios vietos tikrai paPadina neigiamas emocijas ir ju ignoravimas gali lemti klaidingus tyrimo rezultatus.

2. Neutrali busena--kai vieta nesukelia iU viso jokiu jausmu. Kai kurie autoriai apibrePia Uia busena kaip ,,jokio vietos jausmo neturejimas" (Shamai 1991; Shamai, Ilatov 2005), kiti kaip ,,benamyste" ar ,,nepriklausymas vietai" (Relph 1976).

3. Teigiami jausmai--Uios dimensijos turinys ir hierarchine struktura varijuoja priklausomai nuo teorijos. Skirtingi autoriai siulo skirtingas metodologines sistemas, todel kartais tas pats atributas gali tureti kitokias reikUmes skirtinguose metodologiniuose modeliuose. eiame tyrime buvo pasirinktas ,,vietos jausmo" modelis (Shamai 1991), kuriame i vientisa hierarchine sistema yra integruota dauguma literaturoje pasitaikanciu atributu, susijusiu su vietos ir Pmogaus santykiu:

3.1. Priklausymas vietai (angl. belonging to place)--Pemiausias teigiamu jausmu vietai lygmuo, kuriame dar nera labai didelio prieraiUumo, bet pradedamos kaupti Pinios apie vieta, pradedama orientuotis joje ir vystosi pirminis priklausymo jausmas (Shamai 1991).

3.2. PrisiriUimas prie vietos (angl. place attachment)--yra aukUtesnis teigiamu jausmu lygmuo, nes emocijos intensyveja ir vieta pradeda daryti tam tikra itaka Pmoniu elgesiui. Amones jauciasi prisiriUe prie vietos ir tapatinasi su vietos tikslais (Shamai 1991). IUskiriami tokie prisiriUimo prie vietos komponentai:

a) vietos identitetas (angl. place identity)--emocinis prisiriUimas prie vietos (Proshansky 1978);

b) priklausomybe nuo vietos (angl. place dependence)--funkcinis prisiriUimas (Stokols, Shumaker 1981).

3.3. Atsidavimas vietai (angl. place commitment)--aukUciausias teigiamu jausmu vietai lygmuo. VisapusiUkas prisiriUimas, isitraukimas ir dalyvavimas ivairiose vietos veiklose ir netgi pasiaukojimas del tos vietos geroves (Shamai 1991).

ei hierarchine ,,vietos jausmo sistema" buvo pagrindas sudaryti pusiau strukturine apklausa Kauno miesto gyventoju vietos jausmams atskleisti. Tiesa, tyrimui taikoma metodika iU pirmo Pvilgsnio gali atrodyti kiek pasenusi, bet apPvelgus velesne literatura (Kaltenborn 1998; Hay 1998; Jorgensen, Stedman 2001; Raymond et al. 2010; Lewicka 2011) matyti, kad 1991 m. Shamai pasiulytas modelis buvo pagrindinis luPio taUkas ir ikvepimo Ualtinis visiems velesniems kiekybiniams vietos jausmo tyrimams. Nagrinejant vietos jausma kaip skirtingu lygmenu konstrukta, Shamai pasiulyta vertinimo skale nepraranda savo aktualumo ir Uiandien.

Visgi, kalbant apie vietos jausma, butina pasigilinti ir i vieta. Tikriausiai neverta iUsiplesti ties paciu vietos apibrePimu, nes riba tarp abstrakcios erdves ir prasmingos vietos geografu buvo nubrePta jau prieU 40 metu (Relph 1976; Tuan 1974, 1977; Buttimer 1980 ir kt.). Taciau noretume atkreipti demesi, kad, atliekant literaturos analize, buvo pastebeta, jog vietos jausmo tyrimai yra atliekami skirtingu masteliu vietose skirtingiems teritoriniams vienetams. PavyzdPiui, Jorgensen ir Stedman vykdydami vietos jausmo tyrimus pasirinko smulkesnio mastelio teritorijas--ePeru pakranciu sklypus (Jorgensen, Stedman 2001). Na o Shamai ir Ilatov, tirdami Izraelyje gimusiu Pydu ir imigrantu prisiriUima prie vietos, ja iUskaide pagal skirtingu masteliu lygmenis: miestas, regionas, valstybe (Shamai, Ilatov 2005). Nagrinedamas miesto sociologijos klausimus Vanagas (1996) taip pat ivardino teritoriniu bendruomeniu ruUis: sociumas--makrobendruomene, mezobendruomene--kaimynija, mikrobendruomene--namu ukis. Tiesa, dauguma tyreju vengia vietos jausmo skirtingais masteliais palyginimo ir orientuojasi tik i vieno ar kito mastelio vietas. DaPniausiai tyrimuose analizuojami vietos jausmo teritoriniai vienetai yra Uie: namai, kaimynystes, miestai, regionai, Ualys ir kontinentai (Lewicka 2011).

Savo tyrime nusprendeme atlikti gyventoju vietos jausmo analize visam Kauno miestui ir atskiriems mikrorajonams, kurie, anot Vanago (1996), yra ,,...viena gyvybingiausiu gyvenamojo komplekso formu". Reikia pamineti, kad Uio tyrimo atveju mikrorajono ribos nebutinai atitinka esama administracini suskirstyma, nes apklausoje buvo pateikti tik oficialus mikrorajonu pavadinimai, taciau gyventojai patys galejo nuspresti, kuriam mikrorajonui jie priskiria savo gyvenamaja vieta. IU esmes musu vartojamas mikrorajono terminas gali buti suprantamas kaip kaimynystes (angl. neighbourhood) atitikmuo.

eiuo tyrimu taip pat noreta nustatyti, ar egzistuoja kokie nors veiksniai, nulemiantys viena ar kita vietos jausmo lygi, kartu ir bendra vietos identiteta. Todel apklausos metu taip pat buvo renkami tokie socioekonominiai duomenys, kurie mokslineje literaturoje nurodomi kaip galimi vietos jausmo prognoziniai rodikliai. Tai butu:

1. Vietoje pragyventas laikas--apPvelgtoje literaturoje Uis veiksnys laikomas vienu geriausiu prognozuoti teigiamo vietos jausmo egzistavima (Lalli 1992; Hay 1998; Brown et al. 2003; Shamai, Ilatov 2005; Lewicka 2010 ir kt.). Tai reiUkia, kad kuo Pmogus ilgiau gyvena tam tikroje vietoje, tuo labiau jis turetu jaustis prisiriUes prie jos.

2. Gimimo vieta--kadangi tam tikroje vietoje pragyventas laikas turi itakos prisiriUimui prie jos, tiketina, kad Pmones, kuriems ta vieta yra gimtoji, jaus jai stipresnius teigiamus jausmus nei atvykeliai. Dauguma tradiciniu paPiuru tyreju (Relph 1976; Tuan 1977; Hay 1998 ir kt.) laikesi nuomones, kad apskritai tik tie Pmones, kuriu jau kelios kartos gyveno tam tikroje teritorijoje, arba bent jau tie, kurie pragyveno ten labai ilga laika, gali suvokti teritorija visapusiUkai ir patirti tikraji vietos jausma.

3. Respondento amPius--taip pat yra svarbus veiksnys, lemiantis ne tik vietos jausmo lygi, bet ir vietos masteli. Vaiku socializacijos procesai prasideda nuo namu, kaimynystes ir veliau pleciasi. Tai reiUkia, kad ankstyvuose gyvenimo etapuose didPiausias prisiriUimas jauciamas maPesnio mastelio artimiausioms teritorijoms, veliau jis kinta atsiPvelgiant i asmens mobiluma (Mesch, Manor 1998). Amonems senstant, ju mobilumas velgi maPeja ir artimiausios teritorijos vel tampa svarbiausios, vel iUauga kaimynysciu reikUme (Schwirian, K. P., Schwirian, P. M. 1993)

4. Respondento lytis--tyrimu, kuriuose bandoma ivertinti vyru ir moteru santykio su vieta skirtumus, rezultatai tarpusavyje skiriasi. Kai kuriose studijose nurodoma, kad lyciu skirtumai nedaro reikUmingos itakos vietos jausmui (Brown et al. 2003; Lewicka 2005). Kitose teigiama, kad moteris jaucia stipresni emocini prisiriUima prie vietos (Hidalgo, Hernandez 2001; Mesch, Manor 1998) ir paprastai del savo socialinio vaidmens uPmezga glaudesnius socialinius ryUius (Tartaglia 2006).

5. Respondento iUsilavinimas ir uPimtumas--del iUsilavinimo itakos vietos jausmui literaturoje taip pat galima rasti prieUtaringu nuomoniu. Vieni tyrejai (pvz., Lewicka 2005) mano, kad labiau iUsilavine Pmones yra geografiUkai mobilesni, todel jaucia maPesni prisiriUima prie konkrecios vietos. Kiti tyrejai (pvz., Mesch, Manor 1998) teigia, kad labiau iUsilavine Pmones kaip tik labiau didPiuojasi savo kaimynyste ir yra labiau prisiriUe prie savo gyvenamosios vietos. Tiesa, neatmetama, kad tai gali buti ir aukUtesnio socialinio statuso pasekme, nes, tiketina, kad labiau iUsilavine respondentai gyvena geresnes kokybes, prestiPinese teritorijose.

Ainoma, kad, be anksciau iUvardintu socioekonominiu prognozavimo priemoniu, turetu egzistuoti ir kiti veiksniai, lemiantys gyventoju vietos jausma. Taigi Uio tyrimo metu buvo nuspresta leisti patiems gyventojams ivertinti, kas ir kaip stipriai lemia ju prisiriUima prie gyvenamosios vietos. Socialiniai ryUiai ir draugystes, kultura ir gyvenimo budas, geografine / strategine padetis, fizine aplinka, nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos kainos apklausoje buvo iUskirti kaip veiksniai, galintys daryti itaka vietos jausmui, o gyventojai buvo praUomi ivertinti kiekviena iU Uiu penkiu aspektu atsiPvelgiant i ju reikUminguma prisiriUimui prie vietos (taikyta penkiabale skale, kur 1--nesvarbu, 5--labai svarbu). Be to, respondentai turejo galimybe papildyti atsakyma, jei, ju nuomone, butu kitu veiksniu, kurie vienaip ar kitaip darytu itaka prisiriUimui prie vietos.

Kaip jau mineta anksciau, Uiame tyrime Uiek tiek daugiau demesio skiriama mikrorajono (kaimynystes) lygmeniui, nes literaturoje gausu nuorodu, jog Pmones iUlaiko stipresni vietos jausma butent savo kaimynystems, nes jie patiria, naudoja jos erdves kiekviena diena, o viso miesto jausmas yra tolesne ir labiau suskaidyta ideja (Lynch 1960; Thwaites, Simkins 2006). Tai veikiausiai paaiUkina ir Lewickos apPvalgoje pateikiamus duomenis, kad apie 75 % visu tyrimu, susijusiu su prieraiUumu prie vietos, butent ir nagrinejamas prisiriUimas prie kaimynystes (Lewicka 2011). Taigi Uio tyrimo metu buvo siekta iUsiaiUkinti, kas gyventojams mikrorajono aplinkoje sukelia teigiamas ir neigiamas emocijas, nes, Vanago (1996) teigimu, labiausiai vertinami ir peiktini atskiru miesto daliu bruoPai iUryUkina Pmoniu identifikacijos su gyvenamaja vieta priePastis. Atvirais klausimais respondentu buvo praUoma ivardinti, kokie kaimynystes fizines aplinkos elementai jiems yra svarbiausi, taip pat--kas jiems nepatinka. Norint iUsiaiUkinti, kas visgi traukia i viena ar kita teritorija net ten negyvenancius Pmones, gyventojams taip pat buvo uPduotas klausimas apie mikrorajonu traukos funkcijas. Be to, turint omenyje, kad galbut ne visi respondentai turi galimybe pasirinkti gyvenamaja vieta ir galbut dabartine gyvenamoji vieta nera artima UirdPiai, buvo uPduotas klausimas, kuris Kauno mikrorajonas jiems butu patraukliausias.

Tyrimo rezultatai

Atvejo studijai buvo pasirinktas Kaunas, kuris yra antrasis pagal dydi miestas Lietuvoje, svarbus kulturos, technologijos, mokslo ir pramones centras, taigi identiteto klausimai cia itin svarbus. Kauno pasirinkimas tyrimui taip pat grindPiamas tuo, kad jo miestovaizdyje gana aiUkiai atsispindi penki skirtingi istoriniai laikotarpiai: Lietuvos DidPiosios KunigaikUtystes (XIII a.-1795 m.), carizmo (1795-1918 m.), tarpukario Nepriklausomos Lietuvos (1918-1940 m.), sovietiniu metu (1940-1990 m.) ir laikotarpis atkurus Nepriklausomybe (po 1990 m.) (Kauno miesto bendrasis planas 2011). eis urbanistinio audinio turtingumas ir kompleksiUkumas itin aktualus norint atlikti vietos jausmo analize.

Tyrimui buvo parengta internetine apklausa www.manoapklausa.lt svetaineje, taciau respondentu buvo ieUkoma ne tik virtualiojoje erdveje platinant apklausos nuoroda socialiniuose tinkluose ar el. paUtu, bet ir gyvai bendraujant su Kauno miesto gyventojais.

Bendrieji duomenys

Tyrimo metu buvo apklausti 175 respondentai, gyvenantys Kauno mieste. Dauguma apklausos dalyviu buvo moterys (71%). 74% visu respondentu atstovavo 26-40 metu amPiaus grupei, 19%--18-25 metu amPiaus grupei, 6%--respondentu buvo vyresni nei 40 metu ir tik 1 % nepilnameciai, todel atliekant tyrimus ateityje reiketu didesni demesi skirti vaikams, jaunimui ir vyresnio amPiaus Pmonems, nes, anot literaturos, butent Uioms amPiaus grupems budinga skirtinga prisiriUimo prie vietos dinamika.

Apklaustuju pasiskirstymas pagal iUsilavinima: 3 % apklaustuju teige igije vidurini iUsilavinima, 5 % aukUtaji (neuniversitetini) ir 92 % aukUtaji (universitetini) iUsilavinima. Respondentu uPimtumas: 51 % yra dirbantys, 32 % ir dirba, ir studijuoja, 13 % studentai, 2 % motinystes atostogose, likusius 2 % sudaro moksleiviai, pensininkai ir bedarbiai.

Daugiau nei pusei (59 %) apklaustuju Kaunas yra gimtasis miestas. Visu respondentu vidutine pragyvento Kaune laiko trukme yra 21 metai (reikUmiu intervalas svyruoja nuo 1 metu iki 67 metu), o savo mikrorajonuose respondentai vidutiniUkai teige pragyvene apie 11 metu (reikUmiu intervalas svyruoja nuo 1 menesio iki 36 metu).

Vietos jausmo Kauno miestui ir atskiriems jo mikrorajonams vertinimas

Kaip jau mineta anksciau, gyventoju buvo praUoma ivertinti vietos jausma tiek bendrai Kauno miestui, tiek ju gyvenamajam mikrorajonui. Remiantis Vietos jausmo skale (Shamai 1991) buvo suformuluoti ir apklausoje pateikti 9 teiginiai, kurie kinta nuo maPiausio vietos jausmo lygmens (,,aU nenoriu cia gyventi"--1 balas) iki aukUciausio (,,aU pasiruoUes (-usi) atsisakyti net dalies asmeniniu privilegiju, jei to reiketu Uio miesto / mikrorajono gerovei"--9 balai). Respondentu buvo praUoma pasirinkti viena teigini, geriausiai atspindinti ju jausmus.

Kalbedami apie Kauno miesta dauguma respondentu teige, kad jie yra emociUkai prisiriUe prie Kauno miesto (42 %), visada jaute ir jaucia, kad priklauso Uiam miestui (24 %). Ir nors 13 % teige, kad nejaucia Uiam miestui nieko iUskirtinio, situacija lyginant su jausmais mikrorajonui nera tokia nepalanki, nes dauguma (net 35 %) apklaustuju nejaucia nieko iUskirtinio savo mikrorajonui (35 %), tik ketvirtadalis (25 %) apklaustuju yra emociUkai prisiriUe prie mikrorajono ir tik 13 % visada jaute ir jaucia, kad priklauso savo mikrorajonui (13 %).

Taigi, rezultatai atskleidPia, kad gyventojai yra labiau prisiriUe bendrai prie Kauno miesto nei prie savo kaimynysciu, mikrorajonu (Pr. 3 lentele, 1 pav. ir 2 pav.). Tai galima paaiUkinti tuo, kad Kaunas--palyginti nedidelis miestas, turintis pakankamai gera susisiekimo sistema, todel gyventojai daPniausiai nesureikUmina, kad jiems svarbios, patrauklios, megstamos vietos nera ju gyvenamojoje aplinkoje. Tiesa, buvo pastebeta, kad urbanistiniu kulturiniu poPiuriu vertingu teritoriju (Centras, Aaliakalnis, Panemune, Vilijampole, eanciai) gyventojai jaucia Pymiai didesni vietos prisiriUima nei gyvenantys sovietiniais metais (1940-1990) statytuose gyvenamuosiuose kvartaluose (Dainava, Eiguliai, eilainiai). Svarbu atkreipti demesi, kad cia ir toliau tyrime respondentu buvo praUoma ivertinti, kokius jausmus jiems kelia atskiri mikrorajonai / kaimynystes, o seniuniju lygmuo atsiranda tik apibendrinant rezultatus.

Apklausos rezultatai taip pat atskleide, kad egzistuoja silpnas teigiamas tiesinis ryUys tarp gyventoju Kauno miesto vietos jausmo vertinimo ir mikrorajono vietos jausmo vertinimo (Pirsono (Pearson) koreliacijos koeficiantas p = 0,4). Tai reiUkia, kad gyventojai, kurie puoseleja stipresnius teigiamus jausmus bendrai Kauno miestui, tiketina, bus labiau prisiriUe ir prie savo mikrorajono ar kaimynystes, ir atvirkUciai.

Vietos jausmo prognoziniu rodikliu vertinimas

Ne visi iU analizuotoje literaturoje minimu vietos jausmo prognoziniu rodikliu pasiteisino atliekant Ui tyrima. PavyzdPiui, Uios apklausos rezultatai nepatvirtino hipotetinio teiginio, kad tam tikroje vietoje pragyventas laikas lemia didesni prisiriUima prie tos vietos. Kauno mieste pragyvento laiko ir Kauno miesto vietos jausmo vertinimo Pirsono koreliacijos koeficiantas labai silpnas (p = 0,1), dar silpnesnis yra tiesinis ryUys tarp mikrorajonuose pragyvento laiko ir mikrorajonu vietos jausmo vertinimo (p = 0,09). Taip gali nutikti del to, kad begant laikui nuodugniau susipaPistama net tik su vietos teikiamais privalumais, bet ir su jos trukumais (o veliau matysime, kad, pasak gyventoju, pastaruju Kaune tikrai netruksta). MaPa itaka vertinant vietos jausma turejo ir respondentu gimimo vieta. Cia ir toliau palyginti pateikiami vertinimo vidurkiai ir standartinio nuokrypio a reikUmes, kurios leidPia ivertinti, ar gauti duomenys yra susitelke apie viena verte, ar yra labai iUsisklaide. Matyti, kad vos kiek geresnis Kauno miesto vietos jausmo vertinimas buvo tu respondentu, kuriems Kaunas yra gimtasis miestas (= 4,7; a = 1,65), taciau labai artimos vietos jausmo vertinimo reikUmes buvo ir atvykusiuju gyventi i Kauna iU kitur (= 4,4; a = 1,62). Kalbant apie mikrorajonu vietos jausmo vertinima, rezultatai labai panaUus: gimusiu Kaune vertinimo vidurkis = 3,8; a = 1,84, o gimusiu kitur vertinimo vidurkis = 3,5; a = 1,84. Taigi, nepasitvirtino ir teiginys, kad gimtojo miesto gyventojai puoseleja stipresnius jausmus aplinkai, kurioje yra nuo vaikystes, lyginant su tais, kurie cia atvyko gyventi veliau. Tai galima butu paaiUkinti tuo, kad Pmones, atvyke gyventi i Kauna iU kitur, iU anksto samoningai pasirinko gyventi Uiame mieste. eis miestas veikiausiai atrode (-o) vienu ar kitu aspektu patrauklus, atitiko ju norus bei poreikius (daugiau galimybiu, daugiau bendraminciu ir pan.), todel ir ju vietos jausmo vertinimas yra gana aukUtas. Kalbant apie respondentu amPiaus itaka vietos jausmui labai reikUmingu skirtumu taip pat nepastebeta (Pr. 4 lentele), iUskyrus vaiku ir jaunimo amPiaus grupe (0-17 metu). Taciau Uiame tyrime, deja, buvo apklausta per maPai Uio amPiaus grupes respondentu, tad reiketu susilaikyti nuo skubotu iUvadu ir, kaip jau mineta anksciau, ateityje atliekant vietos jausmo tyrimus skirti didesni demesi ne tik vaikams ir jaunimui, bet ir brandaus amPiaus gyventojams.

Respondentu lytis taip pat neleme ryUkiu vietos jausmo vertinimo skirtumu. Vyru vietos jausmo vertinimu vidurkis tik Uiek tiek aukUtesnis (Kauno miesto--4,73; mikrorajono--3,8) nei moteru (Kauno miesto--4,51; mikrorajono--3,65), o ir balu pasiskirstymas nedaug skiriasi (Pr. 3 pav.).

Idomumo delei paanalizavome socioekonominius rodiklius tu respondentu, kurie skyre Kauno miestui aukUciausia (9 balai--,,aU pasiruoUes (-usi) atsisakyti net dalies asmeniniu privilegiju, jei to reiketu Uio miesto gerovei") ir Pemiausia (1 balas--,,aU nenoriu cia gyventi") vietos jausmo vertinimo balus. Ainoma, tokiu respondentu buvo nedaug, visgi maPiausius balus daPniausiai skyre Kaune gimusios ir apie 30 metu sulaukusios moterys (jos prastai vertino ir savo mikrorajonus), o aukUciausi balai buvo skirti taip pat Kaune gimusiu, taip pat apie 30 metu sulaukusiu respondentu, bet Ui karta vyru (beje, jie Pymiai geriau vertino ir savo mikrorajonus). eis faktas gal ir neturetu stebinti, nes literaturoje teigiama, kad apskritai vyrai labiau nei moterys yra linke buti nacionalistais (Bonaiuto et al. 1996).

Veiksniai, lemiantys gyventoju prisiriUima prie vietos

Apklausos metu respondentu buvo praUoma ivertinti veiksnius, darancius itaka gyventoju vietos jausmui. Vertinti naudota penkiabale Likerto skale, kur 5 reiUkia labai svarbu, o 1--nesvarbu. Dauguma respondentu kaip svarbiausia prisiriUima prie vietos lemianti veiksni iUskyre geografine / strategine padeti (= 4,17; o = 1,03). Fizine aplinka (turint omenyje ne tik kokybe, bet ir estetika, aplinkos groPi) taip pat buvo vertinama gana aukUtais balais (= 3,97; o = 1,13), ir i tai mums, architektams, miestu planuotojams, reiketu atkreipti ypatinga demesi. Kitas pagal reikUminguma veiksnys buvo nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos kainos (= 3,57; o = 1,23). Respondentai nesureikUmino kulturines aplinkos svarbos (= 3,33; o = 1,24) bei socialiniu ryUiu ir draugysciu (= 3,13; o = 1,34), kurios buvo ivertintos kaip maPiausiai reikUmingas veiksnys (Pr. 4 pav.). Tiesa, rezultatai Uiek tiek kito priklausomai nuo teritoriju: veiksniu reikUmingumo skirtumai atskirose seniunijose atvaizduoti 5 pav. Kalbant apie pragyvento laiko trukmes itaka skirtingu veiksniu prioriteto kaitai, reikUmingu saryUiu nepastebeta. Be to, respondentai turejo galimybe ivardinti ir kitus, ju nuomone, svarbius, bet apklausoje nepaminetus veiksnius. Apibendrinus rezultatus, iUryUkejo, kad gyventojams taip pat svarbus veiksniai yra saugumas (nusikaltimu lygis, socialinis kontingentas), aptarnavimo infrastrukturos lygis (istaigu tinklas, susisiekimo sistema, komunikacijos), ekologija (aplinkosauginiai veiksniai, oro uPterUtumas, triukUmo lygis), nuosavybe (nuosavo nekilnojamojo turto turejimas), praeities ryUys (nostalgija, pripratimas, prisiminimai, sentimentai) ir ateities perspektyvos (tolesnis teritorijos vystymas). Dalis apklaustuju taip iUskaide fizines aplinkos veiksni: i gamtinius (Paluma, Paliosios erdves) ir Pmogaus sukurtus elementus (architektura).

Teigiami aplinkos elementai ir neigiami aspektai atskiruose Kauno mikrorajonuose

Kadangi Uiuo tyrimu taip pat buvo siekiama iUsiaiUkinti, kas vienos ar kitos Kauno dalies gyventojams ju mikrorajono aplinkoje sukelia teigiamas ir neigiamas emocijas, apklausoje buvo uPduota pora atviru klausimu apie tai: 1--ivardinti tris svarbiausius mikrorajono fizines aplinkos elementus; 2--nurodyti, jei yra kas nors, kas gyventojams nepatinka ju mikrorajone. Buvo atliekama gautu duomenu turinio analize grupuojant reikUminius atsakymu PodPius pagal atsirandancias temas. Atlikus bendra visu duomenu analize, buvo iUskirtos Uios fizines aplinkos elementu temos: Paliosios erdves (parkai, miUkai, Palieji skverai ir pan.), vieUosios erdves (aikUtes, pesciuju gatves, skverai ir pan.), vandens telkiniai (upes, ePerai, marios ir kt.), susisiekimo infrastruktura (vieUojo ir privataus transporto segmentai), prekybos istaigos (parduotuves, prekybu centrai, turgus ir pan.), socialines infrastrukturos istaigos (sveikatos priePiuros istaigos, Uvietimo istaigos, gaisrines saugos ir pan.), maitinimo istaigos (restoranai, kavines, barai ir pan.), architekturos kompleksai (pavieniai iUskirtiniai architekturos statiniai, paveldo objektai). 5 lenteleje pateikiami apibendrinti duomenys, kaip kinta Uiu temu reikUmingumas atskirose seniunijose. Santykiniai paminejimo daPniai buvo skaiciuoti seniunijose, o maPesniu paminejimo reikUmiu galejo atsirasti del didesnes funkciju ivairoves (Pr. Centro seniunijos atvejis). Nagrinejant neigiamus mikrorajonu aspektus bendrai Kauno miesto atPvilgiu, matyti, kad gyventojai daPniausiai skundesi nepakankamai iUvysta vieUojo susisiekimo sistema, prastu gatviu ir kiemu apUvietimu, apleista, nepriPiurima aplinka, bet netruko nusiskundimu ir del socialinio mikrorajonu konteksto (vienur kaimynai nepakankamai bendruomeniUki, kitur gausu asocialiu gyventoju arba benamiu). Mikrorajonu gyventoju ivardinti trukumai, sugrupuoti pagal atskiras Kauno seniunijas, pateikiami 5 lenteleje.

Patys patraukliausi mikrorajonai Kauno mieste

Dar vienas atviras apklausos klausimas buvo, koks Kauno mikrorajonas atrodo patraukliausias ir kodel. Suskaiciavus daPniausiai pasitaikiusius atsakymu variantus, Aaliakalnis tapo neabejotinu lyderiu (Pr. 6 lentele). Bene pagrindine tokio pasirinkimo priePastis--idealus balansas tarp intensyvaus miesto ir ramaus istorinio priemiescio gyvenimo. Ainoma, savita istorija, kulturine terpe, prestiPinis rajono statusas taip pat svarus veiksniai. Antroje vietoje liko centrine miesto dalis (Pr. 6 lentele). Tiesa, iU 57 respondentu 27 pasirinko butent Senamiesti, 7--Naujamiesti, o like tiesiog Centra. Centras respondentams pasirode Pavus savo savita aura, bohema, kulturiniu miesto gyvenimu ir nuolatiniu Uurmuliu. Idomu tai, kad Dainava ir eilainiai taip pat uPeme gana aukUtas pozicijas (Pr. 6 lentele). Taciau jei Aaliakalnis ir Centras buvo ivardinti kaip kulturos Pidiniai, tai sovietiniais metais pastatyti Dainavos (1963 m. statybos pradPia) ir eilainiu (1980 m. pradPia) mikrorajonai visu pirma yra patrauklus del ekonominiu priePasciu (palyginti nedidele bustu kaina), del socialines infrastrukturos objektu gausos (Uvietimo, sveikatos istaigos ir pan.) ir del palyginti gerai iUvystytos vieUojo susisiekimo sistemos. Galima pastebeti, kad kiti Kauno miesto rajonai, kurie pakliuvo i patraukliausiuju saraUa, pasiPymi Palumos gausa, yra palyginti netoli nuo miesto centro, taip pat daugumoje rajonu vyrauja maPaaukUciu individualiu namu uPstatymas.

Apibendrinant galima teigti, kad Kauno miesto gyventojams centrines, istorines miesto teritorijos atrodo patraukliausios, taciau (didele tikimybe, kad del ribotu finansiniu galimybiu) jie yra linke rinktis ir kitas, maPiau prestiPines teritorijas (svarbu, kad jose butu uPtikrintas geras susisiekimas ir netruktu paciu butiniausiu aptarnavimo istaigu). Taip pat pastebima, kad didele dalis kaunieciu nera ,,tikri didelio miesto gyventojai" ir turintys galimybe, pirmenybe visgi teikia ne butams, o individualiems namams arba bent kotedPams.

IUvados

1. MiestovaizdPio identitetas apibrePiamas kaip subjektvaus ir objektyvaus identiteto sinteze. Vietos jausmas, vietos prasme, atskiri elementai, elementu sistemos ir bendra struktura iUskiriami kaip holistinio miestovaizdPio identiteto demenys, todel kiekvieno ju atskirai ir visu Uiu demenu integruotai analizei turi buti skiriama pakankamai demesio.

2. Vietos jausmo reiUkinio tyrimai--tai Pmogaus jausmu ir emociju tam tikrai vietai analize. Vieta gali sukelti tiek neigiamas, tiek teigiamas emocijas arba ju nesukelti visai. Norint nustatyti vietos jausmo lygi konkreciais atvejais taikomos sociologines apklausos (interviu, pusiau strukturines apklausos arba anketos).

3. Atlikus vietos jausmo reiUkinio tyrimus Kaune, nustatyta, kad kaunieciai yra labiau prisiriUe bendrai prie miesto nei prie savo mikrorajonu. Toki rezultata nulemti galejo gana maPas miesto dydis ir galimybe pakankamai lengvai pasiekti bet kuria Kauno miesto dali. Tiesa, buvo pastebeta, kad urbanistiniu kulturiniu poPiuriu vertingu teritoriju gyventojai jaucia Pymiai didesni vietos prisiriUima nei gyvenantys sovietiniais metais (1940-1990) statytuose gyvenamuosiuose kvartaluose.

4. Dauguma iU analizuotoje literaturoje minimu vietos jausmo socioekonominiu rodikliu (vietoje pragyventas laikas, gimimo vieta, respondento amPius, respondento lytis ar iUsilavinimas) nepasiteisino arba tik iU dalies pasiteisino atliekant Ui tyrima. Tai reiUkia, kad egzistuoja kiti, svaresni veiksniai, lemiantys viena ar kita vietos jausmo lygi. Kauno miesto gyventoju teigimu, pagrindiniai veiksniai, lemiantys ju prisiriUima prie vietos, yra strategine / geografine padetis, fizine aplinka bei nekilnojamojo turto kainos, o kulturine aplinka ir socialiniai ryUiai nera tokie reikUmingi. Ateities tyrimuose taip pat reiketu ivertinti tokiu veiksniu kaip saugumas, aptarnavimo infrastrukturos lygis, ekologija, nuosavybes turejimas, praeities ryUiai ir ateities perspektyvos reikUme vertinant vietos jausma.

5. Norint stiprinti vietos jausma ir kartu puoseleti bendra miestovaizdPio identiteta, reikia atkreipti demesi i tuos fizines aplinkos elementus, kurie yra svarbus gyventojams. Tai visu pirma butu Paliosios erdves, prekybos istaigos ir socialines infrastrukturos objektai. Taigi kuriant architekturinius urbanistinius projektus turetu buti uPtikrinamas kokybiUkas Uiu objektu projektavimas ir integravimas i esama urbanistini audini. Taip pat butina spresti tokias problemas kaip nepakankamai iUvystyta vieUojo susisiekimo sistema, prastas teritoriju apUvietimas, apleista, nepriPiurima aplinka, skurdi (tiek estetikos, tiek kokybes poPiuriu) architektura, nes jos daro didPiausia neigiama itaka vietos jausmui.

6. Centrines Kauno miesto teritorijos vis dar iUlaiko prestiPini statusa del savo iUskirtines architekturos, aplinkai tvarkyti skiriamo didesnio demesio ir aktyvaus miesto gyvenimo. Visgi gyventojai (daPniausiai del ribotu finansiniu galimybiu) yra linke rinktis ir kitas teritorijas, taciau jose svarbu uPtikrinti gera susisiekima, racionalu paciu butiniausiu aptarnavimo istaigu tinkla ir, Pinoma, gerinti bendra bustu bei gyvenamosios aplinkos kokybe. Taip pat reikia atkreipti demesi, kad nemaPa dalis kaunieciu esant galimybei pirmenybe teiktu ne butams, o individualiems namams. Taigi kalbant apie Kauno miesto vietos jausmo stiprinima, reiketu atrasti balansa tarp intensyvaus, atviro miesto ir ramaus, privataus ,,priemiescio" gyvenimo.

7. Apskritai architektai ir urbanistai neturetu uPmirUti, kad ju darbo vaisiai yra skirti Pmonems. O kadangi ,,architektura ir miestu projektavimas yra tarp nedaugelio neiUvengiamu <...> meno formu" (Carmona et al. 2010)--miesta kuriantys specialistai turetu jausti atsakomybe, kad vieni ar kiti ju sprendimai lemia, kaip Pmogus jauciasi tam tikroje aplinkoje. Taigi kalbant apie miestovaizdPio identiteta bei jo stiprinima reiketu neuPmirUti ir subjektyvaus, bet neatsiejamo jo demens--vietos jausmo.

Literatura

Brown, B. B.; Perkins, D. D.; Brown, G. 2003. Place attachment in a revitalizing neighborhood: individual and block levels of analysis, Journal of Environmental Psychology 23: 259-271. https://doi.org/10.1016/S0272-4944(02)00117-2

Bonaiuto, M.; Breakwell, G. M.; Cano, I. 1996. Identity processes and environmental threat: the effects of nationalism and local identity upon perception of beach pollution, Journal of Community and Applied Social Psychology 6: 157-175. https://doi.org/10.1002/(SICI)1099-1298(199608)6:3<157::AID-CASP367>3.0.CO;2-W

Buttimer, A. 1980. Home reach and the sense of place, iU A. Buttimer, D. Seamon (red.). The human experience of space and place. London: Croom Helm, 167-187.

Carmona, M.; Heath, T.; Oc, T.; Tiesdell, S. 2010. Public places. Urban spaces. The dimesion of urban design. Oxford: Routledge.

Daunora, Z. J.; Kirvaitiene, S.; VyUniunas, A. 2004. Vilniaus miesto vizualinio identiteto apsauga ir pletros principai. Vilnius: Technika.

Hay, R. 1998. Sense of place in developmental context, Journal of Environmental Psychology 18: 5-29. https://doi.org/10.1006/jevp.1997.0060

Hidalgo, M. C.; Hernandez, B. 2001. Place attachment: conceptual and empirical questions, Journal ofEnvironmental Psychology 21: 273-281. https://doi.org/10.1006/jevp.2001.0221

Jorgensen, B. S.; Stedman, R. C. 2001. Sense of place as an attitude: Lakeshore owners attitudes toward their properties, Journal of Environmental Psychology 21: 233-248. https://doi.org/10.1006/jevp.2001.0226

Kaltenborn, B. P. 1998. Effects of sense of place on responses to environmental impacts: a study among residents in Svalbard in the Norwegian high Arctic, Applied Geography 18(2): 169-189. https://doi.org/10.1016/S0143-6228(98)00002-2

Kauno miesto bendrasis planas. 2011. Esamos bukles analizes stadija. Miesto aplinka. Nekilnojamasis kulturos paveldas. Dalies rengejas UAB ,,Lyderio grupe", Kaunas.

Korpela, K. M. 1989. Place-identity as a product of environmental self-regulation, Journal of Environmental Psychology 9(3): 241-256. https://doi.org/10.1016/S0272-4944(89)80038-6

Kyle, G.; Graefe, A.; Manning, R.; Bacon, J. 2004. Effects of place attachment on users' perceptions of social and environmental condition in a natural setting, Journal of Environmental Psychology 24: 213-225. https://doi.org/10.1016/jjenvp.2003.12.006

Lalli, M. 1992. Urban-related identity: theory, measurement and empirical findings, Journal of Environmental Psychology 12(4): 285-303. https://doi.org/10.1016/S0272-4944(05)80078-7

Lewicka, M. 2005. Ways to make people active: the role of place attachment, cultural capital, and neighbourhood ties, Journal of Environmental Psychology 25: 381-395. https://doi.org/10.1016/jjenvp.2005.10.004

Lewicka, M. 2010. What makes neighborhood different from home and city? Effects of place scale on place attachment, Journal of Environmental Psychology 30: 35-51. https://doi.org/10.1016/jjenvp.2009.05.004

Lewicka, M. 2011. Place attachment: how far have we come in the last 40 years?, Journal of Environmental Psychology 31(3): 207-230. https://doi.org/10.1016/jjenvp.2010.10.001

Lynch, K. 1960. The image of the city. Cambridge MA: MIT Press.

Mead, G. H. 1934. Mind, self and society from the standpoint of a social behaviorist. Chicago: University of Chicago Press.

Mesch, G. S.; Manor, O. 1998. Social ties, environmental perception, and local attachment, Environment and Behavior 30: 504-519. https://doi.org/10.1177/001391659803000405

Norberg-Schulz, Ch. 1980. Genius loci, towards a phenomenology of architecture. New York: Rizzoli.

PetruUonis, V. 2004. Vietoves kulturinio tapatumo respektavimas architekturoje: daktaro disertacija. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius: Technika.

Povilaitiene, I.; Kamicaityte-VirbaUiene, J. 2015. Theoretical premises of cityscape identity evaluation, iU konferencijos CITTA 8th Annual Conference Generative Places, Smart Approaches, Happy People, 2015 m. rugsejo 24-25 d., Porto, Portugalija. Porto: Classica--Artes Graficas, 381-101.

Proshansky, H. M. 1978. The self and the city, Environment and Behavior 10(2): 147-169. https://doi.org/10.1177/0013916578102002

Raymond, C.; Brown, G.; Weber, D. 2010. The measurement of place attachment: personal, community and environmental connections, Journal of Environmental Psychology 30(4): 422-434. https://doi.org/10.1016/j.jenvp.2010.08.002

Relph, E. 1976. Place andplacelessness. London: Pion.

Schwirian, K. P.; Schwirian, P. M. 1993. Neighboring, residential satisfaction, and psychological well-being in urban elders, Journal of Community Psychology 21(4): 285-299. https://doi.org/10.1002/1520-6629(199310)21:4<285::AI-D-JCOP2290210405>3.0.CO;2-Y

Shamai, S. 1991. Sense of place: an empirical measurement, Geoforum 22(3): 347-358. https://doi.org/10.1016/0016-7185(91)90017-K

Shamai, S.; Ilatov, Z. 2005. Measuring sense of place: methodological aspects, Tijdschrift voor Economische en Sociale Geografie 96(5): 467-476. https://doi.org/10.1111/j.1467-9663.2005.00479.x

Stokols, D.; Shumaker S. A. 1981. People in places: transactional view of settings, iU J. H. Harvey (red.). Cognition, social behavior, and the environment. Hillsdale NJ: Lawrence Erlbaum Associates, 441-488.

Tajfel, L. H. 1978. Differentiation between social groups: studies in the social psychology of intergroup relations. London: Academic Press.

Tartaglia, S. 2006. A preliminary study for a new model of sense of community, Journal of Community Psychology 34: 25-36. https://doi.org/10.1002/jcop.20081

Thwaites, K.; Simkins, I. M. 2006. Experiential landscape: an approach to people, place and space. New York: Routledge.

Tuan, Y. F. 1974. Space and place: humanistic perspective, Progress in Geography 6: 233-246.

Tuan, Y. F. 1977. Space and place: the perspective of experience. Minneapolis MN: University of Minnesota Press.

Turner, J. C.; Hogg, M. A.; Oakes, P. J.; Reicher, S. D.; Wetherell, M. 1987. Rediscovering the social group: a self-categorization theory. Oxford: Blackwell.

Vanagas, J. 1996. Miesto sociologijos pagrindai. Vilnius: Aldorija.

Werner, C. M.; Brown, B. B.; Altman, I. 2003. Transactionally oriented research: examples and strategies, iU R. B. Bechtel, A. Churchman (red.). Handbook of environmental psychology. New York: John Wiley & Sons, 203-221.

PHENOMENON OF SENSE OF THE PLACE AS AN INTEGRAL DIMENSION OF CITYSCAPE IDENTITY (KAUNAS CASE)

I. Povilaitiene, J. Kamicaityte-VirbaUiene

Abstract

The paper intends to examine the sense of the place phenomenon. The generic hypothesis is that there are certain factors which determine a particular level of sense of the place and at the same time the overall place identity. In order to test this hypothesis, it is necessary: to overview concepts of cityscape identity and sense of the place and their research methodology; to identify residents' sense of the place in the specific urban environment; to assess the significance of the sense of the place predictors distinguished in the related literature in the particular case; to find out what factors, according to the residents, are the most important to their place attachment; to reveal positive and negative aspects of the certain urban territories; to distinguish the most preferred areas from the total urban structure and to find out the reasons for the appeal; by summarizing the results, to identify the factors that enhance the sense of place, and thus the overall cityscape identity. Kaunas city and its neighbourhoods were chosen for the case study The methods of the research include: the overview of the scientific literature, the semi-structured interview with Kaunas residents; systematization, comparison and generalization of all collected data.

Keywords: identity, Kaunas, cityscape, preferred environment, place attachment, sense of the place.

Ingrida POVILAITIENE (1), Jurate KAMICAITYTE-VIRBAeIENE (2)

Kauno technologijos universitetas, Kaunas, Lietuva

El. paUtas: (1)ingrida.povilaitiene@ktu.lt; (2)jurate.kamicaityte@ktu.lt

Caption: 1 pav. Gyventoju Kauno miesto vietos jausmo vertinimo Pemelapis (pateikiami reikUmiu vidurkiai) (Ualtinis: sudaryta autoriu) Fig. 1. Map reflecting residents' assessment of Sense of the Place for Kaunas city (the average values are indicated) (source: prepared by authors)

Caption: 2 pav. Gyventoju mikrorajonu vietos jausmo vertinimo Pemelapis (pateikiami reikUmiu vidurkiai) (Ualtinis: sudaryta autoriu) Fig. 2. Map reflecting residents' assessment of Sense of the Place for different neighbourhoods (the average values are indicated) (source: prepared by authors)

Caption: 3 pav. Vietos jausmo vertinimas, atsiPvelgiant i respondento lyti: a) Kauno miesto; b) mikrorajonu (Ualtinis: parengta autoriu) Fig. 3. Assessment of Sense of the Place, considering the gender of respondents: a) for Kaunas city; b) for neighbourhoods (source: prepared by authors)

Caption: 5 pav. Vietos jausma lemianciu veiksniu reikUmingumo skirtumai atskirose seniunijose (Ualtinis: sudaryta autoriu) Fig. 5. Differences of the aspects, influencing the Sense of the Place, among different elderships (source: prepared by authors)
4 pav. Veiksniu, daranciu itaka mikrorajono vietos jausmui,
apibendrintas reikUmingumo vertinimas (verciu vidurkiai)
(Ualtinis: parengta autoriu)
Fig. 4. Average ranking values of the significance of aspects,
influencing the Sense of the Place in the neighbourhoods
(source: prepared by authors)

                                         Vertinimo balai

Socialiniai ryUiai ir draugystes                    3,13
Kultura ir gyvenimo budas                           3,33
Geografine / strategine padetis                     4,17
Fizine aplinka                                      3,97
Nekilnojamojo turto pardavimo ir                    3,57
nuomos kainos

Note: Table made from bar graph.

1 lentele. Holistinio miestovaizdPio identiteto demenys (Ualtinis:
Povilaitiene, Kamicaityte-VirbaUiene 2015)
Table 1. Dimensions of the holistic cityscape identity (source:
Povilaitiene, Kamicaityte-VirbaUiene 2015)

                         HOLISTINIS MIESTOVAIZDAIO IDENTITETAS
                                      SUBJEKTYVUS
            Vietos                           Vietos
            jausmas                          prasme

DEMENYS     Amoniu jausmu ir emociju         Miesto kaip teksto simboliu
            tam tikrai vietai analize        sistemos analize

                                 OBJEKTYVUS
                 Atskiri          Elementu            Bendra
                 elementai        sistemos            struktura

                 IUskirtiniu      Miesto kaip         Miesto kaip
DEMENYS          miesto           elementu            visumos
                 elementu         sumos ir ryUiu      analize
                 analize          tarp ju analize

2 lentele. Vietos jausmo samprata (Ualtinis: Povilaitiene,
Kamicaityte-VirbaUiene 2015)
Table 2. Concept of Sense of the Place (source: Povilaitiene,
Kamicaityte-VirbaUiene 2015)

                                    VIETOS JAUSMAS
                             Amogaus jausmu ir emociju tam
                             tikrai vietai analize

DIMENSIJOS / LYGMENYS       1. NEIGIAMI JAUSMAI    2. NEUTRALI BUSENA

DIMENSIJOS / LYGMENYS       3. TEIGIAMI JAUSMAI

                            3.1. Priklausymas         3.2. PrisiriUimas
                            vietai                    prie vietos:
                            a) Vietos identitetas.
                            b) Priklausomybe nuo
                            vietos.

DIMENSIJOS / LYGMENYS       3.3. Atsidavimas vietai

3 lentele. Apibendrinti Kauno miesto ir jo seniuniju vietos jausmo
vertinimo ultatai (Ualtinis: sudaryta autoriu)
Table 3. Results of Sense of the Place assessment summarized for the
Kaunas city and for its elderships (source: compiled by authors)

                          Mikrorajonu vietos jausmo vertinimo rezultatai
                          pagal atskiras seniunijas

                               Kauno miesto vietos    Mikrorajonu vietos
                               jausmo vertinimas      jausmo vertinimas

Vertinimo vidurkis             4,57                   3,69
Standartinis nuokrypis
([sigma])                      1,64                   1,84
Mediana                           5                      4

                          Mikrorajonu vietos jausmo vertinimo rezultatai
                          pagal atskiras seniunijas
                          Aleksotas   Centras   Dainava   Eiguliai

Vertinimo vidurkis        3,93        5,69      3,09      2,95
Standartinis nuokrypis
([sigma])                 1,98        1,55      1,64      1,25
Mediana                      4           5         2         2

                          Mikrorajonu vietos jausmo vertinimo rezultatai
                          pagal atskiras seniunijas

                          Griciupis   Panemune   PetraUiunai   eanciai

Vertinimo vidurkis        4,13        4,67       3,7           4,25
Standartinis nuokrypis
([sigma])                 1,96        1,51       2,79          0,89
Mediana                   4,5            5          2          4,5

                          Mikrorajonu vietos jausmo vertinimo rezultatai
                          pagal atskiras seniunijas

                          eilainiai   Vilijampole   Aaliakalnis

Vertinimo vidurkis        3,19        3,75          4,06
Standartinis nuokrypis
([sigma])                 1,64        1,86          1,95
Mediana                      3        4,5              5

4 lentele. Vietos jausmo vertinimo rezultatai iUskirstyti pagal
skirtingas amPiaus grupes ((*)--per maPa respondentu imtis) (Ualtinis:
sudaryta autoriu)
Table 4. Results of Sense of the Place assessment sorted by the age
groups ((*)--the sample is too small) (source: compiled by authors)

AmPiaus grupe                0-17 (*)        18-25             26-40

Kauno miesto vietos               2             = 4,59            = 4,57
jausmo vertinimo vidurkis              ([sigma] = 1,6)   ([sigma] = 1,7)
Mikrorajono vietos jausmo                         3,9               3,65
vertinimo vidurkis                1    ([sigma] = 2,0)   ([sigma] = 1,8)

AmPiaus grupe                          daugiau kaip 40

Kauno miesto vietos                             = 4,73
jausmo vertinimo vidurkis              ([sigma] = 1,3)
Mikrorajono vietos jausmo                         3,64
vertinimo vidurkis                     ([sigma] = 1,9)

5 lentele. Svarbiausi fizines aplinkos elementai ir neigiami
mikrorajonu aspektai, sugrupuoti pagal seniunijas (Ualtinis: sudaryta
autoriu)
Table 5. The most important elements of physical environment and
negative aspects of neighbourhoods sorted by elderships (source:
compiled by authors)

Seniunijos                   Svarbiausi fizines aplinkos
                             elementai ir santykiniai ju
                             paminejimo daPniai

Aleksoto            1. Prekybos istaigos                       0,28
                    2. Aaliosios erdves                        0,19
                    3. Susisiekimo infrastruktura              0,19
Centro              1. VieUosios erdves                        0,18
                    2. Aaliosios erdves                        0,16
                    3. Prekybos istaigos                       0,14
Dainavos            1. Aaliosios erdves                        0,32
                    2. Prekybos istaigos                       0,27
                    3. Susisiekimo infrastruktura              0,16
Eiguliu             1. Prekybos istaigos                       0,35
                    2. Aaliosios erdves                        0,27
                    3. Socialines infrastrukturos istaigos     0,15
Griciupio           1. Socialines infrastrukturos istaigos     0,33
                    2. Aaliosios erdves                        0,30
                    3. Prekybos istaigos                       0,22
Panemunes           1. Aaliosios erdves                        0,29
                    2. Socialines infrastrukturos istaigos     0,24
                    3. Prekybos istaigos                       0,18
PetraUiunu          1. Vandens telkiniai                       0,27
                    2. Aaliosios erdves                        0,23
                    3. Architekturos kompleksai                0,23
eanciu              1. Aaliosios erdves                        0,38
                    2. Socialines infrastrukturos istaigos     0,15
                    3. Vandens telkiniai                       0,12
eilainiu            1. Socialines infrastrukturos istaigos     0,38
                    2. Prekybos istaigos                       0,28
                    3. Aaliosios erdves                        0,13
Vilijampoles        1. Aaliosios erdves                        0,31
                    2. Susisiekimo infrastruktura              0,17
                    3. Vandens telkiniai                       0,17
Aaliakalnio         1. Aaliosios erdves                        0,30
                    2. Socialines infrastrukturos istaigos     0,17
                    3. Prekybos istaigos                       0,15

Seniunijos      Neigiami aspektai

Aleksoto        nepakankamai iUvystyta vieUojo
                susisiekimo sistema (ypac savaitgaliais
                ir naktimis), truksta kulturos
                / pramogu istaigu, netvarkingos
                pramonines teritorijos ir Ualutines
                gatves, kai kurios gatves dar neasfaltuotos,
                vietomis nesaugu, noretusi graPesnes,
                labiau sutvarkytos aplinkos
Centro          didesnis uPterUtumo, triukUmo lygis,
                automobiliu stovejimo vietu trukumas,
                bendruomeniu nebuvimas (apatiUki
                gyventojai, kaimynai), nesutvarkytos
                vieUosios erdves, kai kurios vietos
                nesaugios, neapUviestos, apleisti
                pastatai gadina estetini vaizda,
                gatvese yra asocialiu Pmoniu
Dainavos        pilki, negraPus, netvarkomi daugiabuciai,
                monotoniUka aplinka, aukUtas nusikalstamumo
                lygis, truksta apUvietimo ir irengtu
                Paliuju erdviu, prastas gyventoju
                kontingentas, ju nenoras prisideti
                prie bendros aplinkos tvarkymo,
                taip pat truksta kulturos istaigu
                ir renginiu
Eiguliu         prastas susisiekimas vieUuoju transportu,
                sustabarejes gyventoju poPiuris
                ir mentalitetas, daug benamiu ir
                asocialiu Pmoniu, truksta automobiliu
                stovejimo vietu ir vaiku Paidimo
                aikUteliu, nesutvarkyti, neUvarus,
                neapUviesti, neestetiUki kiemai,
                aukUtas nusikalstamumas
Griciupio       nepakankamai automobiliu stovejimo
                vietu, prastos fizines bukles gatviu
                ir Ualigatviu danga
Panemunes       toli iki miesto centro, truksta
                infrastrukturos (ypac rekreacines:
                dviraciu, pesciuju takai, vaiku
                Paidimo aikUteles), prastas susisiekimas
                vieUuoju transportu, yra apleistu
                teritoriju bei pastatu, chaosas
                vidinese kvartalu dalyse, chaotiUkas
                uPstatymas
PetraUiunu      prastas susisiekimas su centru,
                asocialus asmenys, nusikalstamumas,
                apleistos gamyklu teritorijos,
                didesnis uPterUtumas, iUlieka pramoninio
                mikrorajono statusas, didelis automobiliu
                srautas, kamUciai ties Amaliu pervaPa
eanciu          neiUvystytas vieUasis transportas,
                vietomis chaotiUkas uPstatymas,
                kai kada prastas kontingentas,
                kaimynai, stokojantys socialiniu
                igudPiu ir kulturos, padidejes
                uPterUtumas del Uildymosi kietuoju
                kuru, saugumo trukumas, prastas
                apUviestumas
eilainiu        pilki, nykus, negraPus daugiabuciai,
                nesutvarkyta aplinka, nebendruomeniUki
                kaimynai, maPai Palumos, ne visur
                vaPiuoja vieUasis transportas,
                automobiliu stovejimo vietu stygius,
                rekreacines infrastrukturos trukumas,
                oro tarUa del kietojo kuro deginimo,
                nusikalstamumas
Vilijampoles    skurdi, nesutvarkyta fizine aplinka,
                asocialus socialinio busto gyventojai,
                keliantys gresme kitiems aplinkiniams,
                likusi prasta mikrorajono reputacija,
                apUvietimo trukumas, nesaugumo
                jausmas, nemaPa apleistu pastatu,
                keblus susisiekimas vieUuoju transportu
Aaliakalnio     automobiliu stovejimo vietu stygius,
                prastas apUvietimas, netruksta
                senu, apleistu pastatu, nepakankamas
                aplinkos tvarkymas, neturintys
                kur prisiglausti benamiai, sukeliantys
                nesaugumo jausma, truksta Uunu
                vedPiojimo vietu, bendrabuciai
                ir ju gyventojai, gadinantys bendra
                situacija

6 lentele. Paciu patraukliausiu Kauno miesto mikrorajonu deUimtukas,
sudarytas remiantis gyventoju nuomone (Ualtinis: sudaryta autoriu)
Table 6. Top 10 most preferred neighbourhoods in Kaunas based on the
opinion of residents (source: compiled by authors)

Eil. nr.  Mikrorajonas  Paminejimo daPnis   Santykinis daPnis

 1        Aaliakalnis         70                0,32
          Centras             57                0,26
 2        Senamiestis         27                0,12
          Naujamiestis         7                0,03
 3        Dainava             14                0,06
 4        eilainiai           12                0,05
 5        Aleksotas            9                0,04
 6        Panemune             8                0,04
          Freda
 7        LampedPiai
          Romainiai            5                0,02
          Eiguliai
          Kauno raj.
 8        Griciupis            4                0,02
          eanciai              4                0,02
 9        A. eanciai           1               0,005
          A. eanciai           1               0,005
10        Viciunai             3                0,01

Eil. nr.  DaPniausiai ivardintos priePastys

 1        patogi geografine padetis, netoli
          centro, geras pasiekiamumas pesciomis,
          Paluma, APuolyno parkas, tarpukario
          architektura, jauku, ramu, graPu,
          tvarkinga, saugu, savita, gera
          aura, pasiPymi savita istorija
          ir kultura, balansas tarp privatumo
          ir atviro miesto gyvenimo, prestiPas
 2        kultura, miesto gyvenimas, Uurmulys,
          ivykiu centras, miesto Uirdis,
          veiksmas, renginiai, pramogos,
          sutvarkyta fizine aplinka, architektura,
          istorija, savitumas, dvasia, jaukumas,
          bohema, Palumas, upes, malonus,
          kulturingesni gyventojai, ivairiu
          istaigu gausa, funkcionalumas
 3        geras susisiekimas, ekonomiUkas
          bustas (nebrangu, gera kaina),
          ramu, saugu, netoli Uvietimo istaigos
 4        gyvenamasis miegamasis rajonas,
          ramu, netriukUminga, Paluma, pakankamai
          automobiliu stovejimo vietu, greta
          butiniausios istaigos, geras susisiekimas
 5        beveik miesto centras, Palia, graPus
          vaizdas i upe
 6        ramu, rekreacines zonos, gamta,
          Paluma, Nemunas, Uilas
          ramu kaip uPmiesty, bet beveik
          miesto centras, Palia, atgyjanti
          kaimynystes bendruomene
 7        maPos bendruomenes, visi vieni
          kitus paPista, ramu, rekreacines
          zonos, Paluma
          jaunesnes bendruomenes, nauju
          namu / kotedPu pasirinkimo galimybe
          Uvariausias geriamas vanduo,
          saugu, geras susisiekimas,
          Paluma, istaigu gausa
          ramu, patrauklu, privatumas,
          nuosavas kiemas, maPiau
          triukUmo, uPterUtumo
 8        Paluma, strategine vieta, istaigu
          gausa, paklausi busto nuomos rinka
 9        geras susisiekimas su centru, graPeja,
          atsigave, besitvarkantys gyventojai,
          gamta, Paluma
10        gamtine aplinka, maPas
          gyventoju tankis, ramybe,
          netoli centras
COPYRIGHT 2017 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2017 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Povilaitiene, Ingrida; Kamicaityte-VirbaUiene, Jurate
Publication:Science - Future of Lithuania
Date:Feb 1, 2017
Words:7266
Previous Article:The situation with use of wood constructions in Contemporary Latvian architecture.
Next Article:Erdvines pletros modeliavimo metodologiju taikymo galimybes vilniaus mieste.

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters