Printer Friendly

Verslo internacionalizavimo modeliai/Models of business internationalisation.

Ivadas

Per pastaruosius trisdesimt metu vienu is populiariausiu tarptautiniu rinkodaros tyrimu objektu buvo verslo internacionalizacija. Internacionalizacija yra sudetingas ir daugiadimensis procesas (Fletcher 2001), apibudinantis vis didejanti firmos geografini masta, isitraukima i uzsienio saliu veikla (Rao, Naidu 1992). Straipsnyje nagrinejami teoriniai verslo internacionalizavimo modeliai.

Internacionalizavimo problemu sprendimui skirti teoriniai modeliai

Isskiriami keli teoriniai poziuriai i internacionalizacija. Vienas is ju--"stadiju" (The 'stages' approach), pokycius firmoje aiskinantis nuosekliu veiklos apimties uzsienio rinkose didejimu. Firma izengia i uzsienio rinka, paskiria jai minimalius istekliu isipareigojimus, taciau laikui begant sie isipareigojimai dideja (Bilkey, Tesar 1977).

Mokymosi teorijos atstovai (The 'learning' approach) stengiasi paaiskinti internacionalizacijos elgsenos modelius. Sis poziuris i internacionalizacijos procesa vertinamas kaip evoliucinis, besiformuojantis is nuolat laikui begant didejanciu isipareigojimu uzsieniui. Siu isipareigojimu kaita lemia geresnis uzsienio rinkos pazinimas, didejancios istekliu pletros investicijos (Fletcher 2001).

Atsitiktinumo teorija remiasi nuostata, kad tarptautine firmos pletra priklauso nuo daugybes specifiniu rinkos ir firmos bruozu. Isoriniai veiksniai gali priversti firma persokti pletros stadijas arba izengti i rinkas, kurios yra psichologiskai nutolusios nuo gimtuju (O'Farrell, Wood 1994).

Tinklo poziuris i internacionalizacija aiskinamas kaip rysiu tinklu pletra, kai begant laikui tarptautiniai pirkejai ir pardavejai vis geriau vienas kita pazista, nusistovi ju tarpusavio santykiai. Tarptautiniai tinklai apibudina firmos santykius su kitomis firmomis. Tinklo koncepcija susijusi su rinka ir firma (Axelsson, Easton 1992).

Internacionalizacijos modelis "Uppsala"

Bene populiariausia internacionalizacijos proceso Konceptualizacija--"Stadiju" teorija (Cattani, Tschoegl 2002) pirmiausia apibrezta Stopford ir Wells (1972) tyrimais, kuriuose buvo nagrinejamos organizacines fazes ir projektuojamas "Uppsala" modelis (Johanson, Vahlne 2001).

Uppsala modelis remiasi firmos elgsenos (bihevio-ristine) teorija, Penrose (1959) firmos augimo teorija ir susijusi tam tikromis charakteristikomis su Produkto gyvavimo ciklo teorija (Cattani, Tschoegl 2002).

Pagal "Uppsala" modeli firmos internacionalizacija aiskinama kaip procesas, kai firma nuosekliai didina savo tarptautini isitraukima. Sis procesas pasireiskia ziniu apie uzsienio rinkas ir operacijas jose kaita ir didejanciais istekliu isipareigojimais uzsienio rinkoms. Manoma, kad sprendimui didinti isipareigojimus uzsienio rinkai, taip pat ir veiklos modeliui itaka daro rinkos ismanymas ir jau turimi isipareigojimai rinkai. Ir atvirksciai--ziniu apie rinka firma igyja vykdydama esama veikla ir tada nusprendzia didinti turimus isipareigojimus (1 pav.).

Penrose (1959) skiria dvi rinkos ismanymo rusis: objektyvios zinios, kurios gali buti igytos mokantis, ir zinios is patirties, kurios igyjamos tik asmenine patirtimi (Fletcher 2001).

[FIGURE 1 OMITTED]

"Uppsala" modelis firmos internacionalizacija apibudina priezastiniu ciklu, pagal kuri internacionalizacijos strukturos aspektai neisvengiamai daro itaka internacionalizacijos pokycio aspektams. Internacionalizacijos strukturos aspektai yra rinkos isipareigojimas ir zinios apie rinka, internacionalizacijos pokycio aspektai--esama firmos veikla ir sprendimas isipareigoti (1 pav.).

Internacionalizacijos proceso modelis gali paaiskinti dvi firmos internacionalizacijos koncepcijas--stadiju ir psichologinio nuotolio (Johanson, Vahlne 2001).

Stadiju koncepcija. Firmos veikla tam tikroje specializuotoje valstybes rinkoje yra pletojama pagal tam tikra verslo isteigimo grandine, t. y. is pradziu nebuna jokiu nuolatiniu eksporto sandoriu, veliau eksportas pletojamas per nepriklausomus atstovus, dar veliau--per antrines imones, tada ateina laikas gamybos padaliniui uzsienio salyje. Si stadiju seka rodo vis didejanti firmos istekliu isipareigojima rinkai. Taip pat si seka atspindi firmos veiklos pokycius, kuriuos lemia vis didejantis rinkos pazinimas. Pirmojoje stadijoje neigyjama jokios su rinka susijusios patirties. Antroje stadijoje firma jau turi nuolatini informacijos apie rinkos salygas saltini, taciau si informacija yra gana pavirsutiniska. Velesne firmos veikla jau yra diferencijuotos ir gerokai platesnes rinkos patirties. Ji net gali remtis tam tikrais rinkos rodikliais.

Psichologinio (kulturinio) nuotolio koncepcija. Firma zengia i tas rinkas, kurios psichologiskai nuo gimtosios rinkos kuo maziau skiriasi. Si aspekta atspindintys veiksniai, tokie kaip kalba, kultura, politine sistema ir t. t., gali trukdyti firmos ir rinkos informacijos srautams. Todel dazniausiai firmos is pradziu pletoja savo veikla tose salyse, kuriose geriausiai gali suprasti galimybes ir yra maza rinkos nezinomybes rizika.

Kadangi "Uppsala" proceso modelis issipletojo is empiriniu Svedijos imoniu tarptautinio konkurencingumo tyrimu, yra nuomoniu, kad sis modelis gali buti taikomas tik Svedijos kompanijoms. Velesni kitu saliu tyrimai irode modelio universaluma (Johanson, Vahlne 2001). Vis delto paslaugas teikiancios firmos daznai laikomos skirtingu internacionalizacijos proceso pavyzdziu.

Banku internacionalizavimas: vidiniai ir isoriniai procesai

Savo tiriamajame darbe Cattani ir Tschoegl (2002) iskelia "Uppsalos" internacionalizacijos modelio netinkamumo problema banku internacionalizacijai paaisinti, nes paslaugas teikiancioms firmoms butinas salytis su klientu. Autoriu suformuluotas banku veiklos internacio-nalizavimo modelis yra pateiktas 2 paveiksle.

Pasak autoriu, tokiu tarptautiniu banku, kaip Chase Manhattan Bank, Citi Bank, New York Bank, istorijos rodo, kad pagrindine banku veiklos internacionalizavimo priezastis buvo noras islaikyti i uzsieni isvykstancius verslo klientus. Nagrinedami Chase Manhattan banko internacionalizacija, autoriai nustate du vidinius internacionalizacijos variacija apibudinancius procesus--adaptacija ir tyrimus, isskyre dvi internacionalizacijos sistemas--organiska augima ir persipynima, isnagrinejo tris isorinius kaitos procesus--atranka, isnykima ir generavima (2 pav.).

Chase geografini masta Cattani ir Tschoegl vertino kaip banko saveikos su aplinka rezultata. Firma izengia i uzsienio rinkas, kai uzsiima issamiais vietiniais ir zvalgomaisiais tyrimais placiau nei vietos mastu. Tai yra daroma organiskai augant arba siejant susijusiu firmu turta. Taciau aplinka yra aktyvi, skatinanti firmas rinktis, ar nutraukti veikla, ir tuo pat metu generuojanti naujas galimybes--naujas veiklos sritis.

Pasak autoriu, internacionalizacijos procesa sudaro vidiniai firmos procesai, veikimo sistema ir isoriniai procesai.

Eklektine paradigma ir transakcijos sanaudu analize

Pasak Dunning (1988), "Uppsala" internacionalizacijos modelis aiskina i rinka orientuotu operaciju isteigimo formas ir budus, o eklektine paradigma siekiama paaiskinti tarptautines produkcijos masta, forma ir buda; sios savybes priklauso nuo triju skirtingu privalumu aibiu: procesiniu, internacionalizacijos ir vietos privalumu.

Procesiniai privalumai yra susije su firmos privalumais, pvz., aukstos kokybes technologijomis, taip pat ir su tuo, ar igyjama tarptautinis firmos veiklos pobudis. Procesiniu privalumu koncepcijoje teigiama, kad tarptautines kompanijos, palyginti su vietines rinkos sistema, gali megautis mazesnemis operacinemis islaidomis.

[FIGURE 2 OMITTED]

Antroji privalumu aibe, internacionalizacijos privalumai, priklauso nuo tarptautines kompanijos galimybiu perduoti specifinius nuosavybes privalumus uz valstybes ribu savo paties kompanijai.

Vietos privalumai yra sirstomi i strukturinius ir procesinius. Strukturiniai vietos privalumai yra susije su gamybos sanaudomis, procesiniai--su tam tikromis gamybos procesu igyvendinimo galimybemis.

Eklektineje paradigmoje teigiama, kad sprendimas eiti i uzsienio rinka turi buti priimamas racionaliai, remiantis transakciju sanaudu analize: integracijos privalumus privalu lyginti su integracijos sanaudomis (Johanson, Vahlne 2001).

Johanson ir Vahlne (2001) teige, kad eklektine paradigma turi auksta aiskinamaja galia firmoms, turincioms patirties daugelyje pasaulio regionu.

Industrinio tinklo koncepcija

Tarpusavyje saveikaujancios firmos per techninius, socialinius, administracinius, teisinius, ekonominius ir kt. rysius susisieja su industriniais tinklais (Fletcher 2001). Atsizvelgiant i saliu tinklu tarpusavio jungciu stipruma, industriniai tinklai gali buti tarptautiniai (Fletcher 2001).

Tam tikroje salyje veikiantis tinklas gali issipletoti toli uz vienos valstybes ribu. Galima skirti salis pagal jose esanciu tinklu tarptautine pletra ir produktus, atsizvelgiant i tam tikru produktu tinklu isplitima po kitas salis (Fletcher, 2001).

Industrinio tinklo koncepcija internacionalizacija aiskina kaip verslo subjekto tinklinius rysius kitose valstybese. Tai gali buti pasiekiama ieskant ir sudarant naujus rysius su vietos tinklais. Tai butu tarptautine pletra, pletojant rysius tinkluose, skvarba, siejant ivairiu saliu tinklus, tai butu tarptautine integracija (Johanson, Vahlne 2001).

Privalumu komplekto ir privalumu ciklo koncepcija

Privalumu komplekto ir privalumu ciklo koncepcijos buvo naudojamos Sanden ir Vahlne (1976) tiriamajame darbe apie Svedijos tarptautines kompanijas (Johanson, Vahlne 2001). Privalumu komplektas yra formuluojamas kaip visuma kompanijos stiprybiu ir silpnybiu, susijusiu su esama aplinka, konkurentu struktura ir tikslais. Privalumu cikle nurodoma, kad privalumu komplekto dydis ir struktura nuolat keiciasi, todel internacionalizuojant veikla turetu buti svarstomi visi susije kompanijos ir aplinkos pozymiai. Santykinis privalumu komplekto dydis ir jo struktura gali daryti itaka pagrindinems internacionalizacijos proceso charakteristikoms.

Kompanija, veikianti uzsienio rinkose, saveikauja ne tik su esamais ir potencialiais klientais, bet ir su valdzia, tiekejais ir kitomis susijusiomis salimis. Taip igyjama ziniu ir kuriami tarpusavio rysiai, kompanija tobulina tam tikrus savo pozymius. Sie procesai neivyksta be tam tikru sanaudu (tiksliau--investiciju). Islaidos nauju privalumu paieskai yra padengiamos naudojant esamus privalumus (prieiga prie technologiju ar pan.). Jei ankstesnio privalumo verte tik dideja, vadinasi, veikia ir privalumu ciklas. Jei ne--komplekto verte dideja, taciau yra komplekto strukturos trukumu (Johanson, Vahlne 2001).

Holistinis poziuris i internacionalizacija

Fletcher (2001) savo darbe iskele anksciau pateikto poziurio i internacionalizacija aktualumo problema naujojo tukstantmecio verslo globalizacijos procesams paaiskinti ir apibreze holistine verslo internacionalizacijos proceso koncepcija (3 pav.).

[FIGURE 3 OMITTED]

Holistinio poziurio koncepcija rodo, kaip susietos internacionalizacijos formos gali daryti itaka isorinems (pvz., norui eksportuoti) ir vidinems formoms (norui patvirtinti ilgalaiki deficitiniu produktu tiekima is uzsienio saliu) (Fletcher 2001).

3 pav. grafiskai pavaizduoja, kaip veiksniai, anksciau laikyti lemianciais i isore nukreipta internacionalizacija, taip pat veikia ir i vidu nukreipta internacionalizacija ir susijusias internacionalizacijos formas. Paveiksle taip pat vaizdziai parodoma, kad isorines internacionalizacijos formos gali buti siejamos su vidinemis formomis, ir atvirksciai (Fletcher 2001).

Isvados

1. Isskiriami keli pagrindiniai teoriniai poziuriai i internacionalizacija --tai "stadiju" poziuris, mokymosi teorija, atsitiktinumo teorija ir tinklo poziuris.

2. Bene populiariausia internacionalizacijos proceso koncepcija--"Stadiju" teorija ir "Uppsala" modelis, aiskinantis i rinka orientuotu operaciju isteigimo formas ir budus. Ivairiose salyse atlikti tyrimai irode sio modelio universaluma ir pritaikomuma, taciau paslaugas teikiancios firmos daznai laikomos skirtingu internacionalizacijos proceso raidos pavyzdziu.

3. Cattani ir Tschoegl (2002) iskelia "Uppsalos" internacionalizacijos modelio netinkamumo problema banku internacionalizacijai aiskinti. Pasak autoriu, internacionalizacijos procesa sudaro vidiniai firmos procesai, veikimo sistema ir isoriniai procesai.

4. Eklektine paradigma pagrista trimis internacionalizacijos privalumu aibemis ir ja siekiama paaiskinti tarptautines produkcijos masta, forma ir buda. Eklektineje paradigmoje teigiama, kad sprendimas izengti i uzsienio rinka turi buti suvokiamas racionaliai, remiantis transakciju sanaudu analize.

5. Industrinio tinklo koncepcija internacionalizacija aiskina kaip verslo subjekto tinklinius valstybiu rysius.

6. Teorija apie privalumu komplekta ir cikla formuluojama kaip visuma nuolat besikeicianciu kompanijos stiprybiu ir silpnybiu, susijusiu su esama aplinka, konkurentu struktura ir tikslais.

7. Fletcher (2001) apibreze holistine verslo internacionalizacijos proceso koncepcija, aiskinancia tiek i isore, tiek i vidu nukreipta firmos vidines aplinkos skatinama internacionalizacija.

Padeka

Dekoju lekt. Liudmilai Lobanovai ir doc. dr. Rasai Smaliukienei uz parama rengiant straipsni.

Literatura

Axelsonn, B.; Easton, G. 1992. Industrial networks: a new view of reality. London: Routledge, p. 28-34.

Bilkey, W. J.; Tesar, G. 1977. The export behavior of smaller-sized Wisconsin manufacturing firms. Journal of International Business Studies, Spring/Summer, 93-98.

Cattani, G.; Tschoegel, A. E. 2002. An Evolutionary View of Internationalization: Chase Manhattan Bank, 1917 to 1996. The Wharton Financial Institutions Center, August.

Dunning, J. H. 1988. The Eclectic Paradigm of International Production: A Restatement and Some Possible Extensions. Journal of International Business Studies 19(1) Spring.

Fletcher, R. 2001. A holistic approach to internationalization. International Business Review 10: 25--19.

Johanson, J.; Vahlne, J. 1977. The Internationalization Process of the Firm: A Model of Knowledge Development and Increasing Foreign Market Commitment. Journal of International Business Studies 8: 23-32.

O'Farrell, P. N.; Wood, P. A. 1994. International market selection by service firms: key conceptual issues and methodological issues. International Business Review 3(3): 243-261.

Rao, T. R.; Naidu, G. M. 1992. Are the stages of internationalization empirically supportable? Journal of Global Marketing 6(/): 147-170.

Jurgita Vabinskaite

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

El. pastas jurgita.vabinskaite@st.vgtu.lt
COPYRIGHT 2009 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2009 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Vabinskaite, Jurgita
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:May 1, 2009
Words:1740
Previous Article:Apribojimu teorijos taikymo organizaciju projektinese strukturose specifika/Application of the theory of constraints in project based structures.
Next Article:Quality assessment of optic nerve disk images/Regos nervo disko vaizdu kokybes vertinimas.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2022 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |