Printer Friendly

VEIKLIOJO DUMBLO PAGRINDU VEIKIANCIO VALYMO IRENGINIO TYRIMAS.

Santrauka. Aplinkosaugos po?iuriu svarbu kontroliuoti ne tik dideliu, bet ir ma?u, individualiu nuoteku valymo irenginiu darba. Ma?i nuoteku valymo irenginiai, netinkamai veikdami, gali tapti vietiniais tar?os ?altiniais. Gamykliniu irenginiu dokumentuose deklaruojami nuoteku i?valymo rodikliai ne visada pasiekiami realiomis salygomis, todel reikalinga ju darbo kontrole. Straipsnyje tiriamas ma?o buitiniu nuoteku valymo irenginio AT-6 darbas (pagal i?valytu nuoteku [BDS.sub.7], SM, N[H.sub.4]-N, N[O.sub.3]-N, N[O.sub.2]-N, P[O.sub.4]-P koncentracijas), vertinama veikliojo dumblo sudetis, fermentinis aktyvumas. Tyrimu metu buvo pastebetas nitrifikacijos proceso sutrikimas, del kurio i? irenginio i?tekanciose nuotekose amonio azoto koncentracija sieke 72 mg/l. Veikliojo dumblo morfologines sudeties tyrimas patvirtino hipoteze, kad nitrifikacijai vykti reikalingos salygos nesudarytos. I?siai?kinus prie?astis ir padidinus deguonies tiekima irenginys eme veikti efektyviau ir i? jo i?tekanciose nuotekose likdavo ma?esne nei 1 mg/l amonio azoto koncentracija.

Reik?miniai ?od?iai: veiklusis dumblas, buitines nuotekos, individualus irenginys, [BDS.sub.7], SM, amonio azotas, nitratu azotas, ortofosfatu fosforas.

Ivadas

Bet kokios i aplinka i?leid?iamos nuotekos neigiamai veikia aplinka, kelia pavoju ?moniu sveikatai, kenkia aplinkiniu subjektu turtiniams interesams, apriboja gamtos i?tekliu naudojimo galimybes, reikalauja papildomu i?laidu u?ter?tumo kontrolei bei daromo poveikio aplinkai monitoringui (Nuoteku valymo irenginiu... 2006). Lietuvos teritorija priskirta eutrofikacijai jautria zona, kurioje nuotekoms i?leisti taikomi grie?tesni reikalavimai (European Parliament...1991). Vieni did?iausiu gamtos prie?u patenkanciu i aplinka i? nekokybi?ku valymo irenginiu yra fosforas ir bendrasis azotas (Budreckas 2014). Esant galimybei rinktis nuoteku tvarkymo salygas, svarbiausi kriterijai yra: ma?iausias geriamojo vandens ?altiniu ter?imo pavojus; ma?iausio jautrumo nuoteku priimtuvas; u?dara, didesnio patikimumo sistema; ma?esne itaka kitiems vandens i?tekliu naudotojams; paprastesne nuoteku daromo poveikio kontrole.

Lietuvoje populiariausios yra veikliojo dumblo pagrindu veikiancios individualios nuoteku valyklos (Kirjanova 2015). Kai kurios i? ju, kaip teigia gamintojai, suprojektuotos ir pastatytos naudojant geriausias technologijas, ju nuoteku i?valymo rodikliai auk?tesni nei 90% (August ir Ko 2013; Budreckas 2014). Tokie auk?ti rodikliai paprastai pasiekiami irenginius i?bandant sertifikuotose laboratorijose, taciau beveik nera duomenu, kaip irenginiai veikia realiomis salygomis. Ma?u nuoteku kiekiu valymo irenginiu darbas turi buti vertinamas pagal ?inybines ir (arba) valstybines laboratorines kontroles duomenis (Nuoteku valymo irenginiu... 2006). Patikrinti irenginiu darba yra sudetinga, nes ekspertinis ju tyrimas gamybinemis salygomis minimaliai trunka 12 menesiu (Lietuvos Respublikos aplinkos...2004), o laboratoriniai nuoteku sudeties tyrimai yra brangus. U? tinkama nuoteku tvarkymo sistemos eksploatavima atsako sistemos savininkas, taciau jis neprivalo vykdyti laboratorines nuoteku kokybes kontroles. Mokslineje literaturoje teigiama, kad veikliojo dumblo sistemos turi trukumu: jos yra jautrios nuoteku pritekejimo netolygumams; stabiliam irenginiu darbui u?tikrinti butina palaikyti optimalu veikliojo dumblo ir ter?alu santyki ir kt. (Abegglen et al. 2008; Aivasidis et al. 2011; Kirjanova 2015). Tam reikalinga nuolatine dumblo ir nuoteku kokybes kontrole.

?iuo metu Lietuvoje veikianciu ma?uju irenginiu eksploatacijos duomenys nera tinkamai i?analizuoti ir kriti?kai ivertinti. I?leid?iant nuotekas i gamtine aplinka reikia ivertinti likutines ter?alu koncentracijas. ?io darbo tikslas buvo atlikti veikliojo dumblo pagrindu veikiancio ma?o irenginio eksploatavimo ir reguliavimo tyrimus.

Tyrimo metodika

Tirtas individualaus irenginio (AT-6) darbas. Irenginys sumontuotas ?alia 4 asmenu gyvenamojo namo Vilniuje, sodu bendrijoje "Saliutas". Buitiniu nuoteku valymo irenginys AT-6 sukomplektuotas vienoje talpoje (1 pav.), veikia veikliojo dumblo pagrindu, nuoteku valymo procesas vyksta vertikalaus srauto labirinte. ?io irenginio projektinis na?umas 0,54 [m.sup.3]/d, projektine paros apkrova organiniais ter?alais 0,24 kg/d. I?valytos nuotekos i?leid?iamos i infiltracini ?ulini. Irenginio techniniame pase numatyta, kad perteklinis dumblas ?alinamas 1-2 kartus per metus. Paskutini karta perteklinis dumblas i? irenginio buvo pa?alintas 2016 m. gruod?io menesi.

Tyrimai atlikti 2017 03 15-2017 06 01 laikotarpiu. 1-2 kartus per savaite, tuo paciu paros laiku (ryte apie 8 val.) i? irenginio i?tekejimo vamzd?io buvo paimami sudetiniai i?valytu nuoteku meginiai (po 0,5-1,0 1). Sudetiniai meginiai buvo imami pipete, kurios talpa--50 ml (2 pav.). Veikliojo dumblo meginiai (1 litras) i? aeracines irenginio kameros buvo semiami i 3 1 talpos stiklaini ir ve?ami i?tirti i VGTU Vandentvarkos in?inerijos katedros laboratorija. Per 30 min. pristatyti bandiniai buvo tuoj pat tiriami mikroskopu MOTIC B1 su achromatiniais objektyvais.

Kiti rodikliai: [BDS.sub.7] (biocheminis deguonies suvartojimas), pH, SM (skendinciuju med?iagu koncentracija), nitratu azoto (N[O.sub.3]-N), nitritu azoto (N[O.sub.2]-N), amonio azoto (N[H.sub.4]-N) ir ortofosfatu fosforo (P[O.sub.4]-P) koncentracijos buvo nustatomos VGTU Vandentvarkos in?inerijos katedros laboratorijoje.

Nuoteku mi?inio temperatura ir i?tirpes deguonis ([O.sub.2]) buvo matuojami vietoje: aeracineje, anoksineje bei anaerobineje kamerose oksimetru OXI 330/SET.

Laboratorijoje pH nustatytas potenciometri?kai (LST EN ISO 10523:2012), matuojant mikroprocesoriumi pH 211 (Hanna Instruments Inc.), matavimu kokybes kontrolei naudoti Hamilton (?veicarija) sertifikuoti etaloniniai buferiniai tirpalai pH 7,00[+ or -]0,01 ir pH 9,21[+ or -]0,02.

Skendinciuju med?iagu koncentracija ivertinta gravimetriniu metodu, nuotekas ko?iant per stiklo pluo?to ko?tuva (LAND 46-2007), sverta KERN (Vokietija) ABJ 220-4M tipo elektroninemis laboratorinemis svarstyklemis.

Biocheminis deguonies suvartojimas skiestose nuotekose nustatytas elektrometriniu metodu, matuojant WTW gamybos oksimetru irto Lab OXI 730 pagal metodika patvirtinta LAND 47-1:2007.

Amonio azotas nustatytas spektrofotometri?kai pagal LAND 38-2000. Kiti azoto junginiai testuoti Spectroquant testais. Analiciu koncentracijos tikslintos spektrometri?kai: nitritu azotas ivertintas molekulines absorbcijos metodu (LST EN 26777:1999), nitratu azotas--sulfosalicilo rug?timi (LST ISO 7890-3:1998). Fosfatu (P[O.sub.4]-P) fosforas nustatytas spektrometriniu metodu, naudojant amonio molibdata (LST EN ISO 6878:2004). Matavimai atlikti Genesys 10 UV-Vis spektrofotometru (Thermo Fisher Scientific, JAV).

Veikliojo dumblo fiziologines bukles pablogejima rodo katalazes aktyvumo suma?ejimas. Todel valomu nuoteku toksi?kumui patikrinti 2017 03 23 buvo nustatomas katalazes aktyvumas titrometriniu metodu: i 5 ml tiriamaji megini ideta 1,7 ml 1% [H.sub.2][O.sub.2] ir po 30 minciu nustatytas nesuskaldytas vandenilio peroksido kiekis titruojant KMn[O.sub.4]. Katalazes aktyvumas apskaiciuotas pagal formule:

[mathematical expression not reproducible] (1)

cia [V.sub.1] ir [V.sub.2] - 20 mM KMn[O.sub.4] tirpalo turiai sunaudoti kontroliniam ir bandomajam meginiui nutitruoti (ml); 50--koeficientas, rodantis [H.sub.2][O.sub.2] kieki (umol), atitinkanti 20 mM KMn[O.sub.4] tirpalo 1 ml; C--dumblo meginio turis (ml) arba baltymo kiekis meginyje (mg); t--inkubacijos laikas (min).

Rezultatai ir analize

Tyrimo prad?ioje, ivertinus irenginio darba vizualiai, problemu nepastebeta. Erliftai nebuvo u?sikim?e, nuoteku ir dumblo mi?inys cirkuliavo normaliai, nuo irenginio nesklido septiko kvapas. Tyrimo laikotarpiu valomu nuoteku ir veikliojo dumblo mi?inio temperatura irenginio aeracineje kameroje svyravo nuo 12,5 iki 17,0[degrees]C. Oro temperatura lauke kito nuo -3 iki +18[degrees]C. Imant i?valytu nuoteku meginius, kaip parodyta 2 pav., pastebetas nedidelis nuoteku drumstumas. Atlikus nusistovejusio dumblo kiekio matavimus, padaryta i?vada, kad dumblo sedimentacija yra pakankama, perteklinio dumblo ?alinti i? irenginio dar nereikia (3 pav).

Palyginus veikluji dumbla i? tiriamojo irenginio AT-6 (3 pav, de?ineje) su dumblu i? Vilniaus nuoteku valyklos aerotanko (3 pav, kaireje), matyti nusistovejusio skyscio skaidrumo skirtumas. Dideles Vilniaus nuoteku valyklos dumblo skystis skaidresnis, nusedes dumblas geriau atsiskyres (nors jo yra daugiau). Atlikus veikliojo dumblo mikroskopavimo tyrimus pastebeta, kad veikliajame dumble i? Vilniaus nuoteku valyklos yra daug skaidrikliu: infuzoriju, verpeciu, kirmeliu, kiautiniu amebu. Tiriamajame veikliajame dumble (i? AT-6) ?iu biologiniu indikatoriu nepastebeta (5 pav., 1 nuotr.).

Irenginiu AT-6 i?valytu nuoteku rodikliai pateikti 1 lenteleje. Kiekvienas nuoteku meginys buvo tiriamas tris kartus ir pateikiamos vidutines rezultatu reik?mes.

Vizualiai vertinant, nuoteku valymo irenginys veike gerai, taciau laboratoriniai rezultatai parode, kad azoto pa?alinimas i? nuoteku irenginyje vyko netinkamai. Remiantis nuoteku tvarkymo reglamentu (Nuoteku tvarkymo regalamentas 2006), ?is irenginys per para gavo ma?iausiai 48 g bendrojo azoto, nes irenginiu naudojosi 4 gyventojai. Esant irenginio na?umui 540 l/d. (projektinis), bendrojo azoto junginiu koncentracija i?takyje buvo 88,89 mg/l, o tyrimo prad?ioje vien tik amonio azoto koncentracija buvo 72 mg/l. Nitrinkacijos procesas, kuris butinas biologiniu budu ?alinant azoto junginius i? nuoteku, sutriko. Amoni oksiduojancios bakterijos yra labai jautrios, taciau veikliojo dumblo mi?inio temperatura ([greater than or equal to] 5[degrees]C) bei pH ([greater than or equal to] 6,8) buvo tinkami vykti nitrifikacijos procesui (Abegglen et al. 2008; Aivasidis et al. 2011). Viena i? nitrifikacijai vykti butinu salygu yra i?tirpusio deguonies koncentracija (Eikelboom 2000; Bra?enaite 2014). Ji turi buti [greater than or equal to] 2 mg/l (Ali, Gupta 2013; Bra?enaite 2014). Todel, pasinaudojus oksimetru, buvo patikrinta ?i salyga. Tyrimo prad?ioje, kovo 15 diena aeracineje kameroje, veikiant oraputei, i?tirpusio [O.sub.2] koncentracija sieke tik 0,3 mg/l. Kadangi oraputes veikimas yra periodinis, nes nitrifikacijos procesui vykti reikia aerobiniu salygu ([greater than or equal to] 2 mg/l), o denitrifikacijai vykti reikalingos anoksines salygos ([less than or equal to] 0,5 mg/l), buvo reguliuojamas oraputes darbas ir stebimi oksimetro bei laboratorines analizes rezultatai. Stebint oksimetro rodmenis ir pagal juos reguliuojant oraputes veikima per 1 menesi buvo pagerintas amonio ?alinimo procesas (1 lentele). Tada vel stebeti oksimetro rodmenys ir reguliuojamas oraputes veikimas, sudarant salygas vykti nitrifikacijos ir denitrifikacijos procesams. Sureguliavus ?iuos procesus, pradejo augti veikliojo dumblo mase, todel ir ortofosfatu fosforo koncentracija i?tekanciose nuotekose padidejo (1 lentele). Mikroskopuojant pastebetas veikliojo dumblo morfologijos vizualinis pakitimas bei nauju mikroorganizmu vystymasis (4 pav, 3 nuotr.). Dumble buvo randamos ne tik infuzorijos, bet ir verpetes, kuriu nebuvo tyrimo prad?ioje.

Veikliojo dumblo sedimo rezultatai pateikti 5 pav. I? nuotrauku matyti, kad nusedes dumblas (i?skyrus 5 pav., 1 nuotr.) u?ima didesni nei 60% dumblo suspensijos turi. Pagal rekomendacijas AT-6 techniniame pase, perteklinio dumblo yra per daug ir ji jau reikia ?alinti. Taciau, ivertinus veikliojo dumblo biomases koncentracija, gauta verte buvo 2,5-3,0 mg/l, t. y. ma?esne nei Vilniaus nuoteku valyklos (4,4-5,0 mg/l). Dumblo sedimentacijos indeksas galejo padideti del siuliniu bakteriju vystymosi. Siulines bakterijos supina daugeli dribsniu, jie padideja, darosi ?akoti ir purus, del to pablogeja veikliojo dumblo sedimentacija. Esant blogai sedimentacijai, veiklusis dumblas sunkiai atsiskiria nuo valyto vandens ir dalis jo i?teka su valytomis nuotekomis. Viena i? veikliojo dumblo i?brinkimo prie?asciu yra nepakankama aeracija. Pailginus aeracijos laika, gali buti suma?inama siuliniu bakteriju kiekio padidejimo rizika. Pailginus oraputes veikimo trukme, pagerejo ir veikliojo dumblo sedimentacija.

Mokslineje literaturoje teigiama, kad nitrifikuojancios bakterijos ypac jautrios toksinems med?iagoms. Esant toksinei aplinkai, suma?eja veikliojo dumblo fermentinis aktyvumas (Alonso, Camargo 2006; Ali, Gupta 2013). Veikliojo dumblo fiziologines bukles pablogejima rodo katalazes aktyvumo suma?ejimas. Atlikus fermentinio aktyvumo nustatymo tyrima ir palyginus su Vilniaus nuoteku valyklos veikliojo dumblo katalazes aktyvumu, esminiu skirtumu nepastebeta. AT-6 biologinio valymo irenginio katalazes aktyvumas A = 3,33 [micro]M/(mlxmin) parode gera veikliojo dumblo fiziologine bukle nuotekoms valyti.

Ma?oms nuoteku valykloms Lietuvoje (iki 5 [m.sup.3]/d.) reglamentuojamas tik [BDS.sub.5], kai nuotekos i?leid?iamos i pavir?inius vandens telkinius. Ma?u buitiniu ir komunaliniu nuoteku kiekiu i?leidimas i gamtine aplinka negali vir?yti 2 lenteleje nurodytu did?iausiu leid?iamuju koncentraciju.

Palyginus 1 ir 2 lenteliu duomenis, matyti, kad irenginiu AT-6 i?valytos nuotekos reikalavimus atitinka. Pagal reglamenta ir aplinkosaugines taisykles (LAND 21-01), taip i?valytos nuotekos gali buti i?leid?iamos i atvirus vandens telkinius, infiltruojamos i grunta i?leid?iamos i lietaus nuoteku sistema arba naudojamos kaip techninis vanduo.

Europos Sajungos valstybese grie?teja reikalavimai i?leid?iamu individualiu biologinio valymo irenginiu savininku valytu buitiniu nuoteku kokybes rodikliams, t. y. reglamentuojamas ne tik [BDS.sub.5], bet ir bendrasis azotas bei fosforas.

Nesant galimybes prisijungti prie centralizuotos buitiniu nuoteku tvarkymo sistemos, da?nai, atsi?velgiant i geras rekomendacijas ir i gamintoju skelbiamus nuoteku i?valymo rodiklius, yra isigyjami individualus buitiniu nuoteku valymo irenginiai. Nors gamintojai deklaruoja, kad ju irenginiu nuoteku i?valymo rodikliai auk?tesni nei 90%, praktikoje tai kartais nepasitvirtina (Valeikaite, Ma?eikiene 2015). Todel reikalinga geresne irenginiu darbo ir veikliojo dumblo kokybes kontrole. Kontrolines prie?iuros rekomendacijos ma?u nuoteku valymo irenginiu savininkams nera pakankamai tikslios ir i?samios. Reiketu tobulinti informavimo ir mokymo sistema biologinio nuoteku valymo irenginiu, veikianciu veikliojo dumblo pagrindu, savininkams. Butu galima kurti kontroles ir tvarkymo sistema individualiems buitiniu nuoteku valymo irenginiams, kuri veiktu ne tik savininkams i?kvietus, bet periodi?kai tikrinant. Salygoms stebeti individualaus biologinio valymo nuoteku irenginyje gali buti naudingi montuojami oksimetrai.

I?vados

1. Pagal galiojancius Lietuvos teises aktu reikalavimus individualiam buitiniu nuoteku valymui, AT-6 irenginys tyrimo laikotarpiu i?vale nuotekas pakankamai gerai, [BDS.sub.7] koncentracija i?valytose nuotekose buvo <58 mg/l.

2. Kovo menesi irenginyje vykstantis nitrifikacijos procesas sutriko ir i?valytose nuotekose likdavo 59-72 mg/l amonio azoto.

3. Veikliojo dumblo morfologinis tyrimas parode nitrifikacijos procesui netinkamas salygas.

4. Nitrifikacijos procesas pagerejo tinkamai sureguliavus deguonies tiekima.

5. Grie?tejant nuoteku valymo reikalavimams u?sienyje, reikia labiau rupintis azoto bei fosforo junginiu i?valymu ir Lietuvoje, kurios teritorija paskelbta eutrofikacijai jautria zona.

Literatura

Abegglen, Ch.; Ospelt, M.; Siegrist, H. 2008. Biological nutrient removal in a small-scale MBR treating household wastewater, Water Research 42: 338-346. https://doi.Org/10.1016/j.watres.2007.07.020

Aivasidis, A.; Kapagianidis, A. G.; Zafiriadis, I. 2011. Biotechnological methods for nutrient removal from wastewater with emphasis on the denitrifying phosphorus removal process, in Reference module in Earth systems and Environmental sciences, from Comprehensive biotechnology. 2nd ed. Vol. 6: 341-351.

Ali, I.; Gupta, V. K. 2013. Wastewater treatment by biological methods. Environmental water. Advances in treatment, remediation and recycling. Elsevier, 179-204.

Alonso, A.; Camargo, J. 2006. Ecological and toxicological effects of inorganic nitrogen pollution in aquatic ecosystems: a global asessment, Environonment International 32(6): 831-849. https://doi.org/10.1016/j.envint.2006.05.002

August ir Ko. 2013. Sprendimai ?mogui ir gamtai [interaktyvus], [?iureta 2017 m. sausio 28 d.]. Prieiga per interneta: http://www.august.lt/lt/produktai/biologiniai-nuoteku-valymo-iren-giniai/mazi-nvi-at6-at50

Bra?enaite, J. 2014. Veikliojo dumblo biologija ir mikroskopine analize. Eukariotiniu mikoroorganizmu, rastu Lietuvos nuoteku valyklose, atlasas. Vilniaus universiteto leidykla. 176 p.

Budreckas, A. 2014. Aplenkusios laika Lietuvi?kos "August ir Ko" biologiniu nuoteku valymo irenginiu technologijos, i? Vandentvarka. Lietuvos vandens asociacijos informacinis leidinys 45: 12-13.

Eikelboom, D. H. 2000. Process control of activated sludge plants by microscopic investigation. IWA Publishing. 156 p.

European Parliament--EP 1991. Urban waste water treatment. European Directive 1991/271/EEC of 1991.05.21. Brussels.

Kirjanova, A. 2015. Buitiniu nuoteku individualaus valymo technologijos tyrimai ir sukurimas: daktaro disertacija. VGTU. 165 p.

LAND 21-01. Aplinkosaugines buitiniu nuoteku filtravimo irenginiu irengimo gamtinemis salygomis taisykles, Valstybes ?inios, 2001-05-16, Nr. 41-1438 [interaktyvus], [?iureta 2017 m. baland?io 3 d.]. Prieiga per interneta: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.57F737B1A208.

LAND 38-2000. Vandens kokybe. Amonio kiekio nustatymas. Rankinis spektrometrinis metodas.

LAND 46-2007. Vandens kokybe. Skendinciu med?iagu nustatymas. Ko?imo pro stiklo pluo?to ko?tuva metodas.

LAND 47-1:2007. Vandens kokybe. Biocheminio deguonies suvartojimo per n paru (BDSn) nustatymas. 1 dalis. Skiedimo ir sejimo, pridejus aliltiokarbamido, metodas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro isakymas. Del statybos techninio reglamento STR 2.02.05:2004 "Nuoteku valyklos. Pagrindines nuostatos" patvirtinimo 2004 m. liepos 8 d. nr. D1-376, Vilnius, Statybos techninis reglamentas, STR 2.02.05:2004, Nuoteku valyklos. Pagrindines nuostatos.

LST EN ISO 6878:2004. Vandens kokybe. Fosforo nustatymas. Spektrometrinis metodas, vartojant amonio molibdena.

LST ISO 7890-3:1998. Vandens kokybe. Nitratu kiekio nustatymas. 3 dalis. Spektrometrinis metodas, vartojant sulfosalicilo rug?ti.

LST EN ISO 10523:2012. Vandens kokybe. pH nustatymas.

LST EN 26777:1999. Vandens kokybe. Nitrito kiekio nustatymas. Molekulines absorbcijos spektrometrinis metodas.

Nuoteku valymo irenginiu taikymo reglamentas. 2006. Valstybes ?inios, 2006-09-19, Nr. 99-3852 [interaktyvus], [?iureta 2017 m. kovo 20 d.]. Prieiga per interneta: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.6F589E878882

Nuoteku tvarkymo reglamentas. Aplinkos ministro patvirtinta 2006-05-17, Nr.D1-236.

Valeikaite, E.; Ma?eikiene, A. 2015. Buitiniu nuoteku individualaus biologinio valymo irenginio tyrimai, i? 18-osios Lietuvos jaunuju mokslininku konferencijos "Mokslas--Lietuvos ateitis", 2015, Nr. 0010.

INVESTIGATION OF ACTIVATED SLUDGE PROCESS

A. Ma?eikiene, J. Starenko

Abstract

It is important to control not only the large wastewater treatment plants work, but also the work of individual small wastewater treatment plants for the protection of environment. Individual small wastewater treatment plants can become the local sources of pollution, when they are not functioning properly. Sewage purification indicators are not always the same as declared at wastewater treatment plants documentation in real conditions, so it is important to control the properly work of individual small wastewater treatment plants. The work of the small wastewater treatment plant AT-6 was analyzed by the treated sewage results ([BDS.sub.7] SM, N[H.sub.4]-N, N[O.sub.3]-N, N[O.sub.2]-N, P[O.sub.4]-P), the quality of activated sludge, biological indicators and enzymatic activity in this article. The nitrification process was not going very well by the results of research, because there was the 72 mg/l concentration of ammonium nitrogen remaining in the cleaned wastewater. The morphological study of the activated sludge has confirmed the hypothesis that the necessary conditions for nitrification process were not established. The oxygen supply was increased and the small wastewater treatment plant functioning become more efficient, because nitrification process started working properly--there was less than 1 mg/l of ammonium nitrogen remaining in the cleaned wastewater.

Keywords: activated sludge, sewage, individual treatment plant, [BDS.sub.7] total suspended solids, ammonium nitrogen, nitrate nitrogen, phosphate.

Au?ra MA?EIKIENE (1), Julita STARENKO (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius, Lietuva El. pa?tas: 1ausra.mazeikiene@vgtu.lt;2julita.starenko@vgtu.lt

Caption: 1 pav. AT-6 buitiniu nuoteku valymo irenginys Fig. 1. Household wastewater treatment plant AT-6

Caption: 2 pav. Meginio paemimas Fig. 2. Sample collection

Caption: 3 pav. Nusistovejes dumblas: kaireje--Vilniaus nuoteku valyklos; de?ineje--tiriamo irenginio AT-6 Fig. 3. Settled sludge: on the left--from Vilnius wastewater treatment plant; on the right--from tested device AT-6

Caption: 4 pav. Veikliojo dumblo dribsniai: 1--kovo 15 d.; 2--kovo 29 d.; 3--gegu?es 10 d. Fig. 4. Flakes of activated sludge: 1--in 15 March; 2--in 29 March; 3--in 10 May

Caption: 5 pav. Nusedes dumblas: 1--kovo 15 d.; 2--baland?io 11 d.; 3--baland?io 21 d.; 4--baland?io 27 d.; 5--gegu?es 10 d. Fig. 5. Settled sludge: 1--in 15 March; 2--in 11 April; 3--in 21 April; 4--in 27 April; 5--in 10 May
1 lentele. I?valytu nuoteku vidutines reik?mes

Table 1. The average values of treated wastewater

Data        [BDS.sub.7]  SM     PH    T, [degrees]C  N[H.sub.4]-N

2017 03 15  49           33,5   7,78  17,8           72,00
2017 03 22  26           17,33  8,04  17,2           58,82
2017 04 11  24            9,45  8,05  18,0           32,68
2017 04 21  13            7,15  7,74  17,3            2,24
2017 05 03  15            8,6   7,85  17,5            2,4
2017 05 10  10            6,0   7,87  18,9            0,29

Data        N[O.sub.3]-N  N[O.sub.2]-N  P[O.sub.4]-P

2017 03 15   0,34          0,09          4,28
2017 03 22   0,24          0,11          0,92
2017 04 11   0,25          0,25          1,33
2017 04 21  12,70          1,13          6,36
2017 05 03  14,82          0,58          6,33
2017 05 10   7,17          0,45          6,22

2 lentele. I gamtine aplinka i?leid?iamu nuoteku u?ter?tumo normos
(Nuoteku tvarkymo reglamentas 2006)
Table 2. Pollution regulations for waste water discharged into the
natural environment (Nuoteku tvarkymo reglamentas 2006)

Parametrai                                  Vidutine metine
                                            koncentracija,
                                            mg/l

[BDS.sub.5]/[BDS.sub.7] iki 5 [m.sup.3]/d.  30/35
Bendrasis azotas nuo 5 [m.sup.3]/d.         20
Bendrasis fosforas nuo 5 [m.sup.3]/d.        2

ChDS                                        Nenormuojama
Skendinciosios med?iagos                    Nenormuojama
Parametrai                                  Did?iausia
                                            momentine
                                            koncentracija,
                                            mg/l

[BDS.sub.5]/[BDS.sub.7] iki 5 [m.sup.3]/d.  50/58
Bendrasis azotas nuo 5 [m.sup.3]/d.          -
Bendrasis fosforas nuo 5 [m.sup.3]/d.        -
ChDS
Skendinciosios med?iagos


Please Note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2017 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2017 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Ma?eikiene, Au?ra; Starenko, Julita
Publication:Science - Future of Lithuania
Date:Aug 1, 2017
Words:3329
Previous Article:PINE-DERIVED BIOCHAR AS OPTION FOR ADSORPTION OF CU, ZN, CR, PB, NI AND DECREASING OF [BOD.sub.5] IN LANDFILL LEACHATE.
Next Article:FILTER MEDIAS FROM GRANULATED FOAM-GLASS, PROPERTIES INVESTIGATED FOR WATER TREATMENT POSSIBILITIES.

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2022 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |