Printer Friendly

Urbanistinio miesto audinio atkurimas reintegruojant ekstensyviai uzstatytas teritorijas/Densifying of urban territories.

Ivadas

Vykstant ekonominiams, technologiniams ir politiniams pokyciams miestai keiciasi ir privalo prisitaikyti prie atsiradusiu nauju poreikiu. Tam tikrose teritorijose susiklostes uzstatymo tipas turi buti tankinamas, retinamas ar kaip kitaip modifikuojamas; kitu atveju teritorija praranda patraukluma, rizikuojama ja paversti "urbanistine dykra". Miestas--gana statiska struktura, urbanistines transformacijos reikalauja dideliu sanaudu, veikia daugybe zmoniu, sukuria ilgalaikiu nepatogumu.

Vilnius taip pat nera isimtis. Pagrindine miesto problema--ekstensyvus uzstatymas, gausybe apleistu, nepanaudotu ar dideli potenciala turinciu, taciau menkai isnaudojamu teritoriju. Sovietiniais metais, reorganizuojant ivairias gyvenimo sritis, pakito ir miestu pletros principai. Vykstant teritorinei ekspansijai issiplete Vilniaus miesto ribos, prarastas urbanistinis vientisumas, naujos uzstatymo strukturos deformavo istoriskai susiklosciusi miesto audini. Atgavus nepriklausomybe pasikeite gyvenamosios statybos pobudis, prasidejo privatizacija ir zemes grazinimas, atsirado poreikis sistemingai ir nuosekliai tvarkyti centrines miesto dalis (Alistratovaite 2005: 29).

Teritoriju tankinimas

Po pramones revoliucijos ir issipletojus transporto sistemai praeito simtmecio pradzioje, miestu strukturos privalejo keistis, plestis, prisitaikyti prie pokyciu. Atsirado ivairiu uzstatymo modeliu, kurie nebutu uzdari, galetu pletotis, poreikis. Siuolaikines uzstatymo strukturos aiskiausiai matomos gyvenamuju rajonu statyboje. Pradedant Klarenco Perio (1929 m.) (1 pav.) arba Klarenco Steino "kaimynystes vienetais" (1942 m.) (1) (2 pav.), baigiant visoje Sovietu Sajungoje paplitusiais gyvenamaisiais mikrorajonais (Vanagas 2003: 80, 81). Pagrindine kaimynystes vieneto ideja--sukurti idealia uzstatymo sistema, visiskai atitinkancia joje gyvenanciu zmoniu poreikius. Tiek kaimynystes vieneto dydziu, tiek tipu buvo sukurta labai daug, o pati savoka pirma karta buvo pasiulyta utopinio mastytojo Roberto Oveno dar 1818 m., taciau prireike dar simto metu iki galo strukturizuoti ir pateikti konkrecius pasiulymus (Vanagas 2003: 17). Tiek vakarietiskuose analoguose, tiek Vilniuje matomuose pavyzdziuose svarbiausias tikslas buvo patenkinti pagrindinius gyventoju poreikius vienoje "urbanistineje lasteleje". Daznai sukurta struktura taikoma pakartotinai, jungiant i sistema. Uzstatymo struktura nera vien pastatu issidestymo teritorijoje schema, tai tam tikras teritorijos panaudojimo modelis, atskiru strukturiniu elementu issidestymo, saveiku ir funkcionavimo ypatumu visuma. Uzstatymo strukturoje svarbu elementu tarpusavio santykis, antrame plane paliekant individualias ju charakteristikas. Struktura apibrezia ir pastato turi, ir jo santyki su reljefu.

[FIGURE 1 OMITTED]

[FIGURE 2 OMITTED]

Tokio principo uzstatymu modeliai buvo labai paplite Sovietu Sajungoje, kur nebuvo paisoma privacios nuosavybes, nusistovejusiu sklypu ribu ar zmoniu interesu. "Planine ekonomika" leido didelius pertvarkymus, del to pagal tokius modelius buvo uzstatomos istisos teritorijos.

Pagrindine tokiu rajonu problema siandien yra mazas ju intensyvumas, nepaslankumas pertvarkymams, uzstatymo intensyvinimui ir visos infrastrukturos bei siu dienu poreikiu nebeatitikimas. Nevykstant vidinei miesto pletrai (uzstatymo intensyvinimui), mazeja gyventoju tankumas (tokios tendencijos pastebimos ne tik Vilniuje, bet ir daugelyje pasaulio miestu), neefektyviai veikia viesasis transportas, sudetingeja susisiekimas, gauseja oro tarsa, netgi dideja nusikalstamumas. Susidurdami su tokia situacija, zmones mieliau renkasi naujai kuriamus uzmiescio kvartalus arba kraustosi dar toliau, i gyvenvietes, esancias miesto periferijoje. Kaimams tai taip pat zalinga kaip ir miestams, nes didejant gyventoju tankumui kuriami nauji paslaugu, aptarnavimo objektai. Taip pazeidziami nusistoveje elgesio modeliai, zmoniu judejimo srautus darosi sunku numatyti ir kontroliuoti (Rogers 2004: 87).

Vilniaus Zirmunu, Pasilaiciu ir Lazdynu mikrorajono uzstatymo schemose (3, 4, 5 pav.) (2) matomos pabaigtos urbanistines strukturos, elementai isdestyti pagal architektu sukurta "piesini". Tankinant tokio tipo teritorijas, ypac svarbu atsizvelgti i esama koncepcija, islaikyti vyraujanti uzstatymo masteli. Naujai atsirade strukturos elementai turi papildyti esamus, suteikti rajonui siuolaikiskumo, nesuardyti susiklosciusio silueto.

[FIGURE 3 OMITTED]

Tankinti ir intensyvinti butina ne tik periferines gyvenamasias teritorijas, bet ir centrinius miesto rajonus. Del ekonominio bei technologinio progreso Vilniuje atsirado daug ekstensyviai uzstatytu ar nenaudojamu pramoniniu teritoriju, kurios galetu tapti naujais zmoniu traukos taSkais (Vilniaus miesto savivaldybes bendrasis planas iki 2015 m. 2006).

Pakankamai iSsami Vilniaus Naujamiescio rajono tankinimo programa atlikta architekto Mindaugo Pakalnio (Pakalnis 2000), taciau probleminiai Antakalnio, Zveryno rajonai dar laukia savo eiles. Miestu raidoje pastebeta, kad urbanizuotu teritoriju verte kyla; ypac tas akivaizdu centrinese miesto dalyse.

[FIGURE 4 OMITTED]

[FIGURE 5 OMITTED]

Tobulejant statybos technologijoms, aplinkosauginiams metodams, ateityje miesto teritoriju isisavinimas neisvengiamai intensyves (Vanagas 2008: 180). Taciau tik kuriant urbanistines tankinimo strategijas atsiranda galimybe sustabdyti chaotiskai vykstancia vidine pletra, kur vieno statytojo priimti klaidingi mastelio, turio sprendimai automatiskai turi itakos gretimu sklypu vertei (Pakalnis 2000).

Tankinant centrinius miesto rajonus, kuriuose dazniausiai plyti apleistos pramonines teritorijos, reikia spresti kitokio pobudzio problemas nei kompleksiskai suplanuotuose gyvenamuosiuose rajonuose. Cia dazniausiai nera aiskios ir bendros uzstatymo strukturos, vyrauja chaotiski, stichiskai susikloste urbanistiniai dariniai. Tiek ekstensyviai uzstatytos, tiek aplinkines teritorijos negali visavertiskai funkcionuoti. Tokiu atveju turi atsirasti paslanki, prisitaikanti, taciau aplinkinio uzstatymo neatkartojanti struktura.

Nagrinejant uzsienyje vykstancius tankinimo projektus, pastebimas "draugisko kontrasto" principas (6 pav.) (3). Atsizvelgiant i esama bei aplinkini uzstatyma, formuojami prisitaikantys, taciau drauge ir visiskai skirtingu formu turiai. Islaikomas esamo uzstatymo mastelis, taciau koreguojamas teritorijos siluetas (7 pav.) (4) (www.arcspace.com 2001). Reintegruojant ekstensyviai urbanizuotas teritorijas, pradedant naudoti naujas strukturas, atkuriamas urbanistinio audinio vientisumas, sujungiamos aplinkines teritorijos.

[FIGURE 6 OMITTED]

[FIGURE 7 OMITTED]

Isvados

1. Retai apgyvendintose miesto teritorijose, ne-vykstant vidinei miesto pletrai, iskyla daug problemu. Neefektyviai funkcionuoj a viesasis transportas, sudetin-geja susisiekimas, gauseja oro tarsa, padideja miesto inzinerines infrastrukturos sanaudos, dideja nusikalstamumas, zmones nesijaucia saugus, todel blogeja ju gyvenimo kokybe.

2. Tik isanalizavus pazeista teritorija, atsizvelgus i esamo bei aplinkinio uzstatymo morfologine struktura, galima sekmingai tankinti uzstatyma. Taip nebus suardyta miesto struktura ir bus issaugotas urbanistinis audinys.

3. Tankinant kompleksiskai suplanuotas, aiskia uzstatymo struktura turincias teritorijas, svarbu islaikyti esama koncepcija ir ja papildyti naujais elementais.

4. Tankinant aiskaus uzstatymo tipo neturincias ar skirtingo pobudzio teritoriju apsuptas miesto dalis, svarbu prisitaikyti prie esamo uzstatymo, taciau nevengti ivairesniu formu turinio sprendimo.

Literatura

Alistratovaite, I. 2005. Morfologines strukturos transformacijos centriniame miesto rajone (Lietuvos pavyzdziu): daktaro disertacijos santrauka. Vilnius: Technika. 29 p.

One--North Masterplan. Singapore. 2001 [interaktyvus] [ 2008 12 11]. Prieiga per interneta: <http://www. arcspace.com/architects/hadid/One_North_Masterplan/>.

Pakalnis, M. 2000. Miestu uzstatymo tankinimo metodikos parinkimas ir Vilniaus Naujamiescio tankinimo programa, Urbanistika ir architektura 24(4): 149-162.

Rogers, R.; Power, A. 2004. Mazos valstybes miestai. Vilnius: VDA leidykla. 87 p.

SI "Vilniaus planas", 2006. Vilniaus miesto savivaldybes bendrasis planas iki 2015 m.

Vanagas, J. 2003. Miesto teorija. Vilnius: VDA leidykla. 80, 81 p.

Vanagas, J. 2008. Miesto teorija. Vilnius: VDA leidykla. 17 p.

Vanagas, J. 2008. Urbanistikos pagrindai. Vilnius: Technika. 180 p.

(1) http://www.tcrpc.org/orientation/02_neighborhood_scale/ 2_neighborhood_scale_print.pdf

(2) A. Maciulis--Architektura. Vilnius: VDA leidykla, 1997

(3) www.zaha-hadid.com

(4) www.dqdx.co.uk/english/ zaha_hadid_istanbul_kartal_regeneration.html

Algimantas Maciulis

Vilniaus dailes akademija, Architekturos katedra

El. pastas algimantasmaciulis@yahoo.com
COPYRIGHT 2009 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2009 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Maciulis, Algimantas
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Mar 1, 2009
Words:1028
Previous Article:Parametric approach in designing large-scale urban architectural objects/Parametrinis poziuris stambiu urbanistiniu architekturiniu objektu...
Next Article:Lietuvos pajurio zemynines dalies rekreacines architekturos vertinimo problematika/Sustainable development of Lithuanian seacoast recreational...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters