Printer Friendly

Urban-architectural and heritage conservation problems in Vilnius city centre/Vilniaus miesto centro urbanistines-architekturines ir paveldosaugos problemos.

Ivadas

Vilnius--Lietuvos sostine, todel jo centro vystymas svarbus visai saliai. Vilniaus miesto centro urbanistinio paveldo vietoves ir atnaujinamos Neries upes slenio teritorijos dalys lemia jo vystymo sudetinguma.

Tyrimo tikslas. Apzvelgti Vilniaus miesto centro urbanistine-architekturine situacija, isskirti atskiras problemas ir pateikti galimus ju sprendimus bei centro vystymo kryptis.

Tyrimo metodas. Remiantis Vilniaus miesto Bendruoju planu iki 2015 m. ir atsizvelgiant i centro erdvine asi--Neries upe, jos slenio bei Senamiescio (Pasaulio paveldo vietove) miestovaizdi, vertinama esama situacija. Taip pat tyrime stengtasi atsizvelgti i kulturos paveldo urbanistiniu vietoviu vertes, apskaitos, saugojimo bei regeneravimo nuostatas.

Miesto centras ir jo vystymo kryptis (pagal Vilniaus miesto 2007 m. Bendraji plana)

Vilniaus miesto centra sudaro istorines miesto dalys--Senamiestis, Naujamiestis, Snipiskiu istorinis priemiestis bei naujuju statiniu kompleksai--Konstitucijos prospekte, Gelezinio Vilko gatves trasose.

Galimas tolesnis Vilniaus centro vystymas, jo papildymas, regeneruojant atskirus miesto fragmentus, yra sudetingas uzdavinys. Apskritai miesto centro architekturinis-urbanistinis erdvinis formavimas (Vanagas 2003: 196) turi savo ypatumu.

Dar 2005 m. Vilniaus bendrojo plano projekto rengejai svarste tris miesto vystymo variantus. Vienas is ju--Koncentruotos pletros variantas--buvo kulturos paveldo atzvilgiu labai nepalankus, nes leme esmine miesto centro kaita--rekonstrukcija. Projekto rengejai pasirinko Decentralizuotos koncentracijos varianta (Vilniaus miesto Bendrojo plano ... 2005: 24). Tai leido miesto centra vystyti kompaktiskos pletros kryptimi, kartu atsizvelgiant ir i kulturos pavelda. Tada buvo parengta miesto problemu arealu schema, kurioje miesto centra apeme trys probleminiai arealai: 1) naujo miesto charakterio realizavimo teorijos (nurodytos Snipiskes ir Naujamiestis); 2) Neries upes integravimo; 3) miesto savitumo nustatymo, papildant istorini pavelda ir ivairialype gamtine aplinka (Vilniaus miesto Bendrojo plano ... 2005: 2).

2007 m. Vilniaus miesto Bendrajame plane vadovautasi Vilniaus miesto pletros koncepcija iki 2025 m., jos deklaruotu kompaktiskos pletros prioritetu ir gamtiniu bei kulturos paveldo teritoriju apsauga (3 skyrius, 3.2. poskyris). Ten pazymeta, kad urbanizuotoms miesto teritorijoms priklauso miesto centras su lokaliais centrais, tokiais kaip daugiafunkces, intensyviai uzstatytos teritorijos, kurioms keliami ypatingi pastatu ir viesuju erdviu architekturos kokybes reikalavimai.

Straipsnyje nagrinejama problematika tiesiogiai ar netiesiogiai siejasi su tokiais Bendrojo plano Aiskinamojo rasto poskyriais: 3.1 Miesto strukturos modelis; 3.2. Miesto teritorijos funkcinis zonavimas; 3.3. Miesto savitumas; 3.4. Sostines ivaizdis ir jo funkciju uztikrinimo principai; 3.5. Miesto centru sistema; 3.6. Miesto urbanistines strukturos optimizavimas.

Atskiros miesto centro vystymo problemos, galimo ju sprendimo kryptys

Nuo Vilniaus miesto Bendrojo plano patvirtinimo jau praejo ketveri metai. Atsizvelgiant i esama Vilniaus miesto centro situacija, kur didele jo dali sudaro urbanistinio paveldo teritorijos, islieka tokios ryskios centro vystymo problemos: kulturos paveldo saugojimas, tausojanti pletra, miesto savitumo stiprinimas ir ju sprendimas.

I. Kulturos paveldo apsaugos poziuriu, siekiant issaugoti urbanistiniu vietoviu vertingasias savybes, ju autentiskuma ir jas regeneruoti, yra aktualu:

--Senamiescio, kaip Pasaulinio kulturos paminklo, tolesnis saugojimas, jo apsaugines (buferines) zonos tikslinimas, paveldo objektu tyrimu--restauravimo darbu apimties didinimas;

--Naujamiescio zemutines teritorijos ir Seimyniskiu gatves zonos, kaip kulturos paveldo vietoviu, tolesnis vystymas bei kulturos paveldo objektu tvarkyba;

--Snipiskiu istorinio priemiescio dalies, jos optimalios saugojimo apimties (Giedraiciu gatves, kuriai budingas kvartalinis uzstatymas) teisinis nustatymas ir regeneravimas.

II. Tausojanti pletra butu siuloma kaip "kompaktiskos pletros" versija (nurodyta Bendrajame plane), nes ji palankesne kulturos paveldo issaugojimui ir harmoningam centro vystymui. Taip isvengiama urbanistiniu klaidu, tokiu kaip viesbucio "Novotel" pastatymas Gedimino prospekte. Neatsizvelgta, kad toji prospekto dalis yra Senamiescio teritorija. Juk daugelis Gedimino prospekto pastatu yra vertingi XX a. architekturos istorines raidos pavyzdziai.

Tausojancios pletros aspektu siuloma:

--testi nauja uzstatyma Konstitucijos prospekte, papildant "architekturine kalva", bet atsizvelgiant i Senamiescio artuma ir Neries upes slenio zaliuosius slaitus;

--vystyti Pamenkalnio ir Seimyniskiu gatviu uzstatyma, didinant aukstinguma, bet issaugant vertingus ju statinius;

--gaivinti Gedimino prospekto funkcijas;

--vertinti ir tvarkyti zeldynus, ju fragmentus.

III. Miesto savitumo stiprinimas: miesto centro identiteto remimas, kulturos paveldo vertybiu issaugojimas. Yra siuloma:

--kokybiskesne nauja architektura miesto centro asinese gatvese (Gedimino ir Konstitucijos prospektai);

--Neries upes, kaip miesto centro erdvines asies, gaivinimas;

--reiklesne miestovaizdzio, jo vertingiausiu panoramu urbanistine-architekturine prieziura.

Minetu problemu sprendimo siulymai

Kulturos paveldo srityje aktualiausios yra urbanistinio paveldo vietoviu problemos. Vilniaus Senamiestis turi apsaugos reglamenta (kulturos ministro ir Savivaldybes patvirtintas 2003 m.), nusakanti jo saugojima bei tvarkyba.

2005 m. SI "Vilniaus planas" buvo parenges "Vilniaus Senamiescio--Pasaulio paveldo objekto apsaugos zonu specialiojo plano konceptualios dalies metmenu" projekta, pagal kuri buvo tikslinama Senamiescio apsaugos (buferine) zona. Gaila, ji iki siol liko neiteisinta. Siam projektui buvo pritarusi ir Valstybine kulturos paveldo komisija. Reiketu vel sugrizti prie mineto projekto ir iteisinti Senamiescio teritorijos ir apsaugos (buferines) zonos schema. Pasiulytos Senamiescio apsaugos zonos ribos yra optimalesnes ir realesnes. Jos apima tik dali, o ne visa zemutini Naujamiesti, kuriam galioja 1994 m. zonos ribos.

Senamiescio teritorijoje mazeja kulturos paveldo objektu restauravimo darbu apimtis. Dabar dominuoja "pritaikymo" pobudzio darbai. Manyciau, kad nepakankami paveldo objektu tyrimai ir atskiros ju programos nebuvimas yra to priezastis. Todel siulytina sudaryti Senamiescio objektu perspektyvine kompleksiniu tyrimu programa, kurios igyvendinimas sudarytu prielaida restauravimo darbu apimties augimui.

Taciau labai aktualiu islieka istorines viduramziu miesto gynybines sistemos isryskinimas, kuris yra nurodytas Vilniaus miesto Bendrajame plane (3.6 poskyris). 2006 m. SI "Vilniaus planas" parenge konkrecia--"Vilniaus miesto gynybines sienos paveldotvarkos programa iki 2009 m.", taciau ir iki siol ji nepradeta igyvendinti.

Reiketu persvarstyti pries 15-20 m. rengtus Naujamiescio paveldosaugos projektus, kad butu galima parengti realesni sios kulturos paveldo vietoves apsaugos ir vystymo reglamenta.

Taip pat reiketu greiciau spresti Snipiskiu istorinio priemiescio optimalaus fragmento teritorijos paveldo-saugini iteisinima ir jo regeneravima (Giedraiciu gatves zona). Iki siol tebera anksciau numatyta nerealiai didele paveldosaugine teritorija.

Uzupis, kaip istorinio priemiescio teritorija, kurios dalis priskirta Senamiesciui, yra aktualus paveldosau-gos ir paveldotvarkos aspektu. Butinas esamo istorinio ir naujo uzstatymo architekturines darnos vertinimas. Be to, reiketu konkretizuoti sios teritorijos regeneravi-mo ir galimo vystymo krypti. Sios problemos sprendimas is dalies siejasi su kuriamo "Architekturos parko" urbanistine programa.

Tausojancios pletros poziuriu yra aktualus tolesnis vystymas bei uzstatymo formavimas Snipiskiu zonoje su Konstitucijos prospektu ir Naujamiescio zemutineje teritorijoje su Pamenkalnio gatve.

Desiniajame Neries krante, tesiant "architekturines kalvos" formavima, siuloma vadovautis tuo, kad kalvos virsune butu--esamas "Europos" pastatas. Kiti nauji statiniai tik papildytu "architekturine kalva" ir turetu kokybiskesne architekturos formos ir dekoro israiska (1 pav.). Nereiketu statyti anksciau siulytu aukstesniu pastatu, nes tai iskreiptu esama miestovaizdi ir turetu dar didesne neigiama itaka Senamiesciui.

Gedimino prospektas, kurio pastatai atspindi vertinga XX a. architekturos raida, dabar yra valstybes valdymo reprezentacine gatve. Prospekte taip pat yra reiksmingi esami skverai, aikstes. Daug problemu kelia ju iamzinimas ir ju (su zeldynais) tvarkymas. Ankstesnis siulymas uzstatyti Zemaites skvera yra dar svarstytinas. Manau, kad jis galetu likti neuzstatytas. Reiketu atsizvelgti ir i Gedimino prospekto funkciju ispletima ir ju pagyvinima.

[FIGURE 1 OMITTED]

Pamenkalnio gatve, kaip svarbi ir lygiagreti su Gedimino prospektu gatve, turinti vertingus moderno bei atskirus pokario architekturos pastatus, nusipelno didesnio miesto Savivaldybes, jo Pletros departamento demesio. Toliau pleciant gatves uzstatyma, mano nuomone, butu galimas jos siaurines ir is dalies pietines puses uzstatymo kelimas iki penkiu aukstu, ivertinant ankstesnius tokio architekturinio aukstinimo sprendimus (2, 3 pav.). Labai svarbu issaugoti Tauro kalvos reiksme, dar karta panagrinejant esamos erdves prie Sierakausko ir Pamenkalnio gatviu sankirtos formavima.

[FIGURES 2-3 OMITTED]

Pleciant Seimyniskiu gatves zonos uzstatyma, manau, reiketu parengti arba persvarstyti urbanistinio vystymo architekturine koncepcija nuo Kalvariju gatves iki Zirmunu ziedo. Tenka pripazinti, kad Zirmunu ziedo aplinka, kuri svarbi urbanistiniu ir architekturiniu poziuriu, yra suformuota neatsizvelgus i jos svarba.

Vilniaus miesto centro dali sudaro urbanistinio paveldo vietoves: istorinis centras--Senamiestis bei vakarineje jo dalyje esantis Naujamiestis (Vilniaus miesto savivaldybes ... 2006). Siose vietovese statant pastatus turi buti atsizvelgta i kulturos pavelda ir jo aplinkos darna. Butina siekti, kad naujoji architektura pasizymetu aukstesne kurybine kokybe. Taip ji susisietu su E. Navickienes isvadomis apie nauja architektura istorineje aplinkoje (Navickiene 2006: 162-163).

Savitumo stiprinimas. Vilniaus miesto Bendrojo plano aiskinamajame raste konstatuota, kad miesto savituma isreiskia jo modelis: centre, vidurineje bei periferinese zonose. Tai rodo skirtingais principais uzstatytos miesto strukturines dalys: istorinis centras--Senamiestis, Naujamiescio zemutine terasa, istoriniai priemiesciai. Taip pat pazymetas Neries ir Vilnios senslenis, jo slaitu fonas, sudarantis miesto panoramu savituma. Minetame projekte nurodyta, kad Vilniaus miesto centrines dalies savitumas saugomas, islaikant jos strukturiniu daliu morfologine ivairove, ribojant uzstatymo intensyvumo bei aukstingumo parametrus (Vilniaus bendrojo plano aiskinamasis rastas; 3.3 poskyris).

1998 m. ir 2007 m. Vilniaus miesto Bendruosiuose planuose, siekiant saugoti miestovaizdi, buvo nurodytos "Vilniaus senamiescio apzvalgos vietos", skirtos ne tik turistams, bet ir urbanistinei-architekturinei kontrolei. Gaila, kad is dalies praradome Senamiescio apzvalgos vieta Mindaugo gatves puseje, pastacius 5 aukstu gyvenamaji nama Vingriu gatveje. Gal sis atvejis paskatino miesto Pletros departamenta sukurti miesto centro skaitmenini modeli (3D), kad galima butu kontroliuoti miestovaizdi. Pastacius aukstumini pastata Savanoriu g. 1., panoramu svarba, kaip ir ju priestaringumas, ypac isryskejo.

[FIGURE 4 OMITTED]

Siuo atveju svarbu pasiremti Vilniaus centro miestovaizdzio savitumo bei vizualinio identiteto principais, kurie itikinamai suformuluoti Z. J. Daunoros ir A. Vysniuno darbe (Daunora et al. 2006: 70-71).

Atsizvelgiant i svarbia Vilniaus savitumo vertybe--Neries upe--butina ivertinti esama aplinkos bei uzstatymo situacija. Sios aplinkos vystymo bei tvarky-bos detalius sprendimus reiketu priimti, atsizvelgiant i upes abieju krantu erdvines bei architekturines perspektyvines isklotines.

Autoriaus nuomone, aptariant upes kairiosios ir desiniosios pusiu uzstatyma, dabar aktualiausia yra desinioji upes puse, tai yra uzstatymas tarp Karaliaus Mindaugo ir Zaliojo tiltu. Sioje atkarpoje, kuri yra priesais Senamiescio Zygimantu gatves uzstatyma, galimo naujo uzstatymo turiai bei panoramos yra labai aktualios. Cia jau dabar matome per dideles apimties naujo uzstatymo konkurencija su aplinka: ties Architektu sajungos pastatu ir "Lietuvos energija" (4 pav.). Net keliu medziu pasalinimas priesais Architektu sajungos pastata-pilaite padetu atidengti si architekturos paminkla (5 pav.).

[FIGURE 5 OMITTED]

Esamas kairiojo kranto uzstatymas jau suformuotas, isskyrus dali tarp Gelezinio Vilko ir Zveryno tilto. Tai daliai turetu buti atskira urbanistine architekturine koncepcija, sukurta atsizvelgiant i Seimo pastatu kompleksa. Zygimantu gatveje ties Zaliuoju tiltu yra sprestina dvieju istoriniu laikotarpiu sanduros uzstatymo vieta: buvusio sodybinio mazaaukscio ir vely-vesnio daugiaaukscio-perimetrinio uzstatymo (6 pav.). Nuo Zaliojo tilto per mazaaukscio uzstatymo tarpa yra matomos Katedros bei Sv. Jono varpines zeldiniu fone. Nors to uzstatymo bukle prasta, bet jis yra savotiskai patrauklus. Kaip rasti sios vietos architekturini sutarima? Kita tvarkytina vieta ties Zaliojo tilto ziedu--Operos ir baleto teatro aplinka. Jos aplinka tvarkytina, koreguojant zeldinius.

Labai aktualu pacia upe padaryti gyvybingesne. Teigiamai vertinu Savivaldybes pastangas desiniajame krante, prie Baltojo tilto, suteikti lankytojams ivairias naujas funkcijas. Bet pacios upes panaudojimas ivairioms miestieciu ir turistu paslaugoms laukia sprendimo. Gal greitaeigiu kateriu linijos tarp Vingio parko iki Valakampiu organizavimas su keliomis stotelemis galetu prisideti prie upes funkcijos gaivinimo?

Istorinio Snipiskiu priemiescio fragmento (Giedraiciu gatves) regeneravimas prisidetu prie Vilniaus savitumo stiprinimo. Tai butu, nors ir kontrastingas, "architekturines kalvos" aplinkos tvarkymas; si vietove turetu savita itaiga ne tik miestieciams, bet ir turistams. Geriausios Senamiescio apzvalgos vietos irengimas--Vilneles slaite nuo Uzupio gimnazijos (numatytas ir Vilniaus miesto Bendrajame plane; 7 pav.)--butu labai svarbus ir tinkamas turizmui ir miesto sveciams.

[FIGURE 6 OMITTED]

[FIGURE 7 OMITTED]

Opi problema yra ne viesojo transporto marsrutai, bet individualaus transporto stovejimo aiksteles, igyvendinant savivaldybes numatytas automobiliu statymo vietas.

Reiketu pasidziaugti, kad Vilniaus centras yra kompleksiskai tvarkomas, atsizvelgiant i saugomas kulturos paveldo vertybes, gaivinama ir vystoma dalis, atspindinti miesto istorija, dabarti ir ateiti.

Isvados

1. Apzvelgus Vilniaus miesto centro urbanistine-architekturine situacija, atsizvelgiant i Vilniaus Bendrojo plano iki 2015 m. sprendinius, yra isskirtos trys problemu grupes. Jos yra susietos su kulturos paveldo apsauga, tolesniu centro vystymu, miesto savitumu ir jo saugojimu.

2. Aptarus isryskintas Vilniaus miesto centro problemas, pateikti ju sprendimu siulymai:

2.1. Kulturos paveldo apsaugos aspektu--patikslinti ir iteisinti Vilniaus Senamiescio apsaugos zonos ribas; sudaryti Senamiescio objektu kompleksiniu tyrimu programa; parengti Naujamiescio zemutines dalies paveldosaugos ir vystymo reglamenta; iteisinti saugomo Snipiskiu istorinio priemiescio mazesnes apimties fragmenta ir pateikti jo regeneravimo siulymus.

2.2. Vilniaus miesto centro vystymo aspektu--taikyti tausojancios pletros krypti, atsizvelgiant i paveldosaugos reikalavimus; siekti aukstesnes kokybes nauju pastatu architekturoje--formuojant uzstatyma Gedimino, Konstitucijos prospektu, "architekturines kalvos", Seimyniskiu ir Pamenkalnio gatviu zonose.

2.3. Vilniaus miesto savitumo saugojimo aspektu--grieztinti miestovaizdzio urbanistine-ar-chitekturine kontrole pagal Vilniaus miesto Bendrajame plane iteisintas apzvalgos vietas; atsizvelgti i Neries upes gyvybinguma, jos slenio urbanistine erdve.

doi:10.3846/tpa.2011.31

Literatura

Daunora, Z.; Kirvaitiene, S.; Vysniunas, A. 2006. Vilniaus miesto vizualinio identiteto apsauga ir pletros principai. Vilnius: Technika.

Navickiene, E. 2006. Nauja architektura istorineje aplinkoje: kurimo patirtis. Vilnius: Technika.

Vanagas, J. 2003. Miesto teorija. VGTU, VDA leidykla.

Vilniaus miesto Bendrasis planas iki 2015 metu. Esamos bukles analize; santrauka 2005. Vilniaus m. savivaldybe, SI Vilniaus planas. 24 p.

Vilniaus miesto savivaldybes Bendrasis planas iki 2015 metu. 2006 (patvirtintas 2007). SI Vilniaus planas.

JONAS GLEMZA

Ph D. Eng Architect, Prof. of Architectural and Heritage Conservation Departments, Vilnius Academy of Arts, Maironio g. 6, 01124 Vilnius, Lithuania. E-mail: jonas.glemza@takas.lt

Doctor of the Humanities (architecture), 1974. In 2003-2011, chairman, member of the State Lithuanian Commission for Cultural Heritage. Publications: author of two books, over 100 research papers. Co-author of the Lithuanian General Plan for 2020 and Vilnius City Official Plans for 2005 and 2015. Membership: honorary member of ICOMOS, member of Lithuanian Architects' Union, Lithuanian Restorers' Union. Research interests: methods of monument restoration, regeneration of historic towns and new architecture in historic surroundings

Jonas Glemza

Vilniaus dailes akademijos Architekturos ir Paminklotvarkos katedros, Maironio g. 6, 01124 Vilnius, Lietuva

El. pastas jonas.glemza@takas.lt

Iteikta 2011-11-13
COPYRIGHT 2011 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2011 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Glemza, Jonas
Publication:Town Planning and Architecture
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Dec 1, 2011
Words:2123
Previous Article:The experience of land readjustment in urban planning/Zemes sklypu pertvarkymo patyrimas planuojant miestu teritorijas.
Next Article:Protection of human rights to the city and preservation of historic urban landscapes: ways to coherence/Zmogaus teisiu i miesta apsauga ir istoriniu...
Topics:

Terms of use | Copyright © 2018 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters