Printer Friendly

Urban model of developing Vilnius modern centre/Besiformuojancio Vilniaus moderniojo centro urbanistinis modelis.

Ivadas

2008 m. pabaigoje buvo pradeta rengti naujojo centro desiniajame Neries krante urbanistiniu parametru studija, kuria remdamasi savivaldybe galetu nustatyti salygas ir planuojamu teritoriju apimti kito lygmens nei miesto bendrasis planas teritoriju planavimo dokumentams rengti.

Nagrinejamos teritorijos plotas apeme gana dideli besiformuojancio moderniojo sostines centro segmenta nuo kairiojo Neries kranto Gostauto gatves uzstatymo pietuose iki Krokuvos gatves siaureje ir nuo Kalvariju gatves perimetro rytuose iki Neries upes senvages vakaruose.

2009 m. viduryje parengta urbanistiniu parametru studija buvo pristatyta Lietuvos architektu sajungos Vilniaus miesto architekturos ir urbanistikos ekspertu tarybai ir susilauke nevienareiksmiu diskusiju ir vertinimu, kuriu rezultatas buvo daugiau grozio (estetiniu) kategoriju aptarimas, o ne pateiktu problemos sprendimo principu analize.

Sio straipsnio tikslas pristatyti per tyrima suformuluotus metodologinius pagrindus planuojamos urbanistines situacijos strukturai identifikuoti ir uzstatymo reglamentavimo principams nustatyti.

Kol straipsnis buvo rengiamas spaudai, Vilniaus miesto savivaldybes taryba dalyje planuojamos teritorijos aprobavo pagal straipsnyje pristatoma metodika parengtus projektinius siulomo urbanistinio modelio parametrus.

1. Problema ir uzdaviniai

Nuo nepriklausomybes paskelbimo praejo nemazai laiko, o valstybingumo urbanistinio iprasminimo, deja, neturime. Visi didieji miestai tokiems ivykiams iamzinti sutelkia jegas ir palieka ateities kartoms tam tikra materialu pavelda--t. y. zymes urbanistiniame audinyje, ilgainiui igaunancias semantines prasmes.

Daug kalbama apie naujojo miesto centro kurima desiniajame Neries krante. Konstitucijos prospektas ir jo aplinka Snipiskese daznai tapatinami su postsovietines materialios kulturos simboline israiska. Taciau kol kas tai yra tik vienas is problematiskiausiu sostines statybos poligonu, kuriame eksperimentuojama, bet, kuris dar neturi aiskaus apibreztumo ir integralios urbanistines architekturines darnos esamu ir konvertuojamu teritoriju aplinkoje. Literaturine moderniojo centro idejos samprata niekada nebuvo susieta su urbanistiniais veiksniais, nebuvo ivertinta ir formuojama profesionaliomis kategorijomis, todel iki siol ir neturi vientisos urbanistines kompozicijos pozymiu. Atejo laikas pripazinti, kad toks neapibreztumas ateityje gali tureti lemiamu neigiamu ir nepataisomu pasekmiu Vilniaus identiteto testinumui bei tolimesniam kokybisko sostines ivaizdzio formavimui. Kalbama ne apie atskirus pastatus ar ju estetine israiska, o apie platesnes prasmes kategorija--vietoves urbanistinio komplekso modeli (toliau--nagrinejama teritorija). Kitaip sakant, kalbama apie taisykles, kuriu laikantis dar imanoma sustabdyti isibegejanti architekturines anarchijos procesa ir palaipsniui baigti formuoti polifunkcinio, prasmingo, priimtinos kondicijos ir konsistencijos svarbiausios miesto dalies naujo kompozicinio vieneto vizija, atitinkancia siuolaikines industrines ir kulturologines doktrinas.

Darnus, tvarus miestas ateities kartoms turi palikti geresne miesto aplinka. Daugelis musu nesilaiko sio poziurio, nes didina vartojima, paiso tik asmeniniu poreikiu ir del to arteja prie kritines aplinkos isnaudojimo ribos. Mums reikia gyvybingu miestu, kur butu ribojamas piktnaudziavimas aplinka, stengiamasi isvengti socialines izoliacijos (Rodgers, Power 2004).

Siekiant pagerinti ivaizdi, aplinkos kokybe ir uztikrinti isskirtinuma, reikalingos sistemines, koncentruotos pastangos formuojant vientisus kompaktiskus miesto morfologinius vienetus, organizuojant funkciskai ir socialiai integruota teritorijos struktura. Isskirtine urbanistine morfologija apibudina miesta, atitinkamai atriboja ji nuo kaimo ir lemia jo identiteta. Kol kas dabartinio urbanistinio kompleksiskumo samprata apsiriboja projektuojamu pastatu vertinamu vizualiniu pasekmiu aspektu is vadinamu "reiksmingu senamiescio apzvalgos tasku". Toks vertinimas nera pakankamai argumentuotas ir reiksmingas vertinant strukturines pasekmes. Pavyzdziui, ziurint is Subaciaus apatines terasos apzvalgos aiksteles, besiformuojanti "architekturine kalva", prasidedanti vakarineje dalyje, yra mandagiai atsitraukusi nuo Gedimino kalno. O zvelgiant nuo Subaciaus aukstutines terasos--naujasis uzstatymas tarsi karuna uzsirioglina ant Gedimino pilies boksto. Taip jau yra su tuo vizualiniu pasekmiu vertinimo patikimumu. Aisku, sis aspektas yra taip pat labai svarbus, bet jis naudotinas tik strukturinei darnai, jos galimoms pasekmems identifikuoti, o ne atskiriems pastatams integruoti groziui demonstruoti esamo uzstatymo kontekste.

Vilniaus miesto bendrasis planas iki 2015 metu nagrinejama teritorija numato kaip isskirtine miesto centro funkcine zona, kurios visi teritoriniai parametrai nustatomi ir tikslinami rengiant kito lygmens teritoriju planavimo dokumentus.

Parengti ir siuo metu galiojantys detalieji planai yra sukurti tam, kad visa teritorija butu galima pasiskirstyti itakos zonomis. Investiciniu viziju ir bandymu realizuoti "teisetus lukescius" siulymuose dazniausiai neatsizvelgiama i strukturinius teritorijos uzstatymo principus ir nenagrinejamos galimos lokalizuoto planavimo kontekstualios pasekmes. Tokiuose teritoriju planavimo dokumentuose reglamentuojama ne urbanistine architekturine kokybe, o tik uztikrinama maksimali esamos nuosavybes galimos realizacijos apimtis, tenkinanti privacius interesus.

Siuo metu galioja ir Snipiskiu rajono pletojimo raidos programa. Joje nurodyti uzstatymo morfologijos ir aukstingumo principai, t. y. pagrindiniai nagrinejamos teritorijos konversijos dydziai ir ju realizavimo taisykles. Taciau vel gi, projektuojant tik atskirus lokalius objektus (ju integralumas bendrame kontekste ne tik urbanistiniu, bet ir socialiniu poziuriu siuo metu niekam neidomus), ir toliau naudojamas tas pats scenarijus--imant galimus maksimalius uzstatymo rodiklius, per jega bandoma savaip, dazniausiai lokaliai juos interpretuoti, del to atsiranda toliau pateikiamos neigiamos, o kartais ir nebepataisomos pasekmes, kai nera apsispresta del baigtines urbanistines kokybes parametru:

--deformuojami nustatyti vertikalus parametrai ir uzstatymo tankumas beveik visame planuojamo naujojo miesto centro plote;

--niveliuojant teritorijos hierarchinius principus funkciniu poziuriu, urbanizuojamos visos laisvos teritorijos, nepaliekant galimybiu lokaliu viesuju mikroerdviu sistemai sukurti;

--Konstitucijos prospekto pietine isklotine formuojama nesilaikant urbanistines logikos--stambinami turiai ir didinamas uzstatymo aukstingumas;

--nepagristai ir beatodairiskai aukstinamas uzstatymas rytu kryptimi, stambus architekturiniai turiai perkeliami i kita Kalvariju gatves puse.

Tolimesnis nereguliuojamos pletros toleravimas placiaja prasme padarys didziausia neigiama poveiki miesto ivaizdziui, gamtinei aplinkai, kulturos paveldui ir visuomeniniam poziuriui. Tai yra tiesiogiai susije su kuriamos urbanistines architekturines kokybes parametrais ir Vilniaus urbanistinio identiteto principais. Ieskant siu kriteriju sasaju ir siekiant pagristi urbanistini integruotuma, uzstatymo aukstinguma ir intensyvuma, galiausiai atrandamos tinkamiausios priemones, kurias taikant galima sekmingai tobulinti naujojo centro erdvine struktura, ansambliskuma ir vystyti bendraja urbanistine sistema.

2. Istorines raidos apzvalga

Analizuojamos teritorijos istorinei urbanistinei raidai didele itaka turejo Neries upe ir gamtine aplinka. Greta stovejes vienintelis tiltas per upe leme urbanistines strukturos pamata. Snipiskiu priemiesti formavo dvi pagrindines nuo Zaliojo tilto prasidedancios gatves, kuriu viena vede i Ukmerge, o kita i Verkius (drema 1991). Didele teritorijos dali uzeme uzliejamos pievos.

[FIGURE 1 OMITTED]

Miesto pletrai siaures kryptimi perspektyviniuose 1875 m. ir 1904 m. miesto vystymo planuose Snipiskese buvo suprojektuotas naujas reguliarus gatviu tinklas (1 pav.), kuriuo remiantis turejo buti suintensyvintas ir sumodernintas desiniojo upes kranto uzstatymas. Taciau iki Antrojo pasaulinio karo realizuota tik siaurine dalis.

Pagrindinis urbanistinis akcentas iki 20 a. paskutinio ketvircio buvo Sv. Rapolo baznycia. Teritorija iki pat upes visais laikais daugiau ar maziau buvo urbanizuota. Salia padriko gyvenamojo uzstatymo atsirade gamybiniai pastatai ir irenginiai vietovei suteike individualiu urbanistiniu bruozu lyginant su kitais priemiesciais. Uzstatymas savo vizualiniais rysiais integravosi i desiniji kranta. Todel nera logiski dabartiniai tvirtinimai, kad siuo metu desineje upes krantineje yra naturali ir unikali gamtine aplinka. Dabar viso labo cia yra pievos, atsiradusios sunaikinus buvusi istorini uzstatyma.

XX a. kairiajame Neries krante ties Lukiskemis pradejus formuoti nauja miesto centra, abieju upes krantu vizualiniu rysiu strukturos integralumas dar labiau isryskejo. Naujo tilto (dabartinio Baltojo tilto asyje) jungtis turejo sudaryti strukturines prielaidas desiniojo Neries kranto urbanistiniam karkasui formuoti. Upes senvage ir tuometinio miesto vyriausiojo architekto V. Mikucianio rupesciu apzeldinti pliki Seskines kalvu slaitai kaip kompozicine atsvara miskingoms Antakalnio kalvoms (Mikucianis 2001) pretendavo i dar viena strukturiskai svarbia zaliojo karkaso jungti. Dabartiniu metu sie jau suauge medynai suformavo miestui unikalu zaliaji fona siauriniame horizonte, bet planuotos strukturines gamtinio karkaso jungties pozymiai beveik isnyko.

"Po Antrojo pasaulinio karo prasidejes spartus urbanizacijos procesas, sunaikines buvusia valdu struktura ir pirmyksti reljefa, radikaliai pakeite buvusia teritorija. Is atsilikusio priemiescio per puse amziaus teritorija transformavosi i is esmes nauja urbanistine ir architekturine israiska" (Raceviciene, Baliulyte 2008). Istoriniai keliai ir strukturines gatves buvo visiskai sunaikintos ir sukurtos naujos komunikacines trasos. Isliko tik senasis istorinis rysys Zaliojo tilto asyje. Naujas komunikacinis koridorius--Gelezinio Vilko tiltas per Neri su isvystytais transporto mazgais (uzmiescio keliu elementais)--galutinai pakeite desiniojo kranto teritorijos ivaizdi ir pobudi.

"Sparciai pazengus urbanizacijos procesui, urbanistine vietoves tradicija neteko prasmes ir negali buti vertinama kaip vertingoji savybe. Sunaikinus istorini gatviu tinkla, posesijine struktura bei uzstatyma, nagrinejamos vietoves vertingaja savybe galima butu laikyti jos vizualinius rysius su upe, kairiojo jos kranto urbanistiniu audiniu bei istoriniu miesto centru--senamiesciu. Tolimesne teritorijos pletra turetu diktuoti bendri miesto vystimosi procesai ir darni visuma su gamtine ir vizualine apsuptimi, islaikant istoriskai susiformavusia siaures-pietu vizualine ir fizine asi" (Raceviciene, Baliulyte 2008).

Planuojama teritorija turejo skirtinga svarba ir ivaizdi miesto istorines raidos kontekste. Issiskyre labai aiskios kaminu vertikales, isdestytos salia vizualiniu kanalu, o ne, kaip dabar labai madinga, kanalu asyse--tai unikalus Vilniaus vertikaliu akcentu statymo pavyzdys. Sis konceptualus principas ir toliau turetu buti taikomas kuriant naujas urbanistines strukturas.

Dalis vertingo vietoves architekturinio archetipo isliko ir iki siu dienu. Ji ir toliau vertetu saugoti kaip unikalu miesto savitumo bruoza desiniajame Neries krante. Vietoves urbanistinio karkaso orientacija, mastelis ir besikeiciantis intensyvumas, kvartalu dydziai yra svarbus motyvai, uztikrinantys desiniojo ir kairiojo Neries krantu strukturini vientisuma ir sios sandaros apsauga semantiniu aspektu.

Transformavus Ukmerges trakto trajektorija, teritorinis segmentas tarp Zaliojo ir Gelezinio Vilko tiltu formavosi stichiskai, issizadant aiskios ir nuoseklios kompozicines sistemos ir realizuojant pavienius ambicingus objektus. Todel si teritorija ir siandien yra viena is chaotiskiausiu miesto erdviu vertinant ne tik urbanistiniu, bet ir viesuju erdviu harmonizavimo poziuriu, nes pritaikyti zaliu viesuju erdviu savoka pievoms ir neturintiems urbanistinio bei funkcinio iprasminimo zeldiniams yra niekas kitas, kaip tik neatsakingas tusciazodziavimas.

Kita nuolatiniu diskusiju tema--aukstybiniu pastatu atsiradimas ir ju traktavimas naujojo centro kontekste. Dar 2003 m. prof. A. Vysniunas prognozavo brestanti konflikta. "Didele problema--norimu rezultatu, kaip moksliskai patikrintu duomenu apie galimas pasekmes, kokybiskas apibudinimas. Norimo rezultato aiskios definicijos (formaliai sutartos ar moksliskos) nebuvimas is anksto uzprogramuoja galutinio rezultato individualias traktuotes ir interpretacijas. Neaisku, kas ir pagal kokius kriterijus gali objektyviai ivertinti galutini rezultata tuo atveju, kai nera susitarta del kokybisko rezultato pozymiu" (Vysniunas 2003).

Tobulinant naujojo centro urbanistine struktura, butina atsizvelgti i daug platesni teritorini konteksta. Tai yra tam tikras susiformaves aplinkos standartas, lemiantis teritorijos identiteto pagrindus ir turintis daugybe funkciju, sudaranciu prielaidas harmoningai teritorijos raidai ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1975). Tik taip galima nustatyti ir irodyti metodiskai pagrista teritorijos uzstatymo morfotipa, fonini aukstinguma, identifikuoti vietas, kur gali atsirasti vertikalios dominantes, ir aprasyti ju fizinius parametrus.

3. Esamos bukles urbanistinis vertinimas ir planavimo principu prielaidos

Teritorijos urbanistinis vertinimas yra pagristas kompleksine teritorijos analize, nes planine erdvine struktura yra neatsiejama nuo uzstatymo pobudzio, unikalumo topografineje aplinkoje, socialinio bei funkcinio iprasminimo. Esant isskirtiniam zemes pavirsiaus terasuotumui, galima teigti, kad prognozuojamo uzstatymo pobudis turetu prisitaikyti prie sio unikalaus gamtinio veiksnio. Neries slenio erdves pereina i daugiaplanes panoramas. Slaitu reljefo skirtumo intensyvumas lemia slenio vizualinio baseino ribu pobudi--daugiaplaniskuma, panoramu gausa, skirtingus vizualinio suvokimo lygius, uzsibaigiancius zaliuju slaitu siluetais (Daujotaite, Malzinskiene 2003).

Besiformuojancio komplekso planines strukturos analize

Planine struktura vertinama remiantis uzstatymo morfotipo priklausomybe nuo ekonominiu veiksniu, lemianciu elementaruji uzstatymo moduli. Sis principas, beje, yra vienas is svarbiausiu ir K. Lynco miesto sandaros metodikoje.

Siuo metu vyrauja perimetrinis kompaktinis uzstatymas, peraugantis i reprezentacinio uzstatymo morfotipo uzuomazgas, taciau be ryskiu komplementariu urbanistiniu mazgu, kurie tiesiog privalo egzistuoti tokio rango teritorijoje (1 pav.).

Teritorijos ruoze tarp Konstitucijos prospekto ir Krokuvos gatves atskira dali sudaro pavieniai, laisvo planavimo principu isdestyti pastatai, kurie deformuoja anksciau pradeta formuoti urbanistini audini, nebeleidzia susieti erdvines strukturos su juose esanciais vertikaliais akcentais. Siu vertikaliu isdestymo logikos arba urbanistines sistemines motyvacijos nustatyti nepavyko. Kai kurie individualus suformuoto uzstatymo elementai (igilintas "Lietuvos" viesbucio kiemelis, "Europos" kvartalas ir "hanerio" aukstybinis pastatas), atsirade egzistavusiu vizualiniu kanalu asyse, negriztamai sunaikino susiklosciusios sios miesto dalies urbanistines sandaros reliktus, hipertrofavo kvartalu dydzius. Aiskiai matyti, kad dabartiniame teritorijos realizacijos etape yra vertinamos ne sistemines urbanistinio karkaso kategorijos, o vizualines pasekmes--profesionaliu diskusiju objektu tampa tik tai, kaip vienas ar kitas pastatas atrodys is tam tikru fiksuotu apzvalgos tasku.

Analizuojant kvartalus isryskeja, kuriose vietose yra deformuoti urbanistiniai kriterijai, kurios zonos yra jau prarastos ir kurias dar galima isgelbeti--"issaugoti ir praplesti nuoseklu gatviu modeli--sukurti nedideles, lengvai valdomas atviras erdves--gatviu modelio dalis" (Rodgers, Power 2004), kurios siuo atveju padetu integruoti teritorija su visuomeniskai iprasminta upes apatine terasa.

Teritorijos vakarineje dalyje vyrauja chaosas. Nuo pat Neries pakrantes iki senosios Krokuvos gatves neimanoma ivardinti naujojo uzstatymo pobudzio.

Urbanistine netvarka yra ir apatineje upes terasoje. Kalbejimas apie viesasias zalias erdves, vaizdingas upes pakrantes, skverus yra paradoksalus. Negalima teigti, kad cia yra isskirtine auksciausio rango visuomenine erdve. Is tikruju, tai sioje vietoje is viso nera nieko patrauklaus, vaizdingo ar visuomenisko. Joje nerasime netgi bandymu sukurti kazkokiu isskirtinio architekturinio pobudzio bruozu.

Moderniojo miesto centrui formuoti potenciali teritorija yra labai nelygiaverte ir sluoksniuota tiek funkciniu, tiek nuosavybes ir "teisetu privaciu bei savininkisku lukesciu" poziuriu. Visas teritorijos ruozas tarp Konstitucijos prospekto ir Krokuvos gatves neturi ir neturejo jokiu, net ir smulkiu visuomeniniu erdviu ar bent ju uzuominu. Sia problema galima isspresti atgaivinant ir prisodrinant renovuojamus vizualinius bei funkcinius kanalus link Neries.

Uzstatymo erdviu analize

Nagrinejamoje teritorijoje identifikuojamos tam tikros skirtingo rango mazosios lokalios ir pusiau lokalios erdves bei didziosios bendrojo miestinio zaliojo karkaso strukturines erdves (3, 4 pav.). Pastarosios yra aiskiai segmentuotos ir geriausiai identifikuojamos pagal horizontalius erdviu formantus (tiltus). Miesto erdviu pozymiai priklauso nuo ju vietos miesto strukturoje. Butent formuojamos viesosios erdves, pastatu kompleksai, ju bendra aplinkos kokybe demonstruoja kulturini miesto potenciala (daunora 2005).

Miesto bendrojo plano sprendiniuose (Vilniaus ... 2007) abieju Neries krantu integracijai yra pasiulytos dvi galimos naujo tilto, jungiancio desiniji kranta su Kernaves gatve, trasos versijos: "Kreivasis" tiltas ir tiltas ties Mecetes gatves tesiniu. Beje, tradicine bet kurio miesto istoriskai susiformavusi upes ir uzstatymo organisko rysio urbanistine sandara yra paremta statmenai i upe orientuotais rysiais (vizualiniais kanalais) ir tam pavaldzia organizacine struktura.

A variantu (2 pav.) strukturines asys, uztikrinancios abieju krantu funkcini ir vizualini integraluma, nebetektu savo pirmaprades prasmes. Zaliojo karkaso erdves neleistinai deformuotusi--tarp Baltojo ir "Kreivojo" tiltu uzsispaustu i pleista, o link Gelezinio Vilko tilto taip issikreivintu, kad taptu nebenusakomu parametru. Aiskiai matyti, kad sis tilto variantas savo pasekmemis visapusiskai priestarautu Vilniaus urbanistines strukturos sampratos logikai, vadinamai identitetu.

B variantu toliau nuosekliai butu vystomas suformuotas gatviu tinklas. Vizualiniu ir funkciniu kanalu tasos abiejuose krantuose logiskai jungtusi tiltu Mecetes gatves tesinyje, formuodamos racionalias, normalias ir suprantamu matmenu parterio strukturines erdves, kurioms pagal diktuojama formuojamos aplinkos prioriteta turi buti skirtingai taikoma ir erdviu iprasminimo architekturine instrumentuote. Igauna prasme pagrindines strukturines asys--Konstitucijos pr., Lvovo ir Krokuvos bei Kernaves gatves, svarbus ir vertingi vizualiniai kanalai (daugiausia istoriniai, turintys isliekamaja verte teritorijos urbanistinio genofondo issaugojimui), aktyvus vienpusio arba abipusio kontakto strukturiniai pozymiai, kuriuos vertetu issaugoti ir akcentuoti.

[FIGURE 2 OMITTED]

Lyginant su "Kreivuoju" tiltu, desiniojo kranto jungtis ties Mecetes gatve uztikrintu minimalu ir dvigubai trumpesni tilto ir pacios trasos ilgi. Ivertinant tai, kad jungties tasoje yra galima esamo kalejimo teritorijos konversija i nauja urbanistini mazga su papildomais transporto srautais, toks trasavimas butu daug prasmingesnis. Visai netoli butu ir Gyneju gatves sviesoforais reguliuojama sankryza, kad dar viena papildoma trasa bei Gelezinio Vilko gatve (desiniaisiais posukiais) leistu patogiai susisiekti su miesto centru--Gedimino prospektu. Ateityje visoje Lukiskiu gatves trasoje tektu irengti dvipusi eisma. Esama Mecetes gatves vaziuojamoji dalis ir jos raudonosios linijos nesukelia problemu tokiai jungciai irengti.

"Vilniaus miesto centrines dalies reglamentas turetu remtis gamtines ir urbanistines morfostrukturos ypatumais bei vertingiausiu jos elementu ivaizdzio apsauga, kuria atspindetu sie teiginiai:

--Isskirtinis ivaizdzio bruozas yra didele miestovaizdziu ivairove, aiskiai besiskirianti kvartalu uzstatymo pobudziu, uzstatymo aukstingumu, santykiu su gamtines morfostrukturos elementais, aukstybines pletros salygomis.

--Aukstybiniu pastatu fiziniai parametrai neturetu niveliuoti egzistuojancios miestovaizdziu ivairoves.

--Aukstybiniu pastatu iterpimo galimybes apibrezia vizualini identiteta lemianciu strukturiniu miesto elementu hierarchija atitinkantys apsaugos principai.

--Centrines sostines dalies urbanistines pletros idejos neturetu keisti gamtines ir urbanistines morfostrukturos, jos turetu ja stiprinti ir semantizuoti" (Daunora 2003).

Zemutineje upes terasoje, aktyviausioje dinamineje apzvalgos panoramoje (A. Gostauto gatves trasoje) nustatyti apzvalgos taskai (3 pav.), kuriuose vizualiai skirtingai suvokiamas uzstatymo aukstingumas ir pobudis. Sie veiksniai lemia skirtinga poveiki ir isipareigojimus formuojamiems naujiems urbanistiniams kompleksams, skirtingiems uzstatymo morfotipams bendrojoje strukturoje.

Pirmiausia tai apzvalgos taskai, is kuriu galima objektyviai nustatyti takoskyra, kurioje del esamo uzstatymo fizinio poveikio nebetenka prasmes tolimojo gamtinio fono saugojimas. Tai sektorius i vakarus nuo buvusio Kolukiu projektavimo instituto iki zaliojo "hanerio" pastato. Cia butina reglamentuoti ribines galimo naujo uzstatymo altitudes, auksciu skirtumo amplitude priskiriant tam tikriems fiksuotiems formuotino uzstatymo planams.

Lokaliu erdviu analizes isvados (4 pav.) aiskiai parodo fiksuotus ruozus ir teritorinius segmentus (erdviu persidengimuose ar salycio taskuose), kuriuose butina formuoti nauja, trukstama uzstatyma ir taip uzbaigti realizuoti urbanistini audini.

Galima pagristai teigti, kad siekiant susisteminti naujojo centro urbanistine visuma, kritine mase bei integraluma Snipiskiu ir kairiojo Neries kranto kontekste, privaloma:

1. Issaugoti, o statant tiltus ar rekonstruojant stambesnius objektus bei kompleksus, sutvarkyti ir iprasminti urbanistinio ir gamtinio karkaso strukturines erdves ir vizualinius kanalus. Tam tikrais atvejais tikslinga netgi atkurti dabartiniu metu jau nebeegzistuojancius, bet sistemiskai prasmingus vizualinius rysius.

2. Uztaisyti spragas lokaliose erdvese Konstitucijos prospekto aplinkoje, suteikiant aiskias tu erdviu apybraizas ir, pratesiant reguliariaja struktura, akcentuoti tu erdviu rysius su upes apatine terasa;

3. Nustatyti priemones esamam stichiskam uzstatymo pobudziui suvaldyti:

--apibrezti formuojamos "architekturines kalvos" parametrus;

--reglamentuoti uzstatymo planu aukstingumo kitimo logika;

--ivardinti urbanistines priemones teritorijai strukturizuoti.

4. Nustatyti optimalius planuojamu kvartalu dydzius tiek planiniu, tiek uzstatymo aukstingumo poziuriu Neries apatineje terasoje (parteryje) ir siulomo uzstatymo formavimo sistemos pozymius, ivertinant ir panaudojant reljefo perkritimus uzstatymo dinamikai isryskinti:

--kvartalu pietines uzstatymo krastines turetu atsirasti reljefo luzio taske virs apatines parterio terasos Upes gatves perimetro ribose;

--isskirtine pietines isklotines mazo uzstatymo aukstingumo pastatu funkcija--tik viesam interesui (aptarnavimas, maitinimas, smulki prekyba), tai uztikrintu urbanistines strukturos vientisuma ir garantuotu pilnaverte ir gyvybinga viesuju erdviu funkcine realizacija.

5. Nustatyti kvartalu morfotipo pobudi aukstutineje terasoje i siaure nuo Konstitucijos prospekto, t. y. turi buti nustatytas kvartalo tipas pagal atsiradusi nauja uzstatymo principa--stereobatas su vertikaliniais akcentais (bokstais) arba stereobatas su nelabai aukstais, daugiau istestais horizontaliais virsutiniais turiais.

[FIGURE 3 OMITTED]

[FIGURE 4 OMITTED]

[FIGURE 5 OMITTED]

Teritorijos vizualiniu pasekmiu vertinimas

Teritorijos vizualinei analizei optimizuoti panoramu atranka buvo atlikta is miesto bendrajame plane nurodytu ir kitu prasmingu apzvalgos tasku (5 pav.).

Zvelgiant nuo Gedimino boksto (A panorama) niveliuojasi uzstatymo planai, neimanoma identifikuoti komplekso planines strukturos atitikmenu, esant horizontaliam masteliui transformuojasi tikrieji dydziai. Del "Lietuvos" viesbucio, stovincio Sv. Rapolo baznycios fone, "architekturines kalvos" matomumo zonoje vizualiai hipertrofuojasi fiziniai uzstatymo parametrai. Galima konstatuoti tik tai, kad formuojamoje "architekturineje kalvoje" butina didinti uzstatymo tanki.

Subaciaus gatves apzvalgos aikstele (B panorama) yra per toli. Is jos geriausiai matomos senamiescio panoramos ir kiti artimesnieji planai. Zaliuju Seskines kalvu masyvas jau slepiasi uz esamo uzstatymo.

Objektyviausiai apie moderniojo centro parametrus galima spresti is Tauro kalno virsutines terasos apzvalgos aiksteles (C panorama). Siame taske kuriama centra maziausiai uzstoja artimieji uzstatymo planai, frontaliai projektuojasi tikrieji planiniai dydziai ir vertikales, aiskiausiai suvokiamas uzstatymo daugiaplaniskumas, isryskeja vizualiniu kanalu asys.

Urbanistines analizes isvados--tai kriterijai, kurie neisvengiamai veikia planuojamos teritorijos urbanistinius sprendinius ir duoda argumentuotus paaiskinimus galimoms planuojamo urbanistinio komplekso interpretacijoms. Darosi aisku, kad Konstitucijos prospekto pietineje isklotineje turi dominuoti uzstatymas, o ne pavieniai stovintys pastatai, kurie negali fiziskai suformuoti Konstitucijos prospekto isklotines, suteikti viesojo intereso bruozu gatves erdvei, netgi negali uztikrinti paupio terasos pilnavercio integralumo, numatant galimus visuomeniniu erdviu funkcinius scenarijus, kaip padidinti miestelenu lankoma ir patraukluma.

4. Urbanistines strukturos koncepcija

Uzstatymo aukstingumo pagrindimo strategija

Nustatyta nagrinejamos teritorijos padetis bendrojo miestinio urbanistinio ir zaliojo karkaso strukturiniu erdviu sistemoje. Identifikuoti virsutines terasos islike slaitu fragmentai, kurie yra vieni is vertingiausiu miesto savitumo israiskos elementu.

"Gamtiniai elementai ir gamtiniu architekturiniu elementu dariniai Vilniaus centro erdvineje strukturoje igyja vizualines kompozicijos reiksmes. Neries upes slenis bei jo zalieji slaitai igyja auksciausia miesto centro erdvines strukturos kompozicinio karkaso reiksme <...>. Pilies kalnas--kompozicinis centras, Triju Kryziu ir Bekeso kalnas, Seskines kalva, Pamenkalnio plynaukste--kompoziciniai pocentriai" (Daunora et al. 2004).

Kuriamas naujas miesto centras yra isskirtineje geografineje padetyje, kuri grieztai nulemia sio bendrojo miestinio komplekso fizinius parametrus. Imant atskaitos taskais minetas ryskiausias istorini miesta supancias kalvas kaip gamtinio savitumo chrestomatines gaires, labai aiskiai identifikuojamas galimas "architekturines kalvos", kaip kompozicinio miesto audinio komponento, kritinis dydis ir potenciali jo vizualine reiksme.

"Architekturine kalva" vakarineje dalyje galima pradeti auginti nuo 25 laipsniu sektoriaus, ziurint is Tauro kalno apzvalgos aiksteles (6 pav.). Siame sektoriuje nuo Alt.138,0 vakaru kryptimi dar yra visiskai matomas ir strukturiskai identifikuojamas palaipsniui zemejantis Vilniaus urbanistini identiteta reprezentuojancio ozo zaliojo masyvo konturas ir Baltupiu rajono uzstatymo pradzia. Zaliojo fono vizualinio vientisumo issaugojimas yra pagrindine salyga siekiant apsaugoti apatine terasa nuo "urbanistines patvankos", kuri neisvengiamai gresia bandant didinti aukstinguma ir "architekturines kalvos" apimti plane.

25 laipsniu apzvalgos zymoje maksimalaus uzstatymo kreive pasiekia Alt. 141,0. Si riba yra faktiska "architekturines kalvos" pradzia (papede) vakarineje centro dalyje.

Kalvos papedes, virsune ir svarbiausius planines strukturos taskus tikslinga akcentuoti isskirtinemis architekturines israiskos priemonemis--smailemis, kurios savo matmenimis proporcingai butu mazesnes uz frontalines aukstutiniu daliu fasadines projekcijas.

Kompleksiskai vertinant prognozuojamas vizualines pasekmes is zemutiniu ir aukstutiniu chrestomatiniu apzvalgos tasku, galima tiksliai nustatyti ir nurodyti sektoriu, kuriame butina apriboti galimo uzstatymo altitudes nuo 116,0 iki 138,0 m. Auksciu skirtumo amplitude deretu isskaidyti fiksuotais laiptais (terasomis) ir priskirti juos tam tikriems naujo uzstatymo planams. Siame sektoriuje tektu riboti antros reljefo terasos uzstatymo auksti ir imti taikyti dar viena tarpini (zemesni) formuotina uzstatymo plana.

[FIGURE 6 OMITTED]

Toliau, rytu kryptimi turetu dinamiskai pradeti augti uzstatymo aukstis ir intensyvumas, kuris, pasiekes auksciausia taska zonoje tarp Ratnycios ir Giedraiciu gatviu, staigiai zemedamas baigtu "architekturines kalvos" fizine apimti ties 8 Kalvariju gatves vizualiniu kanalu.

Planines strukturos pletojimo kryptys

Vertinant isryskintus strukturinius motyvus, labai svarbu i bendra kompozicine visuma sutelkti Neries zemutines terasos strukturines erdves, peraugancias i bendra urbanistine kompozicija.

Kiekvienai reljefo terasai (7 pav.) deretu tureti savita uzstatymo plano apybraiza. Pirmiausia turetu buti formuojamas parteris, t. y. apatine terasa. Paskui--aukstesnieji uzstatymo planai iki Konstitucijos prospekto isklotines. Siame ruoze yra ryskiausi zemes pavirsiaus suoliai. Todel cia turetu atsirasti bent du uzstatymo aukstingumo planai--papildomas (tarpinis) bei antrasis uzstatymo planas, formuojantis Konstitucijos prospekto pietine krastine. Toliau eitu treciasis uzstatymo planas--Konstitucijos prospekto siaurines isklotines formantas ir galiausiai--maksimalaus aukscio ketera ruoze tarp Lvovo ir Krokuvos gatviu.

[FIGURE 7 OMITTED]

Strukturiniu zaliu erdviu, galinciu veikti miesto individualuma, geografija ir esamo uzstatymo fragmentai diktuoja tam tikras salygas skirtingai siu erdviu realizacijai ir funkcijoms, nes upes kaip pagrindines gamtines asies integracija i sostines centro urbanistine struktura yra vienas is svarbiausiu moderniojo centro modelio kurimo uzdaviniu (8 pav.).

Parteris yra bene svarbiausia ir sudetingiausia urbanistinio komplekso dalis--tai pamatas, kurio israiska ir stilistika lems viso darinio kompozicini vientisuma. Dabar sis pagrindas tera isskydes draikalas, neturintis jokios prasmingos israiskos, nekalbant jau apie sostines ivaizdi. Siuo metu cia dominuoja techniniai pastatu fasadai ir automobiliu stovejimo plotai. Matyt, parterinis uzstatymas neisvengiamai turi buti humanizuotas ir imti atitikti kiek imanoma daugiau visuomeniniu interesu. Ta igyvendinti galima likviduojant automobiliu stovejimo aiksteles ir papildant esama uzstatyma iki normalaus perimetro VCUP ir "Lietuvos" viesbucio stilobatinese dalyse bei papildant neaukstu perimetriniu uzstatymu vakarine parterio dali link Gelezinio Vilko tilto. Tuo labiau kad dabartinio "Forum palace" pastato stilobatine dalis jau ir taip turi neisvengiamus perimetrinio uzstatymo bruozus.

Pirmoji strukturine erdve--reguliaresne, uzdaresnio pobudzio funkciskai aktyvuota erdve tarp Gelezinio Vilko ir naujai projektuojamo tilto Mecetes gatves tasoje su centruota upes vaga (8 pav.). Jos siauriniame fronte, kur per islikusiu vizualiniu kanalu asis nusileidzia kvartalinis uzstatymas, persasi vienintele logiskiausia perimetrine mazo aukstingumo uzstatymo isklotine, vizualiniu kanalu suskaidyta i trumpus ruozus ir skirta visuomeninei traukai sustiprinti. Perimetras sekmingai deretu su desineje upes krantineje jau egzistuojanciu frontaliniu uzstatymu. Aisku, uzstatymo mastelis ir estetinis iprasminimas turetu buti labai jautrus ir atsakingai parinktas. Sioje vietoje su uzstatymo isklotine, islyginancia esama sesiu metru zemes pavirsiaus suoli, ko gero, butina irengti zalius eksploatuojamus stogus, uzdengiancius neisvengiamas automobiliu saugyklas, o priekini plana uzleisti isimtinai viesam interesui. Formuojamoje isklotineje svarbu nepazeisti Nacionalinio muziejaus ivaizdzio. Akivaizdu, kad siekiant issaugoti jo unikalia urbanistine traktuote, parterio uzstatymo ivaizdis tegali buti sutapatintas su funkciskai iprasminta atramine siena, pereinancia i zalia slaito ruoza, uzstojanti ukini kiema.

[FIGURE 8 OMITTED]

Antroji--visiskai kitokio pobudzio, pusiau atvira strukturine upes erdve (8 pav.). Ji yra visiskai neaiskios geometrijos, nusmailejanti sakuru skverelio perimetru ir pasibaigianti ties jau simboline "Pirmuju kregzdziu" skulptura. Vienintele kompozicine priemone siai problemai isspresti ir strukturizuoti trukstama erdvini balansa--Mokslininku namu ir "Lietuvos" viesbucio vertikaliu linijoje, pabreziancioje labai svarbia strukturine asi, integruoti savarankiska, erdveje iscentruota architekturine mase. Toks budas leistu sujungti dvi greta esancias erdves, iprasminti masteliskuma ir atkurti pamesta erdvini balansa.

Treciasis erdves tipas yra atvira erdve (8 pav.). Sioje situacijoje siaurinis perimetras suformuotas istorine vienuolyno komplekso isklotine, pietinis--uzbetonuotu upes slaitu ir medziu aleja kairiajame krante. Si strukturine erdve galetu buti formuojama smulkiais zeldiniu fragmentais, su Baltojo tilto link kylanciu terenu, kuris vizualiai uzdarytu nesamoninga plysi tarp tilto horizontales ir parterio.

Kompozicinis turinis kalvos kompleksas (kupolas) igauna maksimalias ribas tarp Satrijos ir Kalvariju gatviu. Kalvos pradzia (papede) vakariniame konture praeina pietine Krokuvos gatves uzstatymo isklotine ir baigiasi Kalvariju gatves konturu rytineje centro dalyje. Pietinis kalvos slaitas yra sunkiai identifikuojamas, nes esami nestrukturiniai pastatai ir deformuotos erdves ("Lietuvos" viesbutis bei "Hansabankas") nebeleidzia uzbaigti formuoti pilnaverti urbanistini kompleksa. Taciau statybinius turius tarp pirmojo ir antrojo uzstatymo planu sugrupavus pagal terasu struktura ir sutvarkius parteri, uzstatymo planu isklotinese atsirastu nuoseklus uzstatymo kilimas siaures kryptimi link kalvos keteros.

Kvartalu dydziai nustatyti atsizvelgiant i Snipiskiu urbanistines strukturos planiniu elementu apimti ir ritma. Panaudojant esama urbanistini genofonda, sudaromos prielaidos naujai kompozicinei vertei sukurti. Kvartalai suvokiami kaip stilobatai, turintys bendra architekturine kompozicija vietoves urbanistinio tinklo hierarchijoje. Siuo metu propaguojamas modelis, pasizymintis zemesne stilobatine dalimi ir vertikaliais akcentais, isreikstais paciose fasadu isklotinese. Sis morfotipas visiskai nebudingas Vilniui. Jis kaip siuolaikines mados israiskos pasekme be jokio kontekstualumo atejo is architekturiniu zurnalu puslapiu. Pagal dominavima virs stilobatines dalies vertikalios dominantes (aukscio akcentai) turetu atsirasti kvartalu vidinese dalyse atitrauktos nuo vizualiniu kanalu plokstumu.

Uzstatymo pobudis ir aukstingumas

Teritorijos uzstatymo aukstingumo ir daugiaplaniskumo priklausomybe nuo teritorijos reljefo terasuotumo yra ivertinta nustatant projektuojamus uzstatymo planus ir ju vieta strukturineje hierarchijoje.

Parterio perimetras--pirmojo uzstatymo plano aukstingumas neturetu virsyti 105,0 altitudes.

Papildomas uzstatymo planas (apie 100,0 Alt.) turetu buti tarpinis, svelninantis staigu per auksta uzstatyma iki Konstitucijos prospekto isklotines. Cia uzstatymas tolygiai kiltu nuo 113,0 Alt. vakarineje dalyje (ties dabartinemis "Forum Palace" atviromis automobiliu stovejimo aikstelemis) iki 128,0 Alt. VCUP uzstatymo sektoriuje.

Antrasis uzstatymo planas yra Konstitucijos prospekto pietine isklotine formuojantys pastatai. Jo ribinis aukstingumas be zalos panoramoms gali prasideti 127,0 altitude virs "Forum Palace" pastato ir pakilti iki 135,0 altitudes gretimame sklype.

Treciasis uzstatymo planas--Konstitucijos prospekto siaurines isklotines formantas. Siame ruoze jau dabar yra pagrindine aukstybiniu pastatu sankaupa. Tai maksimalaus uzstatymo kreives pagrindas, kuriame formuojasi "architekturines kalvos" ketera. Vakarinis kalvos slaitas pagal esamus ir suprojektuotus pastatus yra lekstesnis, palaipsniui kylantis link virsunes, kurios maksimalus aukstis (virsune) galetu pasiekti 240,0 altitude.

Vertinant sio ruozo planinius parametrus ir jau esamus bei suprojektuotus pastatus, yra galimybe pagristi maksimalaus uzstatymo auksti. Planuojamos maksimalaus aukstingumo kreives (keteros) altitudes kyla is palaipsniui aukstejanciu zemesniuju uzstatymo planu konstrukcijos. Tai reiskia, kad bet kuri aukstingumo kreives frontaline pozicija turi savo tikslia vieta plane. Si kreive turetu buti privaloma linija, kuria, analizuojant atskiru kvartalu uzstatymo galimybes (urbanistini modeli), reikia pasiekti, bet negalima virsyti, nes:

1. Maksimalaus uzstatymo linija yra optimizuota kreive (9 pav.), nubrezta remiantis:

--urbanistine planuojamos teritorijos analize;

--motyvuotais objektyviais veiksniais--realiomis esamu ir suprojektuotu pastatu altitudemis;

--urbanistineje analizeje pagrista fizine kalvos apimtimi;

--nustatytu sektoriumi, kuriame butina islaikyti ir nepazeisti vizualinio Seskines bei ozo kalvu ir Baltupio rajono uzstatymo santykio.

2. Sioje linijoje (4 sektoriuose: dviejose kalvos papedese, kalvos virsuneje ir uzstatymo morfotipo pokycio vietoje--Satrijos gatves vizualiniame kanale) turi atsirasti isskirtines architekturos urbanistiniai akcentai (virsunes).

Stilobatiniu daliu santykis su galimu vertikaliu akcentu aukscio kriterijais turi buti nustatomas kiekvienam konkreciam kvartalui, remiantis egzistuojancia ir siam konkreciam urbanistiniam atvejui tinkancia metodika (Vysniunas 2003).

Teritorijos uzstatymo aukstingumas ir jo pobudis buvo ir yra skirtingu suinteresuotu tiesu irodinejimo objektas. Daugelis siu poziciju vienaip ar kitaip remiasi konkreciais darbais, projektais ar publikacijomis. Jas apibendrinus galima isskirti sesias charakteringas alternatyvias grupes (10 pav.). Jos vizualiai sugretintos su siame darbe siuloma optimizuota maksimalaus aukstingumo kreive (raudona linija).

[FIGURE 9 OMITTED]

Akivaizdu, kad galiojancioje Snipiskiu rajono pletojimo raidos programoje (Snipiskiu ... 2005) nustatytas aukstingumo reglamentas siek tiek chaotiskas ir nelabai isryskina siektina daugiaplaniskuma (1 kreive). Nepakankamai konceptualus strukturiniu poziuriu upes apatines terasos formavimas, neivertintas dinamiskas "architekturines kalvos" augimas, nes ruoze tarp "Forum Palace" ir "hansabanko" nustatytas pastovus 10 aukstu (iki 141,0 Alt.) uzstatymas. Kelia abejoniu "architekturinis kupstas" senvageje.

2006 m. aprobuoti "Vilniaus kulturiniu urbanistiniu draustiniu komplekso zonavimas. Preliminarus uzstatymo reglamentai" (Vilniaus ... 2006) labai kategoriskai, bet kartu ir liberaliai diferencijuoja dvieju terasu aukstingumo galimybes: viena--iki 35 m, kita--iki 100 m (2 kreive). Siuo atveju maksimalios uzstatymo galimybes tampa nebesuderinamos su geometrine "architekturines kalvos" samprata ir vakarineje dalyje pradeda uzstoti Seskines kalvas.

Uzstatymo aukstingumo metodika pagal tinkline taskine sistema--skraistes modeli (Tinkline ... 2007) formalizuoja daugiau menine pozicija--visu tusciu erdviu (dabartiniu "dykru") architekturinio uzpildo koncepcija, kuriai kol kas siek tiek truksta urbanistiniu strukturiniu kategoriju (3 kreive). Atsizvelgus i realius veiksnius (teritorijos morfologija, esama uzstatyma, suprojektuotus pastatus), sis modelis ateityje galetu buti sekmingai taikomas.

Pagal maksimalius investicinius pageidavimus, patikrintus SI "Vilniaus planas" GIS duomenu bazeje, nubrezta maksimalaus aukstingumo kreive demonstruoja, kad einant siuo keliu, uzstatymas tampa nebevaldomas, agresyvus (4 kreive). Tai grieztas priminimas, kad butina pagaliau suvokti situacijos svarba ir susitarti del stabilios ir nebedeformuotinos naujojo centro galutines urbanistines israiskos.

[FIGURE 10 OMITTED]

Yra aktyvus kompromisiniai investiciniai pasiulymai neaukstinti "kalvos" auksciau "Hanerio" altitudes, o visa kita liberalizuoti (5 kreive). Toks sprendimas jau vien formos poziuriu ne tik negelbeja padeties, bet dar ir ja pablogina. Atsiranda du beveik lygiaverciai strukturos elementai--dvi kalvos. Tokiu atveju logiskas veiksmas butu keisti visus "architekturines kalvos" parametrus, o visa kompozicine prasme turetu buti grindziama kazkokiais kitokiais, o ne urbanistiniais strukturiniais kriterijais.

Pagal anksciau rengta aukstybiniu pastatu isdestymo specialuji plana (Vilniaus ... 2004) "architekturines kalvos" aukstingumas ruoze tarp Konstitucijos prospekto ir Lvovo gatves galejo buti neribojamas (6 kreive). Si pozicija kele ir kelia pagristu abejoniu, nes toks perspektyvinio uzstatymo traktavimas butu nebesuderinamas su globaliais miesto identiteto principais. Negriztamai deformuotusi esminis urbanizuotos ir gamtines aplinkos santykis. O tai lemtu ir kitos grandies morfostrukturos elementu parametru didejima, savaime nebetilpsianciu esamoje vilnietiskoje urbanistineje strukturoje.

Uzstatymo intensyvumas

Pagal nustatyta planuojamos teritorijos morfologine struktura kiekviena planuojamos teritorijos sudetine dalis turi nustatyta individualaus architekturiniu turiu konstravimo principa. Sie kvartalu urbanistiniu galimybiu rodikliai planuojamo intensyviausio ir auksciausio uzstatymo ruoze yra susieti su Vilniaus miesto bendrojo plano nuostatomis, kad teritorijos uzstatymo reglamentus galima virsyti esant aiskiai deklaruotam viesajam interesui, ypatingai urbanistinei situacijai ir isskirtiniam pagrindimui. Nagrinejamu atveju, kai siekiama isvengti galimos nepilnavertes galutines urbanistines israiskos, bendruoju atveju tiesmukiskai taikant BP nurodyta maksimalus uzstatymo intensyvuma UI sklypuose (umax [less than or equal to] 3,0), planuojamoje teritorijoje intensyvuma butina didinti. Pagal patikrinta urbanistini modeli ir atsizvelgiant i aplinkoje esancio uzstatymo reglamentus--"architekturines kalvos" zonoje uzstatymo intensyvuma pagal aukstingumo dinamika butina padidinti iki 46 % (umax [less than or equal to] 4,4).

Rytines kalvos papedes (uzstatymo salia Kalvariju gatves) architekturine israiska labai svarbi viso komplekso ivaizdziui. Siuo metu cia yra realiai stovintys neseniai realizuoti pastatai, esami senesnes statybos renovuoti ir nerenovuoti pastatai, galiojantys detalieji planai, taip pat uzstatymo pasiulymai, patikrinti architekturinio konkurso budu ("Ibrahim" pastatas). Viskas buvo daroma remiantis konkreciais investiciniais nepamatuotais norais, susijusiais su atskirais sklypais, todel dabar sios zonos vizualines pasekmes beviltiskai chaotiskos ir nepavaldzios profesionaliam vertinimui.

Isvados

1. Problemos atsiradimo priezastys yra nekokybiski, nors ir atitinkantys teritoriju planavimo istatyma, vietoviu (dazniausiai atskiru sklypu) detalieji planai. Nereguliuojamos pletros toleravimas jau padare ir toliau darytu didziausia neigiama poveiki miesto identitetui, krastovaizdziui, kulturos paveldui, materialiam turtui ir siu veiksniu tarpusavio saveikai.

2. Bendruoju miestiniu poziuriu planuojama teritorija yra vieno is svarbiausiu miesto probleminiu arealu aplinkoje, kol kas turinti nesuformuota ir neintegralia urbanistine struktura esamo ir kuriamo miesto centro teritoriju atzvilgiu. "Architekturines kalvos" literaturines idejos desiniajame Neries krante urbanistine samprata dar nebuvo apibrezta urbanistinemis kategorijomis. Todel urbanistine analize ir jos isvadiniai teiginiai (sprendiniai) ir tolesnis poziurio pletojimas gali tureti lemiamu teigiamu pasekmiu Vilniaus urbanistines morfologijos testinumui ir identitetui bei sostines ivaizdzio formavimui.

3. Isaiskeja, kad siekiant pagerinti aplinkos kokybe, reikalingos sistemines, koncentruotos pastangos organizuoti funkciskai ir socialiai integruota miesto bei planuojamos teritorijos struktura ir formuoti vientisus kompaktiskus teritoriju strukturinius vienetus.

4. Turint aiskius naujojo centro pletros ir formavimo principus, tiketini sie teigiami pokyciai:

--sustipres naujai kuriamos miesto centro dalies strategine reiksme;

--pageres ir baigs formuotis vientisas urbanistinis architekturinis centro ivaizdis, aplinkos kokybe igis aukstesne kokybine verte;

--planuojama teritorija taps polifunkciskesne ir labiau integruota visuomeniniu interesu poziuriu;

--investicine erdve taps aiski, netransformuojama ir nepriklausoma nuo "teisetu lukesciu";

--pagal ivertinta prognozuojama investicini talpuma bus tiksliai nustatytos investicines galimybes, sureguliuotas konversijos mechanizmas ir pagaliau pabaigtos diskusijos del nepagristo investiciju stabdymo;

--neisvengiamai isryskes prielaidos miestovaizdzio pusiausvyrai palaikyti arba jai atkurti;

--bus nustatytos ir reglamentuotos salygos saugoti, ryskinti ir racionaliai naudoti kulturini ir gamtini savituma;

--atsiras objektyvios galimybes planuojamos teritorijos pletrai valdyti (pletra turi buti vykdoma ne stichiskai, o pagal poreiki ir galimybes pasirinktuose pletros segmentuose, numatant jos etapiskuma) ir konceptualiai svarbiausiems funkcinio zonavimo reglamentams nustatyti.

doi: 10.3846/1392-1630.2009.33.195-210

Iteikta 2009 07 24

Literatura

Daujotaite, I. M.; Laukaityte-Malzinskiene, G. I. 2003. Vilniaus miesto centro urbanistinei kompozicijai turintys itakos Neries slenio gamtines morfostrukturos ypatumai, Urbanistika ir architektura XXVII (4): 156-159.

Daunora, Z. 2003. Vilniaus miesto centrines dalies vizualinio identiteto apsaugos prioritetai, Urbanistika ir architektura XXVII (1): 22.

Daunora, Z.; Kirvaitiene, S.; Vysniunas, A. 2004. Vilniaus miesto vizualinio identiteto apsauga ir pletros principai. Vilnius: Technika.

Daunora, Z. 2005. Kulturiniai ir strukturiniai miestu pletros uzdaviniai valstybes normatyviniuose dokumentuose, Urbanistika ir architektura XXIX (4): 164-173.

Drema, V. 1991. Dinges Vilnius. Vilnius: Vaga. Mikucianis, V. 2001. Norejau dirbti Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus dailes akademijos leidykla. 101 p.

Raceviciene, A.; Baliulyte, I. 2008. Teritorijos tarp Kalvariju, Ukmerges, Gelezinio Vilko gatviu, Neries upes istorines raidos analizes ir vertinimo duomenu baze. SI "Vilniaus planas" archyvas.

Rodgers, R.; Power, A. 2004. Mazos valstybes miestai. Vilnius: Vilniaus dailes akademijos leidykla.

Snipiskiu rajono pletojimas. Teritorijos tarp Gelezinio Vilko, Zalgirio, Kalvariju gatviu ir Neries upes raidos programa. Moderni miesto centro dalis desiniajame Neries krante. 2005. SI "Vilniaus planas". SI "Vilniaus planas" archyvas.

Tinkline-taskine sistema. 2007. UAB "Senojo miesto architektai", SI "Vilniaus planas" archyvas.

Vilniaus kulturiniu urbanistiniu draustiniu komplekso zonavimas. Preliminarus uzstatymo reglamentai. 2006. SI "Vilniaus planas", SI "Vilniaus planas" archyvas.

Vilniaus miesto centrines dalies pastatu aukstingumo reglamentas. 2004. SI "Vilniaus planas", VGTU Urbanistikos katedra, SI "Vilniaus planas" archyvas.

Vilniaus miesto savivaldybes teritorijos bendrasis planas iki 2015 metu. 2007. SI "Vilniaus planas", SI "Vilniaus planas" archyvas.

Vysniunas, A. 2003. Aukstybiniu pastatu isdestymo reglamentavimo Vilniaus miesto centriniame rajone metodiniai principai, Urbanistika ir architektura XXVII (4): 37-139.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] C. 1975. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 37 c.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] K. 1984. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]

Saulius Motieka

SI "Vilniaus planas", Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, Lietuva

Urbanistikos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas,

Pylimo g. 26/Traku g. 1, LT-01332 Vilnius, Lietuva

El. pastas saulius.motieka@vplanas.lt

SAULIUS MOTIEKA

Architect, project manager, Municipal Enterprise "Vilniaus planas", Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, Lithuania. E-mail: saulius.motieka@vplanas.lt

Assoc Prof, Dept of Urban Design, Vilnius Gediminas Technical University (VGTU), Pylimo g. 26/Traku g. 1, LT-01332 Vilnius, Lithuania.

Projects: author and project manager of many master plans, detailed plans and building designs. Research interests: urbanism, land use planning.
COPYRIGHT 2009 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2009 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Motieka, Saulius
Publication:Town Planning and Architecture
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Dec 1, 2009
Words:5595
Previous Article:Durys architekturoje.
Next Article:Urban structure dynamics of Klaipeda and the other Baltic seaports in the context of globalization/Klaipedos ir kitu Baltijos uostamiesciu...
Topics:

Terms of use | Copyright © 2018 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters