Printer Friendly

Transformations in spacial expression of urban recreational functions in post-Soviet urban public spaces. Vilnius case/Rekreaciniu funkciju raiskos transformacijos posovietinio miesto viesosiose erdvese. Vilniaus atvejis.

Ivadas

Miesto viesosios erdves atspindi visuomenes kulturine samone: jos vertybes, tradicijas, aktualijas, santykius, vienijanti idejini pagrinda, kuris nurodo tos visuomenes raidos krypti. Deja, siuo metu Vilniaus miesto viesosiose erdvese butent vienijancios idejos ir truksta--chaotiska atviru miesto erdviu sistema byloja apie tapatumo bruozu stoka (silpna architekturine minti) ir kiek iskreipta gyvenimo kokybes samprata, pereinamojo (posovietines erdves) laikotarpio problematika, budinga visiemas Lietuvos miestams.

Zvelgiant atgal, remiantis sovietine ideologija buvo konstruojama ne tik viesoji erdve (placiaja prasme), bet ir braunamasi i privatu zmoniu gyvenima, todel, be kitu gyvenimo sriciu (ugdymo, svietimo, kulturos), visuomenes poilsio ir laisvalaikio kontrolei buvo skiriamas ypatingas demesys, atsispindejes ir miesto erdvineje bei fizineje strukturoje.

Sovietiniais metais visa rekreacijos sistema buvo centralizuotai valdoma ir pletojama didziosios salies mastu. Svarbios funkcijos buvo suteiktos mokymo istaigoms bei darbovietems, kurios salia pirmines paskirties buvo atsakingos ir uz darbuotoju bei ju seimos nariu sveikata, laisvalaiki, kulturini gyvenima. Ju zinioje buvo poilsio namai, profilaktoriumai, vaiku stovyklos ir pan. Rekrearciniu objektu tinklas buvo tolygiai pleciamas ir planuojamas tiek mieste, tiek uzmiescio rekreaciniuose arealuose. Ypac didelis demesys skirtas kurortiniu miestu ir miesteliu pletrai, stengiantis juose diegti visuotines poilsio kulturos ideologinius principus. Architekturiniu poziuriu--tai viena kurybiskiausiu "erdviu" bendrajame visuomenines architekturos kontekste sovietiniais metais. Greta tinkamo gamtiniu, rekreaciniu resursu isnaudojimo privalumas teiktas gamtiniu vertybiu tausojimui ir budingai lietuviskosios rekreacines architekturos koncepcijos nuostatai "pastatai turi skesti zeldiniuose" (Atiene, Grecevicius 1997) pletoti. Visgi miestuose poilsio erdviu architekturine israiska dazniausiai nukentedavo del masines statybos tempu ir sudetingos ekonomines situacijos. Nors skaitine prasme rekreaciniu funkciju mieste buvo pakankamai daug, stilistine, estetine, poilsio viesuju erdviu raiska buvo labai formali, tipizuota, be savito charakterio bruozu.

Pasikeitus politinei santvarkai, kurortuose ir vaizdingose uzmiescio teritorijose esantys visuomeniniai poilsiui skirti objektai ir teritorijos buvo privatizuotos, isskaidytos, daznu atveju pakeista funkcine paskirtis, o miestu teritorijose buvusi rekreacine infrastruktura, palikta likimo valiai, ilgainiui nusidevejo ir tapo nebepatraukli ar netinkama naudoti. Per pastaraji desimtmeti Vilniaus miesto veidas stipriai keitesi: isisavintos naujos teritorijos, vykdyta intensyvi urbanizacija, taciau demesys rekreacinems miesto teritorijoms, esamu ir nauju rekreaciniu funkciju mieste vystymui, viesuju erdviu formavimui buvo nelygiavertis, padrikas ir daznu atveju--formalus. Ekonominiai ir politiniai miesto formavimo veiksniai leme chaotiska ir netolygiai pasiskirsciusia miesto rekreacine sistema, kuri neuztikrina miestieciu kasdienio poilsio poreikiu.

Ateities miesto vizijose ir pletros strategijose siekiama kitokios, tvariaja ideologija paremtos, visuotines geroves, taciau tam, kad sios idejos butu praktiskai realizuotos ir integruotos i sparciai vyksancias miesto transformacijas, reikalinga pakankamai stipri motyvacija bei apciuopiama nauda. Straipsnyje atkreipiamas demesys i galima miesto viesuju erdviu transformacijos motyva--tvarumo principais paremta miesto rekreacine sistema. Ji apibreziama kaip vietu, objektu ir reiskiniu visuma, kuriai budingos rekreacines funkcijos bei rekreacine veikla. Is vienos puses, miesto rekreacine sistema padeda zmonems atkurti fizines bei dvasines jegas (holistine samprata), o is kitos--tampa pagrindu stiprinti socialines bendruomenes, didinti aktyvaus judejimo formas, kurti patraukliu viesuju erdviu sistema, uztikrinti tarpmiestinius ir regioninius rekreacinius tinklus. Visos sios priemones--tai miesto gyvybinguma palaikantys elementai. Suvokiant tvaruma (angl. sustainability) kaip galimybe islikti veiksniu (angl. sustain--islaikyti, ability--gebejimas), t. y. sveiku ir gyvybingu [zmogumi] mieste (kaip pastovios busenos uztikrinimas), prapleciama miesto rekreacines erdves samprata, o kartu suteikiama daugiau prasmiu bei uzduociu viesajai erdvei.

Matematineje kalboje funkcija apibreziama kaip kintamasis dydis, kuris kinta, kinant kitam dydziui (Tarptautiniu ... 2005). Siuo atveju miesto rekreacines funkcijos--tai objektai ir erdves, skirti ivairiai rekreacinei veiklai, kuriu turine bei erdvine raiska miesto strukturoje turetu tenkinti gyventoju kasdienio poilsio poreikius. Jie yra labai dinamiski, priklausantys nuo sezoniskumo, gyvenimo tempo, mados, subjektyviu poreikiu, visuomenes normu, poilsio kulturos ir pan. Siame darbe laikomasi nuostatos, jog placiaja prasme rekreacines funkcijos yra miesto viesosios erdves sudedamoji dalis. Sio straipsnio tikslas--apzvelgti esamus ir galimus rekreaciniu funkciju raiskos budus posovietinio Vilniaus miesto viesojoje erdveje. Tiriami rekreaciniu funkciju sklaida bei ju sisteminiai rysiai Vilniaus mieste skirtingu gyvenamuju teritoriju atzvilgiu siekiant issiaiskinti desningumus ir tu bruozu raiskos ypatumus. Straipsnyje pateikiama ankstesniu, su nagrinejama tema susijusiu Lietuvos ir uzsienio darbu apzvalgine studija, susiteminami jos rezultatai. Tyrimo metu atlikti naturiniai stebejimai, istoriniai tyrimai, taikomas analitinis empirinis metodas.

Rekreaciniu funkciju raiskos Lietuvoje tyrimu laukas

Lietuvoje rekreacines architekturos, rekreaciniu funkciju raiskos, teoriniai rekreacines krastotvarkos principai pradeti diegti XX a. 6-ajame desimtmetyje. Tuo metu Lietuvos statybos ir architekturos moksliniu tyrimu institute ikurtas unikalus Baltijos salyse specializuotas mokslinis padalinys--rekreacines ir landsafto architekturos sektorius. Nuo 1968 m. jam vadovavo V. Stauskas, rekreacines architekturos ir teorijos mokyklos ikurejas bei pradininkas Lietuvoje. Jis vienas pirmuju apibreze rekreacines architekturos objekta, uzdavinius (Stauskas 1976), urbanistinius poilsio rajonu ir centru principus bei vykde daugybe kitu su rekreacija susijusiu moksliniu tyrimu bei projektu (Stauskas 1991, 2006). 1986 m. Lietuvos statybos ir architekturos moksliniu tyrimu institute (LSAMTI) atlikti svarbiausiu LTSR kurortu urbanistikos ir architekturos bukles tyrimai, siekiant parengti ju tolesnes architekturines pletros preliminaria programa (Svarbiausiu LTSR ... 1986). Atskiru sriciu specialistai tyre rekreacines erdves formavimo ir rekreacines geografijos, rekreaciniu istekliu naudojima ir vertinima (Rekreaciniu istekliu ... 1985). Buvo nagrinejmos trumpalaikio poilsio salygos Lietuvos miestuose (Dringelis 1980), formuojami rekreacines geografijos pagrindai (Kavaliauskas 1980). Senaja Lietuvos kurortu architektura nagrinejo Bucas (1990), rekreacines kulturos bruozus--A. Vosyliute (1993), sovietiniu metu rekreacines architekturos ypatumus svarbiausiuose Lietuvos kurortuose nagrinejo Tutlyte (2002). Geografinius Vilniaus rekreacinio aptarnavimo sistemos objektu tyrimus, rekreacines aplinkos vertinimo metodika bande suformuoti P. Grecevicius ir L. Pridotkiene (Grecevicius 1981; Pridotkiene, Grecevicius 2006). Vanagas atliko sociologinius tyrimus pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybes metais, tirdamas gyvenamosios aplinkos formavimo principus ir ju itaka zmoniu gyvenimo kokybei (Vanagas 1992). Idomus jo pastebejimai apie tuometinius gyventoju laisvalaikio (savaitgalio) praleidimo budus skirtinguose gyvenamuosiuose rajonuose (tyre Vilniaus ir Kauno senamiescius bei naujus rajonus). Masines statybos gyvenamuju rajonu viesasias rekreacines erdves Siauliu miesto pavyzdziu nagrinejo Klaipedos universiteto krastovaizdzio architekturos ir aplinkos planavimo katedros mokslininkai (Katkevicius et al. 2012).

Pastaraisiais metais miesto rekreacines aplinkos tyrimai atliekami daugiausia krastovaizdiniu ekologiniu aspektu, koncentruojantis i zeldynu problematika (Abromas et al. 2011; Olsauskaite Urboniene, Baravykaite 2009; Jakovlevas-Mateckis 2005, 2006, 2007; Stauskas 2004, 2012a, b ir kt.). Pagrindiniai tyrimai skirti zaliuju erdviu kiekybinei ir kokybinei analizei, taciau sisteminiu tyrimu, nagrinejanciu zmoniu kasdieni poilsi ir sportine veikla miesto aplinkoje, truksta, ypac architekturos ir urbanistikos srityje.

Norint suvokti rekreaciniu funkciju raiska posovietiniame miesto viesuju erdviu kontekste, svarbi ir bendra sovietinio urbanizmo analize, kuriai pamazu demesio pradeda skirti vis daugiau Lietuvos mokslininku. Dzervus ir Dijokiene nagrineja XX a. industrines gyvenamosios statybos fenomeno masta, kurio pasekme--chaotiska ir beveide gyvenamosios aplinkos erdvine sistema, daranti neigiama itaka socialinei aplinkai (Dijokiene, Dzervus 2011). Stilistini ir sociokulturini sovietiniu metu visuomenines architekturos ir viesuju erdviu iprasminimo konteksta nagrinejo Petrulis, Antanaviciute (Antanaviciute 2009; Petrulis 2005a, b, 2007). Nekrosius nagrinejo mineto laikotarpio architekturos paveldo problematika (Nekrosius 2012). Butkus apibrezia kompleksiniu viesuju erdviu tyrinejimu butinybe poindustrinio miesto kontekste (Butkus 2011).

Apibendrinant susijusiu tyrimu lauko apzvalga, ryskeja tendencija miesto rekreacines aplinkos kurima priskirti krastovaizdzio formavimo sriciai (tai is principo yra teisinga), taciau siaura rekreaciniu funkciju raiskos traktuote (suvokiant ja tik kaip rekreaciniu zeldynu sistema ar isskirtinai gamtines aplinkos, kurortines architekturos prerogatyva) riboja rekreaciniu funkciju potencialo atskleidimo paieskas urbanistiniame, miesto architekturinio dizaino kontekste. Juk is esmes rekreaciniu funkciju turinys pildo miesto viesaja erdve, iprasmina tam tikros (poilsio, laisvalaikio) veiklos formomis, nukreiptomis i asmens fiziniu bei dvasiniu jegu atkurima ir kasdieni palaikyma. Rekreaciniu funkciju raiskai skiriamas ypatingas demesys telkiantis i kuriamos aplinkos psichologini poveiki zmogui (ir neatsiejamai--atkuriant technogenines visuomenes rysi su gamtine tikrove). Sis psichosomatinis aspektas kaip niekad reikalingas regeneruojamu miestu architekturoje ir autores suvokiamas kaip vienas is tvariojo urbanizmo uzdaviniu. Saves ir aplinkos tausojimo poziurio diegimas miesto viesojoje erdveje leidzia tikslingiau apibrezti jos formu humanizavimo gaires (prisimenant diskusijas keliancio Vilniaus viesuju erdviu humanizavimo projekto rezultatus "Vilnius -Europos sostine 2009" kontekste). Be abejo, siems keliamiems viesosios erdves formavimo reikalavimams (ir apskritai--miestovaizdziui formuoti) reikalinga atitinkama metodologine paradigma. Neseniai, vyk-danat aplinkos ministerijos projekta "Krastovaizdzio apsaugos ir tvarkymo optimizavimas, igyvendinant Lietuvos krastovaizdzio politika", parengta "krastovaizdzio formavimo (siektinu krastovaizdzio etalonu) metodika", kuri apibrezia nacionalinio, regioninio, rajoninio ir vietinio teritorinio lygmens krastovaizdzio tvarkymo planu rengimo metodika (Kavaliauskas et al. 2013). Siame dokumente kone issamiausiai is visu lietuviskos mokslines literaturos saltiniu isskleidziama ir aiskinama tvaraus krastovaizdzio (ang. sustainable landscape) koncepcijos integrali apimtis. Pradejus isisavinti anlg. sustainability savoka, vis dar klaidzio-jama lietuvisko atitikmens terminologijoje, vartojant tvaruma, harmoninguma, subalansuotuma, darnuma kaip sinonimus (Daunora 2010), taciau savo semantine prigimtimi sie zodziai skiriasi. Pavyzdziui, mokslineje, populiariojoje, teisineje literaturoje dazniausiai vartojama darnos savoka (pvz., Nacionaline darnaus vystymosi ... 2003) yra bendra siekiamybe, bet niekaip neatspindi pletros tvarumo ar istekliu tausojimo, ka ikunija tvarumo savoka. Taigi, renkantis tinkamiausias posovietiniu miestu regeneracijos kryptis, svarbiausia laikytis integruoto poziurio, ne priesinancio ar skirstancio prerogatyvas i urbanistine ar krastovaizdine, o sintezuojancio archtekturini, urbanistini, sociologini, ekologini, ekonomini ir krastovaizdini poziurius del bendro tiklso--isliekamaja verte turincios aplinkos kurimo. Kodel gi nepradejus nuo miesto viesuju erdviu sistemos tvarkymo?

Miesto rekreaciniu erdviu formavimo ypatumus aiskinancios teorijos

Kokybiskai rekreaciniu funkciju raiskai labai svarbus vadinamasis genius loci--vietos dvasios--aspektas (Markeviciene 2012; Samalavicius 2012), kuris uzkoduoja erdve tam tikram kulturiniam testinumui, formuojanciam kartu pasauleziuras. Siame straipsnyje miesto rekreaciniu erdviu architekturos paradigma paremta holistine aplinkos formavimo samprata ir is jos kylancia psichosomatine erdves percepcija. Sios "pojuciu architekturos" kuriamas psichologinis rekreacinio reiskinio atspindys sukelia teigiamus jutiminius ispudzius, tapatumo, saugumo jausma.

Daugybe miesto tyrinetoju bei architektu bando atrasti tokius miesto projektavimo principus, kurie padetu kurti gyvybingas ir megstamas viesasias erdves. Jane Jacobs (1961) aistringai teige, jog miestams reikia sudetingos ir tankios paskirciu, kurios nuolat viena kita papildo ir palaiko tiek socialiai, tiek ekonomiskai, ivairoves. Christopher Alexander (1977), Kevin Lynch (1981) savo knygose pateike ivairius budus, kaip apibudinti ir ivertinti urbanizuota aplinka bei galimus sprendiniu modelius, kurie uztikrintu gera dizaina. William Whyte (1980) aiksciu tyrinejimai Niujorke bei Donald Appleyard (1981) rysio tarp urbanizuotos aplinkos ir zmoniu elgesio tyrimai sukure pagrinda Naujojo urbanizmo judejimui. Naujojo urbanizmo kongresas (Congress ... 2001) bei sio judejimo pasekejai prioriteta teikia pestiesiems ir viesosioms erdvems, siekdami mazinti automobiliu skaiciu, o visas kasdienes paslaugas isdestyti artimoje zmogaus aplinkoje.

Miesto planuotojams keliami reikalavimai kurti patrauklias viesasias erdves, kurios padetu atsigauti po streso ir motyvuotu zmones buti fiziskai aktyvesnius. Per paskutinius tris desimtmecius vykdoma vis daugiau tyrimu, nagrinejanciu miesto rekreaciniu erdviu ir visuomenes sveikatos rysi. Tyrimai rodo, jog zaliosios erdves mazina psichini nuovargi (Kaplan 2001), jos yra efektyvi fizinio aktyvumo skatinimo priemone, mazinanti ivairiu priezasciu keliama mirtinguma (Mitchell, Popham 2008). Visgi iki siol vykdytuose tyrimuose labiau koncentruojamasi i streso mazinimo saltinius zaliosiose erdvese (pvz.: van den Berg et al. 2007; Bell et al. 2005; Grahn, Stigsdotter 2010; Nielsen, Hansen 2007; Nordh et al. 2009; Ulrich 2006; Velarde et al. 2012 ir t. t.). Teigiama, jog zmones yra linke teikti pirmenybe tokioms zaliosioms erdvems kaip rezervatai, miskingos teritorijos, miesto parkai, nes juose lengviau atsigaunama nuo kasdienio streso padariniu (Bell et al. 2005). Toki prioritetiskuma pagrindzia ir klasikines Ulricho streso mazinimo teorija (angl. Stress Reducing Theory, toliau SRT) (Ulrich 1981, 1983; Ulrich et al. 1991) bei Kaplanu demesio atkurimo teorija (angl. Attention Restoration Theory, toliau ART) (Kaplan, R. and Kaplan, S. 1989; Kaplan 1995). Sios teorijos teigia, jog buvimas zaliosiose erdvese ypac teigiamai veikia zmoniu sveikatos atkurima. Labiausiai ART gilinasi i kognityvius procesus bei tokia rekreacine aplinka, kuri neblasko demesio ir taip padeda atkurti iseikvotas jegas. SRT daugiausia tyrineja zaliuju erdviu kompozicijos itaka emocijoms ir psichologinei busenai. Ju tyrimai rodo, jog net pasyvus floros ir vandens stebejimas mazina itampa.

Anot ART, psichini nuovargi padeda atkurti aplinka, kurioje yra pagrindiniai keturi komponentai:

1) galimybe atsitraukti;

2) erdves apimtis;

3) darnus ir harmoningas krastovaizdis;

4) susizavejima keliantys elementai.

Kaplanu pasekejai geriausiai tinkanciomis vietomis psichinems jegoms atkurti laiko naturalius parkus, miskus ir kitas gamtiskas vietas.

Sie ir panasus tyrimai pagrindzia teorija, jog zaliuju erdviu pasiekiamumas mieste yra labai svarbus zmoniu geros savijautos veiksnys, bet visgi truksta issamiu tyrimu, nagrinejanciu tu zaliuju erdviu kokybe, planavimo ir dizaino ypatumus.

Zmones suvokia aplinka per jutimus, ir vienas is svarbiausiu jutimu kalbant apie miesto rekreacines erdves yra rega. Apskritai miesto zaliosios erdves, kurios sukelia daug jutiminiu isgyvenimu, yra labiau paveikios atkuriant zmoniu jegas, jiems vystantis bei tobulejant. Tam, kad isvengtume chaoso musu kasdieneje aplinkoje, butina erdvine aplinkos hierarchija ir tvarka. Viena is tokiu aplinkos tvarkos teoriju yra vadinamoji Gestalto teorija (Perls et al. 1970; Bell 1999). Gestalto principai apibudina, kaip zmogaus protas organizuoja vizualine informacija, todel dizaino efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo formos aiskumo.

Taigi, Gestalto teorija taikoma siekiant pagristi, jog zmones aplinkoje iesko tvarkos ir hierarchijos.

Svedu mokslininkai (Grahn, Stigsdotter 2010) iskele hipoteze, kad tam tikros gamtines dimensijos daro didesne itaka zmogaus streso mazinimo procese nei kitos, ir apibreze astuonias sensorines suvokimo dimensijas, kurias labiausiai isskiria zaliuju rekreaciniu erdviu lankytojai: ramybes pojutis, erdviskumas, rusiu ivairove, kulturiskumas, socialumas, prieglobscio ispudis, vietovaizdzio perspektyvos galimybe (mineti mokslininkai, atlikdami tyrima, apklause respondentus is 9 Svedijos miestu, o atsakymu rezultatus apdorojo naudodami faktorine bei regresijos analize). Krastovaizdzio architekturos profesorius V. Karmazinu (Rumunija), ilga laika dirbes kurortuose kartu su gydytojais, klasifikavo medziu formas pagal ju poveiki psichikai (Stauskas 2012a), jas straipsnio autore pateikia lenteleje (1 lentele).

Pridotkiene ir Grecevicius (1997) sudare rekreacines architekturos objekto analizes ir vertinimo metodika, analizuodami formos reiksme rekreacineje architekturoje.

Apibendrinus minetas mokslininku rekreacines aplinkos formavimo ir jos poveikio zmogaus savijautai tyrimu izvalgas, isryskejo poilsio erdviu lankytojams aktualiausios ir didziausia psichologini poveiki darancios rekreaciniu erdviu charakteristikos (erdviskumas, gamtiskumas, vaizdingumas, landsaftine ivairove, kulturis-kumas, aktyvumas ir issukiai, socialumas, saugumas, galimybe atsitraukti, tapatumas, nepertraukiamumas) (2 lentele).

[TABLE 2 OMITTED]

Autore kiekvienai siu charakteristiku priskyre erdves bruozus, kurie, jos manymu, padeda formuoti minetas erdves charakterio savybes. Sios psichologinio suvokimo dimensijos susietos su tam tikra estetine formu raiska, siektinais erdves kokybiniais parametrais, kurie strukturina ivairiu rekreaciniu funkciju realizavima. Taip pat ji sugretino pagrindines rekreaciniu veiklu grupes su siomis charakteristikomis, diferencijuodama jas pagal svarba ir aktualuma konkreciai rekreacinei veiklai (labai svarbi/privaloma, pageidautina/rekomenduojama, papildoma/privalumas). Pateiktoje lenteleje matyti, kad kai kurios psichologines savijautos dimenisijos yra svarbesnes, pavyzdziui: saugumas, socialumas, erdvinis nepertraukiamumas (galimybe lengvai orientuotis erdveje). Kitais atvejais prioritetas turetu buti skiriamas specifinei rekreacinei aplinkai sukurti, pavyzdziui, aktyviam poilsiui skirtose erdvese landsafto sprendiniai, pavirsiu dangos, formomis kuriama nuotaika turetu buti tinkama kuo ivairesniam erdves panaudojimui (ivairios neformalaus sporto formos, rampos, speciali sportine danga, zaidybinis pavirsiu zymejimas, tinkantis ivairiems gatves ar lauko zaidimams, borteliai ir pan.). Ir atvirsciai, pasyvaus poilsio, meditatyvinese erdvese svarbu sudaryti salygas atsitraukti, grozetis aplinka. Tai ypac svarbu intensyviuose miestuose, kur zmones patiria daug streso. Autore laikosi nuomones, jog atkreipdami demesi i skirtingos nuotaikos ir charakterio kurima rekreacinese erdvese, gilindami zinias projektuojamos aplinkos daromos psichologines itakos srityje, isvengtume formaliu ir sablonisku dizaino sprendiniu. Miesto viesosios erdves kompleksai (Butkus 2011) turetu atlikti kuo ivairesnes rekreacines funkcijas, todel svarbu, kad formuojamas rekreaciniu veiklu turinys deretu tarpusavyje ir igautu skirtingas psicholognio poveikio dimensijas (1 pav.).

[FIGURE 1 OMITTED]

Sovietine Vilniaus miesto rekreaciniu funkciju raiskos ideologija Sovietiniai metais Vilniuje buvo taikomas patikrintas viesuju erdviu politinio iprasminimo priemoniu kompleksas. Del pokario suirutes ir lesu trukumo pirmiausiai imtasi keisti simboline miesto erdve bei diegti tuos naujosios valdzios zenklus, kuriems nereikejo dideliu materialiniu sanaudu (Antanaviciute 2009). Nauju miesto pletros principu kurimas ir diegimas, svarbiausiu administracijos istaigu perkelimas i naujaji centra bei tradiciniu susirinkimo vietu pakeitimas reorganizavo miesto gyvenima. Isvardytas Vilniaus viesuju erdviu sovietinimo priemoniu kompleksas dave rezultatu--miestas igijo sovietines sostines bruozu. Pertvarkant Vilniu buvo imtasi kompleksiniu priemoniu: rengiamas sovietinio Vilniaus generalinis planas, kuriamas naujas miesto centras, atidengiami nauji paminklai, naikinami senieji, statomi atveztines stilistikos reprezentaciniai pastatai, kuriamos naujos (ideologizuotos) kulturines rekreacijos funkcijos (pvz.: LTSR istorinis revoliucinis muziejus, Lietuviu literaturos muziejus, Puskino muziejus Markuciuose, Valstybinis Vilniaus dailes muziejus ir kt.), naikinamos kapines ir vietoj ju irengiami skverai (pvz., Reformatu skveras, Profsajungu rumu parkas), istoriniai parkai transformuojami i atrakcioninius ir pramoginius (pvz.: Sereikiskiu parkas--tuometinis Jaunimo sodas, Vingio parkas, kuriame pastatyta estrada, veike atrakcionai, Kalnu parkas, kuriame ikurtas vasaros amfiteatras transformuojant istorini gamtos pavelda). Ikurdinus valstybines institucijas naujajame miesto centre ir pakeitus pastatu paskirti, reorganizuoti miestieciu judejimo marsrutai. 1948 m. pradetos uzdarineti Vilniaus baznycios buvo atiduodamos sporto klubams ir kitoms istaigoms (pvz.: Sv. Kazimiero baznycia ir Vizitieciu vienuolynas--sporto bendrijos "Zalgiris" klubui ir salei; Sv. Trejybes baznycia--sporto bendrijos "Spartakas" klubui ir salei; Misionieriu baznycia--miesto liaudies svietimo skyriaus sporto salei; Sv. Kryziaus baznycia -Vilniaus krastotyros muziejui; baznycia Gerosios vilties g.--Valstybiniam dramos teatrui; 1949 m. uzdaryta ir Vilniaus katedra (Antanaviciute 2009)). Vilnieciu gyvenima keite nauji renginiai--minejimai, mitingai, demonstracijos--ir naujos tradiciniu renginiu vietos (pvz., 1948 m. pavasarine muge (Kaziuko muges pakaitalas) perkelta is miesto centro i Kalvariju turgaviete). Netgi priimtas sprendimas radiofikuoti miesto parkus, sodus ir aikstes.

[TABLE 3 OMITTED]

Taigi, apibendrinant, vyko stipri rekreaciniu funkciju ir ju erdvines raiskos transformacija (3 lentele), kuri turejo itakos zmoniu gyvensenai, tarpusavio santykiu kurimui, miestiskai poilsio kulturai formuotis. Autore sutinka su Samalaviciaus pateiktomis Camillo Sitte izvalgomis, kuriose akcentuojama, kad modernusis planavimas paradoksaliai atsigreze pries viesasias erdves, beatodairiskais taisyklingumo, tvarkos ir utilitarumo reikalavimais deformuodamas ju prasme ir esme (Samalavicius 2011). Kai kuriuose industrines statybos gyvenamuosiuose rajonuose juntama Lietuvos sovietiniu metu projektuotoju is komandiruociu atsivezta skandinaviskoji patirtis--bandymas landsafto dizaino sprendiniais, modernaus viesojo meno integravimo pavyzdziais spresti mikrorajonu monotoniskumo problema (pvz., Zirmunai, Lazdynai (Vilnius ... 2011)). Sovietine ideologija ypac ryskiai atsispindejo masines statybos gyvenamuosiuose rajonuose, kur samoningai vengta uzdaru kiemu erdviu, kurios galejo priminti tam tikrus privacios erdves, privataus gyvenimo atributus. Eliminavus tradiciniam miestui budingas erdvines transakcijas, issikreipe ir zmoniu gyvensenos, laisvalaikio budai.

Miesto rekreaciniu funkciju tipai pagal siuolaikinius visuomenines erdves viesumo ir privatumo kriterijus

Tam, kad geriau suvoktume esama Vilniaus miesto viesuju erdviu problematika ir rekreaciniu funkciju raiskos formas, reiktu atkreipti demesi i sovietiniais metais paneigta privatumo koncepcija ir erdvines kategorijas: viesa--pusiau viesa--pusiau privatu--privatu. Rekreacinei veiklai tinkama aplinka sukuriama ivairiose (pagal nuosavybes santykius) erdvese--tiek privacioje, tiek viesojoje. Rekreacijos formos yra labai dinamiskos ir kintancios, todel ju tipologizacija yra gan sudetinga. Ryskeja neformaliu fizinio aktyvumo formu tendencija, o specializuotu sporto centru ar vienafunkciu poilsio erdviu paklausa mazta. Del to svarbiau yra kurti tokia miesto rekreacines aplinkos erdvine struktura, kuri yra tinkama ivairioms lais-vlaikio veiklos formoms ir tenkintu skirtingas socialines grupes, turetu daug skirtingo architekturinio charakterio (psichologinio poveikio poilsio procesui) bruozu. Miesto erdves neretai igauna naujas prasmes ir funkcijas, kurios nesutampa su oficialiu diskursu, ypac tai budinga rekreaciniu funkciju raiskai, todel svarbesne tu erdviu interpretacija, kuri priklauso nuo ju pritaikomumo galimybiu bei pacio lankytojo vidines laisves. Organizuojant rekreacijos procesus mieste, sis skirstymas labai svarbus, nes nuo erdviu privatumo kategoriju priklauso ir jose pasireiskianciu rekreacijos formu tipai. Egzistuoja ir dar vienas tipas--tranzitine erdve, kuri paruosia zmogu erdvinio potyrio kaitai. Lavrinec, analizuodama miesta komunikaciniu diskursu tranzitui apibudinti, vartoja M. Auge, Z. Baumano nevietos (angl. non-place) samprata, kuri apibrezia erdves beasmeniskuma, laikinuma, itampos ir vienatves gresme, taciau potencialiai tokia vieta gali tapti intensyvia zmoniu saveikos erdve (arba "antropologine vieta", M. Auge zodziais tariant), tik tam reikalingi papildomi veiksniai, kurie pakoreguotu erdves funkcija (Lavrinec 2009). Tranzitines erdves daznai transformuojamos paciu jos lankytoju i spontanisko poilsio, atokvepio ar zaidimo vietas. Laisvosios rinkos salygomis dalis visuomenines paskirties rekreaciniu funkciju tapo privatines nuosavybes erdves dalimi, jos perkeltos is oficialaus visuomeninio poilsio kulturos lauko i privacia asmeninio pasirinkimo erdve, taciau taip yra daznai apribojamos tu funkciju fizinio ar socialinio prieinamumo galimybes. Pavyzdziui, sovietiniais metais veikusios, o dabar privatizuotos arba sunykusios viesosios miesto pirtys, visuomeninio sporto infrastruktura, laisvalaikio klubai ir bureliai ir pan.

Autore kiekviena rekreacines veiklos grupe isskyre i vidaus bei lauko erdves veiklas ir atitinkamai priskyre rekreacines funkcijas (objektus ir erdves) (4 lentele). Pagal musu visuomeneje dominuojancias tam tikros srities kuravimo tendencijas kiekvienai grupei priskirtas atitinkamas turtines nuosavybes statuso kriterijus (privati nuosavybe arba visuomenine nuosavybe). Siuo atveju turima omenyje, jog kai kuriu rekreaciniu funkciju tipu savininkais dazniausiai tampa privacios imones, o kitu--viesosios istaigos ir organizacijos, miestu savivaldybes, valstybe. Taip pat, atsizvelgiant i vyraujancias visuomenes normas, poilsio tradicijas ir subjektyvius psichologinio komforto poreikius, rekreacines veiklos grupems priskirtos tam tikros erdvines kategorijos: viesosios erdves, pusiau viesos erdves, pusiau privacios erdves ir privacios erdves (pavyzdziui, kulturiniu renginiu vietos asocijuojasi su viesumu, o kulto vietos, maldos namai su privatumu--zmogus siekia pabuti vienumoje su savimi, nors ir dalyvauja viesoje socialiniu interesu grupeje. Kiemo erdve tradiciskai suvokiama kaip privati erdve, taciau miesto industrines statybos gyvenamosiose teritorijose erdves bruozai nuosavybes teise paneigia). Toks erdves privatumo percepcijos diferencijavimas padeda parinkti tinkamas rekreaciniu funkciju architekturines raiskos priemones. Is pateiktos lenteles matyti, jog vidaus rekreacines erdves (rekreaciniai objektai) dazniausiai yra privacios nuosavybes (mokamos), o atviros rekreacines erdves--visuomenine nuosavybe (nemokamos), vadinasi,--labiau prieinamos. Del sios priezasties viesosios miesto erdves, miesto rekreacines infrastrukturos pletojimas yra labai svarbus miestieciu kasdieniam poilsiui.

Deja, Lietuvoje, kaip ir daugelyje posovietiniu saliu, viesuju erdviu, kaip teisiskai ir normatyviai apibreztos kulturos planavimo srities, taip pat ir rekreacines kulturos, nera. Lietuviskoji viesosios erdves samprata dar tik formuojama. 1938 m. liepos 5 d. Lietuvoje isleistas "Miestu zemiu tvarkymo istatymas", kuris ypac atitiko Vokietijoje vykdoma zemes pertvarkyma. Pagal si istatyma buvo apibrezti nauju planu parengimo, statybiniu sklypu suformavimo, zemes skyrimo viesosioms reikmems, nuostoliu atlyginimo reikalavimai (Ramanauskas, Dringelis 2011). Jei atkurus Lietuvos nepriklausomybe butu veikes sis istatymas, galbut miestu viesuju erdviu ir zeldynu sistema butu apsaugota nuo uzurpacijos ir stichiskos fragmentacijos. Vilniaus atveju neisspresti zemes nuosavybes grazinimo klausimai ir aiskios zemes pertvarkymo sistemos nebuvimas uzkerta kelius bet kokiems kompleksniniams visuomeniniu erdviu pletojimo sprendiniams.

Siuolaikines Vilniaus rekreaciniu funkciju raiskos tendencijos skirtingu miesto teritoriju atzvilgiu

Sovietiniais metais pertrauktas naturalus Vilniaus viesuju erdviu formavimosi procesas, suardyta zmogui priimtina miesto erdvekaita ir pasikeitusios laisvos visuomenes poreikiai magina ieskoti naujo poziurio atspirties tasku, ir siuo [Vilniaus] atveju buvo nuspresta viesuju erdviu formavimo konteksta analizuoti per ju santyki su miesto rekreacinemis funkcijomis skirtingu miesto teritoriju atzvilgiu. 2012-2013 m. laikotarpiu autore atliko rekreaciniu funkciju pasiskirstymo Vilniaus urbanistineje strukturoje naturini tyrima (pagal 3 lenteleje pateikta rekreaciniu funkciju grupavima), kurio tikslas--nustatyti mieste besireiskianciu rekreaciniu funkciju tipus, masta ir vietas (2 pav.). Kadangi tokio pobudzio tyrimas Vilniaus mieste atliktas pirma karta, rekreaciniu funkciju duomenims gauti ir suvesti buvo naudojami ivairus informaciniai saltiniai (naudota UAB FCR Media Lietuva informaciniu portalu teikiama informacija (www. imones.lt, www.visalietuva.lt), VsI "Sveiko miesto biuro" pateikti fizinio aktyvumo vietu registro duomenys (Vilniaus ... 2013), Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. miesto zeldynu sarasas (Vilniaus ... 2009)).

Atliekant tyrima isryskejo dispersiska rekreaciniu funkciju sklaida ir segmentuotas ju pasiskirstymas pagal tipus skirtingu miesto daliu atzvilgiu. Sudaryta Vilniaus senamiesciui ir jo prieigoms budinga rekreaciniu funkciju erdvines ivairoves klasifikacija (4 lentele) stipriai disonuoja su miesto periferines dalies erdvine israika. Vilniaus miesto viesuju erdviu masyva sudaro 12 aiksciu, 71 skveras, 8 parkai, 19 regyklu. Butkus (2011) tyrimo metu isskyre ir 37 viesuju erdviu kompleksus -naujos kartos viesosios erdves tipa. Daugiausia aiksciu irengta Senamiescio (5) ir Naujamiescio (3) seniunijose. Antakalnis, Naujoji Vilnia, Snipiskes ir Virsuliskes gali pasigirti turincios po viena aikste. Likusios penkiolika seniuniju neturi nei vieno viesosios erdves branduolio. Pagrindine skveru vieta--tos pacios Senamiescio (31) ir Naujamiescio (19) seniunijos. Daugiausia parku prieinama Senamiescio (4) bei Antakalnio (3) gyventojams, Fabijoniskese, Karoliniskese, Rasose, Virsuliskese po 2 parkus (kai kuriuos parkus dalijasi keletas seniuniju). Krantines tipo viesasias erdves turi sesios seniunijos (Antakalnio, Naujamiescio, Senamiescio, Snipiskiu, Zirmunu, Zveryno). Bendras ju ilgis sudaro beveik 11 km. Pagrindinis ju potencialas--sovietiniais metais isbetonuotos Neries krantines ir atviros, nesuformuotos erdves. Irengtu maudyklu taip pat aptinkama tik keliose seniunijose: Antakalnyje (3), o Pilaiteje, Verkiuose ir Zirmunuose po viena.

Atgaivinta istorine gamtine aplinka sudaro tik nedidele dali miesto zeldynu (Kudru-Bastejos-Misionieriu, Lietuvos Respublikos prezidenturos ir du botanikos sodai--Kairenu ir Vingio parkas). Apskritai dauguma Vilniaus zaliuju teritoriju atlieka labiau ne viesuju erdviu ar rekreacines funkcijas, bet veikia kaip zaliosios jungtys arba buferines zonos, nors jos turi potencijos tapti parkais ar skverais. Periferineje miesto dalyje ir priemiescio teritorijoje, kur vyrauja gyvenamoji funkcija, irengtu poilsiui skirtu viesjuju erdviu stygius ypac juntamas. Netolygiai pasiskirste ir gamtiniai resursai: didziausia zeldiniu koncentracija yra Verkiu ir Naujosios Vilnios seniunijose, o Naujininkai, Vilkpede, Grigiskes, Justiniskes ir Karoliniskes turi vos po kelis gamtinius objektus. Vilniaus teritorija vago-jancios upes turi dideli rekreacini potenicala, taciau kol kas jis panaudojamas labai fragmentiskai ir pasyviai. Miesto bendrojo plano sprendiniuose iki 2015 m. paupiu teritorijas siekiama paversti ivairaus aktyvumo rekreacinemis zonomis, nuo 2007 m. vystomas Vidaus vandens kelio Neries upe nuo Verkiu regioninio parko iki Lazdynu tilto projektas, kuriuo jau patvirtintos prieplauku vietos planuojamoje atkarpoje. Ne karta rengtos ivairios galimybiu studijos Vilneles rekreaciniam potencialui atskleisti, taciau kol kas apciuomiamu rezultatu nematyti. Vangia miesto rekreacines sistemos pletote lemia ne tik ekonominis sunkmetis, bet ir sistemines zemetvarkos spragos.

[FIGURE 2 OMITTED]

Vilniaus senamiestyje vyrauja didziausia kulturines rekreacijos funkciju koncentracija: vyrauja kulturines, pramogines ir pazintines rekreacijos funkcijos (maldos namai, muziejai, teatrai, koncertu sales, SPA centrai, jogos namai, galerijos, sokiu klubai, nedideli skverai bei aikstes, istoriniai parkai, etc.). Kuo didesne koncentracija, tuo didesnis ir prasmingesnis tampa rekreacines infrastrukturos poreikis, nes tokios rekreaciniu funkciju santalkos pritraukia zymiai didesnius lankytoju srautus, kuriu dinamika labiau isreiksta ir tolygesne nei pavieniu rekreaciniu objektu. Svarbiausia vaidmeni rekreacineje santalkoje atlieka viesosios erdves, ir kuo jos labiau igauna rekreaciniu bruozu (turinio ir estetine prasme), tuo betarpiskesne rekreacine terpe, jungianti ivairaus pobudzio rekreacines funkcijas. Taigi, Vilniuje ryskiausia ir didziausia rekreaciniu funkciju santalka yra centrineje miesto dalyje, apimanti Senamiesti, dali Naujamiescio ir perlipanti i desiniji Neries kranta -dali Snipiskiu teritorijos. Centrineje miesto dalyje koncentruojasi miesto bendrojo lygmens kulturiniai objektai. Isskirtinai didele maldos namu koncentracija, kuri veikia kaip bendroji miesto dvasines rekreacijos terpe bei pazintines turistines rekreacijos traukos taskas. Si salyga veikia miesto urbanistineje strukturoje kaip magnetas, turint omenyje bendra Senamiescio unikaluma (UNESCO vertybes statusas), jo istorini kulturini pavelda, gamtine bei urbanistine morfostruktura.

Sudaryta Vilniaus Senamiesciui ir jo prieigoms budinga rekreaciniu funkciju erdvines ivairoves klasifikacija (5 lentele) stipriai disonuoja su miesto periferines dalies erdvine israika. Vilniaus miesto viesuju erdviu masyva sudaro 12 aiksciu, 71 skveras, 8 parkai, 19 regyklu. Butkus (2011) atlikdamas tyrima isskyre ir 37 viesuju erdviu kompleksus--naujos kartos viesosios erdves tipa. Daugiausia aiksciu irengta Senamiescio (5) ir Naujamiescio (3) seniunijose. Antakalnis, Naujoji Vilnia, Snipiskes ir Virsuliskes gali pasigirti turincios po viena aikste. Likusios penkiolika seniuniju neturi nei vieno viesosios erdves branduolio.

Centro rekreacine terpe lemia sios miesto dalies gyvybinguma, kasdieniu gyventoju poreikiu tenkinima, kartu mazina rizika tapti muziejumi po atviru dangumi. Senamiesciui budinga ivairaus mastelio rekreaciniu funkciju raiska. Visgi turint omeny Senamiescio morfostrukturini tanki reiktu atkreipti demesi i efektyvesnio viesuju erdviu panaudojimo perspektyva. Viena svarbiausiu tvarios miesto rekreacijos sistemos salygu yra aplinkos svarumas ir tinkamumas rekreacinei veiklai. Kaip zinia, Vilniaus Senamiestis yra dauboje ir iskyla oro uzterstumo rizika, vadinamasis kanjono efektas, kai transporto ismetamosios dujos atsitrenkia i tanku uzstatyma ir del to sunkiau sklaidosi. Del sios priezasties labai svarbu kiek imanoma labiau mazinti automobiliu srautus, atkurti istorinius zeldynus, irengineti vertikalias zaliasias sienas, pesciuju ir dviratininku alejas. Senamiestyje truksta saules, todel atviros viesosios erdves svarbios ir insoliaciniu aspektu--svarbu sudaryti salygas miestieciams megautis saules atokaita. Neabejotinai vienas is didziausiu posesinio uzstatymo potencialu--privatus ir pusiau privatus kiemai--galetu buti geriau isnaudojamas vietos gyventoju poilsio poreikiams.

Dauguma Senamiescio ir centro skveru yra memorialines arba neaiskios paskirties, nors jie galetu tapti aktyviomis ir gyvybingomis poilsio erdvemis. Juolab, palyginti su bendra padetimi mieste, centrineje miesto dalyje vaiku zaidimu aiksteliu itin truksta, nors cia daznai laika leidzia ne tik vietiniu gyventoju vaikai, bet ir viso miesto jaunoji karta. Ne visi Senamiescio rekreacines terpes komponentai lengvai pastebimi--daugelis rekreaciniu funkciju yra labai smulkios ir susimaisiusios su kitomis funkcijomis, laiko tvarumo prasme yra nestabilios, nes budingos nuomojamoms patalpoms, todel kaita vyksta gan intensyviai. Dauguma poilsiui ir laisvalaikiui skirtu paslaugu orientuotos i turistus, ryskus finansiniai barjerai. Dauguma paslaugu yra privacios nuosavybes, SPA centru, masazo, gydomosios terapijos paslaugos yra integruotos viesbuciu kompleksuose ir dazniausiai prieinamos tik ten apsistojusiesiems.

Vilniaus miesto seniuniju gyvenamosiose teritorijose vienareiksmiskai vyrauja sportines rekreacijos funkcijos. Urbanistine erdve sovietiniais metais buvo konstruojama laikantis grieztu tipizuotu normu bei sprendiniu, taikantis ne prie vietos charakterio, bet prie technologinio statybos proceso. Kasdienio aptarnavimo centrai bei visuomenines funkcijos ir ju rekreaciniai priklausiniai (stadionai, sporto aikstynai, zaidimu aiksteles) gyvenamuosiusoe rajonuose buvo destomi nustatytais spinduliais ir gan tolygiai pasiskirste pletojamose teritorijose. Siandien didzioji ju dalis--apgaite-tinos fizines bukles, stadionai ir sporto aikstynai virte dykromis. Visgi idomu tai, jog didzioji dalis sportines rekreacines paslaugas teikianciu instituciju masines statybos rajonuose veikia mokyklose bei darzeliuose, o likusios--buvusiuose pramoniniuose pastatuose (pvz.: buvusiuose pastatuose "Sigma", "Vilma", "Spaustuve", "Taksi parkas" ir pan.) arba prekybos centru kompleksuose. Turint omenyje, jog sovietiniais metais daug kur gyvenamoji ir industrine zonos buvo gretinamos (pvz., Vilniuje: Zirmunai, dalis Naujamiescio, Naujininkai), o autores 2011-2012 m. atliktos Vilniaus gyventoju apklausos (N = 500) duomenys parode dideli rekreaciniu funkciju stygiu salia namu (51 proc. respondentu atsake, jog labiausiai poilsio erdviu truksta salia namu; 14 proc.--prie darbo/mokyklos, 24 proc.--miesto centre, salia miesto--11 proc.), buvusiu pramoniniu teritoriju strukturini potenciala galima butu isnaudoti miesto rekreacines sistemos tolygumui uztikrinti. Zinoma, tam pirmiausia reiktu konvertuoti industrine infrastruktura i visuomenines paskirties rekreacine aplinka, suteikti jai jegoms atgauti ir poilsiui pritaikytu erdviu bruozu. Anksciau pateikti pramoniniu teritoriju konversijos taikant rekreacines funkcijas pavyzdziai (Urbonaite 2012) galetu tapti atramine metodika keiciant apleisto industrializacijos paveldo veida.

Visuomeniniu prekybos centru ir mokymo istaigu tinklas labai aktyviai veikia rekreacineje miesto sistemoje, nes tendencingai naudojamas ir rekreacinei veiklai. Visgi laisvalaikio erdviu stygius miegamuosiuose rajonuose yra itin jauciamas, nes minetos ugdymo istaigos nera pajegios priimti visu norinciuju, be to, kyla tam tikros socialines itampos, vaiku poilsiui bei laisvalaikio veikloms taip pat psichologiniu poziuriu vertingiau yra pakeisti iprasta kasdiene aplinka. Tvarios rekreacines sistemos poziuriu toks efekyvus erdves ir sportines infrastrukturos dalijimasis yra sveikintinas ir skatinamas ivairiose salyse. Tinkamai suvaldzius prieziuros ir finansavimo mechanizma (pra-pletus suvokima, jog mokymo istaiga su savo aplinka veikia ir kaip universalus bendruomenes centras), toks modelis turetu perspektyvu. Atsizvelgiant i isvardintas tendencijas, galimybes bei problematika, vertetu pagalvoti apie bendruomeninio rekreacinio modulio diegima gyvenamuju teritoriju strukturoje. Tai galetu buti nesudetingu konstrukciju moduliniai kilnojami vienetai, kuriu funkcini turini butu galima pritaikyti pagal vietos gyventoju poreikius. Turio mobilumas leistu eksperimentuoti ir reaguoti i besikeiciancius gyventoju poreikius.

Pagal autores atlikta tyrima didziausias vaiku zaidimu aiksteliu stygius uzfiksuotas Rasu ir Senamiescio seniunijose, kur viena aikstele naudojasi apie 500 vaiku, neivertinant to, jog Senamiestyje epizodiskai laika leidzia viso miesto vaikai. Taip pat didelis vaiku zaidimu aiksteliu trukumas uzfiksuotas Antakalnio (1 aikstele 367 vaikams), Zveryno (1/339), Justiniskiu (1/344), Fabijoniskiu (1/300), Lazdynu (1/287), Naujininku (1/268), Verkiu (1/263) seniunijose. Tolygiausiai sio rekreaciniu funkciju potipio potencialas yra pasiskirstes Grigiskese (1/58), Zirmunuose (1/62) bei Vilpedeje (1/94). Vidutiniskai 200 vaiku dalinasi viena zaidimu aikstele, o tai yra 6 kartus daugiau nei rekomenduojama vyraujanti praktika.

Rekreaciniai centrai nuo pavieniu rekreaciniu funkciju issiskiria paslaugu ivairove, dydziu bei aptarnavimo mastu. Vilniaus mieste praktiskai visi rekreaciniai centrai veikia bendruoju miesto, o kai kurie--ir nacionaliniu lygmeniu (2 schema). Mieste yra susiformaves gana idomus rekreaciniu centru tinklas: didziausi rekreaciniai centrai bei kompleksai issideste vienoje asyje, palei intensyvia Ozo gatve. Paradoksalu, bet visi sie centrai yra savotiksoje visuomenines paskirties "saloje", apribotoje intensyvaus eismo gatviu, pramoniniu teritoriju, sodybinio uzstatymo bloku. Sis visuomenines rekreacines paskirties ruozas savo masteliu stipriai disonuoja su aplinkinemis teritorijomis bei vertinga geomorfine Seskines slaitu ir Ozo g. struktura. Visgi si rekreaciniu centru asis tampa dominuojanti miesto urbanistineje strukturoje, nepaisant to, jog truksta siuos centrus jungiancios rekreacines terpes, aiskiai isreikstu aktyvaus judejimo traktu, jungianciu gyvenamasias teritorijas su siais centrais. Vartotojiskos kulturos pramogos bei renginiu vietos absorbuoja didziuosius zmoniu srautus, veikdamos kaip savotiskas filtras, ir tik nedidele dalis "prasiskverbia" i centre esancia ivairialype polifunkce kulturine terpe.

Apibendrinant, Vilniaus miesto viesuju erdviu humanizavimo klausimas yra neabejotinai aktualus. Ypac problematiskos dauguma miesto gyvenamuju rajonu teritoriju: lokaliu lygmeniu truksta irengtu priklausomuju rekreaciniu zeldynu bei poilsio, zaidimu aiksteliu, miesto rajonu misko parkai apleisti, nesutvarkytos prieigos. Bendrieji miesto rekreaciniai centrai isdestyti netolygiai ir stokoja funkcines ivairoves. Nors gamtiskumo, vaizdingumo bruozais daugelis miesto rekreaciniu erdviu gali pasigirti, visgi saugumo, socialumo, tapatumo ir nuoseklios, charakteringos erdvekaitos bruozu truksta.

doi: 10.3846/20297955.2013.841338

Caption: Fig. 1. Interaction between different types of urban recreational activities

Caption: Fig. 2. Dispersion of recreational functions in Vilnius city

Literatura

Alexander, C. 1977. A pattern language: towns, buildings, construction. New York: Oxford University Press.

Antanaviciute, R. 2009. "Stalininis penkmetis": Vilniaus viesuju erdviu iprasminimo darbai 1947-1952 m., Menotyra 16(3-4): 150-169.

Appleyard, D. 1981. Livable streets [interaktyvus], [ziureta 2013 05 02]. Congress for the New Urbanism, CNU charter. Berkley, CA: University of California Press. Prieiga per interneta: www.cnu.org/aboutcnu/

Atiene, V.; Grecevicius, P. 1997. Rekreacines aplinkos architekturos formavimo tendencijos ir problemos Lietuvos pajurio regione, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 24(2): 60-66.

Bell, S. 1999. Landscape. Pattern, perception and process. New York: E&FN Spon.

Bell, S.; Ward Thompson, C.; Montarzino, A.; Morris, N. 2005. Self reported stress reduction by users of woodlans, is C. T. Gallis (Red.). Forests, Trees, and Human Health and Well-being: 1st European COST E39 Conference Proceedings. Thessaloniki: Medical and Scientific Publishers, 71-80.

van den Berg, A. E.; Hartig, T.; Staats, H. 2007. Preference for nature in urbanized societies: stress, restoration, and the pursuit of sustainability, Journal of Social Issues 63: 79-96. http://dx.doi.org/10.1111/j.1540- 4560.2007.00497.x

Briedis, L. 2010. Vilnius: savas ir svetimas. Vilnius: Baltos lankos, 269-270.

Bucas, J. 1990. Senoji Lietuvos kurortu architektura, Urbanistika ir rajoninis planavimas 16: 104-125.

Butkus, T. 2011. Miestas kaip ivykis/Urbanistine kulturiniu funkciju studija: monografija. Vilnius: Kitos knygos. ISBN 978-609-417-035-2

Congress for the New Urbanism, CNU charter [interaktyvus], [ziureta 2013 05 01]. Prieiga per interneta: www.cnu.org/ aboutcnu/

Daunora, Z. J. 2010. Tvarumo ir darnos veiksniai planuojant urbanistine pletra, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 34(4): 208-215.

Dijokiene, D.; Dzervus, P. 2011. XX a. masines statybos gyvenamuju kompleksu fenomenas Lietuvoje europiniame industrines statybos kontekste, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 35(2): 92-103. http://dx.doi.org/10.3846/tpa.2011.11

Dringelis, L. 1980. Trumpalaikio poilsio salygos besivystanciuose Lietuvos TSR miestuose, Lietuvos TSR architekturos klausimai, sas. III: 3-19. UDK 711.558(474.5):712.253.

Grahn, P.; Stigsdotter, U. A. 2010. The relation between perceived sensory dimensions of urban green space and stress restoration, Landscape and Urban Planning 94: 264-275. http://dx.doi.org/10.1016/j.landurbplan.2009.10.012

Grecevicius, P. 1981. Rekreacinio aptarnavimo sistemos objektu vieta Vilniaus teritorineje strukturoje, is Geografija. Vilnius: Mokslas.

Grunskis, T.; Nekrosius, L. 2004. Istorines-sociolukturines krantiniu raidos salygos Lietuvos miestuose iki XX a., Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 28(1): 9-17.

Jacobs, J. 1961. The death and life of Great American cities. New York: Vintage books.

Jakovlevas-Mateckis, K. 2005. Miesto raida ir zeldynu socialinis vaidmuo, is Parkas mieste--socialinis ir ekonominis veiksnys: tarptautines konferencijos medziaga, spalio 7 d. 2005, Vilnius, 15-25.

Jakovlevas-Mateckis, K. 2006. Miesto zeldynu problemos ir ju socialine paskirtis, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 30(1): 3-14.

Jakovlevas-Mateckis, K.; Dringelis, L.; Dimindaviciute, D. 2007. Lietuvos miestu zeldynu urbanistiniu normu sudarymo principai ir pasiulymai, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 31(2): 108-117.

Katkevicius, A.; Pridotkiene, L.; Grecevicius, P. 2012. Kai kurios teritoriju planavimo izvalgos ir tendencijos, galincios tureti itakos atnaujinant viesasias rekreacines erdves miesto gyvenamuju namu rajonuose, Journal of Architecture and Urbanism 36(2): 83-90. http://dx.doi.org/10.3846/20297955.2012.697712

Kavaliauskas, P.; Veteikis, D.; Sulciene, I.; Rascius, G. 2013. Krastovaizdzio formavimo (siektinu krastovaizdzio etalonu) metodika [interaktyvus], [ziureta 2013 05 01]. Prieiga pe interneta: http://www.am.lt/VI/files/File/Darbotvarke/ PK_Krastovaizdzio%20ataskaita_red.pdf

Kavaliauskas, P. 1987. Krastotvarkos koncepcija Lietuvoje: raida ir problemos. LTSR MA Mokslo darbai. Geografija 23: 122-141.

Kaplan, S. 2001. Meditation, restoration, and the management of mental fatigue, Environment and Behavior 33: 480-506. http://dx.doi.org/10.1177/00139160121973106

Kaplan, S. 1995. The restorative benefits of nature: toward an integrated framework, Journal of Environmental Psychology 15: 169-182. http://dx.doi.org/10.1016/0272-4944(95)90001-2

Kaplan, R.; Kaplan, S. 1989. The experience of nature: a psychological perspective. New York: Cambridge University Press.

Lavrinec, J. 2009. Tranzitines vietos kaip nerimo vietos ir zaidimu aikstele, Inter-studia humanitatis 8: 65-72. ISSN 1822-1114.

Lynch, K. 1981. Good city form. Cambridge, MA: MIT Press.

Markeviciene, J. 2012. The spirit of the place--the problem of (re)creating, Journal of Architecture and Urbanism 36(1): 73-81. http://dx.doi.org/10.3846/20297955.2012.679789

Mitchell, R.; Popham, F. 2008. Effect of exposure to natural environment on health inequalities: an observational population study, Lancet 372: 1655-1660. http://dx.doi.org/10.1016/S0140-6736(08)61689-X

Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta 2003-09-11 LR Vyriausybes nutarimu Nr. 1160, Zin., 2003, Nr. 89- 4029 ir 2009-09-16.

Nekrosius, L. 2012. Sovietiniu metu architektura kaip kulturos vertybe. Vilniaus atvejis, Journal of Architecture and Urbanism 36(1): 38-53. http://dx.doi.org/10.3846/20297955.2012.679786

Nielsen, T. S.; Hansen, K. B. 2007. Do green areas affect health? Results from a Danish survey on the use of green areas and health indicators, Health Place 13: 839-850. http://dx.doi.org/10.1016/j.healthplace.2007.02.001

Nordh, H.; Hartig, T.; Hagerhall, C. M.; Fry, G. 2009. Components of small urban parks that predict the possibility for restoration, Urban Forestry & Urban Greening 8: 225-235. http://dx.doi.org/10.1016/j.ufug.2009.06.003

Perls, F.; Hefferline, R. F.; Goodman, P. 1970. Gestalt therapy. excitement and growth in the human personality. New York: Delta Book.

Petrulis, V. 2007. Politika architekturoje: reiskinio prielaidos sovietmecio Lietuvoje, Darbai ir dienos 48: 101-118.

Petrulis, V. 2005a. Nacionalinio savitumo strategijos sovietmecio Lietuvos architekturoje, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 29(1): 3-12.

Petrulis, V. 2005b. Sovietmecio visuomeniniu pastatu architektura Lietuvoje: stilistine raida ir sociokulturiniai kontekstai. Humanitariniu mokslu srities menotyros krypties daktaro disertacija [rankrastis]. Kaunas: VDU.

Pridotkiene, L.; Grecevicius, P. 2006. Rekreacine aplinka. Rekreacines architekturos objekto analizes ir vertinimo metodika. Klaipeda.

Ramanauskas, E.; Dringelis, L. 2011. Zemes sklypu pertvarkymo patyrimas planuojant miestu teritorijas, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 35(4): 285-294.

Rekreaciniu istekliu naudojimas ir vertinimas. 1985. V. Malisauskas (Red.). Vilnius: Lietuvos TRS Mokslu Akademijos Ekonomikos institutas. 196 p.

Samalavicius, A. 2011. Estetika urbanistikoje: Camillo Sitte izvalgos, Logos 69: 139-145.

Samalavicius, A. 2012. "Vietos dvasia" Christiano Norberg-Schulzo architekturos fenomenologijoje, Logos 71: 119-126.

Stauskas, V. 1976. Rekreacine architektura: objektas, uzdaviniai, diapazonas, Lietuvos TSR architekturos klausimai 5(1): 73-87.

Stauskas, V. 2006. Miestu zaliosios erdves socialiniu ir ekonominiu interesu balanso aspektu, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 30(1): 15-18.

Stauskas, V. 1991. Taikomieji sociologiniai tyrimai rekreaciniu rajonu ir centru projektavime--Sociologija Lietuvoje. KTU.

Stauskas, V. 2004. Naujausios tendencijos skveru architekturineje kompozicijoje / Lietuvos miestu zeldynu formavimo strategija. Klaipedos universitetas ir kt. Klaipeda. ISBN 9955-18-014-5.

Stauskas, V. 2012a. Architektura, aplinka, atostogos. Vytauto Didziojo universitetas. Kaunas.

Stauskas, V. 2012b. "Zalioji" urbanistika: naujo poziurio irprojektavimo metodo gaires ir problemos praktikoje (Lietuvos kurortu pavyzdziu) [interaktyvus], [ziureta 2013 04 03]. VDU. Prieiga per interneta: http://www.construction21. eu/lietuva/articles/lt/v-stauskas-alioji-urbanistika-naujo-poirio-ir-projektavimo-metodo- gairs-ir-problemos-prak-tikoje-lietuvos-kurortu-pavyzdiu.html

Svarbiausiu LTSR kurortu urbanistikos ir architekturos bukles tyrimai siekiant paruosti ju tolesnio architekturinio vystymo preliminaria programa. 1986. Lietuvos statybos ir architekturos mokslinio tyrimo institutas. Nr.81041677. Kaunas.

Tarptautiniu zodziu zodynas. 2005. Vilnius: Alma littera. 256 p.

Tutlyte, J. 2002. Rekreacine architektura Lietuvos kurortuose (1940-1990): kompleksinis kokybes vertinimas. Humanitariniu mokslu daktaro disertacija. VDU, Kaunas.

Ulrich, R. S. 2006. Evidence-based health-care architecture, Lancet 368: S38-S39. http://dx.doi.org/10.1016/S0140-6736(06)69921-2

Ulrich, R. S.; Simons, R. F.; Losito, B. D.; Fiorito, E. 1991. Stress recovery during exposure to natural and urban environments, Journal of Environmental Psychology 11: 201-230. http://dx.doi.org/10.1016/S0272-4944(05)80184-7

Ulrich, R. S. 1983. Aesthetic and affective response to natural environment, is I. Altman, J. F. Wohlwill (Red.). Human Behaviour and the Natural Environment. New York: Plenum, 85-125.

Ulrich, R. S. 1981. Natural versus urban scenes: some psychophysiological effects, Environment and Behavior 13: 523- 556. http://dx.doi.org/10.1177/0013916581135001

Urbonaite, I. 2012. Apleistu teritoriju reiksme formuojant miesto rekreacijos sistema, Mokslas--Lietuvos ateitis 4(2): 97-105.

Velarde, M. D.; Fry, G.; Tveit, M. 2007. Health effects of viewing landscapes--landscape types in environmental psychology, Urban Foresty and Urban Greening 6: 199-212. http://dx.doi.org/10.1016/j.ufug.2007.07.001

Vanagas, J. 1992. Miesto gyvenamosios aplinkos formavimas. Sociologinis aspektas. Vilnius: Technika. 56 p.

Vilnius 1900-2012: Naujosios architekturos gidas. 2011, 140-153.

Vilniaus fizinio aktyvumo vietos. 2013. VSI "Sveiko miesto biuras", duomenu baze, Vilnius.

Vilniaus miesto savivaldybes teritorijos bendrasis planas iki 2015 m. 2009. Vilnius. ISBN 978-9955-9599-2-22.

Vosyliute, A. 1993. Rekreacines kulturos bruozai: disertacija. Kaunas.

Whyte, W. 1980. The social life of small urban spaces. Washington, DC: Concervation Foundation.

Isvados

(1.) Posovietinio Vilniaus miesto viesuju erdviu harmonizavimas turetu buti vykdomas atsizvelgiant i jose besireiskianciu rekreaciniu funkciju turini, integruojant jas i bendra, tvariaisiais planavimo principais pagrista miesto rekreacijos sistema, uztikrinancia miesto (miestieciu) gyvybinguma ir kasdienio poilsio poreikius.

(2.) Sovietiniais metais samoningai vykdyta Vilniaus viesuju erdviu ideologizacija iskreipe klasikinio miesto erdvekuros tradicijas. Pasikeitus politinei santvarkai nutruko centralizuotas visuotines rekreacines sistemos valdymas, o tai neigiamai paveike ir Vilniaus miesto rekreaciniu erdviu raida.

(3.) Chaotiskoje masines statybos gyvenamuju rajonu erdvineje strukturoje nesudarytos salygos rekreaciniu funkciju ivairoves raiskai, kuriai reikalinga tam tikra erdvine struktura--percepciniai privatumo ir veikimo lygmenys.

(4.) Rekreaciniu funkciju erdvines raiskos kokybe lemia ne tik fiziniai veiksniai, bet ir su skirtinga rekreacine veikla susietos erdvines charakteristikos: begalines erdves pojutis, misko pojutis, vaizdingumas, biologines ivairoves ispudis, kulturiskumas, aktyvumas ir issukiai, socialumas, saugumas, atsitraukimas, tapatumas, nepertraukiamumas. Sios lankytoju psichologinio komforto dimensijos turetu padeti kurti efektyviai veikiancius ir ivairialypius miesto viesuju erdviu kompleksus isvengiant vien formalaus erdviu dizaino sprendiniu.

(5.) Miesto rekreacines funkcijas (rekreacinius objektus ir erdves) suskirscius pagal rekreacines veiklos grupes ir nustacius dominuojancias turtines nuosavybes tendencijas pastebeta, kad lauko rekreacines funkcijos ir kulturines rekreacijos funkcijos dazniausiai priklauso visuomeniniam sektoriui, o rekreaciniai objektai (ypac sporto, sveikatingumo, pramogines rekreacijos)--privaciam. Atviros rekreacines erdves yra labiau ekonomiskai ir socialiai prieinamos, aktyviau ir tiesiogiai veikia zmoniu savijauta, taciau neuztikrinti viesuju erdviu nuosavybes ir valdymo modeliai uzkerta ju tvarkymo kelius. Rekreaciniu objektu funkcinis turinys, objektu sklaida stipriai priklauso nuo rinkos ekonomikos svertu--kyla vartotojiskos kulturos persvaros pavojus.

(6.) Atliekant naturinio rekreaciniu funkciju pasiskirstymo Vilniaus mieste tyrima isryskejo dispersis-ka rekreaciniu funkciju sklaida ir segmentuotas ju pasiskirstymas pagal tipus skirtingu miesto daliu atzvilgiu. Senamiescio ir jo prieigu (didziausios rekreaciniu funkciju santalkos) erdvine raiska pasizymi tipu ivairove ir funkcine sinteze, to masines statybos gyvenamuju rajonu erdvines strukturos stokoja. Miesto gyvenamosiose teritorijose vyraujancios sportines rekreacijos funkcijos veikia adaptyviai, isnaudojant mokyklu ir darzeliu infrastruktura, taip atspindi rysku rekreaciniu erdviu trukuma lokaliu ir rajoniniu miesto veikimo lygmeniu.

(7.) Sudarytame esamu Vilniaus miesto rekreaciniu centru tinklo modelyje isryskejo rekreaciniu centru asis, kuri sutampa su Ozo gatve ir tampa dominuojanti miesto urbanistineje strukturoje, nepaisant to, jog truksta siuos centrus jungiancios rekreacines terpes, aiskiai isreikstu aktyvaus judejimo traktu, jungianciu gyvenamasias teritorijas su siais centrais.

INGA URBONAITE

PhD student, Dept of Urban Design, Vilnius Gediminas Technical University, Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lithuania. E-mail: inga.urbonaite@yahoo.com

Research interests: sustainable urbanism, urban recreation system, revitalization of living and public space in urban structures. Projects: author or co-author of detailed plans, public (sports) buildings, individual housing design.

Inga Urbonaite

Urbanistikos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lietuva

El. pastas inga.urbonaite@yahoo.com

Iteikta 2013 06 19; priimta 2013 08 28
1 lentel?. Medziu formos poveikis savijautai remiantis
prof. V. Karmazinu (Stauskas 2012a)

Table 1. Impact of a form of a tree on well being according
to Prof. V. Karmazinu (Stauskas 2012a)

Rusis Poveikis Forma

Stimuliatyviniai erzinantis astrios virsunes,
 ir jaudinantis nuozulnus konturai,
 kontrastingos formos
Sedatyviniai raminantis apvaliu formu lajos,
 ir slopinantis uzbaigtos formos

4 lentele. Miesto rekreaciniu funkciju erdviniai tipai

Table 4. Spacial types of urban recreational functions

Rekreacine Erdvinis Dominuojanti turtine
veikla pobudis nuosavybes teise

Kulturine Vidaus
rekreacija
 Visuomenine

 Lauko

Dvasine Vidaus Visuomenine
(sakralioji) *Privati
rekreacija Lauko Visuomenine

Sportine Vidaus Privati
(aktyvioji) Lauko Visuomenine
rekreacija

Pramogine Vidaus Privati
(atrakcine)
rekreacija Lauko Privati
 **Visuomenine

Laisvalaikio Vidaus Privati
(ugdomoji,
kasdiene) Lauko Visuomenine
rekreacija

Sveikatingumo Vidaus Privati

 Lauko Visuomenine

Isvykstamoji Vidaus Privati
(atostogu)
rekreacija Lauko Visuomenine

Pazintine Vidaus Visuomenine

 Lauko Visuomenine

Rekreacine Erdvines priklausomybes
veikla psichologine percepcija

Kulturine
rekreacija
 Viesa--pusiau viesa

Dvasine
(sakralioji) Privatumas
rekreacija

Sportine
(aktyvioji) Viesumas
rekreacija

Pramogine
(atrakcine)
rekreacija Viesa--pusiau viesa

Laisvalaikio Viesa--pusiau viesa
(ugdomoji,
kasdiene) Viesumas,
rekreacija pusiau privatu***

Sveikatingum Privatumas

 Viesumas

Isvykstamoji Privatumas
(atostogu)
rekreacija Viesumas

Pazintine Viesumas

 Viesumas

Rekreacine Miesto rekreacines funkcijos
veikla

Kulturine Koncertu sales, teatrai, muziejai, kino
rekreacija teatrai, galerijos, meno centrai, istorinio
 paveldo objektai, memorialai, ziemos sodai,
 miesto krantine

 Aikstes, skverai, estrados, amfiteatrai

Dvasine Maldos namai, kulto vietos,
(sakralioji) meditaciniai centrai*
rekreacija Sventvietes, piligrimines trasos, kulto vietos

Sportine Sporto centrai, sporto sales, maniezai
(aktyvioji) Sporto aikstes, hipodromai, stadionai,
rekreacija aktyvaus judejimo trasos (slidinejimo,
 dviraciu, begiojimo, rieduciu ir pan.) ir takai,
 atviri baseinai

Pramogine Pramogu centrai, sokiu centrai,
(atrakcine) zaidimu centrai, cirkai
rekreacija Atrakcionai, zaidimu aiksteles**, teminiai
 parkai, nuotykiu parkai, pramoginiai uostai

Laisvalaikio Vaiku ir jaunimo centrai, laisvalaikio studijos
(ugdomoji, ir klubai

kasdien?) Poilsio parkai, miesto darzai, sodai, takai,
rekreacija daugiabuciu kiemai ***

Sveikatingum Sveikatingumo centrai, viesosios pirtys,
 SPA centrai, sanatorijos, profilaktoriumai

 Maudyklos, papludimiai, siaurietisko ejimo
 trasos, sveikatingumo takai

Isvykstamoji Viesbuciai, rekreaciniai kompleksai,
(atostoge) poilsio namai

rekreacija Kempingai, stovyklavietes, misko parkai,
 vandens baseinai

Pazintin? Muziejai, istoriniai centrai, izymios vietos

 Nacionaliniai ir (ar) regioniniai parkai, istoriniai
 parkai, zoologijos sodai, pazintiniai takai

Pastaba. Zvaigzdute (*) pazymeta erdvines priklausomybes percepcija
priskirta tik konkreciai miesto rekreacinei funkcijai.

5 lentele. Vilniaus Senamiesciui ir jo prieigoms budinga rekreaciniu
funkciju erdvines raiskos ivairove

Table 5. Characteristic spacial expression of recreational functions
in Vilnius Old Town

Erdves tipas Savoka

Skveras Viesas dekoratyvinis sodelis, poilsio
 paskirties visuomenine erdve

Aikste Neuzstatyta miesto ar kitos gyvenvietes
 teritorija, gatviu ar keliu tinklo dalis

Amfiteatras Reljefinis statinys su scena ir kylanciomis
 ziurovu sedynemis

Atviri sporto Specializuotos sportines erdves,
aikstynai dazniausiai standartizuotu matmenu,
 su specifine danga

Visuomeninio Visuomenines paskirties pastatu vidinio
komplekso kiemo erdve, skirta viesam naudojimui ir
kiemas prieinama visiems

Kiemas Uzdaro perimetro (privati) erdve,
 dazniausiai apsupta (privaciu)
 gyvenamosios paskirties pastatu

Gatve Jungiamasis, tranzitinis miesto
 infrastrukturos erdvinis elementas su
 vaziuojamaja kelio dalimi

Pasazas Perejimo erdve tarp pastatu, skirta
 pestiesiems (ir dviratininkams)

Miesto Vandens telkinio kranto juosta, skirta
pakrante viesam poilsiui. C. Maughtin terminas--
 krantines tipo visuomenines erdves

Parkas Priziurimas naturalus arba ugdomas
 medziu ir krumu zeldynas poilsiui,
 pramogai ar gamtos apsaugai. Tai gali
 buti misko parkas, nacionalinis parkas,
 krastovaizdzio parkas, kulturos ir poilsio
 parkas, miesto parkas ir pan.

Sodas Kulturiniais augalais ir vaismedziais
 apsodinta zalioji erdve, skirta poilsiui,
 turinti pazintine, kulturine, ekonomine
 reiksme

Kampas Erdve ties gatviu sankryza, suformuota is
 keliu pastatu, sujungtu kampu

Terasa Reljefo elementas horizontaliu pavirsiumi
 arba horizontali pastato platforma,
 priklausanti pastatui ar pastatu grupei
 (gali buti tiek ant zemes, tiek ant stogo)

Erdves tipas Rekreaciniu funkciju raiska

Skveras Apzeldinta teritorija, daznai iprasminta
 paminklais ar skulptyromis. Senamiestyje
 susiformave vietoj nutrupejusiu istorines
 urbanistinines strukturos ar buvusiu kapiniu.
 Veikia gana pasyviai (del oficialios memorialines
 paskirties), taciau netruksta spontaniskos
 rekreacines veiklos (veikia kaip vaiku zaidime
 erdve, susitikimu, pasimatymu vieta, pietu
 petraukos vieta ir pan.)

Aikste Centrineje miesto dalyje vyrauja ivairaus tipo
 aikstes: visuomenines paskirties (pvz., Rotuses
 aikste); memorialines (pvz., Lukiskiu aikste);
 komercines (pvz., Europos aikste); reprezentacines
 (pvz., Daukanto aikste) paskirties

Amfiteatras Masiniu renginiu, festivaliu vieta (pvz., Kalnu
 parkas)

Atviri sporto Stadionai (pvz., Vetros stadionas), teniso
aikstynai kortai (pvz., Sereikiskiu parko prieigose),
 krepsinio ir tinklinio aiksteles, lauko treniruokliu
 aiksteles

Visuomeninio Erdve daznai naudojama ivairiems renginiams,
komplekso poilsiui, susitikimams (pvz.: VU kiem? ansamblis,
kiemas Nacionalines galerijos kiemas, Mokytoju namu
 kiemelis)

Kiemas Privaciam ar pusiau privaciam poilsiui skirta,
 dazniausiai apzeldinta, teritorija, priklausanti
 ja supantiems namams, naudojama vaiku zaidimu
 erdvei, ramiam gyventoju poilsiui

Gatve Rekreaciniu galimybiu raiska gatves erdveje labai
 priklauso nuo jos sudedamuju daliu tarpusavio
 organizacijos bei parametru (kelias (vaziuojamoji
 dalis), pesciuju saligatvio dalis, dviraciu
 vaziuojamoji dalis, apsaugine zeldiniu juosta,
 gatves perimetra formuojanciu pastatu fasadai,
 automobiliu stovejimo juosta, viesojo transporto
 stoteles). Dazniausiai gatves pesciuju dalis
 isnaudojama sportinei rekreacijai (pvz., begioti,
 aktyviai vaikscioti), tad labai svarbu, kad ji
 butu saugiai irengta, pageidautina, jog nuo
 vaziuojamosios dalies ja skirtu zeldiniu juosta.
 Ne maziau svarbus ir dviraciu takai, kurie
 naudojami aktyviam miestieciu poilsiui. Gatves
 erdve formuojanciu fasadu estetine kokybe bei tu
 pastatu funkcine ivairove lemia turistine
 pazintines rekreacijos trauk?

Pasazas Pasazo perimetra formuojanciu pastatu iejimo
 fasadai orientuoti i jo erdve. Daznai pasaze
 irengiamos kavines, vyksta gatves artistu bei
 muzikantu pasirodymai. Pasazo erdve negausiai
 apzeldinama, irengiama suolu ir fontanu. Tai
 viesam poilsiui skirta erdve. Nors paciame pasaze
 rekreaciniu funkciju ivairove yra gan apribota,
 erdve veikia kaip tranzitine, aktyvaus judejimo
 traktas (pvz., Vokieciu g.)

Miesto Vilniaus atveju centrineje miesto dalyje dominuoja
pakrante upes krantines: kietojo kranto--irengtos naudojant
 konstrukcijas (budinga Neriai centrineje miesto
 dalyje) ir minkstojo kranto--nesuformuotos
 gamtines arba papludimiui skirtos erdves (budinga
 Vilnelei), nors Vilniaus upiu krantines veikia
 kaip atsuktos nugaros krantines, kai miestas yra
 nusisukes nuo vandens (C. Maughtin terminologija
 (Grunskis, Nekrosius 2004)). Pagal galimybes
 reiskiasi ivairios vandens rekreacijos formos,
 veikia prieplaukos, pasivaiksciojimo ir dviraciu
 takai. Nors iki galo nesuformuotos, centrineje
 miesto dalyje upiu pakrantes veikia kaip
 daugiafunkces rekreacines erdves, ypac sekmingai
 veikia Neries krantines ir pievos (ties Baltuoju
 tiltu) simbioze, naudojama iskyloms, vejo sportui
 ir pan.

Parkas Parkuose reiskiasi praktiskai visos imanomos
 rekreacines funkcijos, priklausomai nuo oro,
 gamtiniu, erdvines strukturos salygy. Tai viena
 universaliausiu rekreaciniu terpiu, ir kuo joje
 reiskiasi daugiau rekreaciniu funkciju, tuo parkas
 yra patrauklesnis ir lankomesnis

Sodas Centrineje miesto dalyje esantys sodai turi istorine,
 kulturine reiksme, veikia kaip pazintines rekreacijos
 objektai. Skirta ramiam poilsiui, kontempliatyviai
 veiklai. Apskritai miesto sodai (darzai) veikia
 kaip bendravimo, kolektyvinio poilsio israiska,
 kartais turinti netgi versline prasme

Kampas Kartais apzeldinta, poilsiui irengta nedidele
 erdve, naudojama spontaniskai poilsio veiklai
 (pvz.: sedejimas, skaitymas, laukimas)

Terasa Veikia kaip apzvalgos taskai, turistu traukos
 objektai, siltuoju sezonu daznai veikia kavines,
 kartais vyksta koncertiniai pasirodymai
COPYRIGHT 2013 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2013 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Urbonaite, Inga
Publication:Journal of Architecture and Urbanism
Date:Sep 1, 2013
Words:7948
Previous Article:Metamorphosis of public spaces in Hungary or the question of context within the public spaces of the communist and post-communist period.
Next Article:The system of urban public spaces in the post-communist sociocultural context/Miesto viesuju erdviu sistema postkomunistineje sociokulturineje...

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2020 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters