Printer Friendly

Three stories from the margins of Lithuanian heritage protection/Is lietuviskos paveldosaugos parasciu: trys istorijos.

Ivadas

Perestroikos virsmas Sovietu Sajungoje atvere istorines atminties langus: per Lietuva nuvilnijo balsai, minintys uzsleptas praeities zaizdas. Nors kulturos paveldo praradimai sovietiniais metais nebuvo pati svarbiausia is patirtu politiniu bei socialiniu skriaudu, ju isviesinimas drasino ir brandino Atgimimo sajudi. Viesas paveldo problemu svarstymas 1986-1989 metais negrese tokioms grieztomis sankcijomis kaip atviravimas apie Lietuvos nepriklausomybes siekius. Ano meto visuomeninio gyvenimo dalyviai (tarp juir siu eiluciu autore) puikiai pamena, koki rezonansa turejo Dremos laiskas Sepeciui (Drema 1988) ir kiek vilciu buvo sudeta i Lietuvos kulturos fondo, Kulturos paveldo globos tarybos atverta alternatyva oficialiajai kulturos politikai. Visuomeniniu organizaciju iskeltas paminklosaugos atnaujinimo idejas paskelbe 1990-uju Kulturos kongresas (Lietuvos kulturos kongresas 1991) ir to meto spauda. Neiprastai skambanti paveldo savoka palaipsniui isstume sovietine ideologija dvelkianti paminklu termina. Kristalizavosi nuomone, kad kulturos paveldui issaugoti reikalinga trinare struktura, susidedanti is apsaugos valdymo, kontroles ir moksliniu tyrimu (Karciauskas ir kt. 1989). Tiketa, kad savoje nepriklausomoje valstybeje institucijos sutartinai darbuosis bendram labui, o tokia sritis, kaip medziaginio pelno nekuriantys kulturos paveldo objektai, privalo buti issaugota valstybes iniciatyva ir lesomis. Issaugota todel, kad yra nepakeiciama musu tapatybes liudininke, siejanti dabarti su praeitimi ir su tuo, ka paliksime ateities kartoms. Paveldo, kaip kulturinio tapatumo laido, apsaugos butinybe deklaravo Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992) ir Nacionalinio saugumo pagrindu istatymas (1996).

Pirmuju nepriklausomybes metu teisinems nuostatoms bei strateginiam paveldosaugos instituciju kurimo planui neturetume priekaistauti del analitinio zvilgsnio stokos ar polinkio i utopini mastyma. Principai ir sumanymai buvo blaivus, taciau dvidesimties metu tarpsnis, kuriame gyvenome po 1990 m. kovo 11-sios, pripildytas tokio kiekio permainu, kurios netelpa i naturalia vaga, normaliu ritmu pulsuojanti laika. Nesiliaujanti teisines bazes kaita, paveldosaugos instituciju pertvarkos, vis mazejanti valstybes atsakomybe uz kulturos pavelda neleido susiformuoti stabiliai organizacinei strukturai. Ka jau kalbeti apie isores gresmes--vertybiu transformacija globalumo akivaizdoje, vis gilesni vartotojisko poziurio isiskverbima, komerciniu interesu pletros galias. Atsigreze i lietuviskos paveldosaugos kelia per pastaruosius 20 metu, pastebetume, jog raida buvo leta ir nenuosekli. Vargu ar teisinga suversti kalte sovietiniu metu palikimui--juk pati paveldosaugos disciplina Lietuvoje dar tebera neisaugusi is paauglystes kompleksu. Taip godojamas tarpukario laikotarpis, daves solidziu moderniosios architekturos ir dailes vaisiu, dar vos tik ruose pagrinda paveldo apsaugai (Luksionyte-Tolvaisiene 2006).

Turint mintyje si sudetinga konteksta, straipsnyje nebus bandoma aprepti dvidesimties paveldosaugos sekmiu ir praradimu metu. Pasirinktas konkretus uzdavinys--patyrineti tris atvejus, reprezentuojancius elgesi su architekturos paveldu. Nors visi trys pavyzdziai is Kauno, juose atsispindi visai Lietuvos paveldosaugai budingi simptomai. Aptariant siuos objektus bus bandoma atpazinti bendrus negalavimo pozymius. Toks ir yra straipsnio tikslas--siekti didesnio aiskumo ir skleisti ji, nes gydymas prasideda tinkamai nustacius diagnoze. Pavyzdziu analize grindziama dokumentuotais faktais, taip pat paveldosaugos procese dalyvavusiu asmenu liudijimais.

Trys saugomomis vertybemis pripazinti Kauno objektai--gotikine Sv. Gertrudos baznycia, medinis dvarelis Baritonu g. 6 ir architekto Vytauto Landsbergio-Zemkalnio seimos namas--paveldosaugos akiratin pateko apie 1989 m. Taciau ju likimai klostesi visiskai skirtingai.

Isgelbeta Sajudzio bangos

Mazute murine Sv. Gertrudos baznycia yra vienas saviciausiu Lietuvos gotikos paminklu (LAI 1: 136). Ji pastatyta XV a. pabaigoje--XVI a. pradzioje (bokstas--XVI a. viduryje) miesto pakrastyje, ant kalniuko salia kelio i Vilniu. Kelias (dab. J. Gruodzio gatve) vede link Totoriu (skitu) vartu, nuo jo puikiai matesi baznycios pietu, rytu ir vakaru fasadai. Jiems suteiktos gotikines formos, o siaurine siena palikta net be langu. Pastatas atstovauja mazuju gotikiniu baznyciu tipui. Turi sudaro viena beveik kvadratinio plano (9,2x9,16 m) nava ir siauresne, siek tiek netaisyklinga presbiterija--ji pakreipta pietu link, kad butu geriau matoma nuo kelio. Zvelgiant i pastato visuma, atsiskleidzia archajiskos "ranku darbo" formos. XIX a. antroje puseje susiformavus Naujamiesciui, senasis Vilniaus kelias prarado svarba, pasikeite baznycia supanti aplinka. Tuomet is Nikolajaus prospekto (dabartines Laisves alejos) tebebuvo matoma "negrazioji" Sv. Gertrudos baznycios puse.

Prie baznycios ivairiu laiku veike rokitu, gailestinguju seseru (sariciu) ir marijonu vienuolijos. Marijonai cia isikure 1922 m. Jie padidino murinius vienuolyno pastatus prie vakarines sklypo ribos ir kreipesi i Kauno savivaldybe, prasydami leidimo 3 aukstu namui prie Laisves alejos. Miesto inzinierius kategoriskai priestaravo, kad toks svarbus senoves paminklas butu visam laikui uzdengtas. Taciau 1923 m. marijonai gavo leidima pasistatyti norima nama, kuriame irengtos nuomojamos krautuves, butai ir vienuolijos islaikomas studentu bendrabutis (Privaciu asmenu ... 1922). Uzdarius perimetrinio Laisves alejos apstatymo tarpa ir palikus tik arka i kiema, dideles skriaudos pastato apzvelgimui nepadaryta, nes palankiausios pastato architekturai apzvalgos galimybe nuo buvusio Vilniaus kelio isliko. Baznycia prarado tiesiogini rysi su judria gatve, bet kartu atsitvere nuo "profaniskojo" jos surmulio.

Sovietu valdzia 1948 m. Sv. Gertrudos baznycia ir vienuolyna uzdare. Baznycioje irengta medicinos technikos parduotuve, is pastato pasalinti altoriai ir kiti sakraliniai objektai. Vis delto kaip gotikos laikotarpio statinys ji 1963 m. itraukta i architekturos paminklu sarasa (AtR74). 1987 m. pradeti archeologiniai, 1989 m. architekturiniai baznycios ir jos aplinkos tyrimai, parengtas ir paminklosaugos institucijose suderintas projektas, leidziantis Komunistu partijos K. Pozelos rajono komitetui, isikurusiam buvusiame marijonu vienuolyne, statytis nauja korpusa prie J. Gruodzio gatves. Keturiu aukstu gelzbetoninis statinys ruosesi isprausti baznycia i anksta uzdara "sulini". Kalant i grunta masyvius konstrukciju polius, iskasta sventoriaus zeme, isversti XV-XVIII a. kapai. 1987 m. vasara aplinkui gilias pamatu duobes metesi zmoniu kaulai.

Pasipriesinti barbariskai partieciu masinai atrode visiskai neimanoma. Taciau situacija netiketai atsidure luzio laike. 1988 m. vasara isikure Lietuvos persitvarkymo sajudzio Kauno iniciatyvine grupe; pirmoji viesa jos akcija buvo mitingas del Sv. Gertrudos baznycios. Jame zmones isdriso tarti "ne" komunistu partijos rumo statybai. Prasidejo daugiau nei metus trukusi apgultis. Vienos komisijos siule griauti, kitos--pazeminti ir palikti, kai kas netgi sumane salinti 1923 m. statyta nama prie gatves, o "partini" pastata palikti. Protestuotojai nepasidave kompromisams--Lietuvos kulturos paveldo globos Kauno taryba ir Kulturos fondo taryba, Architektu sajungos Kauno skyrius rase peticijas valdzios istaigoms, platino jas spaudoje. Pagaliau buvo parengtas demontavimo projektas ir 1989-07-26 statinys pradetas griauti. Sv. Gertrudos baznycia islaisvinta is gelzbetonio gniauztu. Dabartine dvidesimtmeciu karta apie ta istorija dazniausiai nieko nera girdejusi. Sventorius islygintas, apzeldintas veja, nuo Gruodzio gatves atitvertas azurine tvorele. Atrodo, kad jokios dramos cia niekuomet ir nebuvo.

[FIGURE 1 OMITTED]

Rasydama anu ivykiu apmastyma 1989 m. rudeni, procesa ryzausi pavadinti sveikimo pradzia (Luksionyte-Tolvaisiene 1989). Realus rezultatas leido patiketi, kad neteisingus veiksmus imanoma sustabdyti, jog blaivus protas laimejo ir laimes ateityje. Valstybines institucijos, noredamos sugrazinti teisinguma, skyre lesu Sv. Gertrudos baznyciai tvarkyti. Restauravimo darbai vyko 1991-1994 m., jau nepriklausoma tapusi valstybe per Paminklotvarkos departamenta finansavo visus pastato isores atstatymo darbus dar pries grazinant objekta Baznyciai. Restauravimo koncepcija igyvendinta kvalifikuotai (architektes Irma Grigaitiene ir Irena Vaskeliene, veliau Nijole Svegzdiene). Pakeista perdanga (medines lubos), pagamintos trejos durys, atkastas gruntas aplink baznycia, aplinka isgrista plytelemis. Valstybe taip pat visiskai finansavo desiniojo soninio altoriaus lipdybos atstatyma ir visus didziojo altoriaus bei sakyklos restauravimo darbus: lipdyba, polichromija, auksavima. Visa kita atlikta aukotoju ir Marijonu vienuolyno lesomis. I LR kulturos vertybiu registra pastatas itrauktas 1992 m. Gotikine baznycia su baroko stiliaus altoriais ir sakykla 2002 m. paskelbta kulturos paminklu (unikalus objekto kodas 820). 2005 m. jai patvirtinta valstybine apsauga.

Teisiniu kliuciu pinklese

Antroji istorija--apie buvusi Petraviciu dvareli Baritonu g. 6. Medinis namas Baritonu ir Bugos gatviu kampe su 17 aru zemes sklypu--tai maza dalis kadaise cia buvusio priemiescio dvarelio. XIX a. antroje puseje--XX a. pradzioje jis uzeme 4,2 hektaro. Is pradziu priklause Konstancijai ir Juozui Urbonaviciams, 1878-1880 m. ji nusipirko bajorai Pranas ir Kazimiera Petraviciai (tuomet rasyta--Piotroviciai). Jie padidino buvusi nama--pristate sale ir veranda (Luksionyte-Tolvaisiene 2001: 144- 146). Pranas Petravicius 1893-1900 m. buvo Miesto dumos narys, vertesi sodininkyste, dalyvavo Kauno sodininku draugijos veikloje. Siai draugijai priklause dvarininkai Vincentas Capskis, Vladimiras Zubovas, Kazimieras Godlevskis, Jonas Zabiela, turtingiausi Kauno pirkliai, keli architektai ir net vyskupas Motiejus Valancius. Dvareli tarpukariu paveldejo 7 Petraviciu vaikai; zeme buvo isdalinta sklypais, o dali su senuoju namu ir oranzerija pereme dukte Eugenija, toliau puoselejusi sodininkystes uki. Sovietu okupacijos metais Petravicaite augino tabako daigus ir aprupino jais Kauno komendantura bei kariuomenes dalini. Turbut tai isgelbejo turta nuo nacionalizacijos. Sklypui su mediniu namu, sandeliu ir dviem oranzerijom paliktos privacios nuosavybes teises; 1950 m. puse sklypo nurezta, oranzerija perkelta arciau namo. Eugenija Petravicaite sovietiniais metais toliau augino geles, sodinukus, juos pardavinejo. Mire apie 1965 m. Kadangi seimos neturejo, juridiskai turtas atiteko i JAV pasitraukusiai seseriai, po kurios mirties 1980 m. namu valda pripazinta beseimininke ir perimta i miesto Vykdomojo komiteto fonda. Taigi, Petraviciu seimos rankose dvarelis issilaike 100 metu.

Pastatas atstovauja miesto dvareliu tipui, kuris Kaune buvo populiarus iki XIX a. vidurio, o dabar jau baigia visai isnykti. Tokius dvarelius miesto pakrasciuose statesi vietiniai bajorai. Placiai buvo zinomas Kauno gimnazijos prefekto Stanislovo Dobrovolskio Kartoflisku palivarkas, kuriame lankesi Adomas Mickevicius--jo vardu pavadinta gatve, prie kurios stovejo dvarelio pastatai (nugriauti XX a. 5-6 desimtmeciais). Baritonu gatves medinio namo sienos suklotos is tasytu, alyva imirkytu rastu, po virtuve--20 kv. m rusys, kurio sienos ir skliautas sumuryti is raudonu plytu. Pietineje namo dalyje buvo 46 kv. m sale ir didele droziniais puosta veranda. Sios patalpos buvo skirtos reprezentacijai ir ziemos sodui. Sale apsilde didele baltu kokliu krosnis. Priesais nama pasodintos dekoratyviniu rusiu egles, tuja, migdolmedis, po visa buvusio dvarelio teritorija issibarsciusios baltosios akacijos. Sodybos puosmena--didziuliai ivairiu atspalviu alyvu medziai, kiekviena pavasari apsipilantys vesliais ziedais.

[FIGURE 2 OMITTED]

Toks sodybos vaizdas isliko dar ilgokai po paskutines savininkes Eugenijos Petravicaites mirties. 1968 m. name isikure dailininkas profesorius Stasys Usinskas. Cia buvo jo keramikos ir meninio stiklo dirbtuve (siaurineje namo patalpoje isirenge degimo krosni). Usinskas name gyveno nepilnus seserius metus--1974 m. mire. Paskui iki 1989 m. namu naudojosi tapytojas Osvaldas Jablonskis. Jam issikelus, atsirado daug pretendentu, norinciu panaudoti nama komerciniams ir nekomerciniams tikslams. Kulturos paveldo globos Kauno taryboje kelis kartus svarstytas sio medinio dvarelio issaugojimo ir pritaikymo klausimas. 1989 m. spalio menesi i globos taryba kreipesi docente Irena Praneviciene, pageidavusi isigyti nama ir jame su seima apsigyventi. Tiek Taryba, tiek Kulturos fondas pritare, kad namas turetu islikti gyvenamasis ir priklausyti privaciam savininkui (Lietuvos kulturos paveldo... 1990). 1990 m. sausio 29 d. Praneviciene vel kreipesi del galimybes padalinti 17 aru sklypa Baritonu g. 6 ir jame statytis nama. Sklypo dalinimui Taryba nepritare. Pagerbiant S. Usinsko atminima, 1990 m. pastatui patvirtintas respublikines reiksmes istorijos paminklo statusas. 1990-1994 m. panaudos teise nama valde Dailininku sajungos Kauno skyrius, planaves cia irengti grafikos centra. Deja, per keleta metu Dailininku sajunga prarado finansavimo galimybes ir panaudos atsisake. 1996 m. Biznio kolegijos uzsakymu suplanuoti svarbiausi darbai avarinei buklei likviduoti (archit. R. Miliukstis). Toliau daug metu nieko nebedaryta, namas stovejo nenaudojamas. 2003 m. Kauno miesto savivaldybe perdave objekta Valstybes turto fondui, kuris pagal istatyma yra igaliotas vykdyti privatizavima. Sodybos detalusis planas, reikalingas privatizavimui, patvirtintas tik 2010 03 05 Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus isakymu (Del zemes sklypo ... 2010). Pagaliau sklypas su namo likuciais buvo privatizuotas; KPD pirmoji nekilnojamojo kulturos paveldo vertinimo taryba 2011 10 11 prieme nutarima Nr. VT-64 del sio objekto teisines apsaugos panaikinimo. 2011 12 08 namo likuciai nugriauti, pusantro simtmecio trukusi dvarelio istorija pasibaige ...

Sklypo detalusis planas

Rengiant detaluji plana, kuris pradetas 2005-02-14, buvo nustatytas kulturos vertybes laikinasis reglamentas. Ji 2007- 04-20 sudare paveldo apsaugos ekspertes Nijole Steponaityte ir Irena Vaskeliene. Reglamente nurodyta, kad sklypui taikoma konservacine paskirtis (islaikyti paskirti, artima pirminei), o namui--tausojantis saugojimas, issaugant turi, medziagiskuma, architekturini sprendima, elementus (jeigu bukles tyrimai parodys, kad islikusias konstrukcijas ir elementus galima panaudoti). Reikalaujama saugoti autentiska sklypo struktura, uzstatymo tanki, vertingus zeldynus. Patvirtinta, kad sklypo skaidyti negalima. Sklypo paskirtis gali buti bet kokia, jei nepazeidzia objekto vertinguju savybiu ir saugotinu elementu. Bet jei objekto issaugoti butu neimanoma, reiktu ji uzfiksuoti, o planuojant sklype naujas statybas, butina atlikti aplinkos analize, nustatant dominuojanti fonini auksti, akcentus bei uzstatymo tankuma ir pobudi. Pagal analizes isvadas bus parengtos paminklosaugos salygos projektavimui (Reglamentas 2007). 2007 m. rugpjucio menesi suderintas sklypo detalusis planas, kuriame laikomasi N. Steponaitytes ir I. Vaskelienes reglamento salygu. Plano patvirtinimo eiga uzsitese, nes jis neatitiko Kauno miesto bendrojo plano, pagal kuri sklypo zonoje buvo numatyta daugiaauksciu ir aukstybiniu gyvenamuju namu teritorija (sic!). Vis delto pirmenybe suteikta detaliojo plano sprendiniams. Tokiu budu sklypui Baritonu g. 6 2010-03-05 patvirtinta konservacine paskirtis ir mazaaukstes gyvenamuju namu statybos zemes naudojimo pobudis.

[FIGURE 3 OMITTED]

[FIGURE 4 OMITTED]

Detaliuoju planu iteisinta sklypo paskirti ir naudojimo pobudi galima laikyti kulturos vertybes interesu apgynimu. Taciau per visa ta laika namas kaip kulturos vertybe nyko iki apgailetino griuvesio. Laikinuoju reglamentu de facto sklype atvertas kelias naujai statybai. Kai 2008-2009 m. KPD buvo daroma medines architekturos stebesena (monitoringas), Baritonu gatves namas i apziurimu saugomu objektu sarasa neitrauktas--taigi, liko "nepastebetas". Kulturos vertybiu registre apie si objekta, kurio unikalus kodas 16579 (ankstesnis kodas--IR329), detalesnes informacijos nepateikiama, vertingaja savybe nurodytas faktas, kad pastate 1967-1974 m. gyveno dailininkas Stasys Usinskas (Kulturos vertybiu registras 16579). 2011 12 08 namo likuciai buvo nugriauti, sklypas isvalytas ir paruostas naujoms statyboms.

Grazus, bet netikras

Trecioji istorija apie architekto Vytauto Landsbergio-Zemkalnio nama Donelaicio g. 38 dar kitokia. Objektas 2005 04 18 buvo itrauktas i Kulturos vertybiu (statiniu) sarasa (kodas S1021), is jo perkeltas i Kulturos vertybiu registra su unikaliuoju objekto kodu 30617. Irasant nustatytos istorine bei architekturine vertes, isvardinti saugotini elementai (Pilnas aprasas ... 2005). Nurodyti sie saugotini vertingi statinio elementai ir dalys, suformuoti iki 1940 m.: turis (isskyrus statinio siaurine dali), stogo forma (slaitine), stogo dangos konstrukcija (mediniu gegniu--pietines, dalies rytines ir dalies vakarines stogo daliu), kiti stogo elementai (pietines dalies trikampis stoglangis, vakarines dalies kaminas), fasadu architekturinis sprendimas, fasadu architekturos turines detales. 2005-04-29 LR kulturos ministro isakymu pastatas pripazintas valstybes saugomu.

Landsbergio suprojektuotas kotedzas, pastatytas 1932 m. per labai trumpa triju menesiu laikotarpi (Landsbergu Vytauto ir Onos ... 1932), atstovauja kaunietiskajai modernizmo mokyklai. Atsiminimu knygoje architektas Vytautas Landsbergis-Zemkalnis (1893-1993) smulkiai apibudino savo seimos namo sandara, statybos eiga, 1949 m. ivykusia nacionalizacija ir ilgamecius bergzdzius bandymus turta susigrazinti (Landsbergis-Zemkalnis 2009: 255-258). Jis pats ragino Architektu sajunga, kad issirupintu gauti nama, taciau siai neparodzius iniciatyvos, patalpos buvo suteiktos Dailininku sajungos Kauno skyriui. 1989-1992 m. name veike Sajudzio bustine. 1991 m. nekilnojamasis turtas grazintas architektui Vytautui Landsbergiui-Zemkalniui, kuris ji 1992 m. dovanojo sunui Gabrieliui, o 1997 m. puse namo is brolio nupirko Vytautas Landsbergis.

Kaip nurodyta Kulturos paveldo centro Dosje, 1992-1993 m. buvo padarytas namo paaukstinimas, suderintas su architektu Zemkalniu. Pasak paminklosaugininkes architektes Irmos Grigaitienes, ji Kacergineje kalbejosi su Zemkalniu, kuris sutiko, kad nefunkcionalios terasos vietoje butu pristatytas gyvenamasis kambarys. Landsbergiai nama nuomojo kompiuterines grafikos bendrovei "Studija X" (mazdaug iki 2004 m.). Architekto sunus, tuo metu drauge su paveldosaugininkais dalyvave namo apziuroje, sieke ji kuo skubiau parduoti ir neatrode susirupine autentiskumo issaugojimu. Pastata nupirko verslininkas UAB "Remil" generalinis direktorius Gintaras Rapkauskas su zmona Diana (bendrove perveza durpes ir ju produktus i Europos salis). Jie pageidavo uzstatyti viena arba du namo aukstus, taciau del paveldosaugos istaigu reikalavimu apsiribojo remontu ir priestatais. Darbai vyko 2004-2005 m. (projekto vadove architekte Regina Tumpiene).

[FIGURE 5 OMITTED]

Sio proceso metu pastatas buvo irasytas i registra ir paskelbtas valstybes saugomu (Dosje 2005). Laikinoji sostine gyre verslininka, norinti sukurti ir islaikyti tarpukario Lietuvos sostines dvasia ir padaryti miesta grazesni. Rasyta, kad nepaisant komercines namo paskirties, ateityje cia galbut netgi vyks ekskursijos, kuriu dalyviai bus supazindinami su Kauno praeitimi, architekturos istorija, V. Landsbergio-Zemkalnio asmenybe (Trainys 2004). Deja, realybe kitokia. 2010 m. rugsejo menesi, vykstant Europos paveldo dienoms, skirtoms temai "Seima ir kulturos paveldas", turto savininkai nesutiko atverti valstybes saugomo Landsbergio namo lankytojams, motyvuodami tuo, jog bus sutrukdyta darbo rimtis.

Landsbergiu namo eksterjere neliko nieko autentisko--turis paaukstintas, suformuota didziule istiklinta terasa pietvakariu kampe, nuimtas pirminis fasadu tinkas ir pakeistas nauju strukturiniu, medines verandos konstrukcijos pakeistos metalinemis, ji istiklinta tamsintu stiklu, laiptai ir cokolis padaryti is sviesaus dirbtinio akmens, kiemas isgristas moderniomis trinkelemis, stoge is kiemo puses pakelta mansarda, joje irengtos gyvenamosios patalpos, virs naujai uzdengto stogo iskilo metaliniai kaminai. Donelaicio gatves puseje uztverta "barokine" prasmatni tvora, kokios zymusis kaunietisko modernizmo architektas ne susapnuoti negalejo. Atiduodant duokle istorijai, pietu fasade 2008 m. pakabinta lenta su irasu, kad 1989-1992 m. name vyko Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio Kauno skyriaus tarybos posedziai (lentos autorius dizaineris Jonas Venckunas, 2008 m.), o prie iejimo--Vytauto Landsbergio-Zemkalnio portretinis bareljefas (skulptorius Vytautas Narutis, 1998 m.). Fasade pritvirtintas Lietuvos kulturos paveldo zymuo. Taigi, visiskai perkurtas pastatas su kico elementais visuomenei pristatomas kaip valstybinio apsaugos rango vertybe ...

[FIGURE 6 OMITTED]

Irasant pastata i registra 2005 m. balandzio menesi, jau buvo prasideje kapitalines renovacijos darbai, buvo aisku, kad gresia pakitimai. Rankrastiniame KPC statinio Dosje (uzpilde V. Didzpetris, 2005-04-13) saugomais ivardinti elementai ir dalys, suformuoti iki 1940 m., t. y. pastato turis be siaurinio priestato, atsiradusio 1993 m. (kuris labiausiai pakeite autentiska namo turi). Issamiau nei elektronineje apraso versijoje nurodytos saugomos fasadu turines detales (balkonas ir jo tureklai, tamburas), fasadu apdaila (tinkas), trikampis stoglangis, kaminas, pietinio fasado bei tamburo langu dalijimas, pirmojo auksto kapitalines sienos ir pertvaros. Aprasa papildancioje fotofiksacijoje matyti, kad jau nebelike charakteringos modernistines stogo tvoreles, taciau dar tebera tinkline tvora prie gatves (ji i saugomu elementu sarasa neitraukta). Siuo metu Kulturos vertybiu registre objekto vertingosios savybes aprasytos lakoniskai: Staciakampio plano, 2-ju aukstu pastatas su rusiu ir mansarda. Jo turis ir kompozicine raiska atsiskleidzia dinamiskai, kintant apzvalgos taskams (Kulturos vertybiu registras 30617).

[FIGURE 7 OMITTED]

Namas taip atnaujintas, kad laikyti ji tarpukario statiniu nebera pagrindo. Jo isvaizda radikaliai pakeite 1993 m. antstatas, naujos sienu, cokolio, laiptu, tamburo, stogo, kamino apdailos medziagos, taip pat kampines terasos istiklinimas, kuri 2006 m. suderino KPD Kauno teritorinio padalinio vadove Irena Vaskeliene. Labiausiai aki rezia puosni "barokine" tvora su vartais, primenanti "naujuju lietuviu" pilaites.

Apibendrinimai

Sios istorijos, be kitu svarbiu dalyku, mums byloja apie teisinguma ir teisetuma kaip dvi skirtingas prieigas, sutinkamas paveldosaugos sistemoje. Tuo metu, kai zmones rinkosi ginti Sv. Gertrudos baznycios, juos vienijo pasipriesinimas sovietinei ideologijai ir pagarba sakraliajai erdvei. Sios nuostatos jungesi i socialinio solidarumo jega, pries kuria neatsilaike gelzbetonines statinio konstrukcijos. Pamastykime, ar sprendimas butu buves toks pats, jei pastato savininke butu buvusi ne komunistu partija, o kokia nors komercine bendrove? 1989-siais--galbut, taciau siandien to jau neimanoma isivaizduoti. Pozelos rajono partieciai bylinetusi teismuose, nes vadovavosi galiojanciu projektu, parengtu Paminklu restauravimo instituto specialistu. Taciau visuomene kvestionavo ne juridini teisetuma, bet etini teisinguma. Ir buvo teisi.

Registrinio pastato Baritonu g. 6 issaugojima turejo organizuoti savivaldybe, nes medinio namo restauravimas yra brangus ir privaciam asmeniui sunkiai iveikiamas. 1990 m. daugelis mane, jog valstybe gali geriau issaugoti pavelda nei privatus savininkas. Deja, si nuostata nepasiteisino. Kauno miesto savivaldybe 16 metu laike pastata nenaudojama, ir, kol neskubedama tvarke dokumentus privatizavimui, namas sugriuvo.

Atkurus nepriklausoma valstybe, nusavinto turto grazinimas (architekto Vytauto Landsbergio-Zemkalnio namo atvejis) vertintas kaip teisybes atkurimas--tiketasi, jog tikrieji seimininkai geriausiai pasirupins pastatu. Taciau Landsbergiu seimai namo nebereikejo. Neparodyta ir geros valios issaugoti ji atvira visuomenei kaip memorialini objekta. Nusvere komercinis interesas, o naujieji savininkai, nesigilindami i pastato verte bei charakteri, skubiai suderine reikiamus dokumentus, ivykde siuolaikiska remonta, kuris visiskai istryne tarpukario dvasia.

Pastarosios dvi praradimu istorijos atspindi vertybiu krizes situacija Lietuvoje. Liberalizmo ir laisvos rinkos salygomis visuomenes teise i kulturos pavelda tampa vis sunkiau apginti. Paveldosaugos istaigos dazniausiai apsiriboja formaliomis teisinemis proceduromis, nesiulydamos savininkams alternatyviu issaugojimo galimybiu, nes tokiems pasiulymais reikia kurybiskumo ir asmenines atsakomybes. Jeigu veiksmai isigyjant, pritaikant, tvarkant ir keiciant paveldo objekta atliekami teisetai, ju moralumo (teisingumo) ir profesionalumo valstybines institucijos nekvestionuoja. Placioji visuomene apsipranta su paveldo objektu atnaujinimais ir pertvarkymais. Kasdieneje aplinkoje matomi abejotinu renovaciju atvejai kuria ivaizdi, kad su paveldu leistina elgtis vis laisviau.

Norint sia realybe keisti, butinas sutarimas, kad nepakanka apsiriboti teisetais veiksmais, t. y. laikytis utilitaraus legalizmo. Pripazindami prigimtine zmogaus teise i autentiskas kulturos vertybes, turime daryti si ta daugiau, nei privalu pagal istatymo raide. 2005 m. Europos Tarybos priimta Faro konvencija del kulturos paveldo vertes visuomenei skelbia, jog kulturos paveldas--tai is praeities paveldeti istekliai, kuriuos zmones identifikuoja kaip savo vertybiu, tikejimu, ziniu ir tradiciju atspindi bei raiska. Saugojimo procese dalyvauja paveldo bendruomene, siekianti per viesuosius veiksmus perduoti kulturos faktus ateities kartoms. Paveldas yra atminties, supratimo, tapatumo, sanglaudos ir kurybiskumo saltinis, jis padeda ugdyti taikia ir stabilia visuomene. Argi abejojame, kad Lietuvai siandien to reikia?

doi: 10.3846/20297955.2012.679787

Literatura ir saltiniai

Del zemes sklypo prie pastato K. Bugos g. 37 / Baritonu g. 6 detaliojo plano patvirtinimo. Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 5 d. isakymas Nr. A-834 [interaktyvus] [ziureta 2011 01 04]. Prieiga per interneta: http://www.kaunas.lt/index.php?1706474923.

Dosje 2005. Kulturos paveldo centras. Statinio aprasas: Donelaicio g. 38, Kaunas. Uzpilde Vytautas Didzpetris, 2005 04 13.

Drema, V. 1989. Apie kulturos paminklu bukle: Atviras laiskas [LKP CK sekretoriui Lionginui Sepeciui], is Europa 1988. Vilnius: 281-308.

Karciauskas, V. ir kt. 1989. Busimoji paminklosauga, is Literatura ir menas, 1989 08 05, 32: 2-3.

Kulturos vertybiu registras 16579 [interaktyvus], [ziureta 2011 01 04]. Prieiga per interneta: http://kvr.kpd.lt/heritage/ Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16579.

Kulturos vertybiu registras 30617[interaktyvus] [ziureta 2011 01 04]. Prieiga per interneta: http://kvr.kpd.lt/heritage/ Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30617.

Lietuvos architekturos istorija. Nuo seniausiu laiku iki XVII a. vidurio. 1987. T. I. Vilnius: Mokslas.

Landsbergis-Zemkalnis, V. 2009. Is atminties ekrano: rasyta ir pasakota [sudare ir parenge Vytautas Landsbergis]. Vilnius: Versus aureus.

Landsbergu Vytauto ir Onos statybos darbai Donelaicio g. 16 (1932-1942). Kauno apskrities archyvas. KAA, F. 218, ap. 2, b. 1106.

Lietuvos kulturos kongresas. 1991 (sud. G. Kvieskiene). Vilnius: Lietuvos Respublikos Kulturos ir svietimo ministerija. 841 p.

Lietuvos kulturos paveldo globos tarybos veiklos metmenys. 1989 V 30-1990 II 19. Kaunas, 1990 (rotprinto leidinys): 18-19.

Luksionyte-Tolvaisiene, N. 2001. Gubernijos laikotarpis Kauno architekturoje. Svarbiausi pastatai ir ju kurejai (1843- 1915). Kaunas: VDU leidykla.

Luksionyte-Tolvaisiene, N. 2006. Kam Lietuvoje reikia kulturos paveldo? Archiforma 4: 94-97. Kulturos centras [interaktyvus], [ziureta 2011 01 06]. Prieiga per interneta: http://www.kamane.lt/Spaudos-atgarsiai/2007-metai/Kovas/ Architektura/KAM-LIETUVOJE-REIKIA-KULTUROS-PAVELDO

Luksionyte-Tolvaisiene, N. 1989. Sveikimo pradzia, Literatura ir menas, 1989 10 21.

Pilnas aprasas. 2005. Kulturos paveldo objektu paieska. Duomenu baze "Voruta". Namas Kaune, Donelaicio g. 38 [interaktyvus], [ziureta 2011 06 17]. Prieiga per interneta: http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=30617.

Privaciu asmenu ir istaigu prasymai statybos darbams vykdyti Laisves alejoje, statybu planai. 1922 m. Kauno apskrities archyvas (KAA), F. 218, ap 1, b. 31, lap. 34-40.

Reglamentas 2007. Tvarkomuju paveldosaugos darbu projektavimo salygos (Laikinasis apsaugos reglamentas), 2007-04-20, Nr. LR-07-21. Kauno miesto administracijos Miesto pletros departamento Urbanistikos skyriaus techninis archyvas, byla Nr. A-834/10 (2004-2010 m.): 51-54.

Trainys, V. 2004. I istorini pastata sugrizta tarpukario dvasia. Landsbergiu nama igijes verslininkas gaivins laikinosios sostines pavelda, Laikinoji sostine, 2004 10 05: 1-2.

Nuotraukos Nijoles Luksionytes 1989-1990, 2010-2011 m.

Nijole Luksionyte

Vytauto Didziojo universitetas, Menu fakultetas, Laisves al. 53, 44309 Kaunas, Lietuva El. pastas n.luksionyte@mf.vdu.lt

Iteikta 2011 11 15; priimta 2012 01 26

Professor at the Faculty of Arts, Vytautas Magnus University, Laisves al. 53, 44309 Kaunas, Lithuania. E-mail: n.luksionyte@mf.vdu.lt

PhD (Hp) in Humanities. Research interests: history of Lithuanian architecture of the 19th and 20th c., Lithuanian cultural heritage--theory and practice. Teaching courses: protection of architectural heritage, cultural policy, analysis of an architectural object.
COPYRIGHT 2012 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2012 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Luksionyte, Nijole
Publication:Town Planning and Architecture
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Mar 1, 2012
Words:3696
Previous Article:Contemporary architecture as cultural value. Vilnius case/Sovietiniu metu architektura kaip kulturos vertybe. vilniaus atvejis.
Next Article:Condition and problems of kaunas fortress/Kauno tvirtoves kulturos paveldo objektu bukle ir problemos.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2020 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters