Printer Friendly

The way of the Lithuanian language to Lithuanian army/Lietuviu kalbos kelias i Lietuvos kariuomene.

Jau XIX a. pradzioje pastebetos lietuviu nacionalinio susipratimo, atgimimo uzuomazgos, spejusios ryskiai pasireiksti caro valdzios po 1831 m. sukilimo uzdaryto Vilniaus universiteto aukletinio Simono Daukanto (1793-1864), veliau--vyskupo Motiejaus Valanciaus (1801-1875) ir kitu darbuose. Uzdarius Vilniaus universiteta, lietuviu jaunimas stengesi studijuoti kituose Rusijos imperijos universitetuose, tarp ju--ir artimiausiame Lietuvai Tartu (Estija) universitete ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1997), buresi i ratelius, draugijas, aktyviai dalyvavo lietuviu nacionalinio atgimimo veikloje, bendravo lietuviskoje spaudoje. Nors spauda po 1863 m. sukilimo buvo uzdrausta, taciau M. Valanciaus ir jo pasekeju pastangomis Prusijoje ji imta leisti ir knygnesiu gabenta i Lietuva bei slaptai joje platinta. Kadangi buvo uzdraustas mokymas mokykloje lietuviu kalba, steigtos slaptosios "daraktoriu" mokyklos, joms rasyti vadoveliai. Sioje veikloje aktyviai dalyvavo lietuviai studentai bei mokslus baige inteligentai. Taciau, neturint valstybingumo, bendrine lietuviu kalba bei lietuviska terminija kuresi nelengvai (Azubalis 1993, 1997a, 1997b; Azubalis, Builiene 1999).

Sio straipsnio tyrimo objektas--valstybines lietuviu kalbos idiegimas Lietuvos kariuomeneje 1918-1940 m.

Tyrimo tikslas--istirti, kaip Lietuvos kariuomenes kurimosi ir stiprejimo laikotarpiu i jos veikla buvo diegiama valstybine lietuviu kalba, kaip buvo kuriama lietuviska karybos terminija, kas buvo pagrindiniai jos kurimo iniciatoriai ir vykdytojai, kokios yra to meto ir dabartiniu lietuviskos karybos terminijos kureju veiklos sasajos.

Tyrimo metodai:

1. Karines lietuviskos periodines spaudos, skirtos Lietuvos kariuomenes karininkams, straipsniu apie lietuviu kalbos idiegima i kariuomenes veikla analize.

2. Archyviniu dokumentu analize.

3. Memuarines literaturos paieska ir analize.

Aprimus Nepriklausomybes itvirtinimo kovoms, Lietuvos vyriausybe susirupino lietuviu bendrines valstybines kalbos grynumu. Apie tai rase Antanas Vireliunas (1887-1925), pabrezdamas, kad buvo sudaryta "Komisija <...> Ministeriu Kabineto isakymu <...> visu mokslo sriciu ir visu praktikos gyvenimo reikalu terminams nustatyti ir suvienodinti.

Kiek atsimenu, tokia Komisija sudaryti iniciavo J. Jablonskis, turbut, paragintas tokios Latviu komisijos pavyzdzio" (Vireliunas 1923: 5). Pirmasis sios komisijos posedis ir ivyko 1921 m. balandzio 21 d. Jono Jablonskio (1860-1930) bute. Pirmieji komisijos nariai buvo Kazimieras Buga (1879-1924), Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakstas (1860-1938), Pranas Dovydaitis (1863-1942), Jonas Jablonskis (1860-1930), Pranas Masiotas (1863-1940), Antanas Smetona (1874-1944), Juozas Tumas-Vaizgantas (1869-1933), Adomas Varnas (18791979) ir A. Vireliunas. Jau per pora metu komisijos sudetis pakito. I ja buvo pakviesti kun. Morkus Morkelis (1893-1957), Izidorius Tamosaitis (1889-1943), Jonas Avizonis, M. Zinkevicaite, Jonas Martynas Laurinaitis (1894-1966). Is komisijos isejo J. Tumas-Vaizgantas (isejimo priezastis neaiski), A. Varnas (dvi priezastys: prastas komisijos darbo organizavimas ir nepakankamas atlyginimas uz darba joje), J. Avizonis (del sveikatos bukles), J. Jablonskis (del leto komisijos darbo). Taciau, kaip rase A. Vireliunas, J. Jablonskis iki pat 1923 m. sausio 18 d. "visuomet dalyvaudavo Komisijos ir ruosiamuju darbu komisijeles (vadinamosios "Darbo Komisijeles"--DK) posedziuose. Taciau sausio 18 d. jis visai atsisake dalyvauti tiek DK, tiek komisijos darbuose, motyvuodamas mazdaug tuo, kad is jos darbo nematas naudos, kad laikrasciu kalbai pagereti terminai vis tiek nepadesia, kad siu dienu laikrastininkams kalbos grynumas nerupis ir k." (Vireliunas 1923: 5). Toliau A. Vireliunas rase: "Isakyme, kuriuo sudaryta Komisija, numatyta visa eile komisijeliu, kaip antai: a) filosofijos ir teologijos; b) fizikos-matematikos ir gamtos mokslo; c) teknikos ir kt., jos turi buti sudaromos suinteresuotu valstybes istaigu. Ju tikslas sudaryti projektuojamuju terminu sarasai, kurie paskiau turi buti svarstomi Komisijos pilnaty. Lig siol tik viena Kr. Apsaugos M-ja buvo sudarius tokia komisijele telefonijos terminu reikalams.

Komisija buvo sudarius matematikos, literaturos, geografijos reikalams komisijeles. Praktika parode, kad Komisijos pilnaties posedziuose tik tie terminu sarasai maziau "sukliuva", kuriems svarstyti pries tai yra dalyvaves katras nors is kalbininku--J. Jablonskis arba K. Buga.

Todel buvo sudaryta vadinamoji "DK" is abieju ivardytuju kalbininku ir Komisijos sekretoriaus A. Vireliuno. Tai "DK", kartu su atatinkamosios sakos ar istaigos referentu, ir buvo pavesta apdoroti duodamuju Komisijai terminu sarasai. Praktika parode, kad ta "DK", posedziaudama kas savaite ne maziau kaip po du kartu, gali visai pakankamai paruosti darbo savaitiniams Komisijos posedziams" (Vireliunas 1923: 5-6).

Pirmasis straipsnis (Laurinaitis 1924) mus labiausiai dominancia tema--apie karybos terminijos kurima pasirode "Musu zinyne" 1923 m. Kadangi siame straipsnyje aptariama daug dalyku, kuriu dabar jau nebegalima betarpiskai patikrinti, nes kai kuriuos jame minimus saltinius turejo tik pats straipsnio autorius, straipsni atpasakosime itin nuosekliai. Taip pat sis straipsnis yra labai informatyvus, apzvelgiantis pacias lietuviskos karybos terminijos istakas.

Straipsnyje rasoma, kad poreikis tureti lietuviska karybos terminija kilo Rusijoje 1917 m., kai pradejo kurtis atskiri lietuviski kariniai daliniai. Pabreziama, kad tas kurimasis vyko stichiskai, nes Rusijoje tuomet susikures Lietuviu karininku sajungos Centro komitetas dirbo nerangiai ir tokiu daliniu organizavimu eme rupintis tik 1917 m. liepos menesi, o pirma leidima organizuoti "Lietuviu atsargos bataliona" Smolenske sis komitetas gavo jau is vyriausiojo bolseviku kariuomenes vado praporsciko Nikolajaus Krylenkos (1885-1938). Kiti lietuviski daliniai: "I Atskiras lietuviu batalionas", lietuviu kavalerijos eskadronas, "Atskiras lietuviu abazu (gurguoliu -A. A., D. B., R. K.-M.) batalionas", "I atskiras Sibiro Lietuviu Batalionas Vytauto Didziojo vardo" ir Kaukazo lietuviu batalionas (teturejes tik viena kuopa) buvo suorganizuoti paciu lietuviu kariu iniciatyva. Visi tie daliniai buvo tik atskiros lietuviskos saleles Rusijos kariuomeneje, neturejo bendros lietuviskos vadovybes. Todel oficialiai juose buvo vartojama rusu kalba, o lietuviu buvo tik ju vidaus kalba. J. M. Laurinaitis teigia, kad tik du priespaskutiniai daliniai rase isakymus lietuviskai. Zinant to meto Rusijos valstybes ir kariuomenes bukle, savaime aisku, kad "tokiose pakrikusiose situacijose niekas nesirupino iskovoti visoms dalims teise vartoti lietuviu kalba, niekas nesirupino ja ginti, niekas nesirupino karo rastu isleisti lietuviu kalba ir sudaryti karo terminologija, kad lietuviu kariuomene galetu lietuviskai mokytis ir isakymus leisti. Negeriau tuo atzvilgiu pradzioje buvo, rodos, ir pas estus, latvius, musulmonus ir ukrainiecius <...>. Vien tik lenkai bene bus vartoje oficialiai savo kalba ir savo statutus leide" (Laurinaitis 1924:181). Cia J. M. Laurinaitis turejo galvoje Rusijos kariuomenes generolo leitenanto Juzefo Dovboro-Musnickio (Dowbor-Musnicki, 1867-1937) 1917 m. liepos menesi Baltarusijoje suformuota I lenku korpusa, veliau sekmingai kovojusi pries bolsevikus. Kadangi gen. J. Dovboras-Musnickis buvo Juzefo Pilsudskio (Pilsudski, 1885-1935) politinis priesininkas, po 1920 m. is Lenkijos kariuomenes jis atsistatydino (Visuotine lietuviu enciklopedija 2004, t. 5: 100, 105).

Nesulauke pagalbos is virsaus, lietuviai kariai patys emesi iniciatyvos. Pirmieji zingsniai buvo zengti Voroneze 1917 m. vasara: "Cia podporucikas J. Sarauskas su praporsciku Variakoju surase kiek rikiuotes mokymo terminu ir kartu su J. Jablonskiu juos nustate <...>. Tuos pirmuosius terminus J. Sarauskas nuveze i Atskira lietuviu bataliona (jam esant Vitebske). Bet kadangi cia isakymai buvo rasomi rusu kalba, o mokymo beveik nebuvo--tie terminai sviesos nepamate. Pirma ir paskutini karta lietuviu komanda cia buvo pavartota 1918 m. pradzioj (vasario gale), kai batalionas gyne rusu cerkve nuo plesiku gaujos, kuri norejo "nusavinti" cerkves turtus" (Laurinaitis 1924: 81-82). Beje, sis batalionas anksciau buvo dislokuotas Galicijoje ir zygiuodamas dainuodavo lietuviskai, sukeldamas dideli gyventoju susidomejima. "Lietuviu atsargos batalione" Smolenske, nors ir skirta daug demesio kareiviu svietimui, lietuviu kalbos ivedimo klausimu nieko padaryta nebuvo. Ta pati galima pasakyti apie kavalerijos eskadrona. "Atskirame Lietuviu abazu batalione", esant jam Raudonojoje armijoje, matyt, isakymai buvo rasomi lietuviskai. J. M. Laurinaitis aptariamame straipsnyje pateike galbut pirma islikusi lietuviska karini dokumenta (skliaustuose--isblukusios ir jo paties atkurtos teksto dalys):

"ISAKIMAS Atskiram Lietuviu Abazu Batalionui. N 3

14/1 vasario diena 1918 metu. Eiliniam Skyriuj. [section] 1.

(Ske)lbiu, kad sia diena as stojau Batalijono virsininku. (Pa)matas: batalijono vyru visatino susirinkimo sios dienos protokolas. [section] 2.

Priede skelbiu istrauka is protokolo, pavestojo man (ba)talijono vyru visotino susirinkimo, apie admini(stra)cijos (rinki)ma: mane--batalijono virsininku, Bronisla(vo) Vasiliausko I transporto virsininku.

(P)riedas: Istrauka is visotino Batalijono susirinkimo protokolo.

[section] 3.

Atvykusi Batalijono komplektavimui veterinarijos (gy)ditoja Justina Kancleri-Drapa, itraukti i batali(jon)o sarasa ir uzrasyti pinigu mokejimui prie Batali(jo)no stabo sulig atestato, o visoms kitoms maiti(nim)o rusims I transporte nuo 15 sausio dienos s/m.

[section] 4.

Veterinarijos gydytoja Kancleri-Drapa skiriu (v)iresniuoju batalijono veterinarijos gydytoju.

[section] 5

Viresniajam veterinarijos gydytojui Kanclerui-Drapui (isa)kau rytoj sausio 2 diena, dalyvauti kaipo ekspertui komisijoj paskirtoje (isakimu) etapiniam ukes skyriuj "Echo" sausio 30 diena s/m, priemimui is 74 Inzinerines darbo druzinos arkliu, vezimu, pa(kinktu), ir kito ukes turto.

[section] 6.

Keiciant isakimo Batalijonui Na 2, [section] 3 paliepiu Voldemara Carnecki ir Alfona Deksni uzrasyti maitinimos:--pinigais prie batalijono stabo, visomis kitomis maitinimo rusims I transporte nuo (sau)sio 12 dienos 1918 metu.

Ukio Skyrius

[section] 7.

Tris tukstancius rubliu (3000 r.) gautu nuo 124 abazu batalijono virsininka prie rasto N 185 nuo sausio 31 dienos s/m. sulig paliepimo etapines transporto dalies uzveizdetojo nuo sausio nuo sausio 29 dienos s/m. N 89160, uzrasyti pinigi(n)ei kny-goi ieigosna i ukes sumas.

Pasirase laikinai pildas Batalijono Virsininko pareigas Carneckis. Rastvedis Deksnis" (Laurinaitis 1924: 82-83).

Matome, kad, lyginant su sia diena, lietuviu kalba sunkiai skynesi kelia i kariuomene. Vien sio pirmojo dokumento autoriai labai zenkliai buvo prasilenke ne tik su dabartine, bet ir su tuometine lietuviu kalbos gramatika ir sintakse. Bet tai buvo pirmosios pastangos vartoti lietuviu kalba kariuomeneje ir ju niekinti nevalia! "Kita vertus,--raso J. M. Laurinaitis,--pavarte ir siu dienu (1924 m.--A. A., D. B., R K.-M.) kariuomenes daliu isakymus, daug panasiai rasytu rastumem, ypac rasybos ir sintakses atzvilgiu" (Laurinaitis 1924: 83). Daugiau apie sio bataliono veikla diegiant lietuviu kalba ziniu nera.

Daugiausia toje srityje, J. M. Laurinaicio nuomone, nuveike "I Atskiras Sibiro Lietuviu Batalijonas Vytauto Didziojo vardo": "1919 m. geguzes 27 diena (Novo-Nikolajevs-ke) lietuviu karininku grupe,--porucikas Linkevicius, porucikas Tomkus, podporucikas Navakas, karuzas (straipsnio autorius paaiskina, kad tai--praporscikas--A. A., D. B., R. K.M.) Podgaiskis (Ignas Pasilys (1897-1941)--A. A., D. B., R K.-M.), karuzas Kasakai-tis, rasydami Lenku kariuomenes Vadui Rytu Rusijoje sutarties projekta del lietuviu kariuomenes dalies (batalijono, pulko) organizavimo lenku kariuomeneje, iraso punkta: "komanda ir kalba dalyje priverstinai lietuviu". Lenkai, priimdami visas salygas, prieme ir sita. Birzelio menesi pradejo organizuotis batalionas" (Laurinaitis 1924: 84). Terminai buvo verciami is lenku kalbos. Komandos buvo panasios i 1924 m. vartotas Lietuvoje. Kuopa vadinta "buriu", burys--"skyrium", rikiuote--"rinda", dalis--"kuopa". Podporucikas Pranas Klimaitis (1885-1940) ir porucikas Juozas Tomkus (1896-1940) isverte rikiuotes statuta, porucikas Kazys Navakas (1894-1945)--drausmes statuta. Sie karininkai nustate komandas ir rikiuotes terminus, juos net isspausdino. Buvo parengti kulkosvaidzio terminai. Taigi siame batalione buvo padaryta daugiausia, nes jame jau nebebuvo jauciama rusu itaka. Taciau zinant liudna sio bataliono likima, tiketis, kad koks nors rasytinis jo dokumentacijos palikimas butu islikes, sunku.

Apie bataliono likima rase jo vadas ats. mjr. Petras Linkevicius (1898-1981). 1919 m. lapkricio 25 d. Cerepanovo gelezinkelio stotyje, traukiantis i Tolimuosius Rytus, bataliono karininkus apsupo apie 30 bolseviku infiltruotu jo kareiviu. Pasipriesinimo metu zuvo karininkas Petras Cerneckis, kiti buvo paimti i nelaisve, uzdaryti i kalejimus ir lagerius. Gruodzio 9 d. penki karininkai: Alfonsas Navikas (kiles is Panevezio apskr.), Vytautas Kasakaitis (is Kauno), Steponas Malioris (is Rygos), Bronius Sukevicius (is Siauliu) ir Jonas Eidukas (is kur kiles, nezinoma) bei 3 kareiviai buvo uzkapoti kardais. Kareiviai, pasinaudoje bolsevikine betvarke, pamazu issibegiojo ir daugelis grizo i Lietuva. Pavyko grizti ir gyviems likusiems karininkams. Jie buvo iskeisti i bolsevikus, laikytus Lietuvos kalejimuose. Beje, daliai karininku gyvybe isgelbejo kareiviu lietuviskai parasyti laidavimo rastai: "Cekos pirmininkas klause mus, ka reiskia tie kareiviu parasai ir kas tuose lapuose lietuviskai parasyta. Turiu priminti, kad Steponaiciui (infiltruotu bolseviku vadeivai--A. A., D. B., R. K.-M.) reikalaujant, buvo surasytas atskiras kiekvienam karininkui laidavimo lapas. Surasytas jis buvo lietuviskai, kaip ir visas kitas susirasinejimas kad buvo vedamas batalione. Si aplinkybe, galima sakyti, stebuklingai isgelbejo likusiuju karininku gyvybes. Cekos nariams paaiskinau, kad tai laidavimas. Nesiteiraudami, kokios rusies tas laidavimas, cekos nariai savo tarpe, mums girdint, pradejo aiskinti, kad tai esas kareiviu laidavimas, kad mes esame lojalus raudoniesiems, nes, girdi, tikrieji kontrrevoliucionieriai jau sukapoti. Is tokio ju pasikalbejimo supratome esa issigelbeje" (Linkevicius 1939: 181-182).

Kritiskai J. M. Laurinaitis kalbejo apie Lietuviu karininku sajungos Centro komiteto, kuris buvo labai nerangus ne vien tik ivedant lietuviu kalba, bet ir kuriant karinius lietuviskus dalinius, veikla. Tik 1917 m. pabaigoje buvo sudaryta lietuvisku karybos terminu komisija. I ja iejo pirmininkas podporucikas J. M. Laurinaitis ir du civiliai, rekomenduoti Rusijoje gyvenusiu lietuviu inteligentu, kaip geriausiai mokeje lietuviu kalba: Vladas Pozela (1879-1960) ir Antanas Purenas (1881-1962). Pradzioje imtasi kurti rikiuotes mokymo terminus. Taciau del bolsevikines betvarkes komisijai buvo sunku susirinkti--tai pavyko padaryti tik 2 kartus. Apsvarstyta ir priimta apie 30 terminu. Taciau per suirutes ju rinkinelis dingo. Taigi i Lietuva buvo sugrizta tusciomis rankomis.

1918 m. pabaigoje Lietuvos kariuomenes kurimo darbas prasidejo Vilniuje. Dar net nesant Apsaugos ministerijos stabo, buvo ikurta Literaturos komisija: pirmininkas J. M. Laurinaitis, nariai--Staje (Stasys) Naginskas (1891-1955), Petras Ruseckas (1883-1945) ir Pranas Tvaronas (1891-1980). Sia komisija J. M. Laurinaiciui sudaryti pavede Stasys Silingas (1885-1962) Valstybes tarybos komisijos, kuriai buvo pavesta ginti Lietuva, vardu. Komisija pradejo darba, svarstydama pestininku rikiuotes komandas ir terminus. Kad darbas butu sekmingas, i talka buvo pasikviestas pripazintas autoritetas--kalbininkas J. Jablonskis. Jis dirbo labai atsakingai, neprasydamas jokio atlyginimo. Jau gruodzio menesi buvo isleistas pirmas karinis lietuviskas leidinys--"Pestininku rikiuotes kamandos ir terminai". Tai buvo pagrindas rikiuotes mokymui (taisykles imant is rusisko statuto) ir tolesniam darbui kuriant karybos terminija. Nemaza terminu buvo tebevartota ir 1924 m., nors kai kas ir buvo pakite: naujininkas virto naujoku, dome!--ramiai!, maldai kepures salin!--maldai kepures nusiimk!, istiesta rikiuote--ties-tine rikiuote, kuopa--burys, rata, pusrate--kuopa, puskuope, atsarga--rezervas, kamanda - komanda. J. M. Laurinaitis prisimena ir Literaturos komisijos savotiska savivaliavima del rezoliucija pasirasiusiojo asmens pavardes: "Viceministeris, kaip zinom buvo generolas Kondratavicius. Jis tuos terminus patvirtino ir rezoliucija rusiskai parase, be abejo, pasirasydamas. Literaturos Komisija, matydama dideli jo nepopuliaruma, pati jo negerbdama ir lyg nujausdama, kad jo valdzios dienos jau suskaitytos, nepadejo po rezoliucijos jo pavardes; ji kazkaip lyg pati dingo pirmame musu kariuomenes leidiny, kad daugiau nebepasirodytu" (Laurinaitis 1924:186). Kadangi niekas taip ir nepaklause, kodel nera tos pavardes, 1919 m., leidziant 2-aji leidima, buvo pasavivaliauta dar daugiau: paliekant ta pacia rezoliucija, kai kas jau buvo knyguteje pakeista. Knyguteje buvo 97 komandos ir apie 40 terminu.

Be pestininku rikiuotes komandu ir terminu, Vilniuje buvo sukurti igulos tarnybos terminai. Kaip sio darbo rezultatas 1918 m. Kaune buvo isleistas "Laikinasis garnizono (igulos) statutas", o patobulinus si leidini, 1920 m.--"Laikinasis igulos statutas". Vilniuje dar buvo svarstomi "Laikinasis drausmes (disciplinos) statutas" ir "Laikinasis karisku santykiu ir pareigu statutas". Jie veliau buvo isspausdinti Kaune.

Netekus Vilniaus, Lietuvos kariuomenes kurimo ir stiprinimo darbai vyko laikinojoje sostineje--Kaune. Vietoje Vilniuje sukurtos Literaturos komisijos Kaune buvo sukurtas Krasto apsaugos ministerijos Literaturos skyrius. Jame kariniu leidiniu leidimu pradzioje rupinosi tik vienas zmogus--karininkas P. Ruseckas. J. M. Laurinaitis pateikia P. Rusecko atsiminimus: "Jokios terminologijos komisijos, kaip dabar, nebuvo. Nebuvo ko ir pasiklausti, su kuo pasitarti, juo labiau, kad nebuvo ir laiko tam dalykui nei man, nei kitiems. Daugybe terminu prisieidavo "sudaryti" tiesiog susitikus su kuo nors stabo koridoriuje, gatveje ir t. t., nes as buvau pasidares tu terminu "autoritu" (autoritetu--A. A., D. B., R. K.-M.), nesant tikriems kalbos bei terminu autoritams. Staiga pasaukdavo i staba ir paklausdavo, kaip toki ar toki dalyka pavadinti. Pasiziurejes i lubas pavadindavau, nes kito isejimo nebuvo, todel kad reikejo keisti rusu kalba i lietuviu kalba. Tuo budu kuresi "Kariskas lietuviskai-rusiskas ir rusiskai-lietuviskas zodynelis", nes kiekviena zodi, termina, kur tik pagaudavau, irasydavau i judamaji (korteliu) zodyna. Daug netobulumu turejo ta mano po visa Lietuva medziojama terminologija, nes kiekvienai progai pasitaikius klausdavau kiekvieno, kas galejo daugiau manes zinoti, bet gi tas darbas tada uzkiso viena mus kariuomenes spragu--is tada daznai is oro pagautu terminu, kaip dabar matyti, didesne dalis ligi siai dienai laikosi ir dargi tvirtai prigijo" (Laurinaitis 1924: 87). Pamazu P. Ruseckas gavo pagalbininku. Pirmiausia--besimokiusi Voroneze ir baigusi gimnazija Kaune Jurgi Stuopi, kuris greitai "pasidare <...> desiniaja ranka, perrasinedamas <... > skubotai rasytus ir todel neaiskius rankrascius, net istaisydamas kalbos paklaidas, isdavinedamas i dalis knygas ir t. t. Zodziu, tai buvo uolus, niekam nematomas darbininkas" (Laurinaitis 1924: 87-88). Studentas Saliamonas Antanaitis (1894-1973) daug prisidejo prie artilerijos terminu rinkinio, kuris is pradziu isejo sapirografuotas, parengimo. Muzikas studentas Kazimieras Viktoras Banaitis (1896-1963) irgi daug cia pagelbejo. Taigi 1919 m. sapirografu buvo isspausdinti: 1) artilerijos terminai; 2) sautuvo ir kulkosvaidzio terminai--162 zodziai; 3) sautuvo terminai--118 zodziu (sudare komisija, kurios pirmininkas buvo P. Ruseckas, o nariai--karininkai Marijonas Jagucanskas (1890-?) ir Stasys Dirmantas (1887-1975); 4) laikinos komandos saudymui is kulkosvaidzio; 5) 28-ios raiteliu rikiuotes komandos (pasirase Krasto apsaugos ministerijos komisija--karininkai: pirmininkas Pranas Liatukas (1876-1945) ir nariai--Stasys Nastopka (1881-1939) ir Edvardas Adamkavicius (1888-1957). Tu leidineliu 1924 m. J. M. Laurinaitis nebeuztiko, bet ju terminai buvo surinkti "Kariskame lietuviskai-rusiskame ir rusiskai-lietuviskame zodynelyje", isleistame 1919 m. Jame buvo apie 1500 terminu. I zodyneli buvo sudeti visi terminai is anksciau minetu sapirografuotu leidineliu, taip pat prideti karo technikos (automobilizmo) ir karo teises terminai. Tai "buvo brangus darbas, kurio vaisiais daug kas pasinaudojo. Kadangi 1920 m. terminologijos srityje nieko nebuvo atskirai padaryta, tai <...> to karo zodynelio pasirodymu pasibaige pirmasis laikotarpis, kada terminologijos darbas ejo pusiau organizuotai ir labai sunkiose salygose. Taigi to pirmojo laikotarpio darbus su-mesdami matome, kad buvo paliestos karo dalyku sritys:

1) pestininku (rikiuotes mokymas),

2) artilerijos (patranka, kulkosvaidis, sautuvas),

3) kavalerijos (rikiuotes komandos),

4) technikos kariuomene (automobilis),

5) karo teise.

Buvo paliestos, bet toli grazu nepabaigtos. Tam nebuvo laiko ir jegu. Buvo duota tai, kas moketa ir galeta duoti. Darbas turejo eiti toliau, bet jau organizuotai" (Laurinaitis 1924: 88). Augant, tobulejant kariuomenei, pradejo augti ir kariniu spaudiniu (vadoveliu, instrukciju) skaicius. Jei 1919-1920 m. Literaturos skyrius pats rase, verte, leido, tai 1921 m. to darbo nebegalejo aprepti ji pakeites Karo mokslo skyrius, kuri sudare daugiau ir profesionalesniu darbuotoju. Bet spaudiniams rengti buvo reikalinga terminija. Jai toliau ruosti 1921-10-01 isakymu kariuomenei Nr. 236 sudaroma "Krasto Apsaugos Ministerijos Centrale Terminologijos Komisija" is karo mokslo skyriaus karininku: pirmininko--kpt. J. M. Laurinaicio, ir nariu--ltn. Kazio Kepalo ir ltn. Juozo Bukotos. Siai komisijai buvo iskeltas uzdavinys--parengti kariuomenei karo ir technikos terminija. Kaip raso J. M. Laurinaitis, "Ta viena Komisija negalejo dirbti paskirtaji darba, nes siu dienu karo mokslas ir technika yra labai isauge, turi daugybe saku--specialybiu, kuriu terminams nustatyti reikia ne tik kalbos, bet ir karo specialistu. Taigi tuo paciu isakymu buvo sudaryta dar padedamosios speciales Terminologijos Komisijos siose Kr. Aps. Ministerijos valdybose ir skyriuose: 1) Technikos, 2) Artilerijos, 3) Aviacijos, 4) Tiekimu, 5) Sanitarijos, 6) Veterinarijos, 7) Armijos Teisme ir 8) prie Kariuomenes inspektoriaus" (Laurinaitis 1924: 89). Darbo tvarka buvo numatyta tokia: specialiosios komisijos turejo paruosti joms reikalingus terminus ir siusti centrinei komisijai, o pastaroji, apsvarsciusi, pataisiusi--Svietimo ministerijos Terminologijos komisijai. Tik pastarosios komisijos patvirtinti terminai turejo tapti privalomais kariuomenei. Si darbo tvarka nelabai pasiteisino: prastai dirbo arba visai nedirbo specialiosios komisijos, labai ilgai trukdavo terminu tvirtinimas Svietimo ministerijos komisijoje. Mat pastaroji rinkdavosi karta per savaite ir sugebedavo per viena posedi apsvarstyti tik apie 100 terminu. Visi rekomenduoti priimti terminai dar buvo skelbiami "Lietuvos" dienrastyje ir po menesio, sulaukus atsiliepimu is skaitytoju, svarstomi dar karta ir tada galutinai paskelbiami "Svietimo darbo" (toliau--SD) zurnale. Taigi darbas vyko labai letai. O reikalingu spaudiniu leidyba sustoti negalejo. Todel 1923-02-19 isakymu kariuomenei Nr. 30 "Krasto Apsaugos Ministerijos Centrale Terminologijos Komisija" buvo pavadinta "Krasto Apsaugos Ministerijos Terminologijos Komisija". Ji buvo pavaldi karo mokslo skyriaus virsininkui. Si komisija gavo teise spresti, kuriuos terminus siusti Svietimo ministerijos terminologijos komisijai, o kuriuos tvirtinti paciai. Tokiu atveju terminai buvo skelbiami "Kario" bei "Musu zinyno" zurnaluose ir tapdavo privalomais. I komisija vietoje ltn. Juozo Liudviko Bukotos (1896-?) buvo paskirtas kpt. P. Ruseckas. Nauja tvarka pagreitino terminu kurimo ir tvirtinimo darba, bet komisijai teko didesne atsakomybe. Bet, kadangi du komisijos nariai--mjr. J. M. Laurinaitis ir vyr. ltn. Kazys Kepalas (1891-1966) priklause ir Svietimo ministerijos komisijai, tad galejo nuolat bendradarbiauti su didziaisiais Lietuvos kalbininkais. Anksciau minetuose zurnaluose paskelbtieji terminai buvo skelbiami su salyga, kad juos visa menesi nuo paskelbimo galima buvo kritikuoti.

Pagalbines specialiosios terminologijos komisijos irgi veike, sudarius jas priede prie mineto isakymo. Ju skaicius ir sudetis parodyti 1 lenteleje (Laurinaitis 1924: 90).

Siu komisiju parengtus terminus arba tvirtindavo centrine terminologijos komisija, arba siusdavo tvirtinti Svietimo ministerijos komisijai.

Darbas gerokai pasistumejo i prieki ir 1923 m. jau buvo patvirtinti 5 sriciu terminai. Jie pateikti 2 lenteleje (Laurinaitis 1924: 90).

Baigdamas si issamu straipsni, J. M. Laurinaitis pabreze: "Musu terminai yra padaryti is rusu kalbos, kuri yra lyg ir pagrindine kalba. Visai retai kur pavartota vokieciu kalba ir visiskai mazai prancuzu kalba. Taigi, imdami pagrindinius terminus is rusu kalbos, kuri yra musu kartai prieinamesne ir suprantamesne, neturetumem pamirsti, kad terminai yra daromi ne vienai siai dienai, kad jie pasiliks ir kitoms kartoms, kurioms rusu kalba jau bus labai tolima. Todel butu labai naudinga, kad terminologijos komisijos, kur tik galedamos, greta rusu kalbos termino statytu ir kitu (prancuzu, vokieciu, lenku ir latviu kalbu) bent po viena termina. Is to busimas musu karo zodynas pasidarytu zymiai turtingesnis" (Laurinaitis 1924: 91). Beje, terminai svarstymui buvo pateikti "Musu zinyne": Artilerijos terminai// Musu zinynas, 1923. Nr. 13, 16, 17; Kariuomenes Intendanturos tiekiamu dalyku terminai// Musu zinynas, 1923. Nr. 18; Kavalerijos terminai// Musu zinynas, 1923. Nr. 19; Minosvaidziu technikos terminai// Musu zinynas, 1923. Nr. 18; Terminai aviacijos reikalams// Musu zinynas, 1923. Nr. 10; Terminai Kariuomenes Teismo reikalams// Musu zinynas, 1923. Nr. 14; Terminai keliu reikalams// Musu zinynas, 1923. Nr. 10; Terminai telefonijos reikalams// Musu zinynas, 1923. Nr. 10, 11.

Lietuvos centriniame valstybes archyve (toliau--LCVA) yra storoka byla (LCVA. F. 929, ap. 6, b. 73), kurioje susegti dokumentai apie auksciau minetu komisiju sudaryma ir veikla. Idomesnius apzvelgsime. II karo apygardos virsininkas 1924 02 23 raste Nr. 382 is A. Panemunes kariuomenes vadui raso:

"Pranesu Tamstos, Ponas Vade, ziniai, jog kariuomenes dalys esancios priverstos vartoti barbarizmus rasamuose aktuose, reikalavimuose ir ivairiuose susirasinejimuose, kaip antai: komandirovka, isbrokojimas, ploscius, kurtka, raneas, bricka, sepa, lenciugas, napilnikas, cvekas, liktarnia, lopeta, viedras, lineika (kursyvas dokumentuose--musu--A. A., D. B., R. K.-M.) ir t. t., kadangi ligi siol dar nera oficialiai nustatytu terminu daugiau ukio srityje. Is man pavestos Apygardos daliu vadu negaliu reikalauti vartoti tikslesnius terminus, juo labiau kad kariuomenes Intendanturos nustatyti terminai <...> nera tikslus ir juju dauguma barbarizmai. Kariuomenes Intendanturos isduodamose turto knygose terminai taipogi nevienodi. Tokiu budu kariuomenes dalys neturi kuo pastoviai vadautis ir kiekviena savarankiai vartoja savotiskus barbarizmus.

Prasau Tamstos paredymo.

Pulkininkas (neiskaitomas parasas)

Karo valdininkas

Tiekimo Sk. Virsininkas (Grigaliunas)" (LCVA. f. 929, ap. 6, b. 73: 33).

Rastas vizuotas neiskaitomai pasirasyta rezoliucija: "Term. Kom. Pagreitinti terminu nustatymo darba. 24 III 7".

Krasto apsaugos ministerijos Terminologijos komisijos pirmininkas mjr. J. M. Laurinaitis savo 1924 08 24 raporte Karo mokslo valdybos virsininkui rase: "K. A. M. Terminologijos Komisija turi dabar surinkusi arti 4500-5000 terminu, surasytu atskirose kortelese. Tas skaicius gali dvigubai padideti siu metu pabaigoj, nes visos karo istaigu terminologijos komisijos yra prasytos baigti darba s. m. spaliu men. 1 d. Is tos medziagos tures susidaryti musu karo zodynas. Be to, tam zodynui reikes daug terminu isrinkti is Sv. Min. Termin. Komisijos paskelbtu terminu. Numatau, kad bendras zodziu skaicius gali isaugti ligi 15.000. Tokio dydzio zodynui sutvarkyti ir parasyti reikia didelis darbas padeti. Tas darbas dar sunkeja tuo, kad pagreciui manau rasyti du zodynus: viena rusiskai lietuviska, o kita lietuviska su 2-5 lyginamomis kalbomis (rusu, vokieciu, prancuzu, latviu, lenku), kiek tik bus galima ju prizvejoti. Rusiskai lietuviska zodyna reiketu surinkti siais metais. To padaryti nei vienas, nei vyr. leitenantui Kepalui padedant as negaliu, nes reikia redaguoti leidiniai, posedziauti K. A. M. Term. Komisijoj ir zodynai galima dirbti tik pripuolamai. O reikia, kad zodynui dirbtu maziausia du zmones, nes kitaip tektu laukti zodyno dar metus kitus. Kad zodyno darbas nestovetu ir tuo nedarytu zalos musu karo kulturai, prasau komandiruoti man i talka 2-3 menesiams 2 p. pulko vyr. leit. Maju, kuris jau yra iprates spaudos darbe ir pakankamai moka lietuviu kalbos. Manau, kad jis turetu gauti tokia pat (bataliono vado) alga, kaip dabar gauna. Vyr. leit. Majus pareiske, kad jis mielai pasidarbuotu karo zodynui" (LCVA. f. 929, ap. 6, b. 73: 34).

Kai kuriuose "Kardo" straipsniuose irgi nagrineti bendrieji lietuviu kalbos tobulinimo klausimai. Kpt. Juozas Jakubenas (1925: 11) buvo pries rusisku posakiu "peredal (soobcil) po telefonu" pazodinio vertimo vartosena Lietuvoje: "perdaviau (pranesiau) per telefona". Siule paskutinius du zodzius pakeisti vienu--"telefonu". Posaki, kuris irgi yra tiesioginis vertimas is rusu kalbos: "kas cia maiso, nemaisykit" siule keisti posakiu: "kas cia kliudo, nekliudykit".

"Kardo" zurnale kriptonimu N. N. pasirases asmuo rase: "Nors gyvename jau kelintus taikos metus, taciau iki siol nesulaukiame savo rastvedybos vadovelio. Tiesa, turime kelis kariuomenei isakymus, kuriais meginama kiek paaiskinti kai kurie atskiri klausimai, liecia rastvedyba, bet kadangi tie isakymai nesistematizuoti, o patys klausimai neuztenkamai isplesti, tai kiekviena dalis aiskina kaip ismanydama. Kai kurios dalys net pacios isleido savo rastvedybos taisykles, ir todel susidare tokia painiava, jog toliau apie tai tyleti nebegalima, nes kariuomenei tat nesveika" (1926: 289). Kritikavo "saviveikla" gaminantis daliu ir ju padaliniu kampinius antspaudus, karininku ir karo valdininku asmeninius antspaudus. Nebuvo nurodymu, kaip rasyti kariu tarnybos lapus, isakymus, lydrascius, raportus. Beveik netvarkomi buvo daliu archyvai. Todel rastvedybos vadovelis buvo tiesiog nepaprastai butinas. Deja, jo teko laukti gana ilgai--tokie vadoveliai ar mokymo priemones pasirode tik po 1990 metu.

Rengiantis Lietuvos Nepriklausomybes 20-meciui, karines kalbos issivystyma apzvelge plk. ltn. J. M. Laurinaitis: "Karine kalba vadinsiu ta kalba, kuri liecia karyba, kariuomenes organizacija, jos vidaus tvarka, mokyma ir aprupinima. Tai labai platus dalykai. Is vieno sono jie turi daug bendros reiksmes zodziu, o is kito sono reikalauja savisko galvojimo, atskiru savoku ir zodziu, kuriu kitoms tautos gyvenimo, mokslo ar darbo sakoms ne nereikia. Taigi karine sritis tautos kalba turtina. Bet tautos karine kuryba ir kartu jos bendrines kalbos turtinimas tegali eiti tautoje, kuri turi savo kariuomene. Tauta, kuri jos neturi, ne tik negali kurti karines kalbos, bet ir savo gyvaja kalba uztersia neisvengiamomis svetimybemis, ateinanciomis is svetimu kariuomeniu, kuriose tenka tarnauti vyrams. Ar seni tie laikai, kad ir musu tauta vertesi tokiais zodziais, kaip sinielius, pulemiotas, vzvodnas komandyras, okopas, feltfebelis, karaulas ir panasiomis rusybemis ar pusiau rusybemis, ejusiomis is rytu, ir masinpucke, kryge, regimientas, liuoduoti ir daugybe kitu vokietybiu, ejusiu is vakaru. Netruko ir pietu kaimyno zodziu--zivnastis, karuzas (chorazy), uzprovyti, strielba ir p. Toki palikima mes gavome, pradedami steigti savo tautine kariuomene. Is senosios Lietuvos kariuomenes beveik nieko nepaveldejome. Tada rastas dar nebuvo isigalejes, o emus vartoti rasta nukrypta i svetimas kalbas--gudu, lotynu, lenku. Is senesniu laiku dabartinei savajai kalbai tegavome raitininka, lotyniskos kilmes statuta ir bendresnes reiksmes kara, kariauti, kari, vada ir t. t. Antra vertus, jei senoji kariuomene ir butu turejusi savo tautine kalba, mes vis tiek maza tebutume laimeje: per daug didelis laiko tarpas mus nuo jos skiria, ir patys karybos dalykai kinta, reikalaudami vis nauju zodziu, nauju aptarimu. Todel, pradedami steigti savo kariuomene, turejome kartu kurti ir savo karine kalba--terminus, komandas, savokas, perlauzti svetima galvojima, iprasta svetimose kariuomenese ir ikalta svetimose mokyklose. Tas darbas, pasireiskes 1917 metais, tebeina ligi siu dienu ir niekada nesustos" (Laurinaitis 1938: 255). J. M. Laurinaitis aptare 20 metu, praejusiu nuo Lietuvos nepriklausomybes atkurimo, karybos terminijos formavimosi pasiekimus. Dar vykstant Nepriklausomybes kovoms, "per 2-jus karo metus kariuomenei isleista 78 knygeles, kurios jau pajudino tokius pagrindinius kariuomenes dalykus: bendruosius statutus, kautynes, saudyba; ginklu rusis--pestininkus, kavalerija, artilerija, inzinerija; kariuomenes organizacija ir tarnybas--teisma, sanitarija, intendantura; toliau eina auklejimas, propaganda, istorija, dailioji literatura ir t. t. Nors tai buvo mazutes, plonutes knygeles, bet ju dauguma turejo issiversti is svetimu kalbu, kai kurias parasyti, o visas parengti spaudai Literaturos Skyriaus 2-3 zmones. Del to galima numatyti, kad gilintis i kalbos grynesne kuryba nebuvo nei laiko, nei tinkamu aplinkybiu. Zodine sio laikotarpio, ypac 1919 metu kuryba atstovauja "Kariskas lietu-viskai-rusiskas ir rusiskai-lietuviskas zodynelis". Cia, be kitu zodynu medziagos ir siaip zinomu zodziu, duota ir nauju. Tarp tu nauju yra ir tokiu: antpulti--mes dabar sakome pulti, apsisarvavimas--dabar tai musu apranga, buksas dabar jau ivaras, dezuras, dezuruoti--dabar tik budetojas, budeti, liakieruoti--sakome lakuoti, medicinos piaustymas--musu skrodimas, momonelis--tegali buti tik momenelis (is muomuo, kaip akmuo--akmenelis), palikti ant laido--dabar sakome laiduoti, paiselis--virto piestuku, pasiuntmene (razsylka)--nesuprantamas ir neteisingas padaras, sasta-ta--musu sastatas, parako uztaisa--dabar uztaisas, saskaituoti--tik skaiciuoti, inesas--tegali buti inasas ir t. t. Cia turime daug ir ivairiu zodziu darybos ir kitokiu klaidu. Laimei, ne visi tokie zodziai pateko i rastus, o kas pateko--veliau palaipsniui isnyko. <... > Nepasizymedama grazumu ir taisyklingumu, tu leidiniu kalba turejo kita svori, butent paprastuma ir tautos dvasios galybe, <... > kuri tada turejo lemiamos reiksmes" (Laurinaitis 1938: 256).

1921 m. prasidejo taikaus darbo etapas. "Kiek visas kariuomenes darbas nepriklausomybes karo laiku pasizymejo dvasiniu verzlumu (ekspansija),--rase J. M. Laurinaitis,--tiek taikos laiku eme reikstis gilesnis tyrimas, specialejimas, nasesnis darbu pasiskirstymas" (Laurinaitis 1938: 256). Karo metu daugiausia buvo verciama, stengiantis kuo labiau viska lietuvinti, mintis reiksti lengvai, suprantamai. "Taikos metu eme daugiau atsirasti savu veikalu,--tese J. M. Laurinaitis,--pagristu naujesniais saltiniais. Tik pradzioje buvo rasoma nelietuviskai arba labai blogai lietuviskai. Dabar kalbos taisytojai susidure su gyvais autoriais, kurie ikyriai reikalaudavo laikytis ju galvojimo. Nuo to laiko eme skambeti karininku lupose dar daugiau svetimybiu, laikytu tarptautinemis nelieciamomis sventenybemis; atsirado sieksniniu sakiniu, kuriuose sunku budavo sugaudyti minti" (Laurinaitis 1938: 256). Taciau buvo ir kuo pasidziaugti: pagerejo zodziu daryba, ispletus karybos terminijos kurimo darba, ji derinant su valstybine komisija, visoje sioje veikloje aktyviai dalyvavo zymiausieji musu kalbininkai J. Jablonskis ir K. Buga ir "rasomieji veikalai zymiai pagerejo, karininkai, tikrieji karines kalbos kurejai, eme labai dometis gimtaja kalba, patys pradejo galvoti apie svetimu, kareiviams nesuprantamu zodziu prastinima ir lietuvinima, o karo vadovybe, noredama sustiprinti ta kalbini kulturejima, ivede i aukstaja karo mokykla, generalinio stabo kursus, lietuviu kalbos lektura, kurioje bendradarbiauja ir musu universitetines jegos--daktarai Salys ir Skardzius. Yra dar blogybiu. Girdime kariuomeneje sakant: kad uzimti, kad padarius, prasau paredymo ir t. t., bet tokiu blogybiu yra ir tarp kitu specialybiu zmoniu. Taciau greta tu blogybiu auga ir geru vertybiu. <...> Jei pirmiau mes tenkinomes siaip taip zodi nusikale ar is gyvosios kalbos siaip taip prisitaike ir zodyno rinkinyje (kartotekoje) tenkinomes viena rusu palyginamaja kalba, tai dabar elgiames apdairiau ir renkames visu kaimynu kalbas, pridedant prancuzu <...>:

neprielekis,-io sm., coup m. court, Kurzchuss m., nedoliot m., sztral m. krotki, tuvlidums m.

perlekis,-io sm., coup m. long, Weitschuss m., pereliot m., sztral m. dlugi, parlidums m. <...>

Tai busimas zodynas, kuris kada nors pasirodys ir apvainikuos nematoma ilgu metu karines kalbos darba.

Baigiant tenka pasakyti, kad bendros kalbos negeroves,--kaip stai valstybinio terminologijos darbo stoka, rasybos, kirciavimo, tarties ir kitu bendrines kalbos dalyku nesutvarkymas ir del viso to tinkamos kalbines literaturos neturejimas,--kenkia ir karines kalbos spartesnei pazangai. Siuos reikalus sutvarkius, visuomeneje isnyktu svyravimas, abejingumas del kalbos dalyku, o kariai pirmieji ta zygi pasveikintu ir vykdytu" (Laurinaitis 1938: 256-257).

Deja, kiekviena sritis neisvengia skaudziu praradimu. Ne isimtis buvo ir lietuviu kalba. Labai grazu ir dalykiska nekrologa parase J. M. Laurinaitis: "Ar buvo atgijusios Lietuvos laikais civilio asmens laidotuves, kur taip gausiai ir gyvai butu dalyvavusi kariuomene, kaip prof. Jablonski lydint i amzinybe? Ne. O per ta laika mire Zemaite, prof. K. Buga, inz. Petras Vileisis ... Jie turejo didziu nuopelnu, ir kariuomene jiems visiems, ypatingai prof. Bugai, pareiske savo pagarba. Bet tokio masinio susikaupimo, kaip prof. Jablonskio laidotuvese, nebuvo. Tai kas junge ta paliegusi, prometejiska lietuviu kalbos Sokrata su musu ginkluotaja jega? Ta ir noriu cia paliesti trumpais bruozais" (Laurinaitis 1930: 50). Toliau J. M. Laurinaitis apzvelge J. Jablonskio nuopelnus Lietuvos kariuomenei: "Lietuvos kariuomenes gyvybe, kaip zinome, pradejo rodytis Rusijoj 1917 m., revoliucijos gaisre. Tarp ivairiu organizaciniu klausimu ten kilo ir reikalas pritaikyti gimtaja kalba kariuomenes mokymo reikalams. Pirmas zingsnis--sudaryti lietuviskas komandas, bent pestininkams. Ir to darbo iniciatyva kilo ne kur kitur, bet Voroneze, kur gyveno J. Jablonskis. Cia pirmieji lietuviu kariskuju komandu iniciatoriai, papo-rucikis Juozas Sarauskas ir praporscikas Jonas Variakojis, anu metu vasara kartu su Jablonskiu sudare pirmaji lietuvisku komandu rinkineli. Komandos buvo patekusios i atskira lietuviu bataliona. Bet panaudoti jas teko tik vieninteli karta ir ypatinga proga, kada batalionas gyne ir apgyne Vitebske rusu pravoslavu cerkve nuo revoliuciniu plesiku. Komandos nebuvo isspausdintos. Nepasieke jos ir besiformuojancios Lietuvos kariuomenes vadovybes Vilniuje 1918 m. ir terminu kurimo darbas pradetas buvo is naujo. Reali pradzia--auksciau minetieji "Pestininku rikiuotes kamandos ir terminai" (27 komandos ir apie 40 terminu). Sis leidinelis pradzioje atstojo pestininku rikiuotes statuta. "Tas pirmutinis kariuomenes leidinys pazodziui buvo aptartas su J. Jablonskiu, neemusiu uz darba jokio atlyginimo,--rase J. M. Laurinaitis.--Su Jablonskiu Vilniuj buvo tariamasi ir kitu sriciu terminais, nors ir pati literaturos komisija turejo nari kalbininka St. Naginska. Susidariusi glaudu kontakta tarp krasto ap. minist. literaturos komisijos ir Jablonskio suarde 1919 m. pr. ivykiai: rusu raudonosios armijos antpludis, musu valdzios persikelimas i Kauna" (Laurinaitis 1930: 50).

Kaune literaturos skyrius turejo dirbti labai intensyviai, nors jau nebeturejo S. Naginsko, isvykusio i provincija, nebuvo Kaune ir K. Bugos, ir J. Jablonskio. "Santykiavimas su Jablonskiu Kaune atgijo tik 1921 m. gale,--toliau rase J. M. Laurinaitis,--kada buvo sudaryta kr. aps. m-jos terminologijos komisija su 8 specialiom komisijom. Mi-nisteriu kabineto nustatyta tvarka kr. apsaugos m-jos terminologijos komisija turejo priklausyti svietimo term. ministerijos komisijos, kur Jablonskis dirbo dviem atvejais: 1921-23 ir 1925-1926 m. Siais laikotarpiais Jablonskis yra susidures su musu telefonijos, artilerijos, sanitarijos, veterinarijos, administracijos ir k. terminais. Greta sito oficialaus darbo su juo buvo daug kartu tariamasi kariuomenes ir jai reikalingais bendrosios kalbos klausimais. Kariuomenes spaudos asmenu santykiavimas su Jablonskiu pasibaige 1926 m., kada jam jau reikejo duoti poilsio pries amzinybes kelione" (Laurinaitis 1930: 50-51). Apie save J. M. Laurinaitis rase: "<...> jo daugiausia esu mokytas, patartas.

Matome, kad prof. Jablonskis dirbo Lietuvos kariuomenei, kiek ji is jo reikalavo, beveik per visa jos istorijos gyvenima: Rusijoj bandant gimti, Vilniuj gimstant, Kaune stiprejant ir tobulejant. Susilpnejes gydesi tarp kariu ir mire kariuomenes istaigoj. Ar bereikia didesnio bendrumo? <...> Prof. Jablonskis dave kalbos gramatiku ir ivairiu kalbos dalyku, kuriais mito ir minta musu kariskasis zodis, kaip ir visa lietuviu literatura.

Stai del ko 1920 m. literaturos skyrius savo iniciatyva suspiete periodines spaudos veikejus, kad sie pasveikintu prof. Jablonski 60 m. sukaktuvese, ir pats aktingai dalyvavo pareiskiant didi dziaugsma.

Stai del ko siu metu vasario 25 d. jo laidotuvese gedejo visa kariuomene" (Laurinaitis 1930: 51). Tikrai prasmingas nekrologas.

Kadangi nemaza dalis Lietuvos kariuomenes karininku, tarnavusiu kariuomeneje pirmajame Nepriklausomybes desimtmetyje, issilavinima buvo igije rusiskose gimnazijose, aukstosiose ir karo mokyklose, kai kuriems kildavo sunkumu del lietuviskos rasybos, nepakankamai jie ismane ir Lietuvos istorija bei geografija. Be to, dalis karininku buvo ir nelietuviai. Nelietuviskai dalis karininku kalbejo ir seimose: zmonos buvo ruses, lenkes. Tai kartais sukeldavo net jaunesniu karininku--lietuviu pasipiktinima. Plk. ltn. Juozas Listopadskis (1899-1971), baiges IV Lietuvos karo mokyklos laida, tarnaudamas Anyksciuose, rase: "Tuo metu prie pulko buvo prisislieje nemaza svetimu elementu, pavyzdziui rusu: Lapuchinas, Zmychovas ir dar keletas, vokieciu -Jeneris, Varsukas, kurie nemokejo lietuviskai, o savo seimose kalbejosi vien savo kalba. Sios svetimybes pasireiksdavo veik visur, o ypac viesuose susiejimuose. Kapitono Lapuchino zmona net juokdavosi: esa "<...> kas is tos lietuviu kalbos? Su ja nuvaziuosi tik nuo Anyksciu iki Virbalio, ir viskas".

Mes, IV laidos karininkai, buvome sudare tvirta lietuvininku bureli ir nebuvome linke tupcioti pries svetimtaucius. Buvome isipareigoje nekalbeti kitaip, tik lietuviskai. O kas lietuviskai nemoka, tegu ismoksta arba vaziuoja ten, is kur atvaziavo. Sitaip elgdamiesi turejome net ne viena tarnybini nesusipratima, del kurio teko isikisti net vyriausiajam stabui" (Listopadskis 1993: 23). Laime, kad jau buvo kitokia situacija, negu 1812 m. Rusijoje, aprasyta Levo Tolstojaus (1828-1910) "Kare ir taikoje": partizanaujantys rusu valstieciai uzpuole rusu karininkus-aristokratus, nes jie kalbejo tarpusavyje prancuziskai. "Bet sis reiskinys buvo trumpalaikis,--tesia J. Listopadskis.--1924 m. ivyko pirmoji Lietuvos kariuomenes demobilizacija. Daug netinkamu karininku buvo atleisti. Kariuomene atsikrate svetimu elementu" (Listopadskis 1993: 23-24). Apie tai liudija archyvu dokumentai, panaudoti kitu autoriu (Lietuvos kariuomenes karininkai... 2002). Tie nelietuviai, kurie stengesi ismokti lietuviu kalba ir buvo perspektyvus karininkai, aisku, kariuomeneje buvo palikti. Taciau krasto apsaugos ministras (buves ir svietimo ministru) dr. Leonas Bistras (1890-1971) 1925 m. patvirtino lietuviu kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos programas, pagal kurias tokie karininkai turejo islaikyti iskaitas. Siu programu turinys buvo toks:

Lietuviu kalba.

Diktantas.

Lietuvos istorija.

1. Lietuvos valstybes pradzia.

2. Lietuva unijos laikais.

3. Lietuviu tautos pastangos issivaduoti is rusu jungo.

4. Lietuviu tautos atgimimas.

5. Nepriklausomos Lietuvos atkurimas.

Lietuvos geografija.

Rasoma viena is siu temu: Nepriklausomos ir okupuotos Lietuvos teritorija ir jos sienos.

1. Lietuvos keliai.

2. Lietuvos gyventojai.

3. Lietuvos ukis ir pramone.

4. Lietuvos kaimynai (LCVA. F. 929, ap. 6, b. 111: 14).

Siu egzaminu rezultatai buvo tiesiogiai siejami su karininku atestavimu: "1926 m. balandi buvo pradetas ju tinkamumo Lietuvos ginkluotosioms pajegoms atestavimas: visi karininkai (net gydytojai ir karo valdininkai) privalejo islaikyti lietuviu kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos egzaminus. Reikalavimai buvo gana auksti (gimnazijos kurso), todel beveik visose kariuomenes dalyse susidare <...> besimokanciu karininku grupes" (Laukaityte 2009: 111).

Todel jau 1926 m. "Karde" randame zinutes: "Lietuviu kalbos kursai. 2. (antro,--taip tada rasyta, nusiziurejus i vokiecius ir latvius--A. A., D. B., R. K.-M.) ulonu pulko karininku ir karo valdininku suorganizuoti lietuviu kalbos kursai s. m. vasario men. 27 d. baigesi. Kursai intensyviai veike nuo 1925 m. spaliu men. Kursu klausytojai suspejo iseiti lietuviu kalbos kursa gimnazijos programos ribose" (S. St. 1926: 107); "Lietuviu kalbos egzaminai karininkams tuo tarpu vyksta Kauno iguloje. Is lietuviu kalbos buvo rasomas diktantas" (Lietuviu kalbos egzaminai 1926: 160) ir t. t.

Lietuvos centrinio valstybes archyvo bylose yra nemaza aktu, kuriuose nurodoma, kad atitinkamos komisijos priiminedavo sias iskaitas. Stai, pvz., 1929 m. sausio 10 d. Panevezyje komisija, kurios pirmininkas buvo I Karo apygardos stabo virsininkas gen. st. plk. ltn. Kazys Tallat-Kelpsa (1893-1968), o nariai: Kedainiu apskr. komendantas plk. ltn. Mikas Reklaitis (1895-1976), Lietuvos didziojo kunigaikscio Mindaugo IV pestininku pulko karininkas gen. st. mjr. Vaclovas Zadeika (1889-1943) ir Karo mokslo valdybos atstovas mjr. J. M. Laurinaitis, prieme iskaitas is siu karininku: plk. ltn. Juozo Skorulio (1893-1972), adm. kpt. Martyno Huffo (?-?), adm. kpt. Zacharo Kuznecovo (1895-?), adm. kpt. Jokubo Trecioko (1887-?), vyr. ltn. Afanasijaus Kazano (1898-1953), vyr. ltn. Jono Juraso (1899-1941), ltn. Juozo Buteno (1898-1976). Komisijos protokole nurodyta, kad sie karininkai sekmingai iskaitas islaike (LCVA. F. 929, ap. 6, b. 111: 14). Pazymesime, kad kur kas sudetingesnius egzaminus kai kuriems is siu karininku teko laikyti gyvenime. Stai kas rasoma apie viena is ju neseniai paskelbtuose memuaruose. Dailininkas Jonas Mackonis (1922-2002) juose apie savo zmona raso: "Jos tevas, Afana-sijus Kazanas, Nepriklausomybes kovu savanoris, Lietuvos kariuomenes kapitonas dabar kali lageriuose. Motina taip pat nuteista desimciai metu katorgos. Vyresnysis brolis Igoris keturiasdesimt treciaisiais zuvo kautynese su sovietu diversantais. Kitas brolis, Mykolas, "Lokio" burio partizanu vadas, su dviem bendrazygiais vienoje sodyboje netoli Dusetu buvo isduotas ir enkavedistu apsuptas. Trys vyrai iki paskutinio sovinio atsisaude, paskui granata susisprogdino" (Mackonis 2003: 105). Kitur J. Mackonis raso: "Is vieno kalinio suzinojome, kad Afanasijus Kazanas jau pries metus, tai yra 1953-uju rugpjucio 1 diena, per Vorkutos kaliniu streika-sukilima krito nuo enkavedistu kulkos. Taigi mano uosvis, Zarasu rusas, nepriklausomybes kovu savanoris, Gedimino ordino kavalierius atidave savo gyvenima ir gyvasti Lietuvai, paaukojo ant jos svento aukuro abu savo sunus--Igori ir Mykola" (2003: 134).

Karininkas Afanasijus Kazanas ir jo pedomis nueje sunus Igoris (1924-1943) ir Mykolas (1925-1945) gyvenimo egzamina islaike nepaprastai garbingai, nors tai kainavo jiems brangiausia, ka zmogus turi,--gyvybe... Sibire pabuvojo J. Skorulis, JAV atsidure J. Butenas, nezinomas M. Huffo ir Z. Kuznecovo likimas, karo pradzioje zuvo J. Jurasas, izymaus rezisieriaus Jono Juraso tevas. Taigi ir ju gyvenime buvo rusciu ir tragisku egzaminu ...

Ne viskas is karto ejosi sklandziai. Kriptonimu M. pasirases autorius piktinosi, kad Aukstuosiuose Didziojo Lietuvos kunigaikscio Vytauto karininku kursuose destomos vokieciu ir prancuzu kalbos, bet nedestoma lietuviu kalba: "Nesiteisinkime, kad reikalingos mums tik karo zinios; Lietuvos karininkams ne maziau turetu buti svarbu, kad tos karo zinios butu lietuvisku rubu apvilktos. Nors A. D. L. K. Vytauto Kursai ne tam, kad kalbos mokytu, bet lietuviu kalbos mokymas visumet gali buti pateisinamas. Stai, kad ir karininkui, isejusiam A. D. L. K. Vytauto Kursus dar stovi pries akis lietuviu kalbos egzaminai. Siurprizas netiketas. Vadinasi, kursai nedave karininkui to, ka jis pirmoj eilej turejo igyti.

Tai turetu buti atitaisyta, ir A. D. L. K. Vytauto Kursuose turi buti ivesta pakartoti ne tik karo mokslas, bet ir lietuviu kalba, be jau destomos Lietuvos istorijos ir geografijos" (M. 1926: 175). Beje, auksciau minetas J. Listopadskis, taip pat mokesis tuose kursuose, prisimena, kaip kursu klausytojai kovodavo su svetimybemis destytoju kalboje: "Viena karta generolas Jackus, destydamas pestininku taktika, pasake rusiskai: "Klin klinom vysibai". Plk. ltn. Sprangauskas si jo posaki uzfiksavo ant popieriaus taip: didelis nupjauto medzio kelmas jau gerokai iskeltas, jo plysyje buvo pleistas, o generolas Jackus trumpu kiteliuku, trumpomis rankovemis, bet ilgais rankogaliais, plikas, riesta nosimi (jo budingi bruozai), paemes didziausios figuros ltn. Jodauga, jo sedyne kala pleista i kelma. Apacioje uzrasyta: "Taip klausytojai suprato destytojo posaki: "Klin klinom vysi-bai". Nors ten jokios pavardes nefiguravo, bet generolas Jackus suzinojo ir sukele triuksma, taciau nieko nelaimejo" (Listopadskis 1993: 49), nes lietuviu kalbos taisyklingumui demesio buvo skiriama vis daugiau ir daugiau.

Isvados

1. Dar tik svarstant apie busima nepriklausoma Lietuva ir kuriant dar Rusijos kariuomenes sudetyje lietuviskus dalinius, jau imta galvoti apie lietuviskos karybos terminijos kurima.

2. Atkurus Lietuvos nepriklausomybe ir kuriantis bei stiprejant Lietuvos kariuomenei, aktyviai buvo imta kurti lietuviskus karybos terminus. Ypac svarbu vaidmeni suvaidino tos veiklos organizatoriai mjr. P. Ruseckas, plk. ltn. J. M. Laurinaitis ir plk. J. Sarauskas. Pamazu susiformavo ir didesnis aktyvas is karininku bei civiliu inteligentu. Karybos terminijos klausimai aktyviai aptarineti karineje periodineje spaudoje. Nors ne viskas, kas tuomet buvo svarstoma ir priimta, yra prigije dabar, taciau rodytos dideles pastangos nusipelno pagarbos.

3. Aktyviai imtasi ir lietuviu kalbos diegimo i kariuomene. Karininkai, kurie buvo mokesi nelietuviskose mokyklose, taip pat ne lietuviu tautybes karininkai privalejo arba pakankamai ismokti lietuviu kalba, Lietuvos istorija bei geografija, arba palikti tarnyba Lietuvos kariuomeneje. Tikriausiai neatsitiktinai sioje srityje didziausia aktyvuma ir principinguma parode krasto apsaugos ministras, buves taip pat svietimo ministru dr. L. Bistras.

DOI: 10.3846/est.2010.31

Literatura ir saltiniai

Azubalis, A. 1993. Is Lietuvos matematinio svietimo praeities. Kaunas: Sviesa. 183 p.

Azubalis, A. 1997a. Is Lietuvos matematinio svietimo praeities. Kaunas: Sviesa. 208 p.

Azubalis, A. 1997b. Matematika lietuviskoje mokykloje (XIX a. pr.--1940 m.). Vilnius: Ziburys. 591 p.

Azubalis, A.; Builiene, D. 1999. Pirmoji lietuviska matematine knyga, Lietuviu Kataliku Mokslo Akademijos suvaziavimo darbai 17: 349-354 .

Jakubenas, J. 1925. Kalbos mazmoziai, Kardas 6: 11.

Laukaityte, R. 2009. Dr. Leonas Bistras, Lietuvos krasto apsaugos ministrai ir kariuomenes vadai 2: 111. Vilnius: Krasto apsaugos ministerija.

Laurinaitis, J. M. 1938. Karines kalbos brendimas, Kardas 10: 235.

Laurinaitis, J. M. 1930. Prof. Jono Jablonskio atminimui, Kardas 4: 50.

Laurinaitis, J. M.I1924. Terminologijos darbas musu kariuomeneje 1917-1923, Musu zinynas 16: 81-91.

LCVA, f. 929, ap. 6, b. 73.

LCVA, f. 929, ap. 6, b. 111: 14.

Lietuviu kalbos egzaminai. 1926. Kardas 10: 160.

Lietuvos kariuomenes karininkai 1918-1953. 2002. T. 2. Vilnius.

Linkevicius, P. 1939. Sibiro batalionas. Kaunas: Spaudos fondas. 219 p.

Listopadskis, J. 1993. Laisves ir vergijos metai. Vilnius: Mintis. 199 p. M. 1926. Klaida, Kardas 11: 175.

Mackonis, J. 2003. Boruzes odisejos. Vilnius.

N. N. 1926. Rastvedybos vadovelio belaukiant, Kardas 18: 289-290.

S. St. 1926. Lietuviu kalbos kursai, Kardas 7: 107.

Visuotine lietuviu enciklopedija. 2004. T. 5. Vilnius.

Vireliunas, A. 1923. Apie terminologijos komisija, Lietuva 23: 5.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]. 1997. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]: Matemaatika opetamine ja opetajate koolitamin, 5-6. Tartu: Tartu ulikool.

Algirdas Azubalis (1), Rolanda Kazlauskaite-Markeliene (2), Diana Builiene (3) (1, 2) General Jonas Zemaitis Military Academy of Lithuania, Silo g. 5A, LT-10322 Vilnius, Lithuania (3) Vilnius Tuskulenai Secondary School, Tuskulenu g. 31, LT-09219 Vilnius, Lithuania

E-mail: (1) algirdas.azubalis@one.lt; (2) r.kazlauskaite@gmai.com; (3) dianabuile@gmail.com

(1, 2) Generolo Jono Zemaicio Lietuvos karo akademija, Silo g. 5A, LT-10322 Vilnius, Lietuva (3) Vilniaus Tuskulenu vidurine mokykla, Tuskulenu g. 3, LT-09219 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) algirdas.azubalis@one.lt; (2) r.kazlauskaite@gmail.com; (3) dianabuile@gmail.com

Algirdas AZUBALIS. Doctor Habil of Social Sciences, Professor, General Jonas Zemaitis Military Academy of Lithuania and Lithuanian University of Agriculture. Publications: 5 instruction manuals and 8 monographs, around 300 scientific, methodological and popular science articles. Research interests: didactics of mathematics, logic, military pedagogics and its history.

Algirdas AZUBALIS. Socialiniu mokslu habilituotas daktaras, Generolo Jono Zemaicio Lietuvos karo akademijos profesorius, 5 vadoveliu ir 8 monografiju autorius. Paskelbe apie 300 moksliniu, metodiniu ir mokslo populiarinimo straipsniu. Moksliniu interesu sritys: matematikos didaktika, logika, karo pedagogika ir ju istorija.

Rolanda KAZLAUSKAITE-MARKELIENE. Doctor of Social Sciences, head of Department of the Humanities, General Jonas Zemaitis Military Academy of Lithuania. Publications: 2 monographs, scientific and popular science articles. Research interests: military pedagogics, military training in Lithuanian Armed Forces, civic education.

Rolanda KAZLAUSKAITE-MARKELIENE. Socialiniu mokslu daktare, Generolo Jono Zemaicio Lietuvos karo akademijos Humanitariniu mokslu katedros vedeja. 2 monografiju, moksliniu ir mokslo populiarinimo straipsnu autore. Moksliniai interesai: karo pedagogika ir jos istorija, karinis rengimas Lietuvos karinese pajegose, pilietinis ugdymas.

Diana BUILIENE. Senior teacher of Vilnius Tuskulenai Secondary School, Master of Educology. Publications: several scientific and popular scientific papers. Research interests: history of Lithuanian pedagogics.

Diana BUILIENE. Vilniaus Tuskulenu vidurines mokyklos vyresnioji mokytoja, edukologijos magistre. Paskelbe keleta moksliniu ir mokslo populiarinimo straipsniu. Moksliniai interesai: Lietuvos pedagogikos istorija.
1 lentele. Specialiosios terminologijos komisijos Krasto apsaugos
ministerijos valdybose ir skyriuose (1921 m.)

Kur veike komisija       Komisijos pirmininkas   Komisijos nariai

Artilerijos virsininko   Plk. ltn. Jeronimas     Plk. ltn. Vaclovas
valdyba                  Vysniauskas             Janavicius, vyr. ltn.
                                                 Leonas Valkunas, ltn.
                                                 Juozas Vebra

Kavalerijos divizijos    Vyr. ltn. Petras        Karo vald. Alfonsas
stabas                   Guzas                   Kundrotas, vyr. ltn.
                                                 Antanas Zilys

Aviacijos virsininko     Vyr. ltn. Antanas       Vyr. ltn. Juozas
valdyba                  Gustaitis               Pranckevicius, vyr.
                                                 ltn. Domas Sidlauskas

Karo technikos valdyba   Mjr. Povilas Zadeikis   Kpt. Juozas Gabrys,
                                                 karo vald. Alfonsas
                                                 Jurskis

Kariuomenes              Karo vald. Pranas       Karo valdininkai Jonas
intendantura             Zebrauskas              Vezys ir Voldemaras
                                                 Vachauzas

Karo sanitarijos         Gyd. plk. Vladas        Gyd. kpt. J. Brundza,
skyrius                  Ingelevicius            karo vald. Jarosekas

Karo veterinarijos       Vet. gyd. plk. ltn.     Vet. gyd. kpt. Pranas
skyrius                  Petras Mironas          Kvedaras, vet. gyd.
                                                 kpt. Justinas
                                                 Kancleris-Drapas

Kariuomenes teismas      Plk. ltn. Emilis        Kpt. Petras
                         Vimeris                 Budrevicius, vyr. ltn.
                                                 Mikas Mataitis

2 lentele. 1923 m. patvirtinti kariniai terminai

Terminijos sritis      Terminu skaicius   Kur terminai buvo paskelbti

Rysiai                 349                MZ Nr. 10, 11; Kr Nr. 10-15;
(telefonizacija)                          SD Nr. 3-4

Transportas (keliai)   207                MZ Nr. 12; Kr Nr. 17-19

Aviacija               278                MZ Nr. 12; Kr Nr. 20-22

Artilerija             831                MZ Nr. 13; Kr Nr. 28-30, 32

Karo teise             563                MZ Nr. 14

Is viso: 2228 terminai.

Pastaba: cia Kr--"Karys", MZ--"Musu zinynas", SD--"Svietimo darbas".
COPYRIGHT 2010 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2010 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Azubalis, Algirdas; Kazlauskaite-Markeliene, Rolanda; Builiene, Diana
Publication:Evolution of Science and Technology
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jul 1, 2010
Words:7470
Previous Article:Prostitution and its regulation in interwar Lithuania/Socialinio elgesio nukrypimu teisinis vertinimas tarpukario Lietuvoje.
Next Article:Cement stone blocks at Kopgalis in the curonian spit: historical and technological context/Cemento akmens luitai kursiu nerijos Kopgalyje: istorinis...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |