Printer Friendly

The vocalism quantity of pre-stressed syllables in the subdialect of the Central Region of Northern Zemaitian Kretinga/Prieskirtiniu skiemenu vokalizmo kiekybe centrineje siaures zemaiciu kretingiskiu tarmeje.

Ivadas

Istoriniai ir archeologiniai duomenys rodo, kad beveik visoje dabartineje zemaiciu teritorijoje, taigi ir kretingiskiu uzimame plote, seniau gyventa kursiu. Pasibaigus kovoms su vokieciu ordinu ir XV a. pradzioje nusistovejus valstybinems sienoms, i beveik nebegyvenamas kursiu zemes eme keltis zemaiciai. Kalbiniu zemaiciu ir kursiu kontaktu padarinys galetu buti savotiskas kretingiskiams budingas fonetinis reiskinys ---prieskirtiniu skiemenu vokalizmo kiekybe. Apie prieskirtiniu skiemenu kiekybe siek tiek jau senokai uzsiminta musu dialektologijos darbuose (Zinkevicius 1966: 111; Rokaite, Vitkauskas 1967: 147-149). Apie Darbenus, Gruslauke, Kalnali, Kulius, Veivirzenus ir kt. vietoves prieskirtiniu dvigarsiu pirmojo demens ilginimas, pvz.: da.rbams "darbams", ka.lna.lis "kalniukas", pava.rgau "pavargau", pla.uke "plaukei" glaustai minimas A. Girdenio (Girdenis 1981: 23). Taciau iki siol dialektologineje literaturoje nei savistabos, nei eksperimento budu niekas nera sistemingiau tyres prieskirtiniu skiemenu vokalizmo kiekybes siaures zemaiciu kretingiskiu patarmeje, nors visuotinai pripazistama, kad sis reiskinys yra vienas is skiriamuju bruozu nuo telsiskiu patarmes (Lietuviu kalbos tarmiu chrestomatija 2004: 239).

[ILLUSTRATION OMITTED]

Centrinis siaures zemaiciu kretingiskiu plotas, kuriam budingos bendrosios fonetines ypatybes, apima sias vietoves: Plunge, Babrungenai, Kuliai, Budriai, Kalniskiai, Gintaliske ir kt. Pagal dabartine tarmiu klasifikacija sis plotas priklauso siaures zemaiciams kretingiskiams (1).

Nustatyti prieskirtiniu skiemenu vokalizmo kiekybes desningumus aktualu ir del fonetines transkripcijos. Sifruojant, tvarkant, redaguojant centrines siaures zemaiciu kretingiskiu tarmes tekstus, neretai iskildavo abejoniu: kokiais atvejais ir koki kiekybini balsio pokyti, t. y. pusilgi ar ilgaji, zymeti. Todel sio straipsnio tikslas yra nustatyti centrinio siaures zemaiciu kretingiskiu ploto prieskirtiniu skiemenu vokalizmo trukmes desningumus.

Toliau teikiame prieskirtinio vokalizmo nevienodo ilgumo atveju, kurie rinkti is sio straipsnio autores kartu su kitomis bendraautoremis parengtos knygos (Babickiene et al. 2007). Prieskirtinio balsiu ilgumo atvejai: gi.ve.nosise (2) zmuoni.st [??] e toriejosis do.ktern [gyvenusys (gyvene) zmonys (zmones) i (ir) turejusys (tureje) dukteri] abdz.rba liktz.ikk ve.s3 gi.vene.m(a) apt'voarke [apdirbo lik tiek visa gyvenima, aptvarke (darbstuole dukra)]; vese ve.izas3 e vese di.vuojest [visi veizas i (ir) visi dyvojas (stebisi)]; e tuos leipsost give. nuses laumes[??] [i (ir) tose liepose gyvenusios laumes]; paki.riejet mnnzi riekte [pakyrejo munie (man) rekti (verkti)]; vo tati't bova. u dejz.usem(e)t ru.pesneliz [o tatai buvau didziausiame rupesnely(je)]. Kretingiskiu islaikomi ilgi ir monoftongizuoti dvibalsiai, pvz.: ta lc'um(e) ape.nta-s gre.tvbiest e snvz.rpe [ta laume apentais (vel) geitybese (greitybemis) i (ir) suverpe].

Kretingiskiu plotuose ilginamas ir dvigarsiu pirmasis sandas, pvz.: puonoali / i.tsokuo do a.rbi'bie [ponali, (dukte) y[ra] tokio[je] darbybe[je]; nieka[??] n-adie.rbi [??].n sviete | nadoa.rbo.ujis[??] [nieko nedirbi ant svieto, nedarbuojies]; pa.rse.ved[??] er osvoade.na o(z) stoa.le [parsiveda (karaliene laumes), ir uzsvadino (uzsodino) uz stalo]; es ve.lnu ve.rpe.me | sa.ka | kuoki mo.ne sobe.n(e) [is vilnu verpimo, sako, koki muno subine y[ra]]; o.ns pradieje zva.lgvte.is; [anas pradejo zvalgyties]; vu muoti.ne e so[??].ke | no e pasekoa.rdi.nsi [o motyna ir sako: nu, ir pasikardinsi] vu ka ta.u(a)t pati | se.nd~sein(a) i tuoki grazi | jae.una[up arrow] [o ka tavo pati siandiena y(ra) toki grazi, jauna].

Tekstai rodo, kad ilginamas ir sudetiniu dvibalsiu pirmasis sandas, pvz.: no er osoa.ke me.ist ra.m(p)s (4) padz.rbte dcdelz--groa.zi ka. ura.te karalienz--vc-rpte [nu (na) ir uzsake meistrams padirbti didiliai (labai) grazi (grazu) kaurata (rateli) karalienei verpti]; esge.rda temt bc-lsat | ton sa.uke.mai [isgirdo ta balsa, ta saukima]; e pradieje toa.isite.is vesele-i [i (ir) pradejo taisyties (ruostis) veselei (vestuvems)]; e ta me.rga t pale.ke loa.imi.jga [i (ir) ta merga paliko laiminga]; as tik lenus ve.rpu | sve.i'se.usis ka'ralae.u [as tik linus verpu, sviesiausis karaliau]. Kaip matyti is pavyzdziu, kalbamoje patarmeje ilgi ar pusilgiai yra ne tik ilgieji balsiai, bet ilginami ir dvibalsiu bei dvigarsiu pirmieji demenys.

Tyrimo metodika

Siekiant nuodugniau isnagrineti prieskirtiniu skiemenu vokalizmo kiekybes bruozus, buvo atliktas eksperimentinis tyrimas. Su tirti pasirinktais zodziais buvo sudaryti trumpi sakiniai, gerai iliustruojantys tiriamojo zodzio reiksmes. Tiriamieji zodziai budavo priespaskutineje pozicijoje: bo.va vririe.snu tata.--|| smolke gru.-dele--tata.--|| gera du.de.le tata.--|| graze ru.tele-tata.--|| dciles lu.pe.les tata.--|| kacura te.rbi.le tata.--|| vi-kes pe.rzla.lis tata.--|| se.nas ge.rna.les tata.--|| saeura le.nta.le tata.--|| pare.t zmuogielis tata.|| sa.lta kuose.le tata.--|| Kartojant po keturis kartus sakiniai buvo iskaityti istariant visa sintagma konstatuojamaja intonacija. Irasant naudotasi kryptiniu mikrofonu Sony, buvo irasinejama programa Cool Edit Pro tiesiai i nesiojamojo kompiuterio atminti. Diktoriai: A. L., g. 1933 m., visa gyvenima gyvenusi 7 km nuo Kuliu, Paalancio kaime, dabar--paciuose Kuliuose,--yra gera tiriamosios snektos atstove ir B. V., g. 1926 m., visa laika gyvenes Reiskiu km., dabar gyvena Kartenoje, kasdien vartoja gimtaja tarme. Kitas eksperimentas su analogiskais pavyzdziais buvo atliktas 2007 m. VU Eksperimentines fonetikos laboratorijoje. Diktore--telsiskiu tarmes atstove R. K., kilusi is Nevarenu Telsiu raj., gerai mokanti savo tarme.

Tiriamieji segmentai buvo analizuoti Amsterdamo universiteto mokslininku Paulio Boersmos ir Davido Weeninko garsu analizes programa PRAAT4.0.31. Duomenys ivertinti statistiskai pagal A. Girdenio programa. Buvo skaiciuojamas aritmetinis vidurkis x, standartinis nuokrypis s, rodantis, kaip tiriamojo pozymio reiksmes nutolusios nuo vidurkio ir 95 % pasikliaujamasis intervalas. Be to, rezultatu reiksmingumas dar tikrintas Studento kriterijumi.

Tyrimo rezultatai ir ju aptarimas

Lyginant prieskirtinius i. ir u. balsius (1 lentele), esancius pozicijoje pries trumpaji balsi, trukmes skirtumo visai nematyti, pasikliaujamieji intervalai susikerta, dengia vienas kita, Studento kriterijaus reiksmes taip pat rodo, kad skirtumo visai nera. Lyginant prozodines priegaidziu ypatybes siaures zemaiciu tarmeje (Girdenis 1974), matyti, kad prieskirtiniu skiemenu balsio u trukmes aritmetinis vidurkis yra kiek didesnis--190. Atkreiptinas demesys, kad bendrines kalbos ilguju prieskirtiniu balsiu trukmes vidurkiai yra beveik du kartus mazesni (Kaukeniene 2003: 37-38) negu tiriamoje patarmeje. Taigi, remiantis siuo tyrimu, galima daryti prielaida, kad kretingiskiu prieskirtiniai u ir i nelaikytini ilgaisiais balsiais,--tai tikriausiai yra tapacios trukmes pusilgiai balsiai (5).

Lyginant balsio a trukme sudetiniuose dvibalsiuose ir misriuosiuose dvigarsiuose (2 lentele), matyti aiskiai reiksmingas trukmes skirtumas: pasikliaujamieji intervalai niekur nesusikerta, nedengia vienas kito. Studento kriterijaus reiksme taip pat rodo, kad sis skirtumas reiksmingas, nes siuo atveju ji beveik tris kartus didesne uz kritine 99,9 % tikimybes reiksme. Sudetiniu dvibalsiu pirmojo sando trukmes vidurkis gerokai didesnis (158,17) negu misriuju dvigarsiu (112,30),--tai akivaizdziai rodo kiekybini tiriamojo balsio skirtuma. Bendras balsio a, esancio dvigarsio ir dvibalsio pirmojo sando pozicijoje, vidutines trukmes santykis--1:1,4. Buvo apskaiciuotas sudetinio dvibalsio au bendras trukmes vidurkis: 223 (ms), imciu skaicius--25 (tokiuose zodziuose, kaip d<a.u>gause., s<a.u>nause. ir kt.). Bendras dvibalsio pirmojo demens a ir viso dvibalsio au vidutines trukmes santykis--1:1,4 rodo akivaizdu pirmojo demens ilginima.

Misriuju dvigarsiu pirmojo demens trukmes vertinimas rodo (3 lentele), kad tiriamoje patarmeje zemutinio pakilimo e ir a balsiu kiekybe nesiskiria: pasikliaujamieji intervalai dengia vienas kita, Studento kriterijaus reiksme rodo esant nereiksminga skirtuma. Remiantis turimais duomenimis ir ju statistiniu vertinimu, galima daryti prielaida, kad prieskirtiniu skiemenu balsiniu demenu trukme akivaizdziai priklauso nuo po ju einancio kirciuojamo skiemens priegaides, (plg. 2 ir 3 lenteles akuto ir cirkumflekso atvejus), taip pat ir nuo morfologines zodzio s a ndaros.

4 lenteleje apibendrinti prieskirtinio ilgojo balsio i ir diftongo ei,--kuris bk atliepia ie, kaip viena svarbiausiu skiriamuju siaures zemaiciu tarmes ypatybiu, lyginant su dunininkais ir donininkais,--trukmes vidurkiai. Ilgojo balsio ir diftongo kiekybes skirtumai statistiskai reiksmingi, nes pasikliaujamieji intervalai nesusilie-cia, apskaiciuota Studento kriterijaus reiksme virsija kritine 99,9 % sio kriterijaus reiksme. Is cia matyti, kad prieskirtinis ilgasis i yra trumpesnis uz diftonga ei. Balsio i ir diftongo ei (bk ie) vidutines trukmes santykis--1:1,2.

Nekirciuoto ilgojo balsio u ir diftongi-zuoto uo, bk atliepiancio ilgaji o, trukme panasi (5 lentele): balsio u pasikliaujamieji intervalai (133,78-159,00 ms) ir diftongoido uo (145,44-158,02 ms) is esmes dengia vienas kita, Studento kriterijaus reiksme rodo esant nereiksminga skirtuma.

6 lenteleje pateiktas kretingiskiu ir telsiskiu patarmese vartojamu dvigarsiu pirmojo demens trukmes vidurkiu statistinis vertinimas. Is tyrimo matyti, kad abiejose patarmese dvigarsio balsinio demens pasikliaujamieji intervalai nedengia vienas kito, jie yra labai nutole vienas nuo kito: 154,04-164,33 ms ir 75,88-87,72 ms, o Studento kriterijaus reiksme taip pat rodo, kad sis skirtumas ypac reiksmingas, nes siuo atveju ji daugiau negu sesis kartus didesne uz kritine 99,9 % tikimybes reiksme. Bendras telsiskiu ir kretingiskiu dvigarsiu pirmojo sando santykis-1:1,9.

Norint nustatyti prieskirtiniu skiemenu balsinio demens kiekybes priklausomybe nuo greta esancio skiemens ilgumo, misriuju dvigarsiu pirmasis sandas buvo tiriamas pozicijoje pries pusilgi ir pries ilgaji skiemeni (7 lentele). Dvigarsiu pirmojo demens trukmes vidurkiu statistinis vertinimas rodo esant akivaizdu skirtuma: pasikliaujamieji intervalai visai nedengia vienas kito, Studento kriterijaus reiksme rodo reiksminga skirtuma, nes siuo atveju ji yra zymiai didesne uz kritine 99,9 % tikimybes reiksme. Tiriamoje tarmeje misriuju dvigarsiu balsinio demens trukmes vidurkis pries ilgaji skiemeni yra siek tiek didesnis negu pries pusilgi skiemeni. Bendras kretingiskiu dvigarsiu pirmojo sando santykis--1:1,13.

Isvados

Is savistabos budu atliktos tarmes tekstu analizes bei eksperimentinio tyrimo akivaizdu, kad prieskirtiniu skiemenu ilguju balsiu, dvibalsiu ir dvigarsiu pirmojo demens ilginimas yra sisteminis reiskinys, budingas centriniam siaures zemaiciu kretingiskiu plotui.

Analizuojant trukmes vidurkius nustatyta, kad bendras misriuju dvigarsiu balsinio de-mens trukmes vidurkis is esmes nesiskiria nuo tirtu ilguju balsiu i, u vidurkio: bendras vidutines trukmes santykis--1:1,07. Pries trumpuosius ir pusilgius kirciuotus skiemenis centrineje kretingiskiu patarmeje nekirciuoti skiemenys yra trumpesni negu pries ilguosius.

Is kretingiskiu nuosekliu prieskirtiniu skiemenu vokalizmo kiekybiniu pokyciu, lyginant su gretima telsiskiu tarme, kuriai nebudingas sis reiskinys, galima daryti prielaida, kad centriniame siaures zemaiciu kretingiskiu plote prieskirtiniu skiemenu ilgumas tikriausiai yra zemaiciu ir kursiu kontaktu padarinys.

Statistinis trukme s vidurkiu ve rtinimas parode prieskirtiniu skiemenu vokalizmo kai kuriuos kiekybinius santykius ir skatina toliau gilintis i sias problemas, kurios galetu pakoreguoti, patikslinti vykusius analoginius vokalizmo pokycius, kuriuos leme iki VIII a. vidurio tuose plotuose gyvenusi rytu baltu gentis--kursiai.

Literatura

Babickiene, Z.; Gasiunaite, B.; Peceliunaite, A.; Bauzyte, R. 2007. Centrine siaures zemaiciu kretingiskiu tarme: Tarmes tekstai su komentarais ir zodyneliu. Vilnius: Baltos lankos. 343 p.

Baceviciute, R. 1998. "Luksiu snektos zemutiniu netrumpuju balsiu ypatumai", Kalbotyra XLII(1): 5-15.

Girdenis, A. 1974. "Prozodines priegaidziu ypatybes siaures zemaiciu tarmeje", is Eksperimentine ir praktine fonetika. Ats. red. A. Pakerys. Vilniaus pedagoginis institutas, 160-198.

Girdenis, A. 1981. "Kursiu substrato problema siaures zemaiciu teritorijoje", is Is lietuviu etnogenezes. Vilnius: Mokslas, 19-26.

Kaukeniene, L. 2003. "Lietuviu bendrines kalbos nekirciuotu balsiu kiekybe", Acta Linguistica Lithuanica XLVIII: 35-47.

Kazlauskiene, A. 1998. "Balsiu kiekybes santykiai pietiniu vakaru aukstaiciu tarmeje", Kalbotyra XLII(1): 61-77.

Rokaite, B.; Vitkauskas, V. 1967. "Apie viena kircio neatitraukimo atveji siaures vakaru dunininku ir pietvakariu dounininku tarmese", Lietuviu kalbotyros klausimai: Lietuviu kalbos gramatine sandara 9: 147-149.

Vitkauskas, V 2001. Lietuviu kalbos tarmiu morfofoneminiai reiskiniai. Vilnius: Zara. 262 p.

Zinkevicius, V. 1966. Lietuviu dialektologija. Vilnius: Mintis. 541 p.

Zofija Babickiene

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT10223 Vilnius, Lietuva El. pastas Zofija.Babickiene@vgtu.lt

(1) Zemelapyje centrinis kretingiskiu plotas pazymetas juoda punktyrine linija.

(2) Zodziai, kuriuose yra tiriamas prieskirtinis balsis arba dvibalsis ar dvigarsis, isskiriami pasviruoju sriftu.

(3) "Ziuri ir stebisi". Idomu, kad veiksmazodzio forma veizetti, taip placiai paplitusi zemaiciu tarmeje, seniau buvo veizdeti. Plg. Vitkauskas 2001: 185.

(4) Tarp nosinio m ir puciamojo s informantas kartais megsta iterpti lupini priebalsi p, dar plg. o.mzz.m(p)s.

(5) Tiksliai atsakyti bus galima tik atlikus nauja tyrima ir palyginus cia aptariamus balsius su kirciuotais ilgaisiais--tai jau kito straipsnio nagrinejimo objektas.
1 lentele. Ilguju balsiu &lt;u&gt;, &lt;i&gt; kiekybe ir jos statistinis
vertinimas

Nr.    Pavyzdziai    n     [bar.x][+ or -]s      v (%)    95 % pasikl.
                                  (ms)                     int. (ms)

1.    gr&lt;u.&gt;dele    23  146,39[+ or -]29,16  19,9    133,78-159,00
2.    g<i.>venuom    25   153,16[+ or -]21,49    14,0    144,29-162,03

Nr.          t><t[alpha]

1.    t = 0,92 < t (0,95) = 2,01
2.

2 lentele. Balsio <a> kiekybe ir statistinis jos vertinimas
dvibalsiu ir dvigarsiu pirmajame sande

Nr.     Pavyzdziai        n     [bar.x][+ or -]s (ms)   v (%)

1.     d<a.>uga.use      35      158,17[+ or -]23,17    14,7
2.    D<a.>rbo.ute.is    23      112,30[+ or -]8,66      7,7

Nr.   95 % pasikl.        t><t[alpha]
        int. (ms)

1.    150,21-166,13    t = 9,06> t (0,999)
2.    108,56-116,05          = 3,47

3 lentele. Dvigarsiu er, ar pirmuju sandu <e.>, <a.>
kiekybe ir statistinis jos vertinimas

Nr.   Pavyzdziai      n     [bar.x][+ or -]s (ms)   v (%)

1.    T<e.>rba.le    38      164,89[+ or -]14,15     8,6
2.    P<a.>rgriza    35      157,23[+ or -]22,57    14,4

Nr.   95 % pasikl.    t><t[alpha]
        int. (ms)

1.    160,24-169,55   1,75 < 1,99
2.    149,48-164,98

4 lentele. Ilgojo balsio <i,> bei diftongo <e i > (bk ie) kiekybe
ir jos statistinis vertinimas

Nr.    Pavyzdziai      n        x[+ or -]s (ms)      v (%)

1.     p<i->ra.ga     25      153,16[+ or -]21,49    14,0
2.    p<e.i>nielis    27      182,07[+ or -]29,00    15,9

Nr.   95 % pasikl. int.           t><t[alpha]
            (ms)

1.      144,29-162,03     t = 4,06 > t (0,999) = 3,50
2.      170,60-193,55

5 lentele. Ilgojo balsio &lt;u&gt; ir kretingiskiu diftongo uo
(bk o) kiekybe ir jos statistinis vertinimas

Nr.   Pavyzdziai     n       [bar.x][+ or -]s     v (%)   95 % pasikl.
                                   (ms)                     int. (ms)

1.    r<u.>tele     23     146,39[+ or -]29,16    19,9    133,78-159,00
2.    k<uo>se.le    30     151,73[+ or -]16,85    11,1    145,44-158,02

Nr.          t><t[alpha]

1.    t = 0,84 < t (0,95) = 2,01
2.

6 lentele. Kretingiskiu ir telsiskiu tautosilabiniu junginiu (a, e,
e, o + l, m, n, r) pirmojo demens kiekybe ir jos statistinis
vertinimas

Nr.         Pavyzdziai            n     [bar.x][+ or -]s(ms)   v (%)

1.    p<e.>rke.ma g<e.>rdieje    33     159,18[+ or -]14,51     9,1
2.    p<a.>rsele-l<e.>nta.le     25      81,80[+ or -]14,33    17,5

Nr.   95 % pasikl.            t><t[alpha]
        int. (ms)

1.    154,04-164,33
2.     75,88-87,72    t = 20,22 > t (0,999) = 3,47

7 lentele. Kretingiskiu tautosilabiniu junginiu (a, e, e, o + l, m,
n, r) pirmojo demens kiekybe ir jos statistinis vertinimas: pries
pusilgi skiemeni (1 nr.) ir pries ilgaji (2 nr.)

Nr.    Pavyzdziai      n       [bar.x][+ or -]s     v (%)
                                     (ms)

1.    S<e.>lke.nis    20     137,25[+ or -]10,29     7,5
2.    p<e.>rku-ns     17      154,71[+ or -]9,83     6,4

Nr.   95 % pasikl.             t><t[alpha]
        int. (ms)

1.    132,43-142,07   t = 5,246 > t (0,999) = 3,591
2.    149,67-159,74
COPYRIGHT 2010 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2010 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Babickiene, Zofija
Publication:Coactivity
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Dec 1, 2010
Words:2414
Previous Article:Priorities of dialogic speech teaching methodology at higher non-linguistic school/Dialogines kalbos mokymo metodikos nekalbineje aukstojoje...
Next Article:Mediated teaching for information presenting and understanding/Medijomis paremtas destymas kaip informacijos pateikimo ir isisavinimo pagalbininkas.
Topics:

Terms of use | Copyright © 2018 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters