Printer Friendly

The role of archaeological heritage in urban sites of lithuania/Archeologijos paveldo vaidmuo lietuvos urbanistinese vietovese.

Ivadas

Pastaraisiais desimtmeciais akivaizdziai auga visuomenes domejimasis archeologiniu paveldu. Jis pasireiskia daugelyje Europos saliu ir yra laikomas nusivylimo siuolaikine gyvenamaja aplinka, ekologinio protesto judejimo bei ekologinio sakralumo (York 1999) paiesku atspindziu. Archeologija atskleidzia, kaip naudojantis vietos medziagomis ir kitais kukliais istekliais buvo kuriami darna ir estetine verte pasizymintys bustai ir viesosios erdves.

Archeologinis paveldas sudaro itin reiksminga, tipologine ivairove ir didele kulturine verte pasizyminti Lietuvos miestu ir miesteliu istoriniu centru, saugomu kaip urbanistines vietoves, audinio sluoksni. Siuose istoriniuose urbanistiniuose dariniuose, dazniausiai iki siol atliekanciuose miestu ir miesteliu centrams budingas paskirtis, islikes archeologinis paveldas- senoves gyvenvieciu, laidojimo ir apeigu vietos, piliakalniai, statiniu liekanos--dazniausiai yra menkai atskleistas, kartais nykstantis, darniai aplinkai kurti menkai vertinamas ir naudojamas isteklius, administruojamas nepakankamai atsizvelgiant i jo svarba. Pagal Lietuvos teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu istatyma, patvirtinta 1994 metais, miesteliai yra skiriami kaimo vietoviu tipui. Taciau zymi ju dalis yra tureje Magdeburgo teises ir Lietuvos valstybes istorijoje atlike ypatinga vaidmeni, taciau dabar tvarkomi uzmirstant si vertes aspekta. Archeologinio paveldo apsauga, jo vertingasias savybes atskleidziantys eksponavimo ir interpretavimo budai galetu tapti unikalia galimybe atskleisti geneze, istorine reiksme, formuoti savita architekturos kalba.

Straipsnyje keliami pastaraisiais metais isskirtinai aktualus archeologijos paveldo apsaugos Lietuvos urbanistiniuose centruose klausimai, detaliau nagrinejamos archeologijos metodais tiriamu ir issaugomu statiniu ir ju fragmentu tvarkybos ir naudojimo problemos. Straipsnio tikslas--atskleisti siu objektu pritaikymo miesto centro viesosioms erdvems galimybes, apibudinti kulturini urbanistini potenciala bei isryskinti aktualias kliutis sio paveldo vertingosioms savybems issaugoti. Analizuojami reiksmingiausi pastaruju keleriu metu archeologinio paveldo tvarkybos, eksponavimo ir interpretavimo Lietuvos urbanistiniuose istoriniuose centruose pavyzdziai.

Archeologijos paveldo vertes urbanistinese vietovese samprata

Archeologinio paveldo, kaip ir architekturos vertybiu, apsaugos samprata ir tikslai tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos salyse pletojosi panasiai--nuo reikalavimu issaugoti pavienius objektus iki siekiu atskleisti erdves ir funkcinius ju rysius bei saveika su kitais urbanistinio audinio sluoksniais. Sio paveldo kompleksiskuma ir integraluma pabrezia ir pagrindinis tarptautinis archeologinio paveldo apsaugos dokumentas, Lietuvos ratifikuotas 1999 metais, nurodoma, kad "archeologiniu paveldu laikytini ivairus statiniai, konstrukcijos, pastatu kompleksai, zmogaus veiklos paveiktos vietos, kilnojamieji objektai, kitu rusiu paminklai kartu su ju aplinka zemeje ir po vandeniu" (Europos archeologijos paveldo ... 1992). Siuo metu UNESCO rengiamose Miesto istorinio krastovaizdzio rekomendacijose archeologinis paveldas ivardinamas ir miesto krastovaizdzio sandu-krastovaizdzio samprata ispleciama iki verte pasizyminciu kulturiniu bei gamtiniu sluoksniu ir bruozu, apimanciu vietoves topografinius, geomorfologinius, hidrologinius ir kitus gamtinius ypatumus, siuolaikinius bei senuosius statinius, taip pat zemes pavirsiuje ir po juo esancia infrastruktura (UNESCO recommendation 2011). Siuolaikiniu visuminiu (holis-tiniu) poziuriu i gyvenamaja aplinka ir siekiu issaugoti archeologiniu objektu visuma pagrista ir Lietuvos archeologijos draugijos parengta Valstybines kulturos paveldo komisijos patvirtinta Lietuvos nekilnojamojo archeologijos paveldo apsaugos programos koncepcija. Ji nurodo, kad archeologini kulturos pavelda sudaro "zemes pavirsiuje, po zeme ir po vandeniu esantys ir seniausia Lietuvos gyventoju kultura liudijantys objektai--neitvirtintos ir itvirtintos gyvenvietes/pastatai (bustai), ju strukturos, konstrukcijos, pastatu grupes, laidojimo paminklai (plokstiniai kapinynai/kapai, pilkapynai/pilkapiai), ivairios praeities ukines ar gynybines veiklos liekanos, gyvenamosios, laidojimo ar kulto vietos ir kitu rusiu praeities reliktai bei ju aplinka" (LR Valstybines kulturos paveldo... 2008).

Visuotinai pripazinta, kad archeologinis paveldas Lietuvoje pasizymi didele ivairove. Taciau tokios jo tipologines grupes, kaip senoves laidojimo vietos arba kulturinis sluoksnis, menkai istiriamos, panaudojamos ir iprasminamos dabartiniu gyvenvieciu tankiai uzstatytose ir intensyviai naudojamose teritorijose. Unikaliu archeologinio paveldo saveikos su veliau susiklosciusiu urbanistiniu audiniu ypatumu laikoma tai, kad keliuose Lietuvos miestu ir miesteliu centrinese dalyse, pavyzdziui, Ukmergeje arba Maisiagaloje, iki siol erdves dominantemis tebera piliakalniai--krastovaizdzio poziuriu reiksmingiausi Lietuvos archeologiniai objektai. Integraliu gamtos ir kulturos paveldo apsaugos metodu pletra yra butina ju savitumui issaugoti. Statiniu liekanos del savo medziagines prigimties (isskyrus atidengtus mediniu statiniu fragmentus) gali buti veiksmingai pritaikomos siuolaikinems urbanistiniu viesuju erdviu paskirtims.

Archeologines statiniu liekanos Lietuvos istoriniuose urbanistiniuose centruose

Piliakalnius ir urbanistines strukturas skiria medziagines sandaros ir genezes bruozai, o senuju grindiniu fragmentai, atidengiami atliekant archeologinius tyrimus, darniai isilieja i siuolaikine miestu ir miesteliu aplinka. Viesosiose ju erdvese pastaraisiais metais buvo rasta, restauruota ir pritaikyta naudoti ivairus senojo lauko rieduliu ar plytu grindinio fragmentai. Vienas sekmingiausio issaugojimo pavyzdziu--restauruotas bei planuojamas is dalies atkurti lauko akmenu grindinys valstybes saugoma urbanistine vietove paskelbtame Seduvos miesto istoriniame centre. Savaime susiklosciusi reliktine Baznycios gatve, reprezentuojanti semantine erdvine jungti tarp istorines turgaus aikstes ir pagrindinio architekturos paveldo objekto Sv. Kryziaus atradimo baznycios (1 pav.), yra laikoma prioritetiskai svarbia vertingaja vietoves savybe, todel islikes senasis jos grindinys buvo tvarkytas derinant konservavimo ir restauravimo budus, iki sankirtos su Vytauto gatve jis bus papildytas atkurto grindinio plotu.

Surdegio miestelyje esancio siaurojo gelezinkelio stoties statiniu komplekso teritorijoje esantis grindinys, klotas XIX amziaus antrojoje puseje ir XX amziaus pradzioje, buvo atkastas 2010 metais. Atidengtas grindinys tapo reiksmingu sio statiniu komplekso elementu ir patikslinus Kulturos vertybiu registre nustatomus komplekso apskaitos duomenis 2011 m. buvo irasytas i vieno is komplekso statiniu--stoties prekiu sandelio (2 pav.)--vertingasias savybes. Grindinys buvo atkastas ir nuvalytas talku metu, siekis ji issaugoti tapo paskata suvienyti paveldosaugos specialistu ir vietos bendruomenes pastangas.

[FIGURE 1 OMITTED]

Vien 2009 metais atkasti senieji grindiniai tapo savitais miesto centro viesuju erdviu elementais Skuode, Kraziuose (prie Kolegijos pastato), Jurbarke (vadinamajame Zydu kieme prie Kauno gatves). Nors Skuode atrasta XIX-XX amziaus pradzios grindini Birutes gatveje buvo nutarta isardyti, XVIII amziaus fragmenta, atidengta Turgaus aiksteje, nuspresta palikti, sutvirtinti ir eksponuoti.

Daugiau lesu ir pastangu reikalinga siekiant issaugoti dabartinese viesosiose urbanistinese erdvese atidengtas muro liekanas. Budingas siuo aspektu problemas atskleidzia Birzu miesto archeologinio paveldo tyrimu ir jo saugojimo arba praradimo patirtis. Sio miesto istorine dalis yra viena is saugomu urbanistiniu vietoviu, archeologiniu paminklu paskelbta ir senojo miesto vieta. Kai 2008 metais vykdant nesankcionuotus zemes darbus seniausioje Birzu dalyje pries trejeta metu buvo atvertos seniausiuju miesto pastatu liekanos, tarp ju XVII amziaus dirbtuves, buvo pradeti archeologiniai tyrimai. Kitame Birzu istorines dalies sklype archeologiniai tyrimai 2009 metais buvo atlikti tik del jame planuojamos prekybos centro statybos (Mikelionis 2010). Manoma, kad statant Darbo birzos pastata J. Basanaviciaus gatveje, zymi archeologinio paveldo dalis buvo sunaikinta. Nors Lietuvoje yra salygiskai daug valstybes saugomomis paskelbtu urbanistiniu vietoviu, ju moksliniai paveldosauginiai tyrimai pastaraisiais dviem desimtmeciais nera planuojami ir vykdomi nuosekliai, remiantis nustatytais kriterijais. Vienas is esminiu Lietuvos paveldosaugos nepakankamo efektyvumo indikatoriu yra tai, kad archeologiniai tyrimai atliekami tik pavieniuose sklypuose, parinktuose statyboms, arba viesosiose erdvese, kuriose pa-veldosaugininkai arba kulturos paveldo issaugojimui neabejinga visuomene speja sustabdyti neteisetai vykdomus zemes darbus.

[FIGURE 2 OMITTED]

Mokslinio pazinimo uzdaviniai nuosekliau sprendziami Lietuvos nacionaliniu ar regioniniu parku vietovese. Vienas ryskiausiu pavyzdziu--Asvejos regioniniame parke esanciame Dubingiu urbanistiniame draustinyje jau kelerius metus vykdomi Dubingiu piliavietes archeologiniai tyrimai (tyrimu vadovas habil. dr. Albinas Kuncevicius). Siuo metu pritaikyta lankyti Radvilu baznycios vieta, konservuotos ir eksponuojamos jos sienu muro liekanos, pateikta vaizdine ir rasytine informacija apie vietos istorine raida ir reiksme. Pasitelkus ES strukturine parama 2007-2013 metams pagal Sanglaudos skatinimo veiksmu programa vykdomas piliavietes tvarkybos ir pritaikymo projektas "Viesosios kulturinio turizmo infrastrukturos pritaikymas kulturinio turizmo pletrai". Taciau stacionaraus gelzbetonio gaubto buvusiu Radvilu rumu liekanoms piliavieteje (3 pav.) apsaugoti projektas buvo placiau neviesintas, laiku nepateiktas paveldosaugos profesionalu ir visuomenes diskusijoms. Nors jau pradeto statyti gaubto forma ir numatoma velenos danga buvo parinkta siekiant darnos su piliakalnio siluetu ir gamtine aplinka, taciau nepakankama informacija ir viesumo stoka tapo kliutimi sekmingai igyvendinti sio isskirtines vertes archeologijos paveldo issaugojimo projekta.

Lietuvos paveldosauga pasizymi ypac sudetingu administravimo ir reglamentavimo mechanizmu, taciau ne teisiniai reikalavimai, o vadinamasis subjektyvusis veiksnys daznai tampa lemiamu issaugant kulturos paveldo objektu ir vietoviu verte. Keli visuomenei placiai zinomi paveldosaugos administratoriai--Saugomu teritoriju arba Kulturos paveldo departamento padaliniu vadovai, pasizymintys isskirtiniu atkaklumu, paveldosaugos teisines sistemos galimybes nuosekliai panaudoja kompleksiskai issaugoti sudetingiems archeologijos paveldo objektams. Vienas ryskiausiu pavyzdziu--Pusiasalio pilies muro fragmentu, esanciu Traku nacionaliniame istoriniame parke rezervato zonoje, konservavimas ir restauravimas. Pastaraisiais metais pilyje vykdomiems tvarkybos darbams finansuoti naudojama ES strukturine parama. Taciau archeologijos paveldo, esancio viesojoje erdveje, kulturine verte gali buti suvokiama tik papildzius ji ivairius prasmes lygmenis atskleidzianciomis zenklinimo ir interpretavimo priemonemis. Laikantis ES remiamu turizmo pletros projektu finansavimo taisykliu, informaciniai zenklai ir panasios paskirties aplinkos elementai turi buti irengiami vietos instituciju lesomis. Telieka tiketis, kad Traku pusiasalio pilyje jie bus irengti laiku, atskleisdami ir isryskindami vietos unikaluma ir autentiskuma.

[FIGURE 3 OMITTED]

Archeologinio paveldo interpretavimas miestu viesosiose erdvese

Urbanistinio ir architekturos paveldo tyrejai pastaraisiais desimtmeciais daugelyje saliu vis dazniau atkreipia demesi i neigiama turizmo pramones poveiki istoriniu miestu viesosioms erdvems (Walkowitz 2009). Pritaikytos vartotojiskam turizmui jos praranda autentiskuma, tampa beveides. Taciau ir Europos me-gapoliu centruose, jei juose yra archeologine verte pasizyminciu objektu, juolab irasytu i Pasaulio paveldo vietu sarasa, autentiskumui issaugoti ir kulturinei vertei atskleisti pasitelkiamos ivairios priemones. Vienas ryskiausiu pavyzdziu--Londono Tauerio komplekso pritaikymas turizmui isryskinant jo daugiasluoksniskuma. Taueri supanti siuolaikine architektura nesutrukde irasyti kompleksa i Pasaulio paveldo vietu sarasa, nors Pasaulio paveldo vietu komitetas pazymejo, kad naujieji Londono centro statiniai didina gresme Tauerio kulturinei vertei. Pilies isorineje zonoje islike sienu fragmentai buvo konservuoti ir is dalies atkurti. Islikusiems romenu gyvenvietes Londiniumo gynybines sienos fragmentams eksponuoti buvo suformuotos pusiau igilintos uzdaros erdves, kuriose buvo sukurtos salygos susikaupti, susipazinti su pilies istorija, pateikiama ivairiomis interpretavimo priemonemis (4 pav.). Teritorijos irangos elementai parinkti laikantis patvirtintame komplekso valdymo plane (Tower of ... 2007) nustatyto reikalavimo--jei kils poreikis, teritorija turi buti grazinta i ankstesne bukle, nepadarant zalos autentiskiems jos elementams.

Kulturos paveldo vietu interpretavimo ir pateikties chartija (ICOMOS Charter 2008) apibrezia, kad informacija ir jai suvokti reikalinga infrastruktura paveldo vietoje gali buti perteikiama ivairiomis techninemis priemonemis, tokiomis kaip informaciniai stendai, muziejiniai ekranai, formalizuoti apzvalgos marsrutai, paskaitos, interaktyvios priemones ir pan. Infrastruktura sudaro instaliacijos, jos iranga, kuriama tiek kulturos paveldo teritorijoje, tiek ir vietose, esanciose greta jos ar atokiau, taciau tinkamose naudoti interpretavimo tikslais sukuriant naujas ar jau pritaikant esamas technologijas.

Per pastaruosius kelerius metus buvo atnaujintos Vilniaus senamiescio aikstes ir skverai, pasizymintys didele archeologine verte. Vien 2009 metais Vilniaus istoriniame centre archeologiniai tyrimai buvo atlikti Mindaugo gatveje (tyrineti senkapiai), Piliu teritorijoje, Kalnu parke, Sv. Jonu varpines aplinkoje, Bernardinu vienuolyno komplekse, Maironio, Pranciskonu, Universiteto ir Vilniaus gatvese (Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2009). Taciau siose viesosiose erdvese nera informacijos ar bent uzuominu apie atrastas archeologines vertybes. Katedros aikstes formavimo raida yra vienas ryskiausiu pavyzdziu, atskleidzianciu priestara tarp archeologinio paveldo teikiamu galimybiu ir erdves siuolaikines architekturines raiskos. Dabartinis aikstes pavidalas buvo suformuotas palaipsniui, remiantis 1998 metais pradetu rengti rekonstrukcijos projektu. Archeologu nurodytos svarbiausiuju statiniu vietos buvo pazymetos grindinyje kitos spalvos granito plokstemis ir turiniais elementais. 2007 metais buvo atkastos Pilies vartu plytu muro ir grindinio liekanos, kurios, nesutarus del budu jas veiksmingai issaugoti ir tinkamai eksponuoti intensyviai naudojamoje viesojoje erdveje, buvo uzpiltos smeliu, o virs ju pastatyti slifuoto granito kubai (5 pav.), pakeitus pirmini sios vietos sutvarkymo projekta (projekto dalies vadovas Marius Saliamoras, architekte Neda Kavaliauskaite). Sie abstraktus standartizuoti objektai vargu ar gali buti suvokiami kaip siuolaikine istoriniu vartu interpretacija, nes ju architekturines kalbos nepapildo rasytine ar ikonografine informacija.

[FIGURE 4 OMITTED]

Daugiasluoksne kulturine verte tarp Vilniaus senamiescio viesuju erdviu issiskiria Rotuses aikste. Ja kompleksiskai rekonstravus 2007 metais pagrindiniu architekturiniu dekoratyviniu akcentu tapo fontanas (projekto vadovas Antanas Gvildys). Taip buvo atgaivinta istorine akmens ir vandens sasaja (vienas is pirmuju Vilniaus viesuju fontanu veike aiksteje jau XIX amziaus pabaigoje), taciau, deja, siam naujajam granito statiniui buvo parinkta vieta ant archeologu atkasto XV amziaus druskos pirklio namo rusio, kuris butu galejes tapti unikaliu aikstes architekturos formantu ir iprasminti jos semantini isskirtinuma.

[FIGURE 5 OMITTED]

[FIGURE 6 OMITTED]

Viena naujausiu rekonstrukciju Vilniaus senamiescio viesosiose erdvese buvo igyvendinta 2011 metu vasara irengiant vieta skulpturiniam Taraso Sevcenkos paminklui priesais Hales turgaviete. Suformuoto skvero betono trinkeliu plote lauko akmenimis buvo isgrista lygiagreti Bazilionu gatvei juosta, apreminta granitu bei ileistu i zeme sviestuvu punktyru (6 pav.). Tegalima speti, kad taip buvo pazymeta miesto gynybines sienos vieta, taciau jokiu apie tai skelbianciu zenklu ar nuorodu pateikta nera.

Kulturine verte retai tampa prioritetiniu kriterijumi, kuriuo vadovaujamasi nustatant atidengtu senuju statiniu fragmentu tvarkybos budus ir parenkant viesuju erdviu irangos medziagas, gaminius ir kuriant aplinkos architekturine raiska. Jei sklypas slepia archeologini pavelda, bet yra patrauklus statyti, archeologiniai tyrimai atliekami kaip neisvengiamas statybos proceso etapas. Atlikus tyrimus itin retai laikomasi siuolaikines archeologinio paveldo apsaugos koncepcijos issaugoti radinius vietoje ("in situ"), juos tinkamai eksponuoti ar bent pazymeti ir interpretuoti naujai suformuotuose zemes pavirsiuose. Jei viesoji erdve buvo atsiradusi nugriauto statinio vietoje, kartais archeologinis paveldas tampa nebe viesosios erdves, o pastato, atstatyto buvusio vietoje, dalimi ir tampa bent is dalies eksponuojamas interjere. Taciau, matyt, dazniausiai archeologijos vertybes Lietuvos miestu istoriniuose centruose tera laikomos vienu is patraukluma investicijoms mazinanciu veiksniu.

Isvados

1. Lietuvos urbanistinese vietovese iki siol islikes gausus, pasizymintis ivairove, didele kulturine verte ir autentiskumu archeologinis paveldas. Daugelyje viesuju erdviu, esanciu miestu ir miesteliu istoriniuose centruose, tebera galimybes archeologinio paveldo objektus atskleisti, eksponuoti ir pritaikyti siuolaikinems reikmems. Taciau pastaraisiais dviem desimtmeciais nera vykdomi sistemingi Lietuvos urbanistiniu vietoviu archeologiniai tyrimai, todel joms suteiktas kulturos vertybes statusas nera veiksmingas archeologinio paveldo issaugojimo garantas.

2. Lietuvos miestu ir miesteliu archeologinio paveldo savitumas, taip pat archajiskas velyvuju piliakalniu dominavimas keliu istoriniu urbanistiniu centru erdvese reikalauja kulturos ir gamtos paveldo integralios apsaugos budu pletros.

3. Pastaruosius kelerius metus vykdant archeologinius tyrimus ivairiose Lietuvos urbanistinese vietovese buvo atidengti senieji lauko rieduliu grindiniai. Dalis ju fragmentu pritaikius konservavimo ir restauravimo budus issaugota, yra arba bus naudojama urbanistinems viesosioms erdvems pagal budingas paskirtis. Taciau archeologu atidengtos kitu statiniu, dazniausiai plytu muro, liekanos retai yra tinkamai issaugomos ir eksponuojamos.

3. Nuosekliu sisteminiu urbanistiniu vietoviu kulturines vertes tyrimu trukumas, trumpalaikiai privaciu statybu uzsakovu interesai, iki siol neaiski ir nereglamentuota atsakomybe uz Lietuvos miestu ir miesteliu viesuju erdviu prieziura lemia, kad archeologijos objektu viesosiose urbanistinese erdvese vertingosios savybes kompleksiskai ir nuosekliai tera saugomos keliuose Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose.

4. Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos miestu ir miesteliu aikstese, skveruose ir gatvese vykdyti ivairus archeologijos tyrimai nera tape prioritetiniu kriterijumi, lemianciu naujaja siu erdviu architekturine raiska. Is dalies issaugotu "in situ" archeologiniu objektu zenklinimas ir eksponavimas, ju architekturinis, informacinis vaizdinis ir tekstinis interpretavimas yra nepakankamas, neatsklei-dziantis vietos kulturines vertes visumos vertes. Taip yra menkinamos visuomenes teises i issamia ir visapusiska informacija apie nekilnojamaji kulturos pavelda.

doi: 10.3846/20297955.2012.679775

Literatura

Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje. 2009. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija [interaktyvus], [ziureta 2011 m. spalio 15 d.]. Prieiga per interneta: http://www.atl.lt/2009/278-281.pdf.

Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija. 1992. Valeta. Lietuvos LR ratifikuota 1999 m., Zin., 1999, Nr. 1002895.

York, M. 1999. Invented Culture/Invented Religijon: The Fiction Origins of Contemporary Paganism, Nova Religion 3(1): 135-146 [ziureta 2011 m. spalio 7 d.]. Prieiga per interneta: http://dx.doi.org/10.1525/nr.1999.3.1.135.

LR Valstybines kulturos paveldo komisijos sprendimas del Lietuvos nekilnojamojo archeologijos paveldo apsaugos programos koncepcijos, 2008 m. lapkricio 14 d. Nr. S-13(141), Informaciniai pranesimai, 2008-12-05, Nr. 93-1204.

Mikelionis, D. 2010. Requiem dar dalelei Birzu senoves, Birzieciu zodis, 2010 04 15 [interaktyvus], [ziureta 2011 m. rugsejo 23 d.]. Prieiga per interneta: http://www.selonija. lt/2010/04/15/requiem-dar-dalelei-birzu-senoves/.

The ICOMOS Charter for the Interpretation and Presentation of Cultural Heritage Sites. Prepared under the Auspices of the ICOMOS International Scientific Committee on Interpretation and Presentation of Cultural Heritage Sites. Ratified by the 16th General Assembly of ICOMOS, Quebec (Canada), on 4 October 2008 [interaktyvus], [ziureta 2011 m. spalio 17 d.]. Prieiga per interneta: http://www.international. icomos.org/charters/interpretation_e.pdf.

Tower of London World Heritage Site. Management plan. Historic Royal Palaces, Hampton Court Palace Surrey, KT8 9AU2007 [interaktyvus], [ziureta 2011 m. rugsejo 30 d.]. Prieiga per interneta: http://www.hrp.org.uk/aboutus/whatwedo/ whsmanagementplanwebsitecopy.

UNESCO Recommendation 2011 on the Historic Urban Landscape, 27/05/2011, Paris, UNESCO Headquarters, 25-27 May 2011 [interaktyvus], [ziureta 2011 m. spalio 25 d.]. Prieiga per interneta: http://whc.unesco.org/en/activities/638.

Walkowitz, D. J.; Knauer, L. M. (Eds.). 2009. Contested Histories in Public Space: Memory, Race, and Nation. Durham, NC, USA: Duke University Press. 24 p.

Jurate Jureviciene

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architekturos pagrindu ir teorijos katedra, Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132

Vilnius, Lietuva

El. pastas archpit@ar.vgtu.lt

Iteikta 2011 12 06; priimta 2012 02 06

JURATE JUREVICIENE

Dr Arch., Professor, Department for Fundamentals and Theory of Architecture, Faculty of Architecture, Vilnius Gediminas Technical University, Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lithuania. E-mail: archpit@ar.vgtu.lt

Research interests: preservation of urban heritage and cultural landscape, history of architecture, vernacular architectural traditions.
COPYRIGHT 2012 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2012 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Jureviciene, Jurate
Publication:Town Planning and Architecture
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Mar 1, 2012
Words:2638
Previous Article:The sociocultural controversies of architectural inheritance of soviet Lithuanian legacy/Sovietines lietuvos architekturinio palikimo ipaveldinimo...
Next Article:Conservation of architectural heritage during the soviet period: between science and creation/Sovietiniu metu paveldotvarkos darbai: tarp mokslo ir...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2020 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters