Printer Friendly

The question of intersubjectivity in Zhuangzi/Intersubjektyvumo problematika Zhuangzi filosofijoje.

Ivadas

Ivairiais istoriniais periodais ir skirtingose visuomenese filosofus trauke intersubjektyvumo problematika, galimybe suprasti Kita ir uzmegzti prasminga dialoga. Straipsnyje, remiantis fenomenologiniu ir hermeneutiniu metodais, nagrinejama intersubjektyvumo problematika, parodoma, kaip lanksti, nedogmatiska savasties samprata, atvirumas ir pagarba Kitam gali praplesti supratimo erdves.

Pagrindinis demesys sutelkiamas i tai, kaip intersubjektyvumo problematika traktuojama populiariame daoistiniame Zhuangzi traktate, kurio struktura, autoryste ir datavimas tebelieka diskusiju objektu (plg. Roth 1991: 79-128). Manoma, kad galutinis Zhuangzi traktato variantas atsirado III-IV a. sanduroje, kuomet daoizmo komentatorius Go Xiang (252-312) papilde teksta savo komentarais ir suskirste ji i vidinius, isorinius bei misriuosius skyrius. Traktato visuma tradiciskai priskiriama autoriui vardu Zhuangzi (kartais vadinamas Zhuang Zhou), taciau manoma, kad teksto visuma susiformavo per kelis simtmecius ir yra kolektyvines kurybos produktas. Ivairiu kalbiniu ypatumu, filosofiniu terminu, nuorodu i personazus, vietovardziu, aptinkamu ivairiose traktato dalyse, lyginamoji analize leidzia daryti prielaida, kad vidinius skyrius veikiausiai parase pats Zhuangzi, o isorinius ir misriuosius--velesni daoizmo sekejai (plg. Graham 1990: 283-321). Todel siame straipsnyje daugiausiai demesio skiriame vidiniams skyriams, kuriu autorystes autentiskumas kelia maziausiai abejoniu, taciau nuodugniau nesigilinama i pasirinkto traktato autorystes problema ir visas veikalas traktuojaSantalka. mas taip, tarsi jo autorius butu asmuo, vardu Zhuangzi.

Daoizmo ir kinu kulturos raidai Zhuangzi traktatas padare didziule itaka, o siam veikalui budingi antiracionalizmas, agnosticizmas, skepticizmas ir reliatyvizmas padejo subrandinti savita zmoniu tarpusavio santykiu ir supratimo samprata. Bandydami atskleisti Zhuangzi traktate destoma poziuri i supratimo problematika, isryskinsime savasties kontekstualuma, grisime minti, kad daoistines savasties specifika leidzia zmogui save patirti kaip skirtinga nuo Kito, o sykiu kaip atvira ir prieinama Kitam, parodysime, kad daoizme vyrauja skeptiskas poziuris i racionaluma, proto gebejima perteikti tiesa, kur kas svarbesniu ir autentiskesniu laikomas vidinis, ikireflektyvus, intuityvus pazinimas, todel ir Kita pazinti bei suprasti siekiama pasitelkus vidine izvalga, empatija. Tokia prieiga leidzia Kita suvokti ne kaip stebima objekta, bet veikiau kaip mus stebinti Subjekta. Taip pat grisime minti, kad daoistams gimininga intersubjektyvumo samprata ryskeja Vakaru fenomenologijoje bei dialogo filosofijoje, kurios atstovai teigia, jog zmogus save gali patirti taip, tarsi ji regetu Kitas, kitais zodziais tariant, atsiduria kito zmogaus akivaizdoje, o visa pasauli patiria kaip bendra gyvenamaji, o ne tik jam vienam prieinama.

Prieiga Kitam suprasti: racionalumas versus demesingumas

Racionalistinese bei empirinese filosofinese tradicijose grindziama prielaida, kad pazinima isreiskiantys teiginiai turi buti logiski ir suprantami, o tezes taip suformuluotos, kad kiekvienas tam pasiruoses adresatas galetu jas suprasti bei pakartoti. Daoistams tokia prieiga atrodo vienpuse ir bejege ar netgi klaidinga ir agresyvi, nes loginis protas siekia uzvaldyti Kita, primesti jam savo poziuri, sunaikinti jo kitoniskuma. Toki racionalaus supratimo pavoju puikiai iliustruoja istorija apie mitini personaza vardu Chaosas: jis neturejo nei vieno jusles organo, leidziancio komunikuoti su pasauliu iprastu budu, o jo geranoriski draugai Greitasis ir Netiketasis tai palaike trukumu ir sumane savo biciuliui "padeti", todel kiekviena diena jo galvoje isgrezdavo po viena skylute--burna, nosi, akis ir ausis--kol galiausiai septinta diena Chaosas mire ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1995: 107). Galima sakyti, kad butent Chaosas, nesugebantis komunikuoti iprastu budu, Zhuangzi tekste ikunija ta, kuris geba uzmegzti autentiska dialoga. Sis pasakojimas parodo, koks pavirsutiniskas, klaidingas ir net destruktyvus gali buti bandymas Kita pazinti ir suprasti projektuojant i ji savo stereotipus, siekiant paversti ji tokiu pat kaip mes.

Daoistai teigia, kad norint uzmegzti dialoga su Kitu reikia atsiriboti nuo nereiksmingu detaliu ir visa demesi sutelkti i viena vieninteli dalyka--galvoje gimstancia filosofine minti, tapoma bambuko sakele, kapojamos skerdienos gabala ar gaudomas cikadas. Tokia nuostata iliustruoja daoistu pasakojimas apie kupriu, kuris aplink ji skraidancias cikadas gaude taip meistriskai ir lengvai, tarytum rinktu jas nuo zemes. Konfucijaus uzklaustas, kaip jam pavyko pasiekti toki meistriskuma, sis atsake: "Sioje milziniskoje visatoje is visu daiktu gausybes mane domina tiktai skraidancios cikados. As nesidairau i sonus, o cikadu sparnu neiskeisciau i visus pasaulio turtus" ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1995: 306). Galime daryti prielaida, kad sis daoistinis personazas tarytum suskliaudzia naturalia, kasdiene samones nuostata ir visa demesi sutelkia i viena vieninteli dalyka--aplink ji skraidancias cikadas.

Taigi suprasti pasauli ir Kita imanoma tik nesidairant i sonus ir sutelkus demesi i tai, kas svarbiausia. Tokia intuityvi pagava yra vienintelis budas, leidziantis priarteti prie mislingo ir neapciuopiamo Dao, kurio pagauti negali nei racionalus protas, nei jusles. Neregimaji Dao imanoma uzciuopti tik intuityviai, sirdimi, pamirsus save, iveikus perskyra tarp saves ir pasaulio, istrynus ribas tarp savojo "as" ir viso to, kas yra anapus savasties. Tokiai meditatyviai samonei atsiveria visame kame slypintis Dao, kuris atkakliai slepiasi nuo racionalaus proto, loginio mastymo ir empirines samones.

Daoistine savasties samprata: as ir Kitas

Norint suprasti Zhuangzi traktate pletojama savasties samprata ir jos santyki su Kitu reiketu atkreipti demesi i tai, kokiomis savokomis ji apibudinama. Daodejing ir Zhuangzi tekstuose pirmo asmens vienaskaitos ivardis "as" dazniausiai nusakomas zodeliu wu, kuriuo pakeiciamas iprastas kinu pirmojo asmens vienaskaitos ivardis wo. Abu zodeliai yra giminiski, taciau turi kiek skirtinga konteksta (plg. Wieger 1965: 107, 628; Wilder et al. 1974: 2, 304). Kinu kulturos tyrinetojai D. R. Hall ir R. T. Ames teigia, kad naudodami ivardi wu vietoj tradicinio wo daoistai "interpretuojanti as" (wo) tarytum pakeicia "pagarbiuoju as" (wu) ir susieja su juo visa zmogaus zinojima, jautima ir veikla (Hall, Ames 1998: 48, 57). Taip iprasta savasties samprata (wo) pakeicia vientisa, analitinio proto, kalbos, skirstymo, savirefleksijos ir iprociu netrikdoma savastis. Kinu kulturos tyrinetojas Kuang-Ming Wu teigia, kad zodelis "wo" suponuoja, kaip zmogu regi kiti, o zodelis "wu" nurodo veikiau i tai, kaip jis pats save suvokia (Wu Kuang-Ming 1990: 416). Zodeliu wu ivardijama daoistine savastis yra tiek refleksyvi, nukreipta i savo pacios vidu, tiek atvira Kitam bei jo itakai.

Negana to, daoistine savastis yra tarytum Kito atspindys, veidrodis, kuriame kiekvienas gali pamatyti save, savo intencijas, lukescius bei projekcijas. Neatsitiktinai skyriuje Apie daiktu lygybe (Qiwulun) Zhuangzi teigia, kad opozicija tarp ci ("as", "sis") ir bi ("anas", "kitas") tera tariama, nes pakitus kalbanciojo subjekto vaidmeniui sios savokos gali lengvai susikeisti vietomis, o kiekvienas dialogo dalyvis gali atsidurti tiek vienoje, tiek kitoje pozicijoje ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1995: 67).

Minti, kad bet koks "as" (ego) sykiu yra tarytum kitas "as" (alter ego), pletoja vokieciu fenomenologas E. Husserlis teigdamas, kad Kitas save steigia kaip Kitas manyje ir tik per savo kitoniskuma jis gali buti man suprantamas bei prasmingas: "jie (Kiti--A. J.) yra realiskai (reell) atskirti nuo mano monados, atskirti tuo mastu, kad joks realiskas rysys nepernesa ju isgyvenimu i mano isgyvenimu plotme ir kartu apskritai nepernesa nieko, kas sudaro ju monadu nuosava esme, to, kas sudaro mano monados nuosava esme, plotme" (Husserl 2005: 159-160).

Zhuangzi traktate si skirtis nera tokia griezta--"as" gali bet kuriuo momentu tapti Kitu, o Kitas gali tapti manimi. Todel zmogus neturi fiksuotos tapatybes, vardo ir kiekvienam gali atsiskleisti tokiu pavidalu, koki tas jame regi. Toks daoistas ne tik kitiems, bet ir sau paciam gali pasirodyti skirtingais, neretai abstrakciais--zemes, dvasios, mirties--pavidalais ir pats gali nezinoti, kuris jo pavidalas yra autentiskas. Neapibrezta, spontaniskai kintancia tapatybe nusako Liezi zodziai, kad bet koks gyvunas, vabzdys ar darzove gali tapti bet kokiu kitu sutverimu ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1995: 290).

Toki savasties neapibreztuma ir gebejima laisvai keistis liudija tyrinetoju pamegtas Zhuangzi sapnas apie drugeli: "Syki susapnavau, kad esu laimingas drugelis, linksmai skraidantis virs gelyciu. Taciau staiga atsibudau ir nezinojau, ar is tiesu esu Zhuang Zhou, susapnaves save drugeliu, ar tebesu drugelis, sapnuojantis, kad jis Zhuang Zhou. O juk tarp Zhuang Zhou ir drugelio turetu buti skirtumas. Tai ir vadinama daiktu permaina" ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1995: 73). Taigi Zhuangzi negali nuspresti, ar jis yra Zhuangzi, kuris sapnavo esas drugelis, ar, atvirksciai, jis yra drugelis, sapnuojantis esas Zhuangzi. Is sios teksto istraukos taip ir lieka neaisku, kuris kuri susapnavo. Sis sapnas nurodo i savojo "as" reliatyvuma bei nenuspejama ir neisvengiama "daiktu virsma" (wuhua), viska aprepiancia nuolatine kaita. Drugelio metafora byloja apie amzinas permainas ir liudija, kad asmenybe negali buti tapatinama su kazkuo, kas yra duota arba fiksuota, bet veikiau tai yra tuscia, atvira, nuolatos atsirandanti ir besikeicianti visuma. Permaina (bianhua) aprepia regima ir neregima, akivaizdu ir paslepta, esanti ir nesanti aspektus: bian (permaina) nurodo i akivaizdu pokyti, o hua (virsmas)--i neregimas, trumpalaikes pokyciu apraiskas. Daoistus domina ne tiek virsmo rezultatas, kiek pats jo faktas, todel ivykiai cia rutuliuojasi nesibaigiancioje virsmu grandineje (Poskaite 2004: 88). "Dao neturi nei pabaigos, nei pradzios, viskas gimsta Santalka. Filosofija, 2010, 18(1): 44-50 47 ir mirsta, <...> visi daiktu pavidalai yra laikini" ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1995: 163).

Savasties neapibreztuma ir kintamuma lemia visu daiktu tarpusavio sarysingumas. Daoistai teigia, kad viskas yra susije su viskuo, o zmogaus savastis istirpsta pasaulyje ir Kitame. Siuo aspektu iskalbingas yra Zhuangzi pasakojimas apie seselio ir atsvaito dialoga, kuriame savo nestabiluma ir nuolatini kitima seselis paaiskina retoriniu klausimu: "Ar as nesu priklausomas nuo kazko, kad taip elgiuosi? O ar tas kazkas taip pat nera nuo kazko priklausomas? <...> Is kur galiu zinoti, kodel esu vienoks ar kitoks" ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1995: 73). Tokie seselio zodziai rodo, kad pasaulyje viskas tarpusavyje yra persipyne, todel niekas neturi atskiros, nekintancios savasties. Budizme toks visuotinis sarysingumas iliustruojamas pasitelkus milzinisko Indros tinklo, kuris gaubia visa visata, metafora: ant kiekvieno tinklo audinio persipynimo yra brangenybe, kuri atspindi visas kitas brangenybes, todel, zvelgdamas i viena is ju, zmogus mato jas visas. Kitais zodziais tariant, kiekvienas dalykas ar ivykis gali atskleisti visa visata, o joks daiktas niekada nera visiskai autonomiskas, nes jis abipusiais rysiais yra susijes su daugybe kitu daiktu. Panasia sarysingumo savoka grinde M. Heideggeris teigdamas, kad Zeme ir Dangus, dieviskosios ir mirtingosios butybes yra tarytum keturi veidrodziai, kurie harmoningai saveikauja tarpusavyje, o kiekvienas is ju liudija kitu buvima ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1993: 324-325).

Intersubjektyvaus dialogo tarp gamtos ir zmogaus (ne)galimybe

Zhuangzi, o veliau ir Vakaru filosofai, kalba apie abipusi zmogaus ir gamtos santyki, grindzia kontraversiska minti, kad tarp zmogaus ir gamtos imanomas abipusis dialoginis santykis. Pazvelkime, kaip zmogaus ir gamtos santykis apibudinamas dialoguose, vykstanciuose tarp Zhuangzi ir jo biciulio bei ideologinio oponento Huizi. Pasnekovai atstovauja dviem skirtingiems poziuriams, kurie susiformavo veikiami socialinio gyvenimo, todel sie pasnekesiai turetu buti nagrinejami neatsiejamai nuo socialinio ir politinio to laikotarpio konteksto. Prisiminkime, kad Zhuangzi buvo atsiskyrelis, kuris atkakliai atsisakydavo aukstu pareigu ir mieliau pasirinkdavo skurda bei nepritekliu negu visuomenes pancius, o Huizi buvo Wei karalystes ministras, aukstas pareigas einantis oficialus pareigunas. Zhuangzi, budamas nerupestingas klajoklis, daiktus regi nesuinteresuotu, estetiniu zvilgsniu, o Huizi i pasauli zvelgia kaip praktiskas valstybes tarnautojas. Si skirtuma atskleidzia ju svarstymai apie daiktu naudinguma. Huizi nuogastauja, kad kai kurie daiktai del savo pernelyg dideliu matmenu nebeteko naudingumo, nes moliugus ir medi jis regi neatsiejamai nuo ju praktines funkcijos--is moliugu jis noretu padaryti vyno konteinerius, o is medzio gautu mediena. O Zhuangzi nerupestingai siulo palikti moliugus, idant juos uzpildytu upes vanduo, o medziu ragina dziaugtis del dosniai gaiva teikiancio seselio ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1995: 84).

Intersubjektyvumo aspektu idomiausias yra Zhuangzi ir Huizi dialogas apie zuvu dziaugsma: "Zhuangzi ir Huizi stovejo prie tilto virs Hao upes. Zhuangzi tare: "Kaip linksmai zuvis zaidzia vandenyje. Stai kur zuvu dziaugsmas". Huizi atsove: "Tu gi nesi zuvis, tad is kur gali zinoti, kame zuvu dziaugsmas?" "Bet tu nesi as, tad kaip gali zinoti, kad as nezinau, kame gludi zuvu dziaugsmas",--atkirto Zhuangzi. <...> Tuomet Zhuangzi tare: "Grizkime i pradzia: tu manes paklausei, is kur galiu ismanyti apie zuvu dziaugsma? Vadinasi, tu jau zinojai, kad as tai zinau, todel ir paklausei. O as tai suzinojau stovedamas prie vandens" ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1995: 166). Istardamas zodzius "tu nesi zuvis, tad is kur gali zinoti kame zuvu dziaugsmas", Huizi suabejoja intersubjektyvios komunikacijos tarp zmogaus ir zuvies galimybe. Kita vertus, siuo teiginiu Huizi konstatuoja intesubjektyvaus kontakto tarp dvieju zmoniu galimybe ir tiki suprates, kas vyksta Zhuangzi samoneje. Taciau Huizi nesugeba argumentuoti savo nuomones ir, isgirdes retorini Zhuangzi klausima "bet tu nesi as, tad kaip gali zinoti, kad as nezinau, kame gludi zuvu dziaugsmas", jis sutinka, kad nesas kitas asmuo ir negalis zinoti, ka anas zino. Toks Zhuangzi komentaras ir Huizi atsakymas vercia suabejoti intersubjektyvaus tarpzmogisko kontakto galimybe. Ar tikrai Zhuangzi ir jo biciulis negali vienas kito suprasti? Kas jiems trukdo?

Huizi remesi isankstiniais isitikinimais ir stereotipais, todel jo interpretacija atmetama kaip nepriimtina. Nei racionalus protas, nei stereotipai negali padeti suprasti Kito. Vis delto pasnekovai suprato vienas kita ir rado bendra diskusijos plotme. Tai tapo imanoma atsiribojus nuo socialinio konteksto ir ivairiu stereotipu: Huizi sutiko su Zhuangzi teiginiu, nes pastarasis nebuvo implikuotas is kokios nors teorijos, bet tiesiog spontaniskai gime zvelgiant i vandenyje nerupestingai plaukiojancias zuvis.

Taigi intersubjektyvumas imanomas tarp dvieju zmoniu, todel pasnekovai suprato vienas kita. Taciau ar tokia supratimo galimybe yra imanoma tarp zmogaus ir zuvu? Tekste rasoma, kad pasnekovai atkeliauja prie Hao upes it siuo aspektu demesio vertas zodis, kuriuo tekste nusakomas keliavimas (you)--kinu kalboje sis zodis reiskia tiek keliavima, tiek plaukiojima. Kuo daoistinis klajoklis gali buti artimas nerupestingai vandenyje plaukiojancioms zuvims? Daoistinis klajoklis per pasauli keliauja laisvas ir nevarzomas jokiu visuomenes nuomoniu, reikalavimu, yra vientisas su gamta, todel geba isgirsti, apie ka kalba upeje plaukiojancios zuvys, nakties menulis ar vejuje linguojanti bambuko sakele. Neatsitiktinai kinu dailininkai teige, kad norint meistriskai nutapyti bambuko sakele reikia isgryninti samone nuo nereikalingu minciu ir iveikti ribas tarp savo samones ir regimo bambuko. Taip dailininkas siekia susivienyti su tapomo bambuko sakele, isgirsti ji ir suprasti. Taigi abipusis supratimas tarp zmogaus ir gamtos laikomas imanomu. Tokio intersubjektyvaus rysio galimybe siuo atveju panaikina visuomene bei socializacija, kuri nutolina zmogu nuo gamtos ir skatina pastaraja regeti utilitaristiniu zvilgsniu.

Zhuangzi ir jam idejiskai artimi biciuliai yra pasaulio keliautojai, kurie pasauli bando suprasti remdamiesi intuicija, o ne juslemis ar racionaliai protaudami: "Kiti keliauja troksdami grozetis vaizdais, o as siekiu izvelgti daiktu kaita. Yra "keliones" ir "Keliones", ir skirtuma tarp ju retas tegali izvelgti. <...> Jus megaujates isorinio pasaulio kaita ir nepastebite, kad keiciates patys, nesugebate izvelgti vidinio pasaulio. Keliaudami erdveje ieskome daiktu pilnatves, o atsigrezdami i savo siela--suvokiame joje gludincius turtus. Pirmasis yra netobulas keliones budas, o antrasis --tobulas" ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1995: 329). Taigi autentiska kelione vyksta zmogaus sieloje ir pasireiskia ne geografines vietos, o zmogaus samones kaita. Laozi, ragindamas "neisejus pro duris pazinti pasauli, nedirsciojant pro langa isvysti kelius" (Laozi 1997: 47 sk.), kalba apie "sirdies klajones" (youxin), kurios tobulina sirdi ir siela, padeda atsisakyti ego, iveikti zmogiska, ribota zvilgsni ir atsiverti visoms imanomoms perspektyvoms.

Zhuangzi, keldamas klausima, kaip imanoma suprasti zuvis, prie pastaruju priarteja suskliausdamas isankstines nuostatas ir tai, kas atrode savaime suprantama, nebandant saves projektuoti i Kita ar siekti susitapatinimo. Atsiverti Kitam ir pazinti zuvu dziaugsma jam padejo tiesiogines patirties blyksnis. Taigi daoistai, panasiai kaip ir veliau Vakaru fenomenologai, susilaiko nuo sprendimu del pasaulio realumo ir nebando tvirtinti, jog daiktai egzistuoja, bet kviecia zvelgti i juos kaip i galincius egzistuoti arba galincius tureti vienoki ar kitoki pavidala.

Grisdamas abipusio kontakto samprata Zhuangzi teigia, kad As ir Kitas atsiveria vienas per kita, o susidurimas su Kitu padeda suprasti save pati: "jeigu nebutu "kito", nebutu ir manes, kitas negaletu saves pasirinkti" ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1995: 65). Panasu santyki apraso E. Husserlis: "Jei savuoju supratimu persikelsiu i Kita (in ihm einverstehend), giliau isiskverbsiu i horizonta to, kas yra jo savastis, tuojau pat aptiksiu tam tikra aplinkybe, butent, kad kaip jo fizinis gyvenamas kunas (Korperleib) yra mano suvokimo lauke, taip mano gyvenamas kunas yra jo suvokimo lauke ir jis bendrais bruozais suvokia mane tiesiog kaip jo atzvilgiu Kita tokiu paciu budu, kokiu as suvokiu kaip kita negu as" (Husserl 2005: 161).

Zhuangzi uzsimena, kad dialogas tarp zmogaus ir gamtos yra imanomas. Jis supranta, kaip Santalka. Filosofija, 2010, 18(1): 44-50 49 jauciasi zuvis, taciau sioje istorijoje abipusio kontakto ir supratimo problema neiskeliama. Prisiminkime, kad pasnekovai stovi ant tiltelio ir is virsaus zvelgia i vandenyje plaukiojancias zuvis. Tiek plaukiojima, tiek keliavima nusakantis hieroglifas you veda prie minties, kad prie upes keliaujantys Zhuangzi ir vandenyje plaukiojancios zuvys yra tarytum tame paciame lygmenyje, todel Zhuangzi gebas suprasti, kaip turetu jaustis vandenyje nerupestingai plaukiojancios zuvys. Vis delto pacios zuvys ant tilto stovincio mastytojo veikiausiai net nemato. Norint uzmegzti abipusi dialoga, neuztenka saugiai stoveti ant tilto, reiketu pasinerti i vandeni. Nardydamas uzburianciame povandeniniame pasaulyje zmogus gali ne tik pats stebeti greta jo plaukiojancias zuvis, bet ir pats tarytum tampa ju stebimas. Tokio abipusio kontakto galimybe itaigiai perpasakoja Vakaru fenomenologas A. Lingis: "Pajauti virpuli, kai vandenis praskrodzia didysis ryklys ar stabteli vos per kelis sprindzius tau virs galvos, ismeigdamas i tave citrinos geltonumo aki <...>, niekur negali pasislepti nuo sios geltonos akies, kurioje neimanoma izvelgti jokios reakcijos. <...> Patekusios i ryklio akiploti, jusu akys visiskai liaujasi buve stebejimo organais, isvis nustoja buti organais, tampa viso labo jusu nefunkcionaliu, neturinciu organu visumos pavirsiumi" (Lingis 2002: 37). A. Lingis iskelia minti, kad taip naras bei ryklys uzmezga abipusi kontakta ir geba surasti vienas kita.

Taigi Vakaru fenomenologai toliau pletoja minti, kad abipusis dialogas imanomas ne tik tarp dvieju zmoniu, bet taip pat tarp zmogaus ir gamtos--vandenyje plaukiojanciu zuvu ar netgi medzio, kuris nebyliai auga prie kelio. M. Buberis teigia, kad zmogus medi gali suvokti praktiniu, estetiniu ar teoriniu moksliniu zvilgsniu, taciau jis taip pat geba buti itrauktas i abipusi santyki su juo, patirti dialoga su medziu (Buber 1998 : 74-75).

Taigi, norint uzmegzti kontakta su Kitu ir ji suprasti, reikia atsisakyti stereotipu bei isankstiniu nuostatu, visu pirma klaidingo isitikinimo, kad Kitas privalo tureti samone, panasia i musiske, ir pasikliauti intuicija bei akimirkos ispudziu. Tuomet imanoma uzmegzti kontakta su vandenyje plaukianciomis zuvimis ir pakeleje auganciu medziu.

Isvados

Straipsnio analizei pasirinktame Zhuangzi traktate vyrauja trumpi alegoriski, metaforiniai pasakojimai, todel desninga, kad intersubjektyvumo problematika taip pat pristatoma trumpu metaforisku istoriju pavidalu. Nagrinedami Huizi ir Zhuangzi dialoga apie daiktu naudinguma regime, kad pirmasis daikto funkcionaluma suvokia neatsietai nuo socialinio ir politinio konteksto, o antrasis--anapus jo, taciau pasnekovai suskliaudzia socialini konteksta, todel geba suprasti vienas kita ir regi prasmingo dialogo galimybe. Tarp siu pasnekovu vykstantis dialogas apie zuvu dziaugsma taip pat liudija, kad pirmasis sprendimus daro remdamasis visuomeneje igytais stereotipais, o antrasis--izvalgomis, igytomis nerupestingai klajojant po pasauli arba tiesiog patirtomis ta pacia akimirka, kai pasnekovai stovejo prie upes. Is sio pasakojimo isplaukia, kad intersubjektyvus santykis tarp dvieju zmoniu yra neimanomas ten, kur remiamasi isankstinemis nuostatomis ir stereotipais. Taciau tarpasmeninis ar netgi zmogu ir pasauli siejantis abipusis intersubjektyvus santykis yra imanomas ten, kur stereotipai atmetami ir pasikliaujama sirdies balsu bei intuicija. Todel Zhuangzi teigia suprantas, kaip jauciasi zuvys, o fenomenologines ir dialogo filosofijos atstovai eina dar toliau ir grindzia abipusio dialogo tarp zmogaus ir gamtos galimybe--M. Buberis toki dialoga isgyvena susidures su medziu, o A. Lingis--su ji stebincia geltona ryklio akimi.

Iteikta 2009-10-01; priimta 2009-11-01

Literatura

Buber, M. 1998. Dialogo principas I. Vilnius: Kataliku pasaulis.

Graham, A. Ch. 1990. Studies in Chinese Philosophy and Philosophical Literature. New York: SUNY Press.

Hall, D. L.; Ames, R. T. 1998. Thinking from the Han. Self, Truth and Transcendence in Chinese and Western Culture. Albany, New York: SUNY Press.

Husserl, E. 2005. Kartezietiskos meditacijos. Vilnius: Aidai.

Laozi, 1997. Laozi. Komentarai Zhang Yi. Verte D. Svambaryte. Vilnius: Vaga.

Lingis, A. 2002. Pavojingos emocijos. Vilnius: Poligrafija ir informatika.

Poskaite, L. 2004. Estetine butis daoizme. Vilnius: KFMI.

Roth, H. D. 1991. "Who Compiled Chuang Tzu?", in Chinese Text and Philosophical Contexts: Essays Dedicated to Agnus C. Graham. Ed. by R. Henry. La Sale III, Open Court, 79-128.

Wieger, L. 1965. Chinese Characters--their Origin, Etymology, History, Classification and Signification. New York: Dower Publications.

Wilder, G. D.; Ingram, J. H.; Baller, F. W. 1974. Analyzis of Chinese Characters. New York: Dower Publications.

Wu Kuang-Ming. 1990. The Butterfly as Companion. Meditation on the First Three Chapters of the Chuang Tzu. New York, Albany: SUNY Press.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]

Agnieska Juzefovic

Vilniaus Gedimino technikos universitetas,

Filosofijos ir politologijos katedra, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas agnieska.juzefovic@vgtu.lt
COPYRIGHT 2010 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2010 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Juzefovic, Agnieska
Publication:Coactivity
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Mar 1, 2010
Words:3210
Previous Article:The meaning of good will to understand in H.G. Gadamer's philosophical hermeneutics/Hanso Georgo Gadamerio filosofine hermeneutika IR geros valios...
Next Article:Hermeneutik und religiositat/Hermeneutika ir religingumas.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters