Printer Friendly

The perspectives on fat taxation in Lithuania: theoretical aspect/Riebalu mokescio perspektyvos lietuvoje: teorinis aspektas.

1. Ivadas

Apmokestinimo pokyciai, tenkantys verslo ar fiziniams subjektams, mokesciu sistemos srityje beveik visada visuomeneje kelia priestaravimu ar pasipiktinimu valstybes vykdoma mokesciu politika. Pastaruoju metu vykstantys pokyciai pasaulio mokesciu sistemose, kai siekiama ne tik minimizuoti sveikatos prieziuros islaidas, bet ir surinkti papildomu iplauku i biudzeta apmokestinant maisto produktus, turincius daugiau sociuju riebalu, ar net piliecius, turincius antsvorio problemu, sudaro galimybe atlikti naujus tyrimus. Nors tokio pobudzio mokestis ivestas ganetinai neseniai, praktikoje jau egzistuoja ir keletas taikomu ar dar tik planuojamu taikyti apmokestinimo budu bei metodu. Mokslininkai, nagrinejantys apmokestinimo riebalu mokesciu subtilybes, ir rinkos ekspertai ar sveiko gyvenimo budo salininkai mokesciu sistemos pokycius vertina labai skirtingai. Taip yra ir todel, kad nera parengtos jokios vertinimo metodologiju praktines studijos, ir ivairus autoriai pateikia tik intuityvius vertinimus, kurie nera pagristi jokiais matematiniais skaiciavimais. Taciau pazymetina, jog konkreciu apmokestinimo taisykliu parinkimas skirtingoje terpeje ar besikeicianciomis gyvavimo salygomis gali ne tik buti skirtingai vertinamas, bet ir tapti netinkamas ar net ir neveiksmingas. Todel ir vienintelio apmokestinimo budo riebalu ar kokiu kitu mokesciu buti tiesiog negali, o ir jis turi buti vertinamas konkrecios valstybes atveju individualiai. Lietuvoje dar kol kas nekeliamas tokio mokescio ivedimo klausimas, nors pasaulyje ne tik mokslineje terpeje si tema yra ganetinai placiai aptariama ir analizuojama tokiu uzsienio mokslininku, kaip Ahmad (1998), Brownell (1997), Chouinard ir kt. (2007, 2005), Caraher, Cowburn (2005), Jacobson, Brownell (2000), Kuchler ir kt. (2005a, b), Laurance (2009), McCool (2009), Mytton ir kt. (2007), Cash ir kt. (2004), Ryan ir kt. (2011). Ju darbuose pabreziama ir akcentuojama, kad riebalu mokestis yra ne tik viena pagrindiniu galimu kovos su nutukimu priemoniu, bet ir islaidu, tenkanciu sveikatos prieziurai, minimizavimo priemoniu.

Taigi sio tyrimo tikslas--identifikuoti riebalu mokescio ivedimo Lietuvoje perspektyvas.

Darbe atlikta uzsienio moksliniu darbu, empiriniu tyrimu ir ekonomines literaturos analize bei praktikos studija apmokestinimo riebalu mokesciu taisykliu ivedimo klausimais.

2. Riebalu mokescio poreikio Lietuvoje identifikavimas

Pastaruoju metu populiarejant diskusijoms apie sveika mityba, vis dazniau keliamas nutukimo ir jo prevenciniu priemoniu klausimas. Dar 1997 m. Kelly D. Brownell, psichologijos profesorius, dienrastyje "New York Times" pateike pasiulyma, kurio tikslas--apmokestinti vadinamaji nesveika maista papildomu mokesciu, kurio dydis--nuo 7-10 proc. produkto kainos. Jungtinese Amerikos Valstijose mokslininku, tokiu kaip Strnad (2004), Winstanley (2007), atlikti tyrimai rodo, kad tokio pobudzio mokesciu egzistencija butu viena is veiksmingiausiu priemoniu, leidzianciu isgelbeti didelio antsvorio problemu turinciu pilieciu gyvybes sumazinant nesveiko ar riebaus maisto poreikius ir taip isvengiant ivairiu komplikaciju nuo nutukimo, pvz., miokardo infarkto ir diabeto, bei valstybei sumazinti sveikatos prieziurai skiriamu lesu poreiki. Taciau pries pradedant detaliau nagrineti naujaji pasaulineje praktikoje idiegta mokesti, reikia identifikuoti ir isskirti pagrindines prielaidas, kurios lemia bei veikia apmokestinimo tokio pobudzio mokesciu propagavima:

--padidejusios medicinos islaidos, kurias lemia nutukimas ir su juo susijusiu letiniu ligu gydymas;

--prarastos produktyvumo apimties padidejimas, kuri sukelia nedarbingumo laikotarpis, susijes su nutukimo sukeltomis letinemis ligomis ar imuniteto silpnejimu;

--padidejes mirtingumas, susijes su nutukimu susijusiomis ligomis.

Butent tokios trys pagrindines riebalu mokescio ivedimo priezastys, aptinkamos mokslineje literaturoje, taciau dazniausia apmokestinimo priezastimi, turbut kaip ir kiekvieno kito mokescio, tampa valstybes nacionalinio biudzeto pajamu ir islaidu disbalansas, kuri siekiama sumazinti ivedant bet koki nauja mokesti. Ivesti tokio pobudzio mokesti salies mokesciu sistemoje nuo 2011 m. spalio 1 d. pirmoji pasaulyje ryzosi Danija, kuri, kaip rodo statistika, neturetu susidurti su gyventoju nutukimo sukeltomis socialinemis ir finansinemis problemomis. Kiek kitaip yra JAV ar Kanadoje, kurios jau turi tokio nesveiko maisto, kaip turincio daug cukraus ar druskos ar angliarugstes prisotintu gaiviuju gerimu, apmokestinimo praktika (1 pav.).

Is pateiktu statistiniu duomenu matyti, kad didziausias su nutukimu susidurianciu asmenu santykis salies populiacijoje yra JAV ir Kanadoje, o Europoje su sia problema daugiausia susiduria Anglija, nors ir Lietuvoje sis santykis net 4,2 procentinio punkto virsija Europos Sajungos salyse egzistuojanti vidurki. Statistiniai duomenys, rodantys nutukimo problemu turinciu gyventoju skaiciu, nera tokie gasdinantys, kol nepateikiama antsvorio turinciu asmenu statistika. Ji rodo, kad, pavyzdziui, Anglijoje su tokia problema susiduria net 60 proc. visu salies gyventoju. Taigi sio riebalu mokescio poreikio vertinimo aspektu Lietuva lyg ir turetu sekti Danijos pavyzdziu, taciau nereikia pamirsti ir kito svarbaus statistinio rodiklio, kuris yra antrasis pagal svarba sioje analizeje--tai padidejusios sveikatos prieziuros ir gydymo islaidos, kurios atsirado del nutukimo sukeltu letiniu ligu. Leicester, Windmeijer (2004) pazymi, kad su nutukimu, rukymu ar kitais zalingais iprociais susijusiu ligu gydymas yra nepaprastai brangus. Si problema geriausiai gali buti sprendziama mokestineje salies sistemoje ivedant nauja mokesti vienu is dvieju galimu budu--arba apmokestinant tam tikrus maisto produktus, arba nutukimo problemu turincius gyventojus konkreciu mokescio dydziu, arba visiems be isimties salies gyventojams padidinat privalomu sveikatos draudimo imoku vienetini dydi ar tarifa. Sis is galimu sprendimo budu yra labiausiai kritikuotinas del neteisingo mokesciu nastos paskirstymo tarp salies gyventoju. Winstanley (2007) teigia, kad butent tas nutukimo problemu turintis pilietis ir turetu moketi riebalu mokesti, nes padidejusi sveikatos prieziuros islaidu kieki taip pat lemia tik sis gyventojas. Taciau panasios nuomones kelia zmogaus teisiu gyneju pasipiktinimus, nes manoma, kad gyventojai, turintys nutukimo problemu, yra diskriminuojami. Butent todel "Skyscanner", "Ryanair" ar kitos panasios kompanijos atsisake ketinimu savo klientams taikyti papildoma mokesti, kuris butu nustatomas atsizvelgiant i ju kuno mases indeksa (Giriuniene 2011).

Kaip rodo skelbiami Lietuvos statistikos departamento duomenys, sveikatos prieziuros islaidos, lyginant santykine ju dali salies bendrajame vidaus produkte, Lietuvoje turi polinki dideti (2 pav.).

Nors ir sveikatos prieziurai tenkanciu islaidu santykine dalis bendrajame vidaus produkte Lietuvoje turi polinki dideti, teigti, kad toki pokyti lemia nutukimas ir su juo susijusios ligos, negalima, o detalesnes analizes nera galimybes atlikti del duomenu stokos, o tiksliau, ju nebuvimo, nes tokie ar panasus tyrimai musu salyje nera atliekami. Taciau, kaip mineta, riebalu mokestis siejamas ne tik su dideliu gyventoju antsvoriu ir jo pasekmemis, bet ir kitais zalingais iprociais, pavyzdziui, rukymu.

Kaip teigia Lietuvos statistikos departamentas, su rukymu susijusiu ligu skaicius salyje esti stulbinamai didelis, 2010 m. sis rodiklis siekia net 565 tukst. Taciau su sia problema valstybe kovoja vis didindama tabako akcizu tarifus, staiga dar vieno mokescio ivedimas siuo aspektu butu nekorektiskas, juolab kad siekiama isvengti ir dvigubo apmokestinimo atveju.

Antrajai riebalu mokescio ivedimo Lietuvoje prielaidai patikrinti praktiskai nera sudarytos galimybes, nes nera zinoma, koki skaiciu letiniu ligu sukelia gyventoju nutukimas ir jo veikiamas imuniteto silpnejimas. Taciau treciaja prielaida grindzia Jungtiniu Amerikos Valstiju mokslininku, tokiu kaip McGinnis, Foege (1993), atlikti tyrimai. Jie rodo, kad vienas pagrindiniu mirties priezastis lemianciu veiksniu yra nutukimas ar didelis antsvoris. Jis apskaiciavo, kad tik 10 proc. ankstyvuju mirciu atveju nepriklauso nuo sveikata lemianciu veiksniu, 20 proc. mirciu istinka del fizines ar socialines gyventojo aplinkos, 30 proc. mirciu yra veikiamos genetiniu veiksniu, o likusieji 40 proc. priklauso nuo gyvensenos iprociu, kurie, kaip zinoma, lemia dideli antsvori ar nutukima. Taciau pries pradedant detaliau nagrineti riebalu mokescio ivedimo ir diegimo mokesciu sistemoje budus, pazymetina, jog kai kurios pasaulio valstybes, pavyzdziui, JAV, Kanada, Anglija, susiduria su nutukimo keliamomis ekonominemis problemomis. Lietuvoje nera ryskiu ir aiskiai apibreztu pozymiu, kad naujojo pasaulineje praktikoje propaguojamo mokescio ivedimas yra itin svarbus salies mokesciu sistemai.

3. Riebalu mokescio taikymo budu praktikoje vertinimas

Oksfordo universitete sukurta imitacine schema, kurioje numatyti net du skirtingi galimi riebalu mokescio ivedimo i salies mokesciu sistema budai sukele daug praktiniu tyrimu sioje apmokestinimo srityje. Pirmajame pasiulytajame modelyje apmokestinami maisto produktai, perpildyti sociuju riebalu. Butent toki igyvendinimo mechanizma nuo 2011 m. spalio 1 d. pasirinko Danija, taciau sis apmokestinimo budas, kaip teigia mokslininkai, tiesiog privers gyventojus pereiti prie kitu suriu ar kitaip zalingu sveikatai maisto produktu, todel galima tiketis dar daugiau sunkiu pasekmiu sveikatai. Jeffery (2006) Brazilijoje vykusiame pasauliniame sveikatos forume pabreze, kad atlikti moksliniai ir laboratoriniai tyrimai tik irodo, jog hipertenzija tiesiogiai lemia ir druskos bei angliarugstes persotintu maisto produktu ir gerimu, kurie siuo metu yra mokescio objektas, vartojimas. O hipertenzija kasmet pasaulyje isprovokuoja apie % vykstanciu miokardo infarktu ir V sirdies priepuoliu. Sis ir kiti panasus teiginiai skatina valstybes salies mokesciu sistemoje diegti naujus mokescius, orientuotus i riebalu, druskos, angliarugstes, cukraus persotintu maisto produktu papildoma apmokestinima taip kartu siekiant sveikos gyvensenos propagavimo. Nors Marshall (2000) teigia, kad kai kuriu pasaulio saliu, pavyzdziui, Pietu Afrikos, vyriausybes, skelbdamos salyje didejanti juoduotos druskos suvartojimo kieki, siekia pabrezti salyje progresuojanti sveikatos bukles gerejimo lygi.

Jau egzistuojancio Danijoje riebalu mokescio priestaringas vertinimas kyla butent todel, kad siuo naujuoju mokesciu bus apmokestinami visi be isimties maisto produktai, kuriuose sociuju riebalu kiekis virsija 2,3 proc., 16 Danijos kronu arba apie 7,41 Lt uz kilograma vienetiniu tarifu (Kaplan 2011). Taciau analizuojamojo mokescio apskaita nera tokia lengva, kaip gali pasirodyti is pirmo zvilgsnio, nes riebalu mokesciu apmokestinama ne galutiniame maisto produkte esancios sociosios riebalu rugstys, bet privalo buti ivertinti ir visi riebalai bei ju sociuju rugsciu, kurie buvo panaudoti viso gamybos proceso metu, procentine dalis. Pavyzdziui, varskes spurgu kepimo aliejus bus ivertintas skaiciuojant vienai spurgai tenkanti mokesti. Rinkos analitikai teigia, jog tokia praktika salies mokesciu sistemoje ne tik padidins imonems tenkancia mokesciu nasta ar apsunkins pati apskaitos procesa bei jo eiga, bet ir susidurs su nelogiskais mokescio skaiciavimo principais, kai, pavyzdziui, skerdyklose mokescio apskaiciavimo tikslais bus naudojamas vidutinis riebalu procentas, esantis visoje produkcijoje, neatsizvelgiant i konkrecia produkcijos dali. Is importuojamos i sali produkcijos gamintoju yra reikalaujama pateikti tam tikra deklaracija, kurioje butu tiksliai nurodoma, kiek buvo suvartojama sociuju riebalu gamybos procese. Butent tai ilguoju periodu gali tapti pagrindine priezastimi, kad importuojamos prekes ilgainiui gali tapti pigesnes uz vietiniu gamintoju tiekiama produkcija.

Kurdami antraji riebalu mokesciu apmokestinimo budo imitacini modeli, mokslininkai sieke maisto produktus ivertinti tam tikra balu sistema, kai labai sveikas maistas surenka maziau balu ir, maisto produktui surinkus ju daugiau kaip 8, jis taptu mokescio objektu. Butent si apmokestinimo buda praktikoje igyvendino ir Vengrija, siekianti, kad riebalu mokestis taptu viena is salies gyventoju nutukimo lygio ir auganciu sveikatos prieziuros islaidu kiekio prevenciniu reguliavimo priemoniu. ?statyme numatyta, kad riebalu mokesciu apmokestinami maisto produktai, turintys dideli riebalu, druskos ar cukraus kieki. Tokio mokescio dydis nuo 2011 m. rugsejo 1 d. siekia 10 forintu, o tai yra mazdaug 12 centu uz produkto vieneta, taciau pazymima, kad toks mokestis nera susietas su greitoj o maisto restoranais. Svarbu pamineti, jog treciasis pasaulineje praktikoje egzistuojantis ir placiai mokslininku nagrinejamas riebalu mokescio diegimo salies mokesciu sistemoje budas--ir greituju maisto restoranu pajamu apmokestinimas papildomu mokesciu.

Ketvirtasis, jau praktikoje keleta metu taikomas apmokestinimo modelis, yra daug paprastesnis ir aiskesnis. Kai kuriose Jungtinese Amerikos Valstijose egzistuojanciu riebalu mokesciu apmokestinami ne tam tikri maisto produktai, bet tiesiogiai gyventojai, turintys nutukimo problemu, jo sukelto cukrinio diabeto, arba rukaliai. Riebalu mokescio istatymas nurodo, kad nustatomas penkiasdesimties doleriu metinis mokestis tiems salies pilieciams, kurie turi dideli antsvori, ruko ar serga diabetu. Valdzios atstovai teigia nesiekiantys biudzeto papildyti 500 mln. doleriu per metus, o suteikti gyventojams bent viena priezasti sveikai gyvensenai ir jos propagavimui. Tokio mokescio kritikai teigia, kad naujaji mokesti privales moketi ir tie gyventojai, kurie ne visada gali kontroliuoti antsvori ar diabeta, nes juos lemia ir daugelis kitu veiksniu, pavyzdziui, genetika.

4. Riebalu mokescio diegimo mokesciu sistemoje modeliavimo praktika

Nepaisydami apmokestinimo riebalu mokesciu egzistencines ivairoves, Leicester, Windmeijer (2004) atliko matematini modeliavima, laikydamiesi prielaidos, kad naujo mokescio ivedimas salies mokesciu sistemoje nebutinai gali lemti tam tikru maisto produktu ar ju grupiu vartojimo mazejima. Anglijoje atsitiktiniu budu buvo atrinkta 8000 namu ukiu, kurie tam tikra laiko tarpa turejo nekeisti jau nusistovejusiu mitybos iprociu ir registruoti islaidas, tenkancias visiems maisto produktams ar prekems. Veliau tie patys namu ukiai turejo laikytis prielaidos, kad yra ivedamas tam tikro dydzio riebalu mokestis ir, pakilus kai kuriu produktu kainoms, keiciasi vartojimo islaidu dydis, tad jie turejo fiksuoti savo padidejusias islaidas, jeigu butu perkami tie patys produktai arba keiciami mitybos iprociai. Imitacinis riebalu mokestis buvo ivestas tam tikroms maisto prekiu grupems: turincioms gausu sociuju riebalu, druskos ar cholesterolio kieki. Atliekant analize buvo lyginamos namu ukiu islaidos, tenkancios maisto produktams, pries ivedant imitacini mokesti ir ji ivedus (3 pav.).

[FIGURE 3 OMITTED]

Priimta mokescio ivedimo prielaida leido numatyti ir tai, kiek procentu visu pajamu kiekvienas namu ukis prarastu mokedamas naujaji mokesti. Kaip matyti is pateiktos diagramos, mitybos iprociai, deja, nepasikeistu. Nors atlikto tyrimo rezultatai parode, jog ir namu ukiu pajamu lygis turi labai svaria reiksme riebalu mokesciu apmokestinamu maisto produktu vartojimo pokyciams. Maziau pajamu gaunantys gyventojai buvo linke atsisakyti pabrangusiu prekiu ir pirkti pigesnes prekes, neatsizvelgiant i tai, ar jos buvo apmokestinamos vadinamuoju riebalu mokesciu, ar ne. Taigi, kaip rodo Anglijoje atliktas imitacinis modelis, riebalu mokescio ivedimas salies mokesciu sistemoje laukiamu rezultatu nesulauktu, nebent tik tiek, kad padidetu planuojamos mokestines biudzeto pajamos. Todel sio atlikto tyrimo autoriai teigia, kad norint kovoti su socialinemis problemomis ne itin tikslinga butu ivesti dar viena mokesti salies mokesciu sistemoje, todel isvadose pateikiamas pasiulymas--vykdyti ir pletoti gyventoju svieciamaja veikla apie produktu energines ir maistines naudos santyki.

Taigi apzvelgus pasauline praktika negalima kategoriskai teigti, kad ivedus riebalu mokesti Lietuvos mokesciu sistemoje pasireikstu butent imitaciniu modeliu gauti rezultatai. Taciau tiketina, kad vien tik papildomo mokescio ivedimas kardinaliai nepakeistu visuomeneje jau susiformavusiu mitybos iprociu, labai svarbus veiksnys yra ir gyventoju svieciamosios veiklos apie produktu energines ir maistines naudos santyki, nutukimo keliamas problemas ir pasekmes sveikatai, pletojimas.

5. Isvados

Atlikus mokslines literaturos analize ir praktine studija riebalu mokescio perspektyvu Lietuvoje vertinimo klausimu, galima teigti, kad:

--Nera butinybes Lietuvos mokesciu sistema papildyti dar vienu--riebalu mokesciu, kuris pasaulineje prak tikoje siuo metu yra pradedamas diegti kitu uzsienio saliu mokesciu sistemose. Toks teiginys grindziamas tuo, kad Lietuvoje, nors statistiniu duomenu analize ir rodo salyje egzistuojant ganetinai auksta nutukimo problemu turinciu gyventoju santykini skaiciu, palyginti su Europos saliu vidurkiu, nera susiduriama su itin kaloringo ar riebaus, itin suraus ar saldaus maisto pertekliniu propagavimu ir vartojimu.

--Pasaulineje praktikoje siuo metu egzistuoja net keturi riebalu mokesciu apmokestinimo budai, kurie taikomi apmokestinant: nutukimo problemu turincius ar rukancius individus; sociuju riebalu pertekliu turinti maista ir jo produktus; didesni cukraus ar druskos bei cholesterolio kieki turincius maisto produktus; angliarugstes prisotintus gaiviuosius gerimus; greitojo maisto restoranu ar uzkandiniu pajamu, gautu is maisto, turincio didesni kieki riebalu, cukraus ar druskos, pardavimo.

Imitacine analize parode, kad mokesciu sistemoje net ir idiegus nauja riebalu mokesti, tikimo rezultato, t. y. staigaus maitinimosi iprociu pokycio ar islaidu sveikatos prieziurai sumazejimo, nebus sulaukiama bent jau trumpuoju laiko periodu, nes vartotojai vangiai keicia maitinimosi iprocius. Nors tokiems pokyciams mokesciu sistemoje jautresni ir siuo atveju elastingesni tampa vartotojai, turintys mazesnes pajamas, gaunantys didesnes pajamas gyventojai, net ir vartojamus maisto produktus apmokestinus riebalu mokesciu, nebus linke keisti savo j au nusistovejusiu vartoj imo igudziu. Vis delto idiegus riebalu mokesti praktikoje bus sulaukta teigiamu nacionalinio biudzeto mokestiniu iplauku pokyciu.

doi: 10.3846/btp.2012.12

Received 26 November 2011; accepted 26 February 2012

Literatura Ahmad, S. 1998. How to slim down the world's fattest society: time for a twinkie tax?, U.S. News and World Report 29 December 1997 - 5 January 1998: 62-64.

Brownell, K. D. 1997. Get slim with higher taxes, The New York Times 15 December 1997.

Caraher, M.; Cowburn, G. 2005. Taxing food: implications for public health nutrition, Public Health Nutrition 8: 1242-1249. http://dx.doi.org/10.1079/PHN2005755

Cash, S. B.; Sunding, D. L.; Zilberman, D. 2004. Fat taxes and thin subsidies: prices, diet, and health outcome, in Annual Meeting of the American Agricultural Economics Association. Denver, USA, August 1-4.

Chouinard, H.; Davis, D.; LaFrance, J.; Perloff, J. 2005. The effects of a fat tax on dairy products, in California Agricultural Experiment Station Giannini Foundation of Agricultural Economics. California, USA, Work. Paper No. 1007.

Chouinard, H.; Davis, D.; LaFrance, J.; Perloff, J. 2007. Faf Taxes: Big Money for Small Change [interaktyvus]. California: The Berkeley Electronic Press [ziureta 2011 m. spalio 2 d.]. Prieiga per interneta: http://www.bepress.com/fhep/10/2/2/

Giriuniene, G. 2011. Mokestis uz riebalus?, Apskaitos, audito ir mokesciu aktualijos 2011 m. spalio 24 d. Nr. 40(664).

Jacobson, M. F.; Brownell, K. D. 2000. Small taxes on soft drinks and snack foods to promote health, American Journal of Public Health, 854-857.

Jeffery, B. 2006. Salt of the Earth, Fat of the Land: Food composition standards and tax incentives that undermine national nutrition promotion goals (and strategies), in World Congress on Public Health. Rio de Janeiro, Brasil, August 24, 2006.

Kaplan, K. 2011. Fat tax in Denmark: Why they have it; could it happen in U.S.?, Los Angeles Times October 3.

Kuchler, F. E.; Golan, J. V.; Crutchfield, S. 2005a. Obesity Policy and the Law of Unintended Consequences, Amber Waves 3: 26-33.

Kuchler, F.; Tegene, A.; Harris, J. M. 2005b. Taxing snack foods: manipulating diet quality or financing information programs?, Review of Agricultural Economics 27: 4-20. ISSN 1058-7195.

Laurance, J. 2009. Time for a fat tax?, The Lancet 373(9675): 1597. http://dx.doi.org/10.1016/S0140-6736(09)60893-X

Leicester, A.; Windmeijer, F. 2004. The "Fat Tax": Economic Incentives to Reduce Obesity [interaktyvus]. London: the institute for fiscal studies [ziureta 2011 m. rugsejo 19 d.]. Prieiga per interneta: http://eprints.ucl.ac.uk/14931/1/14931.pdf

Marshall, T. 2000. Exploring a fiscal food policy: the case of diet and ischaemic heart disease, British Medical Journal 320: 301-304. http://dx.doi.org/10.1136/bmj.320.7230.301

McColl, K. 2009. "Fat taxes" and financial crisis, The Lancet 373(9666): 797-798.

McGinnis, J. M.; Foege, W. H. 1993. Actual causes of death in the United States, The Journal of American Medical Association 270(18): 2207-2212.

Mytton, O.; Gray, A.; Rayner, M.; Rutter, H. 2007 Could targeted food taxes im-prove health?, Journal of Epidemiology and Community Health 61: 689-694. ISSN 0143-005X.

Ryan, D.; Lacanilao, S. B.; Cash, W.; Adamowicz, L. 2011. Heterogeneous consumer responses to snack food taxes and warning labels, Journal of Consumer Affairs 45(1): 108. ISSN 0022-0078.

Strnad, J. 2004. Conceptualizing the 'fat tax': the role of food taxes developed countries, John M Olin Program in Law and Economics Working Paper 286.

Winstanley, C. L. 2007. A healthy food tax credit: moving away from the fat tax and its fault-based paradigm, Oregon Law Review 86: 1151-1200.

Gintare GIRIUNIENE. Lecturer at Department of Accounting, Faculty of Economics and Management, Kaunas University of Technology. Research interests: taxation, tax policy.

Gintare Giriuniene

Kaunas University of Technology, Laisves al. 55, LT-44309 Kaunas, Lithuania Email: gintare.giriuniene@ktu.lt

Rasa Zabarauskaite (1), Inga Blaziene (2)

(1,2) Lietuvos socialiniu tyrimu centro Darbo ir socialiniu tyrimu institutas, Gostauto g. 11, LT-01108 Vilnius, Lietuva (1) Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) rasa.zabarauskaite@dsti.lt; (2) inga.blaziene@dsti.lt
Fig. 1. Obesity rates among adults as a percentage of the adult
population in 2010 (Source: 0ECD, EUROSTAT statistics database)

1 pag. Natukimo problemu trunciu suaugusiu asmenu procentine dalis
sallies populiacijoje 2010 m. (sudaryta autores remiantis OECD,
EUROSTAT DUOMENU bazese esancialais duomineimis)

JAV             32,2
Kanada            59
Anglija         24,5
Malta           22,3
Islandija       20,1
Liuksemburgas     20
Lietuva         19,7
Vengrija        18,8
Graikija        18,1
Estija            18
Cekija          17,1
Latvija         16,9
Slovakija       16,9
Slovenija       16,4
Suomija         15,7
Kipras          15,6 ES vidurkis
Portugalija     15,4
Turkija         15,2
Ispanija        14,9
Belgija         13,8
Vokeitija       13,6
Lenkija         12,5
Austrija        12,4
Bulgarija       11,5
Danija          11,4
Prancuzija      11,2
Olandija        11,1
Sveidja         10,2
Norvegija         10
Italija          9,9
Sveicarija       8,1
Rumunija         7,9

Note: Table made from bar graph

Fig. 2. Health care expenditure rates as a percentage of gross
domestic product (GDP) in 2007-2010 (Source: The Lithuanian
Department of Statistics database)

2 pav. Sveikatos prieziuros islaidu, isreikstu procentais
bendrame vidaus produkte (BVP), dinamika 2007-2010 m.
(sudaryta autores remiantis Lietuvos statistikos departamento
duomenimis)

2010   8,20%

2009   7,60%

2008   6,60%

2007   6,30%

Note: Table made from bar graph
COPYRIGHT 2012 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2012 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Giriuniene, Gintare
Publication:Business: Theory and Practice
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2012
Words:3191
Previous Article:Income inequality in the context of economic cycles/Gyventoju pajamu nelygybe ekonominiu ciklu kontekste.
Next Article:Analysis of features of power market price: Lithuanian case/Elektros energijos rinkos kainos savybiu tyrimas: Lietuvos atvejis.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2018 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters