Printer Friendly

The indentity of creative centers: strategic management and communicational aspects/Kurybiniu centru identitetas: srateginio valdymo ir komunikaciniai aspektai.

Ivadas

Globali pasaulio konkurencija orientuojasi i kurybines galios dimensijas. Reiksminiai zodziai "inovacijos", "kurybingumas" ir "zinios" ar "ziniu ekonomika" yra nuolatiniai pazangos palydovai, sinonimiskai vartojami pozityviam ir sekmingam rezultatui apibudinti. Tinkamai panaudojami (sujungiami) strateginio planavimo ir komunikacijos elementai leidzia holistiskai pletoti veiklas ir globaliai konkuruoti, nesvarbu, ar tai butu idejos, prekes, paslaugos, ar konkurencija del istekliu. Organizacijos igyja nauja strategini pranasuma del savo valdomo intelektinio kapitalo. Tai nera vien su organizacijos komercine veikla susijes kapitalas--tai daug platesne koncepcija, sujungianti visus organizacijos pranasumus, savybes ir siekius. Tai yra organizacinis identitetas.

Pagrindinis strapsnio tikslas yra atskleisti organizacinio identiteto teorija, jos tobulinima ir taikyma naujiems kurybos ekonomikos dariniams. Salims koncentruojant savo gamybini ir kurybini potenciala i klasterius, atsirandant konkurencingiems regionams, kuriais gali buti vienas ar keli miestai, siuos darinius galima vadinti Kurybiniais centrais. Ziniomis paremtu industriju klasteriu arba Kurybiniu centru sudedamosios dalys gali buti ivairios imones, valstybiniai ir privatus universitetai, mokslo ir technologiju parkai, tyrimu centrai. Priesingai nei tradicines industrijos, Kurybiniai centrai--ziniomis paremtu industriju kompleksai arba klasteriai isilieja i miestus. Sie nauji kompleksiski dariniai formuoja naujus homogeninius identitetus, kurie atspindi juose esanciu veikeju heterogeninu identitetu visuma. Identiteto formavimas, valdymas ir komunikavimas igyja naujas dimensijas visos salies kontekste. Straipsnyje nera nagrinejamas valstybes ar regiono identitetas bei jo valdymas, gimstantis is geografiniu, geopolotiniu ar panasiu konkurencijos veikiamu sferu. Tokie identitetai nusako patrauklias salis atostogoms, kulturiniam ir dvasiniam patyrimui ar intensyvias prekybos vietoves, taciau tai nera ilgalaikes kurybos ekonomika paremtos sritys, nuolatos kuriancios ir skleidziancios naujas zinias, konkuruojancios del aukstos pridetines vertes kuryba ir gamyba uztikrinanciu istekliu.

Nagrinejamos temos problematika formuoja teorija gristas teiginys, jog susiformaves identitetas yra salies ar regiono galimybiu, pajegumu, is isores nukreiptu lukesciu ir svarbiausia--i isore projektuojamu strateginiu nuostatu visuma. Vadinasi, galima daryti prielaida, jog identiteto valdymas yra siu strategiskai svarbiu sferu formavimo ir valymo metodologija ar instrumentas. Gilesni teorini problemos lauka apibrezia realija, jog, norint tinkamai kurti ir valdyti idientiteta, reikia tinkamai suvokti jo sandara bei formavimosi prielaidas, itraukiant daugeli naujai suvoktu tarptautines konkurencijos aspektu. Straipsnyje metodologiskai atskleidziama, jog organizacinis identitetas nera tolygus regioniniam identitetui. Klasteriu atzvilgiu patraukli moksline ir technologine infrastruktura nera vienintelis ir pagrindinis inovaciju klasteriu, kompetencijos centru, integruotu studiju, mokslo ir verslo centru ar tiesiog Kurybos centru formavimosi kriterijus, todel straipsnyje siulomos ir pagrindziamos kitos svarbios homogeninio identiteto sritys.

Organizacinis identitetas

Organizacinio identiteto savoka nera nauja. Daugelis mokslininku sia tema nagrineja nuo septintojo desimtmecio. Taciau, isigalint ziniu ir kurybos ekonomikai, keiciasi identiteto reiksme ir jo santykis su organizacija bei jos auditorija. Taip pat keiciasi identiteto atsiradimo ir formavimo prielaidos bei veiksniai. Neoklasikini poziuri i organizacini identiteta galima apibudinti keliomis koncepcijomis. Organizacinis identitetas yra socialiai sukonstruotas bendras isitikinimas organizacijos charakteristiku esme (Holzinger, Dhalla 2007). Organizacinis identitetas padeda tinkamai sutelkti organizacines subgrupes, funkcijas ir suinteresuotus asmenis ties bendru suvokimu, kas yra organizacija ir kas ja isskiria is kitu organizaciju (Harquail 2006). Organizacinis identitetas gali buti apibudintas kaip ilgalaikes organizacijos charakteristikos, prisidedancios prie organizacijos isskirtinumo ir unikalumo (Dhalla 2007). Organizacinis identitetas nulemia, kaip stipriai organizacijos nariai susieja save su organizacija ir jos tikslais (Pussa, Tolvanen 2006). Tiek klasikines, tiek siuolaikines organizacines elgsenos teorijos sutaria, jog individai yra pagrindinis organizacinio identiteto konstravimo veiksnys (Staber 2007). Identiteto reiksme organizacijai islieka vienu is pagrindiniu sekmingos konkurencijos veiksniu. Organizacinis identitetas lemia organizacijos elgesi, funkcionavima ir tikslu igyvendinima (Witting 2006). Strateginis identiteto valdymas organizacijoms tampa itin svarbiu veiksniu, nes tinkamas identiteto suvokimas gali padeti susitelkti ties reikiamu istekliu pritraukimu ir skatinti imtis aktyviu veiksmu (Oliver, Roos 2003). Apibendrinant galima teigti, jog organizacinis identitetas yra organizacijos islikimo ir sekmes pagrindas (Dhalla 2007).

Nagrinejant identiteta siuolaikiniu ekonominiu santykiu atzvilgiu, kurie yra tarptautiniai ir globalus, organizacinis identitetas igauna nauju dimensiju, kaip ir tarptautines konkurencijos mechanizmai. Kurybos ekonomikos poveikis didziausias tuomet, kai yra pritaikomi igudziai ir verslo modeliai, kuriantys organizaciju verte per intelektinio kapitalo valdyma (Levickaite, Reimeris 2011). Valstybes konkuruoja del ivairiu istekliu, tokiu kaip kapitalas, zinios ir darbo jega ne tik vietinemis organizacijomis, tiksliau, organizaciju identitetais, bet organizaciju santalkomis tam tikrame regione--klasteriais bei, zinoma, klasteriu ar centru identitetais. Klasteriai susideda is panasiu viena i kita organizaciju ir dvejopai veikia regiono identiteta. Jie generuoja reiksminga ekonomines geroves kieki regionui, taip pat suteikia lengviausiai isorinems auditorijoms suvokiamas regiono savybes (Romanelli, Khessina 2005). Organizacinis ivaizdis nera tik organizacijos nariu isivaizdavimas, kaip isoriniai asmenys suvokia organizacija, bet ir organizacijos projekcija, nukreipta i isorines auditorijas, siekianti paveikti jas norimomis organizacijos charakteristikomis (Dhalla 2007).

Klasteriai nera monolitiniai, net jei turi bendrus isitikinimus. Klasteriai sudaryti is ivairiu imoniu, kurios drauge yra ir partneriai, ir konkurentai, veikiantys pagal skirtinga pasirinkta institucine logika (Staber 2007). Klasterius suvokiant kaip tam tikro regiono verslo sakas atstovaujanciu organizaciju geografine santalka, galima teigti, jog regionai yra sudetingos socialines sistemos, sudarytos is ivairios socialines ir verslo veiklos, egzistuojancios skirtinguose geografiniuose lygiuose. Regionai gali buti miestai, valstybes, provincijos ar net tautos (Romanelli, Khessina 2005). Norint geriau ivardyti tokius klasterius regionu atzvilgiu, kuriais gali buti vienas arba keli nacionaliniai ar tarptautiniai miestai, juos galima vadinti Kurybiniais centrais. Ziniomis paremtu industriju klasteriu arba Kurybiniu centru sudedamosios dalys gali buti ivairios imones, valstybiniai ir privatus universitetai, mokslo ir technologiju parkai, tyrimu centrai, kompleksiskai isiliejantys i miestus. Sie nauji kompleksiski dariniai formuoja naujus homogeninius identitetus, atspindincius juose esanciu veikeju heterogeniniu identitetu visuma.

Kurybiniu centru identitetas

Nagrinedamas organizaciju identiteta bei remdamasis klasikiniu organizacines teorijos ir organizacines elgsenos modeliu, Stewardas Readas apibendrintai pateikia korporacijos (organizacijos) identiteta lemiancius strateginio valdymo veiksnius (Read 2006):

1) korporacijos individualybe turi buti pilnai ir autentiskai atspindeta. Jei organizacijai bus priskiriamos savybes, su kuriomis realybeje ji sasaju neturi,--identitetas to neatspindes;

2) nors identiteta galima planuoti ir nuosekliai konstruoti, jis atsiranda spontaniskai. Tai reiskia, jog identiteto formavimas gali vykti po "tikrojo" identiteto suvokimo;

3) identitetas negali buti kopijuojamas, t. y. negali buti perkeliamas is vienos organizacijos i kita;

4) identitetas neturetu buti siejamas su paslaugomis ar produktais, kurie neatitinka norimo identiteto, nors yra pelningi ir turi pozityvia konotacija;

5) identitetas turetu buti komunikuojamas visais imanomais kanalais ir priemonemis.

Isvardyti veiksniai yra taikytini iprastines organizacijos koncepcijai, taciau, atsizvelgus i toliau pateiktus skirtumus, atspindi ir Kurybinio centro koncepcija. Pagrindiniai klasikines organizacijos ir Kurybinio centro skirtumai identiteto atzvilgiu yra pateikiami 1 lenteleje.

Organizacija savo prigimtimi yra lokalizuota, t. y. visuomet bus vienas pagrindinis organizacijos centras ar vadaviete. Zinoma, kad organizacija gali buti globali, tureti padalinius skirtinguose miestuose, valstybese ar kontinentuose, taciau vis vien ji bus siejama su tam tikra vieta (tai gali buti miestas, tam tikrai atvejais--ir salis). Kurybinis centras yra sudarytas is daugiau nei vienos organizacijos, daznai centre esancios kompanijos yra tarptautines, t. y. ju padaliniai, todel Kurybinis centras savo prigimtimi yra globalus. Organizacijoje visuomet bus vienas centrinis komunikacijos saltinis, ar tai butu komunikacijos padalinys, ar rysiu su visuomene padalinys, todel galima teigti, jog komunikacijos saltinis yra pati organizacija. Kurybinio centro atzvilgiu, sudaryto is daugiau nei vienos organizacijos, komunikacijos saltiniu yra daug, taciau visi jie yra pagrindiniai, jei daroma prielaida, jog centre esancios organizacijos veikia sinergiskai ir neuzgozia viena kitos. Zinoma, kad gali buti specialus bendrosios paskirties komunikacijos padalinys, taciau tokiu atveju jis nebus pagrindinis kiekvienos organizacijos atzvilgiu. Daugiau nei vienos organizacijos ir daugiau nei vieno pagrindinio komunikacijos saltinio buvimas lemia heterogeninio identiteto atsiradima. Regionines industrijos identitetas dazniausiai siejamas su jame isikurusiu organizaciju veiklos tipu (Romanelli, Khessina 2005). Kiekviena organizacija komunikuoja savo homogenini identiteta (jis taip pat gali susideti is daugiau nei vieno organizacijos atspindzio, taciau isoreje turetu buti traktuojamas kaip vienas ir tas pats ar vientisas). Heterogeninis identitetas susideda is daugelio organizaciju identiteto, komunikuojamu daugeliu kanalu, taciau pasaulio pavydziai rodo, jog sis identitetas virsta homogeniniu Kurybinio centro lygmenyje. Tai galima suvokti kaip nauja organizacini identiteta, kuris yra organizacijos nariu kolektyvinis poziuris i savo organizacija (Dhalla 2007). Sis identitetas tampa pagrindiniu "sketiniu" veiksniu, apgaubianciu visas Kurybiniame centre esancias organizacijas tam tikrais bruozais, savybemis, taip pat lukesciais isoriniu veikeju atzvilgiu. Regionu identitetas lemia tokius asmenu ar organizaciju sprendimus, kaip gyvenamosios vietos ar verslo perkelimas i pasirinkta vieta, norint gauti tam tikros naudos (Romanelli, Khessina 2005). Svarbus organizacijos ir Kurybinio centro skirtumas yra pastebimas per valstybes, kaip itaka turincio veikejo, pozicija. Organizacijos atzvilgiu valstybe yra reguliuojantis mechanizmas, kuris paprastai nesikisa i organizacijos veikla. Zinoma, kad valstybe gali skirti tam tikra parama, atitinkancia organizacijos tikslus, taciau tai nebus aktyvus palaikymas. Kurybinio centro atveju valstybe yra vienas is pagrindiniu aktyviu aktoriu, dedanciu visas galimas pastangas tolesnei siu centru pletrai. Valstybe ne tik is dalies finansuoja tokiu centru kurima, taciau ir palaiko regioninio bei tarptautinio lygio komunikacija, pristatancia siuos centrus galimiems investuotojams, taip pat pritraukianti zmogiskuosius isteklius. Valstybe dalyvauja kuriant korporatyvini identiteta, kuris yra Kurybinio centro komunikacija su vidine ir isorine auditorijomis, pristatanti pasirinktus organizacijos gebejimus, kultura, simbolius ir isskirtinumus. Korporatyvinis identitetas gali buti apibudinamas kaip organizacijos sudaromas ivaizdis, lemiantis klientu ir darbuotoju pasirinkima (Dhalla 2007). Paskutinis 1 lenteleje pateiktas kriterijus nusako konkurencini veiksni. Organizacija yra orientuota i veikla konkurencijos salygomis ir dazniausiai gali tureti partneriu, taciau is esmes yra savarankiska. Kurybini centra veikianti klasterizacijos jega jame esancias organizacijas pavercia ne konkurentais (nors konkurencija tarp tokia pacia veikla vykdanciu organizaciju islieka), bet partneriais, naudojanciais tuos pacius isteklius, ta pacia infrastruktura ir komunikacijos kanalus. Bendrasis identitetas yra suvokiamas kaip didinantis patikimuma ir klasterio veikeju atskaitomybe vieni kitiems (Staber 2007). Pagal R. Florida, klasterizacijos jega sutelkia ne tik imones ar ekonominius vienetus, bet ir produktyvuma, kurybinius igudzius bei talentus. Tai paaiskina, kodel Kurybiniai centrai yra pasaulio ekonomikos variklis (Florida 2009).

Ankstesni tyrimai reziumavo, jog isskirtines organizacijos charakteristikos yra susiformavusios ir nekintancios arba kintancios tik per labai ilga laika. Naujesni tyrimai rodo, jog identitetas yra dinamiskas ir lankstus, todel organizacijos gali strategiskai valdyti ir keisti savo identiteta, siekdamos sau palankiausio strateginio pranasumo (Dhalla 2007). Tai leidzia identifikuoti tam tikrus kriterijus, kuriu strateginis valdymas ir sistemingas komunikavimas gali formuoti norima Kurybinio centro identiteta. R. Florida teigia, jog seimos socialini statusa galima nusakyti pagal namus ir automobilius, salies pletra nusako bendrojo vidaus produkto augimas, miesto (ar regiono) patraukluma nusako jo gyventoju ekonomines galimybes (Florida 2009). Dauguma regioninio verslo klasteriu tyrimu remiasi prielaida, kad klasterio subjektu suvokimas susitelkia ties bendruoju identitetu, kuris skatina socialine interakcija (Staber 2007). Regionai, kaip ir kiti sudetingi socialiniai dariniai, igyja identitetus, priklausancius nuo vidiniu ir isoriniu auditoriju bendrojo suvokimo apie pagrindines gyvenimo ir darbo regione ypatybes (Romanelli, Khessina 2005). Kurybiniai centrai integruoja 2 lenteleje isvardytus skirtingu lygmenu ar kategoriju kriterijus i bendraja visuma, kuria atspindi sio klasterio ir regiono homogeninis identitetas.

2 lenteleje isvardyti kriterijai kuria pozityvia ir patrauklia aplinka. Sis procesas ir jo sukuriamas rezultatas yra atspindimas identitetu. Pateiktos kategorijos yra esmine samoningai formuojamo Kurybiniu centru identiteto dalis. Zinoma, kad sunku uztikrinti visapusiska pasitenkinimo aplinka atspindejima, taciau samoningas siu kriteriju panaudojimas, formuojant identiteta, yra pozityvus veiksnys globalioje konkurencineje aplinkoje. Modelyje pateikiami elementai sudaro strategini organizacijos (siuo atveju Kurybinio centro) kapitala, kuris gali buti panaudotas pranasumui formuoti (Katsoulakos, Katsoulacos 2007). Nereikia pamirsti, jog jei Kurybiniam centrui bus priskiriamos savybes, su kuriomis jis realybeje neturi sasaju,--identitetas to neatspindes, t. y. tai netures itakos pritraukiant kapitala, zmogiskuosius ir kitus isteklius. Taip pat pasitenkinimo aplinka kriterijai gali skirtis priklausomai nuo individo. Kaip pavyzdi galima pamineti, jog, atlikus apklausa tarp JAV pilieciu, paaiskejo, kad jiems svarbiausios is 2 lenteleje pateiktu kategoriju yra estetika ir pagrindines paslaugos (Florida 2009; Yigitcanlar 2009). Turima omenyje, kad jei sie kriterijai butu patenkinti, apklausoje dalyvave respondentai galbut butu pakeite savo gyvenamaja vieta--t. y. apklausoje kuriamas Kurybinis centras butu patrauklus zmogiskiesiems istekliams is JAV.

Taigi pagrindine identiteto sudedamoji dalis yra individai. Identifikave regiono ar miesto pagrindines savybes, gyventojai ima jomis naudotis, komunikuodami apie tai isorinems auditorijoms. Si informacija gali buti perduodama ivairiais kanalais. Medija perteikia ir interpretuoja ivairius sukauptus darbo ir gyvenimo ispudzius, kurie tampa pagrindinemis neformalaus ivaizdzio formavimo detalemis, tai yra vidiniai Kurybinio centro identiteto veiksniai. Pasitelkiant 2 lenteleje pateiktus vidinius kriterijus (veiksnius) ir Rumina Dhalla pateikiamus isorinius veiksnius, galima konstruoti Kurybinio centro identiteto modeli (1 pav.).

Modelis vaizduoja isorinius, iprastinei organizacijos koncepcijai budingus veiksnius ir vidinius, labiau i individa nukreiptus veiksnius, kuriu pagrindu susiformuoja bendras pagrindinis homogeninis identitetas. Kaip atspindi modelis, Kurybiniu centru identitetai gali buti daugiasluoksniai arba prisirise prie formaliu ir neformaliu socialiniu ir demografiniu kategoriju (Oliver, Roos 2003). Taip pat svarbios siu dvieju skirtingu veiksniu sasajos ir ju sinerginis efektas bendram rezultatui. Pagrindiniai regione naudojami ir kuriami istekliai (gali buti tiek fiziniai, tiek virtualus, o Kurybiniu centru atveju--tai dazniausiai simboline verte turintys informaciniai istekliai) formuoja ir veikia homogeniska identiteta. Kurybiniuose centruose vykstanti informacine "apyvarta", patenkanti i isore ivairiais kanalais, veikia isorinius veikejus. Kuo stipresne si apyvarta--tuo stipresnis Kurybinio centro identitetas. Pateiktas modelis suformuoja gaires strateginiam Kurybiniu centru identitetui valdyti ir jo komunikacijai. Organizacijos pelningumas (siuo atveju daugiau Kurybinio centro sekmingumas) priklauso nuo jos rinkos patrauklumo ir jos sekmes, sukuriant daugiau vertes nei konkurentai (Katsoulakos, Katsoulacos 2007). Strateginis identiteto valdymas, susidedantis is identiteto planavimo, jo komunikavimo (igyvendinimo) ir pasirinktos identiteto strategijos vertinimo, sudaro salygas isnaudoti Kurybiniam centrui identiteto valdymo galimybe, siekiant suformuluotu globaliu tikslu. Taigi identitetas gali buti kryptingai formuojamas, taciau negali buti dirbtinai perkeliamas, todel, norint pasiekti pozityviniu rezultatu, tai turi buti nuolatinis ir kryptingas procesas.

[ILLUSTRATION OMITTED]

Identiteto pavyzdziai

Nagrinejant Kurybiniu centru (klasteriu ir regionu) ir identiteto sasajas, reiketu pasitelkti gerai zinomus pasaulinius pavyzdzius, prie kuriu galima priskirti Milana (Italija)--mados industrijos pasaulini centra, Londona (Jungtine Karalyste)--pasaulio finansini centra, Silicio Sleni (Kalifornija, JAV)--pasaulio inovaciju ir technologiju centra. Zinoma, kad sios charakteristikos neatspindi visu gyvenimo ir darbo siuose regionuose ypatybiu, taciau tarnauja kaip ryskus ir bendras regionu suvokimas tiek vietinems, tiek ir isorinems auditorijoms (Romanelli, Khessina 2005).

Galima teigti, kad dauguma Europos valstybiu vyriausybiu yra itin susirupinusios savo salies patrauklumu uzsienio investicijoms i ziniomis gristos ekonomikos sektoriu (Guimon 2011). Praktiskai visos Europos Sajungos valstybes, iskaitant ir naujasias nares, siekia pasirodyti kaip investicijoms patrauklios salys. Is organizacines tapatybes puses, salies ivaizdis yra kuriamas tarptautinemis reklaminemis kampanijomis (Guimon 2011). Suvokiant, jog regionu identitetas lemia geografini investiciju pasiskirstyma (Romanelli, Khessina 2005), salys samoningai formuoja norimus identitetus.

Dazniausiai salys pasitelkia specializuotas interneto svetaines, isryskinancias salies patraukluma, industrines stiprybes ir inovaciju sektoriu (Guimon 2011), arba specialias reklamines kampanijas, pasiekiancias tiek investtuotojus, tiek ir platu darbo bei kurybines jegos spektra. 3 lenteleje pateikiami oficialus ivairiu Europos valstybiu regionu naudojami sukiai, kurie yra norimo formuoti identiteto atspindys. Sukiai pateikiami anglu (originalo) ir lietuviu kalbomis.

Naudojami sukiai atspindi didele ivairove, patraukluma verslui ir inovacijoms. Populiariausias reiksminis zodis yra "inovacijos", kuri naudoja net 4 regionai, tarp dazniau pasitaikanciu taip pat yra "kurybingumas" bei "zinios". Visi sie reiksminiai zodziai yra siuolaikines ekonomikos salygu atspindys, formuojamas verslo poreikiu. Regionai stengiasi tenkinti siuos poreikius, sitaip save identifikuodami. Puikus Kurybinio centro identiteto pavyzdys yra Silicio slenis, kuris yra vienas is turtingiausiu ir geriausiai issilavinusiu regionu pasaulyje, zinomas del inovaciju, aukstuju technologiju ir filantropines veiklos. Slenis sparciai augo, pritraukdamas talentus is viso pasaulio. 1950 m. Silicio slenyje gyveno apie 300 tukst. zmoniu. 2000 m. sis skaicius jau sieke 2,5 mln. ir slenyje dirbo dvigubai daugiau aukstuju technologiju darbuotoju nei bet kuriame kitame JAV regione. Sie darbuotojai yra gamybos, informacijos, komunikacijos ir komercijos specialistai, ne viena karta revoliucinemis idejomis ir produktais pakeite pasaulio versla, ekonomika ir socialines institucijas (1st act Sillocon Valley). Silicio slenis neturi oficialaus sukio, taciau vienas is naudojamu yra "Atrask tai, kas netiketa" (angl. discover the unexpected). Ieskant Lietuvos Kurybiniu centru identiteto pavyzdziu, deja, reikia pripazinti, jog nera bendro unifikuoto sukio. Galima daryti prielaida, jog Lietuva neturi nei savo Kurybiniu centru identiteto, nei tokio identiteto formavimo praktikos, nors siuo metu yra kuriami 5 integruoti studiju, mokslo ir verslo parkai arba sleniai (Vilniuje--Santaros ir Sauletekio, Kaune--Nemuno ir Santakos, Klaipedoje--Jurinis).

Isvados

Kurybiniai centrai atspindi visuomene, i kuria jie isilieja. Susiformaves homogeninis identitetas perteikia sios visuomenes ir jos aplinkos bruozus, todel strateginis i isore nukreiptos komunikacijos valdymas tampa Kurybinio centro (o kartu ir ji supancios visuomenes) pletros salyga. Regione, kuriame yra Kurybinis centras, naudojami ir kuriami istekliai savo prigimtimi yra heterogeniski ir sietini su tam tikra organizacija ar organizacijomis, taciau jie formuoja homogeniska viso Kurybinio centro identiteta. Kuo intensyvesne ir didesne siu istekliu apyvarta, tuo stipresnis Kurybinio centro identitetas. Straipsnyje pateikiami identitetu pavyzdziai iliustruoja jau suformuotus identitetus, taciau nepatikrina, ar sie identitetai atitinka realybe, tai galetu buti tolesniu Kurybiniu centru identiteto formavimo ir valdymo tyrimu kryptis.

Identitetas gali buti kryptingai formuojamas, taciau negali buti dirbtinai perkeliamas (imituojamas), todel, norint pasiekti pozityviniu rezultatu, procesas turi buti nuolatinis ir kryptingas. Isnagrinejus pasaulio pavyzdzius, akivaizdu, jog regionines valdzios vis daugiau investuoja i gyvenimo kokybe ir aplinka, kad pritrauktu talentingus darbuotojus--ziniu ekonomikos darbuotojus, kurie tampa identiteto sudedamaja dalimi. Straipsnyje pateikiamas Kurybinio centro identiteto sandaros ir veiksniu modelis, pagrindziantis ir itraukiantis vidinius bei isorinius identiteto formavimo veiksnius, skirtus atspindeti kurybos ekonomikos inicijuojamus visuomenes ir pasaulio pokycius. Pateiktas modelis atspindi klasikinio organizacinio identiteto ir naujojo Kurybos ekonomikos darbuotoju identiteto saveika bendrojo homogeninio identiteto formavimo link.

Literatura

1st act Sillocon Valley [interaktyvus], [cituota 2012 m. sausio 11 d.]. Prieiga per interneta: http:// www.1stact.org/documents/1stAct_Final_BJ_Insert2. pdf

Dhalla, R. 2007. The Construction of Organizational Identity: Key Contributing External and Intra-Organizational Factors, Corporate Reputation Review 10(4): 245-260. http://dx.doi.org/10.1057/palgrave.crr.1550058

Florida, R. 2009. Who's your city? New York: Perseus books group.

Guimon, J. 2011. Policies to benefit from globalization of corporate R&D: an exploratory study for EU countries, Technovation 31(2-3): 77-86.

Harquail, C. V. 2006. Making Use of Organizational Identity: Icons as symbolic identity proxies [interaktyvus], [cituota 2012 m. sausio 19 d.]. Prieiga per interneta: http://authenticorganizations.com/ wp-content/uploads/2011/01/Making-Use-of-OIsymbolicproxies1.pdf

Holzinger, I.; Dhalla, R. 2007. Multiple Identities in Organizations: The Effects of Diversity on Organizational Identity, The International Journal of Diversity in Organisations, Communities and Nations 7(5): 43-51.

Yigitcanlar, Tan. 2009. Spatial restructuring of cities in the age of knowledge economy: insights from Australian cities, in 2nd knowledge cities summit proceedings.

Katsoulakos, T.; Katsoulacos, Y. 2007. "Strategic management, corporate responsibility and stakeholder management", Corporate governance 7(4): 355-369.

Levickaite, R.; Reimeris, R. 2011. A pentagon of creative economy, Santalka: Filosofija, Komunikacija [Coactivity: Philosophy, Communication] 19(1): 83-91.

Oliver, D.; Roos, J. 2003. Studying organization identity empirically: a review, Imagination Lab Foundation Working Paper 31.

Pussa, A.; Tolvanen, U. 2006. Organizational identity and trust, Electronic Journal of Business Ethics and Organization Studies 11(2): 29-33.

Read, S. 2006. Untangling corporate identity and brand [interaktyvus], [cituota 2012 m. sausio 11 d.]. Prieiga per interneta: http://www.imd.org/research/ challenges/upload/untangling_corporate_identity_ and_brand.pdf

Romanelli, E.; Khessina, O. M. 2005. Regional industry identity: cluster configurations and economic development, Organization Science 16(4): 344-358. http://dx.doi.org/10.1287/orsc.1050.0131

Staber, U. 2007. Social, But Not Quite Competent: Identity Construction in Business Cluster, in 7th Global Conference on Business & Economics. ISBN 978-0-9742114-9-4.

Witting, M. 2006. Relations between organizational identity, identification and organizational objectives: An empirical study in municipalities [interaktyvus], [cituota 2012 m. sausio 17 d.]. Prieiga per interneta: http://essay.utwente.nl/55524/1/Scriptie_Witting.pdf

Iteikta 2012-02-07; priimta 2012-02-13

Ramojus Reimeris

Mykolo Romerio universitetas, Strateginio valdymo katedra,

Valakupiu g. 5, LT-10101 Vilnius, Lietuva

El. pastas ramojus@reimeris.com
1 lentele. Organizacijos ir Kurybinio centro
identiteto bei aplinkos skirtumai

Organizacija                Kurybinis centras

Globali ir lokalizuota      Globalus

Vienas pagrindinis          Daug pagrindiniu
komunikacijos saltinis      komunikacijos saltiniu

Homogeninis identitetas     Heterogeninis identitetas

Valstybe kaip pasyvus       Valstybe kaip aktyvus
aktorius                    aktorius

Konkurencine aplinka        Partnerystes aplinka

2 lentele. Pasitenkinimo aplinkos kriterijai.
Adaptuota is (Florida 2009)

Kategrorija   Kriterijai

Fizinis ir    Nusikalstamumo ir saugumo
ekonominis    suvokimas;
saugumas      Bendros ekonomikos tendencijos;
              Darbo pasiula.

Pagrindines   Mokyklos;
paslaugos     Sveikatos apsaugos sistema;
              Iperkamas bustas;
              Keliu infrastruktura;
              Viesasis transportas.

Lyderyste     Renkamos valdzios kokybe ir
              efektyvumas;
              Nerenkamos (verslo ir pilietines)
              valdzios kokybe ir efektyvumas.

Atvirumas     Tolerancijos lygis:
              Seimoms su vaikais;
              Etninems mazumoms;
              Senjorams;
              Seksualinems mazumoms;
              Imigrantams.

Estetika      Fizinis aplinkos patrauklumas;
              Patogumai;
              Kulturine pasiula.

3 lentele. Kurybiniu centru sukiai. Adaptuota is (Guimon 2011)

Salis                             Lietuviskai

Austrija                          Ideali vieta iziebti inovacijoms

Katalonija (Ispanija)             zvilgtelk i inovacijas. Zvilgtelk
                                  i Kata-lonija

Cekijos Respublika                Centrines Europos igudziu centras

Danija                            Kurybinga Danija

Prancuzija                        Taupyk pinigus mastydamas

Vokietija                         Ideju salis

Airija                            zinios yra musu prigimtyje

Italija                           Prisijunk prie Italijos

Latvija                           Inovacijos zengia koja kojon su
                                  Latvijos technologine kompetencija

Zemutine Austrija (Austrija)      Megaukis dideliu aukstuju
                                  technologiju verslo efektyvumu

Liuksemburgas                     Patraukli IP vieta

Madridas (Ispanija)               Kompetencijos ir galimybiu centras

Vestfalija (Vokietija)            Mes mylime zinias

Paryziaus regionas (Prancuzija)   Turtinga, dinamiska,
                                  diversifikuota, kurybinga ir
                                  inovatyvi ekonomika

Portugalija                       Technologijos is sirdies

Skotija (Jungtine Karalyste)      Skotija pasauliui dave viski,
                                  golfa ir algebra. Ir, zinoma,
                                  aspirina

Slovenija                         Aukstos specifikacijos vieta

Ispanija                          Ispanija: Mokslo verslo klase

svedija                           Nauji mastymo budai

Jungtine Karalyste                Nori buti Jungtines Karalystes
                                  pazangiausios technologines
                                  revoliucijos dalimi?

Valonija (Belgija)                Technologines kompetencijos
                                  siekimas

Salis                             Angliskai

Austrija                          An ideal location to spark
                                  innovation

Katalonija (Ispanija)             Look at innovation. Look at
                                  Catalonia

Cekijos Respublika                The skills hub of Central Europe

Danija                            Creative Denmark

Prancuzija                        Save money by thinking

Vokietija                         Land of ideas

Airija                            Knowledge is in our nature

Italija                           Log on to Italy

Latvija                           Innovation goes hand in hand with
                                  Latvia's technological
                                  competitiveness

Zemutine Austrija (Austrija)      Enjoy high performance in the
                                  high-tech business

Liuksemburgas                     An attractive IP destination

Madridas (Ispanija)               Centre of excellence and
                                  opportunity

Vestfalija (Vokietija)            We love the new knowledge

Paryziaus regionas (Prancuzija)   A rich, dynamic, diversified,
                                  competitive, creative and
                                  innovative economy

Portugalija                       Technology from the heart

Skotija (Jungtine Karalyste)      Scotland introduced the world to
                                  whisky, golf and algebra.
                                  And inevitably the aspirin.

Slovenija                         A high-specification location

Ispanija                          Spain: Science business class

svedija                           New ways of thinking

Jungtine Karalyste                Want to be part of the UK
                                  cutting-edge technological
                                  revolution?

Valonija (Belgija)                The pursuit of technological
                                  excellence
COPYRIGHT 2012 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2012 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Reimeris, Ramojus
Publication:Coactivity
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Mar 1, 2012
Words:3491
Previous Article:Status of communication persfective in social sciences/Komunikacines perspektyvos statusas socialiniuose moksluose.
Next Article:Moral panic about drugs in the news portal delfi.lt/Moraline panika del narkotiku interneto dienrastyje delfi.lt.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters