Printer Friendly

The impact of the supplied airflow rate on the effectiveness of the solar wall/Tiekiamo oro debito itaka saules sienos efektyvumui.

Ivadas

Atsizvelgiant i Europos Sajungos (ES) strateginius klimato ir energetikos tikslus, butina, kad iki 2020 metu galutiniame energijos balanse butu 20 proc. atsinaujinanciuju energijos saltiniu (AES), 20 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvuma ir 20 proc. sumazinti siltnamio efekta sukelianciu duju emisijas (Europos parlamento ir tarybos direktyva 2010/31/EB). Viena didziausiu problemu--organinio kuro atsargos yra baigtines ir nepaliaujamai senka. Esamu atsargu gali uztekti vos keliems desimtmeciams.

ES vidiniu energijos istekliu dabar uztenka tenkinti jau tik pusei jos poreikiu. Deja, jie taip pat pastebimai senka, o energijos suvartojama kaskart daugiau. Antroji, ne maziau svarbi ne tik ES, bet ir pasauline problema--vis didejanti aplinkos tarsa deginant organini kura ir jo sukelta globali klimato kaita, lemianti dazna ir stiprejanti gamtos stichiju siautejima. Sprendziant sias problemas nera kitos alternatyvos, kaip kad mazinti vartojamos energijos kieki didinant jos vartojimo efektyvuma, taip pat vis didesne dali iskasamo organinio kuro pakeisti AES.

Saules energija--bene galingiausias AES zemeje, kurios potencialas yra didesnis uz visu kitu energijos rusiu potenciala. Ji naudojama ne tik elektros, bet ir silumos gamybai. Saules energija vartoja saules kolektoriai, naudojami tiek karstam vandeniui ruosti, tiek sildymui (Rodriguez-Hidalgo et al. 2012), fotovoltiniai moduliai, naudojami elektros gamybai (Jakubiec, Reinhart 2013), ir vis populiarejancios saules sienos (Kozubal et al. 2008), kurios pradetos naudoti dziovinant darzoves ir vaisius (Rodriguez-Hidalgo et al. 2012).

Tyrimo objektas

Saules sienos mokslinese publikacijose ivardijamos kaip neistiklintas pratakus saules kolektorius (angl. unglazed transpired solar collector) arba tiesiog kolektorius (1 pav.). Sistema yra paprasta: ant pietinio pastato fasado sumontuojama perforuota tamsaus metalo danga, kuri yra tam tikru atstumu atitraukta nuo isorines pastato sienos.

Saules siena ortakiais sujungiama su vedinimo irenginiu, kuris sukuria dirbtine oro trauka. Oras siurbiamas visu saules sienos plotu, per tukstancius mazu skyluciu. Taip oras yra susildomas, paskui patenka i vedinimo irengini ir paskirstomas pastate.

Saules siena ne tik pasildo ora saltuoju laikotarpiu, bet ir siltuoju laikotarpiu veikia kaip pasyvaus vesinimo priemone saules siena apsaugo isorine pastato siena nuo tiesioginiu saules spinduliu, o ikaites oras nukreipiamas ne i vedinimo irengini (kaip saltuoju laikotarpiu), taciau per apeigos voztuva naturalios konvekcijos budu pasalinamas i lauka. Sviezias oras i vedinimo irengini siurbiamas per atskira ortaki, specialiai sumontuota svieziam orui paimti.

Pirmoji saules siena, naudojama statinio inzinerinems sistemoms Lietuvoje, sumontuota ant Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inzinerijos fakulteto (AIF) antruju rumu pietinio fasado puses (SRK-II) (2 pav.). Si saules siena priklauso Pastato energetiniu ir mikroklimato sistemu (PEMS) laboratorijai.

Saules siena--dar nauja, veiksminga sistema, kuri gali buti taikoma ne tik sildymo, bet ir vedinimo sistemoms. Tyrimu, susijusiu su saules siena, vidutiniu platumu klimato, budingo Lietuvai, zonoje atlikta nedaug.

Kutscher (1992) pirmasis atliko skaitinius, eksperimentinius ir itinius tyrimus, detaliai aprase silumos mainu teorija neistiklintam pratakiam saules kolektoriui. Jis nustate, kad, didejant vejo greiciui, mazeja silumos mainu efektyvumas, ivertino kolektoriaus aerodinaminius nuostolius, istyre, kad skyluciu skersmuo turi itakos silumos mainu efektyvumui. Taip pat nustate, kad, skaiciuojant saules sienos efektyvuma, galima naudoti vidutine logaritmine kolektoriaus pavirsiaus temperatura, o didinant siurbiamo oro kieki, dideja ir bendrasis efektyvumas, o temperaturinis efektyvumas mazeja.

Kutscher (1992) gauti rezultatai buvo palyginti su Van Decker et al. (2001) vykdytu eksperimentu rezultatais. Jie tyre kolektoriaus efektyvuma, kai yra skirtingas skardos storis, skyluciu skersmuo, oro siurbimo greitis ir skardos silumos laidumo koeficientas. Sie autoriai savo rezultatais papilde saules sienos efektyvumo skaiciavimo metodikas, kai dar ivertinami silumos mainai skylutes priekyje, viduryje ir galineje dalyse.

Hollick (1994), atlikes skaitini saules sienos eksperimenta, nustate, kad didejant vejo greiciui, mazeja kolektoriaus efektyvumas, taip pat kolektorius sugrazina siluma, prarandama per pastato atitvara ir ta siluma grazina per vedinimo sistema. Eksperimentas taip pat parode, kad kuo mazesnis oro debitas siurbiamas per saules siena, tuo labiau dideja jo temperaturinis prieaugis.

Summers et al. (1996) atliko skaitini saules sienos tyrima su programa TRNSYS. Atlikus ekonomini ir energini Viskonsino valstijoje irengto kolektoriaus skaiciavimus, gauta, kad sis kolektorius yra ekonomiskai nepatrauklus, nebent jeigu pastato, kuriame sumontuota saules siena, bazinis sildymas butu tik elektrinis. Summers et al. rekomenduoja saules siena irengti naujai statomuose dideliuose pastatuose.

Kozubal et al. (2008) atliko Kolorade sumontuotos saules sienos ekonomini tyrima ir nustate, kad kolektorius panaudodavo tik 8-11% saules, patenkancios ant saules sienos pavirsiaus energijos, patalpoms sildyti. Remiantis skaiciavimais gauta, kad tiriamas kolektorius galetu efektyviai panaudoti apie penkis kartus daugiau saules energijos. Zemas kolektoriaus efektyvumas gautas del nesubalansuoto vedinimo sistemos veikimo.

Cordeau, Barrington (2011) nagrinejo, kaip saules siena naudojama pradiniam oro pasildymui. Tyrimo metu buvo matuojama saules spinduliuote, vejo greitis ir is kolektoriaus gaunamos energijos kiekis. Nustatyta, kad kai vejo greitis mazesnis nei 2 m/s, vidutinis temperaturinis kolektoriaus efektyvumas siekia 65%, o kai didesnis nei 7 m/s, kolektoriaus efektyvumas sumazeja 25%.

Gao et al. (2011) sukure realu saules sienos modeli, kuris sumontuotas ant isorines pastato sienos. Modelis buvo naudotas eksperimentiniams tyrimams atlikti ir efektyvumams nustatyti. Nustatyta, kad temperaturinis prieaugis mazeja, kai didinamas siurbiamo oro debitas. Didinant siurbiamo oro debita, dideja bendrasis efektyvumas, bet mazeja temperaturinis efektyvumas.

Tas pats tyrimas parode, kad vejo greitis ir aplinkos oro temperatura turi nedidele itaka efektyvumams, lyginant su saules spinduliuote ir siurbiamo oro debitu. Tyrimo metu bendrojo efektyvumo reiksmes svyravo nuo 61% iki 78%.

Cho et al. (2012) modeliavo saules siena su programa SBET ir atliko skaitinius eksperimentus, keisdami siurbiamo oro kieki, kolektoriaus absorbcijos koeficienta ir saules spinduliuote. Nustatyta, kad, didinant siurbiamo oro kieki, dideja kolektoriaus efektyvumas, bet virsutine efektyvumo riba nebuvo pasiekta net esant 200 [m.sup.3]/h/[m.sup.2] oro kiekiui. Lyginant kolektorius su skirtingais absorbcijos koeficientais (1,0 ir 0,7), nustatyta, kad, esant geresniam absorbcijos koeficientui, efektyvumas yra didesnis apie 30% (50-200 [m.sup.3]/h/[m.sup.2]). Nustatyta, kad didesnis temperaturinis prieaugis, kai oro debito charakteristika [m.sup.3]/h/[m.sup.2] mazesne tomis paciomis aplinkos salygomis.

Bastarache et al. (2012) eksperimentiniu tyrimu nustate saules sienos efektyvumo kitima, kai didinamas tiekiamojo oro debitas. Sie autoriai oro debito charakteristikai [m.sup.3]/h/[m.sup.2] suteike pavirsiaus oro kiekio (angl. surface air flow) pavadinima. Jie nustate, kad didejant pavirsiaus oro kiekiui, dideja ir bendrasis kolektoriaus efektyvumas. Kai pavirsiaus oro kiekis virsija 200 [m.sup.3]/h/[m.sup.2] riba, efektyvumas nebedideja ir, pasiekes maksimalia 75% verte, islieka pastovus, net jei ir toliau didinamas debitas.

Badache et al. (2012) atlikto skaitini tyrima, kuriuo nustate, kaip keturis parametrus (saules spinduliuote, oro debita, skyluciu skersmeni ir kolektoriaus pavirsiaus medziaga) derinant tarpusavyje gaunamas didziausias saules sienos efektyvumas. Nustatyta, kad didziausia itaka efektyvumui, isskyrus saules spinduliuote, turi siurbiamo oro kiekis ir kolektoriaus pavirsiaus padengimas.

Saltajame Kinijos regione eksperimentinio tyrimo metu buvo nustatytas kolektoriaus efektyvumas esant dviem skirtingiems debitams. Gauta, kad didinant debita, dideja bendrasis efektyvumas--geriau pasisavinama saules spinduliuote, bet krinta temperaturinis efektyvumas--mazeja tiekiamo oro temperatura. Nustatyta, kad tirta saules siena padengia 6,4% sildymo poreikiu (Gao et al. 2013).

Miezeno (2013) moksliniame darbe atliktas saules sienos eksperimentinis tyrimas, kurio metu nustatyti kolektoriaus efektyvumo rodikliai. Energiniams ir ekonominiams skaiciavimams naudota "RetScreen" programa, nustatyta, kad jei bazinis sildymas butu elektra, saules sienos paprastasis atsipirkimo laikas butu 9,6 metu.

Miezenas (2013) nustate, kad VGTU sumontuoto kolektoriaus vidutinis temperaturinis efektyvumas siekia 71%. Gauta, kad, didinant debita, dideja ir bendrasis efektyvumas, taciau maksimali efektyvumo reiksme nepasiekta. Kaip matyti, mokslininkus dominanti sritis--tiekiamo oro debito itaka kolektoriaus temperaturiniam ir bendrajam efektyvumams. Todel sio tyrimo tikslas--istirti, kokia itaka Lietuvos klimatinemis salygomis tiekiamo oro debitas turi minetiems saules sienos efektyvumams.

Saules sienos bendrasis, temperaturinis efektyvumai ir temperaturinis prieaugis

Saules spinduliuote yra pagrindinis veiksnys, lemiantis temperaturini prieaugi, taciau sio veiksnio kontroliuoti negalime. Parametras, kuri galima kontroliuoti ir taip daryti didziausia itaka (lyginant su kitais kontroliuojamais veiksniais) temperaturinio ir bendrojo efektyvumu pokyciams--tai tiekiamo oro debitas. Bendrasis (siluminis) efektyvumas parodo, kaip efektyviai naudojama saules spinduliuote, patenkanti ant kolektoriaus ploto, o temperaturinis efektyvumas parodo, kaip efektyviai yra susildomas tiekiamas lauko oras, pratekejes per visa kolektoriu. Eksperimentai su tiekiamo oro debitu buvo atlikti realiomis salygomis ir atliekant kompiuterinius modeliavimus. Vienais atvejais saules spinduliuote buvo kintanti, kai buvo atliekami eksperimentai, kitais atvejais buvo sukuriamos dirbtines apsvietimo salygos arba atliekamas kompiuterinis modeliavimas su nustatyta pastovia saules spinduliuote. Nagrinetuose darbuose vyrauja isvados, kad, didejant siurbiamo oro kiekiui, dideja bendrasis efektyvumas, taciau mazeja temperaturinis efektyvumas ir temperaturinis prieaugis.

Bendrasis efektyvumas ([eta]) (1) isreiskiamas kaip santykis tarp silumos kiekio, suteikto sildomam orui, ir saules spinduliuotes intensyvumo, tenkancio kolektoriaus pavirsiaus plotui:

[eta] = Q/[I.sub.s][A.sub.k] = [[??]c.sub.p] ([T.sub.o]-[T.sub.is])/[I.sub.s][A.sub.k], (1)

cia Q--silumos kiekis suteiktas sildomam orui, W; [I.sub.s]--saules spinduliuotes intensyvumas, W/[m.sup.2]; [A.sub.k]--kolektoriaus plotas, [m.sup.2]; [??]--oro srauto masinis debitas, kg/s; [T.sub.o]--iseinancio oro is saules sienos temperatura,[degrees]C; [T.sub.is]--lauko oro temperatura,[degrees]C; [c.sub.p]--oro savitoji siluma, J/kgK.

Saules sienos temperaturinis efektyvumas ([[epsilon].sub.t]) (2) isreiskiamas santykiu tarp susilusio oro, kuris iseina is saules sienos, ir saules sienos pavirsiaus temperaturos, abiem atvejais is kiekvienos temperaturos atemus lauko oro temperatura:

[[epsilon].sub.t] = [T.sub.o] - [T.sub.is]/[T.sub.kol] - [T.sub.is], (2)

cia [T.sub.kol]--kolektoriaus pavirsiaus temperatura.

Sis efektyvumo rodiklis parodo silumos mainu tarp kolektoriaus pavirsiaus ir oro srauto kolektoriuje efektyvuma.

Temperaturinis prieaugis ([DELTA]T)--susilusio kolektoriuje tiekiamo oro ([T.sub.o]) ir isores oro ([T.sub.amb]) temperaturu skirtumas -yra apskaiciuojamas pagal (3) formule:

[DELTA]T = [T.sub.o] - [T.sub.amb]. (3)

Tyrimo eiga ir prielaidos

Straipsnyje nagrinejami saules siena apibudinantys rodikliai ir oro debito itaka siems rodikliams, kai oro debitas pastovus.

Tiriamos saules sienos, naudojamos vedinimo sistemai, schema pavaizduota 3 pav.

3 pav. pazymetos sistemos ribos (punktyrine linija) ir reikalingi eksperimento metu ismatuoti parametrai (isores oro temperatura ([T.sub.amb]), tiekiamo oro is saules sienos temperatura ([T.sub.o]), tiekiamo oro debitas ([??]), Saules spinduliuotes intensyvumas i vertikalu pavirsiu ([I.sub.s]), kolektoriaus pavirsiaus temperatura ([T.sub.kol])) atsizvelgiant i (1-2) formules.

Minetu parametru matavimams buvo naudojami sie matavimo prietaisai: meteorologine stotele HOBO U30 (kaupiami meteorologiniai duomenys 1 minutes intervalu); optinis pirometras (saules spinduliuotei matuoti); HOBO S-TMB-M017 jutiklis (kolektoriaus pavirsiaus ir tiekiamo oro temperaturai is saules sienos matuoti); termoanemometras (tiekiamojo oro srauto greiciui matuoti); nesiojamoji meteorologine stotis HOBO H21-002 (duomenims kaupti); SCADA sistema (duomenims stebeti); "Pitot" vamzdelis (oro debitui matuoti).

Rezultatai

Palyginti oro debitai ismatuoti naudojant "Pitot" vamzdeli ir stebeti SCADA sistemoje pateikti 4 pav. Jame matyti, kad SCADA sistemos rodmenys nesutampa su eksperimentinio matavimo rezultatais. SCADA sistemos debito rodmenys yra mazesni nei ismatuotieji. Taip pat is vedinimo irenginio techniniu dokumentu zinoma, kad nominalus PEMS laboratorijos vedinimo irenginio tiekiamojo ventiliatoriaus nasumas yra 1450 [m.sup.3]/h (esant 100 % ventiliatoriaus apkrovai). SCADA sistemos rodmenys, esant maksimaliai apkrovai, beveik perpus mazesni nei projektinis debitas.

Kadangi debito matavimai su "Pitot" vamzdeliu (Rudzinskas 2014) buvo atliekami pagal visus reikalavimus, tolimesniuose eksperimentuose, naudojant SCADA sistemos debitu duomenis, buvo ivedami atitinkami daugikliai (pataisos koeficientai) debitams perskaiciuoti.

Atlikto eksperimento metu buvo ismatuoti saules sienos efektyvumai, kai oro debitas pastovus. Pastovaus oro debito per visa saules sienos plota eksperimentas buvo atliekamas viena para (nuo 2014 m. balandzio 5 d. 00:00 valandos iki 2014 m. balandzio 6 d. 00:00 valandos). Tiekiamojo oro ventiliatoriaus apkrova buvo 50%, oras siurbiamas visa para per visa saules sienos plota, vidutinis siurbiamo oro debitas 567 [m.sup.3]/h. Dienos metu dangus buvo giedras, sauleta. Naudojant (1-2) formules, buvo nustatyti sie dydziai: tiekiamo oro debitas, lauko oro temperatura, saules sienoje pasildyto oro temperatura, vertikali saules spinduliuote, saules sienos pavirsiaus temperatura. Kiti dydziai buvo priimti pastovus: oro savitoji siluma (1,006 kJ/kgK), kolektoriaus plotas (100 [m.sup.2]), oro tankis ([rho] = 1,2 kg/[m.sup.3]).

5 pav. pavaizduotos keturios kreives: lauko oro temperatura, is saules sienos iseinancio oro temperatura, temperaturinis prieaugis, kuris apskaiciuojamas pagal (3) formule, ir saules spinduliuotes intensyvumas.

Eksperimento pradzioje saules spinduliuotes intensyvumas sieke 290 W/[m.sup.2], iseinancio oro temperatura is kolektoriaus 7,1[degrees]C, kai lauko oro temperatura 4,9[degrees]C, o temperaturinis prieaugis sudare tik 2,2[degrees]C. Spinduliuote sparciai didejo iki pat 12:00. Tuomet pasiektas spinduliuo-tes intensyvumas 800 W/[m.sup.2]. Iseinancio oro temperatura is kolektoriaus 27,2[degrees]C, kai lauko oro temperatura 8,5[degrees]C, o temperaturinis prieaugis sudare 18,7[degrees]C.

Vidutinis temperaturinis prieaugis tyrimo metu, iskaitant ir tamsuji paros meta, sieke 7,5[degrees]C. Viso bandymo metu is saules sienos tiekiamojo oro temperatura buvo aukstesne uz lauko oro temperatura.

Kaip kinta temperatura kintant saules spinduliuotei pavaizduota 6 pav.

6 pav. vaizduojamos dvi rodykles, kurios nurodo temperaturos didejimo ir mazejimo kryptis. Apibrezta sritis nurodo mazai kintancias temperaturas, kadangi tuo metu saules spinduliuotes kitimas taip pat nedidelis. zemyn nukreipta rodykle rodo temperaturos mazejima, mazejant saules intensyvumui.

Temperaturinio efektyvumo kitimas, kai debitas yra pastovus, o saules spinduliuote per para kinta, pavaizduotas 7 pav. Didejant saules spinduliuotei, dideja ir temperaturinis efektyvumas.

Temperaturinio efektyvumo reiksmes svyruoja nuo 38 % iki 94 %. Vidutinis temperaturinis efektyvumas viso bandymo metu siekia 64 %. Didziausia matavimo tasko koncentracija apibrezta elipse, kai saules intensyvumas svyruoja 650-800 W/[m.sup.2]. Tuomet temperaturinis kolektoriaus efektyvumas svyruoja nuo 57 % iki 86 %, ir vertinant tai, kad tuo metu saules spinduliuotes kitimas nera didelis, apskaiciuotas vidutinis temperaturinis efektyvumas siekia 72 %.

Bendrojo efektyvumo kitimas, kai debitas yra pastovus, o saules spinduliuote per para kinta, pateiktas 8 pav.

Is 8 pav. matyti, kad, didejant saules spinduliuotei, bendrasis efektyvumas krinta, nes nepasisavinama didele dalis saules spinduliuotes, patenkancios ant kolektoriaus. Didejant spinduliuotes intensyvumui mazeja jos pasisavinimas. Sio bandymo metu bendrojo efektyvumo reiksmes kito nuo 48% iki 2%. 8 pav. staciakampiu isskirta sritis, kai bendrojo efektyvumo reiksmes kito minimaliai nuo 0,06 iki 0,02, o saules spinduliuote kito dideliu diapazonu (nuo 200 W/[m.sup.2] iki 820 W/[m.sup.2]). Vidutinis bendrasis efektyvumas sioje srityje siekia tik 4,5%, o tai reiskia, kad efektyviai buvo panaudota tik maziau nei 1/20 visos saules spinduliuo-tes, kuri pasieke kolektoriaus pavirsiu. Viso eksperimento metu apskaiciuotas vidutinis bendrasis saules sienos efektyvumas siekia 10%.

Del oro susilimo saules sienoje oro paruosimo procesui vedinimo irenginyje gali buti naudojami mazesnio galingumo sildytuvai, o tai reiskia, kad vedinimo sistema energija naudos efektyviau.

Isvados

1. Vidutinis temperaturinis prieaugis tyrimo metu, iskaitant ir tamsuji paros meta, sieke 7,5[degrees]C.

2. Esant nekintanciam debitui, bet didejant saules spinduliuotei, dideja ir temperaturinis efektyvumas. Esant nedideliam saules intensyvumo svyravimui kolektoriaus temperaturinis efektyvumas svyruoja nuo 57% iki 86%, apskaiciuotas vidutinis temperaturinis efektyvumas siekia 72%.

3. Didejant saules spinduliuotei, bendrasis efektyvumas mazeja. Vidutinis bendrasis kolektoriaus efektyvumas, kai debitas 567 [m.sup.3]/h siekia 4,5%.

Padeka

Tyrima finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. ATE03/2012). Autoriai dekoja uz pagalba VGTU Civilines inzinerijos mokslo centro Pastato energetikos ir mikroklimato sistemu laboratorijai.

Caption: Fig. 1. Pricipal scheme for an unglazed transpired solar collector (solar wall)

1 pav. Neistiklinto pratakaus saules kolektoriaus (saules sienos) veikimo principine schema

Caption: Fig. 2. A solar wall of VGTU building

2 pav. VGTU saules siena

Caption: Fig. 3. Scheme for the investigated system

3 pav. Tiriamos sistemos schema

Caption: Fig. 4. A solar wall in the SCADA system

4 pav. Oro debitu matavimo duomenu nesutapimas

Caption: Fig. 5. Fig. 5. Dependencies of ambient air and an increase in outlet air temperatures maintained by the solar wall on solar irradiation

5 pav. Lauko oro ir iseinancio is saules sienos temperaturu bei prieaugio priklausomybes nuo saules spinduliuotes

Caption: Fig. 6. The dependency of outlet air temperature maintained by the solar wall on solar irradiation

6 pav. Iseinancio is saules sienos oro temperaturos nuo saules spinduliuotes priklausomybe

Caption: Fig. 7. The efficiency of temperature under constant airflow rate

7 pav. Temperaturinis efektyvumas, kai debitas yra pastovus

Caption: Fig. 8. The overall (thermal) efficiency of the solar wall under constant airflow rate

8 pav. Bendrasis (siluminis) saules sienos efektyvumas, kai debitas nekinta

http://dx.doi.org/10.3846/mla.2014.60

Literatura

2010/31/EB Europos Parlamento ir Tarybos direktyva. Del pastatu energinio naudingumo. 2010 m. geguzes 19 d. Europos Sajungos oficialusis leidinys L 153: 13-35.

Badache, M.; Halle, S.; Rousse, D. 2012. A full 34 factorial experimental design for effectiveness optimization of an ung-lazed transpired solar collector prototype, Solar Energy 86(9): 2802-2810. http://dx.doi.org/10.1016/j.solener.2012.06.020

Bastarache S.; Savary, Y. D.; Dutil, Y.; Geneves, C.; Rousse, D. R.; Brizard, F. B. 2012. In situ measurements of the thermal performance of several unglazed transpired solar collectors in Canada, in 6th International Conference on Thermal Engineering: Theory and Applications, 29 May--01 June 2012, Istanbul, Turkey.

Cho Y.; Shukla, A.; NKwetta, D. N.; Jones, P. J. 2012. Thermal modelling and parametric study of transpired solar collector, in CIBSE ASHRAE Technical Symposium, 18-19 April 2012, Imperial College, London, UK.

Cordeau S., Barrington S. 2011. Performance of unglazed solar ventilation air pre-heaters for broiler barns, Solar Energy 85(7): 1418-1429. http://dx.doi.org/10.1016/j.solener.2011.03.026

Gao, L.; Bai, H.; Fang, X. 2011. Experimental study of solar air heating system based on unglazed transpired collector, in 5th International Conference on Energy Sustainability, 7-10 August 2011, Washington, USA, 297-302.

Gao, L.; Bai, H.; Fang, X.; Wang, T. 2013. Experimental study of a building-integrated solar air heating system in cold climate of China, Energy and Buldings (65): 359-367. Hollick, J. C. 1994. Unglazed solar wall air heaters, Renewable Energy 01: 415-421. http://dx.doi.org/10.1016/0960-1481(94)90408-1

Jakubiec J. A.; Reinhart, C. F. 2013. A method for predicting city-wide electricity gains from photovoltaic panels based on LiDAR and GIS data combined with hourly Daysim simulations, Solar Energy 93: 127-143. http://dx.doi.org/10.1016/j.solener.2013.03.022

Kozubal, E.; Deru, M.; Slayzak, S.; Norton, P.; Berker, G.; McClendon, J. 2008. Evaluating the performance and economics of transpired solar collectors for commercial applications, ACEEE summer study on energy effectiveness in buildings, 193-208.

Kutscher, C. 1992. An investigation of heat transfer for air flow through low porosity perforated plates. University of Colorado. 266 p.

Miezenas, A. 2013. Eksperimentinis Aplinkos inzinerijos fakulteto saules sienos efektyvumo tyrimas: magistro baigiamasis darbas. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius. 80 p.

Rodriguez-Hidalgo, M. C.; Rodriguez-Aumente, M. C.; Lecuona, A.; Nogueira, J. 2012. Instantaneous performance of solar collectors for domestic hot water, heating and cooling applications, Energy and Buildings 45: 152-160. http://dx.doi.org/10.1016/j.enbuild.2011.10.060

Rudzinskas, L. 2014. Saules sienos efektyvumo eksperimentinis tyrimas: magistro darbas. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius.

Summers, D. N.; Mitchell, J. W.; Klein, S. A.; Beckman, W. A. 1996. Thermal simulation and economic assessment of unglazed transpired collector systems, in Annual Meeting SOLAR 1996, April 1996, Asheville, NC. American Solar Energy Society, Madison.

Van Decker, G. W. E.; Hollands, K. G. T.; Brunger, A. P. 2001. Heat-exchange relations for unglazed transpired solar collectors with circular holes on a square or triangular pitch, Solar Energy 71(1): 33-45. http://dx.doi.org/10.1016/S0038-092X(01)00014-7

Violeta MISEVICIUTE (1), Lukas RUDZINSKAS (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

El. pastas: (1) violeta.miseviciute@vgtu.lt; (2) lukas.rudzinskas@vgtu.lt

----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2014 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2014 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Miseviciute, Violeta; Rudzinskas, Lukas
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Aug 1, 2014
Words:3124
Previous Article:Experimental study on energy efficiency of a small adsorption cooling device producing up to 8 kW/Adsorbcinio iki 8 kW vesos galios irenginio...
Next Article:The impact of the solar wall on the external envelope/ Saules sienos itakos pastato atitvaroms analize.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |