Printer Friendly

The evolution of standard single family houses In Soviet Lithuania /Tipiniu vienbuciu gyvenamuju namu raida sovietineje lietuvoje.

Ivadas

Tipiniai vienbuciai gyvenamieji namai, jau panasus i siuolaikinius, imti statyti naujakuriu gyvenvietese JAV, Australijoje dar XIX a. pabaigoje (Gossel 2015), o veliau ten ispopuliarejo kaip priemiesciu namai. Po II pasaulinio karo Europoje pagal tipinius projektus buvo statomi baraku tipo vienaauksciai (Curl 2006). Sovietu Sajungoje tipinis projektavimas buvo patrauklus budas paspartinti namu realizacija, o kartu konstruoti tam tikra gyvenimo modeli. Ir nors koncepcija "tipinis vienbutis gyvenamasis namas" komunistines santvarkos kontekste galejo skambeti paradoksaliai--tokie projektai buvo kuriami ir realizuojami (zinoma, ne taip masiskai kaip daugiabuciai). Tipiniuose vienbuciuose taip pat galima atpazinti socialini programavima ir statybos technologiju raida, tik gerokai mazesniame mastelyje. Skurdzioje sovietineje kasdienybeje jie tapo geroves simboliais, taciau ne del isskirtines architekturos estetikos ar trukumu nebuvimo, o deka savo "nepasiekiamumo" (mieste) ir salyginiu komforto salygu (kaime). Sios, iki siol menkai nagrinetos, tipologijos bruozai yra viena is dedamuju, formuojanciu siuolaikini tipini gyvenamaji nama Lietuvoje. Tiriamojo darbo tikslas--nustatyti tipiniu vienbuciu raidos savitumus sovietmeciu, atkreipiant demesi i kertinius sociopolitinius veiksnius, nulemusius tipinio projektavimo kryptis ir bruozus.

Tipiniu vienbuciu gyvenamuju namu raida sovietmeciu nagrinejama per tris sio laikotarpio pjuvius: statybos reglamentavima (kuris is esmes buvo susijes ne tik su tipiniais projektais, bet daroma prielaida, kad tipiniai projektai sovietmeciu buvo vyraujanti kategorija), statybos technologiju ir medziagu raida, planines strukturos raida. Tipinio vienbucio gyvenamojo namo savoka siame tekste taikoma visiems namams ar ju projektams, kurie buvo projektuojami ne unikaliam uzsakovui ir buvo skirti pakartotinai statyti dalis is ju buvo statoma ir masiskai.

Vienbuciu gyvenamuju namu statybos reglamentavimas sovietineje Lietuvoje

Galimybes pasistatyti vienbuti gyvenamaji nama per visa sovietines okupacijos laikotarpi buvo nevienodos. Nekintantis buvo tik nuolatinis statybiniu medziagu trukumas (Dremaite 2012). Si fakta prieme kaip neisvengiama status quo, panagrinekime, kokie dar veiksniai leme vienbuciu statybu aktyvuma arba pasyvuma.

Vienbuciu gyvenamu namu projektavimas ir statybos tiek kaime, tiek mieste vyko ganetinai aktyviai, vienodomis salygomis iki praejusio amziaus septintojo desimtmecio pradzios. 1947-1957 m. Lietuvoje buvo isduoti 2277 leidimai individualiu gyvenamuju namu statybai (Valstybinio Statybos ir architekturos reikalu Vilniaus tarprajoninio skyriaus pazyma 1957). Netgi pastebima, kad "daugelyje rajonu centru sodybine statyba yra vyraujanti ir sudaro didziausia gyvenamojo fondo dali" (Raginis, Sederevicius 1960: 262). Buvo rengiami tipiniai projektai ir kaimui (renge Tarprajoniniai statybos ir architekturos reikalu skyriai), ir miestui (renge Gamybines grupes, esancios prie miestu architektu valdybu). Tiesa, namu plotas buvo ribojamas nuo 1949 iki 1981 m. leidziama projektuoti iki 60 kv. m gyvenamojo ploto namus.

Luzis vienbuciu statyboje ivyksta 1962 m. Pagal 1962 m. gruodzio 15 d. isakyma Nr. 186 "Del vieno buto standartiniu namu statybos uzdraudimo miestuose ir miesto tipo gyvenvietese" statyba buvo draudziama Vilniuje, Kaune ir Palangoje (1975 m. isakymu taip pat uzdrausta ir Klaipedoje, Birstone, Neringoje, Druskininkuose t. y. didziausiuose, labiausiai issivysciusiuose Lietuvos miestuose, o taip pat kurortuose, kuriems tokio tipo gyvenamasis bustas buvo netgi labai budingas). Si draudima is esmes galejo nulemti tuometinio SSRS vadovo Nikitos Chrusciovo pazadas "buta kiekvienai seimai!" (Cebatariunaite 2006). Masines daugiabuciu namu statybos dave nors siek tiek realesne galimybe likviduoti didziuli butu trukuma miestuose. 1959 m. Vilniuje, Naujamiestyje, pastatytas pirmasis stambiaploksciu namu kvartalas (arch. E. Bergaite-Burneikiene)--"nuo to laiko pagrindiniu masines gyvenamosios statybos namo tipu buvo pripazintas penkiu aukstu namas, kadangi nutarta, jog jis yra ekonomiskiausias" (Miskinis 1991).

Zinoma, klaidinga butu absoliutinti 1962 m. isakyma Nr. 186, ir manyti, kad vienbuciu gyvenamuju namu statybos Vilniuje, Kaune ir kitur staiga visiskai sustojo. Kai kurie saltiniai teigia, kad ypac Kaune buvo statoma dar iki 1975-uju (Dremaite 2012), taciau tai buvo pavieniai atvejai, nepalyginami su tokiu namu statybu mastais kaime, kur imta taikyti net industrinius statybu metodus. Tiesa, kaime taip pat buvo statomi ir daugiabuciai namai (maksimaliai 4 aukstu), o norint apsigyventi vienbuciame name, pirmiausia reikejo gauti sklypa--ir cia pilietis turejo atitikti tam tikrus kriterijus. Akivaizdu, kad i sia teise galejo pretenduoti tik tam tikra privilegijuota klase. Sklypai statybai buvo suteikiami sia eiles tvarka: "revoliucinio judejimo dalyviams ir partizanams"; II pasaulinio karo Sovietu Sajungos kareiviams, karo metu tapusiems invalidais; zuvusiu kareiviu seimoms; "liaudies gyneju buriu kovotojams", karo metu tapusiems invalidais; "darbo pirmunams" ir pan. (Kaziulis 1979). Tiesa, minima kad teise i sklypa (patiems paskutiniams eileje) suteikiama ir asmenims, "turintiems labai maza gyvenamaji plota komunaliniuose butuose", t. y., maziau nei 5 kv. m vienam seimos nariui--pvz., 12 kv. m bendrabucio kambaryje gyvenanti pora vis dar negaletu pretenduoti i sklypa.

Devintajame desimtmetyje statybos kaimo gyvenvietese buvo pakankamai isibegejusios--galima identifikuoti apie 40 skirtingu tipiniu namu projektu (Cigriejus 1983: 70), 1983 m. Alytaus Eksperimentinis namu statybos kombinatas (ENSK) per metus vidutiniskai pagamindavo 1240 surenkamu namu. Be to, nuo 1981 m. galima statyti namus, turincius 90 kv. m gyvenamojo ploto (Teises aktu... 2009: 15). Devintojo desimtmecio pabaigoje, prasidejus perestroikai miestas ir kaimas vel igauna lygias galimybes vienbuciu statyboje--pagal Ministru Tarybos 1987 m. rugsejo 28 d. nutarima Nr. 264 "Del individualiu namu statybos tolesnio pletojimo Respublikoje", o nuo 1988 m. namu gyvenamasis plotas neribojamas.

Visos minetos istatymais apibreztos statybos salygos neabejotinai dare itaka tipiniu vienbuciu gyvenamuju namu raidai--architekturinei formai, planinei strukturai, vystymuisi apskritai.

Statybos technologijos ir medziagu itaka tipiniu vienbuciu gyvenamuju namu raiskai

Sovietineje Lietuvoje egzistave tipiniai vienbuciai gyvenamieji namai technologiniu poziuriu gali buti skirstomi i a) surenkamus ir b) nesurenkamus. Nesurenkami--tai plytiniai ar mediniai namai, surenkami--stambiaploksciai is gelzbetonio ar kereamzitbetonio bloku, skydiniai, monolitiniai. Tipiniu vienbuciu gyvenamuju namu istorija Lietuvoje prasideda nuo tradicinemis technologijomis pastatytu namu. Juos galima skirstyti i dvi grupes: a) baraku tipo architektura (kaip Antakalnio darbininku kolonijos namai), statyta iskart po karo; b) socrealizmo architektura, turinti tarpukario architekturos bruozu; c) mediniu namu architektura, taip pat turinti tarpukario architekturos bruozu (1).

Pirmosios grupes namai savo asketiska estetika mazai kuo skyresi nuo po karo statytu Vakaru Europoje--vienaauksciu, laikinu namu, skirtumas tik tas, kad pvz. Jungtineje Karalysteje, tokie namai buvo surenkami, todel labai greitai pastatomi (PREFABS 2015). Tuo tarpu Lietuvoje jie buvo statomi tiesiog is plytu. Grupes b) ir c), skirtos ne darbininkams, turejo kiek imantresne architekturine raiska. Vienas is raiskos bruozu--tradicines ("liaudies") lietuviu architekturos elementu panaudojimas. Nenuostabu etniskumas sovietineje Lietuvoje buvo naudojamas kaip propagandos irankis. Pasak filosofes Nerijos Putinaites, "pasitelkdama folklorinius elementus ji [sovietu valdzia, aut. past.] pretendavo i lietuviu tautos interesu svarbiausio atstovo vaidmeni. Vietos valdzia lietuviskaji tautiskuma politiniams tikslams naudojo labai placiai" (Putinaite 2015). Taigi remtis tipiniais tarpukario Lietuvos, kurios politineje ideologijoje tautiskumas uzeme svarbia vieta, mediniu namu projektais kaimui buvo ganetinai patogu (1 pav.). Apskritai, vien jau statymas is medzio, tradicines lietuviskos medziagos, leisdavo nama matyti kaip "turinti liaudisku elementu". Be to, sie namai taip pat budavo dvislaiciai, vieno auksto su mansarda--visai kaip tradicines lietuviskos trobos. O kur dar puosybiniu architekturos detaliu panaudojimas--zirgeliai, langines, gonkeliai, ornamentai (2 pav.). Taciau reikia pasakyti, kad mediena kaip statybine medziaga sovietmeciu neprigijo--tai buvo deficitine medziaga (Raginis, Sederevicius 1960: 271). b) grupes namai dazniausiai buvo statomi miestuose. Tai--plytiniai, tinkuoti namai, slaitiniais cerpiu stogais.

Plytu panaudojimas (jei lyginsime su surenkamomis stambiomis plokstemis), be abejo, leidzia formuoti plastiskus architekturos elementus. Vienas budingiausiu siu namu elementu--arka, zyminti pagrindini iejima (3 pav.). Kuklesnes architekturos namai, kuriuose nebuvo suprojektuoti arkiniai iejimai, turejo bent apvalu langeli palei stogo kraiga, ar karnizo fragmentus. Taip pat lenktus isores laiptelius. Tokia plastika budinga tiek Kauno tarpukario gyvenamajai statybai (4 pav.), tiek klasikines architekturos tradicijai, kuria is dalies ir remesi socrealizmo stilius. Kai kurie is siu socrealistiniu namu projektu taip pat pasizymejo aukstais, "gotiskais" stogais, primenancias germanu, britu architektura. Neaisku, koks ju kelias iki lietuvisku projektu, taciau ir tuomet specialistai rekomendavo ju atsisakyti, velgi apeliuodami i "krasto liaudies architektura"(Raginis, Sederevicius 1960: 262).

XX a. septintojo desimtmecio pradzia--tai luzis sovietmecio architekturoje, zinoma, paveikes ir tipiniu namu projektus. Dar 1955 m. priimtas SSKP CK ir SSRS Ministru Tarybos nutarimas "Del projektavimo ir statybos nesaikingumu pasalinimo", kuriuo socrealizmo stilius buvo pasmerktas: "atsisakius "nesaikingumu architekturoje", pereita prie industrijos logika atitinkanciu architekturos formu" (Tutlyte 2012). Taip pat, kalbant apie si etapa, verta prisiminti vienbuciu statybos uzdraudima miestuose--taigi visas surenkamu namu projektavimas ir statyba buvo orientuoti i kaimo gyvenvietes. "Bandomoji kaimo gyvenamuju namu statyba industriniu budu" prasidejo 1955 m. (Barsauskas, Stanevicius 1966: 63). Pirmasis stambiaplokstis namas buvo pastatytas Marijampoles (tuomet--Kapsuko) rajone, Cerniachovskio vardo kolukyje (5 pav.).

Namo estetika--isskirtinai skurdi, jokiu puosybiniu elementu, nepakankamas kiekis langu, lekstas siferio stogas, prasta statybos darbu kokybe. Sis namas neatrode pritaikytas gyventi zmonems ir netgi tuomet vertintas kaip nesekme, "suvulgarinusi kolukieciu gyvenamuju namu industrine statyba" (Barsauskas, Stanevicius 1966: 65). Po poros metu buvo parengti penki namu gyvenamuju namu projektai (serija 1-2196-K) is slakbetonio bloku, pastatyti Klaipedoje. Jie taip pat buvo prastos kokybes (Barsauskas, Stanevicius 1966: 67). Industriniu budu pagamintu namu (tiek vienbuciu, tiek daugiabuciu) statymas kaime buvo laikomas prioritetu, eksperimentiniu namu serijos buvo projektuojamos Statybos ir architekturos institute, Kauno Zemes ukio statybos projektavimo institute. Vis delto is tiesu sekmingu projektu buvo laikomas Alytaus ENSK (Eksperimentinio namu statybos kombinato) namas--"alytnamis" (6 pav.) (arch. Vygandas Raginis, 1976 m.) (2).

1976-1981 m. buvo statomi sesi namu tipai, veliau suprojektuoti dar 11 (Cigriejus 1983: 72). Is viso siu surenkamu namu Lietuvoje pastatyta apie 25 tukstancius (Zvinakeviciute 2009). Stambios plokstes, siuo atveju is medzio plausu, 120 cm plocio, 55-167 mm storio, gaminamos industriniu budu, be abejo, turejo buti kuo paprastenes, jei buvo norima pagaminti greitai ir pigiai. Apskritai stambios plokstes projektuojant pakankamai nedideli (iki 100 [m.sup.2]) pastata apriboja formu variaciju galimybes. Pirmuju sesiu tipu namai buvo kompaktiski, keturkampio plano, V-953, V-851, 631M serijos turejo issikisusi sandeliuka ar tambura. Tuo tarpu velesniu seriju konfiguracijos kiek ivairesnes--pvz., su atskiru garazu, prijungtu per tambura. Fasadus stengtusi pagyvinti ryskiai dazant, taciau ne visada tai buvo sekmingas pasirinkimas: "Pirmiausia butina pagerinti namu nudazyma. Daznai jie dazomi tokiais, kokiu turima dazais, kartais net zydrais ar tamsiai melynais, nesiderinanciais prie aplinkos" (Kleinas 1980). Plokstes taip pat budavo apmurijamos raudonomis arba gelsvomis plytomis, cokoliu apdailai naudojami akmenys. Langu skaidymas, remu spalva--balta, visose serijose vienodi. "Alytnamiai" buvo statomi ir pakankamai atokiose Sovietu Sajungos vietose Armenijoje, Buriatijoje, Vakaru Sibire.

Devintaji desimtmeti, apzvelgiant tipiniu gyvenamuju namu raida, galima isskirti kaip treciaji etapa del keliu priezasciu: 1981-1988 m. leidziama statyti namus iki 90 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 1988 m. namu plotas neberibojamas, 1988 m. vel leidziama statyti vienbucius namus miestuose, Sovietu Sajunga pasiekia postmodernizmo stilius. Be abejones, ir toliau buvo statomi ir projektuojami pakankamai kuklus namai. Taciau ima rastis ir prabangesniu vilu.

Laisvejant valstybei, atsiradus galimybei gauti papildomu pajamu (3), namo "ekonomiskumas" nustojo buti svarbiausiu veiksniu--namai projektuojami ivairiausios konfiguracijos, su daug isoriniu sienu, pakankamai sudetingu formu stogais (7 pav.). Ispopuliarejo monolitiniai namai. Monolitas leido formuoti kreivalinijines formas, to laikotarpio namams yra ypac budingos cilindro formos laiptines (8 pav.). Taip pat buvo statoma is silikatiniu plytu, is ju vel formuojamos arkos, arkiniu langu nisos ir pan. Valstybei vis maziau kisantis i statiniu estetika ir projektavima apskritai, tipiniu (kartotiniu) namu architektura tampa vis labiau eklektiska, taciau, deja, ne progresyvia.

Planines strukturos prioritetai ir vystymasis

Sovietmeciu planine struktura tipiniuose vienbuciuose namuose visu pirma apsprende isoriniai apribojimai: kaip mineta nuo 1949 m. iki 1981 m. namo gyvenamasis plotas negalejo virsyti 60 kv. m, naudingas plotas--40 kv. m Itaka namo planinei strukturai dare ir tvyranti "egzistencinio minimumo" filosofija: "Optimaliu reikia laikyti toki patalpos dydi, kuris leidzia minimaliuose gabarituose patogiai isdestyti baldus ir uztikrina geras sanitarines-higienines salygas" (Raginis 1960: 286). Kartais, remiantis eksperimentiniu projektavimu, net siuloma mazinti istatymais numatytus minimalius patalpu gabaritus: "projektavimo normos numato, kad miegamasis 2 asmenims turi tureti plota ne mazesni, kaip 8 kv.m, ploti--2,2 m. Eksperimentinio projektavimo duomenimis sie parametrai <...> gali buti dar mazesni--7,7 kv. m ir 1,8 m..." Galiausiai ir nuolatinis medziagu trukumas nebutu leides statyti itin dideliu vilu. Ribotas namo plotas nuleme ir maksimalu kambariu skaiciu name--penkis (Teises aktu... 2009: 20). Idomu, kad remiantis to meto istatymais namai galejo buti projektuojami ir 1 kambario (!).

Pvz. pirmieji stambiaploksciai Marijampoles raj. turejo tik du kambarius. Sie faktai rodo projektuotoju neprofesionaluma, arba atmestina poziuri i zmoniu gyvenimo salygas. Vieni pirmuju tipiniu projektu--mediniu vienbuciu kaimui, parengti 1947 m., kai kuriuose variantuose net neturejo san. mazgo patalpos (Sederevicius 1974). Taip pat galima pastebeti, kad penkiu kambariu, dvieju aukstu name niekada nebuvo tradicijos projektuoti du san. mazgus --seimininkams ir sveciams, vaikams ir tevams. Tai dar karta rodo visur siekianti taupyma. Siekiant to pacio "ekonomiskumo", t. y., stengiantis tureti kuo didesnius kambarius ir kuo maziau pagalbiniu patalpu, buvo projektuojami pereinami kambariai (9 pav.). Pateiktuose planuose matomi siandien beveik neimanomi sprendimai--vaikai i savo miegamaji patenka eidami per tevu; i kambari patenkama tik perejus per dvi patalpas--virtuve ir dar viena kambari. Taip pat galima pastebeti, kad dviems vaikams buvo projektuojamas tik vienas kambarys.

Vienbuciuose namuose virtuves paprastai buvo projektuojamos kiek didesnes nei daugiabuciuose, kuriuose sios patalpos plotas galejo buti ir 5 kv. m. Sestajame praejusio amziaus desimtmetyje tipiniuose vienbuciuose namuose virtuves plotas galejo varijavo nuo 6 iki 13 kv. m ir dazniausiai siekdavo 9 kv. m. Statant namus kaimo gyvenvietese buvo rekomenduojama virtuvei skirti net 12-14 kv. m (Jovaisa 1960), be to, tureti ir maistui sandeliuoti skirta patalpa. Si logika pagrista tuo, kad kaimo gyventojams "priklauso" maista ruosti amie, o miestieciai numanomai dazniau valgytu viesojo maitinimo istaigose. Laikyta, kad kaimo zmogu su aplinka sieja naturalesnis rysys, kad jam "priklauso" tureti rysi su savo, kad ir nedideliu darzeliu, etc. (Barsauskas, Stanevicius 1966: 96)--tuo budu is dalies buvo grindziama vienbuciu statyba kaime. Viena tobuliausiu, to meto supratimu, planine struktura turejo Alytaus ENSK namai. Netgi siulyta pasinaudoti ja statant ir nesurenkamus namus (Cigriejus 1983: 87). Didzioji dauguma "alytnamiu" projektu turejo numatytus du iejimus--pagrindini ir ukini, erdvias virtuves ir svetaines, pusrusiuose ar cokoliniuose aukstuose buvo irengiamos ukines, pagalbines patalpos.

Atsaukus draudima miestuose statyti vienbucius namus, o pries tai dar padidinus leistina gyvenamaji plota iki 90 kv. m, planineje strukturoje radikaliu pokyciu neivyko. Be abejo, eme dideti patalpu (kambariu) skaicius, kartais pastebimas komforto zenklas--antra san. mazgo patalpa, erdvesnis prieskambaris. Taciau pats planas isliko gana konservatyvus--su daug uzdaru patalpu, koridoriu, standartiskas, su dviem laiptatakiais (10 pav.). Taip charakterizuoti galima visus tipinius vienbuciu projektus projektuotus ir statytus penktajame--devintajame desimtmetyje sovietu Lietuvoje. Tai rodo menka planines strukturos vystymasi, o paciai statybos technologijai buvo skiriama daug demesio.

Isvados

1. Galima isskirti tris etapus, zymincius vienbuciu namu statybos reglamentavimo pokycius: iki 1962 m., kai leidziama statyba tiek kaime, tiek mieste, 19621987 m. statoma tik kaimo vietovese, po 1987 m. iki Nepriklausomybes atgavimo--neribotai statoma tiek kaime, tiek mieste. Vertinant statybu apimti isskiriami taip pat trys etapai: 1949-1981 m. leidziama statyti namus iki 60 kv. m gyvenamojo ploto, 1981-1988 m. leidziama statyti namus iki 90 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 1988 m. namu plotas neberibojamas. Sios istatymais apibreztos statybos salygos neabejotinai dare itaka tipiniu vienbuciu gyvenamuju namu raidai--architekturinei formai, planinei strukturai, vystymuisi apskritai.

2. Tipiniu vienbuciu gyvenamuju namu architekturine raiska leme tiek statybos technologijos, tiek manipuliacija "liaudies" architekturos tradicijomis. Pastarosios ypac daznai pabreziamos, norint pateisinti tam tikrus estetinius pasirinkimus--tiek statant surenkamus, tiek nesurenkamus namus. Nesurenkami tipiniai namai pasizymejo didesne architekturos formu plastika, o surenkami--asketiska estetika. Namu architekturai itaka dare ir atitinkamu laikotarpiu vyraujantys stiliai: socrealizmas penktajame--sestajame desimtmetyje, postmodernizmas--devintajame. Modernizmo estetikos itaka tipiniams namams pati maziausia--galimai del tuomet uzdraustu statybu miestuose, o taip pat del neisvengiamai butinu naudoti liaudies architekturos formu.

3. Sovietmeciu tipiniu namu planine struktura nuleme ne naturaliai susiklostes zmoniu gyvenimo budas ar potencialus poreikiai, o isoriniai veiksniai--statybos reglamentai, paremti valstybes politika ir komunizmo ideologija. Kadangi tipiniai namai bet kokiomis politinemis salygomis yra ekonomines klases statiniai, ieskant geriausiu sprendimu, buvo renkamasi tokius, kokie maziausiai kainuotu--pereinami kambariai, sutaupantys ploto, mazos virtuves, san. mazgai. Planine struktura visais stilistines raidos etapais isliko konservatyvi ir per visa laikotarpi vystesi letai.

http://dx.doi.org/10.3846/mla.2016.858

Literatura

AB "Statyba " katalogas XX a. 9 des.: 18.

Barsauskas, J.; Stanevicius, S. 1966. Lietuvos TSR kaimo gyvenamuju namu projektavimo ir statybos raida, is J. Barsauskas (red.). Lietuvos TSR architekturos klausimai III. Vilnius: Mintis.

Curl, J. S. 2006. A dictionary of architecture and landscape architecture. Oxford: Oxford University Press. 601 p.

Cebatariunaite, D. 2006. Ideologija fizineje erdveje: butu interjerai sovietineje Lietuvoje "atsilimo " laikotarpiu [ziureta 2015 m. gruodzio 10 d.]. Prieiga per interneta: http://www.sovietika.lt/742281 /straipsniai/atsilimas/ideologija-fizmeje-erdveje-butu-interjerai-sovietineje -lietuvoje-atsilimo-laikotarpiu

Cigriejus, E. 1983. Nauju kaimo sodybiniu gyvenamuju namu funkcinio planavimo tobulinimas, is B. Vektaris (red.). Lietuvos TSR architekturos klausimai VH(HI). Vilnius: Mokslas.

Dremaite, M. 2012. Masine gyvenamoji architektura, is M. Dremaite, V Petrulis, J. Tutlyte (red.). Architektura sovietineje Lietuvoje. Vilnius: VDA leidykla. 178 p.

Gossel, P. 2015. Prefab houses. Kelnas: Tachen. 9 p.

Jovaisa, A. 1960. Lietuvos TSR tarybiniu ukiu gyvenamuju namu statybos isvystimo klausimu, is J. Barsauskas (red.). Lietuvos TSR architekturos klausimai I. Kaunas: Statybos ir architekturos institutas. 281 p.

Kaziulis, P. 1979. Sklypu individualinei statybai miestuose suteikimo tvarka, Statyba ir architektura 3: 27.

Kleinas, V 1980. Ivairiaspalviai namai zemdirbiams, Statyba ir architektura 1: 15.

Meigliene, R. 1989. Kartotiniai projektai, Statyba ir architektura 1: 13.

Miskinis, A. 1991. Lietuvos urbanistika: istorija, dabartis, ateitis. Vilnius: Mintis. 82 p.

PREFABS. 2015. Factory homes for post-War England [interaktyvus], [ziureta 2015 m. lapkricio 10 d.]. Prieiga per interneta: http://viewfinder.historicengland.org.uk/story/slide. aspx?storyUid=44&slideNo=15

Petrulis, V Architekto Stasio Kudoko gyvenamasis namas. 2000 [interaktyvus], [ziureta 2015 m. lapkricio 11 d.]. Prieiga per interneta: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/866

Putinaite, N. 2015. Nugeneta pusis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybu Lietuvoje. Vilnius: Naujasis Zidinys. 256 p.

Raginis, V; Sederevicius, V 1960. LTSR rajoniniu centru sodybiniu gyvenamuju namu projektavimas ir statyba pokario metais, is J. Barsauskas (red.). Lietuvos TSR architekturos klausimai I. Kaunas: Statybos ir architekturos institutas;

Raginis, V. 1960. Gyvenamuju patalpu optimalaus dydzio nustatymo klausimu, is J. Barsauskas (red.). Lietuvos TSR architekturos klausimai I. Kaunas: Statybos ir architekturos institutas. 286 p.

Sederevicius, V 1974. Lietuvos TSR miestu gyvenamuju namu projektavimo pokariniu laikotarpiu apzvalga, is A. Jankeviciene (red.). Lietuvos TSR architekturos klausimai IV. Vilnius: Mintis. 277 p.

Staniukynas, K. 1989. Butas. Namas. Sodyba, Statyba ir architektura 9: 42.

"Teises aktu, reglamentavusiu teritoriju planavimo, statybos ir valstybines statybos kontroles tvarka Lietuvoje 1947-1992 metais, sarasas". 2009. Vilnius.

Tipinis privataus gyvenamojo namo projektas I-12. Pagrindinis fasadas. KAA, f. R-512, ap. 1. b. 4, 1. 79

Tutlyte, J. 2012. Pokario modernizmas. Nuo tipinio iki tautinio, is J. Reklaite, R. Leitanaite (red.). Vilnius 1900-2012. Naujosios architekturos gidas. Vilnius: Baltos lankos. 110 p.

Valstybinio Statybos ir architekturos reikalu Vilniaus tarprajoninio skyriaus pazyma, 1957 08 30, LLMA, f. 87, ap. 1, b. 158, l. 34.

Zvinakeviciute, A. 2009. Ir siandien kombinato teritorijoje ne plyne [interaktyvus], [ziureta 2015 12 01]. Prieiga per interneta: http://www.alytausnaujienos.lt/alytausnaujienos/ spausdinti/?nid=3901

Aiste GALAUNYTE

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius, Lietuva

El. pastas aiste.galaunyte@vgtu.lt

(1) Menka takoskyra tarp tarpukario ir ankstyvosios sovietines architekturos, be abejo, budinga ne tik tipiniams gyvenamiesiems namams. Apie si bruoza ne karta yra uzsimines istorikas Vaidas Petrulis. Placiau skaityti: http://www.autc.lt/lt/architekturos -objektai/1044?contGeo=Griunvaldo+&type=1&rt=3

(2) 1975 m. stambiaplokstis eksperimentis namas buvo pastatytas Marijampoles (tada Kapsuko) rajone, gamino Kapsuko GKG (Kapsuko gelzbetonio konstrukciju gamykla) Industrinio namo projektas is keramzitbetonio ploksciu taip pat buvo paruostas 1980 m. ZUSPI (Zemes ukio pramones ir statybos institutas).

(3) 1987 m. lapkricio 13 d. LTSR ministru tarybos nutarimas nr. 300 "Del priemoniu kooperatyvu ir gyventoju individualios darbines veiklos budu gaminamu prekiu pardavimo organizavimui gerinti" leido steigti kooperatyvus, t. y. Lietuvoje eme rastis verslo uzuomazgos.

Caption: Fig. 1. Standard projects for Lithuanian village, in 1936 (Barsauskas, Stanevicius 1966: 58)

1 pav. Tipiniai projektai Lietuvos kaimui, 1936 m. (Barsauskas, Stanevicius 1966: 58)

Caption: Fig. 2. Standard project of private residential house I-12, in 1951 (KAA, f. R-512, ap. 1. b. 4, 1. 79.)

2 pav. Tipinis privataus gyvenamojo namo projektas I-12, 1951 m. (KAA, f. R-512, ap. 1. b. 4, 1. 79.)

Caption: Fig. 3. Standard single-family residence, Marijampole, in the 60s (Raginis, Sederevicius 1960: 266)

3 pav. Tipinis vienbutis gyvenamasis namas, Marijampole, XX a. 6 des. (Raginis, Sederevicius 1960: 266)

Caption: Fig. 4. House of architect S. Kudokas, in 1937 (Petrulis 2000)

4 pav. Architekto S. Kudoko namas, 1937 m. (Petrulis 2000)

Caption: Fig. 5. The first house of massive slabs Lithuania, in 1955 (Barsauskas, Stanevicius 1966: 67)

5 pav. Pirmasis stambiaplokstis namas Lietuvoje, 1955 m. (Barsauskas, Stanevicius 1966: 67)

Caption: Fig. 6. Alytus ENSK house, in the 80s (Dremaite, Petrulis, Tutlyte 2012: 334)

6 pav. Alytaus ENSK namas, XX a. 8 des. (Dremaite, Petrulis, Tutlyte 2012: 334)

Caption: Fig. 7. Multiple-unit housing project M215-189-2, in 1989 (Meigliene 1989: 13)

7 pav. Kartotinis projektas M215-189-2, 1989 m. (Meigliene 1989: 13)

Caption: Fig. 8. AB "Statyba" monolithic house project (catalogue of AB "Statyba" in the 90s)

8 pav. AB "Statyba" parengtas monolitinio namo projektas (AB "Statyba" katalogas XX a. 9 des.: 18)

Caption: Fig. 9. Standard house plan, in the 60s (Raginis 1960: 266)

9 pav. Tipinio namo planas, XX a. 6 des. (Raginis 1960: 266)

Caption: Fig. 10. Standard project TK-001-23-2, in 1989 (Staniukynas 1989: 42)

10 pav. Tipinis projektas TK-001-23-2, 1989 m. (Staniukynas 1989: 42)

----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2016 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2016 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Galaunyte, Aiste
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Feb 1, 2016
Words:3394
Previous Article:Miestu modeliavimas XX-XXI a. lietuvos architektu urbanistu akimis vakaru europos kontekste/XX-XXI century lithuanian urban designers and urban...
Next Article:Aspects of cultural landscape application on classical stage art: Ballet performance in the open space as a significant element of the cultural...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2020 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters