Printer Friendly

The city of pain: power found in the form of the building as a sign/Skausmo miestas: pastato-zenklo formos galia.

Ivadas

Straipsnyje nagrinejamas naujoviskos formos pastato galiu tyrimas vertinant konkretaus architekturinio eksperimento menotyros poziuriu, taip pat aptariami jo sukelti socialiniai ir kulturiniai reiskiniai. Siekiant isprovokuoti ir ivertinti visuomenes reakciju i Niujorko miesto Manhatano rajono pagrindine rekreacine zona--Centrinio parko erdve--iterpiamas architekturinis objektas. Eksperimento uzduotis ligonio integracijos i visaverte gyvenima problemu spresti pasitelkiant formos itaiga ir parko erdviu perorganizavima. Straipsnio tikslas--remiantis autores atliktu eksperimentiniu pastato formos modeliavimu isnagrineti Skausmo miesto turio itaiga ir galiu lemiancius veiksnius.

Taip pat ivertinti projektui pasirinkta vieta, sio sprendinio efektyvuma ir itaka formos pletrai, ir priesingai. Pasitelkiant skausmo miestu nagrinejami kaip straipsnio tikslas iskelti uzdaviniai: tiriant objekto formos ir pasirinktos jo vietos priklausomybe bandoma nustatyti, kokia itaka vieta turi projekto formos galiai ir itaigai.

Autores duomenimis, mokslineje literaturoje keliamos problemos dar nepakankamai istirtos. Nera zinoma konkretaus objekto paminejimo ar problemos iskelimo menotyros ir objekto tipo problematika nagrinejancioje miestas pristatomas kaip inovatyvi tema ir novatoriska ideja. Funkciniu atzvilgiu tai atskiras ligonio dvasinio ir psichologinio palaikymo--sielovados blokas visoje megastrukturoje, skirtoje onkologiniams ir AIDS ligoniams, negalintiems gyventi be skausma malsinanciu medikamentu. Pagrindinis projekto tyrimo elementas straipsnyje yra skausmo miesto architekturinis projektas. Jo menine formos israiska toliau darbe vadinama pastatu-zenklu, o sandaros sprendinys yra priemone, kuria naudojant nagrinejamos minetos problemos.

Teorinis tyrimo pagrindas--pries projekta atlikta objekto vietos konteksto, erdviu ir ju santykiu analize. Eksperimento metu taikyti ir lyginti sie saltiniai: erdviu sintakses modeliavimo teorija, urbanistiniu mazgu ir centra raida (Hillier, Hanson 2003; Hillier 1996, 2011); erdvines konstrukcijos--sarangos projektavimas atsizvelgiantitai, ar bus jauciamasi saugiai, ar ne (Hillier et al. 1976); miesto erdvines izoliacijos ir socialiniai trukumai (Vaughan, 2005). Taikant erdviu sintakses teoriju siame straipsnyje nustatoma, kaip integruojant ivairia informaciju i projektavimo ir planavimo procesa, formos kuria / imituoja socialine poveiki esant konkreciai architekturinei intervencijai (nagrinejamu atveju--skausmo miestas), integruojant ivairia informacijuiprojektavimo ir planavimo procesa.

Straipsnyje aprasomas Kinda Al Sayedo, Alasdairo Turnerio ir Sean Hanna'os Manhatano ir Barselonos morfologine logika studijos iskeltos teorijos efektyvumas pastato-zenklo formai ir jos itaigai pasirinktoje projektavimo aplinkoje. Grafinemis diagramomis pateikiamos galimos susiformavusios (ar suformuotos) itampos zonos Manhatano rajone.

Pastato-zenklo vieta: susiformaves (ar suformuotas) turio trukumas miesto planineje sistemoje

Straipsnyje iskeliama problema: pastato-zenklo projektinio pasiulymo vieta--neisisavinta rajono dalis ar miesto zona ir siulomu projektiniu sprendiniu itaka esamam architekturiniam kodui. Eksperimentinio projekto vieta yra Niujorko Manhatano rajono Centrinio parko teritorijoje. Pirmiausia straipsnyje aptariama projekto vietos architekturine raida--Niujorko miesto planavimo etapai, mastelis ir esamu turia santykis. Svarstoma, ar tinkamai suformuotas Centrinis parkas atsizvelgiant i intensyvu uzstatyma aplink ju, taip pat tokios aplinkos sukeltas vizualus turio trukumas sioje teritorijoje. Kaip turio trukuma siame straipsnyje autore ivardija meniniu, planiniu, turiniu, stilistiniu, vertes ar istoriniu pagrindu sudarytos itampos terpe.

Isskiriamas susiformaves (ar suformuotas) turio trukumas pasirinktoje projektavimo vietoje, ivertinama jo itaka pastato-zenklo modeliavimui lygmenimis ir sluoksniais. Aptariami veiksniai, lemiantys itaigios skulpturines formos -simbolio poreiki ir atsiradima unikaliose Centrinio parko ir ju supanciose erdvese.

Eksperimentinis tyrimas prasideda nuo projektuojamo objekto vietos ir ju supanciu erdviu sandaros analizes: nagrinejami esamu architekturiniu erdviu tarpusavio rysiai, ju susidarymo pobudis. Taip pat atsizvelgiamaiarchitekturinius Manhatano rajono erdviu sprendinius ir juos lemiancius socialinius fenomenus. Pagal Morrisa Massey (1979), si "vieta yra neatskiriamai susipynes erdves ir sociumo mazgas", todel Nera poreikio ju atskirti. Vieta yra veiksmas, veikianti erdve, zaidimo matrica, dinamiska ir interaktyvi, jos formos ir mase kuriamos tarpusavio santykiu performansu. Remiantis anksciau pateiktu Massey teiginiu, projekte buvo kuriamos tam tikros pagrindines erdvines strukturos, susijusios su matomais sociumo elgesio modeliais, kurie, savo ruoztu, "sukuria generatyvine ar reprodukcine socialine funkciju" (Peponis et al. 2007). Visuomenes isskirtines savybes gali buti isreikstos erdvinese sistemose, socialine generacija yra perduodama projektuojant erdves ir nustatant ju rysius (Dursun, Saglamer 2003). Taigi, skausmo miesto projekto erdvines konfiguracijos ne tik sukuria socialine tarpusavio saveika, bet ir skatina mastyti apie socialinius ir kulturinius santykius.

Niujorko miesto plano sprendinys ir priestaringas erdviu tarpusavio santykis straipsnyje pateikiamas kaip pastovus ir aktyvus. Toks erdviu santykis yra atviras issukiams. Pastato-zenklo formos erdve yra ir priezastis, ir rezultatas. Siuo teiginiu straipsnio autore aiskina objekto iterpimo i pasirinkta vieta procesa ir jo sukeltus pakitimus esamoje erdveje. Centrinio parko vieta veikia skausmo miesto objekto savo kontekstu, masteliu ir architekturine israiska, o sumodeliuota forma pasirinktai vietai suteikia papildomu funkciju ir kuria naujas visuomenei naudingas erdves.

Pastato-zenklo vieta: susiformaves (ar suformuotas) turio trukumas miesto planineje sistemoje Straipsnyje iskeliama problema: pastato-zenklo projektinio pasiulymo vieta--neisisavinta rajono dalis ar miesto zona ir siulomu projektiniu sprendiniu itaka esamam architekturiniam kodui. Eksperimentinio projekto vieta yra Niujorko Manhatano rajono Centrinio parko teritorijoje. Pirmiausia straipsnyje aptariama projekto vie tos architekturine raida--Niujorko miesto planavimo etapai, mastelis ir esamu turiu santykis. Svarstoma, ar tinkamai suformuotas Centrinis parkas atsizvelgiant i intensyvu uzstatyma aplink ji, taip pat tokios aplinkos sukeltas vizualus turio trukumas sioje teritorijoje. Kaip turio trukuma siame straipsnyje autore ivardija meniniu, planiniu, turiniu, stilistiniu, vertes ar istoriniu pagrindu sudarytos itampos terpe.

Isskiriamas susiformaves (ar suformuotas) turio trukumas pasirinktoje projektavimo vietoje, ivertinama jo itaka pastato-zenklo modeliavimui lygmenimis ir sluoksniais. Aptariami veiksniai, lemiantys itaigios skulpturines formos -simbolio poreiki ir atsiradima unikaliose Centrinio parko ir ji supanciose erdvese.

Eksperimentinis tyrimas prasideda nuo projektuojamo objekto vietos ir ja supanciu erdviu sandaros analizes: nagrinejami esamu architekturiniu erdviu tarpusavio rysiai, ju susidarymo pobudis. Taip pat atsizvelgiama i architekturinius Manhatano rajono erdviu sprendinius ir juos lemiancius socialinius fenomenus. Pagal Morrisa Massey (1979), si "vieta yra neatskiriamai susipynes erdves ir sociumo mazgas", todel nera poreikio ju atskirti. Vieta yra veiksmas, veikianti erdve, zaidimo matrica, dinamiska ir interaktyvi, jos formos ir mase kuriamos tarpusavio santykiu performansu. Remiantis anksciau pateiktu Massey teiginiu, projekte buvo kuriamos tam tikros pagrindines erdvines strukturos, susijusios su matomais sociumo elgesio modeliais, kurie, savo ruoztu, "sukuria generatyvine ar reprodukcine socialine funkcija" (Peponis et al. 2007). Visuomenes isskirtines savybes gali buti isreikstos erdvinese sistemose, socialine generacija yra perduodama projektuojant erdves ir nustatant ju rysius (Dursun, Saglamer 2003). Taigi, skausmo miesto projekto erdvines konfiguracijos ne tik sukuria socialine tarpusavio saveika, bet ir skatina mastyti apie socialinius ir kulturinius santykius.

Niujorko miesto plano sprendinys ir priestaringas erdviu tarpusavio santykis straipsnyje pateikiamas kaip pastovus ir aktyvus. Toks erdviu santykis yra atviras issukiams. Pastato-zenklo formos erdve yra ir priezastis, ir rezultatas. Siuo teiginiu straipsnio autore aiskina objekto iterpimo i pasirinkta vieta procesa ir jo sukeltus pakitimus esamoje erdveje. Centrinio parko vieta veikia skausmo miesto objekta savo kontekstu, masteliu ir architekturine israiska, o sumodeliuota forma pasirinktai vietai suteikia papildomu funkciju ir kuria naujas visuomenei naudingas erdves.

Pastato-zenklo formos itaigumas ir simboliskumas geriausiai isryskeja kontrasto (konflikto) principu supancios aplinkos atzvilgiu--taigi, skausmo miesto turis sukuria architekturines formos provokacija miesto strukturoje. Projekte remiamasi kontrasto principu pastato projektavimo vietos atzvilgiu. Pagrindinis sio projekto veiksnys--susiformaves (ar suformuotas) turio trukumas miesto sistemoje. Skausmo miesto forma nesiekia vizualiai prisitaikyti prie esamo konteksto, ji tik is dalies yra kuriama veidrodiniu principu--naudojant architekturine menine prizme kaip atsaka i, autores nuomone, problemini taska miesto strukturoje.

Smulkiau galima aptarti sio eksperimento metu identifikuotus, nagrinejamus ir autores projekto sprendiniams itaka darancius susiformavusius (ar suformuotus) turio trukumus aplink Manhatano centrini parka. Atsizvelgiant i Kinda Al Sayedo, Alasdairo Turnerio ir Seano Hanna'os studija "Besiformuojantys miestu modeliai. Manhatano ir Barselonos morfologine erdviu logika" (1 pav.), Manhatano rajono architekturinis planas straipsnyje vadinamas urbanistiniu trimaciu logaritmu su ankstyvojo miesto planavimo nulemta erdvine klaida.

Viena is miesto architekturiniu ypatybiu--staciakampis gatviu tinklas siame straipsnyje ivardijamas kaip dvimate matrica, turinti uzkoduota logaritma--veiksma ar procesa nuo objekto dvimacio plano iki sumodeliuotos formos. Manhatano centrinis parkas traktuojamas kaip neispletota miesto erdve.

Minetoje Manhatano ir Barselonos erdviu pletra nagrinejancioje studijoje is Niujorko plano pasalinama Brodvejaus gatve ir Centrinis parkas, lemiantys turio aspektu neisisavinta tarpa geometriniame miesto plane. Panaikinus parko erdve ir uzpildzius ja paprastu geometriniu tinkleliu, erdviu struktura nepakinta (1 pav.).

Tai irodo, kad straipsnyje issakoma susiformavusio (ar suformuoto) turio trukumo svarba miesto ir pavieniu objektu atzvilgiu yra teisinga. Centrinio parko erdves uzstatymas nepakeistu Niujorko miesto planines sistemos.

Sio teiginio teisingumu galima isitikinti panagrinejus trimate Niujorko miesto panorama. Manhatano miesto strukturos kodas yra uzstatymo isbaigtumas--realizuota, uzstatyta, isisavinta erdve. Remiantis siuo teiginiu, rekreacine aplinka imituojantis centrinis parkas traktuojamas kaip tuscia ertme miesto strukturoje. Uzstatytos ir neuzstatytos erdves santykis gali buti laikomas turio trukumu miesto plane, taciau vizualiai jis yra provokuojamas ir pritraukiantis, pakankamai stiprus, kad ji sukelianciu elementu apsuptyje galetu atsirasti ir integruotis dominantine pastato-zenklo forma.

[FIGURE 1 OMITTED]

Kalbant apie Manhatano rajono architekturinio planavimo netiketumus reiketu pamineti tai, kad 1811 metu kovo 22 diena patvirtintas Niujorko miesto staciakampio gatviu tinklo generalinis planas laiko atzvilgiu sutampa su 1857 metais ikurtu Centriniu parku. "Aiskus uzstatymo kvartalais planas buvo kuriamas kartu su laisvo planavimo subkulturine dominante--Manhatano rekreacine zona" (Miller 2003). Siose datose slypi pirmasis paradoksas--priesrevoliucinio laikotarpio urbanistiniai sprendiniai leme lengvai nuspejama, aiskia miesto architekturine raida. Nesunku pastebeti, kad sioje matematiskai apskaiciuotoje logiskoje sistemoje iterptas dirbtinio planavimo romantizmo laikotarpi imituojantis kurinys sukelia vizualini konflikta (2 pav.). Tarp skirtingu didziulio mastelio elementu--hipertankaus uzstatyto Manhatano rajono ir netiketos zaliosios erdves atsirandanti itampa straipsnyje vadinama susiformavusiu (ar suformuotu) trukumu.

Nuo panoramines analizes pereinama prie artimiausio pastato-zenklo santykio su aplinka--Centrinio parko erdviu. Kontrastingai, skulpturiskai pastato-zenklo formai vieta parenkama atsizvelgiant i dvi skausmo miesto temos funkcines kryptis. Pirmoji ju--reikalinga vizualiai atskirta zona, taciau neatitolusi nuo miesto; antroji--pasirenkama netiketa, uzstatymui ir pletrai nenumatyta vieta. Parkas siame eksperimente traktuojamas kaip susitikimu erdve, tiksline srautu susikirtimo vieta, neturinti klasinio susiskirstymo zonu, kurioje susimaiso skirtingi socialiniu sluoksniu zmones.

"Norint pasiekti visapusiska pastato-zenklo integracija ir architekturine israiska sukelti reakcija i si iterpima, reikia ypac dideliu srautu susikirtimo mazgo. Tokio tipo erdvei budingas testinumas ir nuolatine nenutrukstanti lankytoju integracija" (Dovey 2010). Santykis tarp erdves integracinio laipsnio ir erdves tiksliniu lankytoju uzimtumo bei naudojimosi ja yra pozityvus ir didejantis. Pagal Hilierio erdves rysiu nustatymo modeli gerai integruotas objektas proporcingai atitinka jo erdves uzimtuma (Hilierio Erdves sintakse 1976, 2011).

[FIGURE 2 OMITTED]

Skausmo miestas: pastatas-zenklas

Eksperimentiniame darbe iskelta ligonio integracijos i visaverti gyvenima problema sprendziama taikant formos menine itaiga ir parko erdviu organizacija. Miesto savoka gali buti traktuojama dviem aspektais: kaip urbanizuota antropogenines aplinkos dalis arba siuo atveju kaip reikiamu funkciniu mazgu koncentracija viename taske (3 pav.). Pavadinimas skausmo miestas apibrezia eksperimentiniame projekte sukurta nauja funkcini pastato tipa. Ligonines skausmo klinikos modulis, atsizvelgiant i dideles apimties Niujorko masteli, dauginamas ir konstruojamas i miestas mieste struktura. Sio eksperimentinio tipo modelio manifestas -integracine laboratorija iprastineje rekreacineje aplinkoje. Siuloma megastruktura (miestas su vidine prieziuros ir leidziancia egzistuoti sistema) vizualiai is dalies yra atribota nuo isorinio pasaulio.

Tyrimo tikslas--sukurti stabilu autonomiska traukos taska, vieta nepagydomiems ligoniams, neatitraukiant ju nuo miesto socialines ir fizines strukturos. Architekturinio zenklo sukurimas Centriniame parke vizualiai sumazintu ir susvelnintu geometrine kvartalais isdestytu bloku israiska (4 pav.). Skausmo miesto koncepcija yra tarpinis variantas tarp parko erdveje iprastu matyti laikinuju architekturiniu elementu--paviljonu ir ilgaamziu monumentaliu statiniu. Projekto turine israiska galima vadinti laikinaja, turint omenyje, kad tyrimas yra eksperimentinis.

Objekto architekturine forma ir menine israiska siekiama sukelti diskusijas ir visuomenes reakcija i iskelta problema. Formos ir zenklo itaigumas yra svarbi menine pastato verte, turinti savybe pritraukti zmoniu srautus, buti jun giamuoju koridoriumi tarp ankstos miesto sistemos ir didziules dirbti nes rekreacines erdves (4, 5 pav.).

Tokio pobudzio architekturinio objekto isiliejimas i Niujorko struktura galetu paspartinti vietos socialine raida. Architekturine intervencija keistu ne tik fizini erdves pobudi, bet ir skatintu visuomene reorganizuotis. Priklausomai nuo visuomenes reakcijos ir eigos, pastato erdves ir ju santykis gali kisti. Prireikus numatomas vizualiosios ir funkcines daliu modeliavimas islaikant esmine formos kaip zenklo savybe. Objekto realizavimas ir su juo susijusios ivairios kilmes reakcijos sudaro dali tyrimo. Tikimasi, kad sis naujo tipo funkcinis objektas ir jo igyvendinimas bus svarstomi ir realizuojami kitose valstybese. Esant palankiems visuomenes vertinimams ir pasitvirtinus poreikio butinumui, skausmo miestas turi galimybe plestis, pasipildyti naujais funkciniais modeliais.

Erdvinis pastato-zenklo sprendinys ir siuloma nauja srautu sistema bei jos kryptys reorga nizuotu objekta supancios aplinkos pobudi, papildomi parko lankytoju srautu koridoriai padetu kurti nauja asmens uzimtumo programa (5 pav.).

[FIGURE 3 OMITTED]

[FIGURE 4 OMITTED]

Siame projekte kasdieniu visuomenes srautu kryptis tapatinama su urbanizuota aplinka, parkas laikomas pabegimo nuo realiju oaze (remiantis Dara-Abrams Spacial Cognition teorija (2005)). Studijoje siuloma nauja sios erdves strukturine pletros kryptis. Skausmo miestas pasitelkiant pastato-zenklo formos menine israiska sukuria papildoma Centrinio parko funkcija--protesto erdve.

Pastato-zenklo formos galia

Skausmo miesto formos modeliavimas vyksta trimis lygmenimis. Pirmasis ir pagrindinis formos modeliavimo fenomenas yra nuolatine kaita formavimosi metu. Sana Murrani (2007a, b) ese Permastant architekturine forma pateikiamas naturalus gyvenimo procesas, atskleidziantis forma sudetingais, taciau sklandziai is vieno lygmens i kita pereinanciais etapais, raidos seka (pvz., embriono formavimasis, laso issiskaidymas i purslus, socialines vabzdziu koloniju strukturos). Taigi, turio formavimuisi budingas perejimas is vienos formos i kita. Forma kuriama atsietai nuo konteksto, todel atviras jos kurimosi procesas leidzia turiui igyti nenumatytu transformaciju.

Antrasis formos modeliavimo lygmuo--erdviu organizacija ir adaptacija. Egzistuoja dvieju tipu erdves--dirbtines ir naturalios (Dovey 2010). Manhatano architekturinis audinys siame straipsnyje pateikiamas kaip dirbtinai suformuota aplinka, todel joje iterptam pastatui-zenklui nereikia naturalios adaptacijos.

Treciasis modeliavimo lygmuo priklauso nuo konkreciu dirbtines aplinkos elementu: Centrinio parko erdves, krastovaizdzio, esamos zmoniu srautu sistemos. Kiekviename is turio transformacijos etapu forma pateikiama esant santykiui su projektuojama aplinka. Taip isrys kinamos tolesnes jos kitimo kryptys, siekiama daugkartines formos adaptacijos. "Sistemose nera nieko svarbiau nei besikartojantis adaptacijos procesas" (Alexander 2004). Toks pasikartojantis kontaktas su aplinka formai priduoda naujos informacijos, pagal kuria ji toliau transformuojasi. Objektui pletoti parinktas susiformaves (ar suformuotas) miesto turinis trukumas sutelkia didziausia uzkoduota ivairiapuses informacijos (istorines, menines, planines, turines, stilistines) kieki. Autore geometrine forma skirtinguose modeliavimo etapuose rekomenduoja mineti kaip kadra sustabdyta turio kitimo atkarpa. "Kadru" siame straipsnyje vadinamas formos pakitimas nuo praeito iki tolesnio transformacijos lygmens. "Galima teigti, kad kintamumas pats savaime yra kaip laikinoji forma" (Beesley 2008). Kaip jau mineta anksciau, forma gali kisti, jei modeliavimas papildomas nauja informacija. Sia isvada patvirtina Aleksanderio (2004 m.) teiginys, kad "formos tapsmo procesas yra transformacija nuo vieno momento iki kito momento, lemiancio vieta jos sistemoje".

Sie teiginiai rodo, kad dirbtineje aplinkoje susiformavusiose turio trukumo vietose geriausiai adaptuojasi per daugeli etapu sumodeliuota forma. Autores nuomone, ne itampos ar turio trukumo zonoje iterptas architekturinis objektas negali buti modeliuojamas ir yra kuriamas tik kaip kiautine (funkciniu rysiu schemos nulemta konstruk cine sistema ir apgaubiamas fasadinis kiautas) struktura, todel ji netenka isskirtines itaigos savybiu.

Keliais lygmenimis transformuojama turi galima pavadinti procesu ir jo paties produktu. Kitaip tariant, forma yra erdviniu strukturu santykis ir jo rezultatas. Fizinis ir moralinis aplinkos (vietos, erdviu sandaros, visuomenes iprociu, kulturos ir t. t.) pakitimas nuo formos atsiradimo siame straipsnyje vadinamas formos galia.

"Forma imanoma transformuoti remiantis socialine logika, taciau socialiniai reiskiniai taip pat gali buti konstruojami erdveje" (Hight et al. 2007). Tuo galime isitikinti Grego Lynno teorijoje "Pazangioji judejimo forma" (2001), kurioje forma suvokiama kaip isoriniu veiksniu ir jegu rezultatas. Joje, pritaikant Gileso Deleuze'o rhizome ir Pierre Bordieu'o generatyvinio strukturalizmo teorijas ir diagramas, nustatomi veikianciu jegu tarpusavio santykiai, rysiai, ju proporcija ir semiotine grandine architekturiniuose objektuose.

[FIGURE 5 OMITTED]

Hilier'io, Hanson'o (Erdviu socialine logika 1989 m.), Alano Colqhoun'o (Forma ir figura) ir Rowe'o paradigmose teigiama, kad pastato forma savaime neperteikia jokiu socialiniu ir kulturiniu ideju visuomenei ir yra nedialogine. Sios, XX a. matematine logika pagristos teorijos, desocializavo forma. Ji prarado originalias pirmines formos istakas ir menine israiska neveikia aplinkos. Straipsnio autore nesutinka su siomis teorijomis ir teigia, kad tyrimo metu suprojektuota skausmo miesto forma yra daugiasluoksne ir interaktyvi.

Pirmuoju sluoksniu galima vadinti jos vertes baze koncepcija, antruoju--transformavimosi lygi, treciuoju -formos itaka supanciai aplinkai. Skausmo israiska architekturoje yra emocine galia, todel projektuojamo objekto forma modeliuota veikiant ne tik architekturinems, bet ir filosofinems bei psichologinems realijoms (5, 6 pav.). Tokia forma perzengia vizualiasias architekturos ribas. Projektas Skausmo miestas formos itaigumu veikia kaip globalaus mastelio visuomenes integracijos vieta (eksperimentiniu lygmeniu ivertinama parko lankytoju srautu susidurimo problema, pertvarkoma ju schema). Skausmo miestas formuojamas kaip socialiniu provokaciju koridorius ir mo derniosios visuomenes elgesio laboratorija.

Del sios priezasties straipsnio autore siulo projekto turi ir jo erdvines sistemas vertinti kaip interaktyvias. Skausmo miesto erdviu santykis kelia emocija, kuri savo ruoztu veikia aplinka (miesta). Miestas taip pat yra formu visuma, kurioje integruojasi visuomene. Ji taip pat generuoja miesto modeli. Sonit Bafna teigimu, "socialines strukturos yra is prigimties erdvines, o apgyvendintos erdves pasizymi fundamentalia socialine logika" (Bafna 2003). Taigi, skausmo miesto projektinio eksperimento erdvines strukturos gali buti suvokiamos kaip vienos is daugelio miesto generacijos saltiniu.

[FIGURE 6 OMITTED]

Isvados

1. Pastato-zenklo formai modeliuoti ir itaigai atsirasti reikalingas susiformaves (ar suformuotas) turinis trukumas miesto planineje sistemoje, turintis abipuses itampos priezasti. Kaip turini trukuma autore siame straipsnyje ivardija meniniu, planiniu, turiniu, stilistiniu, vertes ar istoriniu pagrindu sudarytos itampos terpe. Architekturiniam eksperimentui pasirinkta Centrini Niujorko parka reikia traktuoti kaip procesui reikalinga itampa. Tirti parinkta aplinka veikia efektinga objekto vizualine israiska, ir priesingai. Skausmo miesto vieta -centrine lokacija, kurioje bet kokios skulpturines formos iterpimas sukelia atgarsi, reakcijos procesa. Pastatas-zenklas nesiekia prisitaikyti prie esamo konteksto, taciau is dalies yra kuriamas veidrodiniu principu -kaip atsakas i problemini taska miesto strukturoje per architekturine menine prizme. Pastato-zenklo formos itaigu mas ir simboliskumas geriausiai isryskeja kontrasto (konflikto) prin cipu supancios aplinkos atzvilgiu.

2. Projekto metu sukurta pastato-zenklo forma yra itaigi ne tik vizualiaja prasme, bet ir modeliavimo procesu. Skausmo miesto forma kuriama daugeliu modeliavimo etapu, is kuriu kiekviename forma pateikiama esant santykiui su projektuojama aplinka. Taip isryskinamos tolesnes figuros kitimo kryptys. Eksperimentiniam projektui parinktas susiformaves ar suformuotas Niujorko turinis trukumas sutelkia didziausia uzkoduota informacijos kieki.

3. Fizinis ir moralinis aplinkos (vietos, erdviu sintakses, visuomenes iprociu, kulturos ir t. t.) pakitimas nuo formos atsiradimo pradzios vadinamas procesu po turio modeliavimo arba formos galia. Itampos terpeje sukurta ir joje adaptuota skausmo miesto forma didina vietos itampa. Turiui suteikiama masines traukos objektui budinga itaiga. Susiformavusio (ar suformuoto) turinio trukumo vieta uzprogramuoja kulturiniu, meniniu socialiniu ir kt. procesu eiga ir po objekto integracijos i sklypa. Pastatas-zenklas formuojasi kaip socialiniu provokaciju koridorius ir mo derniosios visuomenes elgesio laboratorija. Skausmo miesto forma yra ankstos miesto sistemos ir didziulio ploto dirbti nes rekreacines erdves jun giamasis koridorius.

doi: 10.3846/mla.2012.24

Literatura

Alexander, J.; Eyerman, R.; Giesen, B.; Smelser, N. J.; Sztompka, P. 2004. Cultural Trauma and Collective Identity. University of California Press. 314 p. ISBN 0520235959,9780520235953.

Bafna, S. 2003. The role of corporeal form in architectural thinking, in Proceedings of the 4th International Symposium on Space Syntax. London.

Beesley, Ph.; Bonnemaison, S. 2008. On Growth and Form. Organic Architecture and Beyond. Canada: Tuns Press and Riverside Architectural Press, 54-60, 114-124.

Dara-Abrams, D. 2005. Architecture of mind and world: how urban form influences spatial cognition, Carleton College Northfield MN February Issue: 4-11.

Dovey, K. 2010. Becoming Places. Urbanism / Architecture / Identity / Power. Oxon: Routledge, 103-110.

Dursun, P.; Saglamer, G. 2003. Spatial Analysis of Different Home Environments, Proceedings. 4th International Space Syntax Symposium. London.

Hight, Ch.; Lally, S.; Young, J. 2007. Softspace: from a Representation of Form to a Simulation of Space. Oxon: Routledge, 52-86.

Hillier, B. 1996. Space is the machine, part four: theorethical synthesis, in Space is the Machine: a Configurational Theory of Architecture, Space Syntax, Press Syndicate of the University of Cambridge. London, 287-343.

Hillier, B. 2011. A configurational theory of generic meaning in architecture, and it's limits, is architectural form meaningless?, The Journal of Space Syntax 2: 125-153.

Hillier, B.; Hanson, J. 2003. The Social Logic of Space. 2-oji laida. Cambridge: University of Cambridge Press, 26-66, 198-205.

Hillier, B.; Leaman, A.; Stansall, P.; Bedford, M. 1976. Space Syntax, Environment and Planning B: Planning and Design 3(2): 147-185. http://dx.doi.org/10.1068/b030147

Kinda, A. S.; Alasdair, T.; Sean, H. 2009. Cities as Emergent Models. The Morphological Logic of Manhattan and Barcelona [interaktyvus], Proceedings of the 7th International Space Sybtax Symposium [ziureta 2011 m. sausio 3 d.]. Stockholm. Prieiga per interneta: http://www.sss7.org/Proceedings/ 05%20Spatial%20Morphology%20and%20Urban%20Growth/001_AlSayed_Turner_Hanna.pdf Lynn, G. 2001. An advanced form of movement, Architecture Design. Apr. 71(2): 76-77.

Massey, M. 1979. The People Puzzle. 1-asis leidimas. Brady Publishing, 209-310.

Miller, C. S. 2003. Central Park, an American Mastepiece: a Comprehensive History of the Nation's First Urban Park. China: Harry N. Abrams, inc.127

Murrani, S. 2007a. Re-thinking architectural form: the emergence of self-organized architectural form, in The Altered States Conference Proceedings. Liquid Press. Plymouth, UK. Murrani, S. 2007b. The behaviour of architectural forms, Technoetic Arts: a journal of Speculative Research 5(3):133-149.

Peponis, J.; Rashid, M.; Warmels, S.; Zhang, Y.; Zimring, C.; Bafna, S.; Bajaj, R.; Bromberg, J.; Congdon, Ch. 2007. Designing space to support knowledge work, Environment and Behaviour 39(6). http://dx.doi.org/10.1177/0013916506297216

Vaughan, G. M.; Hogg, M. A. 2005. Social Psychology. Pearson Education, 223-260.

Jovile Porvaneckaite

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

El. pastas jovile@porvaneckaite.com
COPYRIGHT 2012 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2012 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 
Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Porvaneckaite, Jovile
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Apr 1, 2012
Words:3331
Previous Article:Comparative analysis of methodologies for landscape ecological aesthetics in urban planning/Krastovaizdzio ekologines estetines urbanistinio...
Next Article:Aspects of agricultural landscape as a cultural asset in metropolitan areas: case study for Bucharest city/ Agrokulturinio krastovaizdzio kaip...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2018 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters