Printer Friendly

The arts incubators' influence on the development of system innovations/Meno inkubatoriu vaidmuo, pletojant sistemu inovacijas.

Ivadas

Romantineje menininko sampratoje laikoma, kad menininkai yra kurybingiausi, nes kuria individualu naujuma, taciau siandien vis dazniau teigiama, kad kurybingumas tampa kolektyvine daugelio dalyviu veikla, maziau priklausoma nuo kurybiniu zvaigzdziu arba geniju. Sekmingam kurybiniu industriju produktui sukurti jau neuztenka vieno kurejo pastangu ir gebejimu. Pavieniu individu kurybingumas ir idejos kurybinese industrijose formuoja tik maza dali sudetingo proceso, kurio metu skirtingu profesiju, issilavinimo ir vertybiniu orientaciju zmones dirba kartu, kad kurybines idejos taptu komerciskai sekmingais produktais ir duotu didziausia nauda tiek paciai kurybiniu industriju imonei, tiek miestui, regionui arba visuomenei ir saliai. Svarbiais kolektyvinio kurybingumo ir inovaciju skatinimo centrais kurybiniu industriju darbotvarkeje tampa ne pavieniai menininkai, nors ir labai talentingi, o misrios, skirtingas zinias jungiancios bei tarpdalykinius gebejimus palaikancios ir konkretaus rezultato link "vairuojancios" komandos--tai gali buti imone, meno ir kurybiniu industriju inkubatoriai arba kurybiniai klasteriai.

Negincytina, kad kurybiniu industriju darbotvarke yra susijusi su menais, taciau svarbiausia jos dalimi laipsniskai tampa klausimas, kaip menininkai (taip pat ir kurybine visuomene) gali prisideti prie ekonomikos augimo ir geroves. Papildomu kulturos politikos darbotvarkes klausimu tampa kurybos ekonomikos samprata, kurioje kurybiskumas identifikuojamas platesneje makroekonomikoje ir remiamasi prielaida, kad kurybingumas nesvarbu kur--mene, moksle, technologijose ar versle--yra svarbiausias veiksnys, kuriantis ekonomine sekme tiek pavieniams verslams, tiek visai ekonomikai. Kurybingumas tampa butina salyga, siekiant inovaciju, kurios yra technologiniu permainu variklis, skatinantis ekonomikos augima. Nauja menu ir kulturos ekonominimo darbotvarke kulturos politikoje iteisina kultura tradicines ekonomines politikos salininku akyse--menai laipsniskai suprantami kaip dalis platesnes ir dinamiskesnes ekonomines veiklos sferos, turincios sasaju su ziniu ekonomika, palaikancia kurybinguma ir apimancia naujas technologijas bei sistemu inovaciju kurima.

Sistemu inovacijos--tai nauja inovaciju koncepcija. Skirtingai nei tradicines inovaciju rusys, pavyzdziui, produkto ar proceso inovacijos, sistemu inovacijos yra daugiau kurybiskumu, o ne moksliniais tyrimais gristos inovacijos. Sistemu inovacijos yra is daugelio elementu sudarytos naujos sistemos, kuriu naujumas pasireiskia ne kaip atskiru elementu naujumas, o kaip ju pasirinkimas, naujoviskas integravimas, nauju rysiu tarp esamu sukurimas (Strazdas et al. 2013). Kuriant naujus kurybiniu industriju produktus kaip sistemu inovacijas, reikalingas daug platesnis poziuris i kuriama produkta. Demesys turi buti skiriamas ne tik paties kurybinio produkto kurimui, bet ir visos verslo sistemos kurimui. Turi buti nustatyti ar sukurti pardavimo ir platinimo budai, rinkodaros priemones, finansavimo modeliai ir pan. Sukurus tinkama verslo sistema, tas pats kurinys gali atnesti daug didesne komercine nauda ir generuoti isteklius naujiems kuriniams kurti. Sitaip uztikrinamas tvarusis kurimas, t. y. sugeneruojama pakankamai lesu naujiems kuriniams kurti ir kurybiniu industriju verslui pletoti. Pasiekus tvaruji kurima, kurybiniu industriju imones tampa nepriklausomos nuo valstybiniu dotaciju, paramos ir pan. Jos tampa salies ekonomine gerove tiesiogiai kurianciu ekonomikos sektoriumi.

Kurybines ir kulturos industrijos tampa reiksmingos, kaip priemone perorientuoti kulturos politika nuo jai iprasto suvokimo, kad menus (ypac vadinamaja "aukstaja kultura") reikia remti tik del ju vidines vertes ir kulturines reiksmes visuomenei (menininkai visada kuria spontaniskai ir visuomenes reikalavimu kelimas menams yra kolektyvines diktaturos primetimas kurybiniam genijui) link ekonominiu imperatyvu. Sistemu inovaciju kurimo procese kurybingumas tampa labai svarbus veiksnys, jungiant kulturinio turinio gamyba kulturos prekese bei paslaugose ir atveriant rinka visu rusiu kulturos produktams bei paslaugoms. Kulturos ir kurybiniu industriju sektorius tampa integralia ekonomikos dalimi.

Kulturos ir kurybiniu industriju vaidmuo ekonomikoje

Pragmatinis poziuris skatinti kulturos ir kurybiniu industriju ekonomini potenciala matomas DCMS ir WIPO dokumentuose, apibrezianciuose kulturos ir kurybines industrijas kaip "industrijas, kurios reikalauja kurybingumo, gebejimu ir talento, kurie gali kurti gerove ir darbo vietas, panaudojant ju intelektine nuosavybe" (DCMS 2001) arba kaip "autoriniu teisiu industrijas, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su autoriniu kuriniu kuryba, gamyba, transliacija ir platinimu" (WIPO 2003).

Ekonominis industrijos veikimas gali buti vertinamas skirtingais budais. Pagrindinis budas yra matuoti, kaip industrija prisideda prie makroekonomines visumos: bendrojo gamybos augimo, pridetines vertes, fiksuotojo kapitalo formavimo, uzimtumo, eksporto ir pan. Tokia statistika naudojama nurodyti industrijos dydziui, kuri isreiskiama visos ekonomikos procentine dalimi, tokia kaip bendrasis vidaus produktas (BVP). Augimas matuojamas trimis kiekybiniais indikatoriais: uzimtumu; dalimi, kuria prisideda prie nacionaliniu ir regioniniu ekonomiku BVP proc. (bendrasis vidaus produktas); pridetine verte, kuri matuojama pagal apyvarta kiekvienam darbuotojui. Sudetingiausia uzduotis yra apibrezti hibridine kurybines ziniu ekonomikos prigimti kaip skirtinga gamybos ir vartojimo sektoriu su pasiulos grandine, inovacijomis ir rinka--tai, kas gali buti investiciju objektu. Augimas numatomas ne tik kaip siaura ekonomine priemone, bet kaip paskirstymo ir socialines naudos--socialinio itraukties, bedarbystes mazinimo, teritorijos atgaivinimo ir net kulturines naudos--kurybiniu industriju priemones, skirtos pasiekti miesto ar regiono bendruomenes, kuriu negalima pasiekti tradicines ekonomikos instrumentais (Evans 2009).

Kulturos ir kurybinems industrijoms analizuoti taikomi standartiniai industrines organizacijos teorijos metodai, siekiant ivertinti industrijos strukturos--valdymo--atlikties (performance) pozymius. Struktura apibudina rinkos organizacinius pozymius, produktu diferenciacijos esme, salygas imonems ikurti ar joms uzdaryti. Valdymas nurodo budus, kuriais imones industrijoje nustato kainas ir iseigos (output) lygius, vykdo savo produktu rinkodara ir konkuruoja viena su kita, o atliktis (performance)--kaip efektyviai imone prisitaiko prie pasiulos savo produkcijai kainomis, sanaudomis ir produkto kokybe. Tokia analize yra tinkamiausia su komercine kulturos prekiu ir paslaugu gamyba susijusioms industrijoms, vis delto daugelis industrines organizacijos teorijos metodu yra taikomi pelno nesiekiancioms (nonprofit) menu organizacijoms.

Dauguma diskusiju apie kulturos ir kurybines industrijas tiesiogiai arba netiesiogiai nurodo i siu industriju vaidmeni, skatinant ekonomini augima. Daugiausia KKI augimas aiskinamas kaip didejantis poreikis naujiems kulturos produktams ir besiplecianti pasiula, kuria lemia greiti technologiniai pokyciai (pvz., irasu produkcijos augimas). Ziniu perdavimas ir inovaciju skatinimas platesneje ekonomikoje nurodo svarbu kurybinio sektoriaus vaidmeni, pagal kuri kulturos industrijos pateikia naujas ekonomikos idejas ir taip skatina inovacijas kituose sektoriuose. Kurybinio veiklumo vaidmuo gali buti apibudintas kaip endogeninis--pateikiantis idejas ir augimo procesus maitinancius gebejimus. Tokios rusies santykiu vaizdavimo budas yra tinklai, keiciantys statiska, linijini vertes grandines modeli "verte kuriancia" ekologija. Tokioje sistemoje kurybines industrijos suvokiamos kaip daugeli saveiku tarp tiekeju ir vartotoju apimancio tinklo dalis. Panasiai kurybines industrijos gali buti vaizduojamos kaip sudetingas socialinis tinklas, puoselejantis ir koordinuojantis nauju ideju gamyba bei vartojima (Throsby 2010).

Poziuriai, interpretuojantys kurybines industrijas, greiciau papildo, nei isstumia standartinius ekonominius metodus industrineje klasifikacijoje ir analizeje. Jie pateikia alternatyvu poziuri, kuris atskleidzia kurybinio sektoriaus vaidmeni ekonomikos strukturiniu permainu procesuose.

Galima nurodyti platu spektra KKI skatinimo priemoniu, kuriu paskirtis yra stiprinti jungtis tarp siu industriju ir platesnes ekonomikos. Tokios priemones yra smulkaus verslo pletojimas, istatymine reglamentuojanti veikla, inovaciju politika, rinkos pletra, lavinimas ir mokymai (Throsby 2010). Butent kaip smulkaus verslo pletojimo skatinimo priemone buvo ivardyti menu inkubatoriai Lietuvos kurybiniu ir kulturiniu industriju galimybiu studijoje (Lietuvos kurybines ir kulturines industrijos 2008). Galimybiu studijoje nurodoma, kad pagrindinis meno inkubatoriu veiklos tikslas--remti pradedanciuosius menininkus ir KI verslus, skatinti nauju darbo vietu kurima, mazinti kurybines ekonomines veiklas vystanciu asmenu ir imoniu veiklos rizika ir padeti geru kurybinio verslo ideju turincioms, bet finansiskai silpnoms imonems ar asmenims pasiekti toki lygi, kai jos gali savarankiskai uzsiimti menine bei kurybine komercine veikla ir konkuruoti rinkoje. Galimybiu studijoje nurodoma, kad meno inkubatoriai gali gerokai prisideti prie KI pletros, "po vienu stogu apjungdami tarpusavyje susijusias ir viena kita papildancias kurybines veiklas; kurdami atvira ir dalyviams lengvai prieinama pasikeitimo informacija bei ziniomis lauka; integruodami mokslo, kurybines ir verslo bendruomenes; skatindami kurybiniu veiklu uzimtumo augima, nauju kurybiniu imoniu atsiradima ir augima; prisidedami prie kurybiniu darbuotoju verslumo igudziu formavimo ir nauju kurybos talentu auginimo; inicijuodami ir skatindami kurybines inovacijas; prisidedami prie kulturinio turizmo pletros ir gyvenamosios vietoves viesuju erdviu formavimo bei estetikos, isryskindami ju ivaizdi, o galiausiai, meno inkubatoriai gali tapti kurybiniu veiklu tinklais arba kurybiniu klasteriu branduoliais, taip prisidedami prie miesto, regiono ir salies ekonomikos augimo" (Lietuvos kurybines ir kulturines industrijos 2008).

Sistemu inovacijos kurybinese industrijose

Sistemu inovacijos nera placiai nagrineta savoka--tai is daugelio elementu sudarytos naujos sistemos, kuriu naujumas pasireiskia ne kaip atskiru elementu naujumas, o kaip ju pasirinkimas, naujoviskas integravimas, nauju rysiu tarp esamu sukurimas (Strazdas et al. 2013). Didesnese sistemose naujumas gali buti sunkiai pastebimas, nes kai kurie sistemos elementai gali buti seniai zinomi, o naujas elementu pasirinkimas, naujai sukurti rysiai tarp elementu ir nauji elementu deriniai nera akivaizdus.

Kaip viena is sistemu inovaciju pavyzdziu galima butu isskirti verslo modelio inovacijas. Atskirai paimtas kiekvienas verslo modelio elementas (produktas, pardavimo kanalai, finansavimo modelis ir pan.) gali buti jau seniai zinomas ir taikomas kitose imonese bei sektoriuose, taciau verslo modelio naujuma rodo tu elementu pasirinkimas, tarpusavio suderinimas ir rysiu sukurimas. Jei ziuresime i sukurta nauja kino filma sistemu inovaciju poziuriu, tai, kuriant filma ir ji komercializuojant, gali buti naudojami jau zinomi elementai, taciau ju pasirinkimas ir komponavimas gali buti toks netiketas ir naujas ziurovui, kad sukels jam visiskai naujas emocijas, suteiks naujus potyrius ir del to igaus populiaruma ir atnes komercine sekme. Sistemos inovacijos bei ju kurimas labai skiriasi nuo tradiciniu MTEP pagrindu gristu inovaciju. Galima isskirti siuos pagrindinius sistemu inovaciju bruozus:

--mazas MTEP poreikis. Kuriant sistemu inovacijas, naudojamas jau esamas atskiru elementu ziniu lygis, todel nereikia investuoti i plataus masto MTEP veikla;

--didelis plataus mastymo ir integraciniu gebejimu poreikis. Kuriant sistemu inovacijas, reikia plataus sisteminio mastymo, gebejimo aprepti ir suprasti visa kuriama sistema ir rysius tarp ivairiu sistemos elementu. Reikia gebeti integruoti skirtingus sistemos elementus i vientisa darini--sistema, tureti supratima apie ivairiu sistemos elementu veikimo principus, procesa ir gaunama rezultata;

--sisteminio kurybiskumo poreikis. Kuriant sistemines inovacijas, reikia gebeti pastebeti ir atrasti originalius rysius tarp ivairiu sistemos elementu, is esamu elementu sugebeti sukurti originalius ju derinius;

--gebejimu dirbti diversifikuotoje komandoje ar grupeje poreikis. Kadangi, kuriant sistemu inovacijas, sujungiamos ivairiu sriciu zinios, kuriant daznai dalyvauja ne vienas kurejas, o kureju komanda ar net keletas komandu. Tam, kad butu galimas skirtingu elementu integravimas ir derinimas, turi buti ispletoti komandinio darbo ir komandu valdymo gebejimai;

--esamu ziniu ir informacijos paieskos gebejimai. Kuriant sistemu inovacijas, reikia tureti gebejimu rasti esamu ziniu saltinius, gebeti atsirinkti informacija sistemu inovacijoms kurti;

--trumpesnis gyvavimo ciklas. Sukurtas kurinys gali gyvuoti ilga laika ir tapti tos srities klasika, taciau pats populiarumo ir komerciniu pajamu piko laikotarpis nera ilgas. Kurybiniu industriju imones yra priverstos nuolat kurti naujus kurinius ir taip uztikrinti nenutrukstama pajamu srauta;

--adaptyvus naujumas ir sablonu naudojimas. Radikaliai naujovei priimti vartotojui reikia daugiau laiko ir pastangu. Dazai kurybiniu industriju produkcijai vartotojas neturi daug laiko. Demonstruojant nauja filma, vartotojas turi tik filmo perziurai skirta laika siulomai naujovei suprasti ir priimti. Kad issiskirtu ir paliktu vartotojui ispudi, filmas turi buti naujas ir idomus, taciau kartu ir ne per daug naujas, kad vartotojas ji suprastu. Paprastai kuriamas komercinis filmas turi atitikti zanro ribas, o ivedamos naujoves negali iseiti uz to zanro ribu. Zanras yra savotiskas sablonas, palengvinantis vartotojui suvokima. Be to, tinkamas sablonas pagreitina kurinio kurimo procesa;

--didesnis rezultatyvumas ir efektyvumas. Per paskutinius desimtmecius tiek imones, tiek ir nacionalines valstybes investavo dideles lesas i MTEP. Del to ivairiu elementu pazinimo lygis gerokai isaugo, taciau ziniu komercializavimas liko silpnas. Patentu panaudojimo analize rodo, kad tik nedidele ju dalis yra sekmingai komercializuojama. Tai rodo, kad yra mazas ziniomis gristu inovaciju efektyvumas. Paprastai sistemu inovacijoms kurti reikia maziau istekliu nei tradiciniu MTEP pagrindu kuriamoms inovacijoms, kadangi joms kurti panaudojamos jau esamos zinios. Sistemu inovacijose naudojami sablonai ir adaptyvus naujumas palengvina inovaciju komercializavima ir sutrumpina investiciju i inovacijas atsipirkimo laika. Todel didesnis sistemu inovaciju rezultatyvumas ir efektyvumas.

Meno inkubatoriai kaip kurybinio miesto dalis ir kurybinis klasteris

Meno inkubatoriu atsiradimas KKI darbotvarkeje tiesiogiai susijes su "kurybinio miesto" ir "kurybinio klasterio" idejomis. Kurybiniu miestu vadinamas miesto kompleksas, kur ivairios kulturines veiklos neatsiejamos nuo miesto ekonomikos ir socialinio gyvenimo. Tokie miestai turi tendencija kurtis tvirtose socialinese ir kulturinese infrastrukturose, turi gana didele kurybiniu darbuotoju koncentracija, patrauklus investuotojams, nes juose klesti menai ir kulturines paslaugos. Kurybinio miesto ideja siule Charlesas Landry (2000); Peteris Hallas (1998) ir daugelis kitu. sia samprata miesto planuotojai pritaike kaip intervencijos i miesto pletra priemone. Kurybinio miesto idejos saknys--daugumos Europos miestu industrines infrastrukturos sunykimas, nes Europos miestu pramonines, karines ar prekybines paskirties pastatai prarado savo pirmine paskirti. Apleistose miestu teritorijose riogsantys tusti vaiduokliai netruko adaptuoti nauja funkcija--kulturine. Nevarzomos architekturines specifikos ir turinio sios erdves tapo patrauklios siuolaikiniu menu kurejams, kurie, ilgainiui pereme apleistus pastatus, juos renovavo, paverte bendruomeniu susitikimu vieta, laisvos kurybos, pramogu ir poilsio erdve, o ilgainiui issivyste i dideli judejima, duodanti krypti ir impulsa miestu ar regionu kulturiniam gyvenimui (is esmes tapo kulturiniu klasteriu centrais) (TransEuropeHalles 2002: 4). Be minetosios apleistu pastatu ir erdviu panaudojimo ir atgaivinimo naudos, kaip kulturiniu klasteriu veikimo sfera ivardijami vietoves (miesto ar regiono) tapatumo stiprinimas, inovaciju ir kurybingumo skatinimas, verslinio poziurio i menus ir kultura skatinimas ir netgi kulturines ivairoves bei del ivairiu kulturiniu funkciju sugretinimo toje pacioje erdveje vykstantis kulturos demokratijos skatinimas (Mommaas 2004).

Kurybinis klasteris suprantamas kaip budas sujungti kurybiniu industriju grupes, imones ir (ar) kulturines veiklas, turincias erdvine koncentracija. Geografinis artumas ypac svarbus mazoms bei vidutinems kurybinems imonems ir smulkiajam verslui. Klasteriuose vyrauja lankstus arba susijes su trumpalaikiais projektais darbas. Kurybiniai klasteriai nera tradiciniai verslo klasteriai --ju pletrai svarbus tokie veiksniai, kaip menai ir kulturos institucijos. Strateginis kurybiniu klasteriu tikslas ir numatomi rezultatai turi socialinius, ne tik verslo tikslus (verslo imones pletros), bet ir socialines itraukties, kulturines pletros arba vietoves ivaizdzio kurimo ir komunikacijos. Sekmingai valdomi menu inkubatoriai turi galimybe tapti kurybiniais klasteriais arba ju koordinavimo centrais, lanksciai jungdami menines, socialines ir verslo veiklas kulturos produktams ir paslaugoms kurti bei platinti.

Sistemu inovaciju kurimo proceso tvaruma lemiantys veiksniai

Pleciantis paslaugu ir kurybiniu industriju sektoriui, dideja ir sistemu inovaciju svarba. Menu inkubatoriai galetu vaidinti labai svarbu vaidmeni uztikrinant sistemu inovaciju kurimo proceso tvaruma. Galetu padeti kurybiniu industriju imonems sukurti tokias verslo sistemas, kurios gebetu generuoti nauju kuriniu kurimui ir kurybiniu industriju imoniu pletrai reikalingas pajamas. Kurybiniu industriju imones taptu nepriklausomos nuo valstybiniu dotaciju ir ivairios paramos.

[ILLUSTRATION OMITTED]

Sektoriaus pletros poziuriu kurybiniu industriju menu inkubatoriai atliktu labai svarbia misija. Imones, sekmingai pletodamos kurybiniu industriju versla, galetu ne tik atsisakyti paramos, bet ir taptu pradedanciuju nauju kureju remejais.

Sistemu inovaciju proceso tvaruma galima butu apskaiciuoti pagal sia formule:

T = P/[I.sub.n]

cia T--sistemos inovacijos proceso tvarumas; P--pelnas, gautas is inovacijos ar kurinio; [I.sub.n] - lesos, reikalingos naujai inovaciju sistemai kurti.

Kuo didesne gaunama sistemos inovacijos proceso tvarumo reiksme, tuo geresnis inovacijos tvarumas. Veiksnius, lemiancius sistemu inovaciju proceso tvaruma, galima skirti i dvi grupes (1 pav.):

--inovaciju--kurinio kurimo veiksniai (inovacijos --kurinio pasiulos generavimas);

--inovaciju--kurinio vartojimo veiksniai (inovaciju--kurinio paklausos generavimas).

Inovaciju--kurinio kurimo veiksniai sudaro salygas kuriniui atsirasti. Inovaciju--kurinio kurimo veiksniu grupei priklauso keturi pagrindiniai komponentai:

--kurejas ir kurimo komanda--tai vienas svarbiausiu veiksniu. Nuo kurejo ir kurimo komandos turimo potencialo (ziniu, gebejimu, poziurio ir pan.) priklauso kuriamos inovacijos--kurinio kokybines ir kiekybines charakteristikos. Kaip parodyta 1 pav., kad kuriamas kurinys atitiktu vartotoju poreikius ir virstu sekminga inovacija, reikalingas rysys su vartotojais ir kurinio pardavejais;

--kurimo istekliai. Kurejas ir kurimo komanda privalo tureti reikiamus isteklius (tarp ju ir laiko) kuriniui sukurti. Siekiant inovaciju tvarumo, reikia uztikrinti, kad kurejai butu reguliariai aprupinami naujiems kuriniams kurti reikalingais istekliais;

--kurimo procesas. Kurejas ir kurimo komanda turi ismanyti ir zinoti kurinio kurimo procesus. Nuo paties kurimo proceso pasirinkimo ir taikymo labai priklauso sukurto kurinio efektyvumas ir veiksmingumas;

--kurimo proceso valdymas. I sio proceso valdymo komponenta ieina kurimo proceso planavimas, organizavimas, kureju motyvavimas, kurimo proceso stebesena ir kontrole.

Be keturiu pagrindiniu komponentu, dar isskiriamos trys inovaciju kurimo aplinkos:

--mikrokurybine aplinka--tai artimiausia kurejams ir kurimo komandai aplinka, kurioje vyksta kurimo procesas. Prie mikrokurybines aplinkos priskirtina pati kurimo vieta (kurybines dirbtuves), imones ar organizacijos kurybine terpe, kurejo ir kurimo komandos nariu seima bei jos palaikymas;

--mezokurybine aplinka--tai turinti itakos kurimo procesams, bet siek tiek labiau nutolusi nuo kureju ir kurimo komandos aplinka. Cia priskirtinos kitos imones, organizacijos, universitetai, institutai, kurie gali buti itraukti i kurimo klasteri. Prie mezoaplinkos priskirtina miesto, rajono kulturine-ekonomine aplinka, sudaranti kurejams ir kurimo procesui palankia terpe;

--makrokurybine aplinka--tai salies ar regiono politine, ekonomine, socialine, technologine aplinka, turinti itakos kureju ir kurimo komandos kurimo procesui. Salies ar regiono valdzia per tam tikra vykdoma mokesciu, inovaciju skatinimo politika gali tureti didele itaka kurybos proceso aprupinimui istekliais ir sudarant palankia terpe kurybai.

Tam, kad butu pasiektas sistemos inovacijos proceso tvarumas, labai svarbi kurinio vartojimo veiksniu grupe. Kurinio vartojimo veiksniu grupeje isskiriami sie keturi pagrindiniai komponentai:

Vartotojas. Kaip jau mineta, jei sukurtas kurinys nera naudojamas, t. y. neturi vartotojo, jis neuztikrina proceso tvarumo. Galima isskirti galutini ir negalutini vartotoja. Galutinis vartotojas --tai toks vartotojas, kuris pats naudoja sukurta kurini. Negalutinis vartotojas--tai toks vartotojas, kuris naudoja sukurta kurini ne savo poreikiams tenkinti, bet kitu vartotoju poreikiams tenkinti, taip gaudamas nauda. Kurejams gali buti svarbus tiek galutinis, tiek ir negalutinis vartotojas, taciau kurimo metu turi buti nustatomas tikslinis kurinio vartotojas. Atkreiptinas demesys, kad vartotojui reikia laiko kurinio naujumui suvokti. Del to per didelis naujumas gali sumazinti vartotoju skaiciu ir generuojamas pajamas. Kurybinese industrijose, pvz., kuriant filma, siekiama islaikyti kuriamo filmo zanra, kitaip vartotojas gali jo nesuprasti ir filmas neigaus reikiamo populiarumo.

Kurinio pardavejas. Kartais kurinio kurejas ir pardavejas gali buti tas pats asmuo, taciau kurimui ir pardavimui reikalingos skirtingos zinios ir gebejimai. Kurybinese industrijose paprastai pardavimo ir kurimo funkcijos yra atskiriamos, jas atlieka skirtingi asmenys. Pvz., kino pramoneje sukurta sudetinga filmu platinimo sistema, kurioje veikia filmu prodiuseriai, agentai, platintojai ir kiti su kurinio pardavimu susije asmenys. Taip uztikrinama greita, plati kurinio sklaida ir sekmingas inovacijos komercializavimas.

Kurinio pardavimo procesas ir pajamos. Tam, kad sukurtos inovacijos butu auksto efektyvumo ir tvarumo, turi buti generuojamos maksimaliai dideles kurinio pardavimo pajamos. Jos priklauso tiek nuo paties kurinio charakteristiku, tiek ir nuo taikomo pardavimo proceso. Net ir labai geru charakteristiku kurinys gali neigauti tarp vartotoju reikiamo lygio populiarumo, jei nebus sukurtas tinkamas jo pardavimo procesas. Sistemu inovacijose kurinio pardavimo procesas gali buti suvokimas kaip neatsiejama paties kurinio dalis.

Viena is didziausiu pastebimu problemu, siekiant sistemu inovaciju proceso tvarumo, yra ta, kad atskiriami kurinio sukurimo ir pardavimo procesai. Jau kuriant produkta, kartu turetu buti kuriamas produkto pardavimo procesas. Kuriamas produktas turi buti derinamas prie tikslines vartotoju grupes poreikiu, kurinio pardaveju tinklo specifikos ir kitu su kurinio pardavimu susijusiu veiksniu. Didele dalis kuriniui kurti skirtu lesu turi buti skirta ne tik paties kurinio kurimo bet ir pardavimo procesams finansuoti. Lesos, idetos i kurinio pardavimo procesa, daznai gali gerokai pakelti kurybinio proceso tvarumo rodikli.

Menu inkubatoriai galetu padeti pradedancioms veikla kurybiniu industriju imonems ugdyti trukstamus gebejimus sistemu inovacijoms kurti ir padeti uztikrinti kuriamu sistemu inovaciju tvaruma. Tam svarbu islaikyti balansa tarp inovaciju--kurinio kurimo (inovaciju--kurinio pasiulos generavimo) ir inovaciju--kurinio pardavimo (inovaciju kurinio paklausos generavimo). Kitaip tariant, kurejas ar kurimo komanda turi tureti ne tik gebejimus kurti kurybiniu industriju produktus, bet ir juos parduoti. Tad reikia ugdyti platesni, sistemini poziuri i kuriama produkta, gebejimus dirbti misrioje komandoje (kai vienoje komandoje darniai dirba produkto kurejai ir pardavejai) bei kureju ir pardaveju klasteriuose.

Klasterizacija Vilniaus menu inkubatoriuose

Iki Galimybiu studijos Vilniaus kurybiniu industriju zemelapis (2010) Vilniaus mieste nebuvo tyrineta, ar vietos savivaldos steigiami menu inkubatoriai pajegus tapti klasterizacijos centrais--pletoti ekonomines veiklas, budingas inovatyvioms imonems ir kurti ekonomine pridetine verte. Gerai zinomi verslo inkubatoriu pavyzdziai, kuriu paskirtis yra padeti isibegeti inovatyviems, perspektyviems rinkos poziuriu verslams, tiesiogiai prisidedantiems prie nauju produktu kurimo ir pasirodymo rinkoje.

Vienas is budu aktyvinti kurybinius klasterius --tai ieskoti meno ir verslo sintezes galimybiu ir zengti i uzsienio rinkas. Skatindama kurybiniu klasteriu formavimasi, 2009 m. Ukio ministerija sudare menu inkubatoriu sarasa, i kuri pateko devyni projektai (bendroji preliminari verte--68,6 mln. Lt). Menu inkubatoriai buvo traktuojami kaip vieta, kur kurybiniu industriju atstovai randa terpe kurti paslaugas, vertinamas tiek Lietuvoje, tiek uzsienyje (1). Parama buvo skirta siems menu inkubatoriams: "Menu spaustuvei"; Telsiu inkubatoriui, "Tabako fabrikui" (Klaipeda), "Meno uostui", Anyksciu meno inkubatoriui, "Uzupio meno inkubatoriui", "Audiovizualiniu menu industrijos inkubatoriui", Architekturos srities menu inkubatoriui "Architekturos centras", Raudondvario dvaro inkubatoriui (2).

Perzvelgus menu inkubatoriu projektu aprasus, aiskeja, kad maziausiai nesutarimu kyla del pastatu renovacijos ir panaudojimo. Kur kas didesne menu inkubatoriu deklaruojamu tikslu ivairove, aprasant busimas ju veiklas: vieni inkubatoriai savo veiklas supranta kaip jaunuju, pradedanciuju menininku kurybiniu veiklu skatinima (t. y. meno ir meniniu veiklu skatinima bei pletra), o kitu menu inkubatoriu siekiai yra integruoti menus i pramones bei paslaugu sritis ir skatinti jaunuju kureju versluma (3).

Dauguma Vilniuje ikurtu menu inkubatoriu (4) prisistato kaip kurybiniu industriju klasteriai: "Uzupio meno inkubatorius" (UMI), ivardija save kaip nuolat veikianti menini socialinio integravimo centra ir meniniu ideju gimimo, pletojimo ir realizavimo erdve (5). 2008 m. Lietuvos architektu sajungos ikurtas "Architekturos centras", sumanytas kaip kurybiniu industriju parkas, savo misija ivardija kaip kulturos, mokslo ir verslo inovacijas ir integracija puoselejancios terpes formavima, salies ir uzsienio kurybiniu meno, verslo ir mokslo centru bendradarbiavimo skatinima, visuomenes lavinima architekturos ir kitu kulturos rusiu srityse, tvariosios Lietuvos miestu pletros propagavima, rupinimasi auksta architekturos kokybe, socialinio gyvenimo kokybes gerinima ir ekonominio salies pajegumo didinima (6).

Nuo 2002 m. veikianti "Menu spaustuve" siekia "kurybingos visuomenes ugdymo, Lietuvos kulturos ir Lietuvos per kultura naujinimo"; "geru ideju seklu, novatorisko mastymo daigu priemimo bei neatrastu talentu vesejimo terpes kurimo" tikslu (7).

"Audiovizualiniu menu industrijos inkubatoriaus" (AMII) tikslas--"sukurti modernia Kino ir TV auksciausios kvalifikacijos specialistu rengimo infrastruktura, studijas baigusiu jaunu profesionalu tobulinimosi galimybe bei ilgainiui skatinti jaunuju sios srities specialistu versluma" (8). AMII tikslas dvilypis: tobulinti jaunuju audiovizualiniu menu industrijos specialistu edukacijos sistema, skatinti ir sudaryti salygas verslumui sios srities rinkoje.

Atlikus minetuju inkubatoriu atstovu apklausa, siekiant issiaiskinti inkubatoriu, kaip galimu kurybiniu klasteriu centru, partnerystes rysiu pobudi ir rysiu ivairove, paaiskejo, kad dauguma menu inkubatoriu partneriai yra ju finansavima aprupinancios valstybines organizacijos ir jiems giminingos menu organizacijos bei sajungos.

Kurybiniu industriju parko "Architekturos centras" svarbiausi partneriai yra ministerijos ir Architektu sajunga, kuri isteige parka, o partneriai, su kuriais bendradarbiavo pastaruoju metu--Architektu sajunga, VDA ir Lietuvos architekturos fondas. "Architekturos centras" nepriklauso jokiai verslo asociacijai, visi partneriai yra vietiniai, todel neturi prielaidu paskatinti uzsienio eksporto. Inkubatoriuje stipriau isreiksta horizontalioji dimensija--ja sudaro Kurybiniu paslaugu pogrupio (siauriau--architekturos paslaugu) imones, gaminancios panasius produktus.

"Menu spaustuves" svarbiausi partneriai yra LR kulturos ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybe. Palyginti su kitais Vilniaus menu inkubatoriais, "Menu spaustuve" turi stiprius uzsienio partnerius, kuriu funkcijos panasios i "Menu spaustuves"11 atliekamas funkcijas: vadinasi, sis inkubatorius bent jau teoriskai gali prisideti prie Lietuvos kureju eksporto, kaip yra suplanuota Ukio ministerijos ukio strategijoje.

"Uzupio meno inkubatorius" yra treciasis Vilniuje esantis menu inkubatorius, gaves Europos Sajungos (ES) paramos lesas. Tarp svarbiausiu penkiu sio inkubatoriaus partneriu vardijami Vilniaus miesto savivaldybe, Uzsienio reikalu ministerija, Uzupio bendruomene, klientai (menininkai), konsultantai. Apibendrinus partnerius, lyderius ir naryste asociacijoje, matyti, kad "Uzupio meno inkubatorius" mazai susijes su verslu, o daugiau su menus remianciomis valstybinemis institucijomis bei kitomis menu

organizacijomis. Todel meno ir verslo integravimo tikimybe ir bendradarbiavimo rezultatu virtimas Lietuvos eksportu yra daugiau teoriniai nei realus. "Uzupio meno inkubatorius" nepanaudoja visu klasterizacijos galimybiu kurti saveikas su kulturinio turizmo sektoriaus paslaugas teikianciomis ir kitomis giminingomis kurybiniu industriju imonemis, todel nera toks reiksmingas Vilniaus miesto kulturinio turizmo centras, koks galetu tapti.

Apibendrinant tyrimo metu inkubatoriu pateiktus duomenis, galima daryti isvada, kad kurybiniu industriju centrai--menu inkubatoriai Vilniuje turi gana ribota partneriu rata (dazniausiai finansavima teikiancios valstybines institucijos) ir silpnus partnerystes rysius su kitais Vilniaus kurybiniu industriju pogrupiais.

Siekiant pagilinti klasterizacijos procesu samprata menu inkubatoriuose, KIKA organizuotos konferencijos "Kurybiskumas ir partneryste --pagrindiniai inovaciju elementai" metu 2011 m. geguzes 11 d. buvo surengta apskrito stalo diskusija Vilniaus savivaldybeje. Pasirinkta diskusijos tema "Meno inkubatoriu kasdienybe --partnerystes tarp valstybes instituciju, verslo atstovu ir meno kureju paieskos" buvo siekiama nustatyti, kokios saveikos vyksta tarp ivardytu dalyviu ir kokios priezastys kliudo klasterizacijai. Problemoms isryskinti buvo taikoma vizuali ideju generavimo sistema "O generatorius".

Pagrindinis tikslas--issiaiskinti, kas trukdo saveikoms ir bendradarbiavimui tarp meninku, verslininku ir viesojo intereso instituciju atstovu. Sugrupavus issakytas problemas pagal svarba, paaiskejo, kad menu inkubatoriu atstovai pasigenda aiskumo bei konkretumo kulturiniu ir kurybiniu industriju strategojoje, kuria remdamiesi kulturos ir ukio ministeriju atstovai sprendzia, ar finansuoti, kaip ir kiek remti menu inkubatoriu veikla. Si menu inkubatoriu atstovu svarbiausia pripazinta problema parode, kad kulturiniu ir kurybiniu industriju apibrezciu ir klasifikaciju ivairove kelia praktinius inkubatoriu tapatumo apibreztumo klausimus: ar inkubatoriai puoseleja menus (su visomis is to isplaukianciomis meno ekspertavimo ir reitingavimo i "kokybiska" ir "nekokybiska" mena pasekmemis) ir ar vysto verslus (jei taip, tai kuo jie skiriasi nuo tradicinio verslo inkubatoriu, ar ju veikla turi buti pelninga)?

Isvados

Apsiribojimas panasias veiklas vykdanciais partneriais nesudaro prielaidu menu inkubatoriams tapti klasterizacijos centrais--klasterizacijai yra svarbi kritine mase ir ivairove. Menas ir kultura veikia kaip visuma, kai skirtingi zmones ir industrijos stimuliuoja vieni kitus. Visi minetieji Vilniaus menu inkubatoriai neturi partnerystes rysiu su Lietuvos pramones gamintojais arba tradiciniais amatais: integracija tarp meno ir verslo nera pletojama. Vilniaus menu inkubatorius galima vadinti menus (menu grupes) ir menininkus remianciomis organizacijomis, o ne kurybinio klasterio branduoliais. Apibendrinant cia pateikta Vilniaus meno inkubatoriu kaip klasterizacijos atveju analize, galima daryti isvadas.

Pagrindiniai Vilniaus kurybiniu industriju klasterizacijos branduoliai yra visi ES parama gave menu inkubatoriai, taciau daugumai inkubatoriu truksta vizijos, kaip intensyvinti saveikas su jau esanciais partneriais ir kurti naujus partnerystes rysius bei saveikas, kurie kurtu didesne pridetine socialine ir ekonomine verte ne tik siauram menu megeju ratui, bet ir visam miestui.

Klasteriai skiriasi juos supanciais finansiniais rezimais bei susijusiu viesuju ir privaciuju sektoriu itrauktimi. Nors dauguma klasteriu ir veiklu priklauso nuo viesosios paramos, butina suvokti, kad daugumai ju tai yra pereinamasis etapas link privatizuoto arba "nepriklausomo" egzistavimo, kuris yra susijes su ivairiomis koalicijomis tarp privaciu imoniu ir investuotoju. Labai svarbu yra finansavimas is ivairiu saltiniu. Erdviskai koncentruoti kulturines funkcijas yra vienas dalykas, o transformuoti jas i labiau save palaikancias aplinkas (milieux) visai kitas. Tik strategiskai stiprinant vidine gamyba ir vertes grandines, taip organizuojant eksporto ir verslo srauta, klasteriai gali pletotis i kulturini-ekonomini centra.

Caption: 1 pav. Sistemos inovacijos kurimo proceso tvarumo veiksniai

DOI http://dx.doi.org/10.3846/cpc.2014.11

Literatura

DCMS. 2001. Mapping creative industries technical document [interaktyvus], [ziureta 2013 m. rugpjucio 18 d.]. DCMS, London. Prieiga per interneta: http://www.culture.gov.uk/

Evans, G. 2009. Creative cities, creative spaces and urban politic, Urban Studies 46(5-6): 1003-1040. http://dx.doi.org/10.1177/0042098009103853

Hall, P. 1998. Cities in civilization: culture, technology, and urban order. London, Weidenfeld & Nicolson.

Galimybiu studija "Vilniaus kurybiniu industriju zemelapis" [interaktyvus]. 2010, VGTU, Atvirojo kodo institutas, Vilnius [ziureta 2013 m. rugpjucio 18 d.]. Prieiga per interneta: http://kikas.lt/lt/dokumentai/Vilniaus_KI_zemelapis.pdf

Landry, Ch. 2000. The creative city: a toolkit for urban innovators. London: Comedia/Earthscan.

Lietuvos kurybines ir kulturines industrijos [interaktyvus], [ziureta 2013 m. rugpjucio 18 d.]. 2008. Prieiga per interneta: http://kikas.lt/lt/dokumentai/Kurybiniu%20ir%20kulturiniu%20industriju%20NKP%20galimybiu%20studija.pdf/view

Mommaas, H. 2004. Cultural clusters and the postindustrial city: towards the remapping of urban cultural policy, Urban Studies 41(3): 507-532. http://dx.doi.org/10.1080/0042098042000178663

Strazdas, R.; Cerneviciute, J.; Morkevicius, V.; Jancoras, Z.; Kregzdaite, R. 2013. Collective creativity skills development in study process: insights about student's teamwork, in ICERI 2013 Proceedings, 18-20 November 2013, Seville, Spain. International Association of Technology, Education and Development (IATED). ISSN: 2340-1095.

Throsby, D. 2010. The economics of cultural policy. Cambridge University Press. http://dx.doi.org/10.1017/CBO9780511845253

TransEuropeHalles. 2002. Factories of the Imagination. France: Les edition de l'imprimeur. 4 p.

World Intellectual Property Organisation (WIPO). 2003. Guide on Surveying the Economic Contribution of the Copyright-based Industries. WIPO, Zeneva.

(1) Zr. http://www.ukmin.lt/uploads/documents/imported/lt/veikla/veiklos_sritys/es_strukturiniai_fondai/ 2007-2013/sarasai/VP2-2.2-%C5%AAM-02-V_Nr01_20130314.pdf

(2) Zr. Ten pat.

(3) Zr. Ten pat.

(4) Is devyniu Ukio ministerijos numatytu finansuoti meno inkubatoriu net keturi yra Vilniuje.

(5) Zr. "U[]upio inkubatoriaus" prisistatyma adresu: http://www.umi.lt/apie-mus/ [interaktyvus], [[]iureta 2010 m. rugsejo 24 d.].

(6) Zr. "Architekturos centro" prisistatyma adresu: http://www.architektusajunga.lt/LT.php?content=news&Id=149&PHPSESSID=0bd3d769490b9cc27f706 cd6fcdebf6e [interaktyvus], [ziureta 2010 m. rugsejo 24 d.].

(7) Zr. "Menu spaustuves" tinklalapi: http://www.menuspaustuve.lt/index.php?lng=LT&content=page&id=151 [interaktyvus], [[]iureta 2010 m. rugsejo 24 d.].

(8) Zr. http://server.uzupiozinios.lt/kurybinesindustrijos/?p=1225 [interaktyvus], [ziureta 2010 m. rugsejo 24 d.].

(9) TransEuropeHalles (TEH) organizacija vienija menininku bendruomenes, isikurusias buvusiuose fabrikuose, gamyklose ar kitose neformaliose erdvese. TEH tinkla sudaro ivairus kulturos centrai, puoselejantys tiek profesionaluji, tiek megeju mena ir vienijantys ivairias meno rusis po vienu stogu. Vienintele TEH nare Lietuvoje--VsI "Menu spaustuve".

Jurate CERNEVICIUTE [1]; Rolandas STRAZDAS [2]

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kurybos verslo ir komunikacijos katedra, Traku g. 1, LT-03227 Vilnius, Lietuva El. pastas: [1] jurate.cerneviciute@vgtu.lt; [2] rolandas.strazdas@vgtu.lt Iteikta 2013-09-15; priimta 2013-11-29

Iteikta 2013-09-15; priimta 2013-11-29
COPYRIGHT 2014 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2014 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Cerneviciute, Jurate; Strazdas, Rolandas
Publication:COACTIVITY: Philosophy, Communication
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Sep 1, 2014
Words:4577
Previous Article:Creativity understandings' evolution: from genius to creative systems/Kurybingumo sampratu raida: nuo genijaus i kurybines sistemas.
Next Article:Creativity in hospitality industry: study of hostels in St. Petersburg.
Topics:

Terms of use | Copyright © 2018 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters