Printer Friendly

The 20th century phenomenon of large-scale construction of residential areas in Lithuania within the context of European industrialized construction/XX a. masines statybos gyvenamuju kompleksu fenomenas Lietuvoje europiniame industrines statybos kontekste.

Ivadas

XXI a. visi be isimties Lietuvos didieji miestai atsidure paradoksaliai keistoje situacijoje, kuria nuleme ivairiu desningumu ir veiksniu visuma. Is vienos puses, spartus suburbanizacijos ir stichiskos miestu pletros procesas gali (ir turi) buti siejamas su demokratijos augimu ir ja lemiancios bei lydincios laisvos ekonomines rinkos pletra. Is kitos puses, nudevetos vidines miestu teritorijos tampa tos pacios laisvosios rinkos ikaitemis. Tampa akivaizdu, jog Europos urbanistikos chartijoje (Europos ... 1993), Aalborgo chartijoje (Charter ... 1994), Leipcigo chartijoje (Leipzig ... 2007) ir kt. isdestytu teziu adaptavimas vietinei miestu planavimo sistemai lauktu rezultatu nedave. Atotrukis tarp valstybines urbanistines politikos (Miestu ... 1998) ir jos igyvendinimo mechanizmu bei galimybiu (Tiskus 2007) suformavo atsainu poziuri i problemines miestu teritorijas planavimo sistemoje, ypac i XX a. masines statybos gyvenamuosius kompleksus ir rajonus.

Masines statybos gyvenamieji rajonai yra specifiniai strukturiniai vienetai miestu urbanistiniuose audiniuose savo koncepcija, dydziu, miesto gyventoju nuosimciu, populiacijos struktura, ekonominiu potencialu, nusidevejimo laipsniu ir daugeliu kitu aspektu. Visoje Rytu ir Centrineje Europoje nuo siu gyvenamuju strukturu bukles priklauso dideles dalies miestu populiacijos gyvenimo salygos (Miestu ... 1998; Valstybinio ... 2010). Joms kintant i blogaja puse, miestai neisvengiamai susidurs su atsiradusia socialine itampa, kuri palaipsniui gali uzkirsti kelia ekonominio klimato gerejimui (Van Kempen et al. 2006). Nors masines statybos gyvenamuju rajonu architektura kritikuota jau nuo XX a. 8-ojo desimtmecio, Sovietu Sajungoje egzistavusi totaline cenzura suniveliavo architekturiniu detaliu mastelio problemas su erdvines rajonu strukturos ir socialines konstrukcijos mastelio problemomis. Siandien erdvine masines statybos gyvenamuju rajonu struktura turi ne maziau problemu nei patys pastatai. Daznu atveju menkos "modernizmo" architekturos apraiskos ar pastatu energetinis efektyvumas nera esmines problemos. Kompleksiniame Urbanistika ir architektura, 2011, 35(2): 92-103 93 problematikos kontekste kyla poreikis kritiskai ivertinti strukturiniu industrines statybos gyvenamuju kompleksu ir rajonu pokyciu galimybes. Akivaizdu, jog renovacijos objektas turetu tapti nebe pastatas, o visa gyvenamoji aplinka: neidentifikuotos socialines bendruomenes erdves, chaotiska zaliuju plotu sistema, neadekvatus automobiliu stovejimo aiksteliu dydziai ir t. t. (Vysniunas et al. 2010).

Straipsnio autoriu isitikinimu, tokio sudetingo ir kompleksisko uzdavinio atspirties taskas privalo buti paties masines statybos gyvenamuju kompleksu ir rajonu fenomeno istaku studija. Straipsnyje keliamas tikslas--XX a. Lietuvoje vykdytos masines statybos gyvenamuju kompleksu fenomeno masto ir ypatumu palyginamoji analize europiniame industrines statybos kontekste. Sia analize siekiama atsakyti i klausimus: kaip skirtingos politines sistemos paveike skirtinga masines statybos palikima ir kokie urbanistines kokybes pozymiai budingi masines statybos fenomenui. Sis straipsnis yra platesnio tyrimo apie masines statybos gyvenamuju rajonu restrukturizacijos galimybes ir principus dalis, nubrezianti gaires tolesniems tyrimams.

Straipsnyje analizuojamas industrines statybos avangardo valstybiu gyvenamuju rajonu XX a. antrosios puses fenomeno mastas kapitalistines ir socialistines Europos valstybese. Apzvelgiami politiniai, ekonominiu poreikiu bei galimybiu, idejiniai ir kiti reiksmingi kontekstai, leme vienodu ideju ir analogisku konceptu virtima skirtingomis gyvenamosiomis aplinkomis.

Industrines statybos gyvenamieji kompleksai ir rajonai Europos miestuose

Masines statybos gyvenamuju rajonu galima aptikti visoje Europoje. Tai bendras XX a. reiskinys Europos urbanistikoje. Taciau kiekviena salis turejo savita siu "XX a. statybu" scenariju. Ivairiu saliu praktika skyresi ne iskeltais socialiniais ar architekturiniais uzdaviniais, bet siu uzdaviniu igyvendinimo mastu ir apimtimi.

Istorines aplinkybes leme, jog pokaryje (1945--1950) pirmaujancia industriniu statybos technologiju salimi tapo Jungtine Karalyste. Jau nuo industrines revoliucijos laiku, kai Jungtine Karalyste tapo pirmaja (stipriausia) pasaulio ekonomikos salimi, miestai augo, nes gyventojai sparciai tapo pramones darbininkais ir eme keltis i miestus.

Kita salis, tapusi masines gyvenamosios statybos ikona ir pavyzdziu,--Svedija. Is visu Skandinavijos saliu, XX a. kurusiu geroves valstybes, Svedija buvo vienintele salis, islaikiusi neutraliteta Antrajame pasauliniame kare, todel joje eksperimentai gyvenamosios statybos srityje igavo didziausia masta.

Be paminetu Jungtines Karalystes ir Svedijos, savotiskai masine industrine statyba panasiais urbanistiniais principais buvo naudojama daugelyje Europos valstybiu. Taciau ivairios aplinkybes leme, jog nei Prancuzijoje (tai buvo valstybe, kurioje masines statybos gyvenamuju rajonu ideja buvo ideja par exelence), nei Suomijoje, nei Vakaru Vokietijoje si technologija netapo masine (straipsnyje aptariamas tik Prancuzijos pavyzdys).

Jungtine Karalyste

Masines gyvenamosios statybos minties pradzia galima laikyti XIX a. pabaigos nesekminga bandyma chaotiska miestu pletros problema spresti istatymais (1875 m. Visuomenes sveikatos istatymas) ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1957). Tai leme ivairiu ideju, kaip tvarkytis su atsirandanciomis naujomis urbanistinemis problemomis, iskilima. Reiksmingas buvo ir E. Hovardo veikalas Miestas-sodas, kuriame autorius ekonominiais skaiciavimais pagrinde koncepcinio apgyvendinimo modelio, talpinancio 58 tukstancius gyventoju, realuma ir rentabiluma (?????????? 1957). Sis modelis siule decentralizuota miesto pletra, diegtina industriniais metodais. Buvo bandymai igyvendinti miesto-sodo koncepcija (Letchworth Garden city, Welwyn Garden City). Sis modelis tapo sekmingai ispletoto Jungtineje Karalysteje miesto-palydovo prototipu. Taciau Jungtineje Karalysteje egzistavusios stiprios individualiu ir blokuotu gyvenamuju namu statybos tradicijos nuleme, jog XX a. Jungtineje Karalysteje, naujo tipo miestu pletros ir apgyvendinimo teoriju kalveje, nauji tipai ir budai (tokie kaip laisvasis planavimas ir masine industrializuota statyba) neisitvirtino ir netapo dominuojantys.

Vienas stipriausiu impulsu Jungtines Karalystes miestuose prasideti didelio masto naujo tipo gyvenamuju rajonu projektavimui ir statybai buvo Antrojo pasaulinio karo metu fiziskai sugriauti, sunaikinti rajonai ir istisos miestu dalys ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1979). Dar faktiskai karui nepasibaigus prasidejo gyvenamuju rajonu rekonstrukcijos projektavimo darbai. 1944 m. Vyriausybe specialiu istatymu leido savivaldoms ispirkti zeme is privaciu valdytoju pirmaeiliams uzdaviniams igyvendinti. Didiesiems miestams, ypac Londonui, buvo taikomi decentralizuotos pletros principai. Tai leme sparciai didejantis gyventoju kiekis ir siekis siuos gyventojus ikurdinti miestuose-palydovuose salia Londono. Mazesniuose miestuose buvo numatyta pusiau kompaktine pletra, isnaudojant vidinius teritorinius resursus. Tokia pletra leido gyvenamuosius rajonus isdestyti mieste aplink centrinius rajonus kaip erdvines strukturas, atskirtas zaliosiomis zonomis ir sujungtas transportiniais kanalais. Del karo atsiraduD. Dijokiene, P. Dzervus. XX a. masines statybos gyvenamuju k 94 ompleksu fenomenas Lietuvoje ... sios dykros buvo verciamos parkais ir skverais--taip mazinamas bendras uzstatymo intensyvumas. Nauju gyvenamuju rajonu statyba perkeliama toliau nuo centriniu rajonu.

Pokaryje prasidejes miestu-palydovu projektavimas ir statyba neatnese laukto efekto. Didziaja dali siu miestu gyventoju sudare ne didziuju miestu gyventojai, o zmones is aplinkiniu regionu, kurie kraustesi arciau metropoliniu centru. Visgi miestu-palydovu projektavimo ir statybos budai idomus savo urbanistiniais sprendiniais ir apimtimi. Miestu-palydovu projektavimo nevarze esamos miestu strukturos, buvo naudojami zymiai laisvesnio planavimo principai. Be geru komunikaciju, kulturinio ir buitinio aptarnavimo sistemu sukurimo miestuose buvo siekiama vientisos architekturines kompozicijos. Duokle atiduota ir tradiciniam landsaftiniam miestu planavimo pobudziui. Todel ir naujai projektuojamuose miestuose-palydovuose buvo vengiama tiesiu transporto gatviu, statisku erdviniu strukturu.

Pagrindiniai nauju gyvenamuju rajonu projektavimo principai Jungtineje Karalysteje is esmes niekuo nesiskyre nuo visoje Vakaru Europoje naudotu principu. Mikrorajono tipo erdvine struktura, kurios ribos buvo magistralines miesto gatves, ir tapo pagrindiniu masines gyvenamosios statybos Jungtineje Karalysteje strukturiniu vienetu. Mikrorajonai sudare stambesnes gyvenamasias strukturas--gyvenamuosius rajonus. Siems rajonams buvo budingi laisvojo planavimo principai. Jungtineje Karalysteje taip pat pastebimas ir kitur nepropaguotas misraus uzstatymo tipo mikrorajonas, kuri galejo sudaryti ir daugiaauksciai bokstiniai (angl. tower block), ir daugiabuciai (angl. block of flats), ir studijos tipo daugiabuciai namai (angl. maisonette), ir blokuoti gyvenamieji (angl. row houses), ir netgi privatus vienbuciai gyvenamieji namai (angl. villas). Projektuojant daznai budavo ivertinami keli uzstatymo variantai, naudojant skirtingos tipologijos pastatus (Gendinning, Muthesius 1993).

[FIGURE 1 OMITTED]

Jungtineje Karalysteje masines statybos gyvenamieji rajonai miestuose dazniausia suprojektuoti is bokstiniu ir sekcijiniu pastatu. Skirtingu architektu panaudota statiniu auksciu ir tipu ivairove leme, jog Jungtineje Karalysteje isvengta pasikartojancios monotonijos masines statybos gyvenamuju rajonu architekturineje israiskoje. Visgi planiniuose sprendiniuose naudota laikotarpiui budinga erdvine struktura, ignoruojanti privaciu, uzdaru erdviu poreiki. Tai labiausiai nuleme nekokybiska socialini scenariju (1, 2 pav.).

Svedija

Svedija, viena reciausiai apgyvendintu valstybiu Europoje, XX a. tapo viena masines statybos lyderiu. Isskirtini 3 industrine statyba paremtos urbanistines pletros etapai:

1. Apie 1965 m. prasidejes pavieniu gyvenamuju aukstybiniu pastatu ar statiniu grupiu, kompleksu statybos bumas. Pabreztina auksta statiniu projektu ir statybos kokybe, net ir XXI a. pradzioje sie statiniai vis dar populiarus. Daugiausia si buma leme valstybes vykdoma geroves valstybes statybos politika. Sis gyvenamuju namu statybos etapas neUrbanistika ir architektura, 2011, 35(2): 92-103 95 buvo masinis ir netapo kanoniniu uzstatymo principu susiformavimo pagrindu.

[FIGURE 2 OMITTED]

2. Istisu miestu rajonu, priemiesciu statybos bumas. Sis etapas skaiciuojamas nuo tada, kai buvo pastatytas Valingby (vienas zymiausiu XX a. suprojektuotu ir pastatytu gyvenamuju rajonu Svedijoje, tapo prototipu kitiems masines statybos gyvenamiesiems rajonams, pastatytiems 1965-1974 m.). Siu rajonu isskirtinumas buvo industriniais metodais paruostu statybiniu daliu masinis naudojimas statyboje. Istobulinami laisvojo uzstatymo principai: linijiniai namai statomi laisvai erdveje, pagal poreiki pasukant juos 90 laipsniu kampu, paliekant atviras erdves, kuriomis lengvai galima patekti i siu strukturu vidines erdves. Taciau ir sios plano naujoves absoliuciai nepasalino misraus uzstatymo ir aukstingumo tipo bei privacios zemes nuosavybes is vientiso gyvenamojo rajono.

3. Atskiru pastatu, besiskirianciu auksciu, funkcija (gyvenamieji namai, viesbuciai, biurai ir t. t.), vieta mieste (centre, centro prieigose, periferijoje) ir nuosavybe (privacios korporacijos, privaciu ar valstybiniu gyvenamuju namu statymo kompanijos) statymo etapas. Siame statybos etape valstybe vykde tiktai minimalia intervencija i planavimo procesa (Sweden ... 2004).

[FIGURE 3 OMITTED]

Nauju statybu "modernumas" buvo suprantamas kaip senuju kvartalu nugriovimas ir pakeitimas naujaisiais. Sio scenarijaus igyvendinimo atsakomybe tenka socialdemokratu partijai bei Svedijos architektams ir urbanistams, besizavejusiems Le Corbusier, W. Gropius'o ir apskritai CIAM'o propaguotomis idejomis (Sweden ... 2004).

Ankstyvaisiais 5-ojo desimtmecio metais nauju generaliniu planu Stokholmo ateitis pasiulyta Stokholmo priemiesciuose naudoti uzstatyma, kurio 75 % sudarytu vienbuciai ir blokuoti namai, 10 000 zmoniu apgyvendinti. Po septyneriu metu priemiescio modelis buvo pakeistas i 16 500 gyventoju turincia sistema, kurioje daugiabuciai sudarytu jau 66 % viso uzstatymo. Tuomet jau igyvendintame V?lingby tik 10 % gyvenamuju pastatu buvo vienbuciai (Sweden ... 2004). XX a. viduryje salies masineje statyboje nusistovi "svediskasis" gyvenamuju namu statybos modelis: aukstuminiai gyvenamieji statiniai vidutinio dydzio miestuose ir aukstos kokybes gyvenimo salygos.

1965-1974 m. Svedijos vyriausybe vykde Milijono programa (sved. Miljonprogrammet). Per 10 metu buvo uzsibrezta pastatyti 1 milijona nauju bustu--100 tukstanciu kasmet, kiek maziau akcentuojama tai, jog didele sios programos dalis buvo igyvendinta ir griaunant esancius nemodernizuotus kvartalus netgi miestu centruose. Naujiems gyvenamiesiems rajonams, statomiems igyvendinant programa, etalonu buvo Vallingby ir Arsta gyvenamieji rajonai (3 pav.). Daugelis ideju, pritaikytu siuose rajonuose, buvo dauginamos. Pagal sia programa daugiau nei 25 miestuose ir ju priemiesciuose buvo igyvendinti per puse simto masines gyvenamosios statybos rajonu projektu (4, 5 pav.).

Apie 8-aji desimtmeti Svedijoje isivyrauja nauja tendencija--gyventojai statosi privacius namus--vilas. Milijono programos metu igyvendinti gyvenamieji rajonai, neziurint pakankamai aukstos erdvines ir statybines kokybes, palaipsniui praranda savo patraukluma (Large ... 2003).

[FIGURE 4 OMITTED]

Prancuzija

Prancuzijoje karo apgadintu miestu rekonstrukcijos ir nauju miestu rajonu projektavimui didele itaka dare Atenu chartijos postulatai (Le Corbusier 1973), jais remiantis budavo sudaromi masiniai planai (pranc. plans-masse). Taciau sioje chartijoje deklaruojami urbanistinio projektavimo principai, paremti miesto strukturos skaidymu pagal funkcijas (gyvenimas, darbas, poilsis ir judejimas tarp ju), negalejo pateikti aiskiu veiksmu algoritmo fragmentiskai karo metu suniokotoms susiklosciusioms miestu teritorijoms. Gyvenamuju rajonu statyba taip pat veike ir privati zemes nuosavybe miestu ribose.

Labiausiai nuo karo nukenteje Normandijos miestai (siaures Prancuzija) tapo pagrindiniu miestu rekonstrukcijos arealu. XX a. viduryje miestu rekonstrukcijos metu pradejo rastis prieskario ir moderniuju pokario urbanistiniu ideju. Siekiant gyvenamosios statybos rajonu miestuose tobulinimo, suformuojamas "prancuziskasis" gyvenamuju rajonu strukturinis vienetas -didelis gyvenamasis masyvas habitat (mikrorajonas). Veliau juos imta vadinti dideliais ansambliais (pranc. grandes ensambles) (???????? et al. 1981). Tokie ansambliaimikrorajonai buvo pastatyti Strasbure, Mobeze, Marselyje, Bobinji, Pantene. Paprastai tai budavo naujos, savarankiskos miestu strukturos dalys, kuriamos toliau nuo centriniu rajonu. Specialiai kurtas naujosios architekturos "saleliu" ivaizdis.

[FIGURE 5 OMITTED]

Dideliuose ansambliuose specialiai buvo naudojami skirtingu tipu, auksciu, turiu statiniai. Autoriniai architektu projektai, imantrios erdvines konstrukcijos leme tokiu ansambliu vientisuma, o kartu ir isskirtinuma analogu kontekste. Naujuose gyvenamuosiuose kompleksuose architektai tradicine kiemo erdve pakeite vidine kompleksu erdve, kuri tapo tarsi atviru vestibiuliu --pesciuju gatvele. Erdves konstravimo poziuriu toks progresyvus suvokimas leido sukurti nesikartojanciu ir patraukliu humanisku erdviu vidines sistemas, sujungiancias gyvenamojo komplekso pastatus, ir siekiamo komuninio gyvenimo ivaizdi.

1960-1970 m. Prancuzijos urbanistiniuose sprendiniuose jauciamos bendros europines architekturines tendencijos, pleciamos miestu strukturos visomis trimis dimensijomis: isnaudojami pozemiai; gyvenamuosiuose rajonuose stengiamasi atskirti transporto ir pesciuju lygmenis; kuriamos megastrukturos--pastataimiestai ir grupes tokiu pastatu. Tokioms strukturoms formuoti pasitelkiama industrine statybos pramone. Taciau tuo paciu metu suvokiama, jog gigantiskos urbanistines strukturos nutolsta nuo humanisko mastelio. Todel formuojamos "humanizuotos zonos". Projektuotojai stengiasi sukurti naujo tipo individualizuotus kvartalus, rajonus, naujus miestus. Demesys buvo kreipiamas ir i projektu pasekmes--projektuojant aukstybiniu pastatu kompleksus tiriamas ju poveikis miestu siluetams (???????? et al. 1981).

Paryzius, kaip ir daugelis didziuju Europos sostiniu, XX a. patyre smarku demografini augima. 1965 m. buvo patvirtinta miesto pletros koncepcija Paryziaus rajono rekonstrukcijos ir pletros generaline schema. Pasirinktas decentralizuojantis aglomeracija pletros modelis. Miestai-palydovai kuriami tesiant urbanistines asis dvieju pobudziu kryptimis. Buvo numatyti penki nauji miestai: salies siaureje Sergy Pontoise ir Marn la Valle bei pietuose--Melun, Evry, Saint Quentin en Yvelines. Buvo numatoma, jog XX a. pabaigoje sie penki miestai-palydovai tures po 300-500 tukstancius gyventoju.

Besiplecianciose Paryziaus ribose, priemiesciuose kuriami nauji gyvenamieji rajonai, naudojama industrializuota statybos pramone. Dauguma siu rajonu tampa manieringomis erdvinemis strukturomis, integraliomis miesto urbanistines strukturos dalimis. Aukstas meninis siu urbanistiniu kompleksu lygis, masiskas progresyviu ideju naudojimas ir igyvendinimas (tokiu kaip pagrindiniu erdviu kanalo sukonstravimas kuriant pesciuju esplanadas) padare siuos rajonus (Defance, Creteil) sunkiai identifikuojamus kaip masines statybos produkcija ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1979). Juolab kad juos formuojant, didele reiksme turejo ir nuostata apie monofunkcio rajono neatitikti "modernaus" gyvenimo reikmems.

[FIGURE 6 OMITTED]

[FIGURE 7 OMITTED]

Nuo XX a. vidurio Prancuzijoje suformuojamos salies miestu pletros nuostatos. Jos turejo kelis principinius punktus: kiekybinis poreikis, statybos industrializavimas, "atvirojo tipo" urbanizacija (???????? et al. 1981). Remiantis siomis nuostatomis didieji ansambliai buvo pastatyti Lilyje, Lione, Marselyje, Ture, Strasbure, Bordo ir kituose miestuose. Siuos ansamblius vienija erdvinio karkaso konstravimo principai bei industriniais metodais gamintos surenkamos, monolitines statybines detales. Taciau visu siu rajonu individualumas neleidzia ju suniveliuoti iki bendro vardiklio, kuris XXI a. de facto lemia neigiama poziuri i tokius masines gyvenamosios statybos rajonus (6, 7 pav.).

Industrines statybos gyvenamuju rajonu formavimo principai ir aplinkybes Sovietu Sajungoje

Sovietu Sajungoje idejiniame masinio apgyvendinimo koncepciju lygmenyje rungesi urbanizacijos ir disurbanizacijos idejos. Abieju suburbanizacijos (suburbanizacija --urbanistiniu funkciju sklidimas i priemiescius) stovyklu idejoms nebuvo lemta buti igyvendintoms. Eksperimentavima nutrauke Stalino valdymo laikotarpis --salis neitiketinu mastu militarizavosi, tam isnaudodama visus finansinius resursus ir gamtinius isteklius. Tik XX a. 6 desimtmetyje naujajam Sovietu Sajungos lyderiui N. Chrusciovui panaikinus stalinistinio rezimo suvarzymus Maskvos universiteto intelektualu grupe, vadovaujama Aleksejaus Gutnovo, tese prieskaryje sustabdytus idejinius eksperimentus ir isleido veikala Idealus komunistinis miestas (Scott 2009). Teoriniame lygmenyje, ieskant Sovietu Sajungos urbanistiniu masines statybos gyvenamuju rajonu bei nauju augancio miesto daliu koncepciju, buvo eksperimentuojama miesto-sodo (angl. garden city), linijinio miesto (angl. linear city), superkomunu (angl. supercommune), mobiliu ateities miestu (angl. mobile cities of the future) modeliais.

Sovietu Sajungoje isplites gyvenamasis kompleksas (mikrorajonas) buvo konstruojamas pagal tam tikra logika, kurioje atsispindejo kai kurie urbanizacijos bei disurbanizacijos ideju salininku siulymai. Tiesa, panaudoti sprendimai nebuvo isvystyti taip radikaliai, kaip siule minetos teorijos. Be to, Sovietu Sajungos ekonominis potencialas niekada nesugebejo patenkinti milziniskos salies urbanizacijos poreikiu.

1950 m. Sovietu Sajungos CK iskelus gyvenamuju namu gamybos industrializavimo ir masinio taikymo statyboje ideja, prasidejo aktyvus tinkamu modeliu ieskojimo periodas. XX a. viduryje pagrindinis menesinis architekturos reikalu zurnalas publikavo daug straipsniu, nagrinejanciu ivairius klausimus, susijusius su masine daugiabuciu statyba, keletas ju: Svarbus tipinio projektavimo uzdaviniai [[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1954); Tipiniu projektu gamyba serijiniu budu [? [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1973); Tipiniu gyvenamuju namu architekturos pagerinimo budai [[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1954) ir kiti. Atmetus ideologini straipsniu patosa, pastebimas aiskus siekis igyvendinti socialistines valdzios isakyma--sukurti naujos statybines metodikos pagrindus nuo urbanistinio (miesto) lygmens iki industriniais budais gaminamu pastatu detaliu. Didelis demesys skirtas uzsienio patirciu gyvenamosios statybos analizei ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1958; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1963; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1979; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] et al. 1981; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1954). Planine ekonomika ir zemes nuosavybes nebuvimas tapo palankia terpe isivyrauti vientisai miestu urbanistines pletros koncepcijai, neziurint i milziniska salies plota, demografinius, kulturinius ir gamtinius regioninius skirtumus. Politinis diktatas, primetes socialistines visuomenes modelio kurima, ir tikrojo ekonominio pajegumo santykis su deklaruojamuoju tapo esminiais dalykais, del kuriu XX a. viduryje sukurtas progresyvus gyvenamuju rajonu (ir apskritai miestu pletros) projektavimo ir statybos modelis, teorineje plotmeje atrodes itikinamas ir kokybiskas, realybeje virto apgailetinos architekturines ir socialines (arba bendrai--urbanistines) kokybes gyvenamaja terpe (Grava 1993). Galiausia XX a. 9-ajame desimtmetyje subyrejus Sovietinei imperijai, atkurus zemes nuosavybes santykiais grista urbanistine sistema, pasirode, jog socialistiniais laisvojo planavimo principais paremti masines statybos gyvenamieji rajonai turi labai miglotas galimybes islikti tokie, kokie jie buvo suprojektuoti (Kosareva, Struyk 1993).

Industrine gyvenamoji statyba Lietuvos miestuose

Nuo XX a. 6-ojo desimtmecio vidurio Lietuvos miestu pletra reguliavo 1954-1955 m. sovietines vyriausybes nutarimai Del priemoniu projektavimui gerinti, statybai industrializuoti ir nesaikingumams salinti bei 1957 m. liepos 31 d. nutarimas Del gyvenamuju namu statybos isvystymo Tarybu Sajungoje (Dremaite 2006).

Daug reiksmes XX a. industrializuotos statybos uzmojams igyvendinti Lietuvoje turejo prof. K. Seselgio (kartu su bendradarbiais) 1958-1960 m. parengta Vieninga apgyvendinimo sistema. Sis regioninio planavimo lygmens dokumentas leme gana tolygu Lietuvos miestu industrializavima, o kartu ir ji lydinti tolygu gyventoju skaiciaus miestuose augima bei nauju gyvenamuju rajonu statyba.

Nauju gyvenamuju rajonu projektavimas Lietuvoje, kaip ir kitose socialistinio bloko salyse, vyko pagal ta pati modeli. Neegzistuojant privaciai zemes nuosavybei, negalejo egzistuoti nevalstybine projektavimo sistema. Gyvenamosios statybos planavimo srityje vyravo direktyvinis valdymo modelis: centrine sajungos valdzia nustatydavo bendrus prioritetus ir ukio vystymo kryptis. Lokalioji valdzia besalygiskai juos vykdydavo, adaptuodama lokalioms salygoms. Lietuvoje (kaip ir kitose sovietinese respublikose) buvo sukurti miestu statybos ir projektavimo institutai, kuriuose buvo intensyviai projektuojami kartotiniai, masinei statybai pritaikyti pastatai ir surenkami ju elementai, taip pat rengiami gyvenamuju rajonu planu bei schemu, mikrorajonu ir atskiru kvartalu-pastatu kompleksu planai (LTSR ... 1967, 1971).

Gyvenamuju rajonu vietos budavo nurodomos miestu generaliniuose planuose. Statybos racionalizavimas ir masinis analogisku statybiniu moduliu naudojimas leme, jog masinems statyboms parinktos vietos, darant kai kurias isimtis, pasizymedavo ypac neisraiskingu reljefu. Taip siekta maksimaliai supaprastinti statybos procesa, unifikuoti statybos metodus, isvengti sudetingu situaciju tiesiant gatves ir t. t. Paciu rajonu projektavimo principai paremti atstumu iki buitines prieziuros ir socialines infrastrukturos objektu islaikymu, maksimalaus numatyto uzstatymo tankio ir intensyvumo siekiamybe, grieztu sanitariniu ir higieniniu normu laikymusi. Architektu saviraiska stabde ne tik pastatu tipu unifikacija, buvo susiduriama su menka architekturine ivairove ir skurdziomis urbanistiniu elementu tarpusavio jungimosi galimybemis.

"Socialistinei visuomenei" kurti buvo svarbios naujos erdves formos. Urbanistiniai kompleksai negalejo formuoti uzdaru kiemu erdviu, kurios galejo priminti tam tikrus privacios erdves, privataus gyvenimo atributus. Laisvojo planavimo principais suformuotuose gyvenamuosiuose rajonuose siektas maksimalus uzstatymo intensyvumas virto gigantisku chaotisku erdviniu sistemu irankiu. Pasiekta teigiama nauju gyvenamuju kompleksu socialine reiksme neatstojo neigiamo estetinio poveikio (Miskinis 1991).

7-ajame XX a. desimtmetyje rengtuose miestu generaliniuose planuose atsirado nauju tendenciju, buvo visiskai atsisakoma miesto pletros, paremtos kompaktiskumo principais. Eme aisketi tendencija formuoti savitus individualios strukturos miestus. Taciau tik keli masines statybos gyvenamieji rajonai buvo Lietuvos urbanistikos tyrinetoju ivertinti palankiai--tai Zirmunai ir Lazdynai Vilniuje bei Kalnieciai Kaune (Miskinis 1991; Vanagas 2003). Kiti didziuju ir vidutinio dydzio miestu gyvenamieji rajonai nesusilauke tokio ivertinimo. A. Miskinis apie kompleksine gyvenamuju rajonu statyba rase: "Atrodytu, kad einant siuo keliu, galetu buti sekmingai isvengiama monotonijos ir miestu naujuju daliu supanasejimo. Taciau kol kas yra kitaip. <...> kartu su gerai ivertintais gyvenamaisiais kompleksais buvo statoma ir nemaza gana pilku bei nepakankamai raiskiu, panasiu ir monotonisku" (Miskinis 1991).

Masines statybos gyvenamuju rajonu, mikrorajonu, gyvenamuju kompleksu ir kvartalu yra visuose Lietuvos miestuose. Ju projektavimo metodika ir statybos budai niekuo nesiskyre nuo didesniuose miestuose igyvendintu analogisku projektu, isskyrus tai, jog projektuose budavo atsizvelgiama i demografinius miestu, miesteliu ir miestelio tipo gyvenvieciu ypatumus. Savotiskai individualus masines gyvenamosios statybos projektai buvo igyvendinti Lietuvos kurortuose Nidoje ir Birstone. Taciau sie keli (pavirsutiniskai unikalus) atvejai nesudaro jokio pagrindo izvelgti kontekstualumo paiesku projektuojant ar tuo labiau statant masines statybos gyvenamuosius rajonus. Straipsnyje pateikiamos sesiu didziuju Lietuvos miestu teritoriju administraciniu ribu schemos su pazymetais industrines gyvenamosios statybos kompleksais ir rajonais (8 pav.). Siu urbanistiniu strukturu uzimamos teritorijos palyginimas su miesto administraciniu plotu bei urbanizuotu plotu isryskina reiskinio masta (zr. lentele).

Lietuvoje gyvenamuju rajonu projektavimo sektoriuje dirbusiu architektu ir urbanistu saviraiska buvo maksimaliai suvarzyta statybu pramones poreikiu, paremtu politinemis direktyvomis, tenkinimu. Vietiniai projektuotojai galejo naudotis labai ribotais gaminiu katalogais. Architekturines ir urbanistines variacijos buvo suvarzytos grieztais higieniniu normatyvu reikalavimais, transporto infrastrukturos tipiniais sprendiniais ir kt. Vakaru Europos salyse XX a. moderniaja statyba akivaizdziai lydi gyvenamosios aplinkos gerinimas--nauju erdviu tipu paieskos (pesciuju esplanados, vidines kvartalu erdves, gamtines aplinkos naudojimas). Taip pat beveik kiekvienu atveju Vakaru Europoje pastatu kompleksas buvo individualus autorinis architektu kurinys. Sie kompleksai nesiniveliuoja tarpusavyje, nesudaro kritines mases gyvenamosiose miestu dalyse. Nors kaip ir Sovietu Sajungoje buvo siekiama naujos kokybes higieniniu salygu, vykdomos socialines apgyvendinimo programos.

[FIGURE 8 OMITTED]

Priklausomybe Sovietinei imperijai leme, jog Lietuvoje, projektuojant masines statybos gyvenamuosius rajonus, optimizavimas ir racionalizavimas tapo svarbiausiais uzdaviniais. Galutinis rezultatas budavo toks, kad atsirasdavo statybiniu technologiju kokybes, projektu igyvendinimo kompleksiskumo ir gyvenamosios aplinkos geroves sutvarkymo akivaizdziu skirtumu.

Siandien masines statybos gyvenamuju rajonu bukle yra sudetingai pamatuojama. Priklausomai nuo galimos analizes aspekto ir nagrinejamo (-u) konteksto (-u) galima gauti labai nevienareiksmius rodiklius. Ir nors masines statybos gyvenamieji rajonai uzima nedidele dabartiniu miestu administraciniu ribu teritoriju dali (~4-7 %), tai visiskai neatspindi Lietuvos miestu urbanistiniu ir socialiniu aktualiju bei problemu masto pasiskirstymo miestuose: masines statybos gyvenamuosiuose rajonuose gyvena apie 60 % visu miestu gyventoju (Bardauskiene 2007), o didziuosiuose miestuose sis procentas siekia 80 % (Valstybinio ... 2010).

Isvados

1. Nors ivairiu Europos valstybiu XX a. industrializuotos masines statybos gyvenamuju kompleksu ir rajonu koncepcinis pamatas yra kaimynystes vieneto ir miesto-sodo ideja, fizines, ekonomines ir socialines siu strukturu aplinkos skirtumai siandien akivaizdus. Skirtumus nuleme ekonominiai ir demografiniai kontekstai tapo vykdytos politikos pasekmemis. Vakaru Europoje masines gyvenamosios statybos aktualumas neatskiriamas nuo demokratiniu valstybiu valdymo modeliu, kuriuose dideli vaidmeni atliko laisvosios rinkos ekonomika, jos ciklai, gyventoju mobilumas, industrijos vystymasis ir virsmas i globalios rinkos poreikius atitinkancia gamyba, aiskus zemes nuosavybes santykiai. Visa tai turejo itakos demokratiskose valstybese vykdytoms lankscioms socialinems programoms, kuriu viena is svarbiausiu daliu--gyventojus aprupinti socialiniu bustu. Besikeiciantys visuomeniniai poreikiai eliminavo aprupinimo bustu iranki--surenkamaja statyba--kaip nebeatitinkancia laikotarpio poreikiu, sunkiai pertvarkoma ir nerentabilia koncepcija. Socialistiniame bloke vykdyta visa apimanti socialistines santvarkos statybos politika eliminavo laisvosios rinkos elementus, zemes nuosavybe, susiklosciusias socialines strukturas. Sukurta nauja gyvenamoji aplinka--laisvo planavimo masines statybos gyvenamasis kompleksas -tapo vieninteliu imanomu gyvenimo konceptu, is esmes nepakitusiu puse amziaus, niekaip nereaguojanciu i pasaulines ekonomikos ciklus, visuomeninius poreikius, pramones pokycius ir t. t. Dar daugiau--gyvenamuosiuose rajonuose norma tapo poreikiu neatitinkantys faktiniai sprendiniai, prasta statybine kokybe, nesaugi ir nehumaniska aplinka.

2. Urbanistine kokybe paprastai matuojama pagal erdvinio karkaso ir uzstatymo morfologijos aiskuma, funkcine atitikti socialiniams poreikiams, visumos darna ir susisiekimo sistemos efektyvuma. Masines statybos gyvenamuju rajonu, ypac Rytu Europoje, erdvine, morfologines, funkcines ir socialines strukturos kokybe yra labai prasta. Tai reiskia, jog strukturines permainos, keiciantis visuomeniniams poreikiams, yra neisvengiamos. Vadinasi, vidinese miestu teritorijose esanciu urbanistiniu strukturu, kuriu pagrindiniai identifikacijos pozymiai yra kompleksiskumas ir baigtumas, kokybe identifikuotina pagal urbanistines strukturos kitimo galimybiu lygi, bet ne pagal subjektyviai nustatomus rodiklius, tokius kaip tariama menine kokybe: architekturines formos, spalviniai pastatu fasadu sprendimai, atskiri dekoro elementai ir kiti, su erdvine bei socialine rajono struktura nieko bendro neturintys aspektai.

3. Lietuvoje gyvenamoji statyba XX a. antrojoje puseje tapo masiniu reiskiniu. Sis fenomenas paliko rysku ir nevienareiksmi pedsaka Lietuvos miestu strukturose. Esmine reiksme masines statybos gyvenamuju rajonu kokybei (ypac lyginant su Vakaru Europa) Lietuvoje turejo deklaruojamu tikslu ir realiu projektavimo bei statybos salygu ir galimybiu neatitikimas. Industrines statybos gyvenamieji rajonai kelia daug restrukturizavimo galimybiu klausimu, yra akivaizdziai ardomi erdvines mutacijos procesu, taciau vis dar nera pagrindiniu urbanistiniu analiziu epicentre. Ta rodo absoliutus masines statybos gyvenamuju rajonu restrukturizavimo koncepciju ignoravimas miestu planavimo lygmenyse. Siu kompleksu problematikos identifikavima ir koncepciniu modeliu sukurima apsunkina dirbtinai padidinamos administracines rajonu ribos, naujas perkomponavimas sujungiant su svetimomis siems rajonams urbanistinemis strukturomis.

4. Lietuvos miestuose per 20 nepriklausomybes metu isivyravusi dispersine pletra, vangiai reguliuojamas spartus priemiesciu augimas, miestu kaip monocentriniu strukturu stiprejimas is esmes aplenke masines statybos gyvenamuosius rajonus. Sie ra jonai daugelyje atveju is miestu paribiu tapo neintegraliomis miestu vidiniu strukturu dalimis. Sios dalys buvo apeitos sprendziant butino miesto strukturinio atsinaujinimo ir busto fondo didinimo klausimus. Palaipsniui sios miestu dalys virsta labiausiai nudevetomis teritorijomis, turinciomis sudetingiausius galimos rekonstrukcijos scenarijus. Keliu masines statybos gyvenamuju rajonu ivertinimas aukstais buvusios Sovietu Sajungos apdovanojimais ir Lietuvos urbanistikos tyrinetoju pripazinimas, jog siuose gyvenamuosiuose rajonuose galima aptikti tik Vakaru Europoje igyvendintu masines statybos urbanistiniu sprendiniu "atgarsius", parodo tikraja siu Lietuvos miestu daliu kokybe. Ji kai kuriais atvejais pranasesne nei Sovietu Sajungoje masiskai ivykdytu analogisku projektu, taciau ne is tolo neprilygo Vakaru Europoje pasiektai kokybei.

Iteikta 2011-02-15

doi: 10.3846/tpa.2011.11

Literatura

Bardauskiene, D. 2007. Miesto bendrasis planas ir ekspertiniai vertinimai, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 31(3): 119-130.

Charter of European Cities & Towns Towards Sustainability. 1994. Aalborg [interaktyvus], [ziureta 2011-02-02]. Prieiga per interneta: <http://sustainable-cities.eu/upload/pdf_files/ac_english.pdf>. Large Housing Estates in Sweden. Overview of developments and problems in Jonkoing and Stockholm. 2003. Andersson, R.; Molina, I. (Eds.). Utrecht: Utrecht University. 120 p.

Dremaite, M. 2006. Pigiau, daugiau, greiciau. Masine gyvenamoji statyba ir modernizavimo kanonai, Naujasis zidinys--Aidai, 8: 321-328.

Europos urbanistikos chartija. 1993. Strasburas: Europos taryba. 112 p.

Gendinning, M.; Muthesius, S. 1993. TOWER BLOCK: Modern Public Housing in England, Scotland, Wales and Northern Ireland. London: Yale University Press. 420 p.

Grava, S. 1993. The Urban Heritage of Soviet Regime The Case of Riga, Latvia, Journal of the American Planning Association 59: 1, 9--30. doi:10.1080/01944369308975842

Kosareva, N.; Struyk, R. 1993. Housing Privatization in the Russian Federation, Housing Policy Debate 4(1): 81-100. Large Housing Estates in Sweden. Overview of developments and problems in J?k?ing and Stockholm. 2003. Andersson, R.; Molina, I. (Eds.). Utrecht: Utrecht University. 120 p.

Le Corbusier. 1973. The Athens Charter. New York: Grossman.

LEIPZIG CHARTER on Sustainable European Cities. 2007. Leipzig [interaktyvus], [ziureta 2011-02-02]. Prieiga per interneta: <http://www.eu2007.de/en/News/download_docs/Mai/0524- AN/075DokumentLeipzigCharta.pdf>.

LTSR MT Valstybinis statybos reikalu komitetas, Miestu statybos projektavimo institutas, Respublikinis skyrius. 1967. Lietuvos TSR miestu kvartalu ir mikrorajonu isplanavimouzstatymo projektu rinkinys. Vilnius.

LTSR MT Valstybinis statybos reikalu komitetas, Miestu statybos projektavimo institutas, Respublikinis I skyrius. 1971. Lietuvos TSR miestu kvartalu ir mikrorajonu isplanavimo ir uzstatymo projektu rinkinys. II tomas, 1967--1971 m. projektai. Vilnius.

Miestu atnaujinimo ir gyvenamojo fondo modernizavimo politikos igyvendinimo strategijos. 1998. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Europos ekonomine komisija. Vilnius. 47 p.

Miskinis, A. 1991. Lietuvos urbanistika: istorija, dabartis, ateitis. Vilnius: Mintis.

Scott, S. W. M. 2009. The ideal soviet suburb: social change trough urban design, in Panorama [interaktyvus], [ziureta 2010 m. gruodzio 2 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.design.upenn.edu/files/Panorama09_14_SovietSuburb_Scott.pdf>.

Sweden: High-rise housing for a low-density country. 2004. Turkington, R.; van Kempen, R. and Wassenberg, E. (Eds.). High-rise housing in Europe: current trends and future prospects Delft: Delft University press (Housing and Urban Policy Studies 28), 31-48.

Tiskus, G. 2007. Urbanistines pletros valstybinio valdymo problemos: I Urbanistinio forumo pranesimu rinkinys. Vilnius.

Vanagas, J. 2003. Miesto teorija. Vilnius: VDA leidykla.

Van Kempen, R.; Murie, A.; Knorr-Siedow, T.; Tosic, I. 2006. Regenerating large housing estates in Europe: A guide to better practice. Utrecht: Utrecht University. Valstybinio audito ataskaita. Daugiabuciu namu atnaujinimas (modernizavimas). 2010. Lietuvos Respublikos Valstybes kontrole. 49 p.

Vysniunas, A.; Dzervus, P.; Cirtautas, M. 2010. Gyvenamuju rajonu ir pastatu renovacijos metodiniu principu ir kriteriju sistema. Problemos sprendimo algoritmas. Aplinkos atnaujinimo programa. UAML Oficialus atsakymas/pasiulymas LAR ir LAS.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1979. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] II. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.].

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1957. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1958. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1954. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] CCCP 8: 6-9.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1973. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 112 c.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1963. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1954. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] CCCP 8: 1-2.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1981. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 303 c.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1979. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] CCCP 2: 41-45.

DALIA DIJOKIENE

Doctor of the Humanities (architecture), Assoc.Prof., Dept of Urban Design, Vilnius Gediminas Technical University, Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lithuania. E-mail: dijokai@takas.lt.

Research interests: urban nuances of town spatial expansion beyond the old town's borders. Conferences: reports at 5 international and 6 national conferences. Teaching: lectures of architectural and urban design. Projects: author or co-author of more than 30 projects of architectural design and planning.

PETRAS DZERVUS

PhD student, assistant, Dept of Urban Design, Vilnius Gediminas Technical University, Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lithuania. E-mail: p.dzervus@gmail.com.

Research interests: urbanism, spatial layout structure of towns and districts, renovation of living and public space in urban structures. Projects: author or co-author of master plans and detailed plans, individual housing design.

Dalia Dijokiene (1), Petras Dzervus (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Urbanistikos katedra, Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) dijokai@takas.lt; (2) p.dzervus@gmail.com
Lentele. Industrines gyvenamosios statybos mastas Lietuvos miestuose

Table. Scale of industrialized construction in Lithuanian cities and
towns

Miestas           Administracinis           Urbanizuotos
                                             teritorijos
              plotas ([km.sup.2])    plotas ([km.sup.2])
                                          (% viso ploto)

Vilnius                       401           130 (32,4 %)
Kaunas                        157          83,5 (53,2 %)
Klaipeda                       98          36,3 (37,1 %)
Siauliai                       81          40,8 (50,4 %)
Panevezys                      52          27,2 (52,4 %)
Alytus                         48          15,6 (32,5 %)

Miestas          Masines statybos       Centrinis miesto
              plotas ([km.sup.2])                rajonas
            (% urbanizuoto ploto)           ([km.sup.2])
                           ploto)

Vilnius             20,9 (16,1 %)                   7,94
Kaunas              11,9 (14,2 %)                   2,52
Klaipeda             8,4 (23,2 %)                   2,83
Siauliai              3,9 (9,5 %)                   2,59
Panevezys            3,9 (14,4 %)                   2,05
Alytus               2,8 (17,7 %)                   0,65
COPYRIGHT 2011 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2011 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Dijokiene, Dalia; Dzervus, Petras
Publication:Town Planning and Architecture
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2011
Words:4799
Previous Article:Phenotype and genotype of sustainable building architecture/Darnios pastatu architekturos genotipas ir fenotipas.
Next Article:Remembering in the city: characterising urban change/Miesto atmintis: urbanistiniu pokyciu aspektai.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters