Printer Friendly

Tekle seselgiene (1925-1982): aspects of creative work in landscape architekture/ Tekles seselgienes (1925-1982) kurybos krastovaizdzio architekturoje aspektai.

Ivadas

Kaip auginant miesta susiduria ir daznai oponuoja dvi materijos --minkstoji (gyvoji) gamtine ir kietoji--statybine, o darnus ju abieju santykis uztikrina miesto harmonija, taip ir dvieju asmenybiu--Kazimiero Seselgio ir Tekles Seselgienes, destytojo ir studentes, vyro ir zmonos, o svarbiausia dvieju kolegu--kuryba, menine minties raiska yra nepaprastai idomi ir svarbi mastant apie dabartini miesto kietuju strukturu ir krastovaizdzio architekturos santyki. Sio straipsnio autore daugiau domino architektes Tekles Seselgienes kurybinis kelias ir jos indelis i Lietuvos krastovaizdzio architektura.

Straipsniu siekiama per asmenybes veikla, charakterio savybes, bendradarbiavima, issilavinima atskleisti profesines veiklos ypatybes, epochos konteksta, ziniu ir profesiniu igudziu svarba kuriant krastovaizdzio architekturos objektus. Profesine dvieju kureju veikla neabejotinai turejo salycio tasku, intelektines sinergijos ir kurybines tarpusavio itakos.

Temos nagrinejimo metodas--amzininku prisiminimu, faktines informacijos ir laikotarpiui budingu profesiniu analogu sugretinimas ir apibendrinimas, atsizvelgiant i dabartine urbanistine samprata ir sukurtu krastovaizdzio kuriniu isliekamaja verte bei puoselejimo galimybes.

Autore dekoja sunums Kazimierui ir Algimantui Seselgiams uz malonu mamos archyvo, fotografiju albumu ir architektes kurybos artefaktu atskleidima ir bendradar biavima, rengiant pranesima konferencijoje (2013) ir si straipsni. Daugelis straipsnio iliustraciju yra is Seselgiu seimos archyvu (SSA).

Asmenybes biografijos bruozai ir profesine raida

Tekle Seselgiene gime 1925 m. spalio 5 d. Lyduvenuose (Raseiniu r.) Cerneckiu seimoje (1 pav.). Veliau gyveno ir mokesi Siauliuose.

Seimos nariai pasakoja Tekle buvus labai smalsia ir reiklia aplinkos groziui bei estetikai. Tekles tevelis buvo issilavines zmogus, gelezinkelio specialistas. Galima speti, kad polinkis i architektura ir pagarba krastovaizdziui galejo susiformuoti dar pacioje vaikysteje, gyvenant salia vieno ispudingiausiu Lietuvos technikos paminklu--Lyduvenu gelezinkelio tilto, graksciai iskylancio virs Dubysos slenio. Su Tekle Seselgiene kartu dirbe ar kitaip susije amzininkai ja apibudina kaip labai komunikabilu, draugiska, atvira ir tiesu zmogu. Visi pripazista ja turejus puiku humoro jausma bei ryskia menininkes tapytojos ir piesejos gyslele.

Pasirinkusi architektes profesija, T. Seselgiene 1946-1950 m. studijavo Vytauto Didziojo universitete Kaune, iki pat universiteto uzdarymo. Nuo 1950 m. mokslus tese Kauno politechnikos institute. Sio instituto Gyvenvieciu planavimo ir tvarkymo katedroje, kuriai vadovavo Kazys Seselgis (1915-1998), buvo destoma gyvenvieciu zeldinimo disciplina. Destytojais dirbo Mecys Kleinas (1912-2007), Marija Lukaitiene (1903-1975) ir kiti. Senosios kartos destytojai tese geriausias, dar iki Antrojo pasaulinio karo puoseletas architekturos ir gyvenvieciu planavimo destymo tradicijas. Seimos archyvuose issaugoti Tekles studiju laiku piesiniai, akvareles ir projektai byloja apie aukstus ir preciziskus reikalavimus mokantis atlikimo techniku, formos ir spalvos pojucio. Piesimo ir akvareles darbai, skirti kompozicijos, erdves ir turiu pojuciui ugdyti (3-5 pav.). Nors nedideli, bet idomus medziu laju formu analizes darbeliai, kurie atskleidzia augalu pazinimo destymo metodika (6 pav.). Idomu tai, kad studentes statiniu projektuose (7, 8 pav.) visada pateikiami zeldiniu motyvai. Zeldinys, zeldiniai buvo svarbus urbanistines ir architekturines aplinkumos sandas, elementas. Jaunieji specialistai buvo mokomi nuosekliai suvokti aplinka ir savo darbo objekta, jo konteksta.

Krastovaizdzio architekto profesijos kontekstas ir pozicijos

T. Seselgienes profesine veikla sutapo su miestu ir kitu gyvenvieciu tvarkymo ir pletros proverziu Lietuvoje, krastovaizdzio architekto profesijos poreikio ir poziciju stiprejimu. Rajoninio planavimo darbai, kuriuos dirbo K. Seselgis su kolegomis, teike impulsa naujiems darbams krastovaizdzio tvarkymo, krastovaizdzio architekturos, krastotvarkos (nors toks terminas tada dar nevartotas) srityse. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje pagal SSRS galiojancius istatymus zeldynu tvarkyma kuravo ivairios zinybos. Miestu zeldiniai ir zeldynai pirmiausia buvo komunalinio ukio padaliniu rupestis. Miestu vykdomosios valdzios komitetuose buvo steigiamos ne tik vyriausiojo architekto, bet ir krastovaizdzio (landsafto) architekto pareigybes. Direktyvinio ir komandinio administravimo sistema suvoke ir diege urbanistinius bei zeldinimo, krastovaizdzio architekturos sprendinius per Statybos ir architekturos reikalu komiteto veiklos prizme. Tuometes direktyvos buvo paremtos specialistu ir mokslininku rekomendacijomis.

Kaip teigiama leidinyje "Lietuvos krastovaizdzio architektu darbai" (Pilkauskas 2007), 1959 m. Lietuvos statybos ir architekturos reikalu komitete ikurtas Miestu ir gyvenvieciu apzeldinimo skyrius, kuriam ilgus metus vadovavo Algirdas Naujokaitis (1922-2005). Jo iniciatyva buvo isteigta krastovaizdzio architekturos padaliniu. Zemetvarkos projektavimo institute Vilniuje buvo isteigtas Zeldynu projektavimo skyrius, kuriame rengti kaimo gyvenvieciu tvarkymo projektai. Jam vadovavo Alfonsas Kiskis (1910-1994), dirbo Ruta Kiske (1931-2000), Alvydas Mituzas, Romualdas Survila, Vida Vaitiekuniene, Gene Prakapaite, Arunas Mockaitis ir kiti. Lietuvos statybos ir architekturos mokslinio tyrimo institute Kaune dirbta krastovaizdzio planavimo srityje, suplanuoti Kursiu nerijos, Aukstaitijos ir kiti nacionaliniai parkai (vadovas Vladas Stauskas, dirbo Giedrius Daniulaitis (1938-2003), Povilas Kavaliauskas, Liucijus Dringelis ir kiti). Pramones imoniu tvarkymo teorija kure ir projektus renge Sajunginio technines estetikos mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialo specialistai Konstantinas Jakovlevas-Mateckis (vadovas), Leonas Cibiras, Ona Skaisgiryte, Laima Daskiene, Algimantas Bacevicius ir kiti. Senuju parku atkurimo projektus renge Paminklu konservavimo (restauravimo) instituto Sodybu skyriaus specialistai Dainora Juchneviciute, Evaldas Navys (vadovas), Algis Knyva, Zivile Macioniene, Rasa Vasiliauskiene, Elena BrunzaiteBaltrus, Leonas Cibiras, Kestutis Labanauskas ir kiti. Miestu zeldynu projektavimo darbus vykde Miestu statybos projektavimo instituto Vilniuje Zeldynu projektavimo grupe: Valentina Simukonyte (vadove), Augis Gucas, Regimantas Pilkauskas, Vytautas Dockus, Vaidas Seibokas ir kiti (Pilkauskas 2007).

1962 m. Komunalinio ukio projektavimo institute Kaune buvo isteigta Zeldynu projektavimo grupe, kuriai vadovavo Tekle Seselgiene. Sioje grupeje T. Seselgiene parenge daug miesto parku ir skveru projektu, dirbo ir kaimo vietovese. Ji puikiai jaute tiek miestovaizdi, tiek gamtiska krastovaizdi (9, 10 pav.). Literaturoje (Tauras 1989; Januskevicius 2004) minimi arch. T. Seselgienes rengti Kauno Azuolyno parko ir Senuju kapiniu parko, Palangos parko tvarkymo projektai, Marijampoles Pasesupio parko projektas. Krastovaizdzio architekte T. Seselgiene projektavo parkus ir kaimo gyvenvietese--Bridu (Siauliu r.), Skaistgirio (Joniskio r.) ir kitose (Tauras 1989). Daugelis ju ir siandien yra svarbus kaip gyvenvieciu rekreaciniai ir kulturiniai objektai.

Lietuvos krastovaizdzio architekto profesijos proverzis atitiko ir is esmes atkartojo tarptautini konteksta.

1948 m. Kembridze (D. Britanija) buvo ikurta Tarptautine krastovaizdzio architektu sajunga (International Federation of Landscape Architects, IFLA), veliau (1970) tapusi asocijuota Jungtiniu Tautu svietimo, mokslo ir kulturos organizacijos, UNESCO strukturos dalimi (Anagnostopoulos et al. 2000). Sparciai augant miestams stipreja rajoninio planavimo, krastovaizdzio rekreaciniu istekliu formavimo poreikis. Gamtines strukturos laikomos svarbiu miesto, gyvenvietes geroves istekliumi. Gyvenvieciu, miestu zeldynai--vienas sudetiniu urbanistinio planavimo objektu. Krastovaizdzio architektai dalyvauja projektuojant naujas automagistrales, pertvarkant ir kuriant gyvenamuosius kvartalus, pramonines teritorijas, poilsio zonas. IFLA siais klausimais nuolat organizavo tarptautinius forumus, ugde krastovaizdzio architekto profesija ivairiose salyse (Anagnostopoulos et al. 2000). Pasaulyje formuojamas naujas poziuris i parku paskirti, estetika ir funkcionaluma. Didele svarba igyja viesieji miesto parkai, pritaikyti sportui ir sveikatinimui (Kluckert 2007).

T. Seselgienes profesine veikla

Profesineje literaturoje daugiausia minimi sie architektes Tekles Seselgienes darbai: miesto parko projektas vietoje Kauno Senuju kapiniu prie Vytauto prospekto (1963 m.) (11 pav.), Skaistgirio parko (13 ha) projektas Joniskio rajone (1963 m.) (12 pav.), Levaniskio kaimo Nevezio desiniojoje pakranteje, Anyksciu rajone parko (apie 6 ha) projektas (1968 m.), naujojo Lietuvos zoologijos sodo prie Kauno mariu eskizinis projektas (1970 m.), antkapinio paminklo Romui Kalantai (1953-1972) Kauno Romainiu kapinese projektas (1972 m.), apleistu Klaipedos, Siauliu, Panevezio, Jurbarko, Plunges ir daugelio kitu miestu parku sutvarkymo projektai. Svarbiausi jos darbai nurodomi ir apibudinami 1 lenteleje.

Architekte Tekle Seselgiene 1962 m. dalyvavo Maskvoje SSSR liaudies ukio pasiekimu parodos paviljono "Zeldininkyste ir gelininkyste" aplinkumos tvarkymo projektu konkurse ir laimejo antraja premija. Architekte drauge su LSSR mokslu akademijos Botanikos instituto Botanikos sodo moksliniais bendradarbiais 1963 m. isleido knyga "Dekoratyvine sodininkyste". 1968 m. ji talkino savo vyrui prof. K. Seselgiui ir kt. rengiant Kauno Vienybes (buvusios J. Janonio) aikstes su Karo muziejaus sodeliu pertvarkymo projekta.

Yra zinoma, kad T. Seselgiene dirbo prie Palangos Botanikos (dabar Birutes) parko tvarkymo projekto (Labanauskas 1998). Apie Tekles Seselgienes projektuotus parkus randamos tik uzuominos ivairiose publikacijose, pavyzdziui, tokiose kaip "Zemaiciu zeme" (2004). Apie jos kuryba uzsimenama Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2010 m. patvirtintuose "Valstybines reiksmes parku nuostatuose". Akivaizdu, kad daugiau issamesnes informacijos galetume rasti buvusio Komunalinio ukio projektavimo instituto Kauno filialo archyvuose, taip pat Seselgiu seimos archyve. Apie kai kuriuos T. Seselgienes kurtus parkus placiau apraso A. Tauras knygoje "Musu parkai" (1989).

Pavyzdziui, aptardamas Skaistgirio parko (Joniskio r.) situacija, kompozicija ir medziagiskuma A. Tauras raso: "Skaistgirio parkas iveistas XX a. treciame ketvirtyje beveik lygioje 13 ha teritorijoje pagal architektes T. Seselgienes projekta. Jis yra gyvenvietes centrineje dalyje greta veliau pastatytu kulturos namu. Nuo pagrindines gatves matoma originali sventine estrada, ismuryta is vietoje kasamu dolomito luitu. Dailiai suformuotame slaitelyje padaryti patogus suolai ziurovams" (Tauras 1989). Is sio citatos matome bent dvi pazangias tendencijas--is anksto ruosiama patraukli rekreacine erdve--kulturos namai buvo statomi jau ikurtame parke, o parko irenginiu statybai buvo naudojama vietine statybine medziaga, kuri atspindejo darnos principus tiek ekonomine, tiek estetine prasme.

Tame paciame leidinyje A. Tauras aptaria Bridu parko Siauliu rajone rekreacinius kompozicinius elementus, kuriuos naudojo T. Seselgiene: "Parke irengtas pailgas tvenkinys ir greta jo supilta auksta kalvele vaikams laipioti, raiciotis ir slidineti. Be to, parke yra nedidele estrada ir paciame pakrastyje tinklinio aikstele" (Tauras 1989). Pasesupio parko (projekto autore T. Seselgiene) Marijampoleje zeldinius A. Tauras apibudina taip: "Sesupes krante auga savaimines kilmes juodalksniu ir trapiuju gluosniu juosta, o prie pakrantes alejos--seniau pasodintu mazalapiu liepu eiles. Naujai iveistuose medynuose ir medziu grupese vyrauja vietiniai azuolai, liepos, klevai, uosiai, auga nemazai karpotuju berzu ..." (Tauras 1989). Sis neimantrus sodinamu augalu sarasas rodo didele autores pagarba vietinei augmenijai ir rodo parko kurejos branduma ir tvarumo principu suvokima (13 pav.). Nemazai T. Seselgienes projektuotu parku iki dabar isliko kaip svarbus vietoves rekreacijos objektai su vandens telkiniais, jau suaugusiomis medziu grupemis, taku sistema. Taciau zinant, kaip greitai del prieziuros stokos arba megejiskos invazijos gamtovaizdzio stiliumi sukurtas parkas gali prarasti kompozicines erdves, butina parko prieziura vykdyti laikantis originalaus projekto. Butent del sios priezasties labai svarbu tirti ir nagrineti tiek arch. T. Seselgienes, tiek kitu jos kolegu 6-8 desimtmeciais sukurtus parku projektus.

Tekles Seselgienes kurybai neabejotinai turejo itakos naujos miestu planavimo tendencijos ir idejos, kurias Lietuvoje diege jos vyras ir kolega Kazys Seselgis (14 pav.). Jo formuluojamoje urbanistineje sampratoje svarbus vaidmuo buvo skiriamas krastovaizdzio apsaugos ir puoselejimo uzdaviniams. Vadovelio "Rajoninio planavimo ir urbanistikos pagrindai" ivade K. Seselgis kalba: "Dideli miestai siuo metu isgyvena krize. Automobiliai, pramones imones tersia ora ir vandeni, kelia triuksma. <...> Dideliu miestu gyventojai atsiduria toli nuo naturalios gamtos, priemiescio misku, pliazu. Tai jau ne tik technine, bet ii socialine problema" (Seselgis 1975). Akivaizdu, kad mineti teiginiai veda mus prie dabar taip populiarios tvariosios urbanistikos teorijos. Skyriuje "Rajoninis planavimas", be kitu, vertas demesio teiginys, suteikiantis prasme poveikio aplinkai vertinimui, sustato negincijamus prioritetus: "Visu rusiu gamyba <...> keicia krastovaizdi, daznai, ypac pramone, suardo susiklosciusia pusiausvyra tarp gamtiniu elementu. Reikia ziureti, kad statant naujas pramones imones ir pleciant esamas, kuo maziausiai butu pazeista gamta <...>. Kad del pramones nenukentetu gamta, sudarant rajoninio planavimo schemas, reikia atlikti visos planuojamos teritorijos landsafto analize, ivertinti visus jo elementus" (Seselgis 1975). Tame paciame leidinyje skaitome apie tai. kaip seniai suprasta, kad "ispudis apie krasta susidaro betarpiskai stebint krastovaizdi. Patrauklus krastovaizdis ne tik pakelia darbinguma ir bendraja kultura, bet ir ja reprezentuoja. Krastovaizdzio estetika vienodai svarbi zemes ukio, pramones ir poilsio teritorijose" (Seselgis 1975). K. Seselgio autoriteto urbanistineje teorijoje ir praktikoje fenomenas skatina mus ne tik mineti jo varda metinese konferencijose, bet grizti prie kadaise jo issakytu minciu ir pasitikrinti, ar esame labai nutole miesto planavimo peripetijose, ar dar imanomas dialogas su iskiliu urbanistikos maestro.

Tekles Seselgienes projektuotu parku planine ir erdvine struktura atitinka miesto parko kriterijus, orientuojama i gyventoju gausejima ir ju rekreacinius poreikius. Erdviu komponavimo principai sutampa su tuo pat metu kituose pasaulio miestuose kurtu parku principais. Po Antrojo pasaulinio karo daug kur Europoje, o ir tuometineje Sovietu Sajungoje buvo labai gajos prancuzu architekto Le Corbusier modernaus miesto planavimo idejos. Profesorius Almantas Samalavicius savo monografijoje "Miestas ir protas: urbanistines teorines refleksijos XX a. Vakaruose" nors ir kritiskai atsiliepdamas, taciau patvirtina Le Corbusier itaka teikdamas: "Miestokuros procesu poziuriu bene apmaudziausia yra tai, kad, nepaisant gana riboto skaiciaus igyvendintu savo paties urbanistiniu projektu, Le Corbusier daugiau nei puse simtmecio dare itaka ivairiu pasaulio regionu (tarp ju ir Rytu Europos) miesto planavimo ir jo suvokimo bei interpretavimo procesams" (Samalavicius 2013: 46-56). Prancuzu urbanistikos grandas daug demesio skyre ir poziurio i krastovaizdzio architekturos objektus atnaujinimui. Buvo atsisakoma zaliuju erdviu, skirtu tik miestui pagrazinti, idejos, o siekiama, kad zaliosios erdvines strukturos atliktu praktini vaidmeni--dideles pievos skirtos bendram zmoniu poilsiui, vaiku darzeliu aukletiniu pasivaiksciojimams ir zaidimams, moksleiviu uzsiemimams zaliosiose klasese, jaunimo susiburimams, fizines ar intelektines kulturos ugdymui ir t. t. (Vanagas 2003: 93-104). Le Corbusier, zeldynams suteikdamas nauju funkciju, isivaizdavo, kad anglisko parko modelis, isivyraves dar XVIII a., su jo didelemis erdvemis ir estetinemis vertybemis, yra tinkamiausias naujai visuomeninei funkcijai uzpildyti (Cortesi 2000). Darant prielaida, kad prancuzu urbanisto idejos buvo nesvetimos ir XX a. vidurio parku kurejams, taip pat ir T. Seselgienes bei jos amzininku kolegu kurybai, tampa lengvai paaiskinama ju sukurtu parku menine kompozicine stilistika, kuriai budingi vadinamojo anglisko arba gamtovaizdinio parko principai--nuosekli atviru ir uzdaru erdviu kaita, dideles pievos, naturalus arba panasus i juos vandens telkiniai, plastiski pasivaiksciojimo takai, apzvalgos kalneliai ir t. t. Funkcine prasme tiek T. Seselgienes, tiek kitu tuo metu kurusiu autoriu parkai taip pat atspindi Le Corbusier parkams siulomas idejas, kurios, beje, jau pradetos aktyviai puoseleti dar XX a. pradzios Vokietijoje ir plito kitose salyse. Hamburgo krastovaizdzio architektas Leberecht Migge dar 1913 m. populiarino minti, kad parkai (sodai) turi buti suplanuoti pagal zmoniu (liaudies) poreikius, pritaikyti sportui, pasivaikscioti seselyje ir grozetis gamta. Nauju parku praktiskos estetikos ir racionalumo ideja buvo artima naujojo funkcionalizmo teorijoms, kuriu pagrindinis skleidejas buvo Walter Gropius. L. Migge kolega Martin Wagner placiai propagavo parko kaip sveikatos saltinio ideja, zaliuju strukturu pritaikyma sportui, zaidimams ir pasivaiksciojimui (Kluckert 2007).

6-7 desimtmeciais Lietuvoje kurtuose parkuose, kaip iprasta, randame vasaros estradu, vandens telkiniu, stadionu, sporto irenginiu, vaiku zaidimo aiksteliu ir t. t. Daugelyje Europos miestu tokio stiliaus parkai puikiai funkcionuoja iki siu dienu ir tenkina miestieciu poreikius. Lankantis juose malonu atpazinti 6-7 desimtmecio stilistika. Tekles Seselgienes projektuoti parkai galetu mus dziuginti panasiomis emocijomis, taciau, norint issaugoti originalia parko stilistika, reikia nemazai parko seimininku ir priziuretoju fiziniu ir intelektiniu pastangu. Gilesnis ir profesionalesnis poziuris i XX a. viduryje Lietuvoje sukurtu parku verte ir ju restauravima bei prieziura praturtintu Lietuvos krastovaizdzio architekturos kuriniu palete, suteiktu meniniu stilistiniu inspiraciju nauju parku kuryboje.

Isvados

1. T. Seselgienes profesionaluma krastovaizdzio architekturoje leme stiprus meninis ir techninis pasiruosimas studijuojant, jos meniniai polinkiai i piesima ir tapyba, asmenines charakterio savybes, kaip komunikabilumas, draugiskumas, humoro jausmas, kurios yra reikalingos dirbant komandoje, kuriant dideles apimties projektus.

2. Architektes T. Seselgienes profesine veikla sutapo su miestu ir kitu gyvenvieciu tvarkymo ir pletros proverziu Lietuvoje, krastovaizdzio architekto profesijos poziciju stiprejimu. Tai atitiko ir tarptautini konteksta--Tarptautines krastovaizdzio architektu sajungos (IFLA) organizacine ir metodine veikla ugde krastovaizdzio architekto profesija, teorini ir praktini aplinkos formavimo aspekta.

3. Tekles Seselgienes kurybai budinga 6-7 desimtmetyje vyravusi gamtovaizdinio parko komponavimo stilistika, kuriai budinga stipri visuomenine funkcija, kurios ideologiniu pradininku laikomas prancuzu architektas Le Corbusier.

4. Tekles Seselgienes ir kitu jos kolegu XX a. viduryje sukurti parkai, nors ir pakite, isliko svarbia miestu ar miesteliu gamtinio karkaso ir urbanistines strukturos dalimi, svarbiu rekreaciniu potencialu gyventojams.

5. Noredami Lietuvos krastovaizdzio architekturos kuriniu sarasa praturtinti 6-7 desimtmecio stiliaus parkais, turetume kruopsciau ir profesionaliau rupintis siu krastovaizdzio architekturos objektu ivertinimu, isskirdami vertingiausius ir juos tvarkyti ar atnaujinti laikydamiesi autentisku planu.

Caption: Fig. 1. Klemensas Cerneckis with his wife and children Tekle and Jonas, about 1936

1 pav. Klemensas Cerneckis su zmona ir vaikais Tekle ir Jonu, apie 1936 m. (SSA)

Caption: Fig. 2. Architect T. Seselgiene 1956

2 pav. Architekte T. Seselgiene 1956 m. (SSA)

Caption: Figs. 3-5. Watercolor and drawing works by student T. Cerneckyte (Seselgiene)

3-5 pav. Studentes T. Cemeckytes (Seselgienes) akvareles ir piesimo darbai (SSA)

Caption: Fig. 6. Studies of tree shapes made by T. Seselgiene

6 pav. T. Seselgienes medziu laju formu studijos (SSA)

Caption: Figs. 7-8. Designs by T. Seselgiene as a student

7-8 pav. T. Seselgienes studentiski architekturiniai projektai (SSA)

Caption: Fig. 9. Watercolor of countryside by T. Seselgiene

9 pav. Arch. T. Seselgienes kaimiskoji akvarele (SSA)

Caption: Fig. 10. Urban watercolor by T. Seselgiene

10 pav. Arch. T. Seselgienes urbanistine akvarele (SSA)

Caption;: Fig. 11. The urban park designed in 1963 by T. Seselgiene in the old cemetery location of Kaunas is visited and maintained until now

11 pav. 1963 m. Kauno Senuju kapiniu vietoje T. Seselgienes suprojektuotas miesto parkas yra lankomas ir priziurimas (www.kaunoskyrius.lt, 2010)

Caption: Fig. 12. Park of Skaisgiris in Joniskis d., arch. T. Seselgiene

12 pav. Skaistgirio parkas Joniskio r., arch. T. Seselgiene (www.panoramio.com, 2008)

Caption: Fig. 13. An extract from the list of plants composed by T. Seselgiene

13 pav. Istrauka is T. Seselgienes sudaryto augalu saraso (R. Liaudansko archyvas 1978)

Caption: Fig. 14. Kazys and Tekle Seselgiai (1975)

14 pav. Kazys ir Tekle Seselgiai (1975) (SSA)

http://dx.doi.org/10.3846/mla.2014.40

Literatura

Anagnostopoulos, G. L.; Dorn, H.; Downing, F.; Rodel, H. 2000. IFLA: past, present, future. Versailles: International Federation of Landscape Architects.

Cortesi, I. 2000. Parcs Publics. Paysages 1985-2000. Arles: Actes Sud / Motta.

Januskevicius, L.; Mukiene, D. 2004. Zemaiciu zeme.

Januskevicius, L. 2004. Lietuvos parkai. Kaunas: Lutute.

Kluckert, E. 2007. European Garden Design. Oxford: TranslatingA-Book.

Labanauskas, K. 1998. Palangos parko istorijos fragmentai. Prieiga per interneta: www.pgm.lt

Pilkauskas, R. 2007. Krastovaizdzio architektura Lietuvoje, is Lietuvos krastovaizdzio architektu darbai, Vilnius: Vilniaus dailes akademijos leidykla, 14-18.

Samalavicius, A. 2013. Miestas ir protas: urbanistines teorines refleksijos XX a. Vakaruose. Vilnius: Technika.

Seselgis, K. 1975. Rajoninio planavimo ir urbanistikos pagrindai. Vilnius: Mintis.

Tauras, A. 1989. Musu parkai. Vilnius: Mokslas.

Seselgiu seimos archyvas, 1936-2014 (SSA).

Vanagas, J. 2003. Miesto teorija. Vilnius: Vilniaus dailes akademijos leidykla.

Vaiva Deveikiene

Lietuvos krastovaizdzio architektu sajunga

El. pastas vaiva.deveikiene@vilnius.lt

Table 1. The most important works of architect Tekle Seselgiene

1 lentele. Svarbiausi architektes Tekles Seselgienes darbai

  Metai     Darbo objektas, projektas           Pastabos

  1962      SSSR liaudies ukio pasiekimu        Antroji premija
            parodos paviljono ,,Zeldininkyste
            ir gelininkyste" aplinkumos
            tvarkymo konkursas

  1963      Mokslu akademijos Botanikos         Bendraautore
            instituto leidinys ,,Dekoratyvine
            sodininkyste"

  1963      Kauno Senuju kapiniu prie Vytauto   Dabar Kauno Ramybes
            prospekto vietoje parko projektas   parkas

  1963      Skaistgirio gyvenvietes Joniskio    Veliau perprojektuotas
            r. parko projektas

 Po 1966    Palangos Botanikos parko tvarkymo   Tarp daugelio projektu
            projektas                           autoriu

  1968      Levaniskio gyvenvietes Anyksciu     Dabar Levaniskiu k.
            r. parko projektas                  parkas

  1970      Naujojo Kauno zoologijos sodo       Prie Kauno mariu
            eskizinis projektas

  1972      Antkapinio paminklo Romui           Autore
            Kalantai Kaune projektas

1962-1972   Apleistu Klaipedos, Siauliu,        Komunalinio ukio
ir veliau   Panevezio, Jurbarko, Plunges ir     projektavimo instituto
            daugelio kitu miestu parku          Kauno filialo uzsakymai
            sutvarkymo projektai


----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2014 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2014 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 
Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Deveikiene, Vaiva
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Date:Jun 1, 2014
Words:2949
Previous Article:Review of the landscape aesthetic potential research in Lithuania/ Krastovaizdzio estetinio potencialo tyrimu lietuvoje apzvalga.
Next Article:Custom-made patchwork landscape: entrepreneurial and private regionalism/Pagal uzsakyma pagaminta mozaika: verslo ir privatus regionalizmas.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2018 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters