Printer Friendly

Tarptautine prekyba ir jos raidos tendencijos/Understanding of international trade and its importance.

Ivadas

Tarptautine prekyba--tai perspektyvi moksliniu tyrimu sritis; sudetingas socialines ekonomines raidos reiskinys, egzistuojantis daugiakultureje erdveje. Si reiskini veikia tokie procesai, kaip globalizacija, ziniu itvirtinimas ekonomikoje, socialines ekonomines raida, Europos Sajungos pletra. Todel norint suvokti si reiskini is esmes, butina issamesne jo analize, apimanti visus minetus ji veikiancius procesus, o tai savaime lemia butinuma skirti daugiau demesio tarptautines prekybos tematikai.

Del globalizacijos procesu itakos susiformavo istisa para veikiancios produktu rinkos.

Isauge ziniu kurimo ir taikymo mastai skatina kurti produktus, turincius didesne intelektine verte. Tuo labiau, kad zinios tampa vis labiau prieinamesnes, ju neriboja geografines sienos ir laikas.

Socialines ekonomines raidos salygomis svarbus vaidmuo tenka pasaulinems masinems informacijos priemonems, skatinancioms gyvenimo budo sklaida skirtingose salyse, Vakaruose susiformavusiu tradiciju, vertybiu plitima, panasiu vartotoju poreikiu, apimanciu ivairias kulturas ir gyvenimo sritis, formavimasi.

Europos Sajungos raidos ir pletros procesai padeda isitvirtinti laisviems prekiu, paslaugu, kapitalo ir darbo jegos judejimo principams, didinti Europos Sajungos konkurencinguma pasaulyje.

Visi mineti procesai skatina naujai suvokti tarptautines prekybos raida.

Tarptautines prekybos samprata

Tarptautine prekyba--tai verslas, kada vienoje salyje sukurtas produktas yra parduodamas pirkejui ar vartotojui, esanciam kitoje salyje, arba yra vartojamas kitoje salyje (Melnikas et al. 2008).

Tarptautine prekyba taip pat gali buti apibudinama kaip:

--veikla, kuri vyksta tarptautiniu mastu ir tarptautineje aplinkoje;

--veikla, kuria vykdo subjektas;

--veikla, sudaranti galimybes subjektui gauti naudos;

--veikla, skirta produktams realizuoti bei ju realizavimo mastams didinti.

Sio reiskinio dalyviais gali buti:

--tiek fiziniai asmenys (ukininkai, individualia veikla vykdantys fiziniai asmenys, ju grupes);

--tiek juridiniai asmenys (imones, imoniu grupes, ivairios valstybines, tarptautines valstybiu, verslo ir kt. organizacijos).

Mineti tarptautineje prekyboje veikiantys subjektai vykdo veikla, skirta prekems pirkti ar parduoti tarptautineje aplinkoje, arba vykdo kryptinga politika, skirta apimciu didejimui skatinti. Sie subjektai taip pat daro tiesiogini poveiki visuomenes, ivairiu visuomenes grandziu prekiu vartojimui.

Valstybe, kurioje yra subjekto, realizuojancio prekes tarptautiniu mastu, buveine, vadinama eksportuojanciaja valstybe. Valstybe, kurioje yra subjekto, perkancio prekes tarptautiniu mastu, buveine, vadinama importuojanciaja valstybe.

Tarptautine prekyba tradiciskai suvokiama kaip prekyba materialiomis, turinciomis fizini pavidala, prekemis (pagal ES direktyva "Del pridetines vertes mokescio" prekes--tai bet kuris materialus kilnojamasis turtas). Joje gali buti realizuojamos:

--zaliavos;

--papildomos medziagos;

--tarpines prekes;

--vartojimo prekes;

--gamybine (pramones, medicinine, moksline ir kita) iranga.

Zaliavomis vadinamos medziagos, kurios patiria bent minimalia transformacija gamybos metu. Galima isskirti sias zaliavu rusis: fizines (gelezies, vario ruda, angli ir pan.) ir augalines zaliavas (grudus, sojos pupeles ir kt.).

Papildomos medziagos--tai medziagos, kurios, vykstant gamybai sunaikinamos jas naudojant (pavyzdziui, tepaline alyva, poliruojancios medziagos, suvirinimo elektrodai ir pan.).

Tarpines prekes--tai pramonines prekes, kurios nepatiria papildomu fiziniu pakeitimu, bet yra itraukiamos i naujo gaminio sudeti. Pavyzdziui, atskiros mechanines masinos dalys. Gamintojai ju negamina, bet perka is specializuotu tiekeju.

Vartojimo prekes--tai prekiu kategorija, apimanti visas prekes, kurios yra parduodamos atskirai ar kartu su kitais gaminiais galutinai vartoti. Tokiu prekiu pavyzdziais gali buti reikmenys, parduodami kartu su automobiliu: automobilio radijo aparatas, dekoratyviniai rato apvadai, remonto ir atsargines dalys; ukio subjektu isigyjamos prekes: spausdinimo popierius, kanceliarines prekes, valymo priemones. Prekybos centruose parduodamos prekes taip pat priklauso siai prekiu kategorijai.

Gamybine iranga--tai kilnojamasis turtas, naudojamas tam tikra laika gamybos procese placiaja prasme (pavyzdziui, ivairus mechaniniai irenginiai, transporto iranga ir t. t.). Beje, trecdali Europos Sajungos importo ir eksporto apimciu sudaro prekybos gamybine iranga apimtys (Eurostat 2009).

Tarptautines prekybos aplinka gali buti labai ivairi ir sudetinga, turinti ivairiu politiniu, ekonominiu, socialiniu, technologiju pazangos ir kitu charakteristiku. Si aplinka gali buti vertinama kaip kintanti laiko, ivairiu regionu ir skirtingu materialiu prekiu atzvilgiu.

Tarptautines prekybos teorijose pabreziama, kad tiek atskiru subjektu, tiek ekonomikos sektoriu, valstybiu ir regionu ilgalaikiam konkurencingumui tarptautiniu mastu didinti butina taikyti ivairios kilmes specializacija, galincia pasireiksti ivairiais lygmenimis: subjekto, ekonominio sektoriaus veiklos, nacionaliniu ar regioniniu mastu. Minetoji specializacija reiskia, kad turi buti kuriamos tokios prekes, kuriu realizavimas uztikrina didesni tarptautines prekybos apimciu augima.

Apibendrinant galima pazymeti, kad tarptautine prekyba butina apibrezti kaip labai sudetinga pazinimo objekta.

Tarptautines prekybos raidos tendencijos

Tarptautines prekybos aktyvesni pletojimasi po Antrojo pasaulinio karo paskatino pasauliniu transporto ir rysiu infrastrukturu formavimasis, nuolat mazejancios kroviniu gabenimo islaidos, sustiprejusi gamyba. Del ju itakos vis daugiau valstybiu isitrauke i tarptautine prekyba.

Skirtingais periodais kito skirtingu valstybiu itaka bendroms tarptautines prekybos apimtims pasaulyje:

--nuo 1970 m. importo ir eksporto apimtys kartu sparciai augo Europos Sajungoje, JAV ir kitose valstybese (1 pav.);

--nuo 1985 m. JAV prekybos su pasauliu apimtys netgi pradejo mazeti;

--nuo 1990 m. tarptautines prekybos apimtys pradejo sparciai augti Kinijoje, Kanadoje, siek tiek leciau--Pietu Korejoje, Meksikoje ir Singapure;

--2000 m. JAV prekybos su pasauliu apimtys laikinai buvo didesnes uz Europos Sajungos tarptautines prekybos apimtis;

--nuo 2000 m. Japonijoje ir Kanadoje realizavimo uzsienio rinkose apimciu augimo tempai suletejo, o JAV iki 2005 m. prekybos tarptautiniu mastu apimtys nekito;

--2006 m. Europos Sajungos prekybos su pasauliu apimtys buvo 1,1 karto didesnes uz JAV, 1,9 karto--uz Kinijos, 2,8 karto uz Japonijos, 4,2 karto--uz Kanados tarptautines prekybos apimtis.

2005 m. Europos Sajungos, JAV ir Kinijos importo ir eksporto apimtys kartu sudare trecdali tarptautines prekybos apimciu pasaulyje (kalbama apie 183 valstybes); beveik puse siu apimciu sudare Europos Sajungos tarptautine prekyba su pasauliu.

2005 m. didziausiu 24 valstybiu importo ir eksporto apimtys kartu sudare du trecdalius visos tarptautines prekybos pasaulyje.

[FIGURE 1 OMITTED]

Tarptautines prekyba paskutinius desimtmecius pasaulyje sparciai augo (1 pav.):

--1985-2007 m. Europos Sajungos ir JAV prekybos uzsienio rinkose apimtys padidejo po 3 kartus, Kinijos--16,6 karto, Tailando--10 kartu, Meksikos, Jungtiniu Arabu Emyratu, Indijos--po 9 kartus, Turkijos--8 kartus, Pietu Korejos--7 kartus, Singapuro, Malaizijos--po 6 kartus, Pietu Afrikos--5,6 karto. Tarptautine prekyba 24 didziausiose valstybese vidutiniskai augo 4,8 karto;

--1995-2007 m. prekybos su pasauliu apimtys Lietuvoje ir Latvijoje augo po 4,1 karto, Estijoje--3,4 karto, Europos Sajungoje--1,9 karto.

Tarptautines prekybos augimo tempai 1985-2007 m. rodo, kad didziausia itaka prekybos apimciu augimui daro besivystancios ekonomikos valstybes, tarp kuriu pagrindines: Kinija, Tailandas, Meksika, Indija, Turkija ir kitos. Beje, 2007 m. Kinijos eksporto apimtys buvo didesnes uz JAV eksporto apimtis.

Didziausias tarptautines prekybos apimtis pasaulyje turinciose salyse prekybos su pasauliu apimciu augimo tempai 1995-2007 m. Europos Sajungoje buvo 1,5 karto, JAV--1,3 karto, Kinijoje--1,9 karto didesni uz BVP augimo tempus.

Empiriniu tyrimu rezultatai

Empiriniai tyrimai buvo atliekami naudojant Pasaulio banko ir Pasaulio prekybos organizacijos eksporto ir BVP duomenis.

Remiantis siais duomenimis analizuojamos valstybiu bendros eksporto apimtys pasaulio mastu. Galima teigti, kad pasaulio mastu bendros eksporto apimtys yra lygios bendroms importo apimtims.

Atlikus regresine analize (2 pav.), atskleista, kad eksportas daro itaka BVP augimui.

[FIGURE 2 OMITTED]

Nustatyta, kad tarp pasauliniu eksporto ir BVP apimciu egzistuoja labai stiprus rysys (koreliacijos koeficientas lygus 0,93).

[FIGURE 3 OMITTED]

Tiese (3 pav.), aprasanti BVP statistiniu tasku visuma:

Y = 10 000 + 3,037x , (1)

cia: y--BVP; x--eksportas.

Vertinant skirtingu valstybiu tarptautines prekybos poveiki BVP, atskleista, kad:

--lyginant Europos Sajungos, JAV ir Kinijos tarptautines prekybos apimtis su ju BVP, nustatyta, kad didziausia itaka vidaus ekonomikos, t. y. BVP augimui (2002-2007 m.) poveiki daro JAV tarptautines prekybos augimas (koreliacijos koeficientas yra lygus 0,999);

--tarp triju Baltijos valstybiu didziausias tarptautines prekybos poveikis salies BVP augimui (2002-2007 m.) yra Lietuvoje (koreliacijos koeficientas lygus 0,993);

--pasaulio BVP augima (1995-2007 m.) labiausiai veikia JAV prekyba su pasauliu (koreliacijos koeficientas 0,931).

Nustatyta, kad bendroms eksporto ir importo apimtims padvigubejus, pasaulio BVP pakiltu 75,5 %.

Remiantis atvirkstines regresines analizes rezultatais ir Pasaulio banko BVP prognozemis 2010 m. (kurios sudarytos atsizvelgiant i ekonomikos perspektyvas, susijusias su finansine krize), nustatyta, kad:

--bendros eksporto apimtys pasaulyje 2010 m. turetu pakilti 3,64 % (BVP prognoze--3 % (Pasaulio bankas 2009));

--Europos Sajungos prekybos su pasauliu apimtys 2010 m. turetu pakilti 2,7 % (BVP prognoze--1,6 % (Pasaulio bankas 2009));

--JAV tarptautines apimtys 2010 m. turetu pakilti 3,4 % (BVP prognoze--2 % (Pasaulio bankas 2009));

--Kinijos importo ir eksporto apimtys 2010 m. turetu pakilti 10,6 % (BVP prognoze--8,5 % (Pasaulio bankas 2009)). Taciau autore pazymi, kad remiantis laiko eilutes metodu 2010 m. Kinijos prekybos apimtys turetu pakilti 6,4 % (vidutine procentine absoliutine paklaida--2,7 %), todel siulo vadovautis patikslinto tyrimo rezultatais.

Gauti tyrimu rezultatai leidzia naujai suvokti tarptautines prekybos pletojimo galimybes.

Akivaizdu, kad vertinant tarptautines prekybos pletojimo galimybes didele reiksme turi ateities pokyciu numatymas bei reagavimas laiku.

Isvados

1. Europos Sajungos prekybos uzsienio rinkose apimtys yra didziausios pasaulyje.

2. Didziausia itaka importo ir eksporto augimo tempams daro besivystancios ekonomikos valstybes. Nuo 1985 m. didziausi tarptautines prekybos augimo tempai yra Kinijoje.

3. Pasaulio BVP augima labiausiai veikia JAV prekybos su uzsienio valstybemis apimtys.

4. Lyginant tarptautines prekybos augimo tempus 1995-2007 m. Lietuvoje ir Europos Sajungoje, nustatyta, kad Lietuvoje jie yra didesni.

5. Importo ir eksporto apimciu augimo tempai yra didesni uz BVP augimo tempus.

6. Didziausias tarptautines prekybos poveikis salies ekonomikos augimui yra JAV.

7. Bendros eksporto apimtys pasaulyje, atsizvelgiant i ekonomikos perspektyvas, susijusias su finansine krize, 2010 m. turetu pakilti 3,64 %.

Literatura

Eurostat 2009. External trade [ziureta 2009 geguzes 5 d.]. Prieiga per interneta: <http:// epp.eurostat.ec.europa.eu>.

Eurostat 2008. External and intra-European Union trade [ziureta 2008 lapkricio 5 d.]. Prieiga per interneta: <http://epp.eurostat.ec.europa.eu>.

Melnikas, B.; Chlivickas, E.; Jakubavicius, A.; Lobanova, L.; Pipiriene, V.; Burinskiene, A. 2008. Tarptautinis verslas. Vilnius: Technika, 19-21. ISBN 978-9955-28-331-7.

Pasaulio bankas 2009. Global Economic Prospects [ziureta 2009 sausio 5 d.]. Prieiga per interneta: <http://siteresources. worldbank.org>.

Pasaulio bankas 2006. Gross domestic product 2006 [ziureta 2009 m. sausio 4 d.]. Prieiga per interneta: <http://siteresources.worldbank.org>.

PPO 2006. International trade statistics [ziureta 2008 m. gruodzio 4 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.wto.org>.

Aurelija Burinskiene

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

El. pastas Aurelija.Burinskiene@vv.vgtu.lt
COPYRIGHT 2009 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2009 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Burinskiene, Aurelija
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:May 1, 2009
Words:1553
Previous Article:Kai kurie medines architekturos aspektai sovietmecio Lietuvoje/Some aspects of wood use in the architecture of Lithuania in the soviet period.
Next Article:Tiesioginiu uzsienio investiciju poveikio tyrimas/A survey on foreign direct investment impact.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |