Printer Friendly

Statistical analysis and evaluation of the depth of the ruts on Lithuanian state significance roads/Lietuvos valstybines reiksmes keliu asfalto dangos provezu gylio statistinis tyrimas ir vertinimas.

Ivadas

Lietuvos, kaip ir kitu saliu, keliai daugiausiai turi asfalto danga, kuria vyksta intensyvus lengvuju ir sunkiuju automobiliu eismas. Veikiant automobiliu ratu apkrovoms ir aplinkos veiksniams, asfalto dangoje atsiranda pazaidu, is kuriu sunkiausiai prognozuojamos ir sudetingiausiai salinamos yra provezos, susijusios su slyties deformacijomis, esant aukstai aplinkos oro temperaturai.

Mokslininkai sia problema nagrineja jau daugybe metu, tiria veiksnius, lemiancius provezu susidaryma, ir iesko sprendimo budu, kaip isvengti ju susidarymo ir sumazinti gilejimo greiti.

H. Sivilevicius ir S. Sukevicius (2007) teigia, kad daugiausia zalos keliu asfaltbetonio dangai daro sunkieji krovininiai automobiliai. Del dideliu asiu apkrovu, kurios daznai igyja dinamini pobudi, krovininiai automobiliai kelio dangai turi beveik visa ardomaji poveiki, nors jie tesudaro apie 15 % viso Lietuvos magistraliniais keliais vaziuojanciu transporto priemoniu srauto. Atskiri to paties kelio ruozai buna netolygiai apkrauti, del to ir deformuojasi skirtingai.

I. Haryanto ir O. Takahashi (2007) isnagrinejo kirstinio slyties modulio svarba, vertindami galima veziu susidaryma Indonezijos virsutiniu dangos sluoksniu misiniuose. Straipsnyje teigiama, kad slyties modulis nusako atsparuma slyties deformacijai, todel sia savybe butina nagrineti is esmes, norint ivertinti galima veziu susidaryma.

P. Radziszewski (2007) isnagrinejo deformacijas, del kuriu susidaro provezos. Jis teigia, kad liekamosios deformacijos yra viena is dazniausiu pazaidu, bloginanciu eksploatacines kelio dangos savybes.

Deformaciju ir provezu asfaltbetonio dangose susidarymo priezastis taip pat nagrinejo A. Laurinavicius ir R. Oginskas (2006). Jie pabrezia, kad veziu susidarymo priezastys slypi skirtinguose pagrindo sluoksniuose, ir butinybe sumazinti deformacijas bei itempius kelio pagrinde. Atlikus badymus paaiskejo, kad kai kuriais atvejais geosintetiniu medziagu naudojimas, siekiant sumazinti itempius, yra netikslingas. Is tyrimu taip pat nustatyta, kad provezos gylis priklauso nuo geosintetines medziagos tipo. Su geosintetinemis medziagomis provezos gylis padideja nuo 1,4 iki 2,2 karto, o be siu medziagu--net 3 kartus. Savo ruoztu asfaltbetonio tampros modulis priklauso nuo geosintetiniu medziagu tipo. Norint sumazinti itempius, reikia naudoti geotinklus.

Labai didele itaka vezems susidaryti turintis veiksnys yra temperatura. Kad temperatura yra vienas is svarbiausiu veiksniu, lemianciu asfalto dangos defektu atsiradima, pabrezia S. Nazarian ir G. Alvarado (2006). Jie teigia, kad temperaturai itakos turi asfalto dangos savybes. Kad asfaltas butu geras, butina, kad jo sudetis atitiktu temperaturu intervala, esanti kelio dangoje.

Pateiktuose tyrimuose, kuriuose A. Faheem ir kt. (2005) lygino tipines temperaturas su Wiskonsino vasaros aplinkos temperatura, buvo tikrinamas vezes misinio atsparumas temperaturai. Tyrimai buvo atliekami matuojant misinio tanki Superdangos sukamojo tankintuvo metodu SGC (Superpave gyratory compactor) ir laboratoriniu metodu su vienos asies apkrova.

Asfalto misiniu charakteristikoms ir vezems susidaryti labai svarbi mineraliniu medziagu grudeliu forma ir kilme. Naudojant skaldytas bei geresnes kokybes medziagas, provezu gylis buna mazesnis. Taip pat pagereja asfalto dangos dinaminis standumas, pastovumas, ilgaamziskumas (Topal ir Sengoz 2005).

Asfaltbetonio misinio granuliometrine sudetis ir bitumo kiekis turi itakos asfaltbetonio fizinems ir mechaninems savybems, kurios savo ruoztu lemia slyties deformaciju asfaltbetonio sluoksniuose susidaryma. Parinktas optimalus bitumo kiekis ir granuliometrine sudetis pagerina fizines ir mechanines misinio savybes, taip pat ir asfaltbetonio sluoksniu atsparuma slyties itempiams (Witczak ir Fonseca).

R. Hufenus et al. (2006) atliko praktinius tyrimus, kurie buvo atliekami tiriant kelio apkrovas ir provezas, nustatant kelio dangos tvirtuma ir jo poveiki gruntui. Buvo nustatyta, kad ivairi geotekstile, naudojama negristam keliui armuoti, turi panasu sutvirtinimo efekta, kai palyginti ploni minksto grunto sluoksniai (suminis minksto grunto storis yra nedidelis). Esant tokioms salygoms, provezos gali susiformuoti posluoksnyje, virsijus geotekstiles irazas ir tempimo jegas. Kelio dangos sutvirtinimo rysys priklauso nuo geotekstiles standumo ir yra ribojamas didziausia apkrovos jega.

Tyrimai (Ramsamooj et al. 1998) parode, kad kai kuriu medziagu naudojimas pagerina asfaltbetonio pastovuma ir plastiskuma pagal Marsala. Ypatingas demesys skiriamas bitumo kiekiui asfaltbetonio misiniuose. Nustatyta, kad asfaltbetonio misinys geriausias savybes igyja tada, kai jame yra tinkamas (optimalus) bitumo kiekis.

A. Laurinavicius ir D. Cygas (2003) pateike Lietuvos Respublikos klimatiniu salygu itakos keliu asfaltbetonio dangoms duomenis. Tyrimu rezultatai parode, kad plastiniu deformaciju (veziu ir bangu) susidarymo asfaltbetonio dangose galimybe yra gerokai didesne, kai dangos temperaturos intervalas yra 20-40 [degrees]C ir daugiau.

Nemazai bandymu buvo atlikta (Fwa et al. 2004; Ramsamooj et al. 1998) siekiant isnagrineti, kaip asfaltbetonio misinio vidinis trinties kampas bei sukibimas veikia provezu susidaryma. Rezultatai buvo gauti taikant triasi bandymo metoda ir imituojant judancia apkrova. Atlikti tyrimai parode, jog abu sie parametrai turi itakos asfaltbetonio atsparumui slyties itempiams--didesnis sukibimas ir vidinis asfaltbetonio trinties kampas pagerina asfaltbetonio savybes priesintis deformacijoms.

Straipsnio tikslas--surinkus duomenis apie valstybines reiksmes keliu ismatuotu provezu gyli, nustatyti jo pasiskirstymo statistinius rodiklius ir ivertinti ju atitikti keliamiems reikalavimams.

Provezu susidarymo asfalto dangoje priezasciu ir parametru modeliai

Svarbiausia veziu susidarymo priezastis yra sunkiuju krovininiu automobiliu asiu statines ir dinamines apkrovos. Del didesniu nei leistina (11,5 t) asies apkrovu, stabdymo ir greitejimo krovininiai automobiliai kelio dangai turi beveik visa ardomaji poveiki, taciau didziausias provezu poveikis buna greitai vaziuojanciu automobiliu nesaugiam eismui. Dilimas prasideda pradineje kelio naudojimo fazeje ir intensyveja didejant automobiliu srautams. Del nepakankamo kelio konstrukcijos sluoksniu stiprumo pradeda formuotis vezes, bangos, slinktys ir isdauzos. Eksploatacijos pradzioje sie procesai yra beveik nepastebimi, taciau begant laikui kelio dangos negriztamoji irtis vyksta nuolatos.

Lengviesiems, ypac su dygliuotomis padangomis, ir sunkiesiems automobiliams, vaziuojant kelio danga, ji nuolat dyla. Asfaltbetonio virsutiniame sluoksnyje susidaro nudilimo proveza (1 pav. a). Nudilimo provezos tai vaziuojamosios dalies ratu riedejimo juostose del intensyvaus eismo atsirandantis kelio dangos virsutinio sluoksnio devimasis suplonejimas ir siurkstumo sumazejimas. Tai anksciausiai atsirandanti, taciau maziausiai eismo saugumui ir patogumui itakos turinti provezu rusis.

Laikui begant ir nuolatos kelio danga veikiant automobiliu apkrovoms, susiformuoja kita provezu rusis--sutankejimo provezos (1 pav. a). Sutankejimo proveza--tai asfaltbetonio susitankinimo, sumazejant jo liekamajam akytumui del automobiliu eismo, pasekme, kai grudeliai pasislenka vienas kito atzvilgiu. Tokios provezos yra beveik neisvengiamos, taciau jeigu asfaltbetonio dangos virsutinio sluoksnio sudetis ir dangos sluoksniu irengimo technologija yra tinkami, siu provezu gylis yra nedidelis.

[FIGURE 1 OMITTED]

Kadangi asfaltbetonis nera vienintelis kelio konstrukcijos sluoksnis, svarbu ivertinti ir tinkamai paruosti po juo esancius sluoksnius, nes kuo sluoksnis zemiau, tuo jis silpnesnis, ir gali labiau pasislinkti jo grudeliai. Del didelio akytumo ilinkus asfaltbetonio dangos pagrindo ir apsauginiam sluoksniams, susidaro ilinkio provezos (1 pav. c). Ilinkio provezos--tai deformacijos, kurios susiformuoja visoje asfaltbetonio dangos konstrukcijoje. Provezu gylis virsutiniame asfaltbetonio sluoksnyje yra deformaciju, susidariusiu zemesniuose dangos sluoksniuose, rezultatas. Tokiu deformaciju priezastis yra silpna dangos pagrindo ar salciui atsparaus sluoksnio laikomoji geba.

Sudetingiausios ir pavojingiausios provezos, susijusios su slyties deformacijomis virsutiniame asfaltbetonio sluoksnyje,--isspaudziamosios provezos (1 pav. d). Pagrindine siu provezu susidarymo priezastis yra slyties itempiai asfaltbetonyje, sukeliantys dideles plastines deformacijas, del kuriu dalis asfaltbetonio isspaudziama i keteras ratu riedejimo juostos krastuose. Sios provezos yra liekamuju deformaciju akumuliacija virsutiniame asfaltbetonio sluoksnyje.

Provezu matavimu keliuose ir gautu duomenu apdorojimo metodika

Lietuvoje provezu problema yra labai aktuali ir iki siol neisspresta. Nuolatos magistraliniais keliais vaziuojant sunkiajam transportui jos gileja. Netaisant dangos per kelis metus provezos virsytu leistina (20 mm) ir pasiektu kritini (40 mm) gyli, del kurio neisvengiamai padaugetu eismo ivykiu ir nelaimingu atsitikimu.

Transporto ir keliu tyrimu instituto (TKTI) darbuotojai ismatavo Lietuvos valstybines reiksmes keliu (18 magistraliniu ir 132 krasto) provezu gylius kas 20 m. ir gauti duomenys buvo ir dabar yra naudojami vertinant ir gerinant salies keliu bukle. Matavimams buvo naudojama mobili keliu tyrimo laboratorija RST 28 (2 pav.).

Sia mobilia laboratorija sudaro matavimo sija (20 lazeriniu jutikliu, 2 akcelerometrai, 2 inklinometrai, 2 dvieju asiu giroskopai), atstumo jutiklis, priekinio vaizdo kamera, GPS imtuvas, 4 dangos defektu filmavimo kameros, blykste, apsviecianti kelia. Laboratorijos viduje yra UPS nepertraukiamas energijos saltinis, pagrindinis kompiuteris, DPavue kompiuteris, procesorius ir galines blykstes maitinimo blokas. Duomenys, uzfiksuoti matavimo sija, kameromis ir atstumo matuokliais, perkeliami i standuji diska, kuris dedamas i defektu analizavimo kompiuteri. Kompiuteryje yra lazeriu tvarkymo programa RST2 ir defektu tvarkymo programa AIES. Jos apdoroja pateiktus duomenis ir pateikia defektu zemelapi bei vezetumo statistinius rodiklius, t. y. kiek procentu veziu, gilesniu kaip 20 mm, yra visuose magistraliniuose ar krasto keliuose.

Provezu susidarymo ir gilejimo procesas magistraliniuose keliuose yra ypac aktualus, nes jais daugiausiai vaziuoja sunkiojo transporto. Provezu gyliai siuose, kaip ir krasto, keliuose matuojami abiem kryptimis, kiekvienoje juostoje, po kairiuoju ir desiniuoju ratu. Kaip pavyzdi pateikiame magistralinio kelio Vilnius--Kaunas provezu pasiskirstymo skersine kelio kryptimi schema (3 pav.).

Pagal TKTI pateiktus keliu provezu matavimu duomenis buvo atlikti skaiciavimai ir gauti 8 provezu gylio (3 pav.) statistiniai rodikliai, pagal kuriuos braizoma santykiniu dazniu pasiskirstymo intervaluose histograma ir teorine pasiskirstymo kreive, kai kas 20 m matuojamas kelio vezetumas (4 pav.).

Vienas labiausiai apkrautu magistraliniu keliu Lietuvoje yra kelias Vilnius-Kaunas. Tai yra pagrindinis kelias Lietuvoje, jungiantis Rytu ir Vakaru Europos transporto sistema. Vaziuojant maksimaliai pakrautoms ir perkrautoms sunkiasvorems transporto priemonems, pries kelis desimtmecius nutiestas kelias negali atlaikyti esamu apkrovu ir pradeda deformuotis (atsiranda provezu). Norint ivertinti sio kelio bukle, is TKTI buvo gauti provezu gyliu matavimo pradiniai duomenys, is kuriu apskaiciuotas ruozu (11-38 km; 43-100 km) pirmosios juostos desiniosios provezos kiekvieno kilometro isilgine kelio kryptimi aritmetinis vidurkis h (padeties rodiklis) ir standartinis nuokrypis [s.sub.h] (sklaidos rodiklis).

[FIGURE 2 OMITTED]

[FIGURE 3 OMITTED]

Kiekvieno kilometro aritmetiniam vidurkiui h skaiciuoti buvo paimti 50 matavimu duomenys (matuota kas 20 m). Is rezultatu, gautu atlikus provezu gyliu pasiskirstymo skaiciavimus grupuojant juos i intervalus (klases), buvo apskaiciuoti kiekvieno kilometro aritmetiniai vidurkiai h ir nubraizoma ju taskine diagrama (5 pav. a):

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (1)

cia: h--aritmetinis vidurkis; [h.sub.0]--intervalo, kuriame imta, kad f = 0, vidurkis, mm; m--absoliutusis intervalo daznis, vnt.; f--nuokrypa nuo vidurkio; [r.summation over (i=1)]mf f--sandaui gos suma; [r.summation over (i=1)][m.sub.i]--absoliuciuju dazniu pasiskirstymo initervaluose suma, lygi n; l--intervalo (klases) plotis, mm.

Naudojant tuos pacius duomenis apskaiciuojami kiekvieno kilometro standartiniai nuokrypiai [s.sub.h] ir nubraizoma ju stulpeline diagrama (5 pav. b):

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (2)

Provezos gylio didelis nevienodumas, kuri rodo [s.sub.h], pavojingas tuo, kad vairuotojui sukelia netiketumo pojuti ir jis ne visada buna pasiruoses tinkamai laikyti automobilio vaira, ypac kai gilioje provezoje yra vandens ar ji apledejusi.

Technikos ir technologiniu parametru duomenys dazniausiai pasiskirsto pagal normaluji skirstini. Ar provezu gylis asfalto dangoje atitinka si skirstini, tikrinome taikydami Kolmogorovo kriteriju.

Tai neparametrines hipotezes [H.sub.0]: F(x) = [F.sub.0] (x) tikrinimo kriterijus, kuri grindziame empirines ir teorines pasiskirstymo funkcijos didziausiu nuokrypiu--statistika.

[D.sub.n] = sup [F.sub.n] (x)- [F.sub.0] (x). (3)

Tikrinant apskaiciuojama tiriamosios imties statistikos skaitine verte:

[[lambda].sub.1-[alpha]] = [D.sub.n] x [square root of n], (4)

cia: [D.sub.n]--didziausia suminio skirtumo modulio reiksme; n--matavimu skaicius (imties didumas).

Naudojant rekomenduotina reiksmingumo lygio verte [alpha] = 0,30, randama kritine Kolmogorovo statistikos reiksme [[lambda].sub.kr] = 0,974.

Kadangi atliktu tyrimu apskaiciuotoji statistikos verte 55,3 yra daug didesne uz kritine Kolmogorovo statistikos reiksme, tai galima teigti, jog empiriniai duomenys pasiskirsto ne pagal normaluji skirstini. Manoma, kad duomenys atitinka lognormaluji skirstini (Hastings ir Peacock 1980).

[FIGURE 4 OMITTED]

[FIGURE 5 OMITTED]

Provezu pasiskirstymo kelyje Vilnius--Kaunas statistiniai duomenys ir ju analize

Vertinant ir lyginant kelio Vilnius--Kaunas skirtingu provezu (ju yra astuonios) vidutine bukle, buvo apskaiciuoti kiekvienos provezos gyliu pasiskirstymo visuose vieno kilometro ruozuose aritmetinis vidurkis h ir standartinis nuokrypis sh skersine kelio kryptimi ir nubraizytos ju taskine (6 pav.) bei stulpeline (7 pav.) diagramos.

Kiekvienos provezos gylio aritmetinis vidurkis h vid sudejus kiekvieno matuojamo provezos kilometro aritmetinius vidurkius ir padalijus juos is ismatuotu kilometru skaiciaus:

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (5)

cia: [h.sub.vid]--vidutinis provezos gylio aritmetinis vidurkis (skersine kelio kryptimi tokios 8 provezos); [h.sub.i]--kiekvieno kilometro provezos gylio 50 matavimu aritmetinis vidurkis (isilgine kelio kryptimi); m--tirto kelio kilometru skaicius.

Atskiru provezu gylio standartiniu nuokrypiu vidurkiai [s.sub.hvid] apskaiciuoti dviem budais: su isskirtimis ir be isskirciu, taikant Kochrano kriteriju [G.sub.i], bei nubraizytos ju diagramos (7 pav.). Kochrano kriterijus naudojamas todel, kad matavimu skaicius kiekviename kilometre yra vienodas ir lygus 50. Su isskirtimis vienos provezos gylio standartinio nuokrypio vidurkis [S.sub.hvid] apskaiciuojamas taip:

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (6)

cia: [s.sup.e.sub.h1], ... ,[s.sup.2.sub.hm]--tiriamosios provezos pirmojo, ... , m-ojo kilometro ruozo ilgio vidutinio gylio dispersija, m[m.sup.2]; m kilometru skaicius (m = 85) kelio ruoze.

Be isskirciu vidutinis standartinis nuokrypis [s.sub.hvid] randamas skaiciuojant Kochrano kriteriju [G.sub.i] ir lyginant ji su kritiniais duomenimis [G.sub.[alpha]n-1], pateiktais lenteleje ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1969). Atmetami labai issiskiriantys matmenys. Atmetinejami tol, kol Kochrano kriterijaus statistika [G.sub.i] gaunama mazesne uz lenteleje pateikta kritini dydi [G.sub.[alpha]n-1] ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1972).

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (7)

cia: [s.sup.sub.h]max--kelio kilometro ilgio ruozo provezos gylio didziausia dispersija, m[m.sup.2]; [alpha]--reiksmingumo lygmuo ([alpha] = 0,05); n--kilometro ruozo matavimu skaicius (n = 50), imties didumas vienodas; m--kilometru skaicius (m = nuo 1 iki 85) kelio ruoze.

Be isskirciu apskaiciuotos [s.sub.hvid] vertes yra mazesnes uz is visu duomenu gautas [s.sub.hvid] vertes ir rodo tikslesne bukle.

Isvados

1. Lietuvos magistraliniu keliu provezu gyliai pasiskirsto ne pagal normaluji, o pagal lognormaluji skirstini.

2. Provezos yra giliausios kelio juostose, esanciose arciausiai kelkrascio, nes jomis daugiausiai vaziuoja sunkieji automobiliai. Siose juostose taip pat ju gylis yra nestabiliausias--turi didziausius skirtumus.

[FIGURE 6 OMITTED]

[FIGURE 7 OMITTED]

DOI: 10.3846/mla.2009.6.03

Literatura

Faheem, A. F.; Bahia, H. U.; Ajideh, H. 2005. Estimating results of a proposed simple performance test for hot-mix asphalt from Superpave gyratory compactor results, Transportation Research Record 1929: 104-113. doi:10.3141/1929-13

Fwa, T. F.; Tan, S. A.; Zhu, L. Y. 2004. Rutting prediction of asphalt pavement layer using c-[phi] model, Journal of Transportation Engineering 130(5): 675-683. doi:10.1061/(ASCE)0733947X(2004)130:5(675)

Haryanto, I.; Takahashi, O. 2007. Use of secant shear modulus for rutting potential assessment of Indonesian wearing course mixtures, The Baltic Journal of Road and Bridge Engineering 2(3): 95-100.

Hufenus, R.; Rueegger, R.; Banjac, R. 2006. Full-scale field tests on geosynthetic reinforced unpaved roads on soft su-bgrade, Geotextiles and Geomembranes 24(1): 21-37. doi:10.1016/j.geotexmem.2005.06.002

Hastings, N. A. J.; Peacock, J. B. 1980. Statistical distributions. A handbook for students and practitioners. London: Butterworths, 5561. doi:10.1061/(ASCE)0899-1561(2006)18:4(492) Laurinavicius, A.; Cygas, D. 2003. Thermal conditions of road pavements and their influence on motor traffic, Transport 18(1): 23-31.

Laurinavicius, A.; Oginskas, R. 2006. Experimental research on the development of rutting in asphalt concrete pavements reinforced with geosynthetic materials, Journal of Civil Engineering and Management 12(4): 311-317.

Nazarian, S.; Alvarado, G. 2006. Impact of temperature gradient on modulus of asphaltic concrete layers, Journal of Materials in Civil Engineering 18(4): 492-498.

Radziszewski, P. 2007. Modified asphalt mixtures resistance to permanent deformation, Journal of Civil Engineering and Management 8(4): 307-315.

Ramsamooj, D. V.; Ramadan, J. P. E.; Lin, G. S. 1998. Model prediction of rutting in asphalt concrete, Journal of Transportation Engineering 124(5): 448-456. doi:10.1061/(ASCE)0733947X(1998)124:5(448)

Sivilevicius, H.; Sukevicius, S. 2007. Dynamics of vehicle loads on the asphalt pavement of European roads which cross Lithuania, The Baltic Journal of Road and Bridge Engineering 2(4): 147-154.

Topal, A.; Sengoz, B. 2005. Determination of fine aggregate angularity in relation with the resistance to rutting of hot-mix asphalt, Construction and Building Materials 19(2): 155-163. doi:10.1016/j.conbuildmat.2004.05.004

Witczak, M. W.; Fonseca, O. A. 1996. Revised predictive model for dynamic (complex) modulus of asphalt mixtures, Transportation Research Record 1540: 15-23. doi:10.3141/1540-03

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.], B. E. 1972. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.], 330-332.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.], H. B.; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.], H. B. 1969. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] HayKa, 479-180.

Erinijus Getautis (1), Henrikas Sivilevicius (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas El. pastas: (1) erinijus@gmail.com; (2) henrikas.sivilevicius@vgtu.lt
COPYRIGHT 2009 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2009 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Getautis, Erinijus; Sivilevicius, Henrikas
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Nov 1, 2009
Words:2576
Previous Article:The Analysis of road length of vehicle maneuver/Ivairiu automobilio manevravimo keliu ilgiu palyginimas.
Next Article:Theoretical and methodological principles of simulating vehicle stability factors in braking/ Stabdomo automobilio stabilumo veiksniu modeliavimo...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters