Printer Friendly

Some peculiarities of typological development of experimental architecture/Kai kurie eksperimentines architekturos tipologines raidos ypatumai.

Ivadas

Apie eksperimentine architektura bei kurybinius eksperimentus architekturoje rasyta ir anksciau: architekturiniu eksperimentu tyrimo aktualumas, ju galimos sampratos buvo aptartos ankstesniame straipsnyje "Kurybinio eksperimento sampratos architekturoje" (Grunskis 2010). Jame taip pat suformuluotos bendrosios eksperimentavimo nuostatos mene ir moksle bei apibudintas ju santykis su architektura. Sio straipsnio tikslas--atskleisti eksperimentines architekturos raidos ypatumus skirtingais aspektais ir pabandyti juos tipologizuoti pagal kokius nors pozymius bei laikotarpius. Tai svarbu, nes architektura kaip menas (lygiai taip pat, kaip ir kiti menai) patiria permanentine kaita, o pastarasis dvidesimtmetis ir bendras ekonominis pakilimas iki pasaulines ekonomines krizes leme, kad ji keitesi ir vystesi ypac intensyviai paciais ivairiausiais aspektais, ir toji kaita dar nera tinkamai apmastyta bei aptarta. Aisku, per minima laikotarpi keitesi ir pati eksperimentine architektura. Taciau, jei tradiciskai laikant, kad si architekturos rusis perteikia ir sprendzia kur kas platesnes nei grynojo architekturos amato problemas, tai jos raidos ir tipologijos klausimas gali nors ir is dalies, bet kitokiu rakursu apibudinti siuolaikine visuomenes busena ar net sociokulturine jos bukle kur kas platesniame tarpdalykiniame kontekste. Taigi, toji permanentine architekturos kaita ir domina mus siame darbe, kartu bus bandoma ivardinti architekturinio eksperimentavimo rezultatu skirtumus ar ju pobudi.

Nera nauja teigti, kad tiek miestai, tiek ir pati architektura bendraja prasme paaiskina ir atspindi visuomene, kuri juos bei ja sukure. Ir miesto morfologiniu, ir antropologiniu poziuriais galima daryti pagristas isvadas apie jos (visuomenes) vertybes, sociokulturine aplinka ir tai, kaip sios salygos nuleme miesto bei architekturos formu bei strukturu raida, o sios paveike sociumo gyvensenu bei mentaliteto archetipu kaitas. Tai, kaip architektura yra kuriama ir apmastoma, taip pat labai atspindi visuomene, o idejos ir utopijos, net jei jos ikunytos tik popieriuje, perteikia kur kas gilesnius visuomeneje gludincius kulturos, tapatumo, mentaliteto ir kitus klodus ar net socialines itampas, taip pat jos santykius su savo aplinka ir tai, ka ji vadina tikrove, pasauliu, miestu ir architektura. Eksperimentines T. Grunskis. Kai kurie eksperimentines architekturos tipologines r 160 aidos ypatumai architekturos fenomenas yra tas, kad per jai budinga platesne ir turtingesne architekturine kalba ir jos specifika isreiskiama kur kas daugiau nei metarealybes ar vizijos. Sia architekturine praktika perteikiamos reakcijos ir visuomenines itampos, sukeltos vienokiu ar kitokiu socialinio, kulturinio, ekonominio ir politinio konteksto aplinkybiu bei ivykiu (arba tai, ka Lewis Mumford ivardija sociokulturinemis charakteristikomis): tai architekturine kurybine veikla, perkelianti architekto profesija i aukstesni prasmini lygmeni. Is vienos puses architekturiniais eksperimentais sprendziamos specifines ir aktualios bendrosios civilizacines problemos (pavyzdziui, ekologija, tvarumas ir klimato kaita (Knack, Klein 2008, 2009)), o is kitos--tai visuomenes idealiuju noru ir siekiu reprezentavimas ivairiu utopiju pavidalu (apimanciu ir architektura, ir miesta), kartais nurodant ar bent jau svarstant galimas jos raidos kryptis bei tendencijas. Visais atzvilgiais viena (eksperimentines architekturos praktikos) koegzistuoja veikiama kito (architekturiniu urbanistiniu utopiju), ir del tokios koegzistencines raidos galiausiai randasi tikrove, kurioje gyvena ir kuria veliau "isgyvena" skirtingi sociumai skirtingu laikotarpiu.

Taip pat dera pamineti, kad sis tekstas yra didesnio tyrimo apie eksperimentine architektura dalis. Jo tarpiniai rezultatai yra pateikiami siame tekste, todel ne visi galimi eksperimentines architekturos aspektai cia aptariami.

Siuolaikinis eksperimentines architekturos raidos kontekstas

Priminsime, kad eksperimentine architektura kaip tokia gali buti laikoma architekturine kuryba, kuri inovatyviai sprendzia architekturos metodo, formos ir technologijos klausimus tam tikru metu (1) (zr. 1 pav.). Tokiai kurybai galima priskirti visus architekturos kurinius--tiek pastatu, tiek ir urbanistikos, pacia architekturos savoka suprantant apibendrintai ir kiek imanoma placiai. Taigi eksperimentine architekturos kuryba apims ne tik architekturines, bet ir urbanistines utopijas ir net idejas, kurios ikunijo visuomenes lukescius ir itampas tam tikru laiku ir buvo isreikstos, naudojant architekturai artimas raiskos priemones (arba kitaip--kalba). Kaip pazymi A. Betsky (Betsky 2008) ir kiti (Fisher 2000), eksperimentavimas architekturoje yra budingas ir net butinas architekturos profesijoje nuo pat jos susiformavimo ir to laiko, kada architekto profesija buvo suvokiama kaip atskira. Taciau skirtinguose sociumuose ir ju kontekstuose architekto profesijos paskirtis, sprendziamos problemos ir kurybiniai issukiai skiriasi, bet visais atvejais tas kontekstas sia profesija labai stipriai veikia, nes jos pirmine paskirtis yra taikomojo pobudzio. Siuolaikinis sociokulturinis kontekstas--ne isimtis. Cia butina konstatuoti keleta dalyku:

[FIGURE 1 OMITTED]

1) pasikeite ir poziuris i architekta "geniju" ar menininka, ir pati architektura kaip kurybos objektas. Siame diskurse architekto profesijos paskirtis ir jo vaidmuo yra gerokai pakites, net lyginant su modernizmo laikotarpiu (iki sestojo XX a. desimtmecio pabaigos) (2);

2) postindividualizmas--tai viena is siuolaikinio XXI a. meno ir menines kurybos paradigmu, kurioje architektura atrodo irgi gerokai pakitusi, lyginant ja ir jos suvokima bei rezultatus su tradicine samprata. 3 Kadangi architekturinis kurinys nebeteko savo "amzinumo" savybiu ir jis jau seniai paliko sakraliniu bei ypac svarbiu pastatu ribas, "susmulkedamas" iki privataus buto erdves, tai ir jo verte, o kartu ir architekto kaip kurejo vaidmuo pakito ar net sumenko.

Idomu, kad naujasias XXI a. pradzios eksperimentines ideologijas labiau iprasta sieti ne su atskirais architekturos zvaigzdziu vardais, bet su kolektyvais, kuriu pavadinimai gali atspindeti tiek forma, tiek metoda, tiek technologija ar net ideja (pavyzdziui, NEXT, Nox, ID- lab ELEMENTAL ir pan.)4. Kitas idomus siuolaikinio eksperimentines architekturos raidos konteksto bruozas yra vadinamoji "teorine krize" (Theoretical meltdown) (Puglisi 2009)5, kuria is dalies galima iziureti ir Kazio Varnelio internetineje publikacijoje apie radikaliaja architektura (Varnelis 2008). Matyt, problema cia yra ta, kad naujausi siuolaikines architekturos kuriniai--rezultatai--po intensyvios pastarojo desimtmecio (gal net penkmecio) architekturos raidos dar nera tinkamai ivertinti, isanalizuoti ar kontekstualizuoti kokiu nors grynesniu ir bendresniu manifestu ar apibendrinanciu moksliniu teiginiu. Susidaro vaizdas, kad architekturos raida vystesi kur kas sparciau ir placiau (tinkline, ne linijine raidos prasme), nei buvo apie ja mastoma, ir ta raida apima tiek eksperimentine, tiek ir taikomaja (praktine) architekturos sritis. Taciau reikia pripazinti ir kitka, kad kartais (ypac XXI a. II desimtmecio pradzioje) gana sunku nubrezti aiskia riba tarp vienos ir kitos cia minimos architekturos srities, nes siandienine technologiju raida leidzia igyvendinti net ir labai inovatyvia ideja, kuri dar visai neseniai buvo laikoma eksperimentine ar net utopiska formos metodo ar technologine prasme ir kuri labai greitai nebetenka savo eksperimentiskumo ir idealumo pozymiu.

Kalbant apie siuolaikini architekturos raidos konteksta ir apzvelgiant naujausia architekturologine literatura6 galima pastebeti keleta tendenciju. Pirmoji--gan intensyviai keiciasi ir vystosi architekturos sampratos, architekturos menas tampa vis labiau tarpdalykinis, integruojantis tiek mokslo, tiek meno principus, juos kurybingai pritaikant ir interpretuojant. Antroji--atsirado visiskai nauju architekturos pakraipu ir rusiu, kurios nebegali buti ivardijamos stiliaus ar estetinemis kategorijomis (algoritmine (Terzidis 2006; Sakamoto, Ferre, Kubo 2008), fraktaline (Salingaros 2001), interaktyvioji (Bullivant 2005), generatyvine (Thierney 2007), Proto (Sheil 2008) ir pan). Jos, nors kartais ir turi ankstesniu architekturos konceptu (pavyzdziui, strukturalizmo ir pan.) pozymiu, ir labai daznai prie senojo pavadinimo pridedamas priedas "naujasis", taciau kaip rodo pavyzdziai (placiau ziureti Architectura Desig naujausiuju architekturos raidos tendenciju analizes serija), tai dazniau yra transformavus metoda, forma ir technologija gauti architekturiniai kuriniai. Ju israiskos priemones ir problematika aiskiai nurodo i siuolaikine naujausia kultura bei jos raiskos formas, kartais net jos yra tapusios kulturinio reiskinio dalimi ar turi tokiu pozymiu.

Architekturiniu eksperimentu tipologijos

Eksperimentines architekturos tipologijos klausimas yra gan problemiskas. Bendras sios architekturos rusies bruozas yra inovatyvumas, idejinis konceptualumas ir didesnis ar mazesnis utopiskumas bei minimali arba neegzistuojanti jos igyvendinimo intencija kurybos proceso pradzios ir eigos metu. Analizuojant kurinius ir chronologiskai, ir diachroniskai, galima matyti cia paminetus bendruosius pozymius ir kartu formos, metodo bei technologijos skirtumus. Taciau nors sios architekturos rusies kurybinis suaktyvejimas bendroje raidoje kazkuriuo metu ir gali buti pastebimas (apie tai bus rasoma veliau), bet tipologizavimas pagal formos, metodo ir technologijos kriterijus butu gan pavirsutiniskas ir painokas, nes beveik visuose eksperimentines architekturos kuriniuose yra kiekvieno is cia paminetu kriteriju dalis. Paciu bendriausiu atveju paskirties aspektu architekturiniai eksperimentai yra dvejopi: realistiniai ir idealistiniai. Kadangi si architekturos sritis randasi skirtingais laikotarpiais ir jai yra budingi panasus anksciau pamineti bruozai, bendrines jos tipologijos dar kol kas nera. Kartais bandoma eksperimentinius kurinius apibudinti, atsizvelgiant i sociokulturinio konteksto salygas (pavyzdziui, XVII a. vizionieriskoji architektura arba jau mineta radikalioji architektura), taciau tai yra labiau fragmentinis tikroves vaizdavimas ir bandymas juos sisteminti pagal laikotarpio ideologijos pozymius. Kalbant apie sios architekturos rusies kokybe ir turini, manytina, kad eksperimentine architektura egzistuoja kaip atskira rusis bendrojoje architekturos meno raidoje ir ji sudaro reiksminga dali, labai svarbia sociokulturine prasme. (7) Taigi, pirmajai (realistinei) grupei butu priskiriami inovatyvus architekturiniai sprendiniai, kurie yra kuriami turint aiskia igyvendinimo intencija, net jei technologines ar kitos galimybes tam tikru metu to ir neleidzia. Jie gali buti nauji technologine, formos ar metodo prasme, taciau pagrindinis ju tikslas yra architekturine realizacija paciu artimiausiu laiku, del to labai daznai sios grupes eksperimentines architekturos kuriniai buna igyvendinti pagal to laikotarpio technologines galimybes. Realistiniai eksperimentai apima tiek urbanistinius, tiek pastatu architekturos kurinius. Jiems taip pat yra budingas techninis ir technologinis bei mokslinis pagristumas su tam tikram laikotarpiui budingomis "normaliomis" motyvacijomis ar ideologijomis. Siai grupei galetu buti priskirtina skirtingu laikotarpiu architekturine eksperimentika nuo LeDaux (Ledoux 1804) iki Future Systems (Field 2006; Powley 1994). Net ir sios dviem atvejais reiskiamos idejos turejo rysku santyki su tuometiniais sociokulturiniais procesais ir dalis ideju buvo igyvendintos, o dalisne.

Kita architekturiniu eksperimentu grupe yra idealistiniai architekturiniai kuriniai, kuriu sukurimo intencijos su kurinio realizacija nera susijusios. Tai labiau ideju architektura, kuri perteikia utopijas ir vizijas, nebutinai susijusias su kokios nors ateities vaizdavimu, bet labiau su "kitokios" tikroves perteikimu netradicinemis priemonemis. Labai daznai sios eksperimentines architekturos grupes kuriniams budingas utopiskumas ir novatoriskumas, aiski idejine ideologine paradigma ir aiski kritine nuostata visuomenes ar sociokulturinio konteksto atzvilgiu. Si architektura taip pat gali buti inovatyvi tiek formos, tiek metodo, bet ne technologine prasme, taciau ji labiau kelia problemas nei jas sprendzia ir labiau yra nukreipta i visuomene kaip adresata ir komunikacines zinios priemeja. Ji daznai yra issukis sociumui tiek ideologine, estetine ir moraline prasme, labai daznai lauzanti nusistovejusius stereotipus ir apie architektura per ce, ir apie pacia visuomene, ir apie jos sociokulturinio konteksto charakteristikas. Labai daznai ji yra skirta isreiksti ir perteikti idejoms, naudojant vienokias ar kitokias architekturines raiskos priemones, metodus ir architekturai budingus pozymius. Siai grupei lengviausiai priskiriamos urbanistines utopijos ir vizijos nuo Tomo Moro iki Sant Elias'o ar net Frank'o Loydo Wright'o miesto utopiju (2 pav.).

[FIGURE 2 OMITTED]

Architekturines eksperimentines kurybos raidoje galima pastebeti idomia tendencija, kad kazkada buvusi grynai idealistine ir utopine, po kurio laiko ji gali tapti realistine. Taip CoopHimmelblau (modifikave grupes pavadinima i CoopHimmelb(l)au su aiskia nuoroda i statyba), Zaha Hadid (Hadid, Jodidio 2009), Future Systems (Field 2006; Powley 1994), OMA (Koolhaas 2000) ir kiti eksperimentines architekturos kurejams priskirti architektai bei grupes po daugelio metu veiklos igyvendino net radikaliausius savo projektus, nes kai jie buvo kuriami, ir technologines kliutys, ir radikali inovacija tiek metodo, tiek formos prasme to neleido (cia idomus legitimacijos fenomenas, kuri aptarsime veliau). Taip tai, kas tam tikru laiku buvo idejiskai nauja ir gal net radikalu, po kurio laiko tapo priimtina norma ir kurybiniu savitumu, kuris gali buti igyvendinamas naudojant naujojo laikotarpio technika ir technologijas.

Kaip viena is ypatingos rusies idealistines grupes eksperimentines architekturos pavyzdziu reikia pamineti vadinamaja "popierine" architektura, kuri kilo XX a. devintojo desimtmecio antrojoje puseje buvusioje SSRS. Kartais, turint omenyje tuometini sociopolitini konteksta, ji interpretuojama kaip idejine politines rezistencijos forma. Tai kuriniai, teigiantys idejas, kurios isreiskiamos architekturinemis priemonemis--piesiniais, planais, perspektyvomis, -perteikianciomis kur kas daugiau nei utopinis pastatas utopiniame kontekste. Jiems budingas puikus architekturines grafikos naudojimas, taciau siu darbu menine kokybe, naratyvumas ir konceptualumas yra labiau budingi grafikos menui nei tradicinei to laiko architekturai. (8) Cia taip pat gana placiai buvo naudojama Ezopo kalba, kurios teiginius galima "perskaityti" ir suprasti tik suvokiant socialini bei politini sios architekturos atsiradimo ir raidos konteksta. Vieni is garsiausiu sios idealistines architekturos atstovu yra Aleksandr Brodskij ir Ilja Utkin (Nesbitt 2003) (3 pav.). Sios architekturos kurinius galima vadinti inovatyviais grynojo metodo prasme, nes daugelis kuriniu yra grynai konceptualus architekturines idejos lygmenyje ir tuo pat metu jie visiskai nepritaikomi, nes realistine (igyvendinimo) architekturos funkcija samoningai ignoruojama. Sios architekturos pagrindine priemone --breziniai ir piesiniai ant popieriaus bei grynas konceptualumas--leme ir "popierines" architekturos pavadinimo kilme. Kai kuriais atvejais matoma naratyvumo pozymiu, kai architektura perteikia kazkokia istorija. (9) Ji savo konceptualumu ir grynumu irgi priskirtina radikaliajai. Ar bent jau reikia pripazinti, jog ji turi tokiu bruozu. Ja sunkiai galima lyginti su septintojo desimtmecio eksperimentine "avangardine" (K. Varnelio terminais--radikaliaja) architektura, taciau stiprios kulturines aspiracijos ir referencijos perkelia ja i kulturinio reiskinio lygmeni (10). Paminetina ir tai, kad kai kurie is Aleksandr Brodskij ir Ilja Utkin darbu dalyvavo ir buvo nugaletojai vadinamosios "popierines" architekturos pasauliniame Shinkenshiku (zr. Shinkenshiku residential design competition 2010) gyvenamuju namu architekturos konkurse, kuris rengiamas kasmet zurnalo Japan Architect nuo astuntojo desimtmecio ir kurio isskirtinumas tas, kad kasmetine tema dazniausiai kelia konceptualius klausimus apie gyvenamaji busta ir architektura apskritai. Cia pateikiami architekturiniai projektai pasizymi ir issiskiria savo konceptualumu ir eksperimentiskumu, daugelis ju galetu buti priskirti popierinei ir idealistinei eksperimentinei architekturai.

[FIGURE 3 OMITTED]

Sociokulturinis eksperimentines architekturos raidos aspektas

Kaip jau pamineta anksciau, eksperimentines architekturos suaktyvejimas per tam tikra laika bendrojoje architekturos raidoje turi tam tikru desningumu. Ir desningumas yra tas, kad labiausiai sios architekturos kuriniu ir ideju randasi socialines itampos ir sociokulturiniu revoliuciju laikotarpiais, kai is vienos puses atsiranda poreikis permastyti socialines tikroves realijas, o is kitos--pasiulyti nauja kulturines raidos krypti ar ideja, atitinkancia naujaja socialine tikrove ar jos ideologija. Taip prancuzu klasicizmo vizionieriai Jean-Jacques Lequeu, Ettiene Boullee ir Claude-Nicolas Ledoux (Kaufmann 1952) kure prancuzu revoliucijos priesausry, Hovardo miesto sodo idejos kilo kaip reakcija i industrializacija ir jos sukelta urbanizacija; rusu avangardas ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1996) radosi po 1917 metu bolseviku revoliucijos, o septintojo desimtmecio radikalioji avangardo architektura (Cook 1970)--tuometines industrines kulturos kritikos bei socialiniu itampu 1968--1970 metais, tuo metu vykusio Vietnamo karo kontekste ir pan. Bendras desningumas cia ir yra tas, kad architekturiniai eksperimentai yra labai "jautrus" socialiai. Kitaip tariant eksperimentavimas ir utopinis mastymas architekturoje suaktyveja socialiniu itampu ir kaitu laikotarpiais. Galbut sis desningumas aiskiausiai parodo sunkiai apibreziama ir argumentuojama visuomenes rysi su architektura ir jos kultura. 4 pav. mineti desningumai parodyti schematiskai ir apibendrintai, prisilaikant chronologines tvarkos principo. Si schema parodo ir kita anksciau pamineta aspekta, t. y. kaip ir kada idealistine eksperimentine architektura ilgainiui yra igyvendinama ir tampa realistine. Igyvendinimas dazniausiai cia nera uzbaigtas ir nuoseklus, taciau dazniausiai adaptuojamos ir igyvendinamos kai kurios idejos ar realizuojama adaptuota estetine, strukturine ar formos koncepcija. Si schema gali buti papildoma toliau, taciau pagrindinis jos tikslas yra perteikti bendrinius raidos desningumus.

[FIGURE 4 OMITTED]

Kita idomi eksperimentines architekturos ir sociokulturinio konteksto santykio iliustracija yra architekto Lebeus Woods darbai (Harries, Armstrong, Mayers, Woods 2005), kurie, kaip teigia pats autorius, yra inspiruoti socialiniu ivykiu ir reiskiniu, i kuriuos jis reaguoja ir kaip menininkas, ir kaip pilietis, ir kaip architektas. Sie eksperimentines idealistines architekturos kuriniai yra glaudziai siejami su konkreciu kontekstu ir vieta, kartu perteikia kurybos sistemu krizes. Jie daugiausiai yra nukreipti i kritines ar krizines musu laiku Vakaru visuomenes vietas ir zidinius. Tai su socialine itampa, socialiniais santykiais ir kartais net karu siejama eksperimentine architektura. Zymiausi sio autoriaus darbai buvo Havanoje pries igyvendinama embarga, San Franciske po zemes drebejimo 1989 m., Sarajeve po Bosnijos karo 1992-1995 m. ir pan. (11) Siems kuriniams, kaip ir anksciau minetiems "popierinei" eksperimentinei architekturai, budingas grafiskumas ir naratyviskumas (kai objektas turi aiskia ivykio motyvacija) del jau paminetu socialiniu politiniu ivykiu ir ju inspiraciju (5 pav.).

Dar viena eksperimentines architekturos dalis, kuri ypac stipriai reaguoja i sociokulturinio konteksto salygu pasikeitimus, yra urbanistines vizijos, utopijos ir distopijos. Kadangi sie kuriniai sudaro beveik atskira eksperimentines architekturos sriti ir jos kulturos dali, detaliau ji numatoma aptarti kitame tekste. Paminetina tik tiek, kad urbanistines utopijos labai daznai susijusios su socialinemis utopijomis. Galvojant apibendrintai, tikriausiai naujasis, radikaliai besiskiriantis nuo dabartinio, mums iprastojo, miestas ir architektura yra imanomi tik atsiradus ar susiformavus kitokiai (gal naujai) visuomenei. Panasi situacija buvo po stipriu socialiniu sukretimu--bolseviku revoliucijos 1917 m. ir veliau.

[FIGURE 5 OMITTED]

Architekturinio eksperimento realizavimo ypatumai ir brandifikacija

Kaip jau pamineta anksciau, is architekturos meno raidos nesunkiai galima matyti, kad dalis eksperimentiniu architekturiniu kuriniu po kurio laiko yra igyvendinami. Tai gana idomus procesas, kurio metu architekturiniai eksperimentiniai kuriniai virsta tikrove ir kuris savo bendraisiais principais yra labai panasus i rinkodaros prekes zenklo isleidimo i rinka strategijas. Is eksperimentines architekturos chronologines raidos galime daryti prielaida, jog siekiant, kad architekturinis eksperimentas butu igyvendintas ir taptu placiai zinomas, jis paprastai turetu iveikti tam tikrus raidos etapus: manifesto, legitimacijos, poreikio, realizacijos ir unifikavimo. Pirmiausiai eksperimentine architekturine ideja reikia isvystyti iki ideologijos ir paskelbti (rinkodaros terminais--iskomunikuoti) ja naudojantis kokiu nors manifestu kuo platesniam visuomenes ir profesionalu buriui. Tai ilgainiui tampa kurybine strategija, su kuria tiesiogiai siejamas jos autorius. Pats aiskiausias tokio manifesto pavyzdys yra Rem Koolhaas'o "S,M,L,XL" (Koolhaas 2002) ir velesni leidiniai, kuriuose architekturine praktika su OMA (Office of Metropolitan Architects) labai itaigiai siejama su sio autoriaus teoriniais tyrimais ir teiginiais. Beje, kurybine architekturine praktika tokiam manifestui itvirtinti yra labai svarbi. Kitas etapas yra legitimacija, kurios metu ilgesni laika teigtos ir garsintos architekturines idejos tampa priimtinos platesniu mastu arba aprobuojamos ir susiejamos su jas suformavusiu ir isviesinusiu autoriumi. Dar kitas etapas--poreikio formavimas: isviesintos eksperimentines architekturos idejos, nors ir labai siaurai ar tik is dalies, bet karta igyvendintos ir jau isvystytos iki ideologijos manifesto, tampa tam tikru vienokio ar kitokio masto architekturiniu problemu sprendimo receptu bei kokybiniu rodikliu stambesniems nekilnojamojo turto vystytojams. Taip palaipsniui suformuojamas jos butinumo ir siekiamumo bei jos vartojimo (rinkodaros terminais) poreikis ir galutinai ideologija isitvirtina kaip prekes zenklas (angliskai--brand). Po sio etapo eina realizacijos etapas, kai ideologija ir architekturiniai "receptai" realizuojami jau gana placiai ir jais kaip visuotinai prieinamu principu naudojasi kiti profesionalai, kurybingai interpretuodami arba tiesiog kopijuodami jau sukurtas architekturines formas, jos kurimo principus bei metodus. Siame etape itvirtinama (rinkodaros ter minais kalbant) bendrine asociacija ir semantine sasaja su autoriais, sprendinius ivardijant kaip "olandiskus" (olandiska architektura) arba "kaip Zaha Hadid" ir panasiai. Su sia asociacija atsiranda architekturines idejos unifikavimas, kai ji tampa visuotinai bendra (nebe autoriaus nuosavybe) ir yra vartojama labai placiai, nebeakcentuojant autorystes ar analogijos. Siame etape kurybinis citavimas ar referencijos yra priimtini, nes kadais buves kurybinis eksperimentas jau yra tapes bendraja kulturos vertybe ir pakeites konvencionalia architekturine praktika ir mastymo bei kurybos metodus. Sio etapo pabaiga yra masiskumas arba masinis ir daugkartinis architekturiniu panasumu kartojimas architekturineje kuryboje, kuria gali praktikuoti ir pats pradinio architekturinio eksperimento autorius, ir kiti profesionalai. Cia aptariamas desningumas yra budingas daugeliui dar visai neseniai eksperimentine architektura kurusiu architektu vadinamuju "sekmes istoriju". Kadais buve suvokti kaip labiau menininkai nei architektai praktikai, kuriu architektura dazniausiai lieka tik popieriuje, dalis ju siandien yra tape architekturos zvaigzdemis. Sis desningumas yra pagristas stebejimais ir issamios kurybos leidiniais (Zaha Hadid (Jadidio 2009), Peter Eisenman (Davidson 2006), CoopHimelblau (Monninger, Gossel 2010), Future Systems (Powley 1997; Field 2006), Unstudio (Jaeger, Richters, UNStudio 2009) ir kitu), kurie neretai liudija sunkia siu kureju architekturines praktikos pradzia. Taip pat reikia pazymeti, kad siuolaikine sociokulturine situacija lemia, kad architektura, nors ir daznai deklaruojama ir suvokiama kaip kulturos dalis, yra veikiama vartotojiskumo ir globalizacijos. Tai bendrosios salygos, kuriu poveiki patiria visos siuolaikines kulturos sritys. Tenka konstatuoti, kad architekturine kurybine praktika, kadais buvusi eksperimentine, igyvendinama per kuri laika palaipsniui igauna rinkodaros strategijoms budingu bruozu, kurie veda prie architekturos kaip prekes sampratos, jos prekinio zenkliskumo. Siuos pozymius apibendrintai galetume pavadinti brandifikacija (brand) (12), kai kultura ir jos produktai, kuriems priskiriama ir architektura, tampa gerai parduodama ir ispopuliarinama preke, bet nebe ilgalaike kulturos vertybe. Aiskiau brandifikacijos pavyzdziai pateikiami 6 pav., kur ankstyvieji, buve priskirtais eksperimentinei kurybai architekturiniai kuriniai lyginami su naujausiais to paties autoriaus architekturiniais kuriniais, kuriu unifikavimo ir tirazavimo savybes leidzia daryti prielaida, jog siai kurybai yra budinga brandifikacija.

Kai kurie apibendrinimai

Bendrais bruozais aptarus siuolaikini eksperimentines architekturos raidos konteksta konstatuotina, kad keiciasi tiek architekto profesijos, tiek architekturos kaip meno rusies sampratos. Per pastaraji dvidesimtmeti architekturos raidoje radosi naujausiu pakraipu ir tendenciju, kurios keicia ir praturtina sia meno sriti labai ivairiais ir skirtingais aspektais. Taip pat pazymetina, kad ne visos naujausios architekturines kurybos tendencijos ir kryptys gali ir turi buti laikomos eksperimentine architektura, nors ir gali tureti panasiu bruozu. Tenka pazymeti, kad siandien labai sunku nubrezti aiskia riba tarp eksperimentines ir realizuojamos architekturos del spartaus techninio ir technologinio jos vystymo. Tai, kas dar visai neseniai buvo laikoma radikalia utopija ir eksperimentine kuryba, del technikos ir technologiju pazangos siandien yra pakankamai lengvai igyvendinama. Bendruoju atveju eksperimentinei architekturai priskirtina aiskiai inovatyvi tiek formos, tiek metodo ar technologijos prasme architekturine kuryba, turinti aisku kulturini ir idejini turini.

Taip pat pabreztina, kad eksperimentines architekturos raidai yra budingas stiprus rysys su sociokulturinemis tam tikro laikotarpio salygomis. Net ir labai apibendrinta--schematiska jos raidos analize rodo, kad eksperimentine kuryba suaktyveja socialines itampos laikotarpiais.

Eksperimentines architekturos tipologija siandien dar tiksliai nera susisteminta. Jos chronologinis sinchroniskas tipologizavimas tera dalinis ir neissamus. Galima teigti esant dvieju grupiu (rusiu) eksperimentinei architekturai--tai realistine ir idealistine. Ir vienai, ir kitai grupei budingi panasus bruozai, tik pirmoji yra labiau praktine, nukreipta i realizacija, kurios neleidzia tuometine technologine raida, o antroji realizavimo intenciju neturi ir yra skirta skleisti ir teigti idejoms, kurios labai daznai siejasi su tuometines visuomenes kritika ar utopiniu naujosios visuomenes vaizdavimu. Taip pat pazymetina, kad is eksperimentines architekturos raidos matyti, jog daznai idealistine eksperimentine architektura ir kai kuriuos jos idejos po ilgesnio laikotarpio (nors kartais ir is dalies) yra igyvendinamos. Siam realizavimui ir ideju sklaidai bei pletrai budingas desningumas yra labai panasus i siuolaikines rinkodaros strategijas. Pastebesime, kad dalis siuolaikines architekturos, dar XX a. antrojoje puseje suvoktos kaip eksperimentine, XXI a. pr. igyvendinama ir siam procesui yra budingas brandifikacijos fenomenas. Taip buvusios eksperimentines architekturos formos, metodai ir technologijos tampa prekes zenklu ir placiai vartojama preke.

[FIGURE 6 OMITTED]

Iteikta 2011 03 15

doi: 10.3846/tpa.2011.18

Literatura

Betsky, A. 2008. Experimental Architecture: a Short Introduction, Experimental Architecture. Architecture Beyond Building 3: 6-16. Bienales katalogas.

Bullivant, L. (Ed.). 2005. 4D space--interactive architecture, Architectural Design 75(1): 5-7.

Cook, P. 1970. Experimental Architecture. London/New York: Studio Vista/Universal Books.

Davidson, C. C. (Ed.). 2006. Tracing Eisenman--Peter Eisenman Complete Works. Random House.

Field, M. 2006. Future Systems. London: Phaidon.

Fischer, T. R. 2000. In The Scheme of things. Alternative thinking on Practice of Architecture. Mineapolis, London: University of Minnesota press.

Varnelis, K. 2008. New radical Architecture [interaktyvus], [ziureta 2011 05]. Prieiga per interneta: <http://varnelis.net/network_culture/new_radical_architecture>.

Sakamoto, T.; Ferre, A.; Kubo, M. (Eds.). 2008. From Control to Design. Parametric/Algorithmic Architecture. Barcelona, New York: Actar.

Grunskis, T. 2011. Kurybinio eksperimento sampratos architekturoje, Urbanistika ir architektura 35(1): 21-27. doi:10.3846/tpa.2011.03

Hadid, Z. The Complete Buildings and Projects. Thames and Hudson.

Harries, K.; Armstrong, R.; Myers, T.; Woods, L. 2004. Lebbeus Woods: Experimental Architecture. Carnegie Museum of Art, Pittsburgh.

Jaeger, F.; Richters, Ch. 2009. UNStudio. UNStudio. Berlin: Jovis.

Jodidio, Ph. 2009. Zaha Hadid: Complete works 1979--2009. Taschen.

Kaufmann, E. 1952. Three Revolutionary Architects: Boullee, Ledoux, and Lequeu. Philadelphia: American Philosophical Society.

Knack, U.; Klein, T. 2008. The Future Envelope 1. A Multidisciplinary approach. Amsterdam: IOS Press and the Authors.

Knack, U.; Klein, T. 2009. The Future Envelope 2. Architecture. Climate. Skin. Amsterdam: IOS Press and the Authors.

Koolhaas, R. 2000. Oma@work. Tokyo: Japan Architect.

Koolhaas, R.; Mau, B.; Werlemann, H.; Sigler, J. 1995. S, M, L, XL. New York: Monacelli Press.

Lebbeus Woods [interaktyvus], [ziureta 2011 05]. Prieigos per interneta: <http://en.wikipedia.org/wiki/Lebbeus_Woods>; <http://lebbeuswoods.net/>; <http://lebbeuswoods.wordpress.com/>.

Ledoux, C. N. 1804. L'architecture consideree sous le rapport de l'art, des moeurs et de la legislation. Tome premier. Paris.

Monninger, M.; G?sel, P. 2010. Coop Himelblau. Taschen; Mul edition.

Mumford, L. 2006. The City in History. Harcourt, Brace & World, Inc. New York.

Nesbitt, L. 2003. Brodsky & Utkin--the complete works. Princeton Architectural Press.

Powley, M. 1994. Future Systems. The Story of Tomorrow. London: Phaidon.

Psarra, S. 2009. Architecture and Narrative. The Formation of Space and Cultural Meanning. New York: Routledge.

Shinkenchiku residential design competition. 2010 [interaktyvus], [ziureta 2011 05]. Prieiga per interneta: <http://www.shinkenchiku.net/skc/en/result_top.html>.

Puglisi, L. P. 2009. Anything goes, Architectural Design 79(1): 6-11. doi:10.1002/ad.798

Salingaros, N. 2001. Fractals in the New Architecture, Archimagazine [ineraktyvus], [ziureta 2011.05]. Prieiga per interneta: <http://zeta.math.utsa.edu/yxk833/fractals.html>.

Sheil, B. 2008. Protoarchitecture. Between the Analog and the Digital, Architectural Design 78(4). doi:10.1002/ad.699

Terzidis, K. 2006. Algorithmic Architecture. Great Britain: Architectural Press.

Tierney, T. 2007. Abstract Space: Benieth the Media Surface. New York: Taylor and Francis.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 2002. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.].

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1996. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1920-1930-? [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.].

(1) Aaron Betsky teigia, kad eksperimentuojama architekturoje buvo su forma ir metodu (Betsky 2008). Technologijos kaip svarbaus veiksnio jis nemini.

(2) Nes pats menininkas siandien--nebutinai uzbaigto ir fiziskai apciuopaimo kurinio kurejas, bet labai daznai--socialiai orientuotas aktyvus subjektas, kuriantis ir procesus, ir veiksmus bei programuojantis ivairias socialines reakcijas paciomis ivairiausiomis priemonemis, kurios nebutinai yra suvokiamos kaip menas ar naudojamos menui kurti (tradicine prasme), bet labai daznai--visuomenes kritikai isreiksti ir aktualizuoti.

(3) Ta pripazista daugelis architekturos kritiku ir teoretiku, pavyzdziui, Kazys Varnelis, kalbedamas apie siuolaikine architekturos kurybos paradigma akcentuoja tinkliskuma, ne individualuma, teigdamas, kad "Individualumo mitas pats savaime yra tai, ka mes turime savyje nugaleti" (zr. Varnelis 2008).

(4) Tokioje sviesoje architekturiniai kurybos eksperimentai gali atrodyti kaip fundamentalizmas, grazinantis architekta prie savo profesijos esmes ir istaku, perteikiant ir aktualizuojant esmines jos vertybes bei paskirtis. Siame kontekste architekturinis eksperimentas yra vertingas kulturine prasme, taciau bevertis buitine, jos turetu buti ir paprastai yra atskirtos.

(5) Siai temai buvo paskirtas visas Architectural Design vol. 79 (Jan, Feb 2009) numeris ir Luigi Prestinenza Puglisi tekstas Anything goes.

(6) Turimi omenyje Verb, Architectural Design ir kiti naujausi pastaruju keleriu metu architekturiniai leidiniai, kreipiantys demesi i architekturos kritika bei teorini bei kulturini kontekstualizavima.

(7) Is architekturos istorijos ir teorijos zinoma, kad labai daznai daug svarbiau yra tai, kaip apie architektura mastoma, nei tai, kas sukuriama astskiro pastato ar miesto pavidalu. Reiksmingiausi architekturos meno pavyzdziai sujungia ir viena, ir kita, taciau utopinis mastymas architekturineje kuryboje daugeliu atveju yra svarbesnis kulturine prasme, nes perteikia jau sukurtos ar kuriamos architekturos idejini bei ideologini turini ir pacia kultura.

(8) Reikia pamineti, kad sovietiniais metais architekturos ugdymo procese architekturinei grafikai buvo skiriama labai daug demesio ir tai nebuvo vien technologijos klausimas tuo poziuriu, kad tuo metu netureta siuolaikiniu architekturos vizualizavimo priemoniu. Meninis architekto ugdymas turejo ir nemazai kulturines bei auklejamosios paskirties.

(9) Naratyviskuma architekturoje labai idomiai ir aktualiai analizuoja Sophia Psara knygoje Architecture and Narrative. The formation of Space and Cultural Meanning (Psarra 2009).

(10) Idomu, kad daugelis siu autoriu darbu buvo ir siuo metu yra eksponuojami garsiausiose pasaulio galerijose. Dalis ju yra isigytu privaciu kolekcionieriu. O patys darbai labai reti ir ypac aukstai vertinami.

(11) Placiau ziureti: http://en.wikipedia.org/wiki/Lebbeus_Woods ir http://lebbeuswoods.net/ ir http://lebbeuswoods.wordpress.com/.

(12) Brand--prekes zenklas; Branding--reiskia prekes zenklo ideologija.

TOMAS GRUNSKIS

Architect, PhD, Assoc. Prof., Dept of Architectural Fundamentals and Theory,Vilnius Gediminas Technical University, Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lithuania. E-mail: grunskis@gmail.com. Web: www.grunskis.net

Publications: author of 58 articles in popular professional and scientific magazines. Research interests: urban morphology and anthropology, urban design and public space formation, interdisciplinary research. Projects: author and co-author of several winning projects in urban design and architecture.

Tomas Grunskis

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architekturos pagrindu ir teorijos katedra, Pylimo g. 29/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lietuva El. pastas grunskis@gmail.com
COPYRIGHT 2011 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2011 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Grunskis, Tomas
Publication:Town Planning and Architecture
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2011
Words:4461
Previous Article:The commodification of the past in an urban space/Praeities suprekinimas urbanistinese erdvese.
Next Article:Apie forma architekturoje.
Topics:

Terms of use | Copyright © 2018 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters