Printer Friendly

Some features of architectural-urbanistic evolution in Palanga Resort/ Kai kurie palangos kurorto architekturines-urbanistines raidos bruozai.

Ivadas

Pastarajame simtmetyje isaugo ir tebestipreja rekreacijos pajuryje reiksme. Pajurio kompleksine visuomenine reiksme Lietuvai (ekonomine, rekreacine, istorine ir kt.) visais laikas buvo ir tebera ypatingo demesio objektas. Palangos miestas Lietuvos Respublikos bendrajame plane traktuojamas kaip treciojo lygmens lokalinis centras, taciau patenka ir i labai didelio potencialo nacionalines svarbos Pajurio rekreacini areala, yra ivardijamas kaip kulturos paveldo reprezentacinis centras, regionines svarbos aptarnavimo centras (poilsio gamtoje, pazintinio turizmo, kurortinio gydymo specializacijos). Palangos kurortas Baltijos pajuriu issiteses apie 24 kilometrus. Si teritorija vadinama Didziaja Palanga, kuria sudaro susiformave centrai Senoji Palanga ir Sventoji bei pocentriai: Butinge, Monciskes, Kunigiskiai, Medvalakis/Virbaliske, Vilimiske ir Nemirseta. Dabartinis Palangos kurortas yra pajurio gyvenvietes, uosto, miestelio, miesto formavimosi istorineje erdveje rezultatas. Darbe Palangos miesto formavimasis suskirstytas i du etapus: metamorfoze is gyvenvietes, uosto iki kurortinio miestelio (artimesnio vasarvietes funkcijai) ir antrasis etapas iki siu dienu, kuriame Palangos kurorta siekiama paversti veikianciu istisus metus.

Pajurio architektura (tiek bendras uzstatymas, tiek atskiri pajurio pastatai) tapo svarbiu faktoriumi, kuris pritraukia ar neigiamai veikia poilsiautojus, taip pat atspindi ir padeda nustatyti kurorto rekreacini potenciala (Gray 2006). Taciau, be minetu urbanizuotu teritoriju, kurorto egzistavimo pagrinda sudaro neracionaliai naudojamas gamtinis karkasas, del ko nelieka harmoningos gamtos ir architekturos simbiozes. Darbo tikslas--isanalizuoti kai kuriuos Palangos kurorto architekturines ir urbanistines raidos bruozus. Uzdaviniai:

1. Isnagrineti Palangos miesto istorines sociokulturines raidos salygas: miesto istorine evoliucija, jo plano, uzstatymo, silueto ypatumus.

2. Isanalizuoti Palangos miesto, kaip kurorto, planavimo savitumus.

3. Identifikuoti Palangos kurorto formavimo problemas.

Analizuojant Palangos raida, remtasi issamia istoriku grupes, kuriai vadovavo V Zulkus, parengta kolektyvine monografija (1999), kuri apima istorija nuo ankstyvosios vietoves iki naujausio Palangos miesto. Palangos raida, plano ir turines bei erdvines kompozicijos ypatumai, sukaupta kartografine ikonografine medziaga, tikrosios bukles planai ir projektai iki 1945 m. analizuoti a. Miskinio monografijoje "Vakaru Lietuvos miestai ir miesteliai" (Miskinis 2007). Remiantis Palangos miesto centrines dalies regeneracijos projektu ir specialiuoju paminklosaugos planu (1995), atlikta Palangos miesto planines strukturos evoliucijos analize. Taip pat tyrimui informacijos ieskota M. Omilanowskos knygoje "Pabaltijo Zakopane: Palanga Tyszkewicziu laikais" (Omilanowska 2014) bei D. Sobeckio ir Z. Genienes knygoje, kurioje aprasyti iliustruoti Didziosios Palangos kulturos paveldo objektai (Sobeckis, Geniene 2008).

Nagrineti Palangos viesosios bibliotekos krastotyros fonde saugomi dokumentai apie Palanga: miesto periodiniai leidiniai nuo 1990 m. ir tarpukario kurorto periodiniu leidiniu kopijos bei publikacijos apie Palanga. Isanalizuoti palangiskes krastotyrininkes E. Adiklienes (1981) foto nuotraukos ir darbai, kuriuose aprasoma Palangos istorija nuo seniausiuju laiku, aptariami rasytiniai saltiniai apie Palanga, miesto istorija XVI-XVII a., grafu Tiskeviciu itaka Palangos formavimuisi, miestas 1918-1940 metais, pokario laikotarpis.

Didziosios Palangos neuzstatytu erdviu landsafto formavimo ir poilsio organizavimo schema (1989), Palangos kurorto Sveikatos parko isplanavimo schema (1988), Svarbiausiu LTSR urbanistikos ir architekturos bukles tyrimai siekiant paruosti ju tolesnio architekturinio vystymo preliminarine programa (1986 ), Palangos kurorto generalinis planas (1991), Palangos miesto bendrasis planas (2008), mineti teritoriju planavimo dokumentuose ir juos parengusiu autoriu publikacijose nurodomi Palangos kurorto planavimo ypatumai lyginami su esama Palangos kurorto bukle. V Stausko straipsniu rinkinyje (2012) pateikiami kurorto urbanistines strukturos planavimo metodai. R. Povilansko (2010), P. Greceviciaus (2014), J. Buco ir L. Dringelio (1995) darbuose pateikiamos Palangos kurorto pletros salygos ir problemos.

Istorines sociokulturines Palangos miesto raidos salygos

Palanga yra viena seniausiu gyvenvieciu (ties Razes upelio ziotimis zmones gyveno dar neolite), kuri veliau isaugo i svarbu miesta. Ankstyvaisiais viduramziais tarp Razes ir Birutes kalno teritorijoje buvo keturios skirtingu laiku atsiradusios gyvenvietes, taciau gyvenvietes liovesi formuotis kryziuociu ir kalavijuociu ordinui isitvirtinus Baltijos juros rytu pakranteje. Pasak Zulkaus, Palangos atsikurimas prasidejo pasibaigus Lenkijos ir ordino karui (1999). Palangos kaip jurinio miestelio (gyvenvietes) reiksme ypatingai isaugo XVI a. pabaigoje, miesteliui suteikus privilegijas ir teise plesti uosta. Remiantis V. Zulkaus "Palangos istorija" (1999), XVII a. juru uostas, prilyges Liepojai ir Rygai, buvo Sventojoje, prie Sventosios upes ziociu, o ne Palangoje prie Razes ziociu. Palangos silueto formantai vertinami nuo juros puses, nes nuo zemynines dalies silueta vertinti sudetinga del plokscio reljefo ir uzstojanciu miesto silueta zeldiniu. Siuo laikotarpiu gyvenvietes silueta formavo lygi zeldiniu ir mediniu pastatu juosta su Birutes kalno dominante.

Miskinis teigia, kad jau XVI amziuje buvo susidariusios dvi gyvenvietes: "pietine gyvenviete pietiniame Razes krante, kita gyvenviete (Senoji Palanga) greta Naglio kalno salia Liepoja-Klaipeda kelio" (2007). Abi gyvenvietes skyre smelio uzpustyti sklypai. Pagal Valaku reformos urbanistine praktika Palangos miestelyje siekiama suformuoti urbanistine sistema: funkciniu poziuriu svarbesnes Senosios Palangos vietoje suplanuota kaimaviete--zveju ir zemdirbiu gyvenviete, sios sklypai tesesi nuo kelio, prie kurio stovejo trobesiai, iki juros, kur buvo zvejybos reikmenys. Kita Palangos dalis suplanuota siauriniame Razes krante, ispleciama pietine Razes kranto dalis. Sioje dalyje numatyta suplanuoti prekybininku ir amatininku gyvenviete. Pagal Valaku reformos naudotus urbanistinius principus numatyta kompaktiska teritorija su staciakampe aikste bei dvi statmenos ir dvi lygiagrecios Klaipedos-Liepojos keliui gatves (1556-1569 m. plano aut. J. Lakovskis su pagalbininkais). Palangos silueta formavo XVI amziaus pabaigoje pastatytos baznycios: po 1550 m. pastatyta nedidele koplycia, veliau, 1597 m., nauja didesne baznycia.

XVIII a. pr. Palangos uostamiescio gyvavimas baigesi: "1701 m. svedu laivynas sunaikino Palangos uosta, kuris greitai buvo uzpustytas smeliu ir tapo nebetinkamas laivybai" (Kilinskaite 2014). XVIII amziaus viduryje Palangos miestelis buvo raiskaus linijinio plano, todel galima teigti, kad "XVI amziaus antroje puseje ismatuoto staciakampio plano dauguma elementu nesusidare arba isnyko del menkos ukines veiklos" (Miskinis 2007). Pagal 1779-1781 m. sudaryta miestelio plana, kelias, jungiantis kaimaviete su miesteliu (dabartine Vytauto g.), buvo pagrindine Palangos miestelio asis, apie kuria formavosi gyvenviete, sujungusi tris Palangos dalis: kaima prie Naglio kalno (valakine kaimaviete), smelynu atskirta "zydu miesteli" siauriniame Razes upelio krante (miestelio centras) ir "Palangos miesta" pietiniame krante (1 pav.). XVIII amziaus pabaigoje Palanga buvo reguliaraus plano miestelis, tik miestelio pakrasciuose trobesiai stovejo laisviau.

XIX amziaus pirmoje puseje buvo du Palangos strukturiniai vienetai: linijinio pobudzio "Senoji Palanga" ir siek tiek issitesusi pietu-siaures kryptimis "Naujoji Palanga". 1824 m. Palangos grafyste su miesteliu nusipirkus grafui M. Tiskeviciui, prasidejo kurortine miestelio istorija. Pirmiausia grafai Tiskeviciai miesteli paverte vasarviete, kurioje "XIX amziaus viduryje vasaromis atvykdavo nuo 300 iki 400 poilsiautoju" (Zulkus 1999). "Tiskeviciai suformavo pylima nuo juros puses, inicijavo prieskopiu apsodinima, vilu statyba zeldiniuose" (Ptasek 1995). Radikaliai transformuotas nedidelio zveju baznytkaimio siluetas: medinius zveju namus keicia dekoratyvios vilos, pleciantis Palangai, nuo pagrindines miesteli formuojancios asies atsisakoja mazesnes gatveles, kuriose kuriama poilsiautojus aptarnaujanti infrastruktura. "Palangos branduoli sudare Memelio (dab. Vytauto g.), Birutes ir Tiskeviciaus bulvaro (dab. J. Basanaviciaus g.) uzstatymas" (Bucas 1990). Gyvenamaja paskirti islaike siauriau Razes upelio, o kurortine pradejo formuotis pieciau Razes upelio ties dabartinemis J. Basanaviciaus, Vytauto, S. Dariaus ir S. Gireno gatvemis. Jau tada "pagrindine kurorto arterija tapusi J. Basanaviciaus gatve islaike savo statusa iki siol" (Kilinskaite 2014). Pagal 1877 m. sudaryta tikrosios bukles plana, kaimaviete (Senoji Palanga) strukturiskai buvo nepakitusi, tik sodybos greta Klaipeda-Liepoja kelio issideste padrikai ir nebesudare ankstesnio tvarkingo ritmo (2 pav.). Kaimaviete ir miestelis sudare vientisa kompleksa, nebebuvo smelingu ir neuzstatytu sklypu. Pasikeite kelio Klaipeda-Liepoja nuo kaimavietes trasa--kelias ejo per miesteli, ankstesne trasa nuo kaimavietes pietu suko rytu kryptimi. Naujoji Palanga pietineje Razes puseje prarado reguliaru pobudi ir igijo savaiminei raidai budinga laisva ir netaisyklinga plana.

Paskutiniais XIX amziaus desimtmeciais issiplete ukine veikla bei ispopuliarejo vasarviete--Palanga susidomejo uzsienio poilsiautojai, 1890 metais mineta, kad buvo atvyke 150-170 poilsiautoju is Maskvos, Varsuvos. XX a. pradzioje "pries Pirmaji pasaulini kara Palanga tapo vienu svarbiausiu carines Rusijos Pabaltijo kurortu, kuriame poilsiautojai vaziuodavo is Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos. Dauguma vilu pastate ir nuomojo grafai Tiskeviciai" (Adikliene 1981). Vasarvietes populiarumas skatino Palangos augima ir vilu statyba. Raiskios ir savitos architekturos vilos yra vienas svarbiausiu kurorto savitumo rezervu. J. Bucas, atlikdamas Senosios Lietuvos kurortu architekturos tyrimus (1990), ivardija tris ryskias kurortines architekturos pakraipas: a) "sveicarisku vilu" atmaina: budingi sveicariskoms viloms konstrukciniai frontonai, arku elementai, placios pastoges (vila "Anapilis"); b) vietines pamario ir moderno architekturos formu simbioze: fachverko imitacija, imantrus boksteliai, augaliniu motyvu drozyba (vila "Mahorta"); c) fachverkine kurorto architektura (vilos "Pajauta", "Vilija", "Meilute"). Nemazai puosniu mediniu vilu buvo su boksteliais, fachverko imitacija ir verandomis--tai Lenkijos ir Sveicarijos kurortams budinga architektura, dominavo istorizmo stilius. Nors vilos buvo issidesciusios gana retai ir apsuptos gausiu zeldiniu, jos dare dideli poveiki vasarvietes vaizdui ir isskyre sia Palangos dali is bendro miestelio konteksto.

Remiantis M. Ptasek (2012), Palangoje tikro kurortinio gyvenimo nebuvo, iki J. Tiskevicius pastate pirmaji pastata, zenklinanti tikraji kurortini gyvenima--kurhauza (1877-1880). Kurhauzas atliko visas imanomas to meto kurortinio gyvenimo funkcijas: tai viesbutis su daugybe papildomu pramogu (restoranas, kazino, svetaines, kuriose muzikuojama, rengiami sokiai, labdaros vakarai). Galima teigti, kad Tiskeviciai sugebejo sukurti gamtos ir naujosios architekturos darna. Tai yra ir vienas svarbiausiu principu planuojant siuolaikinius kurortus. "Gyvenamuju namu stilistika leme baltiskosios ir rusiskosios architekturines tradicijos bruozai, siauriau Razes buvo vienauksciai su mansardomis mediniai namai, centre sudare istisini apstatymo fronta, o pakrasciuose sodybinio" (Miskinis 2007).

XX amziuje Palangos raida galima suskirstyti i tris etapus: iki Pirmojo pasaulinio karo pradzios (1914 m.), tarpukaris (1918-1939 m.) ir po Antrojo pasaulinio karo (nuo 1945 m.). XX amziuje siaurine Razes upelio dalis prasiplete i vakarus, o aikstes vietoje pastatyta murine baznycia--reiksminga Palangos dominante. Daugiau pokyciu uzfiksuota vasarvieteje (pietine Razes upes dalis), vakarine vasarvietes dalis issiplete labiau, is dalies sudarydama taisyklinga gatviu tinkla (3 pav.). Ryskus Palangos akcentas buvo architekturinis-landsaftinis kompleksas--Tiskeviciu dvaro rumai 18971902 m. (archit. F. Svechtenas) ir parkas 1895-1898 m. (E. Andre). Miestelio centra paryskino raudonu plytu sinagoga (1902 m.). XX amziaus pradzios aukstos architekturines menines vertes pastatu stilistika atspindi neoromantizmo ir istorizmo itaka.

Po Pirmojo pasaulinio karo, nulemusio Palangos istustejima, vasarvieteje prasidejo sunkmetis--"1923 m. vykdant zemes reforma isparceliuotas F. Tiskeviciaus dvaras, savininkui palikta vasarviete su parku, statybos darbai vyko vangiai del sumazejusio poreikio ir vasarotoju skaiciaus" (Sobeckis, Geniene 2008). Tik 1932 m. Lietuvoje priemus kurortu istatyma bei 1933 m. Palangai suteikus kurorto ir miesto teises, pradedama vykdyti stambesnius kurorto tvarkymo darbus. Isplesta kurortine zona, vasarnamiai statomi ne tik kurortineje zonoje, bet ir siaurineje miesto dalyje bei sklypuose i rytus nuo kurortines zonos (4 pav.). Poilsiautoju skaicius didejo, lyginant 1933 m. atvykusiuju skaicius buvo 2 000, is kuriu 67 buvo atvyke is uzsienio, o 1939 m. ju buvo atvyke jau net 9 899 (Zulkus 1999). 1938 m. gaisras sunaikino siaurine miesto dali, po gaisro parengtame a. Maciulskio Palangos miesto atstatymo ir perplanavimo projekte, nustatyti murines statybos kvartalai (Kretingos, Vytauto g. nuo Razes iki Jurates g. ir Jurates g. iki Maluno g.), atviros ir uzdaros statybos sklypu dydziai. Tai pat perplanuoti ir neisdege miesto pakrasciai. "1938-1939 m. pastatyti vasarnamiai, gyvenamieji namai ir visuomeniniai pastatai buvo lakonisku besipinanciu su tradicinemis, formu, racionalaus planavimo" (Miskinis 2007). Architekturoje be konstruktyvizmo ir funkcionalizmo buvo tesiamos romantizmo idejos. Tarpukaryje nuo juros buvo matoma vila "Komoda", "Anapilio" bokstelis bei Baznycia (5 pav.).

1938 m. sudarytas kurorto ribu planas, kuriuo kurortinei Palangos daliai skirta visa teritorija i pietus nuo Razes upelio ir nemaza dalis siauriniame Razes krante--i vakarus nuo baznycios iki Jurates gatves. Antrasis pasaulinis karas ne tik nutrauke kurorto atstatymo darbus, bet ir nuniokojo miesta. Isigalejus sovietinei valdziai, siekta miesteli paversti istisus metus veikianciu kurortu. Sis kurorto formavimo etapas aptariamas antrame skyriuje. Palangos miesto raidos bruozai pateikiami 1 ir 2 lentelese.

Palangos miesto architekturinis palikimas--tai ryskiausi pastatai, kurie reprezentuoja XIX amziaus pabaigos--XX amziaus pradzios kurorto gyvenima. Ypatinga istorine ir architekturine verte turi islike istorizmo stiliaus kurortines architekturos pavyzdziai, kurie atspindi Palangos tiesiogini rysi su kitais Europos pajurio kurortais. Unikalus, tik kurortams budingi visuomeniniai pastatu pavyzdziai--Kurhauzas, "Anapilis", "Mahorta", "Komoda" ir kiti, taip pat siltosios maudykles.

Palangos miesto, kaip kurorto, planavimo savitumai

XIX amziaus viduryje intensyviai pradejo kurtis kurortai prie Baltijos juros bei ivairios gydyklos prie gydomuju saltiniu. "Palanga, kaip kurortine vietove formavosi XIX a. antrajame desimtmetyje, kai Europoje ispopuliarejo gydymas juriniu klimatu" (Omilanowska 2014). XIX amziaus antroje puseje iskeliami Palangos juros maudykliu ypatumai ir puikus klimatiniai faktoriai, kurie siltuoju metu laiku pritraukdavo daugiau poilsiautoju. Rekreacijos poreikis labiau isaugo po Antrojo pasaulinio karo, kai i Palanga vyko ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos bei zemynines vakaru Rusijos poilsiautojai. Palanga tapo svarbiu Sovietu Sajungos Baltijos juros kurortu. 1952 metais Palangai suteiktas kurorto statusas. Miestelyje nacionalizavus privacias poilsines, buvo kuriamos sanatorijos. 6 desimtmetyje vasaros savaitgaliais sveciu skaicius siekdavo net 180 000, o 1985 m. Palangoje pabuvojo 339 247 poilsiautojai (Zilinskas, Eidikoniene 2012). Sovietiniame laikotarpyje prasideda antrasis kurorto formavimo etapas, kai pasikeicia poziuris i Palangos kurorta--siekiama reorganizuoti ji i istisus metus veikianti gydomaji kurorta. Sezoniskumui pratesti numatytos urbanistines priemones, kurios sudare salygas kurti sanatorini gydyma teikiancias istaigas, jose naudojamos gydomosios klimatines savybes, taip pat vietiniai gamtiniai resursai balneologiniam gydymui. "Panaikintas ankstesnis Razes upelio suponuotas skirstymas i kurortines ir gyvenamasias teritorijas--miestas padalintas i sias funkcines zonas: sanatoriju ir poilsio namu, viesbuciu ir pensionatu, stovyklavimo, gyvenamaja, visuomeniniu istaigu, aptarnaujanciu imoniu" (Kilinskaite 2014).

Pokario metais Palangos kurorto ivaizdis buvo formuojamas dviem kryptimis--tesiant uzstatymo ir pastatu architekturos tradicijas, ir siuolaikine architektura formuojant nauja kurorto ivaizdi, ryskeja stambiu turiu pastatai. Paminetinas valgyklos-restorano pastatas "Vasara" (archit. E. Neniskis, a. Liola, R. Liola 1964-1967) (6a pav.), del cilindrines konfiguracijos turio bei unikalios skliautines konstrukcijos tapes socialistinio modernizmo pavyzdziu Lietuvoje. Sis pastatas 2005 m. rekonstruotas i gyvenamaji kompleksa su restoranu. Rekonstrukcijos metu issaugotas vertikalus skliautines konstrukcijos cilindrinis turis, taciau fasadas padengtas tamsintu stiklu, del kurio "pastatas prarado savo esmini architekturini bruoza--skaidruma, o per ji ir originalios laikanciosios konstrukcijos eksponavima" (Vaitys 2012) (6b pav.). Dar vienas sovietines originalios architekturos architekto a. Lecko "Zilvinas" (1970) (7 pav.) pastatas yra "strukturalistines modernizmo tendencijos pavyzdys" (Nekrosius 2012). Isskirtiniu sovietinio laikotarpio kurortines architekturos pavyzdziu tapo Mokslu akademijos poilsio namai (veliau "Pilkasis garnys") (8 pav.), kai architektai V. J. Dicius, L. P. Ziberkas (1982) sukure kiek primenancia tradicine, nors ir naujai interpretuota, vasarnamiu architektura. Pamineti pastatai ir dauguma kitu sovietiniu laikotarpiu statyti originalus kuriniai palaipsniui praranda pirmines vertes, ypac kai pastatus isigije skirtingi asmenys pradeda remontus.

Palangos kurorto savitumu nuo Tiskeviciu valdymo laiku laikytinas miestovaizdis, kuriame dominuoja naturali gamta ir zeldiniai bei darnus uzstatytu teritoriju rysys su gamtine aplinka. Iki siu dienu geriausiai islikusi vasarvietes zona, jos struktura ir atskiri vasarnamiai yra Palangos urbanistines vertybes branduolys. Didejant poilsiautoju skaiciui, siekta isplesti rekreacines teritorijas tam, kad nebutu suardytas Palangos kurorto savitumas ekstensyvus uzstatymas gamtiniame karkase. Siam tikslui pasiekti "1965 m. buvo sudaryta visos Palangos poilsio zonos rajoninio planavimo schema (archit. V. Stauskas), taciau iki 1967 m. buvo vystoma tik Palanga. 19681970 m. Sventojoje susikure antroji stambi kurortine vietove, kuriai pradzia dave sezonines poilsio stovyklos, perkeltos is Kursiu nerijos" (Vaskevicius 1988). 1972 m. buvo patvirtintas Didziosios Palangos generalinis planas (proj. aut. V Stauskas, L. Urmoniene, J. Vaskevicius). Pagal minetus planavimo dokumentus prie Palangos prijungtos 5 gyvenvietes: Vanagupe (1966 m., archit. A. Leckas, A. Jankauskas, V Stauskas), Kunigiskiai, Monciske, Nemirseta, Sventoji (projektas 1975 m., archit., J. Vaskevicius ir kt.). Pagrindiniais kurorto centrais tapo Senoji Palanga ir Sventoji, juose koncentruojama svarbiausia kurorto rekreacine infrastruktura.

Suvokta, kad del dideles poilsiautoju koncentracijos ir nemazo statiniu skaiciaus siaurame pajurio ruoze negriztamai bus prarastas kurorto rysys su naturalia gamta, kaip atsitiko Jurmaloje ties Ryga. Ivertinus gamtos apsaugos ir rekreacines statybos interesus, buvo parengti naujos architekturines planines sistemos pajuryje principai--gilumine lizdine sistema. Lizdine planavimo sistema turejo leisti decentralizuoti poilsiautoju ir transporto centrus, padeti palaikyti kontakta su gamtine aplinka, artima kiekvienam poilsio kompleksui, islaikyti neuzstatytus biologines ivairoves ruozus. "Pagrindinis gilumines-lizdines sistemos tikslas--islaikyti gamtos prioriteta bei ekologini balansa, isvengti pajurio istisines urbanizacijos" (Stauskas 2012).

Gilumine lizdine sistema praktiskai buvo diegiama planuojant Palangos kurorto poilsio gyvenviete Vanagupe. Pagrindine Vanagupes poilsio komplekso architekturos ideja buvo grindziama "Senosios Palangos istoriniu vilu urbanistines strukturos analogu" (Grecevicius, Abromas ir kt. 2014), tai yra, vilos uzeme santykinai maza intensyviai apzeldinto sklypo dali. Vadovautasi principu: skirtingai nuo miestu, kurorto pagrindine planavimo struktura turi sudaryti ne uzstatyti plotai, bet atviru rekreaciniu teritoriju karkasas. Planuojant Vanagupe, buvo numatyta derinti mazaauksciu ir daugiaauksciu pastatu statyba. "Daugiaauksciu pastatu statybos pagristumas aiskinamas, kad vien tik mazaaukste statyba Palangos peizaze butu nuobodi bei neekonomiska brangios pajurio teritorijos aspektu, akcentuojamas kompaktiskumas ir skulpturiskumas" (Petrulis 2014). Daugiaauksciai pastatai statomi isvengiant statiniu dominavimo virs pakranciu kopu zaliosios linijos, kad nebutu trikdomas gamtinis krastovaizdis, o originalios architekturos vertikales turejo buti matomos tam tikrose srityse. Sukurta "aukstyn lipanti" kompozicija, atsverianti plokscia zemes pavirsiu Palangos zonoje ir gana monotoniska pusynu aukscio linija (9 pav.). Ryskiausi pastatai--"Lino" poilsio namai (archit. a. Leckas 1975), plaukimo baseinas (archit. a. Leckas, S. Sarkinas, L. Merkinas 1984), poilsio namai "Rugelis" (archit. S. Sarkinas 1980-1984), sanatorija "Zvorune" (archit. L. Merkinas 1989). Po 1990 metu "vykdyti statybos projektai Vanagupeje buvo pletojami is dalies derinantis prie pirminiu suplanavimo principu, taciau miestelis prarado tureta bendra koncepcija, pakito uzstatymo pobudis" (Nekrosius 2012). Originalus velyvojo sovietmecio architekturos kompleksas (10 pav.), prarades pirmine koncepcija ir darnu atviru viesuju erdviu formavima, Palangos kurorto kontekste del masyviu statiniu (kai kurie apleisti) ir intensyvaus uzstatymo primena pramonini kompleksa.

Lizdiniu pajurio planavimo metodu buvo siuloma Palangos kurorta suskirstyti i naujos rekreacines ir gyvenamosios statybos zidinius atitinkancius mineta Vanagupe, taip pat Kunigiskius, Monciske, Nemirseta, Sventaja. Zidiniai formuojami kaip funkciskai integruotos ir is dalies autonomiskos strukturos, turincios du svarbius elementus--gyvenamaja teritorija nuolatiniams gyventojams ir sveciams bei koncentruojancius kurortine infrastruktura centrus. Siuos naujos statybos lizdus "planuota atskirti naujais miskais, suplanuotais parkais, misko parkais, hidroparkais bei kopu parkais" (Grecevicius et al. 1986) (11 pav.). Parengta Didziosios Palangos neuzstatytu erdviu landsafto formavimo ir poilsio organizavimo schema (1989 m., autoriai R. Baskyte, G. Celkiene, L. Dringelis, P. Grecevicius, R. Kviklys, V Stauskas), pagal kuria siuloma vystyti rekreacija skiriant prioriteta krastovaizdzio prieziurai ir atviru erdviu tvarkymui. V. Stausko 1977 m. Bendrojoje Palangos pajurio ilgalaikes pletros koncepcijoje pasiulymas "tranzitine magistrale Klaipeda-Liepoja atitraukti 2-3 km nuo pajurio paliekant platesne pajurio juosta gamtai" 2015 metu geguzes menesi buvo igyvendintas--nutiestas A13 Klaipeda-Liepoja (Palangos aplinkkelis). Sis aplinkkelis sumazino intensyvu eisma per Palanga bei is esmes padidino Palangos miesto kaip kurortines vietos patraukluma.

1991 m. atkurus Lietuvos nepriklausomybe, patvirtintas Palangos kurorto generalinis planas buvo koreguotas atsizvelgiant i politines ir sociokulturines salygas. Palangos generaliniame plane neatsisakyta lizdinio planavimo metodo, taciau vystant Palangos pletra nukrypta nuo pagrindines architekto V Stausko idejos del Palangos vystymo ir pletimosi Kretingos link, t.y. i rytus, nes manyta, kad miestas turi augti juros pakrantese. Vertinant Palangos generaliniame plane numatyto lizdinio planavimo metodo vystyma dabartineje Palangoje, pastebima teritoriniu vienetu (lizdu) "funkcine deformacija ties Senaja Palanga ir Vanagupe--sios dvi teritorijos baigia suaugti i viena kompleksa" (Palangos miesto bendrasis planas iki 2015... 2006). Siam procesui daro svarbu poveiki esminiai zemes panaudojimo pokyciai, susije su zemes grazinimu ir jos naudojimo neapibreztumu. Vykstant zemes susigrazinimo procesui, nauji sklypai, dazniausiai gyvenamosios paskirties, formuojami tarp Senosios Palangos ir Vanagupes ir ties Vilimiske, pagal generalini plana gyvenamoji statyba siulyta Monciskeje. Daznai zeme grazinama planuotu zeldynu teritorijos saskaita. Pavyzdziui, suprojektuoto Sveikatos parko greta Naglio kalno (autorius L. Dringelis) teritorija, turejusi buti atsvara Botanikos parkui ir sudaryti zaliaji intarpa tarp Senosios Palangos ir Vanagupes, suskirstyta sklypais, kurie yra privatizuojami ir vykdoma daugiausia gyvenamoji statyba.

Per pirmaji atkurtos Lietuvos nepriklausomybes desimtmeti isryskejo negatyvus Palangos kurorto urbanistiniai reiskiniai ir priezastys:

1. Miesto istorineje dalyje, prieskopio juostoje privatizuotu pastatu paskirtis dazniausiai buvo keiciama i gyvenamaja. Buvo sunaikinta papludimio infrastruktura bei padaryta zala gamtai ir miesto pajurio dalies kompozicijai--prieskopyje rekonstruoti padidinant ir naujai pastatyti statiniai pazeide kopu juostos rytine dali, eme disonuoti su aplinka.

2. Neteisingai formuota Uzkanaves gatve. Uzkanaves g.--buves Kunigiskiu kaimas, kuris buvo suplanuotas XVI a. antroje puseje kaip vienpusis valakinis kaimas, tapes isretintu vienkieminiu kaimu, ir toks uzstatymo pobudis isliko iki privatizavimo pradzios. Privatizavus sioje teritorijoje sklypus, daugelyje ju senieji statiniai nebuvo nugriauti, taciau naujieji statomi kertant miska ir braunantis i kopu ir misko juosta.

3. Daugelio rekonstruotu padidinant ir nauju pastatu architektura padare netinkama vizualini poveiki kurorto vaizdui. Pagrindines priezastys yra netinkami statiniu gabaritai, elementu ir formu mastelio disonavimas su aplinka.

Aptarus negatyvius urbanistinius reiskinius galima reziumuoti, kad buvo vykdoma neteisinga privatizavimo seka: "pries privatizavima nebuvo parengtas ir juridiskai iformintas neprivatizuotinu teritoriju ir statiniu sarasas, kuriame turejo buti irasyta prieskopio juosta su pliazo infrastrukturos pastatais, kopu ir misko juosta pajuryje" (Bucas, Dringelis 1995) Taip pat buvo pazeistos Palangos miesto generalinio plano, neuzstatytu erdviu landsafto formavimo ir poilsio organizavimo schemos esmines nuostatos, nes sklypai statyboms skiriami paminetuose planuose nenumatytose vietose, zaliuju plotu teritorijose. Buvo pazeidziami kurorto sanitariniu zonu reikalavimai, statant pirmoje apsaugos zonoje.

Siekiant sutalpinti didejanti poilsiautoju skaiciu suintensyvejo kurortines zonos uzstatymas, matomi pastarojo dvidesimtmecio kuriniai, pavyzdziui, architekto D. Rakausko pastatai: Viesbutis "Palanga SPA Luxury", SPA ir balneoterapijos kompleksas (2013) (12 pav.) ir "18 butu poilsiaviete" (2001) (13 pav.). Tesiant pokario statybos tendencijas pastatu mastelis islieka didelis bei dar didinamas, gauseja stambiu gyvenamuju--poilsio bloku, kurie keicia ne i geraja puse kurortini ivaizdi, todel nukencia rekreacijos kokybe. Palangos kurortas vis labiau praranda svarbiausius kurortiskumo bruozus: jaukuma, gamtiskuma, tam daro lemiama itaka maksimalus statybiniu zonu sutankinimas.

Statybines zonos tankinamos, taciau siekiama islaikyti autentiska XIX amziaus pabaigos--XX amziaus pradzios zemes naudojimo paskirti, kaip ir numatyta, isliko kiekvienos zonos (kurortine vasarnamiu zona--rekreacine, pagrindiniu gatviu (Vytauto g. ir Kretingos g.) sklypu komercine, nuo Razes i siaure--gyvenamoji zona) dominuojanti funkcija, isskyrus J. Basanaviciaus gatve, kurioje stichiskai formuojasi rekreacines paslaugos, ir kuri is rekreacines paskirties tapo komercine pramogine (Ptasek 1995). "Didziausia J. Basanaviciaus gatves verte buvo emociskai nuosekli erdviu kaita, kai, judedamas is labiausiai urbanizuotos dalies (kurhauzo mazgo), palaipsniui patenkama i vis maziau uzstatytas gamtines erdves ir pagaliau pasiekiama stipriausia emocini poveiki daranti jura" (Grecevicius 1988). J. Basanaviciaus gatve buvo savotiskas kurortines pesciuju gatves etalonas. Remiantis krastotyrininkes E. Adlikienes surinkta medziaga, J. Basanaviciaus gatve sudare sios funkcines zonos nuo Vytauto gatves: komercine pramogine, poilsiniu ir vilu, pasivaiksciojimu link juros tilto. Sios gatves buve poilsiniu pastatai paverciami kavinemis, restoranais--pranyksta funkcines zonos. Paslaugu tiekejai bei zmones, kurie gyvena ir dirba kurorte, kurdami savo darbo aplinka su tikslu pritraukti lankytojus, nulemia pajurio ir kurorto architektura ir stilistika (Gray 2006), del sios priezasties J. Basanaviciaus gatvei yra budingas architekturines stilistikos chaosas (14 pav.). Be to, Palangos kurorte "paslaugu objektai daznai atsiranda ne ten, kur ju labiau reikia, bet kur lengviau gauti zemes sklypa ar leidimus verslui" (Grecevicius, Marcius 2006) (15 pav.).

Palangos kurortas susiduria su vertingu ir charakteringu pastatu, atspindinciu visus laikotarpius, issaugojimo problema. Del vieningo architekturos poziurio nebuvimo nyko svarbiausia Palangos miesto istorine dalis. Kaip pavyzdys galetu buti 2002 metais sudeges kurhauzas, kuris desimtmeti mazino Palangos rekreacini potenciala, taciau po restauracijos darbu sis pastatas vel atgime, taip pat siuo metu restauruojami poilsio namai "Baltoji zuvedra" (archit. a. Eigirdas, 1954-1956) bei primenanti sveicariskasias vilas "Anapilio" vila (16 pav.). Taciau istorizmo stiliaus vila "Komoda", pastatyta 1895 m., a. Miskinio vadinama nevykusiu proporciju statiniu (2007), nesuteikia konkretaus erdvines strukturos ispudzio, budama greta Meiles alejos nyksta (17 pav.).

Vertinant Palangos kurorto poilsiautoju srautus, kurortas maksimaliai apkrautas buvo nuo 6 desimtmecio iki 1988 m., kurorto srautams valdyti buvo rengiami Palangos pletros planai 1965-1989 m. laikotarpyje, atkreipiamas demesys i Palangos gamtiniu erdviu svarba. Atkurus Lietuvos nepriklausomybe, kurortas buvo istustejes iki 19931994 m., tada vel pradejo gauseti poilsiautoju. Pastaraisiais metais vasaros savaitgaliais, piko metu, skaicius siekia iki 200 tukstanciu. Reikalinga racionali Palangos miesto pletra, siekiant paskirstyti rekreantu srautus bei islaikyti kurorto savituma, nes galiojancio Palangos miesto bendrojo plano pletros prioritetu brezinyje urbanizavimui skirtos teritorijos pasiskirsto lygiagreciai juros krantui su nedideliais neurbanizuojamos teritorijos plotais. Numatomu pletros teritoriju issidestymas priestarauja gamtinio ir jaukaus kurorto egzistavimo pagrindui.

Apibendrinimas

Pirmiausia Palangos pletrai salygas sudare geografine padetis, uosto pletra ir prekybos kelias Karaliaucius-Ryga. Isigijus Palangos grafyste grafui M. Tiskeviciui pradeta kurti rekreacine infrastruktura ir pletojamos rekreacines paslaugos. Grafu Tiskeviciu indelis i miestelio vystyma buvo akivaizdus: suformuota kurortine Palangos zona, formuojama rekreacine infrastruktura, Palanga nuo zveju kaimo pasikeicia iki populiarios vasarvietes. Palangos planas keitesi nuo atskiru gyvenvieciu komplekso iki linijinio ir staciakampio plano. Miesto silueto formantai pirmiausia buvo plokscias reljefas su ryskesniu Birutes kalnu, gamtovaizdi keite mediniai zveju pastatai, ryskiausiai Palangos silueta pakeite XX amziaus statiniai--vilos, baznycia, kuri isliko dominante zeldynu fone iki siu dienu. Kurortas planuotas su ekstensyviu mazaauksciu uzstatymu, darniai isiliejanciu i naturalia gamtine aplinka. Kurorto zonoje statyti architekturiniu stilistiniu poziuriu vertingesni pastatai: puosnios vilos, poilsines, specifiniai kurortiniai visuomeniniai pastatai, siauriniame Razes krante dominavo gyvenamoji statyba su minimaliai puostais pastatais. Kurortine zona su kurortine architektura yra svarbiausia Palangos paveldo vertybe.

Po Antrojo pasaulinio karo isaugus rekreacijos poreikiui, Palangos kurorta siekta reorganizuoti i veikianti istisus metus, iskeliamas sanatoriju, poilsiu namu prioritetas. Pokario metu vykdant statybas isryskeja stambiu turiu pastatai. Nenutolstant nuo grafu Tiskeviciu kurorto formavimo principo--ekstensyvaus uzstatymo gamtineje aplinkoje, parengta gilumine-lizdine (V. Stauskas) kurorto planavimo sistema, Palangos kurortas prapleciamas nuo Nemirsetos iki Butinges. Pagrindinis kurorto pletros tikslas--isvengti istisines pajurio urbanizacijos. Giluminelizdine sistema praktiskai buvo diegiama planuojant poilsio gyvenviete--Vanagupe, kurios is dalies igyvendintas projektas siandieniniame Palangos kontekste vertinamas neigiamai del neuzbaigtumo, masyviu objektu, neisvystytu viesuju erdviu ir kai kuriu prastos bukles pastatu.

Identifikuojamos sios problemos: po nepriklausomybes atkurimo intensyviai vykdant Palangos pletra, nutolta nuo patvirtintu planavimo dokumentu nuostatu: pastebimas pajurio istisinis urbanizacijos procesas, statybos vykdomos zaliuju plotu teritorijose, dauguma nauju ir rekonstruotu pastatu savo dydziu neigiamai veikia kurorto krastovaizdi, pazeidziami kurorto sanitariniu zonu reikalavimai. Siekiant sutalpinti rekreantu skaiciu bei koncentruoti ivairias paslaugas pastatu kompleksuose suintensyvejo kurortines zonos uzstatymas. Del siu priezasciu nukencia kurorto jaukumas ir gamtiskumas. Pagrindineje Senosios Palangos kurorto arterijoje--J. Basanaviciaus gatveje vyrauja stilistinis chaosas, mazinantis rekreacini potenciala.

http://dx.doi.org/10.3846/mla.2016.868

Literaturos sarasas

Adikliene, E. 1981. Palangai--820 metu: ka kalba zeme apie Palangos praeiti: aplankas. Masinrastis. Palangos krastotyros fondas: nepublikuoti darbai.

Bucas, J. 1990. Senoji Lietuvos kurortu architektura. Lietuvos aukstuju mokyklu mokslo darbai, Urbanistika ir rajoninis planavimas 16: 104-128.

Bucas, J.; Dringelis, L. 1995. Palangos kurorto urbanizavimo vertinimas. Palangos bibliotekos krastotyros fondas.

Dringelis, L.; Stauskas, V; Grecevicius, P.; Baskyte, R.; Kviklys, R.; Celkiene, G., et al. 1989. Didziosios Palangos neuzstatytu erdviu landsafto formavimo ir poilsio organizavimo schema. Kaunas: SAMTI.

Dringelis, L. 1988. Palangos kurorto Sveikatos parko isplanavimo schemos korektura. Kaunas: SAMTI.

Grecevicius, P.; Abromas J.; Dubra, V.; Kalke, D. 2014. Urban and territorial aspects of the development of the recreational system of Lithuanian Seaside, Journal of Sustainable Architecture and Civil Engineering 8(3): 34-44.

Grecevicius, P.; Marcius, R. 2006. Rekreacinio krastovaizdzio erdvines strukturos formavimo strategijos aspektai stiprinant Lietuvos kulturini identiteta Baltijos saliu kontekste, Urbanistika ir architektura 30(2): 87-96.

Grecevicius, P. 1988. Kur eini, Palanga?, Tarybine Klaipeda, 1988 m. sausio 10 d., p. 4.

Grecevicius, P.; Dringelis, L.; Stauskas, V; Bucas, J., et al. 1986. Svarbiausiu LTSR urbanistikos ir architekturos bukles tyrimai siekiant paruosti ju tolesnio architekturinio vystymo preliminarine programa. Kaunas: SAMTI.

Gray, F. 2006. Designing the seaside. Architecture, society and nature. London: Reaktion books.

Kilinskaite, R. 2014. Palangos kurorto architektura. [interaktyvus], [ziureta 2015 m. gruodzio 9 d.]. Architekturos ir urbanistikos tyrimu centras. Prieiga per interneta: http://www. autc.lt/lt/architekturos-objektai/1628?rt=3&er=2

Miskinis, A. 2007. Vakaru Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga. Vilnius: Savastis, 22-59.

Nekrosius, L. 2012. Architektura kaip meno kolekcija. Palangos atvejis. Urbanistika ir architektura 36(3) 222-238.

Omilanowska, M. 2014. Pabaltijo Zakopane. Palanga Tyszkewicziu laikais. Vilnius: Lietuvos dailes muziejus, Regionu kulturiniu iniciatyvu centras.

Ptasek, M. 2012. Liudnas ese apie Palanga, Archiforma 51(3-4): 72-82.

Ptasek, M. 1995. Palangos miesto centrines dalies regeneracijos projektas, specialusis paminklosaugos planas. Palangos miesto savivaldybes archyvas.

Petrulis, V. 2014. Rekreacinis "Vanagupes" kompleksas Palangoje [interaktyvus], [ziureta 2015 m. gruodzio 23 d.]. Architekturos ir urbanistikos tyrimu centras. Prieiga per interneta: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1614.

Palangos miesto bendrasis planas. 2008. Palangos miesto savivaldybes tarybos 2008-12-30 sprendimas Nr. T2-317 [interaktyvus], [ziureta 2015 m. gruodzio 13 d.]. Prieiga per interneta: http://www. palanga.lt/index.php?1309419080

Palangos miesto istorines dalies, Palangos m. nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos specialusis planas. 2012. Esamos bukles analize. Koncepcija. Aiskinamasis rastas. "Lietuvos paminklai", Vilnius [interaktyvus], [ziureta 2015 m. gruodzio 20 d.] Prieiga per interneta: http://testinis.kpd.lt/failai/ AISKINAMASIS%20RASTAS.pdf

Palangos miesto bendrasis planas iki 2015 m. Palangos miesto bendrojo plano koncepcija iki 2025 metu. 2006. Vilnius: "Vilniaus planas".

Palangos kurorto generalinis planas. 1991. Patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991-12-04 nutarimu Nr. 523.

Sobeckis, D.; Geniene, Z. 2008. Palanga: kulturos paveldas. Klaipeda: Druka.

Stauskas, V. 2012. Architektura, aplinka, atostogos. Kaunas: Vytauto Didziojo leidykla.

Stropus, I. 1936. Palanga: vaizdu albumas. Palanga: Liet. Sauliu s-gos Palangos burio leidinys, Klaipeda: "Ryto" bendroves spaustuve.

Vaitys, L. 2012. Palangos zenklai, Archiforma 51(3-4): 66-71.

Vaskevicius, J. 1987. Palanga: Kokia ji bus?, Tarybine Klaipeda. 1987 spalio 27 d., 5-6.

Zilinskas, G.; Eidikoniene J. 2012. Poilsiautoju srauto sklaida Palangos rekreacineje zonoje, Geografija 48(1): 55-66. http://dx.doi.org/10.6001/geografija.v48i1.2329

Zulkus, V. 1999. Palangos istorija. Klaipeda: Libra Memelensis.

Aurelija JANKAUSKAITE

Klaipedos universitetas, Klaipeda, Lietuva

El. pastas Jankauskaite.aurelija@gmail.com

Caption: Fig. 1. The scheme of Palanga in 1779-1781 (Ptasek 1995)

1 pav. 1779-1781 m. Palangos schema (Ptasek 1995)

Caption: Fig. 2. The scheme of Palanga in 1877 (Ptasek 1995)

2 pav. Senosios Palangos schema 1877 m. (Ptasek 1995)

Caption: Fig. 3. The scheme of Palanga in the beginning of the twentieth century (Ptasek 1995) 1995

3 pav. Senosios Palangos schema XX a. pr.--1926 m. (Ptasek 1995)

Caption: Fig. 4. The scheme of Palanga in 1937 (Ptasek 1995)

4 pav. Senosios Palangos schema 1937 m. (Ptasek 1995)

Caption: Fig. 5. The influence of urban development for Palanga silhouette. The view from the pier (Stropus 1936)

5 pav. Urbanistines raidos itaka Palangos siluetui. Vaizdas nuo juros tilto. 1936 m. (Stropus 1936)

Caption: Fig. 6. a) Restaurant 'Vasara' in 1964. (Photo by anonymous author). Architect. E. Neniskis, A. Liola, R. Liola. b) Reconstruction of restaurant 'Vasara' (Arches architects) in 2015. (Photo by A. Jankauskaite)

6 pav. a) "Vasaros" restoranas 1964 m. (nuotr. nezinomo autoriaus). Archit. E. Neniskis, A. Liola, R. Liola. b) "Vasaros" restorano rekonstrukcija ("Arches" architektai) 2015 m. (nuotr. A. Jankauskaites)

Caption: Fig. 7. Rest house 'Zilvinas' architect A. Leckis. 2015 (Photo by A. Jankauskaite)

7 pav. Poilsio namai "Zilvinas" archit. A. Leckis. 2015. (nuotr. A. Jankauskaites)

Caption: Fig. 8. Rest house 'Pilkasis garnys' architects V. J. Dicius, L. P. Ziberkas (Photo by V. Petrulis 2014)

8 pav. Poilsio namai "Pilkasis garnys" archit. V. J. Dicius, L. P. Ziberkas (nuotr. V. Petrulio 2014)

Caption: Fig. 9. Vanagupes architectural concept is based on the domination of nature seen from the seaside (Stauskas 1968/2012)

9 pav. Vanagupes architekturine koncepcija pagrista gamtos dominavimu zvelgiant nuo pajurio (Stauskas 1968/2012)

Caption: Fig. 10. Vanagupe building complexes (Photo by A. Jankauskaite)

10 pav. Vanagupes pastatu kompleksai (nuotr. A. Jankauskaites)

Caption: Fig. 11. General Palanga seaside long term development concept (Stauskas 1977)

11 pav. Bendroji Palangos pajurio ilgalaikes pletros koncepcija (Stauskas 1977)

Caption: Fig. 12. Hotel 'Palanga SPA Luxury' and balneotherapy complex. Archit D. Rakauskas (Photo by A. Jankauskaite)

12 pav. Viesbutis "Palanga SPA Luxury" SPA ir balneoterapijos kompleksas. Archit. D. Rakauskas (A. Jankauskaites nuotr. 2015)

Caption: Fig. 13. '18 apartments resort'. Architect D. Rakauskas (Photo by A. Jankauskaite. 2015)

13 pav. "18 butu poilsiaviete", archit. D. Rakauskas (A. Jankauskaites nuotr. 2015)

Caption: Fig. 14. Typical architectural style chaos in J. Basanavicius street. (Photo by A. Jankauskaite. 2015)

14 pav. J. Basanaviciaus gatvei budingas architekturines stilistikos chaosas (A. Jankauskaites nuotr. 2015)

Caption: Fig. 15. Catering service building near rest house 'Baltoji zuvedra' (Photo by A. Jankauskaite 2015)

Caption: Fig. 16. Restored 'Anapilis' villa (Photo by A. Jankauskaite 2015)

16 pav. Restauruojama "Anapilio" vila (A. Jankauskaites nuotr. 2015)

Caption: Fig. 17. Crumbling villa 'Komoda' (Photo by A. Jankauskaite 2015

17 pav. Nykstanti vila "Komoda" (A. Jankauskaites nuotr. 2015)

Table 1. Development of Palanga until the 18th century

1 lentele. Palangos miesto raida iki XVIII a.

Laikotarpis             Iki X                 X XI XII XIII XIV

               Teritorijoje gyventa III-II tukst.pr.m.e, aptikta
               gyvenvieciu liekanu.

Svarbiausi     1253 m. rasytiniuose       Gyvenvietes atsikurimas
  istoriniai     saltiniuose                po 1466 m., pasibaigus
  ivykiai        pamineta Palanga.          Lenkijos karui su
                                            ordinu. XVI a. vid.
                                            Valaku reforma.
Miesto plano   4 skirtingu laiku          Dvi atskiros gyvenvietes:
  raidos         atsiradusios               Razes pietineje puseje
  ypatumai       gyvenvietes Razes          (staciakampis planas)
                 upelio pietiniame          ir netoli Naglio kalno
                 krante. Nuo XIII a.        vakarineje prie
                 sutvirtinta vietove,       Klaipeda-Liepoja kelio
                 galbut uostas.             (linijinis planas).
Dominuojanti   Prekyba, budinga           Prekyba, amatai,
  gyventoju      Baltijos pakrantes         svarbiausias Lietuvos
  veikla         vietovems. Zvejyba,        uostas, zvejyba.
                 gintaro rinkimas ir
                 apdirbimas.
Miesto raida   Kryziuociu ir              Svarbiausias Lietuvos
  lemiantys      kalavijuociu ordinas       uostas, atsirado
  veiksniai      isitvirtino Baltijos       daugiau nuolatiniu
                 juros rytu pakranteje,     gyventoju. Hanzos
                 Palanga del                pirkliu kelias
                 sumazejusios               Karaliaucius-Ryga
                 strategines reiksmes       skatino prekyba.
                 prarado nuoseklios
                 pletotes galimybes.

Laikotarpis          XV XVI XVII XVIII

               Teritorijoje gyventa III-II
               tukst.pr.m.e, aptikta
               gyvenvieciu liekanu.

Svarbiausi     1429 m. istoriniuose
  istoriniai     saltiniuose pradedama
  ivykiai        mineti Sventoji, kur
                 vadinama Palangos
                 uostu. 1701 m. Svedijos
                 kariuomene isgriove uosta.
Miesto plano   Trys Palangos dalys:
  raidos         kaimaviete, smelynais
  ypatumai       atskirtas "Zydu miestelis
                 ir "Palangos miestas".
                 XVIII a. vid. Linijine
                 miestelio plano forma
                 su kai kuriais staciakampio
                 plano elementais. XVIII a.
                 pab. Palanga reguliaraus
                 plano.
Dominuojanti   Vietines reiksmes prekyba,
  gyventoju      amatai, zvejyba, gintaro
  veikla         rinkimas.
Miesto raida   Palangos kaip uostamiescio
  lemiantys      gyvavimas baigesi, kai
  veiksniai      svedu laivynas sunaikino
                 Palangos uosta, kuris
                 greitai buvo uzpustytas
                 smeliu ir tapo nebetinkamas
                 laivybai.

Table 2. Development of Palanga town from the 19th century
to the present day

2 lentele. Palangos miesto raida nuo XIX a. iki siu dienu

Laikotarpis              XIX                        XX

Svarbiausi     1824 m. Palangos           1933 m. Palangai
  istoriniai     grafyste ir mieteli        suteiktos kurorto
  ivykiai        nupirko grafas M.          ir II eiles miesto
                 Tiskevicius.               teises. 1952 m.
                                            suteiktas kurorto
                                            statusas--kurortas
                                            dirbo istisus metus.
Miesto plano   Neuzstatytu sklypu         Palangos struktura:
  raidos         tarp miestelio             miestelis su
  ypatumai       daliu nebebuvo,            kaimaviete (nuo
                 kaimaviete ir              Razes i siaure) ir
                 miestelis sudare           vasarviete arba
                 vientisa kompleksa.        kurortas (nuo Razes
                 Palangos planas            i pietus).
                 laisvas ir                 Staciakampio plano
                 netaisyklingas,            miestelis su
                 prarado reguliaru          skirtingomis
                 pobudi. Centrine           suplanavimo ir
                 dalis tankiai              uzstatymo zonomis.
                 uzstatyta.
                 Kurortine zona
                 suplanuota kaip
                 miskas--parkas
                 su laisvai
                 isdestytomis
                 vilomis.
Dominuojanti   Zvejyba, gintaro           Rekreacines paslaugos,
  gyventoju      apdirbimas,                gintaro apdirbimas,
  veikla         rekreacines paslaugos.     zvejyba.
Miesto raida   XIX a. 1-2 des.            Per Pirmaji pasaulini
  lemiantys      Palangoje irengtos         kara Palanga
  veiksniai      maudykles, miestelis       nukentejo,
                 tampa vasarviete. Po       vasarviete istustejo
                 1831 m. gaisro             iki 1930 m. Antrasis
                 Palangoje atstatyta        pasaulinis karas
                 erdvesniu, puosnesniu      sustabde kurorto
                 namu.                      pletra. 7-ajame
                                            desimtmetyje
                                            pradedama rengti
                                            miesto pletros
                                            projektai, 8-9-ajame
                                            desimtmeciuose
                                            intensyvi urbanistine
                                            pletra.

Laikotarpis            Po 1990 metu

Svarbiausi     1990 m. kovo 11 d. atkurta
  istoriniai     Lietuvos nepriklausomybe.
  ivykiai
Miesto plano   Intensyvejo kurortines zonos
  raidos         uzstatymas, dideja pastatu
  ypatumai       mastelis, gauseja stambiu
                 gyvenamuju-poilsio bloku,
                 kurie keicia kurortini
                 ivaizdi. Staciakampio

                 plano miestas.
Dominuojanti   Rekreacines paslaugos.
  gyventoju
  veikla
Miesto raida   1990-1995 m. Palangos miesto
  lemiantys      pletros procesas sustojo.
  veiksniai      Po 1995 metu, vykstant
                 zemes grazinimo procesui,
                 vyksta gyvenamuju namu
                 statyba, intensyveja
                 teritoriju uzstatymas.


----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2016 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2016 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Jankauskaite, Aurelija
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Feb 1, 2016
Words:5557
Previous Article:Diesel engine with different kind of injection systems exhaust gas analysis/Dyzeliniu varikliu su ivairiomis ipurskimo sistemomis ismetamuju duju...
Next Article:Appearance principles of high rise buildings in the city center: visual efect to historical heritage, regulation proposals/Aukstybiniu pastatu miesto...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |