Printer Friendly

Social capital definition and measurement problems/Socialinio kapitalo apibrezties ir matavimo problematika.

1. Ivadas

Ekonomikos krize, apemusi daugeli pasaulio valstybiu, parode, kad butina ne tik pertvarkyti valstybiu ekonomine bei finansine politika, bet ir ieskoti nauju priemoniu, sudaranciu galimybe isvengti kriziu ateityje. Patikima priemone galetu tapti socialinis kapitalas--akivaizdu, kad ekonomine veikla integruojasi i socialines strukturas, o zmoniu sprendimams itaka daro begale socialiniu ir kulturiniu veiksniu.

Socialinio kapitalo savoka paplitusi beveik visose socialiniu tyrimu srityse ir yra vartojama aiskinant tokius reiskinius, kaip, pavyzdziui, politini dalyvavima, institucine veikla, korupcija viesajame sektoriuje, viesuju paslaugu kokybe ar valstybiu ekonomine sekme (Sabatini 2005). Mokslininkai ispletojo socialinio kapitalo savoka siekdami paaiskinti skirtinga visuomenes gebejima veikti kolektyviai ir pasiekti bendru tikslu. Noredami nustatyti abipusius tikslus ir bendradarbiauti juos igyvendinant, zmones turi pasitiketi vieni kitais ir valdzios institucijomis, kurios savo ruoztu privalo uztikrinti minetam bendradarbiavimui palankia aplinka (Wallis et al. 2004).

Literaturoje pabreziamas rysys tarp socialinio kapitalo ir ekonomines veiklos rezultatu. Socialiniai tinklai ir pasitikejimas gali skatinti informacijos ir ziniu sklaida, sumazinti sandoriu islaidas. Empiriniais tyrimais irodyta, kad socialinio kapitalo komponentai--pasitikejimas ir visuomenes bendradarbiavimas--susije su geresniais ekonomines veiklos rezultatais. Kaip panaudoti socialini kapitala, siekiant geresniu ekonomines veiklos rezultatu, analizuoja tokie mokslininkai, kaip Dasgupta ir Serageldin (2000), Grootaert ir Bastelaer (2002), Sabatini (2005).

Empiriniu tyrimu rezultatu analize parode, kad socialinio kapitalo neimanoma ismatuoti vienu rodikliu. Pagrindine problema ta, kad literaturoje, nagrinejancioje socialini kapitala, nera bendru pasitikejimo ar visuomenes bendradarbiavimo vertinimo rodikliu. Socialinis kapitalas nagrinejamas ivairiais aspektais taikant skirtingus socialinio kapitalo matavimo rodiklius, todel tyrimu rezultatai yra sunkiai tarpusavyje palyginami. Straipsnyje nagrinejamas socialinio kapitalo savokos turinys, atliekama socialinio kapitalo apibrezimo skirtinguose moksliniuose saltiniuose analize, atskleidziami socialinio kapitalo matavimo keblumai, akcentuojama socialinio kapitalo itaka ekonomikai, t. y. isgryninamos sasajos tarp socialinio kapitalo ir ekonomines veiklos rezultatu. Tyrimui taikytas sisteminis poziuris, mokslines literaturos logines analizes ir sintezes metodai.

2. Socialinio kapitalo savokos evoliucija

Mokslines literaturos saltiniuose pateikiami skirtingi ivairiu darbu autoriu poziuriai i socialini kapitala (1 lentele). Pirma karta XX a. pr. suformuluotoje socialinio kapitalo savokoje akcentuojama bendruomenes gerove, kuri pasiekiama per socialini pavieniu asmenu ir seimu, sudaranciu socialini vieneta, bendravima (Hanifan 1916). Velesniuose apibrezimuose akcentuojama zmoniu grupes nariams teikiama kolektyvine parama suteikiant teise i si kapitala ekonomine, kulturine ar simboline sio zodzio prasme (Biggart 2002). Socialinio kapitalo potencialas priklauso nuo individualiu rysiu, kuriuos asmuo gali efektyviai mobilizuoti, tinklo dydzio ir nuo kiekvieno tinklui priklausancio asmens kapitalo (ekonominio, kulturinio ar simbolinio) (Bourdieu 1986). Socialinis kapitalas apibudinamas kaip socialiniu rysiu tinklas, kuri turi ir kuriuo naudojasi asmuo. Bourdieu (1986) akcentuoja, kad ne rysiai savaime daro zmones turtingesnius arba skurdesnius, o tai, kas lemia tuos socialinius rysius, kas juos valdo ir turi galia. Pavyzdziui, bendruomenes gali tureti daug socialinio kapitalo, dideli nariu pasitikejima, taciau jei joms truksta valdzios arba galiu ir ekonominiu istekliu, lieka tik bendruomeniskumo apraiskos. Anot Bourdieu, savokos "kapitalas" ir "galia" yra sinonimai. Kapitalo--tiek kulturinio, tiek ekonominio ar socialinio--atsiradimas, kurimas ir didinimas yra is esmes su galia, valdzia susijes procesas. Tijunaitiene (2008) teigia, kad socialinis kapitalas susiformuoja tada, kai sukuriamos salygos susiburusiems tinklams kontroliuoti kapitalo srautus ir galios procesus. Nauda, kuri gaunama del narystes zmoniu grupeje, tampa solidarumo pagrindu (Marginson 2004). Akivaizdus to irodymas--tikslingas isskirtiniu klubu organizavimas siekiant sukoncentruoti socialini kapitala ir gauti is to visapuse nauda del susidarancio multiplikatoriaus efekto. Be to, taip uzsitikrinama narystes teikiama ir materialine nauda--ivairiu rusiu paslaugos, gaunamos del naudingu rysiu, ir netiesiogine nauda, pavyzdziui, del sasaju su reta, prestizine grupe (Biggart 2002). Bet koks savaime susikures socialinis tinklas nelaikomas gebanciu telkti reiksmingus isteklius ir generuoti galia.

Putnam (2000) suformulavo socialinio kapitalo kaip siejamojo (angl. bonding) arba jungiamojo (angl. bridging) veiksnio samprata. Siejamieji socialiniai tinklai atsiranda tarp panasios kilmes, religijos, rases, etniskumo, socialines klases zmoniu. Jungiamieji socialiniai tinklai sujungia skirtingos kilmes ar religijos, rases, etniskumo ar socialines klases zmones. Tokie siejamieji ar jungiamieji tinklai gali paskatinti, pavyzdziui, idarbinimo, skolinimosi jungciu susidaryma (Eastwood 2009). Rysiai su panasiais arba artimais zmonemis (siejamieji tinklai) padeda zmonems isgyventi, o rysiai su zmonemis, besiskirianciais pagal socialiniame gyvenime svarbius pozymius (jungiamasis tinklas), padeda judeti i prieki, kazka keisti gyvenime (Ziliukaite 2004). Pazymetina, kad Putnam kaip socialinio kapitalo naudojimo rezultata isskyre kolektyvini produktyvuma, tuo suteikdamas siai savokai nauja--eko -nomini--aspekta. Putnam teigimu, socialinis kapitalas, kylas is dalyvavimo visuomeninese organizacijose ir savanoriskoje veikloje, atlieka tokias funkcijas, kaip demokratisko valdymo ir ekonominio augimo skatinimas bei palaikymas.

Ekonomistu demesi socialiniam kapitalui paskatino ir Pasaulio bankas, kuris 1996 m. pradejo Socialinio kapitalo iniciatyva (The Social Capital Initiative), siekdamas ivertinti socialinio kapitalo itaka pletros (vystymo) projektu efektyvumui bei prisideti prie socialinio kapitalo stebejimo rodikliu ir socialinio kapitalo itakos vertinimo metodologijos sukurimo (Grootaert, Bastelaer 2001). Putnam pateiktas socialinio kapitalo apibrezimas Pasaulio banko ekspertams tapo "trukstama grandimi". Neatsitiktinai tiek Pasaulio banko, tiek Putnam suformuluotuose socialinio kapitalo apibrezimuose akcentuojami socialiniai tinklai bei normos.

Fukuyama (2001) pabrezia, kad visos socialini kapitala turincios grupes spinduliuoja tam tikru pasitikejimu, t. y. tame suburtame asmenu rate geranoriskas bendradarbiavimas yra tapes norma. Pasitikejimas sudaro prielaidas didinti grupes ar organizacijos veiklos veiksminguma. Be to, sis autorius pabreze ekonomini socialinio kapitalo aspekta--socialinio kapitalo naudojimas leidzia sumazinti su formaliais koordinavimo mechanizmais susijusiu sandoriu sanaudas. Acevedo (2007) akcentuoja socialini kapitala kaip socialines sanglaudos priemone, kuri ypac svarbi visos zmonijos vystymuisi. Dalyvavimu, pasitikejimu, solidarumu pagristas supratimas, isipareigojimai yra butini siekiant gero valstybes valdymo bei pilietiskumo.

Galima teigti, kad socialinis kapitalas yra visuma rysiu ir bendru vertybiu, sukurtu ir naudojamu kolektyvinems ar individualioms problemoms spresti. Jis atspindi kulturines, normatyvines, strukturines ir institucines ivairaus dydzio zmoniu grupiu tarpusavio saveikas. Socialinis kapitalas taip pat apibudina galima siu saveiku itaka individualioms iniciatyvoms ir elgesiui bei ju sukeltus ekonominius, politinius ir kitus pokycius (Bartkus, Davis 2009).

Mokslines literaturos saltiniuose isskiriami trys pagrindiniai socialinio kapitalo komponentai: pasitikejimas, pilietinio angazuotumo tinklai ir normos bei vertybes. Pasitikejimas yra esminis socialinio kapitalo komponentas. Bendras veikimas pamazu sukuria tam tikras moralines sankcijas, kurios taikomos pazeidus pasitikejima. Socialini pasitikejima visuomeneje didina valdzios instituciju veiklos viesumas, valdininku veiklos etika. Socialinis kapitalas sudaro prielaidas formuotis ir pilietinei visuomenei, kuri savo ruoztu yra ziniu ekonomikos dalyve ir pokyciu bei inovaciju katalizatorius (Tijunaitiene 2008).

Dalyvavimas bendruomeniu, visuomeniniu organizaciju veikloj e yra svarbus tiek pilietiskumo, morales formavimuisi, tiek bendradarbiavimo iprociams susidaryti (Tijunaitiene 2008). Taigi pilietinio angazuotumo tinklai yra kitas socialinio kapitalo komponentas, apimantis nevyriausybiniu organizaciju sektoriu. Kuo sie tinklai bendruomenese tankesni, tuo, Putnam (2000) isitikinimu, didesne tikimybe, kad jos pilieciai sugebes veikti bendros naudos labui.

Treciasis socialinio kapitalo komponentas--normos ir vertybes--apima ivairius viesojo socialinio gyvenimo aspektus, tokius kaip savitarpio pagalba, socialumas, dalyvavimas, altruizmas. Nagrinejant socialinio kapitalo susidarymo budus, isskirtinis demesys skiriamas bendravimui--bendraujant visuomeneje susiformuoja normos ir tradicijos, kuriomis remdamiesi zmones buriasi i grupes (Juozaitiene 2006). Tokiose socialinese grupese ir atsiranda minetas pasitikejimas-- esminis socialinio kapitalo bruozas, skatinantis veikti net ir tada, kai nera issamios informacijos apie partneriu patikimuma. Dalyvavimas ivairiu grupiu veiklose, nauju poreikiu formavimas tampa svarbiu visuomenes permainu katalizatoriumi. Galima teigti, kad dalyvavimas ivairiose veiklose lemia ir socialinio kapitalo augima, be to, socialinio kapitalo "auginimas" gali padeti kuriant valstybes socialine politika.

Kadangi bet koks verslo sandoris yra daugiau ar maziau grindziamas pasitikejimu, akivaizdi socialinio kapitalo ir ekonomikos saveika: daugiau investuojama tose salyse, kuriomis labiau pasitikima, arba tose salyse, kur tikimasi gauti daugiau pelno (Deveikis, Poviliunas 1998). Taigi socialinis kapitalas arba pasitikejimas, kaip vienas pagrindiniu socialinio kapitalo komponentu, sudaro prielaidas ukio pletrai. Socialinis kapitalas, kiles is dalyvavimo visuomeninese organizacijose ir savarankiskoje veikloje, skatina demokratiska valdyma, aktyvina ir palaiko ekonomini augima bei pletra (Putnam 2000).

Pazymetina, kad literaturoje diskutuojama del termino "kapitalas", ieinancio i savoka "socialinis kapitalas", vartojimo. Anot ekonomines srities mokslininku, sio termino vartojimas tokiame kontekste netinkamas, nes kapitalas siejamas su nuosavybe (daiktais, kuriuos galima valdyti). Pavyzdziui, Bowles ir Gintis (2002) pasiule kaip tinkamesni termina "bendruomene", taip didesni demesi skiriant tam, ka grupes veikia, o ne ka jos turi, taip tiksliau atspindint gero valdymo, paaiskinancio socialinio kapitalo populiaruma, aspektus. Pasak autoriu, "bendruomene" yra tiesiogiai, daznai ivairiapusiskai saveikaujanciu asmenu grupe. Sia minti pabrezia ir Arrow, kurio manymu, "kapitalas" yra tai, kas gali buti "nusavinta"--nuosavybes teise vieno asmens perduodama kitam asmeniui. Socialinio, kaip ir zmogiskojo, kapitalo nuosavybe, pakeisti yra sudetinga (Sabatini 2006). Portes (2007) teigimu, ekonominis kapitalas yra zmoniu saskaitose banke, zmogiskasis kapitalas--ju galvose, o socialinis kapitalas gludi zmoniu santykiu strukturose. Norint igyti socialini kapitala, butina palaikyti rysius su kitais asmenimis, kurie ir yra tikrieji rysius palaikanciojo asmens naudos saltiniai. Coleman (1990) akcentuoja, kad socialinis kapitalas, kaip socialines strukturos, kuriai asmuo priklauso, atributas nera nuosavybe to, kuris is jo gauna nauda. Socialinis kapitalas egzistuoja tik tuomet, kai yra bendrai naudojamas. Apibendrinant sia diskusija, galima teigti, kad termino "kapitalas" vartojimas junginyje "socialinis kapitalas" yra priimtinas ir tinkamas, taip pat kaip ir isitvirtinusio termino "zmogiskasis kapitalas" atveju. Zinoma, socialinis kapitalas yra maziausiai apciuopiamas, palyginti su materialiuoju ir zmogiskuoju kapitalu, taciau jis taip pat skatina ukio pletra, juo siekiama tobulinti visuomenes gebejimus. Terminas "kapitalas" reiskia ne tik "turejima", bet ir verte, o socialiniai tinklai, kaip mineta, kuria ekonomine ir socialine verte, atnesa materialine ir nematerialine nauda tokiu tinklu dalyviams.

Diskusijos del socialinio kapitalo sujunge sociologijos, antropologijos, politikos, ekonomikos ir vadybos mokslu atstovus. Ir nors nuomoniu skirtumai islieka, sutariama del to, kad socialinis kapitalas unikalus savo santykiu aspektu. Aktyvus mokslininku ir praktiku domejimasis pastumejo sia sriti i prieki tiek konceptualaus vystymosi, tiek empiriniu rezultatu prasme. Taigi pagrindine sio termino vartojimo prasme yra socialiniu santykiu akcentavimas (Narayan 1999).

3. Socialinio kapitalo matavimo galimybiu analize

Socialinis kapitalas, reiskiantis aktyvu visuomenes nariu dalyvavima ivairiose bendruomeninese organizacijose, klubuose, partijose, rinkimuose, domejimasi salies ir pasaulio ivykiais, iprastai yra matuojamas tokiais rodikliais, kaip salies gyventoju priklausomybe ivairioms organizacijoms, dalyvavimas rinkimuose (aktyvumas), laikrasciu skaitymas ir televizijos laidu ziurejimas. Vis delto socialinio kapitalo matavimas yra problemiskas. Sabatini (2006) isskyre tokias pagrindines socialinio kapitalo matavimo problemas:

1) nepaisant daugybes atliktu tyrimu sia tema, socialinio kapitalo apibrezimas vis dar islieka aptakus ir tai lemia jo matavimo sudetinguma;

2) socialinio kapitalo savoka yra daugiamate, todel kiekvienas tyrejas pasirenka skirtinga savokos aspekta, atsizvelgiant i atliekamo tyrimo tikslus ir apimti, ir tai kelia tam tikra painiava lyginant tyrimu rezultatus;

3) socialiniam kapitalui vertinti naudojant vis kitus rodiklius, tokius kaip nusikalstamumo lygis, paaugliu nestumas, kraujo donoryste, dalyvavimo treciosios pakopos studijose lygis, inese painiava suvokiant rysi tarp socialinio kapitalo ir jo buvimo ar nebuvimo pasekmiu;

4) didzioji dalis atliktu socialinio kapitalo ir saliu ekonominio vystymosi rysio nustatymo tyrimu remiasi pasaulio vertybiu tyrimuose taikomais pasitikejimo vertinimo rodikliais. Siuose tyrimuose pasitikejimas aiskinamas kaip asmens savo socialines aplinkos suvokimas, atsizvelgiant i uzimama padeti socialineje strukturoje. Taigi empiriniai tyrimai, kurie remiasi tarpvalstybiniu pasitikejimo palyginimu, gali nuvesti i aklaviete, nes neatsizvelgiama i platesni nuostatu formavimosi ir apibrezimo konteksta bei atitinkamai nesugebama tinkamai ivertinti pasekmiu makrolygiu;

5) tyrimuose, kuriuose akcentuojami socialiniai tinklai, skiriama nepakankamai demesio daugiamaciam, nuo konteksto priklausanciam, dinamiskam socialinio kapitalo pobudziui. Demesio sutelkimas i vienos rusies tinkla lemia neatitikimus imtyje, kurie savo ruoztu kelia pavoju tyrimu rezultatu objektyvumui ir isvadoms;

6) nors daugelyje tyrimu savanoriskos visuomenines organizacijos yra svarbus socialinio kapitalo vertinimo rodiklis, islieka abejoniu del socialinio kapitalo vertinimo savanorisku organizaciju tankio pagrindu efektyvumo: ne visos visuomenines organizacijos vykdo aktyvia veikla -neretai apsiribojama formaliu egzistavimu.

Nevienareiksmiskas socialinio kapitalo apibrezimas (is esmes bet kokia socialine saveika gali buti traktuojama kaip socialinis kapitalas) lemia ir jo matavimo daugialypuma. Susisteminti socialinio kapitalo tyrimai ir ju rezultatai pateikti 2 lenteleje. Zinomiausias siu tyrimu pavyzdys--Putnam studija, atlikta 1993 m. dvidesimtyje Italijos provinciju. Mokslininkas lygino regionu ekonominius, socialinius, institucinius skirtumus. Panasia studija 2000 m. Putnam atliko Jungtinese Amerikos Valstijos (JAV): tirta ir lyginta atskiru valstiju kriminogenine situacija, gyventoju sveikata, issimokslinimas ir ju rysys su socialiniu kapitalu.

Literaturoje (Social... 2001) socialinis kapitalas vertinimo tikslais analizuojamas trimis lygiais: makro-, mezo- ir mikro-. Makrolygmuo apima formalius visuomenes santykius ir strukturas, tokias kaip politine santvarka, teisine baze, valdymo decentralizacijos lygis bei visuomenes dalyvavimas politikos formavime. Mezolygmuo ivardijamas kaip socialine struktura, kuri palengvina asmenine ir bendra veikla. Si struktura turi vertikalius ir horizontalius rysius bei santykiu hierarchija. Mikrolygmeniui priskiriamos seimos ekonomines bei sociokulturines charakteristikos ir individualus veiksniai, tokie kaip asmenybes savybes, charakteris, kognityviniai gebejimai, aktyvumas, motyvacija ir pan.

Galima teigti, kad socialinio kapitalo matavimo rodikliu pasirinkimas priklauso nuo lygmens, kuriame jis nagrinejamas (Grootaert, Bastelaer 2001). Pavyzdziui, namu ukiu ir bendruomeniu (atitinkamai mikro- ir mezo-) lygmenimis socialini kapitala siuloma vertinti tokiais sudetiniais rodikliais, kaip bendruomenes tinklai, dalyvavimo visuomenineje veikloje pobudis ir apimtis bei mainai tarp kaimynu (Grootaert 1998). Valstybes (makro-) lygmeniu analizuojant socialinio kapitalo ir ekonominio augimo bei pletros rysi, taikomi Putnam pasiulyti rodikliai: dalyvavimas bendruomeninese organizacijose, laikrasciu skaitomumas, rinkeju aktyvumas. Atlikes tyrimus JAV, Putnam (2000) socialinio kapitalo vertinimo rodikliu rinkini papildo nevyriausybiniu organizaciju ir narystes jose rodikliu. Nors Putnam pasiulyti socialinio kapitalo vertinimo rodikliai kritikuoti del to, kad neatsizvelgiama i bendruomeniniu organizaciju nariu dalyvavimo intensyvuma ir isorinius priklausymo grupei aspektus (Wallis, Killerby, Dollery 2004), jie placiai taikomi socialinio kapitalo tyrimuose. Fukuyama (2001) papildo Putnam pasiulyta mezolygmens rodikliu rinkini siais kintamaisiais: grupiu darna bei grupiu teigiamos ir neigiamos isorines savybes, tokios kaip pasitikejimo ar nepasitikejimo ribos. Kiti mokslininkai pateike savas Putnam ir Fukuyama poziuriu interpretacijas, pavyzdziui, Onyx ir Bullen (2000) sukure socialinio kapitalo matavimo modeli, kuris apima rysius su darboviete, seima, draugais, kaimynais, tolerancijos lygi ir pasitikejima (Bartkus, Davis 2009).

Grootaert (2001) rodiklius, kurie buvo naudoti empiriniuose socialinio kapitalo tyrimuose, suskirste i dvi grupes: proksimalinius ir distalinius (3 lentele). Proksimaliniai rodikliai atspindi socialinio kapitalo pagrindiniu komponentu -tokiu kaip tinklai, pasitikejimas ir abipusiskumas--buvima ar nebuvima. Distaliniai rodikliai--tiesiogiai nesusije su socialinio kapitalo pagrindiniais komponentais, bet gali atskleisti papildoma informacija apie socialini kapitala.

Galima teigti, kad literaturoje (Bourdieu 1986; Coleman 1990; Putnam 1993; Fukuyama 2001; Grootaert, Bastelaer 2001) socialinis kapitalas iprastai apibreziamas kaip tinklai, pasizymintys pasitikejimu ir abipusiskumu. Toki daugelio darbu autoriu pateikiama apibrezima tikslinga isskirti i kelias dalis: tinklus, kuriuos galima strukturizuoti ir ivertinti kiekybiskai, ir pasitikejima bei abipusiskuma (savitarpio pagalba), kuriu vertinimui galima taikyti tiek kiekybinius, tiek kokybinius tyrimu metodus.

4. Socialinis kapitalas: sinerginis poziuris

Pasaulio banko tarpdisciplinine socialinio kapitalo grupe (1996) suformulavo socialinio kapitalo samprata, isskirdama tris jo taikymo atvejus:

1.Bendruomeninis poziuris (angl. communitarian view). Socialinis kapitalas siuo poziuriu nagrinejamas per vietiniu salies organizaciju--tokiu kaip asociacijos, klubai, pilietines iniciatyvos grupes--prizme, o matuojamas grupiu skaiciaus ir tankio rodikliais bendruomeneje. Bendruomeninis poziuris iprastai taikomas analizuojant skurdo problemas, socialiniu rysiu svarba kovojant su skurdo rizika ir pazeidziamumu.

2. Tinkliskumo poziuris, kuri taikant akcentuojami vertikalus ir horizontalus rysiai tarp zmoniu, santykiai organizacijos viduje bei tarp organizaciju. Siuo poziuriu isskiriamos tokios pagrindines socialinio kapitalo dimensijos: stiprus siejamieji rysiai tarp bendruomenes nariu (rysiai tarp panasiu arba artimu individu) ir glezni jungiamieji bendruomenes isores tinklai (rysiai su zmonemis, besiskirianciais socialiniame gyvenime svarbiais pozymiais). Tinkliskumo poziuriu bendruomenes charakterizuotos pagal tai, kiek jos apima abieju is paminetu dimensiju, o skirtingi siu dimensiju deriniai lemia visa pasekmiu, siejamu su socialiniu kapitalu, spektra. Ilgainiui, kintant bendruomenes nariu gerovei, keiciasi islaidu ir naudos, siejamos su siejimu ir jungimu (ang. bonding and bridging), ivertis.

3. Institucinis poziuris. Bendruomenes tinklu ir pilietines visuomenes gyvybingumas daugiausia priklauso nuo politines, teisines ir institucines aplinkos. Instituciniu poziuriu, socialiniu grupiu galimybe siekti kolektyviniu tikslu veikiama formaliu, virs bendruomenes strukturu funkcionuojanciu instituciju, o tokios savybes, kaip aukstas "bendras pasitikejimas" (remiantis Pasaulio vertybiu tyrimo matmenimis), atitinka auksciausius ekonominio vystymosi rodiklius. Sis poziuris taip pat pabrezia, kad valstybiu ir verslo imoniu veiklos rezultatai priklauso nuo ju vidines darnos, patikimumo, kompetenciju ir atskaitomybes visuomenei.

Woolcock ir Narayan (2000) papilde Pasaulio banko suformuluotus socialinio kapitalo sampratos aspektus pasiulydami nauja komponenta--sinergini poziuri. Juo siekiama integruoti tinklu ir institucini poziurius. Nors sinerginio poziurio pradzia siejama su ankstyvaisiais lyginamosios politines ekonomijos ir antropologijos darbais, reiksmingus sios srities tyrimus atliko Evans, kuris nagrinejo Indijos, Meksikos, Rusijos, Pietu Korejos ir Brazilijos atvejus, siekdamas nustatyti salygas, skatinancias vystymosi "sinergijas": dinamiskus santykius valstybiu biurokratinio aparato viduje ir tarp ju, taip pat santykius tarp valstybiu biurokratinio aparato ir skirtingu pilietines visuomenes veikeju. Sios studijos leido padaryti tokias isvadas:

1. Nei valstybe, nei visuomene nera savaime gera ar bloga; valdzios institucijos, korporacijos ir pilietines grupes yra "kintamieji" savo itakos kolektyviniu tikslu pasiekimui prasme.

2. Valstybe, verslas ir bendruomenes turi veikti isvien, bendradarbiauti vienas kita papildydami idant butu pasiekta ir skatinama tvari pletra. Taigi pagrindine vystymosi teorijos ir praktikos uzduotis butu nustatyti salygas, kuriomis sios sinergijos susidaro (arba nesusidaro).

3. Valstybe, lyginant su kitais sektoriais, vaidina svarbiausia vaidmeni sudarydama salygas teigiamiems vystymosi rezultatams pasiekti. Valstybe yra ne tik galutinis viesuju gerybiu (visuomenes sveikatos, visuotinio svietimo) tiekejas ir galutinis teisines valstybes (nuosavybes teisiu, tinkamo teismo proceso, zodzio laisves) igyvendintojas ir arbitras, bet ir veikejas, turintis geriausias pozicijas uztikrinant ilgalaikes sasajas tarp skirtingu visuomenes klasiu, etniniu grupiu, skirtingos rases, lyties, politiniu ir religiniu paziuru visuomenes grupiu. Bendruomenes ir verslas savo ruoztu yra svarbus pripazistant ir skatinant gera valdzios vadovavima. Sudetingoje institucineje aplinkoje bendruomenes lyderiai, galintys isitraukti i efektyvia veikla valstybes viduje, tampa bendresniu reformu vykdytojais (Fox 1992).

Pagrindiniai skirtumai tarp isskirtu poziuriu yra analizes objektas, t. y. ar socialinis kapitalas traktuojamas kaip nepriklausomas, priklausomas ar tarpinis kintamasis (4 lentele), ir tai, kokia apimtimi integruojami bendruomeniniu tinklu ir instituciniai poziuriai. Reiksmingiausi darbai atlikti remiantis tinklu ir institucinemis perspektyvomis, o Woolcock ir Narayan darbuose sintezes siekiama naujausiu, sinerginiu, poziuriu.

Anot Woolcock ir Narayan (2000), taikant sinergi-ni poziuri tyrejams ir politikos formuotojams iskyla trys pagrindines uzduotys:

1. Identifikuoti socialiniu santykiu, charakterizuojanciu konkrecia bendruomene, jos formalias institucijas bei ju tarpusavio saveika, pobudi ir aprepti.

2. Sukurti institucines strategijas, paremtas siu socialiniu santykiu supratimu, ypac atsizvelgiant i visuomenes ar bendruomenes siejamojo (angl. bonding) ar jungiamojo (angl. bridging) socialinio kapitalo apimti.

3. Nustatyti budus ir priemones, kuriomis teigiamos socialinio kapitalo apraiskos--platus bendradarbiavimas, pasitikejimas, institucinis nasumas--gali pakeisti ir (arba) buti sukurtos is neigiamu jo apraisku, tokiu kaip sektantiskumas, izoliuotumas, korupcija.

Sinerginis socialinio kapitalo poziuris sudaro prielaidas keisti situacijas, kuriose bendruomeniu priesiskumas ir abejingumas paverciamas efektyviu ju nariu bendradarbiavimu.

5. Isvados

Per pastaruosius kelis desimtmecius isauges demesys socialiniam kapitalui diskusijose apie pasaulio saliu ekonomini augima ir vystymasi suponuoja butinybe isnagrineti tiek pati savokos turini, tiek galima jo itaka visuomenes ekonominei gerovei. Socialinis kapitalas apima bendruomeniu gebejimus veikti kartu siekiant savo tikslu. Mokslineje literaturoje pasiektas konsensusas, kad socialinis kapitalas yra sudetingas reiskinys, apimantis tokias tris dimensijas, kaip socialiniai tinklai, pasitikejimas ir socialines normos.

Susisteminus mokslines literaturos saltiniuose pateikiamu socialinio kapitalo apibrezimu ir jo matavimo budu ivairove, tikslinga skirti du socialinio kapitalo komponentus: tinklus, kuriuos galima strukturizuoti ir ivertinti kiekybiskai, ir pasitikejima bei abipusiskuma (savitarpio pagalba), kuriems vertinti taikytini tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai tyrimu metodai.

Pagrindines salygos, skatinancios valstybiu ir ju ekonominio vystymosi sinergija, t. y. dinamiskus santykius valstybiu biurokratinio aparato viduje ir tarp ju, taip pat santykius tarp valstybiu biurokratinio aparato ir skirtingu pilietines visuomenes veikeju, yra aktyvus valstybes, verslo ir bendruomeniu bendradarbiavimas. Valstybe yra reiksmingas veikejas, darantis itaka ilgalaikiu sasaju tarp skirtingu visuomenes klasiu, etniniu grupiu, lyciu, politiniu ir religiniu visuomenes grupiu, buvimui. Todel valstybe turetu kurti institucines strategijas, paremtas socialiniu santykiu supratimu, atsizvelgiant i visuomenes susiejancio ir sujungiancio socialinio kapitalo dimensijas ir transformuoti situacijas, kuriose visuomenes socialinis kapitalas pakeicia silpnas, priesiskas ar abejingas formalias institucijas i tas, kuriose sios dvi dimensijos papildo viena kita.

Socialinis kapitalas, turintis tiesiogine itaka ekonominiams procesams, yra puikus instrumentas veikti pastaruosius procesus be diskretiniu isikisimo priemoniu. Siekiant nustatyti efektyvius poveikio budus ir priemones, butini tolesni socialinio kapitalo ir ekonominiu procesu saveikos tyrimai.

doi: 10.3846/btp.2012.22

Literatura

Acevedo, M. 2007. Network Capital: an Expression of Social Capital in the Network Society, The Journal of Community Informatics [ziureta 2012-01-15]. Prieiga per interneta: http:// ci-journal.net/index.php/ciej/article/view/267/317

Anderson, Ch. J. 1995. Blaming the Government: Citizens and the Economy in Five European Democracies. Armonk: M. E. Sharpe, paper. ISBN 978-1-56324-448-3.

Bartkus, O. V.; Davis, J. H. (Eds.). 2009. Social Capital--Reaching Out, Reaching. Published by Edward Elgar Publishing Limited, UK. 347 p.

Biggart, N. W. (Ed.). 2002. Readings in Economic Sociology. Copyright Blackwell Publishers Ltd, Malden, Massachusetts, USA. 286 p.

Bourdieu, P. 1986. The Forms of Capital, in Richardson, J. G.; Bourdieu, P. (Eds.). Handbook of Theory and Research for the Sociology ofEducation. New York: Greenwood Press, 241-248.

Bowles, S.; Gintis, H. 2002. Social capital and community governance, The Economic Journal 112(483): F419-F436. http://dx.doi.org/10.1111/1468-0297.00077

Coleman, J. S. 1990. Foundations of Social Theory. The Belknap Press of Harvard University Press, London, 304-318. Dasgupta, P.; Serageldin, I. (Eds.). 2000. Social Capital: a Multifa-ceted Perspective. Washington, DC: The World Bank, 13-45.

Deveikis, L.; Poviliunas, A. 1998. Zmogaus teise ir pilietine visuomene. Vilnius: Margi rastai, 43-44. Eastwood, B. M. 2009. Creative class vs. Social capital vs. economic freedom: U.S. Economic Growth. Applied Research in Economic Development 6(1) [ziureta 2011-10-03]. Prieiga per interneta: http://www.usm.edu/aredjournal/2009vol6no1_general_topics/ final_text/eastwood_2009_v6n1_testing_growth_theories.pdf

Fox, J. 1992. Democratic rural development: leadership accountability in regional peasant organizations, Development and Change 23(2): 1-36. http://dx.doi.org/10.1111/j.1467-7660.1992.tb00444.x

Fukuyama, F. 2001. Social capital, civil society and development. Third World Quarterly [ziureta 2011-11-08]. Prieiga per interneta: http://intranet.catie.ac.cr/intranet/posgrado/Met%20 Cual%20Inv%20accion/2008/Semana%206/Fukuyama.pdf

Gold, S. J. 1995. Gender and social capital among Israeli immigrants in Los Angeles, Diaspora 4:267.301: 5-87.

Grootaert, C.; Bastelaer, T. 2001. Understanding and measuring social capital: a synthesis of findings and recommendations from the Social Capital Initiative, Social Capital Initiative Working Paper No. 24. World Bank, Washington DC, 4-14.

Grootaert, C. 1998. Social capital: the missing link, Social Capital Initiative Working Paper No. 3. World Bank, Washington DC, 2-17.

Grootaert, C.; Bastelaer, T. 2002. The role of social capital in development--an empirical assessment, in International Bank for Reconstruction and Development. 344 p.

Hanifan, L. J. 1916. The rural school community centre, Annals of the American Academy of Political and Social Science 67: 130-138. http://dx.doi.org/10.1177/000271621606700118

Juozaitiene, L. 2006. Socialinio kapitalo samprata ir komponentu tyrimas, is Profesines studijos: teorija ir praktika, 55-63.

Knack, S.; Keefer, P. 1997. Does social capital have an economic payoff? A cross--country investigation, Oxford Journals Economics & Social Sciences 112(4): 1251-1288 [ziureta 201111-15]. Prieiga per interneta: http://qje.oxfordjournals.org

Krishna, A.; Uphoff, N. 1999. Mapping and measuring social capital: a conceptual and empirical study of collective action for conserving and developing watersheds in rajasthan, India, Social Capital Initiative Working Paper No. 13. World Bank, Washington DC, 27-41.

Marginson, S. 2004. Bourdieu's notion of social capital. Monash University, Australia [ziureta 2011-09-25]. Prieiga per interneta: http://www.monash.edu.au/

Narayan, D. 1999. Bonds and Bridges: Social Capital and Poverty. World Bank, Washington DC, 6-13.

Narayan, D.; Pritchett, L. 1997. Cents and sociability: household income and social capital in rural Tanzania, in World Bank: Policy Research Working Paper, 871-897.

Onyx, J.; Bullen, P. 2000. Measuring social capital in five communities, The Journal of Applied Behaviour Science 36(1): 23-42. http://dx.doi.org/10.1177/000271621606700118

Palloni, A.; Massey, D. S.; Ceballos, M.; Espinosa, K.; Spittel, M. 2001. Social capital and international migration: a test using information of family networks, American Journal of Sociology 106: 1262-1298.

Portes, A. 2007. Social Capital: Its Origins and Applications in Modern Sociology. Department of Sociology, Princeton University, Princeton, New Jersey Australia [ziureta 201112-27]. Prieiga per interneta: http://digicult.net/moss_texts/ SOCIALCAPITAL_ItsOriginsandApplicationsinModern-Sociology.pdf

Putnam, R. 1993. Making Democracy Work: Civic Traditions in Modern Italy. Princeton, NJ: Princeton University Press, 46-104.

Putnam, R. D. 2000. Bowling alone: the Collapse and Revival of American Community. New York, NY: Simon & Schuster. 19 p.

Sabatini, F. 2005. Social capital as social networks. A new framework for measurement. Workingpaper No. 83 [ziureta 201109-25]. Prieiga per interneta: http://ssrn.com/abstract=755065

Sabatini, F. 2006. The empirics of social capital and economic development: a critical perspective. FEEM Working Paper No. 15 [ziureta 2011-10-05]. Prieiga per interneta: http:// ssrn.com/abstract=879712

Social Capital: a review of the literature. 2001/10. Social Analysis and Reporting Division Office for National Statistics, 6-15.

Temple, J. S.; Johnson, P. 1998. Social capability and economic growth, Quarterly Journal of Economics 113(3): 965-990.

Tijunaitiene, R. 2008. Socialinio kapitalo konceptas: dalyvavimo konceptas, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 10(1): 186-192 [ziureta 2011-10-05]. Prieiga per interneta: http://www.su.lt/filemanager/download/6189/Tijunaitiene.pdf

Wallis, J.; Killerby, P.; Dollery, B. 2004. Social economics and social capital, International Journal of Social Economics 31(3): 239-258. http://dx.doi.org/10.1108/03068290410518238

Woolcock, M.; Narayan, D. 2000. Social capital: implications for development theory, research and policy, The World Bank Research Observer 15: 225-249. http://dx.doi.org/10.1093/wbro/15.2.225

World development. 1996, Special Issue on Social Capital 24(6): 1119-1132.

Ziliukaite, R. 2004. Socialinis kapitalas ir internetas, Sociologija. Mintis ir veiksmas 1: 104-114.

Ilona Skackauskiene (1), Sigita Bytaute (2)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

E-mails: (1) ilona.skackauskiene@vgtu.lt; (2) sigita.bytaute@vgtu.lt (corresponding author)

Received 16 March 2012; accepted 31 May 2012

Ilona Skackauskiene (1), Sigita Bytaute (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) ilona.skackauskiene@vgtu.lt; (2) sigita.bytaute@vgtu.lt

Iteikta 2012-03-16; priimta 2012-05-31

Ilona SKACKAUSKIENE. Doctor ofSocial Sciences, Associate Professor, Head ofDept ofSocial Economics and Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: taxation, tax modeling and evaluating, social security, social and economic development.

Sigita BYTAUTE. Lecturer at Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: social capital, private finances and banking.
Table 1. Variety of social capital definitions (compiled by the
authors)

1 lentele. Socialinio kapitalo apibrezimu ivairove (sudaryta autoriu)

Autorius                  Socialinio kapitalo apibrezimas

Hanifan (1916)            Apciuopiamos materijos, kurios svarbios
                          kasdieniame zmogaus gyvenime: gera valia,
                          draugyste, simpatija ir socialinis
                          bendravimas tarp asmenu ir seimu,
                          sudaranciu socialini vieneta. Jeigu asmuo
                          palaiko rysi su kaimynais, o sie--su kitais
                          kaimynais, tai bus socialinio kapitalo
                          kaupimas, kuris gali patenkinti asmens
                          socialinius poreikius ir skleidzia
                          socialini potenciala, pakankama visos
                          bendruomenes gyvenimo salygoms pagerinti.

Bourdieu (1986)           Visuma esamu ir potencialiu istekliu,
                          siejamu su tvirtu institucionalizuotu
                          tarpusavio pazinimo ar pripazinimo santykiu
                          tinklu.

Pasaulio bankas (1996)    Tai normos ir tinklai, kurie skatina
                          kolektyvine veikla.

Putnam (2000)             Rysiai tarp individu bei is to kylantys
                          socialiniai tinklai ir abipusiskumo bei
                          pasitikejimo normos. Socialinis kapitalas
                          gali buti siejamasis (panasios kilmes,
                          religijos, rases, etniskumo, socialines ir
                          ekonomines klases asmenys) arba jungiamasis
                          (skirtingos kilmes ar religijos, rases,
                          etniskumo ar socialines ir ekonomines
                          klases asmenys.

Fukuyama (2001)           Neformali, socialiniuose rysiuose ikunyta
                          norma, kuri skatina bendradarbiavima tarp
                          dvieju ar daugiau asmenu.

Acevedo (2007)            Sanglaudos priemone ir vienas is visuomenes
                          geroves rodikliu.

Table 2. Social capital studies and their results (compiled by the
authors)

2 lentele. Socialinio kapitalo tyrimai ir ju rezultatai
(sudaryta autoriu) Table

Tyrejai               Tyrimo turinys

S. Knack ir           Tirtos pasirinktos 29 rinkos ekonomikos salys.
P. Keefer (1997)      Tyrimo metu taikyti Pasaulio vertybiu tyrimuose
                      (PVT) naudojami pasitikejimo ir pilietiniu
                      normu rodikliai.

D. Narayan ir         Socialinis kapitalas vertintas vadovaujantis
L. Pritchett (1997)   Tanzanijos socialinio kapitalo ir skurdo tyrimo
                      (SKST) surinktais duomenimis. Ieskota sasaju
                      tarp pajamu dydzio ir socialinio kapitalo
                      lygio.

J. S. Temple ir       Matuotas socialiniu tinklu tankis i pietus nuo
P. Johnson (1998)     Sacharos esanciose Afrikos salyse. Taikyti
                      etnines vienoves, socialinio mobilumo, telefono
                      rysio prieinamumo rodikliai.

J. Onyx ir            Vykdant socialinio kapitalo tyrimus
P. Bullen (2000)      Australijoje, apklausta 1200 respondentu is
                      kaimo ir miesto bendruomeniu. Taikyti Putnam ir
                      Coleman pasiulyti tinkliskuma, savitarpio
                      pagalba, pasitikejima, socialines normas,
                      bendruomenes apibudinantys rodikliai.

A. Krishna,           Radzastane (Indija) vertintas socialinio
N. Uphoff (1999)      kapitalo vaidmuo gerinant vietiniu ekonominio
                      vystymo iniciatyvu efektyvuma, didziausia
                      demesi skiriant vandenskyros pletros ir skurdo
                      mazinimo projektams regione. Atmestas formaliu
                      organizaciju tankumo rodiklis kaip ypac
                      netinkamas Radzastano kaimams.

R. D. Putnam          Tiriant Siaures ir Pietu Italijos socialini
(1993)                kapitala pasirinkti aspektai: pilietinis
                      dalyvavimas, apimantis rinkeju aktyvuma,
                      laikrasciu skaitomumas, naryste choru
                      bendruomenese ar futbolo klubuose,
                      pasitikejimas valdzios institucijomis.

S. Gold (1995)        Los Andzele, JAV, stebima zydu bendruomene.
                      Tiriama, kaip kinta bendruomenes rysiai
                      asimiliacijos svecioje salyje proceso metu.

Ch. J. Anderson       Tirtas senoliu (kaip socialinio kapitalo
(1995)                auginimo saltinio) varganose Afrikos ir
                      Amerikos bendruomenese JAV vaidmuo.

A. Palloni ir kt.     Matuojant socialini kapitala JAV, tirta naujuju
(2001)                ir senuju migrantu tarpasmeniniu rysiu,
                      grindziamu giminyste, draugyste ar bendra
                      bendruomenine kilme, nauda.

Tyrejai               Tyrimo rezultatai

S. Knack ir           Pasitikejimas ir pilietines normos yra
P. Keefer (1997)      stipresnes tose tautose, kuriose aukstesnes
                      pajamos, valstybes institucijos pazaboja
                      neteisetus valdzios atstovu veiksmus ir kuriu
                      visuomenes yra labiau issilavinusios bei
                      etniskai homogeniskos.

D. Narayan ir         Sukurtas socialinio kapitalo Tanzanijos kaimo
L. Pritchett (1997)   vietovese vertinimo rodiklis. Irodyta, kad
                      socialinis kapitalas didina pajamas: namu ukiu
                      pajamos priklauso ne tik nuo individualaus namu
                      ukio gebejimu, bet ir nuo viso kaimo socialinio
                      kapitalo.

J. S. Temple ir       Naudojant agreguota,, socialiniu gebejimu"
P. Johnson (1998)     rodikli aiskinami reiksmingi nacionalines
                      ekonomikos augimo tempu skirtumai.

J. Onyx ir            Tinkliskumas, pasitikejimas ir socialinis
P. Bullen (2000)      aktyvumas yra esmines salygos socialinio
                      kapitalo formavimuisi ir vystymuisi. Savitarpio
                      pagalba svarbi kaip trumpalaikis altruizmas
                      siekiant savo asmeniniu tikslu ilgalaikeje
                      perspektyvoje. Socialines normos nepriskirtos
                      prie esminiu kintamuju, taciau svarbios kaip
                      bendrasis kintamasis, ypac kalbant apie asmenu
                      polinki padeti artimui, tarpininkauti,
                      dalyvauti bendruomeniniuose projektuose,
                      pasitiketi vieniems kitais.

A. Krishna,           Sudarytas rodikliu, akcentuojanciu neformalius
N. Uphoff (1999)      tinklus, rinkinys ir akcentuota lyderiu,
                      galinciu sutelkti socialini kapitala didesniam
                      vystymo ir pletros programu efektyvumui
                      pasiekti, buvimo svarba. Nustatyta, kad
                      socialinio kapitalo vertinima svarbu sieti su
                      skirtinga kulturine, socialine ir ekonomine
                      aplinka.

R. D. Putnam          Nustatyta, kad aukstas gyvenimo lygis Siaures
(1993)                Italijoje susiformavo del placiu bendruomeniniu
                      rysiu, kas visiskai nebudinga uzdarai Pietu
                      Italijos visuomenei, paremtai seima ir,, visu
                      karu pries visus", kai zmogus saugus jauciasi
                      tik seimoje. Socialinio kapitalo vystymas
                      turejo lemiama itaka aukstesniam Siaures
                      Italijos gyvenimo lygiui.

S. Gold (1995)        Isitikinta, kad zydu bendruomene
                      asimiliuodamasi islaiko tiek bendruomenes
                      strukturos vientisuma (augina socialini
                      kapitala), tiek aktyvu dalyvavima bendrajame
                      ekonominiame gyvenime.

Ch. J. Anderson       Pastebeta, kad pagarba tirtose bendruomenese
(1995)                senoliams nyksta, taip pat mazeja ir tyrinetu
                      bendruomeniu ekonominis vystymasis.

A. Palloni ir kt.     Migracijos atveju socialinis kapitalas tampa
(2001)                naudinga priemone ieskant informacijos saltiniu
                      apie galimas darbo vietas, karjeros galimybes,
                      apgyvendinima ir kitas butinas pragyventi
                      svecioje salyje materialines salygas.

Table 3. Indicators of social capital (Grootaert, Bastelaer 2001)

3 lentele. Socialinio kapitalo matavimo rodikliai
(Grootaert, Bastelaer 2001)

Proksimaliniai rodikliai                   Distaliniai rodikliai

Horizontalios asociacijos

Asociaciju ar vietiniu               Pasitikejimas profesinemis
instituciju skaicius ir tipas        s?jungomis Bendruomenines
Narystes vietinese asociacijose      organizacijos masto suvokimas
tankis Dalyvaujanciuju priimant      Priklausomybe nuo paramos tinklu
sprendimus skaicius Asociaciju       Piniginiu perlaidu dalis namu
nariu homogeniskumas Asociacijos     ukiu pajamose Namu islaidu dalis,
pajamos Namu ukiu ir kaimu           tenkanti dovanoms ir pervedimams
gyventoju pasitikejimo lygis
Pasitikejimo valdzia lygis

Pilietine ir politine visuomene

Pilietines laisves indeksas          Demokratijos indeksas Korupcijos
Gyventoju dalis, patirianti          indeksas Valdzios neveiksmingumo
politin? diskriminacij? Politines    rodykle Demokratiniu instituciju
diskriminacijos intensyvumo          stiprumas Zmogaus laisviu
indeksas Ekonomines                  rodiklis Politinio stabilumo
diskriminacijos intensyvumo          rodiklis Valdymo
indeksas Gyventoju dalis,            decentralizacijos laipsnis
dalyvaujanti separatistiniuose       Rinkeju aktyvumas Politiniu
judejimuose Gastil politiniu         zmogzudysciu skaicius
teisiu indeksas Politiniu laisviu    Konstitucines valdzios kaita
("Freedom House") indeksas           Perversmu skaicius

Socialine integracija

Socialinio mobilumo rodiklis         Kitu nusikaltimu lygis Kaliniu
Socialines itampos rodiklis          skaicius, tenkantis 100 000
Etnolingvistine fragmentacija        gyventoju Neteisetu veiksmu
Riauses ir protesto                  apimtys Vaiku, auganciu seimoje
demonstracijos Streikai              su vienu is tevu, skaicius
Zmogzudysciu skaicius Savizudybiu    Skyrybu skaicius Jaunimo nedarbo
skaicius                             lygis

Teisiniai ir valdymo aspektai

Biurokratijos kokybe Teismu          Valdzios atsisakymo vykdyti
sistemos nepriklausomybe             isipareigojimus pagal sutartis
Nusavinimo ir nacionalizacijos       skaicius Vykdytinu sutarciu
rizika                               skaicius Sutartyse numatytu
                                     pervesti lesu sumos

Table 4. Four approaches to social capital: key players and policy
models (Woolcock, Narayan 2000)

4 lentele. Keturi socialinio kapitalo poziuriai: pagrindiniai
veikejai ir politikos modeliai (Woolcock, Narayan 2000)

Poziuris                Pagrindiniai veikejai    Politikos modeliai

Bendruomeninis          Bendruomenines grupes    "Mazai yra grazu"
poziuris Vietines       Savanoriskasis           Pripazinti
asociacijos             sektorius                socialinius
                                                 neturtinguju turtus

Tinklu poziuris         Verslininkai Verslo      Decentralizacija
Vidiniai                grupes "Informacijos     Verslo zonu sukurimas
(siejamieji) ir         brokeriai"               Socialiniu skirtumu
tarpusavio                                       sujungimas (angl.
(jungiamieji)                                    bridging)
bendruomeniniai
rysiai

Institucinis            Privatus ir viesasis     Pilietiniu ir
poziuris Politines      sektorius                politiniu laisviu
ir teisines                                      suteikimas
institucijos                                     Skaidrumas,
                                                 atskaitomybe

Sinerginis poziuris     Bendruomenines           Bendra gamyba,
Bendruomeniniai         grupes, pilietine        papildomumas
tinklai ir valstybes    visuomene, verslas,      Dalyvavimas, s?sajos
bei visuomenes          valstybes                Vietiniu organizaciju
santykiai                                        didinimas
COPYRIGHT 2012 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2012 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Skackauskiene, Ilona; Bytaute, Sigita
Publication:Business: Theory and Practice
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Sep 1, 2012
Words:5181
Previous Article:The possibilities to use public procurement as one of the instruments of implementation of sustainable development concept in Republic of...
Next Article:Evaluating R&D networking to revitalize SMEs innovative performances: a management perspective/Mokymo bei moksliniu tyrimu ir vystymo infrastrukturos...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2020 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters