Printer Friendly

Searching for the best financial ratios evaluating companies operating in different Lithuanian sectors/Finansiniu santykiniu rodikliu, geriausiai ivertinanciu skirtinguose Lietuvos sektoriuose veikiancias imones, paieska.

Ivadas

Pastarojo meto pasaulines ekonomikos ir finansu krizes pasekmes paveike tiek Lietuvos, tiek kitu saliu ukius: ekonominis augimas ne tik suletejo, bet ir gerokai padaugejo bankrutuojanciu imoniu. Tokiomis aplinkybemis suinteresuotos salys siekia kuo tiksliau ivertinti finansine imoniu bukle. Verslo buklei vertinti pasirenkama ivairiu metodu: imones isores ir vidaus aplinkos analize, absoliuciuju, santykiniu rodikliu analize, bankroto prognozavimo, rizikos vertinimo modeliai, svorio bendrojo vidaus produkto strukturoje ir kiti (Mackevicius 2010; Svabovic, Valkauskas 2012). Atlikus imones finansines padeties analize, pagal tam tikrus sudetinius tyrimui naudotu rodikliu komponentus galima identifikuoti silpnas imones sritis, taigi finansine imones analize svarbi ne tik konstatuojant fakta apie finansine imones bukle, bet ir ieskant sprendimu, kaip spresti kilusias problemas ir pagerinti verslo padeti.

Atliekant finansines imoniu bukles vertinima, gautus rezultatus tikslinga palyginti su tos pacios imones ankstesniu bukles vertinimu rezultatais, nustatytais visuotinai priimtais rodikliu standartais, o kadangi skirtinguose sektoriuose veikianciu imoniu finansiniai rodikliai daznai skiriasi--su kitu to paties sektoriaus imoniu rezultatais ir finansiniais rodikliais (Janovic 2012). Kadangi daugumos imoniu finansines ataskaitos nera viesinamos, palyginti finansine vienos imones bukle su konkrecia kita imone yra sudetinga ar beveik neimanoma, taciau visuomet imanoma ir svarbu vienos imones rezultatus palyginti su sektoriaus vidurkiu.

Praktikoje atliekant finansines imoniu bukles vertinima, skaiciuojama per simta ivairiausiu santykiniu rodikliu, taciau kaskart skaiciuoti juos visus netikslinga laiko sanaudu poziuriu--verciau is kiekvienos rodikliu grupes parinkti rodiklius, geriausiai atspindincius tyrimo tikslus ir suinteresuotu saliu poreikius (Janovic 2012). Mokslineje literaturoje nera vieningos nuomones, kokiu finansiniu rodikliu aibe adekvaciausiai ivertintu bet kokiame sektoriuje veikiancios imones bukle. Butent is to kyla tyrimo aktualumas.

Tyrimo objektas--finansiniai imoniu rodikliai.

Tyrimo tikslas--nustatyti finansiniu rodikliu aibe, geriausiai ivertinancia bet kokiame sektoriuje veikiancia imone.

Tyrimo tikslui pasiekti issikelti sie uzdaviniai:

1. Isanalizuoti imones finansines bukles vertinimo, taikant bankroto prognozavimo modelius ir finansinius santykinius rodiklius praktika.

2. Pateikti reiksmingiausiu tam tikram sektoriui rodikliu atrankos metodika.

3. Nustatyti finansinius santykinius rodiklius, adekvaciausiai ivertinancius skirtinguose sektoriuose veikiancias imones.

Tyrime taikyti mokslines literaturos analizes, informacijos rinkimo ir palyginimo, matematines statistikos (koreliacines analizes) metodai.

1. Imones finansines bukles vertinimo teorijos ir praktikos apzvalga

Finansinei imoniu buklei ivertinti gali buti apskaiciuojama ivairiu rodikliu, kuriems duomenys gaunami is finansines atskaitomybes ataskaitu--dazniausiai is balanso ir pelno nuostolio. Siekiant atskirti vertinamus finansu bukles aspektus, rodikliai skirstomi i grupes. Tiek Lietuvos, tiek uzsienio autoriai isskiria ir skirtingas finansiniu santykiniu rodikliu grupes, ir skirtingus rodiklius, priklausancius toms grupems (Mackevicius 2006). Galima isskirti sias pagrindines finansiniu santykiniu rodikliu, naudojamu finansinei imoniu buklei vertinti, grupes (Boguslauskas et al. 2011):

--pelningumo;

--likvidumo;

--finansines strukturos;

--aktyvumo.

Pelningumo rodikliai atskleidzia imones gebejima priimti investicinius ir finansavimo sprendimus bei tai, kaip efektyviai uzdirbamas pelnas. Likvidumo rodikliai (kai kuriuose saltiniuose grupe vadinama likvidumo ir mokumo) rodo imones pajeguma padengti isipareigojimus per tam tikra laikotarpi. Finansines strukturos rodikliai nurodo naudojamo sverto dydi, trumpalaikiu ir ilgalaikiu isipareigojimu lygi. Aktyvumo rodikliai atskleidzia, kaip efektyviai naudojamas imones turtas ir vykdomi pardavimai (Janovic 2012).

1.1. Bankroto prognozavimo modeliai

Geriausiai finansine imones bukle atskleidzianciu finansiniu rodikliu paieska pradeta dar praejusio amziaus treciajame desimtmetyje (Svabovic, Valkauskas 2012). XX a. septintajame desimtmetyje sukurti pirmieji bank roto prognozavimo modeliai. H. A. Dar ir M. A. Aziz analizavo 46 moksliniu straipsniu rezultatus, kuriuose buvo nagrinejami 89 bankroto prognozavimo empiriniai tyrimai laikotarpiu nuo 1968 iki 2003 m. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiau nei 60 % tyrimu buvo naudota vien finansiniu rodikliu analize, apie 7 %--pinigu srautu analize ir 33 %--tiek finansiniu rodikliu, tiek kitokiu kintamuju--makroekonominiu, budingu tam tikrai pramones sakai ar tam tikrai konkreciai imonei. Autoriai bankroto prognozavimo modelius isskiria i tris kategorijas (1 pav.) (Aziz, Dar 2006):

--statistiniai modeliai (naudota 64 % tyrimu);

--dirbtinio intelekto modeliai (naudota 25 % tyrimu);

--teoriniai modeliai (naudota 11 % tyrimu).

Pagrindine daugiamates diskriminantines analizes ir logistiniu modeliu populiarumo priezastimi galima laikyti tai, kad prognozuoti taikant siuos metodus yra daug paprasciau nei sudetingais dirbtinio intelekto kategorijai priklausanciais metodais, pavyzdziui, neuronu tinklais, o prognozavimo tikslumas islieka aukstas.

Vienas pirmuju autoriu, panaudojusiu daugiamate diskriminantine analize bankrotui prognozuoti, yra Edward I. Altman. 1968 m. tyrimui jis parinko 33 bankrutavusias gamybos imones ir dar trisdesimt tris imones, kuo panasesnes i ankstesniasias (tas pats sektorius, panasus imones dydis). Pirmine Altman lygti sudare 22 kintamieji, is kuriu, atlikus analize, modelyje liko penki. Pirmasis Altman modelis, vadinamas Z modeliu, atrodo taip (Altman 1968):

Z = .012[X.sub.1] + .014[X.sub.2] +.033[X.sub.3] + .006[X.sub.4] +.999[X.sub.5], (1)

cia Z--bankroto tikimybes reiksme;

[X.sub.1] = Apyvartinis kapitalas/Turtas

[X.sub.2] = Nepaskirstytasis pelnas/Turtas;

[X.sub.3] = Pelnas pries apmokestinim/Turtas;

[X.sub.4] = Akcinio kapitalo rinkos verte/Isipareigojimai;

[X.sub.5] = Pajamos is pardavimu/Turtas.

Jei gauta Z reiksme [greater than or equal to] 2,99, imones bankrotas labai mazai tiketinas; jei 1,81 [greater than or equal to] Z reiksme > 2,99, imones bankrotas tiketinas; jei Z < 1,81, imones bankroto tikimybe labai auksta.

Taikant Altman Z modeli imami kurti kiti bankroto prognozavimo modeliai (Taffler ir Tishaw, Lis, Springate, Fulmer ir kt.), adaptuoti pagal tam tikros salies ar sektoriaus duomenis, taciau didesnio demesio pastarieji nesulauke (Mackevicius, Raksteliene 2005: 29). Taip pat pastebima, kad nors pirmasis Altman Z modelis buvo kurtas analizuoti ir prognozuoti gamybinems vertybiniu popieriu (VP) birzoje kotiruojamoms imonems, modelis buvo testuojamas ir negamybinems imonems (Miller 2009).

1980 m. bankrotui prognozuoti buvo pasitelktas logistines regresijos metodas (Ohlson 1980). Ohlson teigimu, daugiamate diskriminantine analize grindziama grieztomis prielaidomis. Pasak autoriaus, bankroto prognozavimas logistine regresija leidzia isvengti tam tikru daugiamates diskriminantines analizes trukumu, butent: prielaidos apie normaluji pasiskirstyma, ir is to isplaukiancio netikslaus imoniu priskyrimo bankrutuojancioms arba ne (Wang et al. 2010; Piesse et al. 2006). Ohlson i modeli itrauke siuos finansinius santykinius rodiklius--isipareigojimu ir turto santyki, apyvartinio kapitalo ir turto santyki, trumpalaikiu isipareigojimu ir turto santyki, grynojo pelno ir turto santyki, veiklos pelno ir isipareigojimu santyki--taip pat ir kitokiu rodikliu (grynojo pelno pokyti ir kt.) (Ohlson 1980).

Iki pat siu dienu pirmieji bankroto prognozavimo modeliai, sukurti dar praejusio simtmecio antroje puseje, ar jiems sukurti taikyti metodai yra testuojami skirtingose salyse, vertinant skirtingus ukio sektorius, lyginant naujus kuriamus modelius su klasikiniu modeliu rezultatais. Bartual su bendraautoriais naudojo logistine analize tirdami Ispanijos gamybos imoniu bankrota (Bartual et al. 2013), Alireza naudojo diskriminantine analize siekdamas nustatyti galimybe nuspeti imoniu, veikianciu Irane, finansine bukle (Alireza et al. 2012), Kwak et al. Korejos atvejui tirti naudojo Ohlson ir Altman isskirtus rodiklius (Kwak et al. 2012).

1.2. Metodai, taikyti Lietuvoje

Vieni pirmuju atliktu bankroto prognozavimo modeliu tinkamumo naudoti, prognozuojant Lietuvos imoniu bankrota, tyrimu rezultatai rode priestaringus rezultatus: vieni rode, kad pastarieji modeliai nera tinkami Lietuvos imoniu situacijai vertinti, kiti--kad remiantis modeliais galima daryti apytikslius Lietuvos imoniu bankroto galimybes vertinimus (Mackevicius 2010: 132). Naujausi tyrimai rodo, kad yra tikslinga naudoti bankroto prognozavimo modelius ir kitus imones finansinius santykinius rodiklius imones buklei vertinti.

Mokslininkai (Mackevicius, Silvanaviciute 2006; Miliaus ke, Paliulyte 2013: 72; Mackevicius, Raksteliene 2005; Garskaite 2008: 286), nagrineje tradiciniu statistiniu bankroto prognozavimo modeliu tinkamuma Lietuvos atzvilgiu, nustate, kad finansinei Lietuvos imoniu buklei vertinti labiau nei regresines analizes metodai tinkamesni yra diskriminantines analizes modeliai--Altman, Springate, Taffler ir Tishaw. J. Mackevicius ir A. Raksteliene (2005: 32) ragina gautus imones bukles ivercius palyginti su svarbiausiu santykiniu rodikliu (einamojo likvidumo koeficientu, bendros skolos rodiklio ir pardavimu grynojo pelningumo) reiksmemis.

Karalaviciene ir Buzinskiene (2011), remdamosi finansiniu vienos imones ataskaitu duomenimis, tyre moderniuju bankroto prognozavimo modeliu tinkamuma Lietuvos imoniu bankrotui prognozuoti. Finansine tiriamos imones (AB "Agrowill") bukle tiriamuoju laikotarpiu buvo prasta--ji buvo bankrutuojanti. Autoriu tyrimas apeme desimt bankroto prognozavimo modeliu ir visi jie, isskyrus Rumunijos modeli, rode imonei gresianti bankrota. Nustatyta, kad Lietuvos atvejui tinkamiausi modeliai yra: Grigaraviciaus, Stoskaus ir bendraautoriu bei Bonity indeksas (Karalaviciene, Buzinskiene 2011: 120).

Integruoti metodai taip pat gali buti pasirenkami finansinei imoniu buklei vertinti. Mackevicius (2010) rekomenduoja imoniu bankroto prognozavima pradeti nuo imones isores ir vidaus aplinkos tyrimo (2 pav.).

Isores aplinkos tyrimas turetu apimti ekonominiu, politiniu ir teisiniu, socialiniu ir kulturiniu, technologiniu, ekologiniu ir kitu veiksniu, galinciu tureti tiek teigiama, tiek neigiama itaka imones galimybems bei buklei, vertinima. Vidaus aplinkos tyrima sudaro imones organizacines, vadovu veiklos, personalo valdymo politikos, apskaitos finansines analizes, vidaus kontroles ir vidaus audito bukles vertinimas. Autorius teigia, kad, analizuojant absoliuciuosius finansinius rodiklius, ypac svarbu atkreipti demesi i ilgalaiki materialuji turta, nematerialuji turta, finansini turta, trumpalaiki turta, nuosava kapitala, ilgalaikius ir trumpalaikius isipareigojimus, per vienerius metus gautinu sumu straipsni, trumpalaikiu ir ilgalaikiu isipareigojimu straipsnius, pajamu is pardavimo ir pardavimo savikainos rodikliu dydzius, pagrindines veiklos pinigu srautus. Nagrinejant siuos rodiklius svarbu nustatyti priezasti, kodel vienas ar kitas rodiklis labai sumazejo ar padidejo. Autorius nurodo, kad, taikant integruota imones bankroto prognozavimo metodika, uztenka apskaiciuoti desimt finansiniu santykiniu rodikliu. Atlikus paskutini metodikos etapa--apskaiciavus bankroto tikimybes bankroto prognozavimo modeliais gaunamas gana tikslus imones bukles ivertinimas, kuriuo atskleidziama ne tik finansine imones bukle, bet ir ja sukelusios priezastys, imones veiklai teigiama ir neigiama itaka turintys veiksniai (Mackevicius 2010: 127-132).

Kiti autoriai (Bivainis, Garskaite 2010) bankroto gresmes diagnostika siulo atlikti trimis etapais (3 pav.).

Sio metodo esme--pirmiausia finansine imoniu bukle vertinama taikant integruota modeli, pagal kuri gaunamas apibendrinamasis bukles ivertis. Antrasis etapas--finansiniu santykiniu rodikliu analize--reikalingas tik pirmojo etapo metu gautam rezultatui rodant krizine imones bukle. Analizuojamieji finansiniai santykiniai rodikliai lyginami su planiniais rodikliais, normatyvais ar kitais nustatytais parametrais. Antrojo etapo rezultatai leidzia nustatyti sriti ar sritis, kurios yra problemines. Treciajame etape analizuojami tik tie absoliutieji finansiniai rodikliai, kurie yra problema rodziusiu santykiniu rodikliu sudedamoji dalis. Kadangi, naudojant pastaraja bankroto gresmes diagnostika, imones bukle analizuojama palengva vis siaurinant galimu veiksniu, sukelusiu tokia padeti, sarasa, imones finansines bukles priezastys gali buti nustatytos su mazesnemis sanaudomis (Bivainis, Garskaite 2010: 204-206).

Remiantis dar viena imones finansines bukles analizes metodika, finansines bukles vertinimas turetu prasideti nuo absoliuciuju ir santykiniu rodikliu analizes (4 pav.).

Sios metodikos autoriai imones finansines bukles analize rekomenduoja pradeti nuo absoliuciuju rodikliu ir ju pokyciu analizes. Priesingai nei pirmosios metodikos autorius, Mackevicius ir Valkauskas isskiria svarbiausius finansiniu ataskaitu straipsnius, kurie turetu buti analizuojami pirmojo etapo metu, tai: trumpalaikis ir ilgalaikis turtas, atsargos, trumpalaikiai ir ilgalaikiai isipareigojimai, pajamos is pardavimo, grynasis ir bendrasis pelnas. Antrojo etapo metu skaiciuojami ir vertinami santykiniai finansiniai rodikliai: bendrojo ir greitojo trumpalaikio mokumo koeficientai, bendrasis skolos koeficientas, bendrasis ir grynasis pardavimo pelningumai, grynojo turto pelningumas, grynasis nuosavo kapitalo pelningumas, atsargu apyvartumas kartais ir dienomis, apyvartinio kapitalo manevringumo koeficientas. Kadangi skirtingi absoliutieji ir santykiniai rodikliai turi nevienoda reiksme vertinant imones bukle, autoriai rekomenduoja pries atliekant tolesnius vertinimus atlikti duomenu standartizavimo procedura (Mackevicius, Valkauskas 2011: 215-217).

2. Tyrimo metodika

2.1. Pirmines ir antrines finansiniu rodikliu atrankos etapai

Pirminis finansiniu santykiniu rodikliu sarasas sudarytas isanalizavus 18 uzsienio ir lietuviu autoriu moksliniu straipsniu (1), kuriuose nagrinejami bankroto prognozavimo modeliai, finansiniu rodikliu rysys su imones bukle, integruotos imoniu finansines bukles diagnostikos sistemos. Pirminis sarasas, kuri sudare daugiau nei 50 skirtingu rodikliu, buvo sutrumpintas ir palikti tik tie santykiniai rodikliai, kurie skirtingu autoriu buvo pamineti bent tris kartus kaip rodikliai, tinkami imones finansinei buklei vertinti. Sis sarasas papildytas aktyvumo (apyvartumo) rodikliais, skelbiamais ir rekomenduojamais Lietuvos statistikos departamento. Kiekvienas rodiklis priskirtas rodikliu grupei, i grupes netinkantys rodikliai priskirti "kitai" grupei.

Tyrime analizuoti finansiniai imones bukle ivertinantys rodikliai:

--pelningumo: turto pelningumas, grynojo pelno ir turto santykis, grynasis pelningumas, bendrasis pelningumas, nuosavo kapitalo grynasis pelningumas;

--likvidumo: einamojo likvidumo koeficientas, grynojo apyvartinio kapitalo ir turto santykis, kritinio likvidumo koeficientas, bendrojo mokumo koeficientas, manevringumo koeficientas;

--finansines strukturos: isiskolinimo koeficientas, turto ir isipareigojimu santykis, trumpalaikiu isipareigojimu padengimo trumpalaikiu turtu koeficientas;

--aktyvumo: viso turto apyvartumas, ilgalaikio turto apyvartumas, debitorinio isiskolinimo apyvartumas, atsargu apyvartumas, nuosavo kapitalo apyvartumas;

--kiti: veiklos pelno ir turto santykis, sukaupto kapitalo efektyvumas.

Antrine finansiniu rodikliu atranka, kurios metu bus isskirta geriausiai tam tikrame sektoriuje veikianciu imoniu finansine bukle ivertinanti santykiniu rodikliu aibe, atliekama tokiais etapais:

1. Parengiami retrospektyviniai 2007-2012 m. sektoriu duomenys.

2. Kiekvienam sektoriui atskirai pagal pasirinkta bank roto prognozavimo modeli skaiciuojamos bankroto tikimybes reiksmes kiekvienais metais.

3. Skaiciuojami kiekvieno sektoriaus bankroto tikimybes ir finansiniu santykiniu rodikliu Pirsono tiesines porines koreliacijos koeficientai r tiriami laikotarpiu:

r = [SIGMA](x - [bar.x]) (y - [bar.y])/ [square root of [SIGMA] [(x - [bar.x]).sup.2][(y - [bar.y]).sup.2]] (2)

cia [bar.x] ir [bar.y]--duomenu eilutes aritmetinis vidurkis.

4. Pagal gautas koreliacines reiksmes kiekvienam sektoriui atskirai atrenkami labiausiai su bankroto tikimybes reiksme koreliuojantys finansiniai santykiniai rodikliai.

5. Rekomenduojama, kad [absolute value of r] [greater than or equal to] 0,9 arba [absolute value of r] [greater than or equal to] 0,7.

6. Randami finansiniu santykiniu rodikliu koreliacijos koeficientai.

7. Jei 5 etapo metu randama stipriai tarpusavyje koreliuojanciu rodikliu (kai [absolute value of r] [greater than or equal to] 0,9 arba [absolute value of r] [greater than or equal to] 0,7), tuomet 4 etapo metu gautu rodikliu sarasas perziurimas ir is tarpusavyje stipriai koreliuotu rodikliu paliekamas tik tas, kuris stipriau koreliuoja su apskaiciuota bankroto tikimybes reiksme.

2.2. Empiriniam tyrimui naudoti duomenys

Tyrimui atlikti surinkti Lietuvos ukio sektoriu 2007-2012 m. finansiniu ataskaitu duomenys pagal ekonomines veiklos rusiu 2 red. triju zenklu klasifikatoriu. Analogisko tyrimo, kurio metu butu siekta isskirti konkreciu santykiniu rodikliu aibes, kurios tiktu bet kokiuose Lietuvos sektoriuose veikianciu imoniu buklei ivertinti, anksciau atlikta nebuvo. Kadangi verslo salygos sparciai kinta, pasirinktas optimalus seseriu metu tyrimo laikotarpis, kuri analizuojant gaunami aktualus (nepasene) duomenys. Reikiami finansiniu ataskaitu duomenys, taip pat kai kurie santykiniai rodikliai surinkti is Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos portalo. Tyrimui atlikti pasirinkti tik tie sektoriai, kuriu duomenys yra prieinami bent penkerius metus is eiles per tiriama seseriu metu laikotarpi. 137 sektoriai atitiko pries tai mineta salyga.

3. Tyrimo rezultatai

3.1. Santykiniu rodikliu tarpusavio koreliacija

1 lenteleje pateikti stipriai tarpusavyje koreliuojanciu santykiniu rodikliu ir ju rysio stiprumo duomenys.

Is dvieju tarpusavyje koreliuojanciu rodikliu galutiniame santykiniu rodikliu sarase bus paliktas tik geriau su bankroto tikimybes reiksme koreliuojantis rodiklis.

3.2. Sektoriu bankroto tikimybes

Parengus sektoriu, isreikstu EVRK 2 red. triju zenklu tikslumu, 2007-2012 m. duomenis ir tolesniam tyrimui palikus tik tuos 137 sektorius, kuriu duomenys prieinami bent penkerius metus is eiles tiriamu seseriu metu laikotarpiu, apskaiciuotos sektoriu bankroto tikimybes pagal Altman Z modeli (1 formule).

Pagal Altman Z modeli (1 formule) atlikus tam tikruose sektoriuose veikianciu imoniu bukles analize, pastebeta, kad beveik visu tiriamuoju laikotarpiu tik 11 sektoriu bukle ivertinta kaip gera--ju bankroto tikimybe mazai tiketina, 51 sektoriaus bukle--vidutiniska, o net 75 sektoriu--bloga, ju bankroto tikimybes ivertintos kaip labai dideles (5 pav.).

Tokia Lietuvos sektoriu bukle geriausiai paaiskinama 2008 m. sali istikusia pasauline ekonomikos ir finansu krize. Is 2 lenteles matyti, kad geriausiai krizineje situacijoje issilaike sektoriai, kuriuose imones veikla buvo susijusi su kompiuteriniu ir rysiu technologiju gamyba bei prekyba, optiniu prietaisu ir fotografijos irangos gamyba, maisto, gerimu ir tabako mazmenine prekyba specializuotose parduotuvese ir didmenines prekybos vietose, azartiniais zaidimais ir lazybu veikla, idarbinimo, vertimo veikla, mazmenine prekyba automobiliu degalais ir kt.

3.3. Rinkinys rodikliu, adekvaciausiai ivertinanciu konkreciame sektoriuje veikiancia imone

Del dideles tyrimo apimties is 137 tirtu sektoriu placiau aptarti sesi. Atrinktuose sektoriuose veikia daugiausia Lietuvos imoniu (6 pav.).

3 lenteleje pateikti sektoriu, kuriuose veikia daugiausia Lietuvos imoniu, bukles ir santykiniu rodikliu rysiu stiprumas (koreliacijos).

F412--gyvenamuju ir negyvenamuju pastatu statyba. Is pateiktos lenteles matyti, kad sektoriaus bukle labai stipriai (r [greater than or equal to] 0,9) koreliuoja su pelningumo, apyvartumo grupes, taip pat su veiklos pelno ir turto santykio rodikliu. Siame sektoriuje veikianciu imoniu buklei vertinti rekomenduojami sie rodikliai: nuosavo kapitalo grynasis pelningumas, grynasis pelningumas, debitorinio isiskolinimo apyvartumas, atsargu apyvartumas, grynojo pelno ir turto santykis, nuosavo kapitalo apyvartumas, sukaupto kapitalo efektyvumas ir viso turto arba ilgalaikio turto apyvartumas.

G464--namu ukio reikmenu didmenine prekyba. Nustatytas labai stiprus rysys tarp siame sektoriuje veikianciu imoniu bukles ir nuosavo kapitalo apyvartumo, ilgalaikio turto apyvartumo ir viso turto apyvartumo rodikliu. Kadangi ilgalaikio turto apyvartumo ir viso turto apyvartumo rodikliai stipriai koreliuoti tarpusavyje (2 lentele), analizei atlikti rekomenduojama palikti tik viso turto apyvartumo rodikli. Tam, kad analize butu ivairiapusiskesne, i bukles tyrima reiketu itraukti ir tuos rodiklius, kuriu rysys su imoniu bukle yra stiprus (0,7 [greater than or equal to] r > 0,9): nuosavo kapitalo grynaji pelninguma, bendrojo mokymo ir isiskolinimo koeficientus.

G467--kita specializuota didmenine prekyba. Siame sektoriuje veikianciu imoniu buklei vertinti tinkamiausi apyvartumo grupes rodikliai: nustatytas labai stiprus nuosavo kapitalo, ilgalaikio turto, debitorinio isiskolinimo bei atsargu apyvartumo rodikliu ir imoniu bukles rysys. Sio sektoriaus bukles analize turetu buti papildyta nuosavo kapitalo grynojo pelningumo, grynojo pelningumo, grynojo pelno ir turto santykio bei sukaupto kapitalo efektyvumo rodikliais.

G477--kitu prekiu mazmenine prekyba specializuotose parduotuvese. Sektoriaus bukles analize vertetu pradeti pelningumo rodikliu--nuosavo kapitalo grynojo pelningumo, grynojo pelningumo bei grynojo pelno ir turto santykio--ivertinimu. Labai stiprus koreliacinis rysys nustatytas ir tarp sektoriaus bukles bei einamojo likvidumo koeficiento ir grynojo apyvartinio kapitalo bei turto santykio, trumpalaikiu isipareigojimu padengimo trumpalaikiu turtu koeficiento ir sukaupto kapitalo efektyvumo rodikliu. Analize galetu buti papildyta viso turto apyvartumo rodiklio ivertinimu.

H494--krovininis keliu transportas ir perkraustymo veikla. Sio sektoriaus buklei ivertinti ypac reiksmingi finansines strukturos ir likvidumo grupes rodikliai: isiskolinimo koeficientas, turto ir isipareigojimu santykis, trumpalaikiu isipareigojimu padengimo trumpalaikiu turtu koeficientas, einamojo likvidumo koeficientas, taip pat grynojo apyvartinio kapitalo ir turto santykis. Vertinant krovininio keliu transporto ir perkraustymo veiklos sektoriaus imones, prasminga rasti turto pelningumo / grynojo pelno ir turto santykio / veiklos pelno ir turto santykio, viso turto apyvartumo rodikliu reiksmes. Analize gali buti papildyta nuosavo kapitalo grynojo pelningumo, grynojo pelningumo, atsargu apyvartumo rodikliais.

L682--nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Siam sektoriui ivertinti tinka dauguma tyrime analizuotu rodikliu. Nustatytas labai stiprus rysys tarp siame sektoriuje veikianciu imoniu bukles ir pelningumo--turto pelningumo, nuosavo kapitalo grynojo pelningumo, grynojo pelningumo--rodikliu. Analizuojant imoniu bukle, turetu buti ivertinami ir sukaupto kapitalo efektyvumo, manevringumo ir bendrojo mokumo koeficientu, ilgalaikio turto apyvartumo rodikliai.

Siu keliu sektoriu, kuriuose veikia daugiausia imoniu Lietuvoje, bukles ir finansiniu santykiniu rodikliu analize rodo tam tikras tendencijas. Daugiau nei dvieju trecdaliu visu analizuotu Lietuvos sektoriu finansinei buklei vertinti tinkami sie rodikliai (4 lentele):

--pelningumo: turto pelningumas / grynojo pelno ir turto santykis, nuosavo kapitalo grynasis pelningumas;

--aktyvumo: viso turto apyvartumas, ilgalaikio turto apyvartumas;

--kiti: veiklos pelno ir turto santykis.

Visgi ne vienas rodiklis nebuvo nustatytas kaip tinkamas didziosios daugumos sektoriu buklei vertinti (didziausias kartojimasis--vertinant 102 sektoriu bukle--teatitinka ~74 % visu tyrime dalyvavusiu sektoriu), is to darytina isvada, kad konkreciame sektoriuje veikiancios imones bukle turetu buti vertinama remiantis vis kitokiu finansiniu santykiniu rodikliu rinkiniu.

Atlikus tyrima taip pat pastebeta, kad tam tikruose sektoriuose veikianciu imoniu finansines bukles iki galo gerai neapibendrina ne vienas rodiklis (visu tyrime analizuotu santykiniu rodikliu koreliacija r su bankroto tikimybes reiksme <0,7). Tai P854 (aukstasis mokslas) ir P855 (kitas mokymas) sektoriai. Siu sektoriu buklei vertinti reiketu ieskoti kitokiu metodu.

Kitu sektoriu rezultatai gali buti atsiusti pareikalavus.

Isvados ir diskusija

Finansiniu rodikliu, padedanciu ivertinti finansine imones bukle, paieska pradeta dar praejusio amziaus 3-iajame desimtmetyje, o 7-ojo desimtmecio laikotarpiu sukurti pirmieji bankroto prognozavimo modeliai, dazniausiai sujungiantys keleta finansiniu santykiniu rodikliu. Daugiamates diskriminantines analizes ir logistines regresijos modeliai yra populiariausi prognozuojant bankrota tarp mokslininku.

Tyrimais nustatyta, kad bankroto prognozavimo modeliu tikslumas varijuoja tarp 84-88%. Remiantis mokslininku tyrimais, Lietuvos imoniu bankroto tikimybei vertinti diskriminantines analizes modeliai yra tinkamesni uz regresines analizes modelius. Be bankroto prognozavimo modeliu, imoniu buklei vertinti Lietuvos mokslininku darbuose rekomenduojama taikyti tam tikras integruotas metodikas, kuriu pagrinda sudaro absoliuciuju ir santykiniu finansiniu rodikliu ivertinimas.

Atlikus finansines imoniu bukles vertinimo santykiniais rodikliais ir bankroto prognozavimo modeliais praktikos analize, sudarytas pirminis santykiniu rodikliu, dazniausiai naudotu imones buklei vertinti, sarasas. Sarasa sudaro pelningumo, likvidumo, finansines strukturos, aktyvumo ir kiti rodikliai.

Finansiniu rodikliu, geriausiai ivertinanciu tam tikrame konkreciame sektoriuje veikianciu imoniu finansine bukle, atranka gali buti atliekama tokiais zingsniais: pirma, parengiami pageidaujamo laikotarpio imoniu retrospektyviniai duomenys; tuomet pagal pasirinkta bankroto prognozavimo modeli skaiciuojamos bankroto tikimybes; treciuoju etapu skaiciuojamos bankroto tikimybes ir finansiniu santykiniu rodikliu porines koreliacijos; atrenkami rodikliai, kuriu rysys su bankroto tikimybe yra labai stiprus ar stiprus. Siekiant, kad rodikliu rinkinyje neliktu stipriai tarpusavyje koreliuotu rodikliu, tikslinga rasti rodikliu tarpusavio koreliacijas ir is praejusiu zingsniu gauto saraso pasalinti maziau su bankroto tikimybe koreliuojanti rodikli.

Atlikus empirini tyrima, nustatyti finansiniai santykiniai rodikliai, geriausiai ivertinantys tam tikruose sektoriuose veikiancias imones. Tyrimo metu nustatyta, kad ne vienas rodiklis nera universalus ir atskiruose sektoriuose veikiancioms imonems vertinti turi buti naudojamas vis kitoks rodikliu derinys.

Vienas pagrindiniu atlikto tyrimo apribojimu--imones buklei vertinti pasirinktas bankroto prognozavimo modelis. Pasirinktas Altman Z modelis pritaikytas gamybiniu vertybiniu popieriu birzose kotiruojamu imoniu bankroto tikimybei ivertinti. Sis tyrimas apeme tiek gamybos, tiek prekybos imones. Pasirinkus kita modeli, tiketina, butu gauti kitokie rezultatai. Nepaisant to, daugkartiniai bankroto prognozavimo modeliu tyrimai rode, kad Altman modelis yra tinkamiausias Lietuvos imoniu bankroto tikimybei ivertinti, tad, autoriu nuomone, tyrimui atlikti racionalu buvo kaip pagrinda pasirinkti butent si Altman modeli.

Kadangi tam tikruose sektoriuose veikianciu imoniu finansine bukle pasizymi auksta koreliacija su didziaja dauguma tyrime naudotu rodikliu, dar kitu sektoriu--atvirksciai--tik pora ar keletu rodikliu, tolesniu tyrimu metu tikslinga atlikti regresine analize ir nustatyti dar tikslesni santykiniu rodikliu, tinkamiausiu konkreciuose sektoriuose veikianciu imoniu finansinei buklei vertinti, rinkini.

Finansavimas

Brigita Jonaitiene dekoja uz Lietuvos mokslo tarybos projekto "Studentu mokslines veiklos skatinimas" (VP13.1-SMM-01-V-02-003) parama. Projektas finansuojamas pagal []mogiskuju istekliu pletros veiksmu programos 3 prioriteta "Tyreju gebejimu stiprinimas" is Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybes biudzeto lesu.

doi: 10.3846/btp.2015.533

Literatura

Alireza, F.; Parviz, M.; Mina, S. 2012. Evaluation of the financial ratio capability to predict the financial crisis of companies, IUP Journal of Behavioral Finance 9(1): 57-69.

Altman, E. I. 1968. Financial ratios, discriminant analysis and the prediction of corporate bankruptcy, The Journal of Finance 23(4): 589-609. http://dx.doi:10.2307/2978933

Aziz, M. A; Dar, H. A. 2006. Predicting corporate bankruptcy: where we stand?, Corporate Governance 6(1): 18-33. http://dx.doi:10.1108/14720700610649436

Balezentis, A; Balezentis, T.; Misiunas, A. 2012. An integrated assessment of Lithuanian economic sectors based on financial ratios and fuzzy MCDM methods, Technological and Economic Development of Economy 18(1): 34-53. http://dx.doi:10.3846/20294913.2012.656151

Bartual, C.; Garcia, F.; Guijarro, F.; Moya, I. 2013. Default prediction of Spanish companies. A logistic analysis, Intellectual Economics 7(3): 333-43. http://dx.doi.org/10.13165/IE-13-7-3-05

Beaver, W. H. 1966. Financial ratios as predictors of failure, Journal of Accounting Research 4: 71-111. http://dx.doi:10.2307/2490171

Beaver, W. H.; McNichols, M. F.; Rhie, J. W. 2005. Have financial statements become less informative? Evidence from the ability of financial ratios to predict bankruptcy, Review of Accounting Studies 10(1): 93-122. http://dx.doi:10.1007/s11142-004-6341-9

Bivainis, J.; Garskaite, K. 2010. Imoniu bankroto gresmes diagnostikos sistema, Verslas: teorija ir praktika--Business: Theory and Practice 11(3): 204-212. http://dx.doi:10.3846/btp.2010.23

Boguslauskas, V.; Mileris, R.; Adlyte, R. 2011. The selection of financial ratios as independent variables for credit risk assessment, Economics & Management 16: 1032-1038.

Charitonovas, V. 2004. Imoniu bankroto prevencija: metodologinis aspektas, Management of Organizations: Systematic Research 30: 67-80 [interaktyvus], [ziureta 2014 m. rugsejo 15 d.]. Prieiga per interneta: http://web.a.ebscohost.com/ ehost/pdfviewer/pdfviewer?sid=b23e26d2-5cb4-44ec9f10-2768cea78fe9%40sessionmgr4003&vid=7&hid=4201

Dambolena, I. G.; Khoury, S. J. 1980. Ratio stability and corporate failure, The Journal of Finance 35(4): 1017-1026. http://dx.doi:10.2307/2327217.

Garskaite, K. 2008. Imoniu bankroto prognozavimo modeliu taikymas, Verslas: teorija ir praktika--Business: Theory and Practice 9(4): 281-294.

Gombola, M. J.; Haskins, M. E.; Ketz, J. E.; Williams, D. D. 1987. Cash flow in bankruptcy prediction, Financial Management 16(4): 55-65. http://dx.doi:10.2307/3666109

Janovic, V. 2012. Imoniu perspektyvine finansine analize esant neapibreztumui, Business Systems & Economics 2(1): 102-115.

Karalaviciene, J.; Buzinskiene, R. 2011. Moderniuju bankroto diagnozavimo modeliu taikymas imoneje, Journal of Management 19 (2): 113-122 [interaktyvus], [ziureta: 2014 m. rugsejo 12 d.]. Prieiga per interneta: http://www.vlvk.lt/ private/Vadybos%20turiniai/2(19).pdf#page=113

Kwak, W.; Shi, Y.; Kou, G. 2012. Bankruptcy prediction for Korean firms after the 1997 financial crisis: using a multiple criteria linear programming data mining approach, Review of Quantitative Finance & Accounting 38(4): 441-453. http://dx.doi:10.1007/s11156-011-0238-z

Mackevicius, J. 2006. Finansiniu santykiniu rodikliu skaiciavimas ir grupavimas, Ekonomika (75): 20-33 [interaktyvus], [ziureta 2014 m. rugpjucio 22 d.]. Prieiga per interneta: http://www.lvb.lt/primo_library/libweb/action/dlDisplay. do?vid=LDB&docId=TLITLIJ.04~2006~1367154563272& fromSitemap=1&afterPDS=true

Mackevicius, J. 2010. Integruota imoniu bankrotu prognozavimo metodika, Current Issues of Business & Law 5(1): 123-138. http://dx.doi:10.5200/1822-9530.2010.05

Mackevicius, J.; Raksteliene, A. 2005. Altman modeliu taikymas Lietuvos imoniu bankrotui prognozuoti, Pinigu studijos 1: 24-36 [interaktyvus], [ziureta 2014 m. rugpjucio 22 d.]. Prieiga per interneta: http://www.ebiblioteka. lt/resursai/DB/LB/LB_pinigu_studijos/Pinigu_studijos_2005_01_02.pdf

Mackevicius, J.; Silvanaviciute, S. 2006. Imoniu bankroto prognozavimo modeliu tinkamumo nustatymas, Verslas: teorija ir praktika--Business: Theory and Practice 7(4): 193-202. http://dx.doi.org/10.3846/btp.2006.24

Mackevicius, J.; Valkauskas, R. 2011. Methodology of the integrated analysis of company's financial status and its performance results, Verslas: teorija ir praktika--Business: Theory and Practice 11(3): 213-221. http://dx.doi:10.3846/btp.2010.24.

Miliauske, E.; Paliulyte, I. 2013. Bankroto prognozavimo metodu pritaikomumas pasirinktu gamybiniu imoniu pavyzdziu, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 1(29): 72-82.

Miller, W. 2009. Comparing models of corporate bankruptcy prediction: distance to default vs. Z-Score. Morningstar, Inc. [interaktyvus], [ziureta: 2014 m. rugsejo 1 d. ]. Prieiga per interneta: https://corporate.morningstar.com/us/ documents/MethodologyDocuments/MethodologyPapers/CompareModelsCorporateBankruptcyPrediction.pdf

Ohlson, J. A. 1980. Financial ratios and the probabilistic prediction of bankruptcy, Journal of Accounting Research 18(1): 109-131. http://dx.doi:10.2307/2490395

Piesse, J.; Lee, C. F.; Kuo, H. C.; Lin, L. 2006. Corporate failure: definitions, methods, and failure prediction models, in Encyclopedia of Finance, Springer 477-490 [interaktyvus], [ziureta 2014 m. rugsejo 3 d.]. Prieiga per interneta: http://link.springer.com/referenceworkentry/10.1007/978-0-387-26336-6_48

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes. 2008. Ekonomines veiklos rusiu klasifikatorius: EVRK 2 red. [interaktyvus], [ziureta 2014 m. rugsejo 15 d.]. Prieiga per interneta: http://www.lb.lt/ekonomines_veiklos_rusiu_klasifikatorius

Svabovic, M.; Valkauskas, R. 2012. Analysis of small and medium business indicators in gross domestic product weight, Verslas: teorija ir praktika--Business: Theory and Practice 13(3): 234-241 [interaktyvus], [ziureta: 2014 m. rugsejo 18 d.]. Prieiga per interneta: http://www.btp.vgtu.lt/index.php/btp/ article/view/btp.2012.25

Wang, Y.; Lin, L.; Kuo, H. C.; Piesse, J. 2010. Detecting corporate failure, in Handbook of quantitative finance and risk management, Springer US 1593-1606 [interaktyvus], [ziureta 2014 m. rugsejo 21 d.]. Prieiga per interneta: http:// link.springer.com/chapter/10.1007/978-0-387-77117-5_107.

Audrius DZIKEVICIUS is an associate professor in Vilnius Gediminas Technical University, Department of Financial Engineering from the year 2007. His research interests include topics such as portfolio risk management, forecasting and modeling of financial markets, methods of quantity evaluation of business, and the strategic solutions of corporate financial management.

Brigita JONAITIENE is an undergraduate student of Financial Economics and Public Administration in Mykolas Romeris University.

Audrius DZIKEVICIUS [1], Brigita JONAITIENE [2]

[1] Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Verslo vadybos fakultetas, Finansu inzinerijos katedra, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

[2] Mykolo Romerio universitetas, Ekonomikos ir finansu valdymo fakultetas, Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius, Lietuva

El. pastas: [1] audrius.dzikevicius@vgtu.lt; [2] jonaitiene.brigita@gmail.com

Iteikta 2014-09-22; priimta 2015-02-15

(1) Analizuoti siu autoriu darbai: Bartual et al. (2013), Alizera et al. (2012), Balezentis et al. (2012), Kwak et al. (2011), Boguslauskas et al. (2011), Karalaviciene, Buzinskiene (2011), Mackevicius, Valkauskas (2011), Bivainis, Garskaite 2010, Mackevicius (2010), Garskaite (2008), Beaver et al. (2005), Mackevicius, Raksteliene (2005), Charitonovas (2004), Gombola et al. (1987), Ohlson (1980), Dambolena et al. (1980), Altman (1968), Beaver (1966).

Audrius DZIKEVICIUS [1], Brigita JONAITIENE [2]

[1] Department of Financial Engineering, Faculty of Business Management, Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

[2] Faculty of Economics and Finance Management, Mykolas Romeris University, Ateities str. 20, LT-08303 Vilnius, Lithuania

E-mails: [1] audrius.dzikevicius@vgtu.lt (corresponding author); [2] jonaitiene.brigita@gmail.com

Received 22 September 2014; accepted 15 February 2015

Caption: 1 pav. Bankroto prognozavimo modeliu kategorijos ir tipai (sudaryta autoriu pagal Aziz, Dar 2006)

Fig. 1. Categories and types of bankruptcy prediction models (developed by the authors in accordance with Aziz, Dar 2006)

Caption: 2 pav. Integruotos imoniu bankrotu prognozavimo metodikos eiga pagal Mackeviciu (2010)

Fig. 2. Process of methodology of integrated corporate bankruptcy prediction according to Mackevicius (2010)

Caption: 3 pav. Imoniu bankroto gresmes diagnostika (sudaryta autoriu pagal Bivainis, Garskaite 2010)

Fig. 3. Diagnostics of corporate bankruptcy (developed by the authors according to Bivainis, Garskaite 2010)

Caption: 4 pav. Imones finansines bukles ir veiklos rezultatu analizes metodika (sudaryta autoriu pagal Mackevicius, Valkauskas 2011)

Fig. 4. Methods for the analysis of the company's financial condition and performance (created by the authors according to Mackevicius, Valkauskas 2011)

1 lentele. Stipriai tarpusavyje koreliuojantys rodikliai ir ju
koreliacijos koeficientai

Table 1. Indicators strongly correlating with each other and
their correlation coefficients

Eil.                                                 Koreliacijos
Nr.          Stipriai koreliuojantys rodikliai      koeficientas r

1      Turto pelningumas      Veiklos pelno ir             1
                              turto santykis

2      Bendrojo mokumo        Turto ir                     1
       koeficientas           isipareigojimu
                              santykis

3      Turto pelningumas      Grynojo pelno              0,99
                              ir turto santykis

4      Grynojo pelno          Veiklos pelno              0,99
       ir turto santykis      ir turto santykis

5      Manevringumo           Nuosavo kapitalo           0,94
       koeficientas           apyvartumas

6      Kritinio likvidumo     Einamojo likvidumo         0,84
       koeficientas           koeficientas

7      Ilgalaikio turto       Viso turto                 0,79
       apyvartumas            apyvartumas

8      Grynojo apyvartinio    Sukaupto kapitalo          0,76
       kapitalo ir            efektyvumas
       turto santykis

9      Isiskolinimo           Sukaupto kapitalo          -0,75
       koeficientas           efektyvumas

2 lentele. Sektoriai, kuriu bukle 2007-2012 m. buvo gera
(beveik visais metais Z [greater than or equal to] 2,99)
(sudaryta autoriu remiantis skaiciavimais)

Table 2. Sectors whose financial condition were good in the
period of 2007-2012 (almost all year Z
[greater than or equal to] 2,99) (calculations of the authors)

Sektoriaus
kodas        Sektorius

C262         Kompiuteriu ir isorines irangos gamyba

C267         Optiniu prietaisu ir fotografijos irangos gamyba

G465         Informacijos ir rysiu technologiju (IRT) irangos
             didmenine prekyba

G472         Maisto, gerimu ir tabako mazmenine prekyba
             specializuotose parduotuvese

M781         Idarbinimo agenturu veikla

R920         Azartiniu zaidimu ir lazybu organizavimo veikla

G462 *       Zemes ukio zaliavu ir gyvu gyvuliu didmenine prekyba

G463 *       Maisto produktu, gerimu, tabako ir jo gaminiu
             didmenine prekyba

G473 *       Automobiliu degalu mazmenine prekyba
             specializuotose parduotuvese

G474 **      Informacijos ir rysiu technologiju (IRT) irangos
             mazmenine prekyba specializuotose parduotuvese

M743 **      Vertimo rastu ir zodziu veikla

* Sektoriaus bukle vienais metais buvo vidutiniska
(1,81 [greater than or equal to] Z reiksme >2,99);
** Sektoriaus bukle kitais metais buvo vidutiniska
(1,81 [greater than or equal to] Z reiksme > 2,99).

3 lentele. Sektoriu bukles ir finansiniu santykiniu rodikliu
koreliacijos (sudaryta pagal autoriu skaiciavimus)

Table 3. The correlation between financial condition of sectors
and financial ratios (calculations of the authors)

                    Rodikliai                  Sektoriai

                                        F412     G464     G467

Pelningumo    Nuosavo kapitalo          0,97     0,75     0,83
              grynasis pelningumas

              Bendrasis pelningumas     0,82    -0,49    -0,49

              Grynasis pelningumas      0,95     0,39     0,81

              Turto pelningumas         0,96     0,65     0,84

              Grynojo pelno ir          0,97     0,62     0,85
              turto santykis

Likvidumo     Manevringumo              0,30     0,81     0,48
              koeficientas

              Kritinio likvidumo       -0,38     0,12     0,06
              koeficientas

              Bendrojo mokumo           0,19    -0,80    -0,06
              koeficientas

              Einamojo likvidumo       -0,69    -0,35     0,47
              koeficientas

              GAK ir turto             -0,46     0,62     0,53
              santykis

Finansines    Isiskolinimo             -0,14     0,82     0,19
strukturos    koeficientas

              Turto ir                  0,16    -0,80    -0,03
              isipareigojimu
              santykis

              Trumpalaikiu              0,67     0,39    -0,47
              isipareigojimu
              padengimo

              trumpalaikiu
              turtu koeficientas

Aktyvumo      Nuosavo kapitalo          0,97     0,97     0,99
              apyvartumas

              Ilgalaikio turto          0,99     0,91     0,97
              apyvartumas

              Debitorinio               0,95     0,46     0,92
              isiskolinimo
              apyvartumas

              Viso turto                0,99     0,99     0,96
              apyvartumas

              Atsargu apyvartumas       0,99     0,80     0,95

Kiti          Veiklos pelno ir          0,96     0,65     0,84
              turto santykis

              Sukaupto kapitalo         0,86     0,57     0,82
              efektyvumas

                    Rodikliai                  Sektoriai

                                        G477     H494     L682

Pelningumo    Nuosavo kapitalo          0,96     0,85     0,99
              grynasis pelningumas

              Bendrasis pelningumas     0,69     0,15     0,75

              Grynasis pelningumas      0,96     0,84     0,99

              Turto pelningumas         0,95     0,91     1,00

              Grynojo pelno ir          0,96     0,91     0,99
              turto santykis

Likvidumo     Manevringumo             -0,31    -0,60    -0,95
              koeficientas

              Kritinio likvidumo        0,58     0,93     0,50
              koeficientas

              Bendrojo mokumo           0,53     0,95     0,90
              koeficientas

              Einamojo likvidumo        0,92     0,95     0,79
              koeficientas

              GAK ir turto              0,91     0,96     0,78
              santykis

Finansines    Isiskolinimo             -0,53    -0,96    -0,90
strukturos    koeficientas

              Turto ir                  0,52     0,95     0,90
              isipareigojimu
              santykis

              Trumpalaikiu             -0,92    -0,95    -0,78
              isipareigojimu
              padengimo

              trumpalaikiu
              turtu koeficientas

Aktyvumo      Nuosavo kapitalo         -0,24    -0,46     0,04
              apyvartumas

              Ilgalaikio turto          0,78     0,92     0,90
              apyvartumas

              Debitorinio               0,59     0,60     0,50
              isiskolinimo
              apyvartumas

              Viso turto                0,83     0,95     0,81
              apyvartumas

              Atsargu apyvartumas       0,64     0,88     0,57

Kiti          Veiklos pelno ir          0,95     0,91     1,00
              turto santykis

              Sukaupto kapitalo         0,92     0,93     0,97
              efektyvumas

4 lentele. Rodikliu, nustatytu kaip tinkamu vieno ar kito
sektoriaus buklei vertinti, kartojimosi daznumas

Table 4. The frequency of indicators identified as appropriate
for the assessment of the condition of company operating in
one or another sector

Rodikliu                                              Kartojimosi
grupe        Rodiklis                                   daznumas

Pelningumo   Nuosavo kapitalo grynasis pelningumas         92
             Bendrasis pelningumas                         36
             Grynojo pelno ir turto santykis              102
             Turto pelningumas                            102
             Grynasis pelningumas                          89

Likvidumo    Manevringumo koeficientas                     39
             Kritinio likvidumo koeficientas               57
             Bendrojo mokumo koeficientas                  47
             Einamojo likvidumo koeficientas               60
             GAK ir turto santykis                         67
             Trumpalaikiu isipareigojimu padengimo         61
               trumpalaikiu turtu koeficientas

Finansines   Isiskolinimo koeficientas                     48
strukturos   Turto ir isipareigojimu santykis              47
             Trumpalaikiu isipareigojimu padengimo         61
               trumpalaikiu turtu koeficientas

Aktyvumo     Nuosavo kapitalo apyvartumas                  40
             Ilgalaikio turto apyvartumas                  93
             Debitorinio isiskolinimo apyvartumas          43
             Viso turto apyvartumas                        94
             Atsargu apyvartumas                           66

Kita         Veiklos pelno ir turto santykis              102
             Sukaupto kapitalo efektyvumas                 76

5 pav. Pasiskirstymas pagal sektoriuose veikianciu imoniu
bukle (saltinis: autoriu skaiciavimai)

Fig. 5. The distribution of the sectors according to
the financial condition of companies operating in that sector
(source: calculations of the authors)

Bukle bloga           55%

Bukle vidutiniska      8%

Bukle gera            37%

Note: Table made from pie chart.

6 pav. Imoniu, veikianciu tam tikrame sektoriuje, skaicius
(sudaryta autoriu, remiantis Statistikos departamento
2011 m. duomenimis)

Fig. 6. The number of companies operating in a particular
sector (developed by the authors in accordance with
the data of Statistics Lithuania for the year 2011)

F412     2356

G464     1943

G467     2622

G477     1971

H494     3360

L682     2259

Note: Table made from bar graph.


----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2015 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2015 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Dzikevicius, Audrius; Jonaitiene, Brigita
Publication:Business: Theory and Practice
Article Type:Report
Date:Jun 1, 2015
Words:5654
Previous Article:Sustainable value added as we do not know it.
Next Article:Debt relief of natural persons and the rate of satisfaction of their creditors in the Czech Republic.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters