Printer Friendly

SKAITMENINE LEKSIKOGRAFIJA: IVAIRIU ODYNU TIPU NAUDOJIMO TYRIMAS VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETE.

Ivadas

eiuolaikiniu technologiju svarba yra akivaizdi ne tik kiekvienoje kasdienio gyvenimo srityje, bet ir akademineje aplinkoje. Augant technologiju paklausai edukacijos procese, didPioji dauguma akademiniu disciplinu taikesi prie Uiu pokyciu. Leksikografijos mokslas neliko nuoUaly todel butent XXI a. mes ir kalbame apie skaitmenine leksikografija bei jos privalumus edukacijos procese.

Su kiekvienu raidos Pingsniu rinkai buvo siulomos vis naujesnes galimybes naudoti leksikografines priemones. Elektroniniai Podynai palengvino Podynu naudojimo procesa, o, atsiradus Podynams, pasiekiamiems interneto narUykle (toliau straipsnyje vadinamais inter-netiniais Podynais), darbas tapo dar naUesnis ir spartesnis.

Aodynu pasirinkimo problemos nekilo, kol turejome tik spausdintus Podynus, todel, atsiradus skaitmeniniams formatams, vieno ar kito tipo Podynu paklausos tyrimas tapo aktualus. Tai paskatino nuodugniau panagrineti Uia problema, siekiant susidaryti iUsamesni vaizda apie tiriamosios grupes--VGTU destytoju ir studentu--poPiuri i ivairiu tipu Podynus. Tuo remiantis buvo suformuluotas tyrimo tikslas--nustatyti Podynu tipu pasirinkimo prioritetus ir paanalizuoti kriterijus bei priePastis, darancius itaka vieno ar kito tipo Podynu pasirinkimui. Tyrimo tikslui realizuoti buvo suformuluoti Uie uPdaviniai:

1. ApPvelgti skaitmenines leksikografijos teorine medPiaga, susijusia su Podynu vartojimo aspektais.

2. Nustatyti destytoju bei studerru skaitormu spausdintu ir internetiniu leidiniu santyki.

3. IUtirti, kokio tipo Podynams teikiama pirmenybe.

4. Panagrineti minetu Podynu tipu privalumus ir trukumus.

Esamo tyrimo objektas--Podynu vartojimas VGTU tiriamojoje grupeje. Tyrimo medPiaga buvo analizuojama dviem aspektais: iU kokybines ir kiekybines perspektyvos. Darbe buvo taikyti Uie metodai: mokslines literaturos apPvalga, anketine apPvalga, lyginamoji analize ir matematines statistikos metodas. Analizuojant duomenis buvo pasitelktas apraUomosios statistikos metodas.

eio tyrimo rezultatai gali buti naudingi destytojams, kurie renkasi ir rekomenduoja studentams Podynus, siekia optimizuoti mokymo procesa. Rezultatai taip pat galetiu buti naudojami tolesniems tyrimams ir galet pagristi bei paskatinti galima projekta--VGTU internetinio, susisteminto pagal destomas studiju programas Podyno kurima tarpdisciplininio bendradarbiavimo principu, itraukiant ir studentus i Uio Podyno sukurimo bei pildymo procesa.

literaturos apPvalga

Leksikografija ivairus mokslininkai traktuoja Uiek tiek skirtingai. tarptautiniu PodPiu Podyne (2001) pateiktame apibrePime leksikografija vadinama Podynu sudarymo mokslu, taciau, kaip pabrePia Zubaitiene (2014: 8), leksikografijos mokslas--tai dar ir kurybine veikla, kuria stengiamasi apibrePti leksikos vienetus, atitinkancius visuomenes poreikius. Taigi leksikografija skirstoma i teorine ir praktine. Jakaitienes (2005: 7) teigimu, griePtos ribos tarp Uiu atUaku nera, taciau vertetu pamineti pagrindinius krypciu aspektus. Teorine leksikografija Zubaitiene (2014: 8) sieja su klausimu, kaip sudaromi Podynai. Pustoshilo (2012) pabrePe teorines leksikografijos mikrostrukturos svarba teigdamas, kad Ui Uaka tyrineja ir santyki tarp ivairiu ruUiu informacijos apie tam tikra Podi, ir kalbiniu iliustraciju tipus bei nauju Podynu ruUiu leidybos perspektyvas. Kalbant apie praktine leksikografija, paminetinos Zubaitienes (2014: 8) iUskirtos ypatybes. Ji teigia, kad praktine leksikografija tiria Podynu paskirti, kam vartoti jie skirti, ir tai yra neatsiejamas pagalbininkas tiriant kalba. Praktine leksikografija --tai Podynu sudarymo veikla, medPiagos sisteminimas, redagavimas ir spausdinimas. Jos uPdaviniai orientuoti i leksikos kaupima ir norminima, mokslini tyrima, kebliu atveju nagrinejima, ivairiu Podynu rengima bei galimybe mokyti ir mokytis kalbu. Taigi, kaip teigia Jakaitiene, ,,svarbi leksikografijos ypatybe yra jos taikomoji paskirtis, nes ji visada praktiUkai i ka nors orientuota. Aodynu vartotojai tartum uPsako, kad leksikografai parengtu tam tikro turinio Podyna" (Jakaitiene 2003: 10). Vartotojui labai aktualu rasti ieUkoma ar pacia naujausia leksema. eiu dienu vartotojai gyvena skaitmenines revoliucijos laikmeciu, ir elektroniniuose Podynuose Ui uPduotis nesunkiai vykdoma. Taigi elektroninis Podynas ypac gerai atspindi nuostata, kad kalba kuria jos vartotojai, o leksikografai ja tik fiksuoja (Mikelioniene 2003: 87).

Robert Lew ir Gilles-Maurice de Schryver (2014: 341) straipsnyje Aodynu vartotojai ir skait menine revoliucija tiria skaitmenini perversma leksikografijoje butent iU vartotoju perspektyvos. Informacijos amPiuje Podynu statusas keiciasi, taip pat keiciasi ir vartotoju igudPiai naudojant internetinius paieUkos variklius. Taigi svarbu Pinoti daugiau apie tai, kaip vartotojai elgiasi skaitmenineje terpeje. Vartotoju tyrimas galetu padeti nuspresti, kokias leksines informacijos paieUkos priemones galima butu naudoti norint geriau tenkinti vartotojo poreikius, susijusius su leksikografija. Sunkumai, kuriant efektyvius ir produktyvius Podynus, labiausiai iUryUkeja butent vartojimo kontekste, o vartotoju informacijos ieUkojimo igudPiai sparciai tobuleja kylant skaitmeninio raUtingumo lygiui (Lew, de Schryver 2014: 341).

Sparciai kintantis vartotojo poreikis ir specifinis tikslas daro itaka skaitmenines leksikografijos raidai. ApPvelgdamas Uia raida Sylviane Granger, iUskiria UeUis jos bruoPus, iUryUkinancius elektroniniu Podynu privalumus, del kuriu Uie Podynai tampa patrauklus vartotojams. Tai tekstyno integracija, gausesne duomenu baze, veiksminga prieiga, pritaikomumas, hibridizacija ir vartotojo indelis. Apibendrindami tyrima jie teigia, kad Uiuo metu vyksta esminiai pokyciai leksikografijoje--ekonomines ir technologines salygos lemia ryUkius Podynu kurimo ir ju pateikimo pokycius (Granger, Paquot 2012).

PanaUiais aspektais skaitmenine leksikografija apibudino Christiane Fellbaum (2014: 378): pirmiausia skaitmenine leksikografija iUlaisvino iU tradiciniu formatu ir atvere kelia platesnei leksinei duomenu bazei su daugialypiu, lanksciu ir turtingu PodPio reikUmes pateikimu, kas buvo neimanoma spausdintuose Podynuose. Antrasis aspektas yra tas, kad prieiga prie elektroniniu tekstynu atveria solidPia empirine baze ir leidPia leksikografams ivesti realiai naudojamas PodPiu reikUmes, taip pat leidPia varijuoti tarp Panru bei kalbos raidos dinamikoje. Trecias aspektas--skirtingi Ualtiniai (leksikonai, tekstynai, ontologijos, Vikipedija it kt.) gali buti tarpusavyje susiejami ir derinami. Ketvirtas aspektas yra tas, kad elektroniniai Podynai gali buti nuolatos atnaujinami tiek placiosios visuomenes, tiek specialistu bei savanoriu, nepaisant oficialiu nauju Podynu versiju publikavimo (Fellbaum 2014: 378).

Knygoje E-lexicography Pedro A. Fuertes-Olivera ir Henning Bergenholtzas (2010) nagrineja elektronines leksikografijos tema, remdamasis penkiolikos mokslininku praneUimais Elektronines leksikografijos konferencijoje, vykusioje Vallodolit universitete (University of vallodolit) Ispanijoje 2010 m. Pagrindines temos buvo: kalbos technologijos kuriant Podynus, elektroniniu Podynu kurimas ir elektroniniu iUtekliu naudojimas kuriant Podynus. eioje knygoje autoriai pateikia idomia iUvada, kad, deja, yra tik keletas Podynu, kuriu sudarytojai panaudoja visas galimas technines priemones pasirenkant formatus bei rengiant Podynus prieigos ir duomenu pateikimo aspektu. Dauguma elektroniniu Podynu yra ne daugiau nei suskaitmeninti popieriniai Podynai. Nors jie ir yra pranaUesni uP spausdintus Podynus, taciau ne tiek, kiek galetu buti, jei butu iUnaudojamos visos teikiamos technines Podynu kurimo priemones. Teigiamai ivertinta tai, kad daug darbo atlikta naudojant kompiuterine technika ir sukuriant turtinga duomenu baze remiantis ivairiais tekstynais, todel vartotojams pateikiami labai plataus turinio ir apimties daugiafunkciai Podynai (Rundell 2009). Taciau tikrasis elektroninis Podynas nera daugiafunkce duomenu baze, o tas, kuris atitinka specifinio vartotojo poreikius specifineje situacijoje. Tam, kad iki galo butu panaudotos elektroniniu priemoniu teikiamos galimybes, leksikografai skatinami daugiau kreipti demesi i funkcine leksikografijos reikUme, kaip teige Fuertes-Olivera ir Bergenholtzas (2010). Taigi, atsiPvelgiant i taikomosios paskirties aspekta, vartotojo poreikis ir specifinis tikslas ture labiausiai rupeti leksikografams. Geras elektroninis Podynas yra tas, kuris operatyviai pateikia tikslia informacija patogiu budu. Tai turi buti specialiai pritaikyta priemone, o ne statinis duomenu Ualtinis. eiuo poPiuriu elektronine leksikografija yra ekvivalentiUka internetiniu Podynu kurimui, nes tik internetiniai Podynai uPtikrina lengva prieiga prie leksikografiniu duomenu, kuriuos tikisi rasti patyre interneto vartotojai (Fuertes-Olivera, Bergenholtz 2010). Elektronine leksikografija internete sukure greitai prieinama didele ivairove ivairiu tipu Podynu, paraUytu ivairiomis kalbomis.

Apibendrinant pokycius ir perspektyvas skaitmenineje leksikografijoje galima, anot J. Mikelionienes (2003: 80), teigti, kad ,,leksikografija, kaip ir visa kalbotyra ir apskritai mokslas, tampa vis labiau priklausoma nuo kompiuteriniu technologiju, leidPianciu gauti objektyvius leksikos duomenis iU elektroniniu tekstynu arba tradiciniu Podynu; atsiranda galimybe tuos duomenis laiku ir tinkamai atspindeti, reprezentuoti. Lingvistines informacijos kodavimas, klasifikavimas ar tiesiog radimas tampa kompiuterizuotas, ir kartu ne tik spartesnis, bet ir patikimesnis. Taigi mintys apie leksikografijos pletra yra neiUvengiamai susijusios su informaciniu technologiju taikymu, apdorojant naturalia kalba" (Mikelioniene 2003: 80).

Elektroniniu Podynu klasifikacija

Galima rasti ne viena elektroninio Podyno apibrePima. Vienas ju--,,tai Podynas, kurio duomenys yra skaitmenines formos ir gali buti pateikiami skirtingose laikmenose" (Nesi 2009).

Elektroniniai Podynai gali buti klasifikuojami pagal ju forma. Tai:

--speciali neUiojamoji iranga;

--programele, idiegta planUetiniuose kompiuteriuose ir iUmaniuosiuose telefonuose;

--programine iranga kompiuteriuose;

--funkcija, idiegta elektroniniu knygu skaitymo irangoje, dar vadinamoje neUiojamaja elektronine knyga, skaitytuvu arba skaitykle;

--interneto narUykle pasiekiami Podynai (on-line).

Speciali neUiojamoji iranga--tai nedideli neUiojamieji elektroniniai irenginiai, i kuriuos gali buti ikelti vienas ar keli Podynai. Nedideli neUiojamieji mobiliojo telefono dydPio Podynai, dar vadinami kiUeniniais (angl. pocket electronic dictionaries, santrumpa PED), kurie turi klaviatura ir LCD ekrana, yra labiau paplite Japonijoje, Korejoje, Kinijoje ir kaimyninese Ualyse. Ju modeliu pasirinkimas labai ivairus ir platus. I naujausius tokio tipo Podynus gali buti ikelta iki Uimto ivairaus tipo Podynu: vienkalbiu, dvikalbiu, bendruju, specializuotu ir t. t. Beveik trys milijonai tokiu Podynu parduodama Japonijoje kiekvienais metais.

Programele iUmaniuosiuose telefonuose ir planUetiniuose kompiuteriuose--tai programele, panaUiai kaip ir elektroniniai kiUeniniai Podynai, galinti tureti viena ar kelis Podynus ir turinti galimybe Podynus papildyti. Ypac naudinga, jei tas pats irenginys naudojamas skaityti ir raUyti, nes teksta galima lengvai kopijuoti, tarkime, iU skaitomo teksto i Podyna. Programeliu pasirinkimas yra labai platus ir naudotis dauguma ju yra labai paprasta.

Programine iranga kompiuteriuose--pateikiama kompaktinese plokUtelese (CD-ROM ir DVD-ROM) ar kitose laikmenose (pavyzdPiui, parsisiunciama iU interneto) ir diegiama kompiuteriuose. Fizine laikmena (pavyzdPiui, optiniai diskai CD ir DVD) gali buti parduodami kartu su didPiaisiais spausdintais Podynais bei enciklopedijomis. longmano interaktyvus anglu kalbos Podynas (Interactive English Dictionary) buvo pirmasis mokomasis Podynas, pasirodes kompaktines plokUteles (CD-ROM) forma 1993 m. Tai buvo bandymas pasinaudoti nauja technologija ir pamatyti, kaip tai gali pagerinti prieiga prie informacijos Podyne. Patogesne ir greitesne paieUkos sistema buvo vienas pagrindiniu pranaUumu, palyginti su abeceline paieUka tradicinio tipo Podynuose, taip pat ir garsinio tarimo mechanizmas, pratimai ir Paidimai buvo naujoves tokio tipo Podynuose.

Aodynai Piniatinklyje (on-line)

Tai internetiniai Podynai--tinklalapiai, pasiekiami interneto narUykle. Ju pasirinkimas labai platus--nuo bendrosios paskirties iki siauru specializaciju, nemokami arba prenumeruojami uP tam tikra mokesti, pildomi tik leidejo arba ir paciu vartotoju (atviro tipo). Duomenys juose gali buti pildomi daPnai, todel informacija tokiuose Podynuose yra naujausia.

Kai kurie Uio tipo Podynai nuolat atnaujinami neatsiliekant nuo kalbos pokyciu, taip pat sudaromi bendradarbiavimo principu. Kai kurie gali buti pateikiami kaip paprastas saraUas be paieUkos funkciju, bet vis tiek traktuotini kaip elektroniniai Podynai.

Elektroniniu Podynu ypatumai

PaieUka. PaPangus Podyno vartojimo bruoPas yra paieUkos funkcija, leidPianti vykdyti ivairiapuse paieUka. PavyzdPiui, Podynas anglonas 2 pasiPymi paieUkij gausa: konteksto, panaUiai skambanciu PodPiu, fraziu ir kt.

Informacijos aktualumas. Informacija internetiniuose Podynuose gali buti atnaujinama PaibiUkai, t. y tik atsiradus naujam reiUkiniui, terminui ar PodPiui, pvz., ZIk virusas.

nuorodos, sasajos. Gali buti naudojamos nuorodos, nukreipiancios i papildancia ar patikslinancia informacija, pavyzdPiui, paaiUkinimai, Ualtiniai, straipsniai, diskusijos, papildymai ir t. t.

vartotojo indelis. Didelis internetiniu Podynu privalumas--galimybe itraukti Podyno vartotojus i Podyno turinio kurima ar redagavima. Tai yra sparciai augantys turtingi iUtekliai, suteikiantys visai kito lygio galimybes, palyginti su kitais elektroniniais Podynais.

Daugiakalbyste. Ta pacia informacija Podynuose galima rasti keliomis kalbomis. Lietuvoje sukurtas kompiuterinis Podynas ETOILE--tai aUtuoniu kalbu (lietuviu, anglu, prancuzu, vokieciu, ispanu, italu, portugalu, rusu) Podynas. Jame, be lietuviu--anglu kalbu Podyno, pateikiamas vertimas ir i kitas, ne maPiau populiarias senosios Europos kalbas. Internetiniame Podyne Wictionary PodPiai pateikiami 172 kalbomis.

Daugelis vartotoju. Internetiniuose Podynuose daug vartotoju (multiusers) gali naudotis tais paciais duomenimis tuo paciu metu.

Elektroniniu Podynu kokybes vertinimo kriterijai

Galimi elektroniniu Podynu kokybes vertinimo kriterijai: aparatines irangos (daugiau naudojama specializuotiems neUiojamiesiems elektroniniams irenginiams), programines irangos ir turinio. PavyzdPiui, vieni irenginiai yra mechaniUkai labiau atsparesni uP kitus, skiriasi ivedimo budai--klaviatura arba lieciamasis ekranas. Vartotojo sasaja gali buti nuo sudetingos ir griozdiUkos iki aiUkios ir lengvai suprantamos.

Aodynu tipu naudojimo lyginamasis tyrimas VGTU

Terminologijos mokymas--vienas svarbiausiu uPdaviniu, mokant studentus specialybes uPsienio kalbos. Taigi Podynai yra pagrindinis terminologijos Ualtinis ir mokomoji priemone. Terminologai mano, kad, raidos poPiuriu, daugiausia pakitimu vyksta terminijoje, kuri yra dinamiUkiausia ir ryUkiausiai atspindi naujus mokslo ir technikos laimejimus (Kaulakiene 2004: 42). VGTU destytojams sudarant specialiuosius terminu Podynus, turetu buti svarbu suPinoti studentu nuomone apie skirtingus Podynu tipus.

Studentu ir destytoju, dirbanciu UPsienio kalbu katedroje, apklausa buvo atlikta 2016 m. sausio menesi Vilniaus Gedimino technikos universitete. Anketine apklausa atliko UPsienio kalbu katedros destytojai Daiva Egidija Nomiciene ir Alisa StunPaite. Tyrimui pritaikytas metodas--uPdaro tipo anketine apklausa. Numatytu kriterijij respondentams atrinkti nustatyta nebuvo. IU viso tyrime dalyvavo 296 ivairiu studiju programu studentai (pramogu industrijos, multimedijos ir kompiuterinio dizaino, informatikos inPinerijos, taikomosios statistikos, verslo informaciniu technologiju, elektronikos ir transporto inPinerijos) bei 12 destytoju. Tyrimo duomenu statistine analize remiasi apraUomosios statistikos metodu.

Anketa sudare klausimai, kuriais buvo siekiama nustatyti tiriamosios grupes poPiuri i spausdintus, elektroninius ju variantus (toliau vadinamus elektroniniais Podynais) bei internetinius Podynus. Atlikti studentu bei destytoju apklausa paskatino ir Uio straipsnio temos aktualumas, nes butent studentai geriausiai atstovauja naujai--aukUto kompiuterinio raUtingumo lygio--kartai, kuri auga spartaus skaitmeniniu technologiju pletros laikotarpiu ir, kaip teigia Vytauto DidPiojo universiteto (VDU) Edukologijos katedros vedeja Lina Kaminskiene (2015), ,,atsiPvelgiant i Uiandienine kartos specifika, kurios netgi laisvalaikis susijes su kompiuterinemis technologijomis, i mokymo programa turi buti itrauktos naujos mokymo aplinkos: e. mokymas, e. knygos, atvirieji mokymosi iUtekliai ir t. t." Jos teigimu, Z karta (1) puikiai ivaldo naujausias informacines ir komunikacines technologijas.

Atliekant tyrima pirmiausia buvo siekiama nustatyti, kiek laiko per para abieju grupiu atstovai skiria spausdintiems ir internetiniams leidiniams skaityti.

Kiek laiko praleidPiate skaitydami informacijos Ualtinius (neiskaitant socialiniu tinklu) internete?

Gauti rezultatai visose lentelese pateikiami procentais. Procentines reikUmes pateiktos pagal respondentu skaiciu.

Kaip matome iU gautu atsakymu, didPioji studentu dauguma (65 %) skiria tik valanda per para informacijos Ualtiniams skaityti internete, taciau nemaPa studentu dalis (33 %) praleidPia iki 5 valandu, o vos keli studentai (3 %) tam skiria daugiau nei 5 valandas per para.

Destytoju atsakymai pasiskirste maPdaug tolygiai: puse (50 %) apklausoje dalyvaujanciu destytoju informacijai internete skaityti skiria viena valanda per para, po ketvirtadali (25 %) skiria iki 5 valandu ir daugiau nei 5 valandas per para.

Kiek laiko praleidPiate skaitydami spausdintinius informacijos Ualtinius?

IU diagramos duomenu matoma, kad dauguma studentu (85 %) su spausdintais leidiniais praleidPia iki vienos valandos per para, dar Uiek tiek (15 %) skaito spaudinius iki 5 valandu per para, ne vienas studentas neiUreiUke nuomones, kad naudoja spausdintus informacijos Ualtinius ilgiau nei 5 valandas per para. UPsienio kalbu katedros destytoju atsakymai maPai skiriasi nuo jaunosios kartos atstovu atsakymu. 75 % destytoju renkasi spausdintus Ualtinius iki vienos valandos per para, vos vienas destytojas (8 %) skiria spausdintij Ualtiniu skaitymui iki 5 valandu per para, o dar pora destytoju (17 %) tam skiria daugiau nei 5 valandas.

Akivaizdesnis skirtumas tarp respondentu atsakymu matomas tik lyginant daugiau nei 5 valandu atsakymus. Ne vienas studentas neiUreiUke nuomones, kad skirtu tiek daug laiko spaudiniams skaityti, o didele dalis destytoju tam skiria daug laiko.

Lyginant atsakymus su 1 paveikslu, verta paPymeti, kad studentai skaito spaudinius, tam skirdami bent valanda per para, taciau neatsirado ne vieno, kuris skiria daugiau nei 5 valandas. PanaUi situacija su Ualtiniais, pasiekiamais interneto narUykle, nors yra maPa studentu dalis, skirianti ir daugiau negu 5 valandas per para informacijai skaityti internete.

Galima teigti, kad abiem atvejais--tiek internetiniams, tiek spausdintiems leidiniams skaityti--destytoju, skirianciu daugiau nei 1 valanda, yra daugiau nei studentu.

Apibendrinant abieju lenteliu rezultatus matoma, kad esminio skirtumo, renkantis informacijos Ualtinius (internetinius ar spausdintus), tarp studentu ir destytoju nera.

Treciajam tyrimo uPdaviniui--iUtirti, kokio tipo Podynams yra teikiama pirmenybe--nagrineti buvo suformuluoti toliau pateikiami klausimai.

Kuri viena Podyno tipa pasirinktumete, jeigu Jums rekomenduotu Uiuos tris?

Kaip matyti iU apklausos duomenu, didPioji studentu dauguma rinktusi internetini Podyna (45 %), o destytojai nelinke naudotis Podynais, pateiktais interneto erdvese, nes tik labai maPa ju dalis (6 %) rinktusi butent Ui tipa. eiek tiek maPesne studentu dalis (34 %) pirmenybe teikia elektroniniams Podynams, taciau destytojai neskuba ,,nuraUyti" elektroniniu Podynu, ir nemaPai apklaustu uPsienio kalbu katedros destytoju (42 %) rinktusi butent elektronini Podyna. Vos keliais procentais maPiau studentu skiria pirmenybe popieriniams Podynams--juos pasirinko 19 %. Destytojai lieka iUtikimi spausdintam PodPiui--puse apklausoje dalyvavusiuju (50 %) rinktusi knyginius Podynu variantus.

Apibendrinant galima daryti prielaida, kad studentai daPniau renkasi Podynus, prieinamus internetu, o destytojai--spausdintus Podynus. Studentu pasirinkima gali paveikti Uiuolaikiniu iUmaniuju technologiju gausa, o destytoju pasirinkima --iprotis naudoti knyginius Podynu variantais ir bei silpnesnis naujuju technologiju isisavinimas.

Kokiais Ualtiniais daugiausia naudojates ieUko-dami specialybes terminu reikUmiu?

AtsiPvelgiant i respondentu atsakymus, yra akivaizdu, kad didPioji dalis studentu (68 %) mieliau renkasi internetinius Podynus, taciau taip nera destytoju atveju. DidPioji apklaustuju destytoju dalis (75 %) renkasi spausdinto Podyno varianta. Studentu gretose yra tik nedidelis skirtumas tarp popieriniu (15 %) ir elektroniniu (12 %) Podynu ir maPa respondentu dalis (6 %) pasikliauna kitais Ualtiniais. Destytojai beveik nepasikliauja nei elektroniniais, nei internetiniais Podynais. MaPoji dalis destytoju (13 %) renkasi elektronini Podyna, dar maPiau pasikliauja internetiniu Podynu (6 %). Specialybes terminu paieUkos destytojai visiUkai nesieja su kitais Podynais, del to ne vienas nepaPymejo, kad ieUko terminu kituose Ualtiniuose.

Ketvirtojo tyrimo uPdaviniui nagrineti buvo suformuluoti klausimai, turintys aiUkesnius skirtumus tarp dvieju menamu poliu--pagrindiniu nagrinejamu Podynu tipu (spausdintu ir internetiniu)--ir galintys ryUkiau atskleisti respondentu atsakymus bei tendencijas.

Kuriam Podyno tipui labiausiai tinka Uie teiginiai?

Vertinant atsakymus i paskutini klausima, iU 5 paveikslo duomenu galima matyti, kad respondentu nuomones labai neiUsiskyre. Studentai ir destytojai kritiUkai vertina abu Ualtinius.

Remiantis duomenimis, pateiktais lenteleje, galima teigti, kad Podynai, prieinami interneto narUykle, yra gerokai pranaUesni uP popierinius Podynus. DidPioji studentu dalis (89 %) iUreiUke nuomone, kad paprasciau rasti Podyna internete, nei pasinaudoti popieriniu Podyno formatu. Taciau verta paPymeti, kad popierinius Podynus vis delto rinktusi deUimtadalis visu studentu (11 %). Destytoju dauguma taip pat pabrePe Podyno, prieinamo interneto narUykle, privaluma prieigos aspektu. DidPioji dalis (94 %) paPymejo, kad tai yra butent internetinio Podyno privalumas, bet buvo ir tokiu, kuriems popieriniu Podynu prieiga yra patogesne, tiesa, ju buvo maPuma (6 %).

Popieriniuose Podynuose, pasak studentu, yra ir pasenusios informacijos--tokia nuomone iUreiUke didPioji apklaustuju dalis (97 %). Taciau tarp respondentu atsirado ir isitikinusiu, kad internetiniu Podynu negalima pasitiketi (2 %). Pasenusia informacija su popieriniu Podynu sieja ir didPioji dauguma destytoju (97 %), taciau yra destytoju, kurie isitikine, kad ir internetiniai Podynai nera apsaugoti nuo pasenusios informacijos, t. y butent tokie Podynai pateikia sena informacija, taciau tokios nuomones atstovu yra maPuma (6 %).

Dauguma studentu vis dar vadovaujasi susiformavusiu stereotipu, kad informacija, pateikta internetiniuose Podynuose, nera patikima. eia nuomone iUreiUke didPioji respondentu dalis (87 %). Kita vertus, yra ir tokiu, kurie nepasitiki spausdintu Podynu formatu, bet ju yra maPuma (14 %). Su studentu nuomone sutiko ir didPioji dalis destytoju (94 %). Verta paPymeti, kad ir tarp destytoju buvo teigianciu, kad nepatikima informacija pateikiama spausdintuose Ualtiniuose (6 %).

Respondentu nuomones neiUsiskyre vertinant Podynu paieUkos parametrus. Absoliuti dauguma (100 %) paPymejo, kad internetiniai Podynai pasiPymi lengva paieUka, ir patvirtino, kad surasti reikiama informacija popieriniame Podyne yra sudetinga. DidPioji studentu dalis (99 %) taip pat pabrePe, kad internetiniai Podynai pasiPymi greita paieUka, ir vos keli (2 %) iU dalyvavusiu apklausoje paPymejo, kad paieUka yra lengvesne popieriniuose Podynuose. eiuo klausimu destytojai taip pat palaike studentu nuomone, nes absoliuti dauguma (100 %) patvirtino, kad paieUka internetiniuose Podynuose yra greita.

Dauguma tyrime dalyvavusiu studentu (84 %) patvirtino, kad internetiniai Podynai pasiPymi aktualiausia informacija, taciau nemaPa dalis (16 %) yra isitikine, kad aktualiausia informacija pateikiama butent spausdintuose Podynuose. DidPioji dalis (94 %) destytoju palaiko nuomone, kad aktualiausia informacija galima rasti butent internetiniuose Podynuose, tiesa, popieriniu Podynu Ualininku Uiuo klausimu taip pat yra, nors ir maPuma (6 %).

Absoliuti dauguma dvieju apklaustuju grupiu atstovu (100 %) patvirtino ir tai, kad internetiniai Podynai yra siejami su lengvai atnaujinama informacija, tokiu budu iUreikUdami nuomone, kad popieriniai Podynai yra statiUki.

DidPioji respondentu dalis (93 %) mano, kad internetiniai Podynai tausoja aplinka, taciau, atsirado ir isitikinusiu (6 %), kad butent internetiniai Podynai ja terUia.

Interaktyvuma, kaip neatsiejama internetinio Podyno savybe, mato didPioji studentu dalis (99 %), o likusieji (1,3 %) mano, kad ir popieriniai Podynai yra interaktyvus. Tarp destytoju neatsirado mananciu, kad popieriniai Podynai yra interaktyvus, tad absoliuti dauguma (100 %) paPymejo interaktyvuma kaip internetinio Podyno privaluma.

Tiek pat studentu (97 %) paPymejo, kad internetiniai Podynai suteikia galimybe lengvai pasirinkti norimas kalbas, ir tik maPa respondentu dalis (1,3 %) teigia lengvesne paieUkos sistema randantys popieriniuose Podynuose. Destytoju nuomone kiek skyresi nuo studentu. DidPioji dalis (93 %) nurode, kad kalbos pasirinkimo galimybes yra paprastesnes internetiniuose Podynuose, bet buvo ir tikinciu, kad kalbos pasirinkimas nepriklauso nuo Podyno tipo ir kalba galima lengvai pasirinkti ir popieriniuose Podyno variantuose (6 %).

Absoliuti dauguma studentu ir destytoju (100 %) patvirtino, kad tarima balsu imanoma iUgirsti tik internetiniuose Podynuose.

Dauguma studentu (93 %) ir destytoju (94 %) paPymejo, kad nukopijuoti informacija iU internetiniu Podynu yra gerokai paprasciau nei iU popieriniu, taciau keli studentai (7 %) ir keli destytojai (6 %) iUreiUke prieUinga nuomone.

Klaidu taisymo savybes respondentai labiausiai siejo su internetiniais Podynais. Tokia nuomone iUreiUke didPioji dalis studentu (95 %) ir destytoju (94 %). Taciau atsirado ir tokiu, kurie nurode, kad spausdintuose Podynuose taisyti klaidas galima operatyviau ir paprasciau--tai 5 % studentu ir 6 % destytoju.

AtsiPvelgiant i apdorotus duomenis, gautus apklausos metu, galima daryti prielaida, kad internetiniai Podynai yra patrauklesni studijuojantiems ir destantiems asmenims. Respondentai iUskyre Uiuos privalumus: patogi prieiga, nuolat atnaujinama informacija, lengva ir greita paieUka, aktuali informacija, interaktyvumas, kalbos pasirinkimo paprastumas, galimybe iUgirsti tarima balsu, informacijos kopijavimo paprastumas, operatyvus ir paprastas klaidu taisymas, aplinkos tausojimas. Taciau dauguma respondentu nepasitiki informacija, pateikta internetiniuose Podynuose.

Apibendrinant galima teigti, kad didPioji studentu ir uPsienio kalbiu destytoju dalis palankiai vertina internetiniu Podynu galimybes.

Remiantis gautais duomenimis, galima tik dar syki patvirtinti vis daPniau visuomeneje vyraujancia nuomone, kad studentams aktualiausias informacijos Ualtinis yra internetas. Tai tik patvirtina Lietuvos Uvietimo tarybos pirmininkes habil. dr. Vilijos Targamadzes (2014) nuomone, kad ,,knygas reikia skaityti, taciau ju monopolis dingsta. Knygu skaitymas turi rasti niUa Ualia kitu skaitymo dalyku. Reikia suprasti, kad vaikai informacija nori gauti greitai--jie neis i biblioteka ir neieUkos knygu, greiciau jas atsisius skaitmeniniu pavidalu. Nereikia pamirUti ir to, kad iU leidyklos iUejusi knyga jau yra senstelejusi." Profesores nuomone, reikia daugiau informacijos pateikti skaitmenineje erdveje, kad jaunimas galetu ja naudotis.

IUvados

1. Pagrindinis studentu informacijos Ualtinis yra internetas. Dauguma studentu praleidPia bent valanda internete ieUkodami informacijos. Spausdintu Ualtiniu paklausa yra maPesne.

2. Destytojai teikia pirmenybe spausdintiems informacijos Ualtiniams.

3. Rinkdamiesi iU triju pasiulytu Podynu variantu, studentai rinktusi tuos, kurie yra labiau siejami su Uiuolaikinemis technologijomis: elektronine spausdinto Podyno versija arba internetini varianta.

4. Destytoju pasirinkimas skiriasi dramatiUkai, nes didPioji dauguma visgi rinktusi spausdinta Podyno varianta.

5. Terminu paieUka didPioji studentu dalis sieja su internetiniais Podynais, o destytojai --su spausdintais.

6. Spausdinti informacijos Ualtiniai nusileidPia savo savybemis internetinems priemonems.

7. Internetiniai Podynai pasiPymi lengva ir greita paieUka, operatyviai ir paprastai atnaujinama informacija, aktualia informacija, interaktyvumu, nuorodu sistema, kalbos pasirinkimo ir kopijavimo paprastumu, galimybe iUgirsti PodPius balsu.

Rekomendacijos

1. Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra inovatyvias technologijas kurianti istaiga, todel butent cia ir turetu buti naudojamos paPangios technologijos kuriant mokomasias priemones, taip pat ir Podynus terminijai mokyti. Kuriant tokius Podynus turetu buti naudojamos inovatyvios priemones. Butinybe kurti realia vartosena paremtus, nuolat atnaujinamus elektroninius Podynus yra neiUvengiama.

2. Edukaciniuose procesuose naudoti paPangiomis technologijomis gristas priemones--internetinius Podynus.

Literatura

Fellbaum, C. 2014. Large-scale lexicography in the digital age, International Journal of lexicography 27(4): 378-395. [interaktyvus], [Piureta 2015 m. gruodPio 17 d. ]. Prieiga per interneta: http://ijl.oxfordjournals.org/content/early/2014/09/12/ijl.ecu018 https://doi.org/10.1093/ijl/ecu018

Fuertes-Olivera, P. A.; Bergenholtz, H. 2010. E-lexicography. The Internet. Digital Initiatives and lexicography. London, New York: Continuum.

Granger, S.; Paquot, M. (Eds.). 2012. Electronic lexicography. Oxford: Oxford University Press.

Howe, N.; Strauss, W. 2000. Millennials rising: the next great generation. New York: Knopf Doubleday Publishing Group.

Jakaitiene, E. 2003. leksikografijos ir leksikologijos problemos. Vilnius: Lietuviu kalbos instituto leidykla.

Jakaitiene, E. 2005. leksikografija. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas.

Kaminskiene, L. 2015. kaip nori mokytis Uiuolaikiniai vaikai [interaktyvus], [Piureta 2015 m. sausio 9 d.]. Prieiga per interneta: http://www.delfi.lt/gyvenimas/namai_ir_seima/z-karta-kaip-nori-mokytis-siuolaikiniai-vaikai.d?id=67648582

Lew, R.; de Schryver, G.-M. 2014. Dictionary users in the digital revolution, International Journal of lexicography 27(4): 341-359 [interaktyvus], [Piureta 2015 m. gruodPio 17 d.]. Prieiga per interneta: http://ijl.oxfordjournals.org/content/27/4/341.full.pdf?keytype=ref&ijkey=QKGakLByO1T7AD

Mikelioniene, J. 2003. leksikografijos ir leksikologijos problemos. Vilnius: Lietuviu kalbos instituto leidykla.

Nesi, H. 2009. Dictionaries in electronic form, in A. P. Cowie, (Ed.). The oxford History of English lexicography. Oxford: Oxford University Press, 458-478.

Pustoshilo, E. P. 2012. leksikologiya. Frazeologiya. leksikografiya: el. knyga [interaktyvus], [Piureta 2016 m. sausio 14 d.]. Prieiga per interneta: http://ebooks.grsu.by/pustoshilo_lang/1-leksikografiya-kak-razdel-yazykoznaniya.htm

Rundell, M. 2009. The future has arrived: a new era in electronic dictionaries, The webzine of the Macmillan English Dictionaries [interaktyvus], [Piureta 2015 m. gruodPio 17 d.]. Prieiga per interneta: http://www.macmillandictionaries.com/MED-Magazine/August2009/54-Feature-Electronic-Dictionaries-print.html

Targamadze, V. 2014. kuri karta protingiausia? [interaktyvus], [Piureta 2016 m. sausio 20 d.]. Prieiga per interneta: http://www.delfi.lt/news/daily/education/kuri-karta-protingiausia.d?id=65794326

tarptautiniu PodPiu Podynas. 2001. Vilnius: Alma Littera.

Zubaitiene, V. 2014. lietuviu leksikografija: istorija ir dabartis: mokomoji knyga. Vilnius: VU leidykla.

Daiva Egidija NOMICIENE (1), Alisa STUNAAITE (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. paUtas: (1) daiva-egidija.nomiciene@vgtu.lt; (2) alisa.stunzaite@vgtu.lt

Iteikta 2016-04-04; priimta 2017-01-19

(1) PrieU daugiau kaip dvideUimtmeti amerikieciu mokslininkai N. Howe ir W. Straussas (2000) pristate kartu teorija. Dabartiniai ir busimi moksleiviai (gime nuo 2003 iki 2023 metu) priklauso Z kartai--tai interneto karta, kuri informacija priima ir apdoroja greiciau nei kiti.

DOI http://dx.doi.org/10.3846/cpe.2016.293

DIGITAL LEXICOGRAPHY: RESEARCH OF USAGE OF DIFFERENT DICTIONARY TYPES AT VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY

Daiva Egidija NOMICIENE, Alisa STUNAAITE

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania E-mails: (1) daiva-egidija.nomiciene@vgtu.lt; (2) alisa.stunzaite@vgtu.lt

The current research focuses on the investigation of the VGTU students' and foreign language teachers' attitude towards the types of dictionaries: printed, electronic versions of printed dictionaries and dictionaries available online. The aim of the research was to set the most used type of the dictionaries by the students and foreign language teachers at VGTU. 296 students from different study programmes and 12 foreign language teachers were selected to participate in the investigation. The research data was analysed from two perspectives: qualitatively and quantitatively. Qualitatively data was analysed with the help of literature review method, a questionnaire and a comparative analysis. Therefore, quantitatively data was analysed relying on the method of descriptive statistics. The collected data revealed the differences in the students' and the foreign language teachers' attitude. Majority of the students preferred online dictionaries to printed and electronic, whereas the selection of the dictionary type by the foreign language teachers was limited to a printed version. The same tendency could be observed relying on the question about the search of special terms. Majority of the students would rely on the dictionaries available on the Internet, hence teachers would select printed ones. Relying on the research, it could be concluded that while preparing study material and recommendations for the students, foreign language teachers should rely on students' attitude.

Keywords: digtal lexicography, electronic dictionary, online dictionary.

Caption: 1 pav. Procentinis studentu ir destytoju praleidPiamo laiko, skirto informaciniams Ualtiniams skaityti internete, pasiskirstymas

Caption: 2 pav. Procentinis studentu ir destytoju praleidPiamo laiko, skirto spausdintiniams informaciniu Ualtiniams skaityti, pasiskirstymas

Caption: 3 pav. Studentu ir destytoju atsakymai renkantis Podyno tipa

Caption: 4 pav. Studentu ir destytoju Podynu tipo pasirinkimas, ieUkant specialybes terminu

Caption: 5 pav. Procentini s studentiu ir destytoju Podyno pasirinkimo paskirstymas

Please Note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2016 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2016 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Nomiciene, Daiva Egidija; StunPaite, Alisa
Publication:COACTIVITY: Philology, Educology
Date:Dec 1, 2016
Words:4304
Previous Article:PRONOUNS AS MEANS OF IMPERSONAL PRESENTATION IN ENGLISH QUALITY PRESS.
Next Article:KALBOS IR JU VARTOJIMAS MOKSLO DARBUOSE: VILNIAUS UNIVERSITETO MO KSLO URNALU TYRIMAS.

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters