Printer Friendly

Research of changes of rural residential areas in lithuania/ Lietuvos kaimo gyvenamuju vietoviu pokyciu tyrimai.

Ivadas

Spartus Lietuvos gyventoju skaiciaus mazejimas yra vie na is priezasciu, kad atskiros salies teritorijos dalys vys tosi netolygiai. Tai turi itakos ir racionaliam ariamosios zemes bei kitu gamtos istekliu naudojimui bei zemes ukio gamybos intensyvumui. sie procesai nagrinetini ir vertintini atsizvelgiant i zemes administravimo politi ka formuojanciu tarptautiniu bei Lietuvos programiniu dokumentu nuostatas. Pavyzdziui, Torremolinos char tijoje, nustaciusioje teritoriju planavimo principus bei tikslus, nurodyta, jog "labai svarbu sukurti priimtinas gyvenimo salygas kaime, kalbant apie visus ekonomi nius, socialinius, kulturinius ir aplinkosaugos aspektus, taip pat infrastruktura ir patogumus, o atskirti pagal issivysciusias ir periferines bei arti didmiesciu esancias kaimo vietoves" (European ... 1983). Europos kai miskuju sriciu chartijoje pazymeta, jog butina isvengti prasidejusiu neigiamu tendenciju--kaimo gyventoju skaiciaus mazejimo ir tradicinio ukininkavimo budo praradimo. Siulomos priemones: jaunuju ukininku remimas, verslo, amatininkystes ir kaimo turizmo skatinimas, gyvenamuju namu statyba, siuolaikines transporto ir rysiu sistemos pletojimas, kulturiniam kaimiskajam krastovaizdziui formuoti ir apsaugoti pa lanki ukine veikla (European ... 1996). 1996 m. priimtoje "Stambulo deklaracijoje del gyvenvieciu" (Stambulo ... 1996) teigiama, kad kaimo ir miesto pletra tarpusavy je yra susijusi. Deklaracijoje nurodoma, kad, gerinant gyvenimo salygas miestuose, privalu pletoti ir kaimo infrastruktura, viesasias paslaugas, didinti uzimtumo galimybes ir kitaip didinti kaimo regionu patraukluma. Butina pletoti kompleksini gyvenvieciu tinkla ir kiek imanoma mazinti migracija is kaimo i miesta. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (Lietuvos ... 2002) nurodyta, jog vienas is Lietuvos teritorijos raidos strateginiu tikslu yra: "siekti racionalios ir tikslingos gyventoju koncentracijos ir depopuliacijos tendenciju pusiausvyros stiprinant silpnasias gyvenamuju vietoviu tinklo grandis".

Kaimo gyventoju skaicius Lietuvoje sparciausiai mazejo XX a. antrojoje puseje del suaktyvejusios ur banizacijos (didziuju miestu augimo), nuosavybes tei siu i zeme praradimo, salygos gyventi ir dirbti kaime tapo ne tokios palankios lyginant su kitomis ukines veiklos sritimis, taip pat sumazejo gimstamumas (Aleknavicius 2007). Dar viena priezastis--gyventoju persikelima i miestus XX a. antrojoje puseje leme spar tus pramones augimas. Miestu vystymasis turejo itakos esminems visuomenes svietimo, profesines strukturos, busto ir net kasdienines buitines elgsenos permainoms. siuo metu didzioji dalis dabartiniu miesto gyventoju--pries tris ar daugiau desimtmeciu is kaimo gyvenamuju vietoviu atvyke asmenys ir dabartiniai ju palikuonys (Jasaitis, surkuviene 2006). G. Kuliesis ir L. Pareigiene (2011) nurodo, kad per pastaruosius du desimtmecius gyventoju kaita butu galima apibudinti kaip depopulia cija, nes gyventoju skaicius nuolat mazejo visoje salyje, isskyrus sostine Vilniu. E. Kriauciunas ir G. Ribokas (2012) pabrezia, kad atokesnese teritorijose, kuriose ze mes ir misku ukis neturi veiklos alternatyvu, kaimo gyventoju skaicius intensyviai mazeja. Formuojasi retai gyvenamu teritoriju arealai; anksciau tai buvo budinga Rytu Lietuvai, pastaraisiais metais kaimo teritorijos itin sparciai reteja ir kituose regionuose. Aleknavicius (2007) teigia, kad nesant gyventoju zeme dirvonuoja ir palaipsniui tampa netinkama naudoti be papildomu melioraciniu priemoniu. Del tolesnio kaimo gyventoju skaiciaus mazejimo gali buti apleidziami ar ekstensy viai naudojami derlingu dirbamuju zemiu plotai ir isnykti kaimai. Taciau kaimo gyventoju pokyciai sie tini ir su zemes naudojimo zemes ukiui intensyvumu. Teritorijose, kurioms budingi potencialiai derlingiausi dirvozemiai, yra didesnis zemes ukio naudmenu pro centas, daugiausia del melioracijos darbu sukulturintu zemiu, gaunama daugiau pajamu.

Nagrinedamas kaimo gyvenvieciu raidos pokycius E. Kriauciunas (2013) teigia, kad jie vyksta chaotiskai, o gyvenvietese vykstantiems demografiniams, socia liniams ir ekonominiams procesams valstybes ir savi valdybiu instituciju itaka nera labai didele. Akivaizdu, kad truksta ne tik finansiniu istekliu, bet ir vieno ben drojo valstybinio poziurio i kaimo gyvenvieciu ateiti. L. Dringelis (2013) nurodo, kad besikeicianti demogra fine situacija, kuri yra susijusi su Lietuvos ekonomine bukle, yra svarbus veiksnys, lemiantis urbanistinius pokycius--miestu, miesteliu ir kaimu mazejima bei nykima. Tai uzburtas ratas, kuri sudaro minetu veiks niu--ekonomikos, demografijos ir urbanistikos--koreliacija. Vidickiene ir Melnikiene (2008) nurodo, kad laikui begant regionu konkurencingumas vis labiau priklausys nuo to, kiek jie gali pritraukti zmogiskuju istekliu. Del sios priezasties prastesneje padetyje atsidurs kaimo teritorijos, nes aktyvejantys vidines migracijos procesai salyje ir vykstanti tam tikru teritoriju depopuliacija blogina ekonomine ir socialine aplinka, mazina regionu potenciala bei konkurencinguma. Kaimo regionai turi konkuruoti del investiciju ir kvalifikuotos darbo jegos su kitomis Europos Sajungos salimis ir Lietuvos miestais.

Anglijoje, JAV, svedijoje ir Australijoje buvo atlikti tyrimai, kuriu metu nustatyta, kad trecdalio migruojanciuju salies viduje pagrindinis motyvas yra uzimtumas ir isidarbinimo galimybes. Likusieji asmenys gyvenamaja vieta keicia del kitu priezasciu (Morrison, Clark 2011; Niedomysl 2006). Taigi zmoniu migracijai itakos turi ir ju asmeniniai poreikiai bei aplinka.

Pasak Jasaicio ir surkuvienes (2006), svarbiausiu prioritetu siuolaikinio strateginio valdymo procese turetu buti visu regionu darnios pletros igyvendinimas. Jasaitis (2008) nurodo, kad butina atkurti kaimo vietoviu buitinio aptarnavimo sistema ir sustabdyti kaimo socialines atskirties didejima. Atkociuniene ir Giedraitis (2013) teigia, kad ypac svarbu stiprinti kaimo vietoviu gyvybinguma, didinti gyventoju uz-imtuma ir pajamu stabiluma.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (Lietuvos ... 2002) nurodoma, kad pletojant miesto ir kaimo teritoriju rysius butina atkurti gyvenamuju vietoviu sistemas naujomis socialinemis ir ekonominemis salygomis. Svarbi grandis butu seniuniju centru, t. y. mazu miestu ir miesteliu, kaip zemes ukio gamybos ir kaimo gyventoju aptarnavimo, is dalies miesto gyventoju rekreacijos centru, pletojimas. siuos klausimus nagrineje autoriai siulo geriau integruoti miestus ir regionus, sudaryti salygas darniam mazu ir vidutinio dydzio miestu tinklui, isvengiant miestu driekos ir kaimo gyvenamuju vietoviu depopuliacijos (Cereskevicius 2012). XXI amziuje Lietuvos miesteliai turi buti pletojami siekiant uzstatymo kompaktiskumo, darnos ir gyvenimo kokybes. Ju issidestymas salies ar regiono teritorijose turetu buti kiek imanoma tolygesnis, o aprupinimas visapusiska infrastruktura turetu mazinti skirtumus tarp kaimo ir miesto (Burinskiene, Lazauskaite 2010). Lietuvos kaimo gyvenamosios vietoves turi buti vystomos vadovaujantis bendraisiais teritoriju planavimo dokumentais, parengtais atlikus issamia vykstanciu procesu analize. Kaip pazymi Balezentis (2011), kaimo vietoviu vertinimas darnaus vystymo poziuriu gali buti taikomas formuojant kaimo vystymo politika ir rengiant strateginius dokumentus. Bendrasis planavimas turi tapti integralia socialine, ekonomine ir aplinkosaugos priemone. Butina pasiekti, kad pletra butu susieta su adekvaciu socialines ir inzinerines infrastrukturos vystymu (Pakalnis, Bardauskiene 2012).

Formuojant gyvenamuju vietoviu vystymo politi ka, rengiant, priimant ir igyvendinant kaimo vietoviu pokyciu valdymo spendimus, butina remtis strateginemis izvalgomis, orientuotomis i ilgalaike perspektyva (Atkociuniene, Vaisnoraite 2012). Kaip rodo kitose sa lyse atlikti tyrimai, padidinus investicijas i zemes uki, ju sukuriama verte yra didesne nei vien tik is zemes ukio produkcijos gaunamos pajamos, nes kaimuose buvo sukurtos salygos, tinkamos vystytis kitoms sri tims, tokioms kaip kultura ar svietimas, ir tai padidino siu kaimu pletros strategines galimybes.

Europos Bendriju statistikos tarnyba prognozuoja, kad 2060 m. pradzioje Lietuvoje gyvens ketvirtadaliu maziau gyventoju negu dabar. Tarp Europos Sajungos saliu Lietuva depopuliacijos tempu lenkia tik Latvija ir Bulgarija (Kasnauskiene ir kt. 2009). Taigi, ivertinant tai, kad gyventojai pastaraisiais metais turi tendencija koncentruotis miestuose, reiketu didesni demesi skirti kaimo gyvenvieciu pletrai ir vystymuisi.

Siekiant reguliuoti kaimo pletros procesus, butinos priemones--teritoriju planavimo dokumentai, ekono mine tiksline parama ir zemes naudojima bei teritori ju tvarkyma reglamentuojanciu norminiu teises aktu tobulinimas (Aleknavicius 2007). siame straipsnyje atliktu tyrimu tikslas--isnagrineti kaimo apgyven dinimo sistemos pokycius Lietuvos savivaldybese ir gyvenvieciu pletrai reguliuoti taikomas priemones. Tikslui pasiekti keliami uzdaviniai:

--isanalizuoti gyventoju ir zemes ukio veiklos su bjektu ukiu isdestymo tankuma bei jo pokycius;

--nustatyti kaimo gyvenamuju vietoviu struktura pagal ju dydi ir issidestyma bei kitimo tenden cijas;

--isnagrineti galimybe planingai reguliuoti stam biuju kaimo gyvenvieciu pletra rengiant savival dybiu teritoriju bendruosius planus.

Tyrimo metodika

Tyrimu tikslui ir keliamiems uzdaviniams pasiekti buvo taikomi informacijos paieskos, sisteminimo, kartografines medziagos analizes, statistiniu duomenu analizes, mokslines literaturos analizes, lyginamosios analizes ir apibendrinimo metodai. Tyrimams panau doti strateginiai ir teritoriju planavimo dokumentai, Statistikos departamento duomenys apie gyventoju su rasymo rodiklius. Gyvenamuju vietoviu klasifikacine analize atlikta panaudojus valstybes imones Valstybes zemes fondas zemelapius su kartografuotais objek tais--miestu ir kaimu ribomis, isdestytomis urbani zuotomis teritorijomis ir vienkiemiais. Savivaldybiu teritoriju bendruju planu analizei panaudoti ju apraso moji (tekstine) dalis bei breziniai (grafine dalis), skel biami internete. Statistiniu duomenu analizei panaudotos kompiuterines programos, taikyti matematiniai statistiniai metodai.

Tyrimo rezultatai

Kaimo gyvenamuju vietoviu issidestymas ir jam itakos turintys veiksniai

Kaimo gyvenamuju vietoviu issidestymas Lietuvoje vyko istoriskai, igyjant zeme nuosavybes ar valdymo teise. Dazniausiai sie procesai susije su ukininkavimu, naudojant zeme zemes ukio produkcijai auginti. Todel pagrindiniu kaimo apgyvendinimo sistemos tankumo rodikliu (Y) tyrimuose pasirinktas ukiu skaicius, tenkantis 100 ha zemes ukio paskirties zemes. Ukiu laikomas zemes ukio veiklos subjekto valdomas teritorinis vienetas, naudojantis (pagal Visuotinio zemes ukio surasymo duomenis) ne maziau kaip 1 ha zemes ukio naudmenu. Siekiant nustatyti priezastis, del kuriu gyventoju tankumas atskirose administracinese teritorijose (savivaldybese) yra skirtingas ir jo pokyciai vyksta nevienodu intensyvumu, isnagrineta:

1) ukiu tankumo priklausomybe nuo kaimo gyventoju tankumo--ploto vienetui (100 ha zemes ukio paskirties zemes) tenkancio kaimo gyventoju skaiciaus, buvusio 2001 m. gyventoju surasymo metu. sis rodiklis yra santykinai stabilus ir gali parodyti ilgalaikio kaimo apgyvendinimo sistemos formavimosi pasekmiu itaka ukiu tankumui. Kaip matyti is 1 pav., tankiausiai apgyvendinti Vilniaus ir Kauno rajonai (70,4-74,4 gyv./100 ha). Didesnis kaimo gyventoju tankumas yra Pietu Lietuvoje (30,9-48,0 gyv./100 ha), maziausias tankumas--Siaures ir siaures Rytu Lietuvoje (17,9-24,9 gyv./100 ha);

2) ukiu tankumo priklausomybe nuo zemes ukio veiklos pokyciu intensyvumo per laikotarpi tarp Visuotinio zemes ukio surasymo metu--2003 m. ir 2010 m. Zemes ukio veiklai apibudinti pasirinkti rodikliai, kurie susije su ukininkavimu: zemes ukyje uzimtu darbuotoju skaicius, seimu, laikanciu galvijus, skaicius ir seimu, laikanciu kiaules, skaicius. Is viso Lietuvoje per mineta 7 metu laikotarpi zemes ukyje uzimtu darbuotoju skaicius sumazejo nuo 545 381 iki 369 033 (36,3 %), galvijus laikanciu ukiu skaicius--nuo 210 054 iki 101 590 (51,6 %), kiaules laikanciu ukiu skaicius--nuo 169 172 iki 68 103 (59,7 %).

Siekiant eliminuoti stambiuju miestu itaka tyrimu rezultatams, i skaiciavimus neitraukti priemiestiniai Vilniaus, Kauno ir Klaipedos rajonai.

Regresine porines koreliacijos priklausomybes analize parode vidutinio ir pastebimo stiprumo rysio glauduma tarp siu rodikliu:

1. Ukiu tankumo (Y) ir kaimo gyventoju tankumo ([X.sub.1], 2 pav.).

[FIGURE 1 OMITTED]

[FIGURE 2 OMITTED]

[FIGURE 3 OMITTED]

2. Ukiu tankumo (Y) ir zemes ukio veikla uzsii manciu darbuotoju skaiciaus pokyciu per 2003-2010 m. laikotarpi ([X.sub.2]): ploto vienetui tenkantis ukiu skaicius didesnis tose savivaldybese, kuriose leciau mazejo dir banciu zemes ukyje asmenu skaicius (3 pav.).

3. Ukiu tankumo (Y) ir seimu, laikanciu galvijus, skaiciaus pokyciu per 2003-2010 m. laikotarpi ([X.sub.3]): ploto vienetui tenkantis ukiu skaicius santykinai di desnis tose savivaldybese, kuriose leciau mazejo kar ves ir galviju prieaugli laikanciu ukiu skaicius (4 pav.). Analogiska priklausomybe nustatyta ir tarp ukiu tan kumo bei kiaules laikanciu seimu skaiciaus pokyciu ([R.sup.2] = 0,082).

[FIGURE 4 OMITTED]

Pagal atliktos analizes duomenis nagrinetu veiks niu itaka ukiu issidestymo tankumui galima isreiksti sia daugianare lygtimi:

Y = -6,39 + 0,137[X.sub.1] + 0,0736[X.sub.2] + 0,056[X.sub.3],

cia Y - zemes ukio gamyba uzsiimanciu ukiu tanku mas, isreikstas ukiu skaiciumi ploto vienetui; [X.sub.1]--kai mo gyventoju tankumas; [X.sub.2] - zemes ukio veikla vykdanciu darbuotoju skaiciaus pokyciu intensyvumas; [X.sub.3] - galvijus laikanciu ukiu skaiciaus pokyciu inten syvumas.

Daugianares koreliacijos koeficientas r = 0,8816, determinacijos koeficientas [R.sup.2]= 0,7772, esant patiki mumo lygmeniui t > 2 (99 %). Likusius 22 %lemia kiti tyrimuose neisnagrineti veiksniai.

Isanalizavus nustatytas rysys tarp ukiu skaiciaus ir kaimo gyventoju skaiciaus mazejimo. Pvz., pori nes koreliacijos lygtyje determinacijos koeficientas tarp ukiu skaiciaus ir visu kaimo gyventoju skaiciaus pokyciu [R.sup.2] = 0,1423. Tai reiskia, kad mazejant kaimo gyventoju skaiciui analogiskai mazeja ir zemes ukio veikla uzsiimanciu ukiu skaicius. Per 2003-2010 m. laikotarpi vidutiniskai kasmet ukiu skaicius mazejo po 10,3 tukst. Per 2007-2013 m. laikotarpi zemes ukio naudmenas ir paselius deklaruojanciu ukiu skaicius vidutiniskai kasmet mazejo po 8,0 tukst. (2013 m. ju buvo 146,8 tukst.). Todel ukiu skaiciaus mazejima lemianciu priezasciu pasalinimas gali tureti teigiamos itakos issaugant kaimo gyventoju, zemes ukyje dir banciu asmenu ir gyvulius laikanciu seimu skaiciu bei didinant zemes ukio gamybos intensyvuma. Viena is priemoniu, stabilizuojanciu kaimo gyventoju skaiciu, yra urbanistinio karkaso sistemos pletojimas kaimo vietovese, atsizvelgiant i zemes ukio pletros poreikius. siam tikslui atlikti stambiuju kaimo gyvenamuju vie toviu (miesteliu ir daugiau kaip 100 gyventoju turinciu kaimu) issidestymo ir pokyciu tyrimai.

Gyvenamuju vietoviu klasifikacija

2013 m. Lietuvoje buvo 103 miestai, is ju 101 turintis aptarnaujamas agrarines teritorijas. Miestai yra kom paktiskai uzstatytos gyvenamosios vietoves, turincios daugiau kaip 3000 gyventoju, is kuriu daugiau kaip 2/3 dirbanciuju dirba pramones, verslo bei gamybines ir socialines infrastrukturos srityse. Miestu statusa igi jo ir buvusios miesto tipo gyvenvietes, todel 2013 m. salyje net 39 miestuose yra maziau kaip 3000 gyven toju. Pagal itaka kaimo apgyvendinimo sistemai bei pagal dydi miestus galima suskirstyti taip:

--miestai-administraciniu vienetu centrai. Is ju 5 miestai yra regionu ir apskriciu bei savivaldybiu centrai, kiti 5 miestai--apskriciu bei savivaldybiu centrai, o 41 miestas turi tik savivaldybiu centru funkcijas;

--kiti miestai, is ju 20 miestu, yra stambesni kaip 2 tukst. gyventoju, o 31 mieste gyventoju skaicius yra maziau kaip 2 tukst. zmoniu. Is ju maziausi: Panemune (265 gyventojai), Troskunai (431 gyventojas), taip pat Smalininkai, Kavarskas, Uzventis, Dusetos, Pandelys ir Dukstas (maziau nei 1 tukst. gyventoju). Vidutinis gyventoju skaicius II grupes mieste 2013 m. buvo 2,7 tukst. zmoniu.

Maziesiems miestams pagal kaimo gyventoju ap tarnavimo funkcijas prilygsta kaimo gyvenamosios vietoves--miesteliai. Miestelis--tai kompaktiskai uzstatyta gyvenviete, turinti 500-3000 gyventoju, is kuriu daugiau kaip puse dirbanciuju dirba pramones, verslo bei gamybines ir socialines infrastrukturos sri tyse, taip pat jiems priskiriami tradiciniai miesteliai. Pagal si istatymu nustatyta apibrezima galima teigti, jog 2011 m. Lietuvoje buvo 240 tradiciniu miesteliu, 85 is stambiu kaimu naujai isauge miesteliai, esantys stambiuju miestu itakos zonose, ir 138 kiti, atokiau esantys, naujai isauge miesteliai (is viso--463 mieste liai). Likusias gyvenamasias vietoves sudaro kaimai--istoriskai susiformave teritoriniai vienetai su gyven viete, kuri mazesne uz miesta ir paprastai nera didesne nei 5 tukst. gyventoju. siuose tyrimuose smulkiesiems kaimams priskirti ir viensedziai--istoriskai susiformavusios gyvenamosios vietoves, paprastai sudarytos arba kilusios is vienos sodybos ir turincios ne daugiau kaip 20 objektu skirtingu adresu (1).

Miestai su miesteliais sudaro urbanistini karkasa, kurio perspektyvas sprendzia visoms administraciniu vienetu teritorijoms parengti bendrieji planai. Atliekant stambiuju kaimo gyvenamuju vietoviu tyrimus, jos santykinai suskirstytos i 6 grupes priklausomai nuo gyvenvietes dydzio ir ju issidestymo miestu bei miesteliu atzvilgiu (stambiosioms kaimo gyvenvietems priskirti miesteliai, taip pat kaimai, kuriuose 2001 m. arba 2011 m. gyveno daugiau kaip 100 gyventoju). Tai:

A kategorija--priemiesciu gyvenvietes, esancios arti I grupes miestu. Joms priskirti miesteliai ir stambieji kaimai, esantys iki 5 km atstumu nuo Vilniaus, Kauno ir Klaipedos miestu ribos ir iki 2-3 km atstumu nuo miestu-savivaldybiu centru ribos. sios gyvenvietes dazniausiai naudojasi miestu infrastruktura ir gyventoju aptarnavimo istaigomis, jos pasizymi didziausiu uzstatymo intensyvumu, taciau jose gyvenanciu zmoniu veikla paprastai yra maziau susijusi su zemes ukiu. Is viso salyje yra 378 priemiesciu gyvenvietes, is ju stambiausios (skliausteliuose--gyventoju skaicius 2011 m.): Gudiena (1563), Domeikava (5006), Karmelava II (1585), Ramuciai (2372), Neveronys (2998), Raudondvaris (4142), Ringaudai (2861), slienava (1987), Dembava (2450), Ginkunai (2877), Jasiunai (1565), Avizieniai (2125), Juodsiliai (1744), Valciunai (1874), Kalveliai (1592), Nemezis (2498), Skaidiskes (4133), Pagiriai (3451), Didzioji Riese (2520), Rudamina (3981), Zujunai (1660). Vidutinis priemies-cio gyvenvietes dydis 2011 m. buvo 461 gyventojas;

B kategorija- miesteliai. Is viso salyje yra 378 miesteliai, nepriskirti priemiesciu gyvenvieciu kategorijai. Pazymetina, kad 13 tradiciniu miesteliu yra sunyke ir siuo metu nebeatlieka miesteliams budingu socialiniu ar ekonominiu funkciju. Tai Lyduvenai (99), Palevene (74), Zemoji Panemune (64), Gadunavas (98), Labanoras (59), Truskava (129), Subacius (149), Keturvalakiai (113), Zalpiai (106), Lauko Soda (134), Zibalai (129), Lyduokiai (142) ir sesuoliai (138). Dar 51 tradiciniame miestelyje gyvena 151-300 gyventoju, 57-iuose miesteliuose--301-500 gyventoju. Dauguma miesteliu buvo parinkti ir ugdomi kaip lokaliniai gyventojus ir gamyba aptarnaujantys centrai--ukiu centrines gyvenvietes. Stambiausi miesteliai yra isauge iki 1,5-2,0 tukst. ir daugiau gyventoju. Tai Leipalingis (1552), Rukla (2098), Rumsiskes (1651), Akademija (2807), Babtai (1563), Vidukle (1678), Pilviskiai (2305), sveksna (1649), Vezaiciai (1646), Krekenava (1636), Baisogala (2034), Kairiai (1850), Kvedarna (1597), Tirksliai (1503), Maisiagala (1636). Vidutinis miestelio dydis--598 gyventojai;

C kategorija--stambieji priemiesciu kaimai, esantys iki 1-2 km atstumu nuo miesteliu bei II grupes mies tu. Tokiu kaimu yra 304, vidutiniskai viename kaime gyvena 220 zmoniu. Savo dydziu jie neprilygsta A ka tegorijos (priemiesciu) gyvenvietems, taciau padidina gretimai esancio miesto ar miestelio urbanizuotos te ritorijos plota bei gyventoju skaiciu;

D kategorija- kiti atokiau esantys stambus kaimai, kurie, be priemiesciu gyvenvieciu ir miesteliu, buvo pletojami kaip buvusiu kolukiu ir valstybiniu ukiu centri nes gyvenvietes. Tokiu kaimu yra 617, vidutinis kaimo dydis--256 gyventojai. Racionalaus dydzio ukiu, kaip teritoriniu gamybiniu vienetu, kurimas leido suformuoti palyginti tolygiai issidesciusiu gyvenvieciu tinkla; jos papilde lokaliniu centru vykdomas gyventoju aptar navimo funkcijas, sudare galimybe stabilizuoti kaimo gyventoju skaiciu: issikeliancios is senu vienkiemiu bei naujai atsikelusiu zemes ukio specialistu seimos kuresi ne miestuose, o centrinese ukiu gyvenvietese;

E kategorija--kiti stambus kaimai, vystyti ir isauge kaip zemes ukio imoniu gamybiniu padaliniu centrai ar, esant poreikiui, skirti pramones imonems aptarnau ti, misku ukio veiklai ir kt. (pagalbines ir neplestinos gyvenvietes). Tokiu kaimu yra 830, vidutinis kaimo dydis--147 gyventojai.

Kitu, smulkiuju, kaimu (iskaitant viensedzius), arba nepriskirtu jokiai kategorijai gyvenamuju vie toviu, kuriose buvo bent vienas gyventojas, skaicius 2011 m.--14,3 tukst. Lyginant su 2001 m. duomenimis, per 10 metu ju skaicius sumazejo 1626. Pazymetina, kad stambiosiose gyvenvietese 2011 m. gyveno 74,5 % visu kaimo gyventoju, o gyventoju mazejimas intensyvesnis tik smulkiose kaimo gyvenamosiose vietovese (1 lentele).

Is viso Lietuvoje 2011 m. buvo 2507 kaimo gyvena mosios vietoves, kuriose 2001 m. arba 2011 m. gyveno daugiau nei 100 gyventoju. Pagal dydi jos pasiskirste taip: stambesnes nei 1000 gyventoju--86, 751-1000 gy ventoju--77, 501-750 gyventoju--172, 301-500 gy ventoju--433, 151-300 gyventoju--838, iki 150 gy ventoju--901. Is ju 337 gyvenvietes (daugiausia--arti stambiuju miestu) per 2001-2011 m. laikotarpi isaugo iki 100 gyventoju, o 114 gyvenvieciu liko maziau nei 100 gyventoju.

Vien atskirai issidesciusiu miestu, miesteliu bei stambiuju kaimu skaicius Lietuvoje--1926. Stam biosiose kaimo gyvenamosiose vietovese pastebimas santykinai letesnis gyventoju skaiciaus mazejimas nei likusiuose kaimuose, o Vilniaus, Kauno ir Klaipedos rajonuose esanciose stambiosiose gyvenvietese ju skaicius netgi dideja (2 lentele).

Stambiuju gyvenamuju vietoviu issidestymas ir ju perspektyvu planavimas Atskirai stambiai gyvenamajai vietovei (ju grupei) tenkantis aptarnaujamos teritorijos plotas del buvusio planingo zemes ukio imoniu centru vystymo salies teritorijoje yra gana vienodas; sie gyventoju aptarnavimo centrai reciau issideste tik didesnius misku masyvus turinciose savivaldybese (5 pav.).

Stambiuju gyvenvieciu tinklui issaugoti ypac svarbu tinkamas urbanistinio karkaso planavimas savivaldybiu teritoriju bendruosiuose planuose ir siu planu igyvendinimas. Nesant valstybes ar savivaldybiu priemonemis vykdomo gyvenamosios statybos ir infrastrukturos pletros reguliavimo mechanizmo, galimi zymus kaimo apgyvendinimo sistemos pokyciai, tarp ju ir turintys neigiamos itakos zemes ukio veiklai. Problemiskiausi yra rajonai, kuriuose sparciai mazeja kaimo gyventoju skaicius ir yra nedaug stambiu gyvenamuju vietoviu. Detaliau isnagrinejus Zarasu rajono gyvenamasias vietoves nustatyta, jog rajone vienos atskirai issidesciusios stambios gyven vietes aptarnaujama teritorija--3,7 tukst. ha zemes ukio paskirties zemes ploto (Lietuvoje--2,0 tukst. ha). Rajone per 1989-2001 m. laikotarpi vidutiniskai per metus isnykdavo (nera gyventoju, isliko tik kaimo pa vadinimas, reikalingas nekilnojamojo turto objekto adresui registruoti) 6 kaimai, 2001-2001 m. laikotarpiu--10 kaimu (3 lentele).

Esant dabartinems tendencijoms iki 2030 m. rajone gali islikti tik 30 miesteliu ir stambesniu kaip 50 gy ventoju kaimu, 70 kaimu, turinciu 11-50 gyventoju, 70 kaimu, turinciu 4-10 gyventoju, ir 120 kaimu, tu rinciu 1-3 gyventojus,--is viso 370 kaimu, arba 28 % maziau, nei yra siuo metu. Bendras kaimo gyventoju skaicius gali sumazeti iki 8-9 zmoniu 100 ha zemes ukio paskirties zemes ploto (siuo metu vidutiniskai Zarasu rajone yra 14, Lietuvoje--26).

[FIGURE 5 OMITTED]

Racionalaus zemes naudojimo poziuriu kaimo gy ventoju ir zemes ukio veikla uzsiimanciu zmoniu skaiciaus mazejimas tures neigiama poveiki zemes ukio gamybai ir krastovaizdziui. Tai--medziais, krumais ir piktzolemis apauge buvusios dirbamosios zemes lau kai, prastos bukles keliai ir melioracijos grioviai, apleis tos sodybos, vietomis naujai atsirade ar tik sezono metu lankomi pastatai, daznai nebudingi gamtiniam krasto vaizdziui. Siekiant tokiu pasekmiu isvengti, Zarasu ra jono savivaldybes teritorijos bendrajame plane numa tyta sukurti stabiliu bei vystytinu kaimo gyvenamuju vietoviu tinkla, kuri sudarytu 30 atskirai issidesciusiu gyvenamuju vietoviu ar ju grupiu (1,5 karto daugiau, nei siuo metu yra kaimo gyventojams teikianciu pas laugas centru). Tai:

--6 miestai ir miesteliai--vystytini vietiniai centrai. Vidutinis miestelio dydis 2011 m.--333 gyvento jai. Prie siu centru prisisliejusiu 9 kaimu vidutinis dydis--po 242 gyventojus;

--13 ukines funkcijas galinciu vykdyti kaimu--papildomu vietiniu centru (vidutinis dydis--po 111 gyventoju);

--11 rekreacines funkcijas galinciu vykdyti kaimu--papildomu vietiniu centru (vidutinis dydis--po 51 gyventoja).

Panasiu principu buvo planuojama vystyti kaimo apgyvendinimo sistema ir kitose savivaldybese su pa lyginti retu stambiuju gyvenvieciu tinklu. Ju bendruju planu sprendiniuose numatyti perspektyvus lokaliniai centrai (savivaldybiu urbanistiniai centrai) parinkti vadovaujantis kriterijais, isdestytais toliau:

--didesnis gyventoju skaicius ir tolygus gyvenvieciu issidestymas planuojamoje teritorijoje;

--esamas potencialas: verslo imones ir darbo vie tos, mokyklos, prekybos ir buitinio aptarnavimo istaigos, kiti socialines infrastrukturos objektai;

--patogi dislokacija keliu ar rekreaciniu vietoviu atzvilgiu, gera inzinerine infrastruktura.

Vystytini lokaliniai centrai diferencijuojami pagal reiksmingumo lygmenis (kategorijas), juose numato mos galimybes issaugoti arba pletoti istaigas ar imones, kurios reikalingos teikiant viesasias paslaugas gyvento jams ir ukio subjektams, arba galetu funkcionuoti kaip verslo paslaugu ar turizmo centrai. siuose centruose numatoma sudaryti salygas, padidinancias gyvenamo sios statybos ir ukines veiklos apimti.

Nepaisant bendruosiuose planuose numatytu ur banistiniu centru ugdymo perspektyvu, atskiruose plotuose toliau mazeja kaimo gyventoju skaicius, islieka nevienodos siu teritoriju raidos salygos lyginant su ekonomiskai issivysciusiais regionais. Susidariusiu problemu sprendimas galimas tik kompleksiskai derinant teritoriju planavimo klausimus su valstybes paramos priemonemis. Rekomenduotina, jog rengiant ar tikslinant savivaldybiu ir vietos lygmens bendruosius planus butu detaliau isnagrinejama kaimo gyventoju skaiciaus bei zmoniu uzimtumo pokyciai, susiforma vusiu ukiu veiklos perspektyvu galimybes, zemes ukio teritoriju tvarkymo (racionaliu ukiu zemes valdu for mavimo, vietines reiksmes keliu, gyvenvieciu gatviu, melioracijos irenginiu, kitu technines infrastrukturos objektu pagerinimo) poreikis. Tai imanoma atlikti tik kartu su bendruoju planu atskiroms seniunijoms ren giant zemes ukio paskirties teritorijoms tvarkyti ir ze mes istekliu naudojimui planuoti skirtus specialiuosius planus--kaimo pletros zemetvarkos projektus.

Reikiamu priemoniu planavimas bendrojo plano galiojimo laikotarpiui turetu buti siejamas su kiek ima noma detalesniu zemes ukio ir kaimo pletrai skiriamu lesu administravimu veiklos subjektams. Lietuvos kai mo pletros 2014-2020 m. laikotarpiui programiniuose dokumentuose numatyta, jog vienu is pagrindiniu ES paramos kaimo pletrai tikslu yra didinti visu tipu ze mes ukio veiklos konkurencinguma ir ukiu perspek tyvuma, skatinti socialine itraukti, skurdo mazinima ir ekonomine pletra kaimo vietovese (Kaimo ... 2014). Padidejus zemes naudotoju pajamoms is ukines veik los bei pagerinus technine ir socialine infrastruktura, kaimu nykimo procesa imanoma stabilizuoti. Kartu tai leistu issaugoti nasiu zemes ukio naudmenu plotus, uztikrinti intensyvia zemes ukio gamyba.

Planuojant priemones, reikalingas savivaldybiu urbanistiniu strukturu pletrai, prioritetas turetu buti teikiamas miesteliams ir, esant poreikiui, ju tinkla pa pildantiems kitiems stambiesiems kaimams vystyti; jie turetu buti visu aptarnavimo zonoje esanciu kaimu ir viensedziu gyventoju traukos centrais. Planuojamu priemoniu realizavimo kriterijais turetu buti gyvena mosios ir kitokios statybos apimties didejimas bei jau nu seimu ir ukine veikla vykdanciu kaimo gyventoju skaiciaus issaugojimas.

Isvados

1. Kaimo gyventoju ir zemes ukio veiklos subjektu ukiu tankumas savivaldybese priklauso nuo isto riskai susiklosciusios apgyvendinimo sistemos ir kaimo vietoveje vykstanciu ukiniu bei socialiniu pokyciu intensyvumo. Maziausias ukiu tankumas yra tose savivaldybese, kur del siu pokyciu sparciau siai mazeja zemes ukyje uzimtu darbuotoju skaicius ir galvijus laikanciu ukiu skaicius.

2. Stabiliausias kaimo apgyvendinimo sistemos ele mentas--miesteliai ir stambieji kaimai, kuriu dau guma susiformavo kaip buvusiu zemes ukio imoniu administraciniai ir gamybiniai centrai. Tai sudare salygas palyginti tolygiam stambiuju kaimo gyve namuju vietoviu issidestymui. Miesteliai ir kaimai, turintys daugiau kaip 100 gyventoju, 2011 m. sudare 14,9 % visu kaimo gyvenamuju vietoviu, taciau juose gyveno 74,5 % visu kaimo gyventoju. Vienai atski rai issidesciusiai stambiajai gyvenamajai vietovei (ju grupei) salyje vidutiniskai tenka 2,0 tukst. ha zemes ukio paskirties zemes ploto.

3. Kaimo gyvenamuju vietoviu dydzio pokycius leme ju issidestymas miestu ir aptarnaujamos teritorijos atzvilgiu. Per 2001-2011 m. laikotarpi gyventoju skaicius stambiuosiuose kaimuose, issidesciusiuose prie miestu-savivaldybiu centru, netgi padidejo, o kitose stambiose kaimo gyvenamosiose vietovese sumazejo 12,9-13,6 %, mazesniuose kaimuose (iskaitant viensedzius)--18,3 %.

4. Vienu is valstybes svertu stambiuju kaimo gyvena muju vietoviu pletrai reguliuoti yra savivaldybiu teritoriju bendruju planu sprendiniai ir ju igyven dinimo organizavimas. siuose planavimo dokumen tuose numatytos parinktu gyventoju socialinio ap tarnavimo centru vystymo perspektyvos, iskaitant infrastrukturos vystyma bei gyventoju ir verslo poreikius atitinkancias priemones.

5. Stambiuju kaimo gyvenamuju vietoviu raidos plana vimas rengiant bendruosius planus turetu buti spren dziamas kompleksiskai kartu su agrariniu teritoriju tvarkymo klausimais, nagrinejamais kaimo pletros zemetvarkos projektuose, ir derinamas su kaimo pletros programos igyvendinimo priemonemis, galimomis realizuoti konkreciose seniunijose.

doi: 10.3846/20297955.2014.924284

Literatura

Aleknavicius P. 2007. Kaimiskuju teritoriju zemes naudojimo problemos, Zemes ukio mokslai14(1): 82-90.

Atkociuniene, V.; Giedraitis, B. 2013. Zemes ukio poveikio kai mo vietoviu vystymosi stiprinimo modelis, Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development35(1): 13-22.

Atkociuniene, V. Vaisnoraite, V. 2012. Kaimiskuju vietoviu vys tymo strateginio proverzio salygos: Darguziu kaimo atvejis, Zemes ukio mokslai19(3): 180-191.

Balezentis, A. 2011. Kaimo vietoviu raida ir modeliai: darnaus vystymo poziuris, Management theory and studies for rural business and infrastructure development 2(26): 9. Burinskiene, M.; Lazauskaite, D. 2010. Mazu miesteliu, baznytkaimiu, kaimo gyvenvieciu perspektyvos, is IV Lietuvos urbanistinis forumas. Urbanistine drieka: miesto ir kaimo sandura, 34-39 [interaktyvus], [ziureta 2014 m. balandzio 10 d.]. Prieiga per interneta: http://www.saf.ktu.lt/II_pus lapiai/Naujienos/2010urbanforum/PDF%20UF%20leidi nys%202010.pdf

Cereskevicius, S. 2012. Besitraukianciu miestu fenomenas: erdvines strukturos pokyciai, revitalizacijos principai ir vystymo galimybes, is VI Lietuvos urbanistinis forumas. Siuolaikiski miestai ir miesteliai: situacija, vystymosi ten dencijos, vizija, 24-32 [interaktyvus], [ziureta 2014 m. balandzio 10 d.]. Prieiga per interneta: http://www.am.lt/ VI/files/File/Urbanistinis%20forumas%20tinklalapiui%20 WEB.pdf

Dringelis, L. 2013. Lietuvos miestai, miesteliai ir kaimai: ju ur banistiniu ir demografiniu pokyciu itaka salies krastovaiz dzio erdvines strukturos savitumui, Journal of Architecture and Urbanism 37(4): 310-323. http://dx.doi.org/10.3846/20 297955.2013.869884

European Charter for Rural Areas. 1996. [Interaktyvus], [ziureta 2012 m. lapkricio 5 d.]. Prieiga per interne ta: http://assembly.coe.int/ASP/Doc/XrefViewHTML. asp?FileID=7441&Language=EN

European regional / spatial planning Charter Torremolinos Charter. 1983. [Interaktyvus], [ziureta 2012 lapkricio 30 d.]. Prieiga per interneta: http://xesc.cat/ET2050_library/docs/ landuses/policies/1983_European_Planning_Charter.pdf Jasaitis, J. 2008. Neurbanizuotu teritoriju pletros administra vimas poindustrineje visuomeneje, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 1(10): 47-63.

Jasaitis, J.; surkuviene S. 2006. Neurbanizuotu vietoviu siuolai kiniu funkciju kurimas, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos2(7): 85-93.

Kaimo pletros aktualijos 2014-2020 metu laikotarpiu[interakty vus], [ziureta 2014 m. balandzio 9 d.]. Lietuvos Respublikos zemes ukio ministerija. Prieiga per interneta: http://www. zum.lt/index.php?1292182156

Kasnauskiene, G.; Ambrozaitiene, D.; Svidleriene, D.; Balan diene, R. 2009. Demografine statistika Lietuvoje: pokyciai atkurus nepriklausomybe, Lietuvos statistikos darbai(48): 31-40.

Kriauciunas, E. 2013. Lietuvos kaimo gyvenvieciu tinklo kaitos ypatumai 1989-2011 metais, Kaimo raidos kryptys ziniu vi suomeneje 1(5): 53-60.

Kriauciunas, E.; Ribokas, G. 2012. siauliu apskrities retai ap gyventu teritoriju pokyciai ir demografines raidos ypatu mai, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 3(27): 135-143.

Kuliesis, G.; Pareigiene, L. 2011. Lietuvos regionu depopuliacijos prielaidu tyrimas, Management theory and studies for rural business and infrastructure development5(29): 116-125.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. 2002. Valstybes zinios, Nr. IX-1154.

Morrison, P. S.; Clark, W. A. V. 2011. Internal migration and em ployment: macro flows and micro motives, Environment and Planning 43: 1948-1964. http://dx.doi.org/10.1068/a43531

Niedomysl, T. 2006. Migration and place attractiveness, in Geografiska regionstudier. Uppsala universitet. 46 p.

Pakalnis, M.; Bardauskiene, D. 2012. Zalioji ir rudoji urbanistika, priespriesa ir salytis, konformistiniai sprendimai ur banistikoje, is VI Lietuvos urbanistinis forumas. Siuolaikiski miestai ir miesteliai: situacija, vystymosi tendencijos, vizi ja, 8-13 [interaktyvus], [ziureta 2014 m. balandzio 10 d.]. Prieiga per interneta: http://www.am.lt/VI/files/File/ Urbanistinis%20forumas%20tinklalapiui%20WEB.pdf

Stambulo deklaracija del gyvenvieciu.1996 [interaktyvus], [ziureta 2014 m. balandzio 12 d.]. Prieiga per interneta: http:// www.am.lt/LSP/files/STAMBUL.pdf

Vidickiene, D.; Melnikiene, R. 2008. Paramos teikimo Lietuvos kaimo regionams kriteriju vertinimas, Management theo ry and studies for rural business and infrastructure develo pment 12(1): 168-174.

PRANAS ALEKNAVICIUS

Doctor of Social Sciences, professor at Aleksandras Stulginskis University, Institute of Land Use Planning and Geomatic, Studentu g. 11, LT-53361 Akademija, Kaunas distr., Lithuania.

E-mail: pranas.aleknavicius@gmail.com.

Doctor (HP) of Social Sciences. In 1964 graduated Lithuanian Academy of Agriculture, engineer of Land Management. Worked at: National Institute of Land Management, The Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, Aleksandras Stulginskis University. Candidate of Economic Sciences (1983), Doctor of Social Sciences (1993), Associate Professor (1993), Professor (2009).

Research interests: territory planning, land law, land management, land reform, rural development.

MARIUS ALEKNAVICIUS

Doctor of Social Sciences (Economics), assoc. prof. at Aleksandras Stulginskis University, Institute of Land Use Planning and Geomatics, Studentu g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno r., Lithuania.

E-mail: amarius@takas.lt

MSc in Informatics (1995) at Vytautas Magnus University, Kaunas, Diploma in International Business Management (1996) at Vilnius University, International Business School, MSc in Land Management (2000) at Royal Institute of Technology, Stockholm, Doctor of Social Sciences (Economics) (2007) at Gediminas Technical University, Vilnius.

Worked as assoc. researcher in the Lithuanian Institute of Agrarian Economics (2003-2005), lecturer (2008-2010) and assoc. prof. (since 2010) in Aleksandras Stulginskis University. Reserach ineterests: land market development, urban sprawl, land use changes.

SIGITA AKELAITYTE

Master of land managemen, at Aleksandras Stulginskis university (institute of Land use, Planning and Geomatic), Studentu g. 11, LT-53361 Akademija, Kaunas distr., Lithuania.

E-mail: sigitakela@yahoo.com.

In 2012 graduated Aleksandras Stulginskis university. Research interests: territory planning, land management. Worked as territory planner.

Pranas Aleknavicius (a), Marius Aleknavicius (b), Sigita Akelaityte (c)

Aleksandro Stulginskio universitetas, Zemetvarkos irgeomatikos institutas, Universiteto g. 10, LT-53361 Kaunas-Akademija, Lietuva

El. pastas: (a) pranas.aleknavicius@gmail.com (korespondencijos autorius); (b) amarius@takas.lt; (c) sigitakela@yahoo.com

Iteikta 2014 02 04; priimta 2014 04 15

(1) LR teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu istatymas, 1994 m.
1 lentele. Gyventoju skaiciaus pokyciai Lietuvos kaimo gyvenamosiose
vietovese

Table 1. Changes in number of population in Lithuanian rural
residential places

Rodikliai / Indices            Kaimo gyventoju skaicius, tukst. /
                                     Rural population,
                                        in thousands

                            1989 m. /    2001 m. /    2011 m. /
                              year         year         year

Priemiesciu kaimo             146,7        164,4        174,2
gyvenvietes prie
stambiuju miestu ir
savivaldybiu centru (A) /
Suburban villages near
major towns and
municipal centers (A)

Atskirai issideste            342,3        330,6        287,8
miesteliai ir stambieji
priemiesciu kaimai,
esantys prie mazesniu
miestu ir prie
miesteliu (B+C) /
Separately located small
towns and large
suburban villages near
smaller cities
and towns (B+C)

Kiti atskirai idsideste       318,9        323,9        279,9
stambus kaimai (D+E) /
Other large villages
located separately (D+E)

Kiti, smulkieji, kaimai       380,1        332,8        271,9
ir viensedziai
(jokiai kategorijai
nepriskirtos kaimo
gyvenamosios vietoves) /
Other small villages
and farmsteads
(nonecategorized rural
residential areas)

Is viso / Total              1188,0       1151,7       1013,8

Rodikliai / Indices              Pokyciai             Pokyciai
                             per 1989-2001 m./   per 2001-2011 m. /
                                 Changes              Changes
                               over 1989-2001      over 2001-2011

                            tukst. /      %     tukst. /      %
                            thousands           thousands

Priemiesciu kaimo             +17,7     +12,1     +9,8      +6,0
gyvenvietes prie
stambiuju miestu ir
savivaldybiu centru (A) /
Suburban villages near
major towns and
municipal centers (A)

Atskirai issideste            -11,7     -3,4      -42,8     -12,9
miesteliai ir stambieji
priemiesciu kaimai,
esantys prie mazesniu
miestu ir prie
miesteliu (B+C) /
Separately located small
towns and large
suburban villages near
smaller cities
and towns (B+C)

Kiti atskirai idsideste       +5,0      +1,6      -44,0     -13,6
stambus kaimai (D+E) /
Other large villages
located separately (D+E)

Kiti, smulkieji, kaimai       -47,3     -12,4     -60,9     -18,3
ir viensedziai
(jokiai kategorijai
nepriskirtos kaimo
gyvenamosios vietoves) /
Other small villages
and farmsteads
(nonecategorized rural
residential areas)

Is viso / Total               -36,3     -3,1     -137,9     -12,0

2 lentele. Kaimo gyventojams paslaugas teikianciu stambiuju
gyvenamuju vietoviu analize

Table 2. Analysis of large residential areas serving rural residents

                                Priemiesciu stambiosios
                                  kaimo gyvenamosios
                                      vietoves /
                                  Existing large-scale
                                    rural suburban
Apskritis, rajonas                residential areas
(savivaldybe) /
County, district                esancios         esancios
(municipality)                    prie           prie kitu
                           miestusavivaldybiu    miestu ir
                             centru / near      miesteliu /
                               cities and       near other
                               municipal        cities and
                                centers            towns

Alytaus apskritis /                22               29
Alytus county

Kauno apskritis /                  68               46
Kaunas county

Klaipedos apskritis /              31               38
Klaipeda county

Marijampoles apskritis /           23               23
Marijampoles county

Panevezio apskritis /              30               28
Panevezys county

Siauliu apskritis /                42               39
Siauliai county

Taurages apskritis /               21               24
Taurage county

Telsiu apskritis /                 33               13
Telsiai county

Utenos apskritis /                 25               21
Utena county

Vilniaus apskritis /               83               43
Vilnius county

Is viso Lietuvoje /               378               304
Total in Lithuania

Is to skaiciaus rajonai prie didziuju miestu / Out of it, in
districts around bigger cities

Kauno rajonas /                    36               16
Kauno district

Klaipedos rajonas /                14               18
Klaipedos district

Panevezio rajonas /                13               11
Panevezio district

Siauliu rajonas /                  17                9
Siauliu district

Vilniaus rajonas /                 61               18
Vilniaus district

                             Atskirai issidesciusios stambiosios
                                   gyvenamosios vietoves
                                    (be priemiestiniu) /
                                 Separately located large
                                residential areas (without
Apskritis, rajonas                   suburban areas)
(savivaldybe) /
County, district             miestai      kitos kaimo    is viso /
(municipality)                 ir         gyvenvietes      total
                           miesteliai/        (be
                             cities       priemiesciu
                               and       gyvenvieciu)/
                              towns          other
                                           villages
                                           (without
                                           suburban
                                             areas

Alytaus apskritis /            26             125           151
Alytus county

Kauno apskritis /              68             214           282
Kaunas county

Klaipedos apskritis /          48             128           176
Klaipeda county

Marijampoles apskritis /       41             142           183
Marijampoles county

Panevezio apskritis /          66             142           208
Panevezys county

Siauliu apskritis /            54             196           250
Siauliai county

Taurages apskritis /           36             103           139
Taurage county                                92

Telsiu apskritis /             35             92            127
Telsiai county

Utenos apskritis /             44             99            143
Utena county

Vilniaus apskritis /           61             206           267
Vilnius county

Is viso Lietuvoje /            479           1447          1926
Total in Lithuania

Is to skaiciaus rajonai prie didziuju miestu / Out of it, in
districts around bigger cities

Kauno rajonas /                21             45            66
Kauno district

Klaipedos rajonas /            14             43            57
Klaipedos district

Panevezio rajonas /            19             34            53
Panevezio district

Siauliu rajonas /              11             25            36
Siauliu district

Vilniaus rajonas /             16             68            84
Vilniaus district

                                          Kaimo gyventoju skaiciaus
                             2011 m.      pokyciai per 2001-2011 m.
                              gyveno           laikotarpi, % /
                           stambiosiose   Changes in number of rural
                              kaimo        population during year
Apskritis, rajonas            gyven-            2001-2011, %
(savivaldybe) /              vietese,
County, district               % /           stam-        kituose
(municipality)              Residents      biosiose      kaimuose
                            who lived       gyven-      (iskaitant
                             in large      vietese /       vien-
                              rural        in large      sedzius)/
                             areas in     settlements    in other
                             2011, %                     villages
                                                        (including
                                                        farmsteads)

Alytaus apskritis /            71,8          -11,9         -22,6
Alytus county

Kauno apskritis /              79,3          -5,1          -8,1
Kaunas county

Klaipedos apskritis /          81,8          -3,0          -16,9
Klaipeda county

Marijampoles apskritis /       76,0          -12,7         -19,6
Marijampoles county

Panevezio apskritis /          70,5          -15,8         -11,1
Panevezys county

Siauliu apskritis /            76,5          -15,9         -26,4
Siauliai county

Taurages apskritis /           71,1          -16,4         -24,5
Taurage county

Telsiu apskritis /             77,6          -12,6         -24,4
Telsiai county

Utenos apskritis /             58,9          -18,0         -23,6
Utena county

Vilniaus apskritis /           73,1          +1,2          -16,1
Vilnius county

Is viso Lietuvoje /            74,5          -9,5          -18,6
Total in Lithuania

Is to skaiciaus rajonai prie didziuju miestu / Out of it, in
districts around bigger cities

Kauno rajonas /                85,9          +9,6          +61,7
Kauno district

Klaipedos rajonas /            83,0          +26,4         -7,1
Klaipedos district

Panevezio rajonas /            78,5          -7,4          -14,3
Panevezio district

Siauliu rajonas /              81,9          -6,8          -34,8
Siauliu district

Vilniaus rajonas /             82,7          +12,7         -4,9
Vilniaus district

3 lentele. Kaimu (iskaitant viensedzius) skaiciaus pokyciai Zarasu
rajone 1989-2011 m. laikotarpiu

Table 3. Changes in number of villages (including farmstead) in
Zarasai district from 1989 to 2011

Gyventoju skaicius /                    Kaimj skaicius /
Population                              Number of villages

                                1989 m./   2001 m./   2011 m./
                                  year       year       year

daugiau kaip 100 gyventoju /       30         27         22
over 100 inhabitants

51-100 gyventoju /                 15         15         15
51-100 inhabitants

21-50 gyventoju /                  66         55         40
21-50 inhabitants

11-20 gyventoju /                 111         96         73
11-20 inhabitants

4-10 gyventoju /                  229        203        183
4-10 inhabitants

2-3 gyventojai /                  169        142        113
2-3 inhabitants

1 gyventojas /                     64         80         68
1 inhabitant

Is viso / Total                   684        618        514

Be to, kaimai be gyventoju /      109        175        279
In addition, non-populated
villages

Gyventoju skaicius /              Pokyciai 2001-2011 m. /
Population                         Changes over 2001-2011

                                Kaimai / villages     %

daugiau kaip 100 gyventoju /           -5           -18,5
over 100 inhabitants

51-100 gyventoju /
51-100 inhabitants

21-50 gyventoju /                      -15          -27,3
21-50 inhabitants

11-20 gyventoju /                      -23          -8,8
11-20 inhabitants

4-10 gyventoju /                       -20          -9,9
4-10 inhabitants

2-3 gyventojai /                       -29          -20,4
2-3 inhabitants

1 gyventojas /                         -12          -15,0
1 inhabitant

Is viso / Total                       -104          -16,8

Be to, kaimai be gyventoju /          +104          +59,4
In addition, non-populated
villages

Saltinis: Statistikos departamentas: gyventoju surasymo (1989,
2001, 2011 m.) duomenys.

Source: Department of Statistics. Census data.
COPYRIGHT 2014 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2014 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Aleknavicius, Pranas; Aleknavicius, Marius; Akelaityte, Sigita
Publication:Journal of Architecture and Urbanism
Date:Jun 1, 2014
Words:5925
Previous Article:The Boka Kotorska: a vernacular response to sustainable urban environments.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2020 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters