Printer Friendly

Research methods identifying correlation between physical environment of schools/ and educational paradigms Mokyklu fizines aplinkos ir ugdymo nuostatu sasaju tyrimai.

Ivadas

Mokyklos tarp kitu visuomeniniu pastatu uzima svarbia vieta ne tik socialiniu, bet ir architekturiniu aspektu. Akivaizdu, jog begant laikui keiciasi ne tik mokyklu pastatai, bet ir svietimo uzdaviniai, ugdymo metodai. Visgi, kaip teigia Anne Tailor (2000), negali buti nubreztos linijos tarp mokymosi proceso ir fizines aplinkos, nes jie yra susije ir veikia vienas kita. Gilinantis i sia tema ir zvelgiant i lietuviskaji konteksta, sunku rasti saltiniu, nurodanciu, kaip svietimo nuostatos veikia mokyklu architektura. Tenka pripazinti, jog uzsienio tyrejai kur kas labiau reaguoja i svietimo procese vykstancia paradigmine kaita (Gislason 2009; Hille 2011; Upitis 2004; Dudek 2015; Nuikkinen 2008; ir kt.). Siame straipsnyje, remiantis jau atliktais tyrimais, stengiamasi isnagrineti ugdymo paradigmu ir mokyklu architekturos sasajas, siekiant issiaiskinti priezastis, aspektus, kurie dare itaka nagrinejamam rysiui ir kokie galiausiai buvo viso sio santykio rezultatai, pasireiske fizineje ugdymo aplinkoje.

Dabartinio amziaus mokyklu tikslas--savo ugdytini vertinti kaip individualybe, kuriai reikia padeti atskleisti savo fizines ir psichines prigimties galias bei jas ugdyti. Taciau visa tai neimanoma be tam tikros aplinkos, kuri sudarytu salygas siam tikslui pasiekti (Tautine mokykla 1989). Taigi ugdymo nuostatu ir mokyklu fizines aplinkos atitikimas siuo atveju butu pagrindine problema. Ilgainiui imta suvokti, jog butent mokykla, kaip ir visa svietimo sistema, privalo reaguoti i besikeiciancia socialine, ekonomine ir kulturine aplinka, turi ieskoti nauju metodu, kurie uztikrintu demokratisko zmogaus ugdyma, paremta kurybiskumu, mastymu, saviraiska, savarankiskumu ir iniciatyvumu.

Lietuviskajame kontekste medziagos apie ugdymo paradigmas isties gausu, taciau to negalima pasakyti apie mokyklu architektura, o juo labiau apie saltinius, nagrinejancius siu dvieju temu rysius. Lietuvos mokyklu architekturos raida trumpai aptarta J. Barsausko ir A. Stapulionio (1974). Ju straipsnis, publikuotas knygoje "Lietuvos TSR architekturos klausimai", pristato XIV-XX a. didesniu Lietuvos mokyklu funkcinio-erdvinio sprendimo raida, kuri yra gretinama su besikeicianciu mokymo organizavimu, ugdymo programomis. Autoriai kreipia demesi ne tik i vidaus patalpu diferenciacija, paskirti, patalpu dydzius, bet ir i mokyklos eksterjera, mokyklos pastato forma bei ja supancia aplinka. Tame paciame straipsnyje pateikiami ir svarbiausieji Lietuvos istoriniai ivykiai, kurie turejo itakos ne tik svietimo sistemai, bet ir mokykliniu pastatu architekturai.

Kur kas platesne ne tik svietimo, bet ir mokykliniu pastatu raida, projektavimo reikalavimus, uztikrinancius palankiausia mokymosi aplinka, aptaria uzsienio autoriai, pavyzdziui, R. Upitis (2004), N. Gislason (2009), B. Nelson (2010), L. Baker (2012), M. Dudek (2015), K. Nuikkinen (2008) ir kt. Daugelis siu autoriu nagrineja mokyklu architektura nuo pat pirmuju mokykliniu pastatu susikurimo. Gretindami mokyklu architektura su svietimo istorijos kaita, autoriai isskiria tam tikrus ugdymo istaigu raidos aspektus, kurie priklause nuo ugdymo nuostatu. Taip autoriai atskleidzia, jog mokyklu architektura visgi turi glaudu rysi su svietimo sistema. Straipsniuose ir knygose autoriai kreipia demesi i mokyklos vidaus erdviu diferianciacija, patalpu ir erdviu skirstyma i darbo ir poilsio zonas, pacios mokyklos forma, jos aplinka, ir t. t. Yra saltiniu, kurie kur kas didesni demesi skiria technologiniams dalykams ar detalems. Pavyzdziui, Lindsay Baker (2012) pubikacijoje "History of School Design and its Indoor Environmental Standards, 1900 to Today" kreipia demesi ne tik i mokymo organizavima, kuris taip pat atsispindi mokyklu architekturoje, bet ir kur kas placiau apraso kiekvieno periodo detales, pavyzdziui, apsvietima, ventiliacija, akustika ar pan. Rena Upitis (2004) savo straipsnyje "School Architecture and Complexity" remiasi kitu garsiu filosofu, pavyzdziui, J. Dewey, R. Steiner, A. Tailor, pamastymais. Autore kalba ne tik apie mokyklu architektura, bet ir nemenka demesi skiria detalems (baldams, spalvoms, apsvietimui), kurios esa taip pat turi reiksmes vaiku mokymuisi. Visgi daugelis autoriu kalba ir nagrineja esminius dalykus mokyklu projektavime, kurie remiasi socialiniais, ekonominiais, edukaciniais, technologiniais ir pan. aspektais.

Tyrimo objektu siuo atveju galima ivardyti mokyklu architekturines israiskos priemones, kurios galetu koreliuoti su ugdymo nuostatomis.

Sio straipsnio tikslas--issiaiskinti, kokius aspektus visame mokyklos projektavimo procese isskyre ir su ugdymo nuostatomis bande susieti iki siol dirbe tyrejai.

Tikslui pasiekti keliami sie uzdaviniai:

- atrinkti tyrimus, kuriuose demesys telkiamas i mokyklu architekturos ir ugdymo paradigmu sasajas;

- isanalizuoti pasirinktas studijas, indentifikuojant, kokiu budu vykdomas tas susiejimas ir kokie rysio aspektai yra akcentuojami.

Straipsnyje gilinamasi i JAV ir Europos mokyklu architektura nuo pat ju susikurimo iki siu dienu. Lietuvos mokyklu raida nagrinejama nuo nepriklausomybes paskelbimo 1918 m. Straipsnyje trumpai apzvelgiami istoriniai ivykiai ir Europoje vyravusios tendencijos, turejusios itakos mokyklu architekturos raidai butent Lietuvoje.

Straipsnis formuojamas trimis skirsniais. Pirmame skirsnyje kalbama apie priezastis, kurios turejo itakos mokyklos fizines aplinkos kokybei. Ivertinant ugdymo nuostatu, kurios leme tam tikras intencijas, siekius, bandoma ieskoti, kaip visa tai atsiliepe mokyklos architekturai. Skyriuje gilinamasi i mokyklu projektavimo pobudi, bandant nustatyti prioritetines sio priesprojektinio etapo sritis. Toliau ivardijamos pagrindines mokyklos funkcines grupes, analizuojama, kaip siu grupiu erdves tinkamai isdestyti mokyklos pastate. Skyriuje taip pat analizuojamos fizines ugdymo aplinkos architekturines kompozicines priemones, prisidedancios prie ugdymo koncepciju ir mokyklu architekturos sasaju.

Priesprojektiniu nuostatu itaka ugdymo erdves kokybei

Mokyklos--sudetingi pastatai, reikalaujantys is projektuotojo visapusiskai daug ziniu apie socialinius, technologinius, biudzetinius, edukacinius ir panasius dalykus. Kaip teigia K. Nuikkinen (2008), pati mokykla savaime turi buti kaip mokymo priemone. Projektuojant ne tik mokyklas, bet ir kitus visuomeninius pastatus, tenka laikytis grieztu pastatu statyba reglamentuojanciu dokumentu. Nepaisant to, mokykla turi pasizymeti dar ir kurybiska architekturine israiska, kuri priklauso nuo architekto patirties ir kurybingumo. Taigi visame siame projektavimo procese dalyvauja nemazai isankstiniu, priesprojektiniu nuostatu, kurios gana esmingai daro itaka, o gal net jau sioje stadijoje nulemia fizines aplinkos kokybe.

M. Dudek (2015) isskiria tris projektavimo pobudzius, kurie sudaro salygas rastis visiskai skirtingiems nauju mokykliniu pastatu sprendimams:

- Reglamentai. Pirmasis projektavimo pobudis susijes su grieztais naujai projektuojamu pastatu reikalavimais, formaliomis nuorodomis, taisyklemis, normomis. Siuo atveju architektura remiasi racionaliais sprendimais, pagal kuriuos kiekviena erdve sukuriama pagal tikslu, is anksto sudaryta plana. Tokiu atveju ispildomi visi reglamento reikalavimai, taciau pati architektura tampa apribota. Didesnis demesys siuo atveju yra skiriamas saugumui, higienai, o ne vaiku ugdymo, psichologinio komforto poreikiams. Sprendimas projektuoti remiantis isskirtinai tik reglamentais trukdo kurybiskai architekturai pasireiksti, nes sukurtos patalpos dazniausiai primena tradicines klases, kurios skirtos tik griezto, frontalinio mokymo tikslams. Taigi tokiu atveju mokymo ir mokymosi ideja ir ugdymo erdve remiasi jau patikrintais ir daug kartu pakartotais sprendimais, unifikuotais parametrais, kurie nebutinai bus sekmingi ateityje.

- Koncepcijos. Antrasis mokykliniu pastatu projektavimo sprendimas remiasi naujais sumanymais. Naujos ugdymo idejos dare tiesiogine itaka mokyklu architekturai. XVIII-XIX a. sanduroje moksleivius imta grupuoti pagal amziu, atsirado atskiros klases, del to mokyklos planai ir erdvine sandara eme igauti vis kitokia raiska, atsirado laisvo pobudzio strukturos, isskirtines planu ir erdviu konfiguracijos. XIX a. vid. i mokymo programas itraukus vaiku fizini ugdyma, pradetos statyti sporto sales, persirengimo kambariai, dusai, taip mokyklu pastatai issiplete, o salia ju atsirado aikstynai. Sveikatingumo poreikiai XX a. pradzioje inicijavo lauko mokyklos (,,open air" school) atsiradima. Eksperimentines mokyklos (pvz., The Francis W. Parker School) atsiradima salygojo J. Dewey dar XX a. paskelbta ideja, jog mokymasi reikia sieti su patyrimu. Sios mokyklos sukurimas leme, jog mokyklos vidine erdvine ir funkcine struktura buvo papildyta laboratoriju, studiju, seminaru erdvemis (Dovey, Fischer 2014), patalpu erdves tapo transformuojamos, pasitelkiant lengvai kilnojamus baldus. N. Gislason (2009) nurodo, jog apie 1930 metus R. Neutra, pateikdamas klases modeli, kuriame klases erdve buvo suskirstyta i dar kelias patalpas pagal mokymo paskirti, paskatino laipsniska mokyklos vidaus erdviu transformacija. I lauka is sios klases galima patekti per lengvai stumdomas stiklines duris, taip islaikomas glaudus isores ir vidaus erdviu rysys. Ispletus mokymo programas, atsirado salygos grupuoti funkcines mokyklos erdves. Neretai naujiems pedagoginiams tikslams yra pritaikomi seni, ugdymui skirti pastatai. Tokiu budu mokyklos architektura yra pritaikoma prie edukaciniu poreikiu, pertvarkant jau esamas pastato erdves (Dudek 2015). Projektuojant mokyklas neretai bendradarbiaujama su visuomene, atsizvelgiant i jos nuomone, pageidavimus ir poreikius. Daznai tai nulemia fakta, jog mokykla naudojasi ne tik mokiniai, bet ir bendruomene, kuri popamokiniu metu mokyklos erdves isnaudoja ivairioms ne vien edukacinems veikloms. Kartais bendruomenei buna isnuomojamos tam tikros patalpos, pvz., sporto, aktu sales. Taciau siuo atveju vaikams turi buti uztikrinta ramybe ir saugumas. Be siu niuansu turi buti isspresta ir neigaliuju patekimo i pastata bei laisvo judejimo jame problema.

- Architekto kurejo individualios refleksijos. Treciasis sprendimas yra susijes su architekto asmenine patirtimi, kuria remdamasis jis suformuoja i vaika sutelkta poziuri. Siuo atveju projektuotojas susieja savo vaikystes isgyvenimus ir turimas architekturines zinias, todel mokyklos architektura tampa israiskinga ir nepakartojama. Tuo paciu mokykla atspindi individualia ugdymo erdves menine israiska, kuri yra paremta architekto empatija tam tikram stiliui ir jo kurybingumu, bandant suformuoti itaigia architekturine israiska. Kaip pavyzdi galima butu pateikti F. L. Wright, kurio kurybai itaka padare vaikysteje turetos ivairiu formu, dydziu kaladeles, su kuriomis jis zaisdavo. Jas deliodamas architektas suvoke ivairius pavidalus, teksturas ir proporcijas, kurios isirezusios i jo psichika veliau atsispindejo jo kuryboje kaip motyvas. Individualiomis kurejo refleksijomis suprojektuoti pastatai remiasi empatija ju vartotojams, o pati architekturine israiska kur kas turtingesne ir nuoseklesne (Dudek 2015), nei remiantis is anksto numatytais kanonais. Daznai architektai savo turimas zinias gilindavo uzsienyje, kur jie susipazindavo su laikmecio reikalavimus atitinkanciais mokyklu pastatais, patalpu isdestymu ir pan. Tokiu atveju Lietuvos mokyklose budavo igyvendinamos inovatyvios idejos, atsispindincios gerame turiniame--erdviniame zonavime bei funkciniuose sprendimuose (Valancius 2007).

Nepaisant to, ar mokyklos projektavimas yra salygojamas grieztu reikalavimu, koncepciju, architekto asmenines patirties, kurybines motyvacijos ar menines intencijos, imantis projektuoti mokykla is anksto gali buti nustatyti ar pasirinkti prioritetai, kuriais remiantis siekiama tam tikro rezultato ir taip pat nustatomos architekturos ir ugdymo nuostatu sasajos ar ju nebuvimas. Galima isskirti tokias prioritetines sritis kaip svietimo nuostatos, ugdymo metodika, ekonomiskumas, fizinis saugumas, higiena, technologija, socialiniai aspektai, architekturine menine raiska, ar kt.

- Edukacija. Zvelgiant i edukacinius aspektus galima isskirti tris sritis, pagal kurias yra projektuojamos mokyklos. Jos gali buti projektuojamos pagal svietimo struktura (bendrojo lavinimo mokyklos, pradines, pagrindines, vidurines mokyklos ar gimnazijos, taip pat ikimokyklinio ugdymo istaigos), pagal ugdymo metodika (frontalus mokymas, specializuotas mokymas, neformalus ugdymas) ir pagal alternatyvias ugdymo metodikas (Montessori, Valdorfo sistemos). Jau pries pradedant projektuoti mokykla yra nustatoma, kokioms amziaus grupems bus skirti pastatai. J. Barsauskas ir A. Stapulionis (1974), nagrinedami Lietuvos mokyklu funkcinio sprendimo raida, pazymi, jog nuo 1960 m. skirtingo amziaus vaikai neretai buvo ikurdinami skirtinguose mokyklos pastato aukstuose arba pacios mokymo patalpos budavo suskirstomos i grupes pagal vaiku amziu. Autoriai pabrezia, jog klasiu zonavimas butinai turejo atitikti pedago gikos reikalavimus. Daznai edukacine sistema pasikeisdavo, kai vidurineje mokykloje budavo irengiamos pradiniu klasiu patalpos arba prie pradiniu klasiu prijungiamas ikimokyklinis ugdymas. Projektuojant mokyklas, is anksto numatomas besimokanciuju skaicius. Tai labiausiai atsispindejo tipiniuose mokyklu projektuose, kuriuose nurodomas konkretus vaiku skaicius. Klases projektuotos 30-ciai vaiku (Barsauskas, Stapulionis 1974). Remiantis mokyklu projektavimo uzduotimi, buvo nurodomas konkretus ir tam tikru dalyku kabinetu skaicius. Tyrejai J. Barsauskas ir A. Stapulionis (1974) nurodo, jog teoriniams uzsiemimams labiausiai tinkamos amfiteatrines patalpos, o praktiniams darbams--laboratorijos, ir pastebi, kad to meto Lietuvos mokyklose daznai susiduriama su specializuotu patalpu stoka.

- Socialiniai aspektai. Architektas ir edukacines architekturos tyrejas M. Dudek (2015) teigia, jog mokykla turi atspindeti vaiku socialini ugdymasi. Anot autoriaus, ypac ankstyvoje vaikysteje yra pabreziamas vaiku saugumas ir socialine kontrole, taciau tai apriboja vaiku poreikius. Socialinius vaiku santykius atitinka viesos, lengvai pasiekiamos susitikimu, zaidimu vietos, kuriose vaikai tobulina savo gebejima bendrauti. R. T. Hille (2011) pastebi, jog ne ka maziau svarbi yra mokiniu ir mokytoju saveika, pripazistama kaip svarbi socializacijos ir asmeninio bendravimo dalis. Sie rysiai apima programines ir neprogramines erdves, kurios palaiko planuota ir spontaniska vaiku bendruma klaseje ir mokyklos aplinkoje. Mokykla, ypac siuolaikine, daznai i savo erdve isileidzia ir bendruomene, taigi ugdymo istaiga tampa bendruomeniniu objektu. Mokyklos bendruomeneje galima rasti zmoniu, kurie padetu vaikams gilinti savo zinias, tobulinti savo igudzius. Taip pat reiketu pabrezti, jog vaikai gali mokytis ne tik mokykloje, bet ir uz jos ribu: bibliotekose, muziejuose, ivairiose istaigose. Mokymasis netradicinese erdvese leidzia vaikams inovatyviai ir kurybiskai spresti kylancias problemas, o vietos bendruomenes itraukimas i mokyklos veikla moko vaikus bendrauti, buti tolerantiskiems, darniai sugyventi su kitais. Bendravimo ir bendradarbiavimo skatinimas--bene svarbiausi siuolaikinio ugdymo uzdaviniai, kuriuos igyvendinti siekiama butent sukurus tam skirtas erdves.

- Ekonomika. Galima butu teigti, jog butent ji vienareiksmiskai salygoja mokykliniu pastatu projektavima ir pirmenybe yra skirta butent jai. Ekonomiskumas gali reikstis keliais lygmenimis projektavimo, statybos ir eksploatavimo. Kaip teigia M. Dudek (2015) gera architektura yra brangi, todel siuolaikines mokyklos apsiriboja projektavimo ekonomiskumu, kai atsiranda paprasti ir pigus, daznai tipiniai, kartotiniai projektai, taip pat daugiaaukste statyba, taupant sklypo plota, monoblokiniais turiais taupant medziagas, energinius ir kitus resursus. Statybos ekonomiskumas pasizymi tipinemis konstrukcijomis, standartizuota statyba, pigiomis medziagomis, praktiniu poziuriu ir pigia eksploatacija. Visais minetais atvejais menkai domimasi visuomenes poreikiais, o ir pati mokyklos architektura neskatina ugdymo kokybes. Mokyklos, pasizymincios ekonomiskumu, dazniausiai stokoja geru funkciniu sprendimu. Kartu su ekonomiskumo aspektu, praktiniu ir pragmatiniu poziuriu, akcentuojamas ir fizinio saugumo reikalavimas. Todel mokyklos teritorija aptveriama, ugdymo istaigos pritaikomos neigaliems mokiniams, laiptines ir laiptu atitvaros irengiamos taip, kad uztikrintu vaiku sauguma, mokyklose naudojami tik mokykliniai baldai ir pan.

- Higiena. Mokykla (Dudek 2015) negali egzistuoti nepaisydama higienos ir sveikatingumo pagrindu. R. T. Hille (2011) teigia, jog palanku fizini komforta, tinkama higiena, gera psichine ir emocine savijauta garantuoja gerai apgalvoti techniniai dalykai: didelis naturalios sviesos srautas i vidaus patalpas, geras vedinimas, garso ir triuksmo kontrole, kokybiskas apsvietimas. Prie viso to prisideda ir architekturines priemones, tai nesudetingas isoriniu erdviu pasiekiamumas, galimybe fizinius pratimus ir kitas ugdymo veiklas atlikti lauke. Mokyklu higienos ir sveikatingumo klausimu sprendima salygoja ir normuojami klasiu dydziai su atitinkamu skaiciumi vaiku, taip pat rekreaciniu zonu ispletimas, klasiu orientacija pasaulio saliu atzvilgiu, mokymo patalpu isdestymas prie poilsio zonu ir kt. (Barsauskas, Stapulionis 1974).

- Technologijos. Akivaizdu, jog siuolaikines mokyklos pasizymi kur kas pazangesniais inzineriniais pasiekimais: elektrinis apsvietimas, mechanine ventiliacija, modernus vandentiekis, sportiniai irengimai. Neretai mokyklose dideliam naturalios sviesos srautui gauti projektuojami dideli langai, tuomet reguliuojant saules sviesa yra irengiamos fasadines zaliuzes. Kartais mokyklose montuojamos mobilios atitvaros. Triuksmingose patalpose (sporto saleje, technologinio mokymo patalpose) naudojamos triuksma sugeriancios medziagos. Mokyklose, stengiantis uztikrinti gera mokiniu sveikata bei savijauta, irengiama mokyklos mikroklimata reguliuojanti kompiuterine sistema. Taigi nauji technologiniai sprendimai suteikia kur kas daugiau patogumo ir naudos. Ugdymo aplinka tapo kur kas pazangesne, todel vis daugiau mokyklu naudojamos siuolaikines technologijos: kompiuteriai, projektoriai, internetas ir pan. Klasese salia tradicines rasymo lentos atsirado interaktyvios lentos, del sios priezasties klases gerokai padidejo. Visos mokyklos erdveje ar net uz jos ribu prieinamas internetas sudaro galimybe ugdymo erdve formuoti bet kurioje mokyklos vietoje.

- Architekturine--menine raiska. Mokyklos pastata suvokiant kaip svarbu, isskirtini objekta, ar net kaip ugdymo programos sudetine dali, mokyklos fizine aplinka turi pasizymeti estetiska ir paveikia architektura bei funkciskai gerai issprestomis erdvemis. Taip pat mokyklos architektura turi buti paslanki mokymosi veiklu ivairovei, kuri skatintu daugialypi mokymo istaigos erdviu panaudojima. Modernaus ugdymo nuostatos is mokyklos tikisi galimybes transformuotis, plestis ir trauktis, prisitaikant prie nauju ir nuolat kintanciu svietimo uzdaviniu. Ilga laika tradiciniu mokyklu interjere ir eksterjere buvo laikomasi grieztos simetrijos. Tik XX a. 3-4 desimtmetyje paplitus funkcionalistines architekturos idejoms, buvo teigiama, jog pastata reikia projektuoti is vidaus i isore, nes forma isplaukia is funkcijos. Imtos kurti sudetingesnes kompozicijos, pastato struktura diferencijuojama atskiriant mokymo, saliu, administracijos patalpu grupes (Barsauskas, Stapulionis 1974). Buvo ir tokiu mokyklu, kurios visiskai nekreipe demesio i pastato isore, pvz., Nyderlandu architektas H. Hertzberger mokyklas projektavo isskirtinai kaip vidaus erdviu darini, menkai artikuliuodamas mokyklu eksterjera. Remdamasis M. Montessori idejomis, jis mokyklas kure kaip interjera, nes svarbiausia jam buvo vidaus erdviu kokybe ir pastato vartotoju poreikiai (Faiferri 2012). Jo sukurtoje Romanina pradineje mokykloje (Romanina Elementary School), pastatytoje Romoje 2012 m., netgi laiptai turejo kelias funkcijas, jais vaikai ne tik vaiksciodavo ar sededavo, bet ir ant ju rengdavo ivarius pasirodymus, grupines pamokas ar susitikimus. Visos mokyklos erdves suprojektuotos taip, kad vaikai turetu kuo daugiau erdves grupi nei veiklai, taciau ir uzdaru, individualiu erdviu cia yra pakankamai. Si mokykla turejo galimybe laikui begant transformuotis, bet didziausia architekto vertybe laikyta tai, jog tik pastato vartotojai nuspresdavo, kaip kiekviena pastato dalis bus naudojama. Taigi tai galima butu sieti su mokyklos tapatumo artikuliavimu, kai per mokyklos architektura yra atskleidziamos ugdymo idejos, pvz., bendravimo skatinimas sukuriant atviras erdves, savarankiskumas, kurybiskumas, kai leidziama erdve isnaudoti pagal savo poreikius ir pan.

Reiketu isskirti ir mokyklos tapatumo raiskos galimybes. Architekturos stilistikos poziuriu XX a. pradzios mokyklos atitiko klasikini modeli, siejama su prancuziskosios menu mokyklos nuostatomis ir tradicija, kuri pabreze formalia pastatu kompozicija, paremta hierarchija, simetrija, monumetaliu masteliu, iprasminanciu simbolini objekto svarbuma, kaip visuomeninio pasididziavimo ir valdzios zenkla (Hille 2011). Pirmasis XX a. ketvirtis mokyklu projektavime siejamas su ,,menu ir amatu judejimu", F. L. Wright ir H. P. Berlage vardais, kurie vieni pirmuju esmines architekturines naujoves susiejo su pasikeitusiu ugdymo poziuriu. Inovatyvios idejos reiskesi planavimo strategijose ir erdvineje organizacijoje, diversifikuojant ir integruojant veiklas mokymosi aplinkoje. Planine organizacija tapo labiau funkcionali ir israiskinga, nes projektuotojams labiau rupejo ne formalus simetrijos ar hierarchijos reikalavimai, o tam tikra architekturine tvarka (Hille 2011). Demokratija mokyklose uztikrino viesos objekto erdves, kurios buvo lengvai prieinamos ne tik vaikams, bet ir suaugusiems bei mokyklos bendruomenei. Lietuvoje augant besimokanciuju skaiciui reikejo nauju, svietimui pritaikytu pastatu, todel 1921 m. buvo pradeti rengti vadinamieji tipiniai projektai (Valancius 2007). Taciau ir jiems buvo rengiami konkursai, kuriuose dalyvavo ne tik Lietuvoje, bet ir uzsienyje savo zinias giline architektai. Taigi kai kuriu mokyklu architektura pasizymejo racionaliomis formomis, grieztu funkciniu zonavimu. Anot A. Valanciaus (2007), individualus projektai buvo rengiami didziausiems Lietuvos miestams, taciau ir apskrityse pasitaikydavo profesionaliai parengtu individualiu projektu. Jie pasizymejo aiskiai isskirtomis mokymosi, administracijos ir saliu patalpomis, o mokyklos eksterjeras kurtas pagal modernios architekturos nuostatas (nors tai galejo buti paveikta ir politiniu sprendimu), todel buvo atsisakyta nereikalingu dekoro elementu. Daugelis tipiniu projektu nepasizymejo geru funkciniu sprendimu, taciau apie 1960 m. sie projektai imti keisti, tobulinti, diferencijuoti, naujai sprendziant srautu judejimo grafika ir sporto bei aktu sales perkeliant i atskira bloka. Atsiranda ir mokymo patalpu grupavimas pagal vaiku amziu.

Apibendrinant skyriu galima butu teigti, jog mokyklu projektavimas neisvengiamai yra paremtas reglamentu laikymosi ir individualiomis kurejo koncepcijomis, kurias jis gali stengtis pritaikyti prie formaliu projektavimo nuorodu. Nauju mokykliniu pastatu steigimas susijes ir su ivairiomis ugdymo koncepcijomis, kurias lemia nauji svietimo sistemos tikslai, bendruomenes intencijos ir kt. Projektavimo metu teikiamo pirmumo tam tikriems reikalavimams, nuostatoms ar poziuriams pobudis didzia dalimi priklauso nuo mokyklos pastatymo istorinio laikotarpio, jo kulturinio ar net ideologinio konteksto. Visgi bandant nustatyti prioritetu rinkini, kuris sudarytu salygas ir prielaidas sukurti tinkamiausia fizine mokymosi aplinka, reiketu isskirti tas sritis, kurios yra tiesiogiai orientuotos i vaika: tai ivairios ugdymo koncepcijos, socialiniai aspektai, higiena, fizinis ir psichologinis saugumas, architektura ir individualios empatija paremtos kurejo ambicijos. Sie prioritetai padeda suformuoti tokia mokymosi aplinka, kuri atitinka dabartini mokyklos tiksla--ugdytini vertinti kaip individualybe, kuriai reikia padeti atskleisti savo fizines ir psichines prigimties galias bei jas puoseleti ir ugdyti. Tokia uzduoti igyvendinti gali padeti mokyklos architektura, kuri paisydama kitu, tiesiogiai ja veikianciu nuostatu, reglamentu, technologiju, ekonominiu ir edukaciniu reikalavimu sukuria geriausia fizine ugdymo aplinka.

Fizine ugdymo aplinka kaip ivairiu funkciju derinys

Pripazistama, kad siuolaikine mokykla yra ivairiu funkciniu elementu derinys. Besimokanciajam mokykla turi suteikti galimybe naudotis kuo ivairesnemis erdvemis, kurios gali buti formalios ir neformalios, dideles ir mazos, viesos ir privacios, specializuotos ir universalios. Nemaziau svarbu tampa sias funkcines grupes logiskai susieti. Skirtingu paskirciu erdviu derinimo budas mokyklose identifikuojamas pastatu planuose, kurie pateikia supaprastinta, plokstumini vaizda, bet nenusako erdvines kokybes (erdves formos, aukscio, proporciju). Taigi mokyklos planai suteikia informacijos apie plokstumini zonavima ir teikia tam tikras nuorodas (bet ne faktus) i erdvine sandara. Ypatingai svarbi ir mokyklos erdviu konkreti paskirtis, nuo kurios priklauso tam tikros erdves kiekybiniai ir ypac kokybiniai parametrai. Taigi nagrinejant ugdymo aplinkos funkcinius elementus svarbu isskirti siuos dalykus:

- funkciniu grupiu sarasa;

- cirkuliacija arba mokyklos vartotoju apytaka;

- planu tipus;

- erdviu konfiguracija, apimancia formas, dydzius, proporcijas, ivairove ir pan.;

- specializuotas, ivairiafunkces erdves;

- integruotas erdves;

- projektavima is vidaus i isore ar atvirksciai.

Remiantis daugelio tyreju pastebejimais galima isskirti pagrindines mokyklos funkciniu zonu erdves: mokymo, administracijos, saliu ir bendrosios erdves. Atskirai mokymo patalpos yra grupuojamos i bendro mokymo ir specializuotas klases. Administracijos patalpos apima mokyklos vadovybes ir pagalbines patalpas. Saliu patalpos grupuojamos i sporto, aktu sales ir valgykla. Bendrosioms erdvems priklauso mokyklos cirkuliacines erdves, rubines, biblioteka, universalios, bendruomenines patalpos.

Klase islieka kaip esmine mokymo priemone ir elementas. Galvojant apie siuolaikine mokykla, svarbu, kad visos klases erdves turetu potencijos virsti daugiafunkcemis veiklos zonomis, kurios ypac reikalingos pradiniame ugdyme, kuris neretai vyksta klasese, skirtose bendrajam mokymui. Tokios lankscios, skirtingiems mokymo(si) budams tinkamos klases reikalingos humanitarinems disciplinoms, menams, technologijoms, sportui, dramai (Hille 2011). Dalykiniams kabinetams tai pat reikia skirtingu patalpu, skirtu kalboms, laboratorijoms, muzikai, chemijai, fizikai ir pan. Salia siu kabinetu reikalingos mokymo priemoniu saugojimo patalpos. Prie mokymo patalpu butinos administracijos patalpos, kurios taip pat turi tureti darbui ir poilsiui skirtas zonas, taip pat pagalbines patalpas mokyklos inventoriui laikyti. Mokyklose reikalingos maitinimo patalpos su virtuve, produktu sandeliavimo vieta. Mokyklai butina sporto ir aktu sale. Neretai salia ju projektuojami erdvus holai. Kiekviena mokykla turi iejima bei hola, taip pat recepcija, biblioteka, tualetus, rubines. Taigi be cia aptartu pagrindiniu erdviu grupiu negali egzistuoti nei viena moderni mokykla, bet tai nereiskia, kad toks skirtingu funkciju erdvinis darinys garantuos kokybiska ugdymo fizine aplinka.

Visas anksciau isvardytas funkcines erdves labai svarbu tinkamai susieti, todel cia reiketu aptarti ne tik tu erdviu, bet ir ju vartotoju cirkuliacija. Funkcinems mokyklos erdvems reikia nustatyti sasajas ir optimalius dydzius, paisant nuoseklumo, logiskai apgalvojant erdves vartotoju apytaka, t. y. ju veikimo, buvimo, judejimo pobudi, atliekant mokymo ir mokymosi veiksmus, taip pat uzklasiniu, tarppamokiniu laiku. Netinkamai suprojektuotos apytakines erdves gali sudaryti vaiku spustis, sunkinti susisiekima ar klaidinti. K. Nuikkinen (2008) teigia, jog svarbu, kaip naujai atvykes zmogus orientuojasi mokykloje, ar jam aiskus mokyklos zonavimas, ar jis klaidzioja ir nesugeba susivokti mokyklos aplinkoje. Tinkamai organizuotos erdves leidzia laikytis socialiai priimtinu normu, taip pat padeda suvokti mokyklos pastata kaip visuma. Tarpiniu erdviu sumanymas (kuris neapsiriboja tik koridoriais) atskleidzia objekto erdvine kokybe, galbut net mokyklos tapatuma ir atspindi demokratiskumo lygi (Dudek 2015).

Pastatu planai, kaip supaprastinta mokyklos plokstumine diagrama, padeda sistemiskai pateikti ideja pradiniame projektavimo etape. J. Barsauskas, A. Stapulionis (1974) ir M. Dudek (2015) pabrezia, jog ugdymo erdviu grupavimas pagal vaiku amziu turi buti esminis erdviu organizavimo principas.

M. Dudek (2015) isskiria tris bendrojo lavinimo mokykloms siulomus planu tipus:

- gatves planas, paremtas pagrindiniu linijiniu erdviniu turiu. Tai 3-4 aukstu pastatas, turintis pagrindine ir salutines gatves. Gatve bendruomenei suteikia asi ir tampa vidine rekreacine erdve, primenancia prekybini mola su kavinemis ir parduotuvemis. Sio mokyklos plano tipo asociacija su miesto erdvine, funkcine ir viesumo/privatumo gradacine struktura leidzia vystytis mokiniu socialumui, nes yra sukuriamos bendravimui ir mokymui skirtos didesnes ar mazesnes, viesos ar labiau privacios erdves. Svarbiausia, kad sis planinis tipas turi galimybe, pakitus poreikiams, vystytis ir keistis.

- miestelio tipo planas primena universitetini miesteli, kuriame yra atskirai isdelioti pastatai, o apytaka vyksta atvirame lauke arba jungianciame paviljone. Cia mokykla--kaip pusiau autonomisku pastatu junginys, kuriame dar gali buti atskiru funkciniu ar dalykiniu pastatu grupiu. Toks plano tipas sudaro salygas kiekvienam pastatui popamokiniu laiku atsiverti bendruomenei. Sis tipas dazniau naudojamas siltesnese klimato zonose, nes esant atskiriems pastatams, jaunesniems moksleiviams gali buti keblu keliauti is vieno pastato i kita, jeigu lauke yra salta. Taciau saltesnese klimato zonose daznai atskirai isdeliotus pastataus jungia pagrindinis turis, kuris nesukelia judejimo is vieno pastato i kita problemu net saltuoju metu laiku.

- sujungtu paviljonu tipas--tai gatves ir miestelio planu tipu hibridas. Siame pastate yra atskiri klasiu blokai, sujungti didelio aukscio centrines erdves. Sio tipo privalumai tokie, kad kiekvienas blokas gali atstovauti tam tikra padalini (sporto patalpos, dalykiniai kabinetai ir pan.).

Kalbant apie erdviu konfiguracija, neisvengiamai architektura siejama su mokymu. Siuolaikines mokyklos turi atspindeti besikeiciancia ugdymo sistema, kuri leidzia susieti besimokantiji individa ir ugdantiji individa, taip pat bendruomene. Erdves konfiguracija aktuali ir maziausiame mokymo fizines erdves elemente--klaseje (Miller 2008), kur vaikai turi galimybe susikurti ivairias erdves, tinkamas tiek grupiniam, tiek individualiam mokymuisi. Anot A. DeGregori (2007), klases isdestymas atskleidzia santykius tarp klases ir mokytojo, tarp individu, grupiu ir dalyko, kurio yra mokoma toje klaseje.

Kuriant inovatyvia erdve reiketu isskirti dvi kryptis: tai specializuotos ir integruotos erdves.

Specializuotomis erdvemis pradinese mokyklose laikomi mediju centrai, sporto sales, dailes ir muzikos kabinetai. Nors siuolaikiniu mokyklu siekis projektuoti kuo daugiau viesu erdviu, kurios butu ir multifunkcines, visgi islieka ir specialaus mokymo patalpos, reikalaujancios specifiniu salygu. Specializuotos mokymo erdves turi prisitaikyti prie skirtingu vaiku poreikiu. Dazniausiai jos esti tranzitinese zonose, skirtingose mokyklos vietose ir yra priskiriamos pusiau viesosioms erdvems, kurios yra prieinamos visiems pastato vartotojams. Kartu su specializuotomis erdvemis reikalingos ir ivairiafunkcines erdves. Tai grupiu susitikimu vietos, kurios gali butu lankscios ir gana ivairios konfiguracijos. Tokiose erdvese esantys baldai yra lengvai transformuojami tam tikru metu ir pagal reikiama paskirti. Anot K. Nuikkinen (2008) mokyklos, vykdancios praktinius uzsiemimus, turi tureti ne tik tam skirtas patalpas, bet ir sukurta ergonomiska darbo aplinka.

Kaip tenka pastebeti, integruotos erdves itin svarbios siuolaikinei pazangiai visuomenei. Tai gali buti susije su kompiuteriu klasemis. Siuolaikines technologijos, naudojamos mokykloje, suteikia galimybe besimokantiems pletoti pazintinius gabumus ir palengvinti mokymasi, suteikti jam patrauklumo (DeGregori 2007). Kompiuterinis mokymas gali vykti mazoms grupems ir netgi pertraukoms skirtose erdvese. Belaidis interneto rysys suteikia galimybe naudotis kompiuteriu bet kurioje mokyklos vietoje, todel siuolaikinese mokyklose kuriamos tokios erdves, kuriose vaikai galetu netrukdomi naudotis technologijomis.

Apzvelgtos erdviu konfiguracijos daro itaka ugdymo programu komponentams ir ju erdviniams santykiams. Svarbu islaikyti visu aptartu erdviu sasajas su visuma, konkreciu erdviu logiskai suvokiama ir vertinama struktura. Todel M. Dudek (2015) siulo i projekta ziureti dvejopai: is vidaus i isore ir is isores i vidu. Geriausia tai daryti is skirtingu vartotoju poziciju.

Projektuojant is vidaus i isore, bet kuriuo atveju atsizvelgiama i besimokanciuosius. Jau aptarta esmine erdvine mokymo priemone--klase, kuri neretai nesiskiria nuo bendru viesuju mokyklos erdviu. Daznos mokyklos pagrindine erdvine konfiguracija sudaro isplestas koridorius, kurio erdve kartu naudojama cirkuliacijai, pertraukinei veiklai ir net mokymuisi, atliekant klases paskirti. Kaip alternatyva kartais klases isdestomos vienoje kanalo puseje ir sudaromos galimybes klasems komunikuoti viena su kita, susisiekti su isore bei su viesa mokyklos erdve.

Projektavimas is isores i vidu reikalauja nuoseklumo ir gradacijos nuo viesos erdves per pusiau viesa link privacios erdves. Kadangi mokykla suvokiama kaip daugybes funkciniu erdviu derinys, siekiant geros orientacijos tam tikru tipu erdves turi aiskiai skirtis viena nuo kitos.

Dazniausiai salia pagrindinio, vienintelio vieso iejimo yra administracines patalpos. Tai vaikams suteikia saugumo, o tevams ir patiems mokytojams patogumo. Turint omeny, kad dabartines mokyklas popamokiniu metu naudoja ir bendruomene, mokyklos, kuriu viesos erdves, pavyzdziui, sporto, aktu sales, valgyklos, yra sutelktos vienoje grupeje arba atskiruose blokuose, yra ypac vertinamos, kadangi nesikerta mokiniu ir bendruomenes nariu keliai.

Nepaisant, ar projektuojama is vidaus i isore, ar is isores i vidu, visuomet akcentuojamas bendruju ir specifiniu erdviu santykis. Bendrosios erdves sujungia specifines funkcines erdves. Kuo mazesnis siu erdviu skaitinis santykis, tuo pastatas laikomas efektyvesniu bei ekonomiskesniu.

Apibendrinant galima teigti, jog mokyklos projektavimas reikalauja prisitaikyti ne tik prie besimokanciojo, bet ir prie mokytoju, tevu ir bendruomenes. Ypatingai svarbus yra bendruju ir specifiniu erdviu santykiai, kurie, tinkamai isspresti, suteikia pastatui didziausia efektyvuma ir kokybe. Anot M. Dudek (2015), visgi nera vieno bendro sprendimo ir nurodymo, projektuojant mokyklas, todel autorius nurodo tik bendriausius erdviu formavimo principus, pabrezdamas, jog reikia galvoti ne tik apie dabartine, bet ir apie ateities kartas. Mokykla, pasizyminti daugiafunkcemis erdvemis, turinti galimybe laikui begant pletotis ir keistis, atsizvelgiant i kintancius ugdymo tikslus ir uzdavinius, yra ypac vertinama.

Ugdymo fizines aplinkos architekturines kompozicines priemones

Siame skyriuje daugiau akcentuojamos architekturines priemones, kurios prisideda prie ugdymo idejos ir architekturos sasajos. Galima isskirti tokias kompozicines priemones:

- stilistine raiska, architekturine kompozicija ir elementus;

- medziagas;

- masteli;

- signaletika;

- architekturine semantika.

Kalbant apie stilistine architekturos raiska, reiketu pabrezti, jog ja labiausiai veike kulturine raida, meniniu ideju sklaida, ekonominiai, technologiniai veiksniai ir net ideologijos. Sovietiniu laikotarpiu buvo smerkiamas pompastiskumas ir dekoratyvumas, del to architektura buvo racionalizuojama, tipizuojama, industrializuojama, formuojama pigiausiomis ir paprasciausiomis priemonemis. Kaip teigia A. Maciulis (2015), premijos tuo laikotarpiu buvo skiriamos ne uz auksta architekturini lygi, o uz atitikima politinems nuostatoms. To meto modernioji architektura taip pat pasizymejo saikingumu, funkcionalumu ir paprastumu. Israiskingumo buvo siekiama geromis proporcijomis ir langu ritmu (Barsauskas, Stapulionis 1974). XX a. septintajame desimtmetyje visiskai atsisakyta estetiniu tikslu, todel architektura tapo isskirtinai funkcionalistine, galbut net praktine. Remiantis tuometinemis ugdymo nuostatomis, didziulis privalumas buvo funkcinis mokyklos zonavimas, atskiriant klasiu, administracijos ir saliu patalpas. Siuo metu suprojektuotos mokyklos nepasizymejo menine verte (Maciulis 2015). Taciau ir tarp neisskirtiniu pastatu galima aptikti mokyklu, kurios pasizymejo to meto pasaulio architekturoje vyravusiais principais: paprastomis geometrinemis formomis, glaudziais konstrukciju ir architekturines estetikos rysiais (Maciulis 2015).

Tiek konstrukciju, tiek medziagu pasirinkima mokyklose dazniausiai lemdavo ekonomiskumo ir saugumo reikalavimu tenkinimas, t. y. praktinis poziuris. Mokyklose naudotos surenkamo gelzbetonio kontrukcijos ir plytu muras (Hille 2011), o modernejant mokyklu architekturai imtas kur kas dazniau naudoti stiklas. Mokyklu sienos dazniausiai buna tinkuotos ir dazytos, kartais, ypac koridoriuose, del praktiniu priezasciu iki puses sienos buna apkaltos naturalaus medzio lentomis. Koridoriuose del tu paciu praktiniu priezasciu daznai naudojamas teksturinis tinkas. Grindims parenkamos parketlentes ir akmens mases plyteles, gali buti naudojamas linoleumas. Naujose arba atnaujintose mokyklose, ypatingai triuksmingose vietose (koridoriuose, sporto salese), naudojamos garsa sugeriancios medziagos. Spalvos mokyklose varijuoja nuo saltu iki siltu atspalviu. Kai kuriu mokyklu kiekviena klase yra dazoma skirtingomis spalvomis, o kitos atvirksciai--stengiasi islaikyti spalvini vientisuma. Neretai skirtingo amziaus vaiku zonos yra dazomos skirtingomis spalvomis, taip vaikams lengviau susiorientuoti ugdymo istaigose. Kaip akcentas sviesia, ramia spalva nudazytame koridoriuje naudojamos ryskesnes spalvos durys arba suoliukai.

Neretai pati mokyklos architektura savo masteliu pabrezdavo simbolini objekto svarbuma, kaip pasididziavimo ir valdzios zenkla (Hille 2011). Sovietu ideologijos galia demonstravo projektuojamos dideles, stambaus mastelio mokyklos, o eksterjero israiskos paprastumas, mokyklos funkcionalumas nurode objekto praktiskuma. Visai tai leme politine situacija butent Lietuvoje. Taciau nereiketu pamirsti ir modernizmo itakos, kurios bruozai sutapo su Sovietu Sajungos architekturinemis tendencijomis (Maciulis 2015). Mokyklos fasadai islaikydavo tam tikra architekturine israiska, kuri pasizymedavo anemiskumu, totaliu vientisumu. A. E. Benito (2003) teigia, jog netgi mokyklos geometrines formos gali buti siejamos su architekturine semantika. Sfera, kubas ar cilindras esa nera tik neutrali geometrija, tokiomis formomis gali buti perduodama tam tikra informacija. Simetrija gali atskleisti tam tikra mokymo samprata, sales, anot A. E. Benito (2003), reiskia komunikacija, visos mikro erdves taip pat gali buti vertinamos kaip architekturos, pedagogikos ir kulturos siejimo pozymiai. Siekiant mokyklos, kaip erdvinio darinio vientisumo ir ypac orientavimosi aiskumo, naudojama signaletika, t.y. zenklai, nurodantys, nukreipiantys simboliai ar vaizdiniai, grafiniai--spalviniai zenklai, pvz., skirtingo amziaus vaiku zonos zymimos skirtingomis spalvomis, duru spalvos taip pat gali zymeti tam tikru dalyku kabinetus ir pan.

Apibendrinant skyriu galima teigti, jog architekturines kompozicines priemones yra labai paslankios norint isreiksti tam tikras laikmecio ideologines, kulturines, menines, technologines ar ugdymo nuostatas ir tendencijas. Kaip galima pastebeti, ne visuomet sios priemones pasitelkiamos mokyklos ivaizdziui, jos tapatumui vertinti (pvz., eksterjerine raiska per formas, konstrukcijas, medziagas ir pan.). Pasitelkus geometrines formas, zenklus, nuorodas, galima padeti susiorientuoti mokyklos aplinkoje. Kai kurios is siu priemoniu, pvz., medziagos, spalvos yra naudojamos seniems, ugdymui pritaikytiems pastatams atnaujinti.

Isvados

Isanalizavus studijas, kuriose tyrejai sieja edukacine architektura ir ugdymo nuostatas, galima pastebeti, kad jie analizuoja daug ir gana skirtingu aspektu. Tiriama ikiprojektine stadija, smulkiau analizuojama, kiek grieztai laikomasi formaliu reglamentavimu, ar akcentuojama ugdymo koncepcija, ar analizuojamas architekto profesionalumas ir kurybiskumas. Taip pat kruopsciau identifikuojamos nuostatos, darancios ar galincios daryti itaka ugdymo fizines erdves kokybei, isdestant jas pagal prioritetus. Daugelis tyreju skyre demesio mokyklu daugiafunkciskumui, kaip vienam esmingiausiu sio tipologinio objekto bruozu, ir analizavo architekturines priemones.

Galima teigti, jog ugdymo nuostatas atitinkanti architekturine kokybe priklauso nuo daugybes faktoriu. Isskirtinai tik reglamentu laikymasis lemia racionalios, is anksto tiksliai numatytos aplinkos sukurima. Projektavimas remiantis ugdymo koncepcijomis yra palankus tinkamai vaiko mokymosi aplinkai sukurti, kadangi besikeiciantys svietimo tikslai ir juos pasiekti padedantys uzdaviniai yra tiesiogiai nukreipti i vaika. Nera abejoniu, kad architekto kurejo individualios refleksijos remiasi empatija pastato vartotojams. Architekto profesionalumas, kurybiskumas ir inovatyvumas--labai svari prielaida aukstos architekturines kokybes ugdymo erdvei. Taigi dar pries sukuriant mokyklos projekta, yra uzkoduojama ugdymo fizines aplinkos kokybe ir raiska, kuri akivaizdziai ar asociatyviai atspindi istaigos pobudi, nuostatas, tapatuma.

Kalbant apie mokykla kaip apie daugybes funkciju derini, butina isskirti pagrindines mokyklos funkcines grupes, ju tarpusavio saveika, logiska ir teisinga siu zonu isdestyma ir grupavima mokykloje. Svarbu ir tinkama mokyklos vartotoju cirkuliacija pastate: turi buti uztikrintas lengvas susisiekimas, patogiai isdestytos viesosios ir privaciosios erdves. Nuo mokyklos plano tipo priklauso, kiek mokykla yra ekonomiska, kiek edukaciniu, fiziniu ir psichiniu aspektu yra patogi vartotojams. Ypac svarbus yra ivairiafunkciniu, specializuotu ir integruotu erdviu buvimas mokykloje, ju konfiguracijos, formos, proporcijos, skirtybes nuo kitu erdviu. Ar mokykla bus sekminga, ar ne, priklauso nuo to, kaip kurybiskai, inovatyviai bus suderintos ivairios paskirties erdves, atitinkancios numatyta ugdymo struktura ir metodikas.

Architekturines kompozicines priemones akivaizdziai prisideda prie fizines ugdymo aplinkos kurimo ir jos israiskingumo bei itaigumo. Architekturos stilistika, formos, medziagos, proporcijos, masteliskumas, kompozicinis pobudis gali suformuoti tam tikra ivaizdi, bylojanti mokyklos tapatuma. Architekturinemis priemonemis galima sustiprinti mokyklos erdves vientisuma, padeti identifikuoti jos struktura, sudaryti salygas gerai orientacijai, suformuoti harmoningas, meniskai artikuliuotas erdves. Sios priemones padeda sukurti tam tikra architekturines stilistikos raiska, salygojama medziagu pasirinkimo, mastelio. Pastarasis kaip ir mokykloje naudojami zenklai, nuorodos ugdymo aplinkoje gali atskleisti tam tikras uzuominas apie istorini laikotarpi, meninius judejimus, orientacija, svarbus ir siu zenklu santykis su paciu objektu.

Kaip esminis tradicines ir siuolaikines mokyklos skirtumas gali buti ivardytas didesnis viesu erdviu skaicius dabartinese mokyklose. Tokios erdves, kaip jau buvo mineta, skatina socialinius santykius, kurie svietime laikomi vienais svarbiausiu siuolaikinio ugdymo uzdaviniu. Dar vienas skirtumas--tai erdviu daugiafunkciskumas, kai erdve gali tureti ne viena paskirti. Tai ne tik skatina vaiku kurybiskuma, bet ir atskleidzia mokyklos erdviu prisitaikymo, paslankumo galimybes, kurios ypac vertinamos nudienos mokyklu gyvenime.

Taigi galima butu kelti hipoteze, kad harmoninga, ugdymo nuostatas atitinkanti fizine erdve gali atsirasti, kai mokykla, kaip sudetinga daugiafunkci darini, projektuoja empatiskas, kurybingas architektas, kuris, ivertines formalius reglamentus, didziausia demesi sutelkia i ugdymo nuostatas.

http://dx.doi.org/10.3846/mla.2016.873

Literatura

Baker, L. 2012. History of school design and its indoor enviromental standarts, 1900 to today. National Institute of Building. [interaktyvus], [ziureta 2015 m. sausio 3 d.]. Prieiga per interneta: http://www.ncef.org/pubs/greenschoolshistory.pdf

Barsauskas, J.; Stapulionis, A. 1974. Mokykliniu pastatu funkcinio-erdvinio sprendimo raida Lietuvoje. Lietuvos TSR architekturos klausimai. Vilnius: Mintis, 287-313.

Benito, A. E. 2003. The school in the city: school architecture as discourse and as text, Paedagogica Historica 39(1/2). http://dx.doi.org/10.1080/00309230307462

Bruzgeleviciene, R. 2008. Ugdymo paradigmu kaitos permanentiskumo problema: teorija--praktine veikla--mokytoju rengimas. [interaktyvus], [ziureta 2015 m. sausio 3 d.]. Prieiga per interneta: http://vddb.library.lt/fedora/get/LTeLABa -0001:J.04~2008~ISSN_1822-119X.N_10_1.PG_74-90/DS.002.0.01.ARTIC

DeGregori, A. 2007. Learning enviroments: redefining the discourse on school architecture [interaktyvus], [ziureta 2016 m. sausio 17 d.]. Prieiga per interneta: http://archives.njit.edu/ vol01/etd/2000s/2007/njit-etd2007-034/njit-etd2007-034.pdf

Dovey, K.; Fisher, K. 2014. Designing for adaptation: the school as socio-spatial assemblage, The Journal of Architecture 19(1): 43-63. http://dx.doi.org/10.1080/13602365.2014.882376

Dudek, M. 2002. Architecture of schools: the new learning enviroments. Oxford: Architectural Press.

Dudek, M. 2015. Schools and kindergartens--a design manual. Birkhauser Verlag AG.

Faiferri, M. 2012. The school as a metaphor for the world [interaktyvus], [ziureta 2016 m. sausio 4 d.]. Prieiga per interneta: http://www.domusweb.it/en/architecture/2012/09/21/the-school-as-a-metaphor-for-the-world.html

Gislason, N. 2009. Building paradigms: major transformations in school architecture (1798-2009), The Alberta Journal of Educational Research 55(2): 230-248.

Hille, R. T. 2011. A century of design for education. Wiley (C30197).

Leonard, R. 2011. Planing for schools [interaktyvus], [ziureta 2016 m. vasario 19 d.]. Prieiga per interneta: www.planning. org.au

Maciulis, A. 2015. Pasaulines architekturos menines raiskos kryptys Lietuvoje (1960-1990) [interaktyvus], [ziureta 2016 m. sausio 17 d.]. Prieiga per interneta: http://archiforma. lt/?p=532

Mahnke, F. H. 2013. Color in architecture--more than just decoration [interaktyvus], [ziureta 2016 m. sausio 17 d.]. Prieiga per interneta: http://archinect.com/features/article/53292622/ color-in-architecture-more-than-just-decoration

Mikuckyte, A. 2015. Viesosios erdves ir ipaminklinta atmintis [interaktyvus], [ziureta 2016 m. sausio 15 d.]. Prieiga per interneta: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-09-14-viesosios-erdves-ir -ipaminklinta-atmintis/135035

Miller, H. 2008. Rethinking the classroom [interaktyvus], [ziureta 2016 m. sausio 17 d.] Prieiga per interneta: http://www.hermanmiller.com /research/solution-essays/rethinking-the-classroom.html

Nelson, B. 2010. School design through the decades [interaktyvus], [ziureta 2016 m. sausio 15 d.]. Prieiga per interneta: http://mosaicscience.com/extra/school-design-through-decades

Nuikkinen, K. 2008. Vision of the Helsinki City school building program. Healthy and safe school building [interaktyvus], [ziureta 2016 m. sausio 4 d.]. Prieiga per interneta: http:// www.aia.org/aiaucmp/groups/ek_public/documents/pdf/ aiap072811.pdf

Rohmer, M. 2011. Alice in Wonderland [interaktyvus], [ziureta 2016 m. vasario 19 d.]. Prieiga per interneta: http://www. karinazarzar.com/Poster_Rohmer_Group%203%20verbeterd. pdf.pdf

Sataviciute, L. 2009. Patriotiskumo zenklai XX a. pirmosios puses kasdienybes kulturoje, Menotyra 16(3-4): 117-129.

Tailor, A. 2000. Programming and design of schools within the context of community [interaktyvus], [ziureta 2016 sausio 17 d.]. Prieiga per interneta: http://www.designshare.com/ Research/Taylor/Taylor_Programming_1.htm

Tautine mokykla. 1989. Lietuvos vidurines bendrojo lavinimo mokyklos koncepcija. Vilnius: Zinija [interaktyvus], [ziureta 2015 m. birzelio 17 d.]. Prieiga per interneta: http://www. smm.lt/uploads/documents/Veikla_strategija/svietimo_reformos _pradzia/tautine_mokykla.pdf

Trace Architecture Office. Xiaoquan elementary school [interaktyvus], [ziureta 2016 m. vasario 19 d.]. Prieiga per interneta: http://www.archdaily.com/205454/xiaoquan-elementary-school-tao

Upitis, R. 2004. School architecture and complexity, International Journal of Complexity and Education 1(1): 19-38. [interaktyvus], [ziureta 2016 m. sausio 4 d.]. Prieiga per interneta: https://ejournals.library.ualberta.ca/index.php/complicity/ article/viewArticle/8713

Valancius, A. 2007. Kas ir kaip projektavo mokyklas Zemaitijoje XX a. pirmojoje puseje, Zemaitijos zeme 3: 13-15 [interaktyvus], [ziureta 2016 m. sausio 4 d.]. Prieiga per interneta: http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/2007_03/ ZZ_2007_3_13_15.pdf

Grete BRUKSTUTE

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius, Lietuva

El. pastas: grete.brukstute@gmail.com

Caption: Fig. 1. Dandenong High School, Australia

1 pav. Dandenong vidurine mokykla, Australija

Caption: Fig. 2. Community School The Matrix, Netherlands

2 pav. Bendruomenine mokykla "Matrica", Nyderlandai

Caption: Fig. 3. Xiaoquan Elementary School, China

3 pav. Xiaoquan pradine mokykla, Kinija

----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2016 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2016 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Brukstute, Grete
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4E
Date:Feb 1, 2016
Words:6142
Previous Article:Idea of collective gardening and its materialisation in Lithuania/ Kolektyvinio sodo ideja ir jos materializacija lietuvoje.
Next Article:Historical, social and aesthetical discourse in the architecture of vilnius fountains/ Istorinis, socialinis ir estetinis diskursas vilniaus fontanu...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |