Printer Friendly

Research into the influence of turbocharger system leakage on the parameters of the external work of 1.9 TDI diesel engine/Turbokompresorines oro priputimo sistemos nesandarumo itakos 1.9 TDI dyzelinio variklio isoriniams darbo parametrams tyrimai.

Ivadas

Eksploatuojant transporto sektoriaus vienetus vienas is pasitaikanciu gedimu yra turbokompesorines oro priputimo sistemos nesandarumas. Sis gedimas del ilgalaikio daliu susidevejimo aktualus senesnes gamybos transporto priemonems, kurios budingos Lietuvoje eksploatuojamiems transporto parkams. Remiantis ivairiais saltiniais, Lietuvoje 2012 m. transporto sektoriaus vieneto vidutinis amzius sieke 15 m. Sio gedimo analizes rezultatai del placiai naudojamo turbokompresorinio priputimo itin aktualus eksploatuojant dyzelinius variklius, tai ir padare reiksminga itaka pasirenkant tyrimo objekta.

Buvo atlikti analogiski darbo ciklo ir energetiniu parametru tyrimai (Hountalas 2000; Barelli et al. 2013), kuriuose uzfiksuotas darbo parametru pablogejimo faktorius esant pripuciamo oro slegio kritimui. Siame tyrime, kuriame buvo panaudotas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inzinerijos fakulteto ir Klaipedos universiteto Jureivystes instituto moksliniu tyrimu inventorius, pateikti priputimo slegio praradimo itakos dyzelinio variklio darbo parametrams analizes rezultatai. Imituojamo nesandarumo specifika artima praktikoje pasitaikantiems gedimams, o gauti rezultatai sudaro pagrinda variklio efektiniams rodikliams ivertinti realiomis eksploatacijos salygomis.

Tyrimu metodika

Tyrimu objektas-1992 m. gamybos Audi dyzelinis 1.9 TDI keturiu cilindru 1Z tipo variklis. Variklis yra su vieno turio degimo kamera (tiesioginis ipurskimas), esancia stumoklyje, turi turbokompresorine oro priputimo sistema, ismetamuju duju (ID) recirkuliacijos sistema (EGR) ir elektronine valdymo sistema (EVS). Variklio pagrindiniai techniniai duomenys pateikti 1 lenteleje.

Bandymai atlikti panaudojant iprasta mineralini dyzelina su 5 % RRME priedu, atitinkanti standarto LST EN 590:2009+A1 reikalavimus (LST EN 590:2009+A1). Pagrindines fizikines dyzelino savybes pateiktos 2 lenteleje.

Tyrimai atlikti automatizuotame motoriniame stende K[??]-5543 su svarstykliniu dinamometru vidaus degimo variklio sukuriamam sukimo momentui nustatyti.

Motoriniame stende kaip variklio stabdis naudojamas elektrinis asinchroninis variklis su faziniurotoriumi, skystiniu reostatu ir dinamometru. Stendas yra universalus: variklio sukiu dazniui esant 600-1400 [min.sup.-1] diapazone stendas veikia kaip elektros variklis, o sukiu dazniui esant 1600-3000 [min.sup.-1] diapazone-kaip stabdis veikia elektros generatoriaus rezimu.

Maksimalus stendo matuojamas sukimo momentas-440 Nm, apkrovos galia-125 kW. Sukimo momento matavimo paklaida sudaro 0,8 % nuo ismatuoto apkrovos momento reiksmes.

Variklio ID kenksmingu komponentu analizei buvo panaudoti ID analizatoriai MAHA MET 6.3 ir AVL DiCom 4000, prietaisu kenksmingu komponentu ID matavimo diapazonas ir tikslumas pateikti atitinkamai 3 ir 4 lentelese.

Degalu sanaudos buvo matuojamos elektroninemis SK-5000 svarstyklemis, kuriu maksimali sverimo riba-5000 g, padalos verte-1 g. Valandinio degalu suvartojimo matavimo tikslumas siekia 0,5 %. I cilindrus pripuciamo oro slegis buvo fiksuojamas slegio matuokliu Delta OHM HD 23040.0, kurio tiklumas siekia [+ or -] 0,0003 MPa.

ID ir pripuciamo oro temperatura buvo matuojama termoporomis TP-02A, kurios turi tiesiogini rysi su duomenis registruojanciu matavimo moduliu Datalogger DL 2000. Matavimo diapazonas 0-650 [degrees]C.

Priputimo linijos nesandarumas imituojamas 3,1 mm skersmens anga suspausto oro (po kompresoriaus) vamzdyne. Kituose sio tyrimo punktuose imituojamas priputimo linijos nesandarumo atvejis ivardijamas kaip "gedimas" ir lyginami isoriniai (energetiniai-ekonominiai ir ekologiniai) variklio darbo parametrai su iprastinemis eksploatacijos salygomis.

Variklio apkrovos diapazonas dibant n = 2000 [min.sup.-1] rezimu sieke nuo tusciosios eigos iki 0,663 MPa vidutinio efektinio slegio reiksmes. Matuojami 6 apkrovos taskai nuo tusciosios eigos iki 100 Nm 20 Nm zingsniu.

Tyrimu rezultatai ir analize

Atliekant eksperimentinius matavimus buvo pastebeta, kad abiem atvejais (gedimo ir iprastos eksploatacijos) siekiant uztikrinti tas pacias variklio apkrovos rezimo salygas, variklio priputimo sistema, esant santykinai nedidelio skerspjuvio nesandarumui priputimo linijoje, neuztikrina i varikli tiekiamo oro slegio parametru.

Vertinant manometrinio priputimo linijos slegio duomenis, esant tusciajai variklio eigai, pastebimas ryskus slegio rodikliu skirtumas, kuris gedimo atveju praktiskai lygus atmosferiniam slegiui ir siekia apie 0,01 bar, o esant iprastinems eksploatacijos salygoms-0,2 bar (zr. 1 pav.). Apkraunant varikli ([P.sub.me] = 0,133-0,663 MPa) pastebimas manometrinio slegio kritimas 20-40 % diapazone.

Vertinant bendra (iskaitant atmosferini slegi) priputimo slegi, esant tusciajai eigai, nesutapimas siekia apie 15 %, likusiame apkrovos diapazone-6,7-7,8 %.

Priputimo slegio rezultatus pagrindzia adekvatus pripuciamo oro temperaturos pokycio duomenys, kuriu nesutapimas gedimo ir iprastos eksploatacijos atvejais, apkrovus varikli, svyruoja 9,0-24,0 % diapazone. Dirbant tusciaja eiga pripuciamo oro temperaturos kritimas siekia apie 30 % (zr. 3 pav.).

Esant nesandarumui priputimo linijoje uztikrinamas mazesnis oro kiekis, tiekiamas i cilindrus. Savaime suprantama, kad didejant priputimo slegiui dideja slegio ir oro kiekio praradimas pro nesandarumo anga. Si teigini adekvaciai iliustruoja tyrimu metu gautu oro pertekliaus koeficiento ir deguonies ([O.sub.2]) koncentraciju ID duomenu priklausomybes nuo variklio apkrovos (zr. 2 pav.).

Gedimo atveju oro pertekliaus koeficientas visame tiriamajame apkrovos diapazone islaiko stabilu 0,25 - 0,40 vnt. pokycio charakteri, o santykinis pokytis siekia 7,7-26,0 %. [O.sub.2] koncentracijos ID pokytis dideja didejant variklio apkrovai ir pasiekus tiriamojo apkrovos diapazono maksimalios apkrovos taska sumazejimas siekia apie 60 % lyginant su iprastomis eksploatacijos salygomis (zr. 2 pav.).

Ryskesnis ID temperaturos pokytis vyksta, variklio apkrovai pasiekus 0,4 MPa, pasiekus aukstesnius apkrovos taskus, gedimo atveju ID temperaturos padidejimas svyruoja 12-20 % diapazone (zr. 3 pav.). Siuo atveju ID temperaturos pokyti lemia perteklinis oras, kurio praradimas lemia didesne degalu, dalyvaujanciu degimo procese, dali darbiniame misinyje.

Analizuojant dumingumo duomenis, taip pat matoma neigiama nesandarumo faktoriaus itaka. Dumingumo rodiklio priklausomybes nuo variklio apkrovos charakteris budingas varikliams, turintiems elektronine valdymo sistema, kurios vienas is pagrindiniu reguliuojamu parametru yra oro pertekliaus koeficientas [lambda] (Tan et al. 2007). Siame variklyje, kaip istirta kitu tyreju (Lebedevas et al. 2012), oro pertekliaus koeficiento reguliavimas prasideda pasiekus ~0,4-0,5 MPa vidutinio efektinio slegio ([P.sub.me)] reiksme. Tai pagrindzia priklausomybes, pateiktos 4, 5 ir 6 pav., is kuriu matoma, kad pasiekus minetaja [P.sub.me] reiksme, augancia tendencija turincios rodikliu (dumingumo SM, kietuju daleliu PM ir angliavandeniliu CH emisijos) kreives, prasidejus [lambda] reguliavimui, stabilizuojasi ir del didesnio oksidatoriaus kiekio nevisisko degimo produktu koncentracija igauna mazejancia tendencija.

Visame tiriamajame apkrovos diapazone angliavandeniliu CH emisijos rodikliu pablogejimo faktorius, lyginant su iprasta eksploatacija, islieka stabilus ir siekia 2-2,5 karto. Pavaizduota CH emsijos pokycio tendecija, kuri budinga iprastiems tiesioginio ipurskimo (DI) dyzeliniams varikiams, mazai priklauso nuo [lambda] pokycio (Mollenhauer, Tschoeke 2010; Merker et al. 2006), taciau gedimo atveju nera uztikrinamas reikiamas oksidatoriaus kiekis, todel bendras nevisisko degimo produkto HC kiekis ID yra didesnis.

Azoto oksidu N[O.sub.x] susidarymas tiesiogiai priklauso nuo temperaturos variklio cilindre ir oro kiekio. Objektyvaus darbo proceso temperaturinio rodiklio-ID temperaturos (zr. 3 pav.) bei azoto oksidu emisijos (zr. 6 pav.) analize rodo, jog perteklinis oras yra pagrindinis lemiantis faktorius N[O.sub.x] susidarymo cheminiame mechanizme, kuris yra placiai istirtas ir aprasytas kitu moksliniku (Merker et al. 2006; Saravanan et al. 2012; Hoekman, Robbins 2012).

Kaip ir buvo tikimasi pries atliekant stendinius tyrimus, kad, esant imituojamam gedimui, kuris padare itaka variklio aprupinimui oru, bus stebimas N[O.sub.x] emisijos sumazejimas. Visame apkrovos diapazone N[O.sub.x] emisijos sumazejimas vidutiniskai sieke ~24 %.

SM, PM emisiju rodikliu pokycio analize leidzia daryti prielaida, kad, esant nesandariai oro priputimo linijai, EVS neuztikrina reikiamo perteklinio oro kiekio, lyginant su iprasta eksploatacija, ir neefektyviai mazina minetuju kenksmingu komponentu emisija ID.

Ryskiausias pokytis uzfiksuotas registruojant anglies monoksido CO emisija (zr. 7 pav.). Gedimo atveju [P.sub.me] pasiekus 0,25 MPa reiksme, CO koncentracija ima sparciai augti ir maksimalios tiriamosios apkrovos taske ([P.sub.me] = 0,663 MPa) CO koncetracija ID siekia 0,92 %, o zemais emisijos rodikliais pasizyminciomis (Yilmaz, Morton 2011) iprastomis eksploatacijos salygomis siekia 0,02-0,03 %.

Netoksisko, bet darancio itaka siltnamio duju kiekio padidejimui junginio, anglies dioksido C[O.sub.2] emisija paprastai priklauso tik nuo anglies elemento kiekio degalu sudetyje (Merker et al. 2006; Mollenhauer, Tschoeke 2010). Sia gedimo metu 11-30 % isaugusia C[O.sub.2] emisija (zr. 7 pav.) galima paaiskinti specifinio degalu sunaudojimo [b.sub.e] rodiklio pablogejimu, kuris dirbant vidutiniu ir aukstu tiriamojo diapazono apkrovu rezimais siekia 11-14 % (zr. 8 pav.) kaip ir NVK [[eta].sub.e], kuris siuo atveju priklauso tik nuo [b.sub.e].

Isvados

Atlikti palyginamieji variklio parametru tyrimai leidzia daryti isvada, kad, esant oro priputimo linijos nesandarumui ([P.sub.k] kritimas dirbant tusciaja eiga siekia 15 %, likusiame apkrovos diapzone-6,7-7,8 %), praktiskai visi tiriamieji variklio eksploatacijos rodikliai pasizymi prastesnemis charakteristikomis, isskyrus N[O.sub.x] koncentracija, kuri, kaip ir buvo tikimasi, pasizymejo geresniais rodikliais. N[O.sub.x] koncentracija, palyginti su iprastos eksploatacijos salygomis, vidutiniskai sumazejo 24 % visame variklio apkrovos diapazone.

Siekiant variklyje uztikrinti tuos pacius vidutinio efektinio slegio rodiklius, esant nesandarumui oro priputimo linijoje, buvo uzfiksuoti siu variklio eksploatacijos rodikliu pablogejimo pokyciai:

--[lambda] visame tiriamajame apkrovos diapazone islaiko stabilu 0,25-0,40 vnt. pokycio charakteri, o santykinis pokytis siekia 7,7-26,0 %;

--[O.sub.2] koncentracijos ID pokytis auga didejant variklio apkrovai ir pasiekus tiriamojo apkrovos diapazono maksimalios apkrovos taska sumazejimas siekia ~60 %;

--SM emisijos pokytis siekia nuo 1,3 dirbant zemu apkrovu iki 3,1 karto dirbant aukstu tiriamojo diapazono apkrovu rezimais;

--PM emisijos pokytis, apkraunant varikli, isauga visame apkrovos diapazone ir siekia nuo 2 iki 3 kartu dirbant aukstesnes apkrovos rezimais ir nuo 4,5 iki 6 kartu esant mazesnems apkrovoms;

--CH emisijos rodikliu pablogejimo faktorius islieka stabilus ir visame apkrovos diapazone siekia 2-2,5 karto;

--tiriamojo diapazono maksimalios apkrovos taske (Pme = 0,663 MPa) CO koncentracija siekia 0,92 %, o iprastomis salygomis siekia 0,02-0,03 %;

--del isaugusiu degalu sanaudu C[O.sub.2] emisija isaugo 11-30 % visame apkrovos diapazone;

--ekonominiu-energetiniu variklio rodikliu [b.sub.e] ir [[eta].sub.e] pablogejimas dirbant vidutiniu ir aukstu tiriamojo diapazono apkrovu rezimais siekia 11-14 %.

Analizuojant nevisisko degimo produktu emisijos duomenis pastebeta, kad, esant nesandariai oro priputimo linijai, EVS neivertina gedimo ir neuztikrina pakankamo perteklinio oro kiekio, kuris, lyginant su iprasta eksploatacija, neefektyviai mazina kenksmingu komponentu koncentracija ID.

Caption: Fig. 1. Change in the charge-air system under usual exploitation conditions and leakage

Caption: 1 pav. Slegio pokytis priputimo linijoje esant iprastoms variklio eksploatacijos salygoms ir gedimo atveju

Caption: Fig. 2. Change in [O.sub.2] concentration in EG and the excess air ratio under usual exploitation conditions and leakage

Caption: 2 pav. Deguonies [O.sub.2] koncentracijos ID ir oro pertekliaus koeficiento pokytis esant iprastoms variklio eksploatacijos salygoms ir gedimo atveju

Caption: Fig. 3. Change in EG and charge air temperature under usual exploitation conditions and leakage

Caption: 3 pav. ID ir pripuciamo oro temperaturos pokytis esant iprastoms variklio eksploatacijos salygoms ir gedimo atveju

Caption: Fig. 4. Change in smokiness (SM) under usual exploitation conditions and leakage

Caption: 4 pav. Dumingumo SM pokytis esant iprastoms variklio eksploatacijos salygoms ir gedimo atveju

Caption: Fig. 5. Change in the emission of particle matters (PM) under usual exploitation conditions and leakage

Caption: 5 pav. Kietuju daleliu PM pokytis esant iprastoms variklio eksploatacijos salygoms ir gedimo atveju

Caption: Fig. 6. Change in nitrogen oxides (N[O.sub.x]) and hydrocarbon (HC) emission under usual exploitation conditions and leakage

Caption: 6 pav. Azoto oksidu N[O.sub.x] ir angliavandeniliu HC emisijos pokytis esant iprastoms variklio eksploatacijos salygoms ir gedimo atveju

Caption: Fig. 7. Change in carbon monoxide (CO) and carbon dioxide (C[O.sub.2]) emissions under usual exploitation conditions and leakage

Caption: 7 pav. Anglies monoksido CO ir anglies dioksido emisijos C[O.sub.2] pokytis esant iprastoms variklio eksploatacijos salygoms ir gedimo atveju

Caption: Fig. 8. Change in specific fuel consumption be and thermal efficiency [[eta].sub.e] under usual exploitation conditions and leakage

Caption: 8 pav. Specifinio degalu sunaudojimo be ir terminio naudingumo koeficiento [[eta].sub.e] pokytis esant iprastoms variklio eksploatacijos salygoms ir gedimo atveju

doi: 10.3846/mla.2013.86

Literatura

Barelli, L.; Bidini, G.; Bonucci, F. 2013. Diagnosis of a turbo-charging system of 1 MW internal combustion engine, Energy Conversion and Management 68: 28-39. http://dx.doi.org/10.1016/j.enconman.2012.12.013

Hoekman, S. K.; Robbins, C. 2012. Review of the effects of biodiesel on N[O.sub.x] emissions, Fuel Processing Technology 96: 237-249. http://dx.doi.org/10.1016/j.fuproc.2011.12.036

Hountalas, D. T. 2000. Prediction of marine diesel engine performance under fault conditions, Applied Thermal Engineering 20: 1753-1783. http://dx.doi.org/10.1016/S1359-4311(00)00006-5

Yilmaz, N.; Morton, B. 2011. Effects of preheating vegetable oils on performance and emission characteristics of two diesel engines, Biomass and Bioenergy 35: 2028-2033. http://dx.doi.org/10.1016/j.biombioe.2011.01.052

Lebedevas, S.; Pukalskas, S.; Zaglinskis, J.; Matijosius, J. 2012. Comparative investigations into energetic and ecological parameters of camelina-based biofuel used in the 1Z diesel engine, Transport 27 (2): 171-177. http://dx.doi.org/10.3846/16484142.2012.694078

LST EN 590:2009+A1 Automobiliniai degalai. Dyzelinas. Reikalavimai ir tyrimo metodai. 2010. Vilnius.

Merker, G. P.; Schwarz, C.; Stiesch, G.; Otto, F. 2006. Simulating Combustion. New York: Springer-Verlag Berlin Heidelberg. ISBN10 3-540-25161-8.

Mollenhauer, K.; Tschoeke, H. 2010. Handbook of Diesel Engines. New York: Springer-Verlag Berlin Heidelberg. ISBN 978-3-540-89082-6 http://dx.doi.org/10.1007/978-3-540-89083-6

Saravanan, S.; Nagarajan, G.; Anand, S.; Sampath, S. 2012. Correlation for thermal NOx formation in compression ignition (CI) engine fuelled with diesel and biodiesel, Energy 42: 401-410. http://dx.doi.org/10.1016/j.energy.2012.03.028

Tan, P. Q.; Hu, Z. Y.; Deng, K. Y.; Lu, J. X.; Lou, D. M.; Wan, G. 2007. Particulate matter emission modelling based on soot and SOF from direct injection diesel engines, Energy Conversion and Management 48: 510-518. http://dx.doi.org/10.1016/j.enconman.2006.06.012

Justas zaglinskis (1), Ricardas Vegneris (2), Alfredas Rimkus (3), Paulius Rapalis (4), Mindaugas Melaika (5)

(1, 2, 3, 5) Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1, 4) Klaipedos universitetas

El. pastas: (1) j.zaglinskis@gmail.com; (2) ricardas.vegneris@vgtu.lt; (3) alfredas.rimkus@vgtu.lt; (4) paulius.rapalis@ku.lt; (5) mindaugas.melaika@dok.vgtu.lt

Table 1. The main operating parameters of engine 1.9 TDI engine

1 lentele. Variklio 1.9 TDI pagrindiniai techniniai duomenys

Parametras                Dimensija       Reiksme

Variklio darbinis turis   [cm.sup.3]        1896
Cilindru skaicius            --              4
Suspaudimo laipsnis          --             19,5
Maksimalioji galia           kW           66 (4000
                                       [min.sup.-1])
Sukimo momentas              Nm        180 (2000-2500
                                       [min.sup.-1])
Vid. efektinis slegis        MPa        1,19 (esant
                                          180 Nm)
Cilindro skersmuo            mm             79,5
Stumoklio eiga               mm             95,5

Table 2. The main physical properties of diesel fuel

2 lentele. Pagrindines fizikines dyzelino savybes

Rodiklis                       Dimensija     Reiksme

Tankis esant 15 [degrees]C    kg/[m.sup.3]    844,7
Klampis esant 40 [degrees]C   [mm.sup.2]/s    2,93
Kaloringumas (zem.)              KJ/kg       43 500
Pliupsnio temperatura          [degrees]C      63
Cetaninis skaicius                 --          51
Ribine filtruojamumo temp.     [degrees]C      -7

Table 3. Data measuring accuracy and resolution of gas analyzer MAHA
MET 6.3

3 lentele. Duju analizatoriaus MAHA MET 6.3 matavimo diapazonas ir
tikslumas

Matuojami komponentai         CO            C[O.sub.2]

Matavimo                0-15,0 % (tur.)   0-20,0 % (tur.)
  diapazonas
Matavimo tikslumas       0,03 % (tur.)     0,05 % (tur.)
Maksimali skir. geba     0,001 % (tur.)    0,01 % (tur.)
Matavimo principas       IR spinduliu      IR spinduliu

Matuojami komponentai     HC                [O.sub.2]

Matavimo                0-2000 ppm       0-25,0 % (tur.)
  diapazonas              (heksanas,
                          tur.)
                        0-4000 ppm
                          (propanas,
                          tur.)
Matavimo tikslumas       10 ppm (tur.)     0,1 % (tur.)
Maksimali skir. geba     10 ppm (tur.)    0,01 % (tur.)
Matavimo principas       IR spinduliu    Elektrocheminis

Matuojami komponentai       N[O.sub.x]

Matavimo                0-5000 ppm (tur.)
  diapazonas
Matavimo tikslumas      32-120 ppm (tur.)
Maksimali skir. geba      1 ppm (tur.)
Matavimo principas       Elektrocheminis

Lambda reiksme   Pateikimo diapazonas 0,5-9,999/skir. geba: 0,001/
                   skaiciuojama remiantis Brettschneider

Kietuju daleliu neskaidrumo   0,0001-3,000 [m.sup.-1] (0,01-700 mg/
  matavimo diapazonas           [m.sup.3])

Matavimo metodas/matavimo     Isskaidytos sviesos/0,0001 [m.sup.-1]
  tikslumas/kietuju daleliu      (0,01 mg/[m.sup.3])/70-10000 nm
  dydis

Table 4. The data of measuring accuracy and resolution of gas
analyzer AVL DiCom 4000

4 lentele. Duju analizatoriaus AVL DiCom 4000 matavimo diapazonas ir
tikslumas

                      Matavimo diapazonas   Matavimo paklaida

Neskaidrumas                0-100 %               0,1 %
Absorbcijos koef. k   0-99,99 [m.sup.-1]     0,01 [m.sup.-1]
Azoto oksidai          0-5000 ppm (tur.)          1 ppm
Angliavandeniliai     0-20 000 ppm (tur.)         1 ppm
Anglies monoksidas       0-10 % (tur.)        0,01 % (tur.)
Anglies dioksidas        0-20 % (tur.)        0,1 % (tur.)
Deguonis                 0-25 % (tur.)        0,01 % (tur.)


----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2013 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2013 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Title Annotation:Transport Engineering/Transportas
Author:Zaglinskis, Justas; Vegneris, Ricardas; Rimkus, Alfredas; Rapalis, Pauliu; Melaika, Mindaugas
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Oct 1, 2013
Words:2607
Previous Article:Research into the reliability of the bridge of a car carrier platform/Automobilvezio platformos tiltelio patikimumo tyrimas.
Next Article:Heating process es of the axle-boxes of rolling-stock on railway track curves/Riedmenu asideziu silumokaitos procesai vaziuojant gelezinkelio...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |