Printer Friendly

Research analysis of conflicting behaviour peculiarities among student athletes/Sportuojanciuju studentu konfliktu ypatumu tyrimo rezultatu analize.

Ivadas

Tyrimo aktualumas. Ivairiu sporto saku komandose bei sportininku grupese visiskai isvengti itampos, susierzinimo bei konfliktu praktiskai neimanoma. Konfliktus tyrineja ivairios mokslo sakos: edukologija, filosofija, logika, teise, socialine ir sporto psichologija, medicina ir t. t. Siame darbe konfliktiskumas analizuojamas sporto psichologijos aspektu.

Remiantis specialiaja literatura, galima isskirti du stambius psichologijos mokslo konfliktu tyrimo laikotarpius--nuo XX a. pradzios iki 6-ojo desimtmecio ir nuo 6-ojo desimtmecio pabaigos iki dabartinio laikotarpio.

Pirmajame periode psichologus daugiau domino konflikto priezastys arba jo padariniai, bet ne pats konfliktas. Antrojo periodo pradzioje susidometa paciu konfliktu, pradeta kurti konflikto psichologijos terminologija, eme rysketi skirtingos konflikto sampratos ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 2001). Specialiojoje literaturoje konfliktui apibrezti pradetos vartoti ivairios savokos: problemu sprendimo sunkumai, neigiama emocine patirtis, skirtingi tikslai ir abipusis noras trukdyti vienas kito veiksmams, siekiant tu tikslu (Miskinis 2008: 71).

Konflikto terminas kiles is lotynu kalbos zodzio confliktus, kuris reiskia susidurima. Ivairus autoriai skirtingai apibudina konfliktus, suteikdami jiems paprastesni ar sudetingesni apibrezima (1 lentele). Konfliktiskas elgesys gali buti ivairus, pradedant intelektualiniais gincais ir baigiant fizines jegos naudojimu, kuris sukelia turtine ar asmenine zala (Barsauskiene, Januleviciute 1999).

A. Sakalas (2003) skiria keturis pagrindinius konfliktu tipus:

1) asmeninis (vidinis)--gali pasireiksti ivairiomis formomis. Viena labiausiai paplitusiu formu--vaidmeninis konfliktas;

2) tarpasmeniniai konfliktai--labiausiai paplite konfliktai;

3) asmens ir grupes konfliktai kyla grupei nustatant bendrus reikalavimus;

4) tarpgrupiniai konfliktai kyla tarp formaliu ir neformaliu grupiu, turinciu specifiniu tikslu. Amerikieciu psichologai isskiria tris konfliktu lygius:

1) trintis--tai menki, kasdien patiriami nesutarimai ir neisvengiami susikirtimai, nesugriaunantys tarpusavio santykiu;

2) susidurimai--daugejant nesusipratimu ir susikirtimu, auga itampa ir pirmojo lygio konfliktai perauga i antrojo lygio konfliktus, vadinamus susidurimais;

3) krizes--neisspresti susidurimai perauga i krizes, treciojo lygio konfliktus. Krizes--tai gresme santykiams.

A. Seilius (1998) savo darbuose analizuoja konfliktu kriterijus ir ju rusis:

1) pagal pobudi: paslepti ir atviri;

2) pagal planavima: nenumatyti, numatyti;

3) pagal trukme: trumpalaikiai, ilgalaikiai;

4) pagal turini: asmeniniai, dalykiniai;

5) pagal krypti: vertikalieji (vadovo--pavaldinio), horizontalieji (su kolegomis);

6) pagal rezultatus: produktyvus (konstruk-tyvus), stabilizuojantys (neproduktyvus);

7) pagal priezastis: asmeniniai, organizaciniai, gamybiniai. Anot kai kuriu autoriu (Sakalas 2003), konfliktams budingi tam tikri simptomai:

1) issisukinejimas ir pasipriesinimas,

2) agresyvumas ir priesiskumas,

3) uzsispyrimas ir bukumas,

4) issisukinejimas (nuo bendradarbiavimo),

5) perdetas konformizmas (jokiu savu ideju, prisitaikymas prie bet kokios nuomones),

6) nesuinteresuotumas (nusisalinimas nuo bendru problemu),

7) formalizmas (formalus etiketas ir nena-turalus draugiskumas).

Konfliktu motyvai sporte esti labai ivairus: skirtingas poziuris i metodika, taktika, priesta- ravimai tarp asmenu ir grupes zmoniu, asmeninis priesiskumas, kai skirtingai suvokia- mi tikslai, noras uz kazka atkersyti, parodyti savo "as", sudetingi zmoniu charakteriai (Miskinis 2008). Konfliktai daznai asocijuojasi su agresija, gincais, pykciu. Klaidinga yra manyti, kad esant geriems tarpusavio santykiams negali kilti konfliktu. Ankstesneje valdymo teorijoje ir praktikoje buvo manoma, kad konfliktai yra nepageidautini. Siuolaikiniai valdymo teoretikai teigia, kad konfliktu tam tikrais atvejais nebutina vengti. Konfliktai--ne visada tai, kas neteisinga, agresyvu. Konfliktai gali atlikti ir teigiama vaidmeni. Konfliktai-- tai santykiu, procesu vystymosi saltinis, galimybe suarteti, signalas asmenybei "keistis", galimybe susvelninti "ielektrintus", itemptus santykius tarp zmoniu (Almonaitiene et al. 2001). Jie skatina nauja veikla, naujus vidinius ir tarpasmeninius santykius, neleidzia gyventi rutinoje, kartais solidarizuoja, sutelkia konfliktuojancius grupiu narius. Taciau negalima leisti konfliktams issikeroti. Svarbiausia yra tai, kaip komanda sugeba konfliktus isspresti ir koks sportininku poziuris apskritai i konflikta, nes iskilus konfliktui tarp dvieju ar daugiau zmoniu yra galimi keli konflikto baigties variantai (Zelvys 1995: 175):

--viena puse laimi, kita pralaimi;

--pralaimi abi puses;

--abi puses laimi.

Egzistuoja ivairus konfliktu sprendimo budai (1 pav.).

Siekiant isvengti konfliktu, labai svarbu sukurti organizacijoje (ar komandoje) palanku klimata (Juceviciene 1996: 16), tam turi reiksmes ivairus veiksniai (2 pav.).

Daznai specialiojoje literaturoje vartojama psichologinio klimato savoka reiskia psichine busena, zmoniu poziuri i ivykius ir reiskinius.

Tyrimu, nagrinejanciu konfliktu problemas ivairiu sporto saku komandose ar studentu rinktinese, Lietuvoje praktiskai nera. Todel siame darbe keliamas tikslas--ivertinti konfliktiskuma Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir Mykolo Romerio universiteto Viesojo saugumo fakulteto (VSF) imtyniu rinktinese. Siam tikslui igyvendinti keleme uzdavinius:

--nustatyti psichologini klimata, vyraujanti VGTU ir MRU VSF imtyniu rinktinese;

--palyginti rinktiniu psichologinio klimato pozymius ir konfliktu rusis;

--ivertinti rinktiniu nariu konfliktiskumo lygi ir konfliktu sprendimo budus.

Tyrime keliama hipoteze, kad tarp imtynininku vyrauja konfliktu rusys ir psi-chologinio klimato pozymiai, kurie nurodomi uzsienio literaturoje (Wall, Nolan 1986; De Dreu et al. 1995; De Dreu 2010), t. y. mazinantys sportininku rezultatyvuma ir trenerio-destytojo darbo efektyvuma. Dareme prielaida, kad skirsis ivairaus sportinio meistriskumo studentu, uzsiimanciu sambo, dziudo, graiku-romenu laisvosiomis imtynemis, konfliktiskumas.

Tyrimo metodika ir organizavimas

Tyrimas atliktas 2009-2010 m. Tyrimo tikslui igyvendinti buvo sudaryta anketa (Morkuniene, Versinskas 2009) ir aprobuota Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viesojo saugumo fakulteto (VSF) Specialaus fizinio rengimo katedroje.

Anketos turini sudare klausimai apie konfliktus ir ju sprendimo budus. Anketines apklausos rezultatai nagrinejami remiantis procentines analizes kriterijais.

[ILLUSTRATION OMITTED]

[ILLUSTRATION OMITTED]

Taip pat buvo pateiktas modifikuotas A. Kepalaites (1993) testas, leidziantis nustatyti psichologini klimata rinktinese. Respondentai turejo ivertinti 11 gera psichologini klimata apibudinanciu pozymiu bei 11 siu pozymiu antonimu. Teiginiai buvo vertinami nuo 1 iki 8 balu. (Kuo arciau padedamas sutartinis zenklas kaireje (teigiami pozymiai) ar desineje (neigiami pozymiai) pusese, tuo labiau isreikstas tas pozymis.)

Vertinimo simboliai: 1-1,6--labai blogas; 1,6-3,2--blogas; 3,2-4,8--patenkinamas; 4,8-6,4--geras; 6,4-8,0--labai geras.

Tyrime dalyvavo 31 MRU VSF imtyniu rinktines (sambo, dziudo, laisvuju ir graikuromenu imtyniu) narys, kuriu amziaus vidurkis--22 [+ or -] 2,1 metu, sportine patirtis--4 [+ or -] 2,4 metu. Rinktine 2009-2010 m. dalyvavo Lietuvos Respublikos sambo, dziudo, laisvuju ir graikuromenu imtyniu cempionatuose, salies aukstuju mokyklu studentu pirmenybese, ivairiose Kauno miesto ir VRM organizuojamose varzybose. Apklausti 55 VGTU imtyniu rinktines nariai. Apklaustuju amziaus vidurkis--21 [+ or -] 3,0 metu; sportine patirtis--5,2 [+ or -] 4,1 metu. Rinktines nariai dalyvavo Pasaulio sambo cempionate, Lietuvos Respublikos cempionatuose, LSSA organizuojamuose cempionatuose, ivairiose Vilniaus miesto varzybose. Tyrime taip pat daly-vavo MRU VSF ir VGTU rinktiniu treneriai.

Tyrimo rezultatai ir ju analize

Respondentu apklausa parode, kad nustatant MRU VSF rinktines psichologini klimata zemiausiai ivertintas rinktines sportininku susitelkimas (4,8 balo) ir sekmingumas (4,2 balo), o produktyvumas, t. y. darbingumas, ivertintas gerai (5,0 balo) (2 lentele).

Kai kurie rinktines nariai nurodo, kad vyrauja nuobodulys ir bendradarbiavimo trukumas, o tai, tiketina, gali veikti rinktines nariu rezultatus. Taciau sportininku nesekmes kompensuojamos kitais gera psichologini klimata nulemianciais pozymiais. Tiriamieji asmenys auksciausiai ivertino tarpusavio entuziazma ir pasitenkinima pasiektais laimejimais (2 lentele). Bendrasis komandos psichologinio klimato ivertinimas yra geras (5,7 balo).

Nustatydami VGTU imtyniu rinktines psichologini klimata, ne vienas is respondentu neivertino kurio nors pozymio labai blogai. Zemiausiai, t. y. patenkinamai, sportininkai ivertino susitelkimo (4,5 balo), produktyvumo (4,6 balo) pozymius. Taciau jie teigia, kad rinktineje vyrauja silti tarpusavio santykiai (7,3 balo), bendradarbiavimas (7,3 balo) ir yra labai idomu (7,4 balo). Bendrasis rinktines psichologinio klimato ivertinimas yra labai geras (6,6 balo).

Apie respondentu nuostata i tiriamaji reiskini galima spresti palyginus gautus tyrimo rezultatus. Psichologinio klimato vyraujantieji pozymiai vaizdziai parodyti 3 pav.

Abieju rinktiniu sportininkus labiausiai jaudina rinktiniu nedarnumas ir neproduktyvumas (atitinkamai VGTU rinktine--4,5 ir 4,6 balo; MRU VSF rinktine--4,8 ir 5,0 balo). Taciau idomumo (7,4 balo) bei bendradarbiavimo (7,3 balo) yra daugiau VGTU rinktineje (atitinkamai MRU VSF rinktineje--5,2 bei 5,5 balo).

Nors tarpusavio sutarimas (7,2 balo) ir pasitenkinimas (7,2 balo) yra vieni is vyraujanciuju pozymiu MRU VSF rinktineje, jos nariu tarpusavio parama (5,8 balo) nera labai didele. Tai gali lemti palyginti zema rinktines sekmingumo vertinima (4,2 balo). Sie pozymiai VGTU rinktineje (5,5 ir 6,5 balo) bei (6,7 ir 6,4 balo) buvo ivertinti kaip tarpusavyje susije ir turintys itakos rinktines sekmingumui (5,5 balo). Bendrojo psichologinio klimato ivertinimas rinktinese skyresi. Respondentu nuomone, VGTU jis--labai geras, o busimuju statutiniu pareigunu--geras. To priezastis gali buti tai, kad MRU VSF rinktine suformuota daugiausia is pirmojo kurso studentu, pradejusiu uzsiimineti imtynemis tik istoje i universiteta. Ji dalyvauja nedaugelyje varzybu, imtynininkai beveik neturi varzytines veiklos patirties, tad pirmaji sezona is rinktines nebuvo daug reikalaujama. Ivertinus VGTU rinktines imtynininku bendraji psichologinio klimato lygi, tiketasi, kad konfliktai sioje rinktineje nera dazni ir ju yra maziau, palyginti su rinktinemis, kuriose sios aukstosios mokyklos imtynininkai anksciau startavo ar treniravosi. Tai patvirtina gauti tyrimo rezultatai (4 pav.), 60% respondentu teigia, kad konfliktu daugiau buvo ankstesnese rinktinese, 10% konstatuoja, kad konfliktu nebuvo ir nera. MRU VSF rinktineje 60% sportininku pabrezia, kad konfliktu daugiau dabartineje rinktineje, 30% nurodo didesni konfliktu skaiciu ankstesnese rinktinese, o 10% mini, kad konfliktu visiskai nera.

Konfliktu priezastis dabartineje rinktineje atspindi psichologinio klimato pozymiai, t. y. vyraujantys nedarnumas ir nesekmingumas. Tirtose rinktinese vyrauja skirtingos konfliktu rusys (5 pav.). Apklaustieji MRU VSF sportininkai sutinka, kad konfliktai dazniausiai kyla del socialiniu priezasciu (35%).

Tuo tarpu VGTU rinktineje sios rusies konfliktai yra retesni (25%). Taciau sios rinktines nariai labiau linke konfliktuoti ne tarpusavyje (25%), bet su kitu rinktiniu nariais varzybu metu (35%). Tiketina, kad to priezastis gali buti kai kuriu studentu sportininku varzybines patirties nebuvimas. Abieju rinktiniu nariai pastebi, kad tarpasmeniniu konfliktu (25%) pretekstu gali buti agresyvus elgesys. Sios nuomones laikosi 60% VGTU ir 55% MRU VSF respondentu. Sportininku nuomone, konfliktus provokuoja subjektyvios priezastys--visa tai, kas susije su zmogaus elgesio trukumais ir charakterio bruozais. 6 pav. pateikiami duomenys apie ivairius konfliktu sprendimo budus.

Konfliktus rinktinese bandoma spresti gana skirtingai. Respondentai isskiria tris pagrindinius konfliktu sprendimo budus (6 pav.).

MRU VSF rinktineje sportininkai konfliktus dazniausiai sprendzia kiekvienas asmeniskai (55%). Pagal sia strategija spresdami konfliktus respondentai nurodo siuos elgsenos variantus: kompromiso ieskojimas (16,8%), bendradarbiavimas (12%), prisitaikymas ir konkurencija (po 9,6%).

Kitokia konfliktu sprendimo praktika yra VGTU rinktineje. Nemaza dalis respondentu (43%) apie problemas kalba rinktines susirinkimuose, beveik trecdalis ju (34,4%), ivertine rinktines treneriu itaka bei autoriteta, teigia, kad konfliktus turi spresti ir sprendzia treneriai. Kiti (10%) sako, kad konfliktu rinktineje nera arba jie--retas reiskinys. Autoriu nuomone, MRU VSF rinktineje treneriu pozicija, sprendziant konfliktus lemia keletas priezasciu. Visu pirma, rinktines nariu--busimuju statutiniu pareigunu saviverte yra didele. Be to, studiju metu jie mokomi ir patys geba spresti iskilusias asmeninio pobudzio problemas. Dar vienas galimas paaiskinimas--treneriai nusisalina nuo konfliktu sprendimu.

Rinktiniu treneriams taip pat buvo pateiktas testas, leidziantis nustatyti bendraji psichologini komandos klimata. Lyginant VGTU ir MRU VSF treneriu minetuju teiginiu ivertinima (7 pav.), matyti, kad jie jaucia pasitenkinima dirbdami su sportininkais (atitinkamai 8,0 ir 7,0 balo). MRU VSF treneriai isskiria sportininku bendradarbiavimo bei tarpusavio sutarimo pozymius (8,0 balo) ir isgyvena del nesekmingu imtynininku startu (5,0 balo).

Treneriu isitikinimu, to priezastis--entuziazmo trukumas (4,0 balo). VGTU treneriai isskiria sportininku susitelkimo, draugiskumo pozymius (po 8,0 balo). Abieju rinktiniu trenerius dziugina sportininku produktyvumas (8,0 balo). Treneriai panasiai vertina imtynininku tarpusavio parama (VGTU--7,0 balo, MRU VSF--6,5 balo) bei santykiu siltuma (VGTU--6,0 balo, MRU VSF--7,0 balo).

Lyginant treneriu ir sportininku teiginiu ivertinima (8 pav.), matyti, kad VGTU treneriai ir sportininkai labai gerai vertina tarpusavio parama (6,7 ir 7,0 balo), draugiskuma (8,0 ir 6,4 balo), pasitenkinima (8,0 ir 6,5 balo) pasiektais sportiniais rezultatais.

Aukstesniais balais nei treneriai VGTU sportininkai vertina idomuma (7,4 ir 5,0 balo), siltus tarpusavio santykius (7,3 ir 6,0 balo) bei bendradarbiavima (7,3 ir 6,0 balo). Labiausiai nuomones issiskiria vertinant susitelkima ir produktyvuma. Treneriai siuos pozymius ivertino patenkinamai (4,5 ir 4,6 balo), tuo tarpu sportininkai--labai gerai (8,0 ir 8,0 balo). VGTU respondentu nuomones sutapo vertinant entuziazma ir bendraji psichologini klimata rinktineje. Pirmaji pozymi treneriai ir sportininkai ivertino gerai (5,0 ir 6,3 balo), o antraji--labai gerai (atitinkamai 6,9 ir 6,6 balo).

MRU VSF imtyniu rinktines treneriu ir sportininku nuomones sutapo del rinktineje vyraujancio susitelkimo (6,0 ir 4,8 balo), idomumo (5,0 ir 5,2 balo), tarpusavio paramos (6,0 ir 5,3 balo). Sie pozymiai ivertinti gerai, o tarpusavio sutarimas rinktineje ivertintas labai gerai (8,0 ir 7,2 balo). Lyginant treneriu ir imtynininku draugiskumo, produktyvumo, bendradarbiavimo ir tarpusavio santykiu siltumo vertinimus (9 pav.), nuomones nezymiai issiskiria. Ypac nesutampa nuomones vertinant entuziazma, kuris, sportininku nuomone, labai geras (7,1 balo), o treneriu--tik patenkinamas (4,0 balo). Taciau MRU VSF respondentu nuomones sutapo del gero bendrojo rinktines psichologinio klimato.

Tyrimo rezultatu aptarimas

Analizuojant tyrimo duomenis isryskejo, kad sporte imtynininkai labai daznai konfliktus sprendzia asmeniskai. Tai patvirtina ir ankstesni konfliktiskumo tyrimai, atlikti salies aukstuju mokyklu krepsinio komandose (Morkuniene, Versinskas 2009). Is visu konfliktu sprendimu strategiju skirstiniu imtynininkai dazniausia renkasi kompromisa (20,5%). Antroje vietoje--bendradarbiavimo skirstinys (17,5%), kuris pasireiskia "aktyviu" veikimu (Almonaitiene et al. 2001). Sia strategija, asmeniskai sprendziant konfliktus, savo darbuose isskiria ir J. Scottas (1999), ja ivertindamas 8,0 balo. "Pasyvius" veikimo budus (Almonaitiene et al. 2001), t. y. vengima ir prisitaikyma, pasirinko 13,1% ir 12,7% sportininku (6 pav.).

"Vengimas", kaip konfliktu sprendimo strategija, pasizymi tuo, kad dalyviai nesiima jokiu aktyviu veiksmu, negina savo teisiu ir is konfliktu pasitraukia emociskai (tyledami) arba fiziskai (iseidami is patalpu).

"Konkurencine", kaip ir "prisitaikymo" konfliktu sprendimo, strategija pasirinko 12,7% imtynininku. "Konkurencine" strategija pasizymi tuo, kad konfliktu dalyviai pirmiausia stengiasi patenkinti savo interesus, primesdami kitai pusei sau palankius sprendimus. Sia strategija J. Scottas (1999) ivertino maziausiu balu skaiciumi--3,0 balo.

Gauti psichologinio klimato vertinimo balais rezultatai VGTU ir MRU VSF imtyniu rinktinese pozymiu vertinimo dydziais beveik nesiskiria nuo rezultatu, gautu vertinant konfliktiskuma MRU studentu krepsinio komandose (Morkuniene, Versinskas 2009).

Tyrimo rezultatai taip pat patvirtina kitu autoriu (Wall, Nolan 1986) gautus duomenis, kad egzistuoja tam tikra priklausomybe tarp komandoje esancio konfliktu lygio ir veiklos rezultatyvumo. Esant konfliktams, rinktiniu rezultatyvumas ir sportininku pasitenkinimas mazeja. Pasitaikantys tarpasmeniniai konfliktai rinktinese mazina ir rezultatu efektyvuma. Tai patvirtina kai kuriu autoriu (De Dreu et al. 1995) tyrimu duomenys. Apibendrinant rezultatus, galima teigti, kad gauti VGTU ir MRU VSF imtyniu rinktiniu psichologinio klimato tyrimu rezultatai rodo, jog toje rinktineje, kurioje maziau konfliktu, vyrauja bendradarbiavimas, silti tarpusavio santykiai, yra idomu treniruociu metu.

Taigi, kuo aukstesnis imtynininku meistriskumas, tuo didesne yra tikimybe, kad tarpusavyje kylancias problemas jie isspres nepasiekdami konfliktines situacijos stadijos. Taciau didesne konkurencija ir iskeltos sudetingesnes uzduotys gali sukelti konfliktus. Autoriu nuomone, tirtu studentu imtynininku konfliktiskumo lygio skirtumus galejo lemti butent sios priezastys.

Isvados

Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, galima teigti, kad VGTU ir MRU VSF imtyniu rinktinese nustatytas labai geras ir geras bendrasis psichologinis klimatas, kuri lemia teigiamos mikrosocialines salygos, ypac svarbios didinant sportininku aktyvuma bei ryztinguma.

Atliktos analizes duomenys rodo, jog respondentai savo rinktinese auksciausiai ivertino siuos psichologinio klimato pozymius: siltus tarpusavio santykius, bendradarbiavima, tarpusavio sutarima, entuziazma, pasitenkinima ir idomuma.

Isanalizavus tarp imtynininku vyraujanciu konfliktu ypatumus, pastebeta, kad VGTU sportininkai daugiau konfliktuodavo ankstesnese komandose. Dabartiniu metu rinktineje vyrauja ne tarpasmeniniai ir socialiniai konfliktai, o konfliktai tarp rinktiniu varzybu metu, kai siekiama bet kokia kaina iveikti priesininka, iteisinti savo nuostatas ir t. t. Respondentu nuomone, retai pasitaikanciu tarpasmeniniu konfliktu priezastis--padidintas noras iskovoti aplinkiniu pripazinima.

Didzia'a dali konfliktu MRU VSF rinktineje sudaro socialiniai konfliktai, susije su prastomis treniruociu salygomis, nepakankamai gera buitimi. Sios rinktines nariai dabar konfliktuoja dazniau nei ankstesnese komandose.

Apibudinant konfliktu sprendimo budus VGTU ir MRU VSF rinktinese, akivaizdu, kad dauguma konfliktu yra svarstomi susirinkimuose, aiskinantis, gvildenant problemu sprendimus, arba konfliktus sprendzia treneriai, isanalizave ir ivertine situacijas, laikydamiesi konfliktu sprendimo principu.

Surinkti duomenys isryskino daznai skirtingas treneriu ir sportininku nuostatas, vertinant psichologinio klimato pozymius. Tai rodo, jog treneriai skiria per mazai demesio, kad visapusiskai pazintu aukletinius, ivertintu ju psichine busena ir panaudotu ivairius metodus konfliktams spresti.

Rekomendacijos

1 Supazindinti trenerius su tyrimo rezultatais, kad pasinaudotu jais savo praktiniame darbe.

2 Treneriai turetu gilinti pedagogikos, psichologijos zinias ir gebejima spresti sporte iskylancias konfliktiskumo problemas.

3 Treneriai turetu siekti geriau pazinti savo aukletinius ir naudoti objektyvias metodikas sportininku konfliktiskumui nustatyti.

Iteikta 2012-02-01; priimta 2012-03-12

Caption: 1 pav. Konfliktu sprendimo budai (Furst 1998: 59)

Caption: 2 pav. Klimato sukurimo veiksniai (Juceviciene 1996)

Literatura

Almonaitiene, J.; Antiniene, D.; Ausmaniene, N. 2001. Bendravimo psichologija. Kaunas: Technologija. Bagdonas, E. 2000. Administravimo principai. Kaunas: Technologija.

Barsauskiene, V.; Januleviciute, B. 1999. Zmogiskieji santykiai. Kaunas: Technologija.

Butkus, R. 1996. Organizacijos ir vadyba. Vilnius: Alma Littera.

De Dreu, C. K. W.; Carnevale, P. J. D.; Emans, B. J. M.; E Van de Vliert, E. 1995. Effects of gain-lossframes in negation: lossaversion, mismatching, anframe adaption, Organizational Behavior and Human Decision Processes 60: 90-107 (Runner-Up).

De Dreu, C. K. W. 2010. The Neuropeptide Oxytocin Regulates Parochial Altruism in Intergroup Conflict Among Humans, Journal of Applied Psychology 328(5984): 1408-1411. http://dx.doi. org/10.1006/obhd.1994.1076

Edelman, J. 1997. Derybu kelias: Kaip isvengti konfliktu ir juos spresti darbe ir kasdieniniame gyvenime. Vilnius: Margi rastai.

Furst, M. 1998. Psichologija. Vilnius: Lumen leidykla. Juceviciene, P. 1996. Organizacijos elgsena. Kaunas: Technologija.

Jacikevicius, A. 1995. Zmoniu grupiu (socialine) psichologija. Vilnius: Zodynas.

Kepalaite, A. 1993. Bendravimo menas. Vilnius. Kulvinskiene, V. R.; Stancikas, E. R. 2003. Konfliktai Lietuvos organizacijose, Ekonomika 62.

Miskinis, K. 2008. Trenerio pagalbininkas. Vilnius: LSIC.

Myers, D. G. 2000. Psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika.

Morkuniene, A.; Versinskas, R. 2009. Konfliktiskumas MRU ir Viesojo saugumo fakulteto komandose, Vadyba 3(16): 41-49. Klaipeda: Klaipedos universiteto leidykla.

Neverauskas, B.; Rastenis, J. 1994. Vadybos pagrindai. Kaunas: Technologija.

Razauskas, R. 1989. Konfliktu saknys, Zemes ukis 7. Sakalas, A. 2003. Personalo vadyba. Vilnius: Margi rastai.

Seilius, A. 1998. Organizaciju tobulinimo vadyba. Klaipeda: Klaipedos universiteto leidykla.

Vecchio, R., P.; Appelbaum, S.. H. 1995. Managing Organizational Behavior. A Canadian Perspective. Harcourt Bruce & Company Canada, Ltd.

Wall, V.; Nolan, L. 1986. Perceptions of inequity, satisfaction, and conflict in task-oriented groups, Journal Human Relation (HR) 103(359): 255-269.

Scott, J. 1999. Some Reflections on Gender and Politics. From Revisioning Gender. London: Sage Publication, 70-96.

Zelvys, R. 1995. Bendravimo psichologija. Vilnius: Valstybinis leidybos centras.

[TEXT NOR REPRODUCIBLE IN ASCII].

[TEXT NOR REPRODUCIBLE IN ASCII].

Povilas Tamosauskas [1], Robertas Versinskas [2], Eugenijus Kriskoviecas [3], Algirdas

Sulinskas [4]

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kuno kulturos katedra, Sauletekio al. 28, LT-

10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas: [1] povilas.tamosauskas@vgtu.lt, [2] robertas.versinskas@vgtu.lt; [3] 3sportas@vgtu.lt
1 lentele. Konfliktu apibudinimas, remiantis ivairiais autoriais

Autorius                     Savokos apibudinimas

R. Razauskas (1989)          Konfliktas--priestaravimai, kai jie
                             paliecia grupes ar asmenybes socialini
                             statusa, zmoniu materialinius ir
                             dvasinius interesus ir pan.

M. Meskonas (1992), B.       Konfliktas--nesutarimas tarp dvieju ir
Neverauskas, J. Rastenis     daugiau saliu. Jomis gali buti konkretus
(1994)                       zmones ar ju grupes. Kiekviena salis
                             stengiasi, kad butu priimtas jos
                             poziuris ir trukdo kitoms salims daryti
                             ta pati.

R. P. Vecchio, S. H.         Konfliktas--procesas, vykstantis, kai
Appelbaum (1995)             vienas asmuo (ar asmenu grupe) suvokia,
                             kad kita asmeni ar asmenu grupe erzina
                             ar tuoj suerzins tam tikras svarbus
                             dalykas.

R. Zelvys (1995)             Konfliktas--tai priesingu, nesuderinamu
                             poziuriu susidurimas, sukeliantis
                             stiprius nemalonius isgyvenimus.

F. S. Butkus (1996), D. G.   Konfliktas--priesingu interesu, paziuru
Myers (2000)                 ar siekiu susidurimas.

J. Edelman (1997)            Konfliktas--tai situacija, kai du zmones
                             nesutaria del veiksmu, kuriu vienas is
                             ju imasi, arba kai jis ar ji nenori, kad
                             tu veiksmu butu imtasi.

Jacikevicius (1995)          Konfliktas--daugiau ar maziau isreiksta
                             kova tarp dvieju ar daugiau saliu,
                             kurios turi priestaraujancias nuostatas,
                             veikimo tikslus ar priesinasi agresijai
                             i jos vertybes.

Seilius (1998)               Konfliktas yra procesas, kurio metu
E. Bagdonas (2000)           viena puse mano, kad kita puse pazeidzia
                             arba neigiamai veikia jos interesus. Be
                             to, teigiama, kad konfliktas ir nuomoniu
                             skirtumas buna neisvengiami, kai zmones
                             isreiskia skirtingas nuomones.
                             Konfliktas--priesingu interesu, paziuru
                             susidurimas, kai kito zmogaus ar grupes
                             nuomone kuriuo nors klausimu yra
                             visiskai atmetama ir laikoma kliutimi
                             tolesnei veiklai.

V. R. Kulvinskiene, E. R.    Konfliktas suprantamas kaip situacija,
Stancikas (2003)             kurioje susiduria nesutampantys vieno ar
                             keliu dalyviu interesai, be to,
                             skirtingi ju tikslu siekimo budai ir
                             metodai.

K. Miskinis (2008)           Konfliktai--tai priestaravimai, kile
                             tarp zmoniu del psichinio, fiziologinio
                             ar socialinio buitinio nesutaikomumo,
                             taip pat del veiklos motyvu, tikslu.

2 lentele. VGTU ir MRU VSF rinktinese vyraujantis psichologinis
klimatas

                               VGTU rinktines       MRU VSF rinktines
Nr.         Pozymiai             sportininku           sportininku
                             vertinimas (balais)   vertinimas (balais)

1     Susitelkimas                   4,5                   4,8
2     idomumas                       7,4                   5,2
3     Entuziazmas                    6,3                   7,1
4     Tarpusavio parama              6,7                   5,3
5     Siltumas                       7,3                   6,3
6     Draugiskumas                   6,4                   5,8
7     Pasitenkinimas                 6,5                   7,2
8     Sekmingumas                    5,5                   4,2
9     Tarpusavio sutarimas           5,5                   7,2
10    Bendradarbiavimas              7,3                   5,5
11    Produktyvumas                  4,6                   5,0

3 pav. Vyraujantieji pozymiai rinktinese

                       VSF rinktine   VGTU rinktine

Bendradarbiavimas      5,5            7,3
Tarpusavio sutarimas   7,2            5,5
Pasitenkinimas         7,2            6,5
Siltumas               6,3            7,3
Entuziazmas            7,1            6,3
Idomumas               5,2            7,4

Note: Table made from bar graph.

4 pav. Konfliktai rinktinese

                         VSF rinktine   VGTU rinktine

Konfliktu daugiau        20%            60%
dabartineje rinktineje

Konfliktu daugiau        60%            30%
ankstesnese rinktinese

Konfliktu                20%            10%
visai nebuvo

Note: Table made from bar graph.

5 pav. Konfliktu rusys rinktinese

                                VSF rinktine   VGTU rinktine

Tarpasmeniniai                  25%            25%
Asmenu ir grupes                20%            10%
Tarpgrupiniu treniruociu metu   10%            5%
Tarprinktiniu varzybu metu      10%            35%
Socialiniai                     35%            25%

Note: Table made from bar graph.

6 pav. Konfliktu sprendimu budai

                         VSF rinktine   VGTU rinktine

Konkurencinis            9,6%           3,1%
Kompromiso               16,8%          3,7%
Prisitaikymas            9,6%           3,1%
Bendradarbiavimo         12,0%          5,5%
Konflikto vengimas       7,0%           6,1%
Sprendzia treneriai      21,0%          34,4%
Kalbame susirinkimuose   24,0%          43,0%

Note: Table made from bar graph.

7 pav. Rinktines treneriu psichologinio klimato ivertinimas

                       VSF komandos treneris   VGTU rinktines treneris

Produktyvumas          8,0                     8,0
Bendradarbiavimas      8,0                     6,0
Tarpusavio sutarimas   8,0                     7,0
Sekmingumas            5,0                     8,0
Pasitenkinimas         7,0                     8,0
Draugiskumas           7,0                     8,0
Siltumas               7,0                     6,0
Tarpusavio parama      6,5                     7,0
Entuziazmas            4,0                     5,0
Idomumas               5,0                     5,0
Susitelkimas           6,0                     8,0

Note: Table made from bar graph.

8 pav. Vyraujantieji pozymiai VSF rinktineje

                       VGTU rinktines   VGTU rinktines
                       sportininkai     treneris

Produktyvumas          4,6              8
Bendradarbiavimas      7,3              6,0
Tarpusavio sutarimas   5,5              7,0
Sekmingumas            5,5              8,0
Pasitenkinimas         6,5              8,0
Draugiskumas           6,4              8,0
Siltumas               7,3              6,0
Tarpusavio parama      6,7              7,0
Entuziazmas            6,3              5,0
?domumas               7,4              5,0
Susitelkimas           4,5              8,0

Note: Table made from bar graph.

9 pav. Vyraujantieji pozymiai VSF rinktineje

                       VSF rinktines   VSF rinktines
                       treneris        sportininkai

Produktyvumas          8,0             5,0
Bendradarbiavimas      8,0             5,5
Tarpusavio sutarimas   8,0             7,2
Sekmingumas            5,0             4,2
Pasitenkinimas         7,0             7,2
Draugiskumas           7,0             5,8
Siltumas               7,0             6,3
Tarpusavio parama      6,0             5,3
Entuziazmas            4,0             7,1
?domumas               6,0             5,2
Susitelkimas           5,0             4,8

Note: Table made from bar graph.
COPYRIGHT 2012 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2012 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Tamosauskas, Povilas; Versinskas, Robertas; Kriskoviecas, Eugenijus; Sulinskas, Algirdas
Publication:COACTIVITY: Philology, Educology
Date:Jun 1, 2012
Words:3672
Previous Article:Students' reflection analysis in portfolio--based learning/Studentu refleksijos analize mokantis aplanko metodu.
Next Article:The development of the epistolary genre: students' e-mails in the academic discourse/Epistolinio zanro raida: studentu el. laiskai akademiniame...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters