Printer Friendly

Reality and perspectives of public participation in urban planning and design processes/ Visuomenes dalyvavimo urbanistinio planavimo ir projektavimo procesuose realijos ir perspektyvos.

Ivadas

Siuo metu VGTU Urbanistikos katedros Urbanistines analizes mokslo laboratorija (UAML) zengia pirmuosius zingsnius naujos veiklos link--tarpininkavimo tarp teritoriju planavimo organizatoriu (savivaldos instituciju) ir tiesioginiu planuojamos aplinkos naudotoju (teritoriniu bendruomeniu) urbanistinio planavimo ir projektavimo srityje. Ankstesneje UAML veikloje nebuvo galimybiu planavimo darbus ar ivairius tyrimus vykdyti tiesiogiai itraukiant atsakingas valstybines ar savivaldos institucijas, nevyriausybines organizacijas ir gretimu sklypu savininkus ar investuotojus i demokratiska dialoga, kuris leistu rasti tinkamiausia teritorijos vystymo sprendini. Nors panasaus pobudzio viesojo planavimo procesai paprastai vykdomi remiantis geriausiomis viesuju rysiu (angl. public relations ) akciju tradicijomis ir yra santykinai daznas reiskinys, taciau jie neturi nieko bendro su kompleksiniu urbanistinio planavimo ir projektavimo procesu, kai teritoriju vystymo sprendiniu kokybe ir kitos charakteristikos (socialinis poreikis, sprendiniu funkcinis lankstumas ir ekonominis pagristumas ir kt.) yra uzkoduoti jau pradiniuose situacijos analizes ir projekto kurybos etapuose.

LR teritoriju planavimo teorijoje ir ypac--kasdieneje praktikoje integruoto bei proceso interaktyvumu besiremiancio urbanistinio planavimo ir projektavimo sritis dar neturi susiformavusiu aiskiu tradiciju, o tiksliau, kol kas yra palikta oficialiosios planavimo kulturos nuosalyje. Daugelio uzsienio saliu planavimo procesu praktikoje bandymai itraukti teritoriniu bendruomeniu narius i ju gyvenamosios erdves formavima (didinti informacijos pasiekiamuma, uzsitikrinti griztamaji rysi tarp proceso dalyviu) yra gausus ir pakankamai efektyvus (1), netgi daugiau--tai laikoma esminiu pilietines visuomenes ir demokratijos irankiu (Blanc et al. 2005). Siekiant identifikuoti analogiskus procesus LR teritoriju planavimo teisineje bazeje randami tik abstraktus viesojo intereso, socialinio uzsakymo terminai arba su jais praktiskai susije visuomenes informavimo, viesuju konsultaciju ir viesosios ekspozicijos proceduru aprasai (Visuomenes ... 1997), nurodantys tik i linijini vienakrypti teritoriju planavimo procesa bei jo procedurine kontrole.

Kartais savivaldos instituciju inicijuoti ir profesiniu poziuriu pazangus bei atitinkantys realu socialini uzsakyma strateginiai projektai patiria fiasko arba ju igyvendinimas buna pristabdomas vien del organizuotu gyventoju grupiu ar pavieniu asmenu veiksmu. Spartus teritoriniu bendruomeniu skaiciaus augimas pastaraisiais metais yra susijes ne vien su bendromis ES regionines politikos tendencijomis (2), bet ir su isisenejusiomis praktines teritoriju planavimo srities ydomis, o susidariusiu problemu nebeimanoma isspresti vien formaliomis ir teisiskai reglamentuotomis priemonemis, nes ir jos pacios yra netobulos (Pakalnis 2010; Juskevicius, Gauce 2010).

Kyla naturalus klausimas, ar siandienine teritoriju planavimo teisine baze, o tiksliau jos fragmentinis lopymas, ir yra tai, ka mes galime padaryti geriausio, siekdami keisti susiklosciusia padeti i geraja puse? Nesenos konfliktines situacijos del stambiuju atlieku aiksteliu, tarsiu pramones ar gamybos objektu isdestymo (nerusiuotu atlieku deginimo jegainiu), strateginiu inzineriniu tinklu ir objektu (aplinkkeliu, gelezinkelio liniju, elektros liniju trasu, vejo jegainiu parku) tiesimo tik parodo, kad metas is esmes permastyti teritoriju planavimo procesus reglamentuojancius teises aktus, svarstyti ivairias teritoriju planavimo procesu optimizavimo alternatyvas.

Visgi UAML veikla apima kur kas siauresne urbanistikos mokslo ir praktikos problemine sriti, todel siame straipsnyje kalbesime apie teritoriniu bendruomeniu itraukimo i urbanistinio planavimo ir projektavimo procesus galimybes bei modelius. Salygiskai tai galima vadinti interaktyvumu gristu urbanistinio planavimo ir projektavimo procesu.

Sio straipsnio pagrindinis tikslas yra ne pateikti pesimistine teritoriju planavimo kulturos Lietuvoje prognoze, bet globaliu tendenciju fone aptarti ta LR oficialios teritoriju planavimo veiklos uzribi--proceso interaktyvumo veiksnius ir priemones,--kuris pastaruoju metu domina straipsnio autoriu, o UAML pirmiausia, budama tarpdisciplinine platforma, suteikia realia galimybe vystyti tokius tyrimus.

Oficialiosios teritoriju planavimo kulturos uzribis

Visuomeneje ir ivairiose jos veiklos srityse galioja normos, taisykles ir net tabu, reguliuojantys santykius tarp visuomenes nariu. Viena is tokiu visuomenes veiklos sriciu yra planavimas. Planuoti ar kaip kitaip koordinuoti visuomenes vystymasi yra svarbi jos nariu pareiga ir prievole, kuri turi lemiamos itakos zmonijos raidai (3). Ne isimtis ir urbanistinis planavimas bei gretutines jam sritys--aplinkosauga, paveldosauga ir pan.

Ziniasklaidos priemonese nusvieciamu konfliktiniu teritoriju planavimo praktikos atveju antrastes netgi galetu tapti atskira literaturos mokslo saka--groteskas ir sarkazmas cia zengia vienas salia kito4. Todel nenuostabu, kad bet koks planavimo procesas, net ir neprasidejes, visuomeneje jau laikomas "bereikalingu nervu tampymu", sukelianciu ilgalaikius pokycius visuomeniniu santykiu strukturoje. Tokius padarinius sukeliantys planavimo dokumentai, o tiksliau ju rengimo procesas, dazniausiai yra tipiniai centralizuoto (angl. top-down) planavimo pavyzdziai.

Diskusiju del visuomenes dalyvavimo planavimo procesuose pradzia gali buti laikoma vaizdinga S. R. Arnstein (1969) "kopeciu" metafora, kuria supaprastinus ir pritaikius teritoriju planavimo procesams, galima teigti, kad visuomene i urbanistinio planavimo procesus itraukiama tokiais budais: 1) ja tik informuojant (zemiausioji pakopa), 2) konsultuojantis su ja ir 3) leidziant jos nariams tiesiogiai dalyvauti priimant sprendimus (auksciausioji pakopa) (Blanc et al. 2005). Panagrinejus LR teritoriju planavima reglamentuojancius teises aktus matyti, kad juose minimos tik pirmosios dvi visuomenes itraukimo galimybes (5). Nuoseklesnei vietos gyventoju dalyvavimo planavimo procesuose galimybei siuo metu neparanki ir pati LR teritorine saskaida--planuojami teritoriniai vienetai yra arba labai stambus (apskritys, rajonai), arba per smulkus (privatus sklypai ar nedideles ju grupes).

Vakaru salyse placiai paplite tam tikri miestu problemoms spresti ir ju urbanistinei, socialinei, ekonominei raidai valdyti skirti planavimo dokumentai (angl. area-based initiatives, neighbourhood strategies, urban development programmes) dazniausiai yra pazangus savivaldos ar nacionalines/ regionines valdzios instituciju ir vietos gyventoju darnaus bendradarbiavimo pavyzdziai. Tiesa, issivysciusiu saliu patirtis kompleksiniuose urbanistinio planavimo procesuose jau leidzia abejoti tokiu planavimo procesu efektyvumu ir svarstyti galimybe orientuotis tik i sektorinius socialinio pobudzio miestu ar regionu problemu (skurdo, socialines dezintegracijos, issimokslinimo lygio ir kt.) (6) sprendimo budus (Alcock 2004; Andersson et al. 2005).

Bendruoju atveju teritoriju planavimo dokumento rengimo butinybe nustato centrine valdzia (nacionalines politikos gairemis) arba jos igaliotos vykdomosios valdzios, taip pat ir vietos savivaldos institucijos (tiesiogiai atsizvelgdamos i besiformuojanti socialini uzsakyma). Visgi teritoriju planavimo dokumentu rengimo kultura ivairiose salyse skiriasi kardinaliai--nuo pabreztinai sutelktos (koncentruotos) iki pavyzdingai decentralizuotos. Tokie skirtumai susidare del istoriskai susiklosciusiu planavimo kulturos savitumu ir tradiciju (7). Nors universalaus modelio, tinkancio ivairios patirties krastams, tiketis neverta, negalima atmesti ir galimu istoriskai susiklosciusiu regionu planavimo sistemu trukumu. Turint omenyje savivaldos lygmeni, patrauklus atrodo kai kuriose Vakaru valstybese pasitaikantis urbanistinio planavimo ir projektavimo proceso organizavimo modelis, kai nustacius tam tikru planavimo darbu reikalinguma ir dar neprasidejus realiems darbams, konsultuojantis valstybinems institucijoms ir nevyriausybinems organizacijoms, nustatomi pacio planavimo proceso kiekybiniai ir kokybiniai parametrai (DCLG 2003). Tai ne tik leidzia kryptingai formuoti planavimo tikslus ir uzdavinius, suvokti ju pagristuma, bet ir pritaikyti procesa konkreciai urbanistinei situacijai, atsizvelgiant i jos savitumus, t. y. sprendziamos problemos pobudi ir isplitimo laipsni, visuomenes aktyvuma, nuomoniu ivairove ir pan.

Gilinantis i urbanistinio planavimo procesu organizavima, susidaro ispudis, jog sklandziau funkcionuoja tos planavimo sistemos, kuriose santykinai demitologizuoti (8) tiek "neklystantys" projektuotojai, tiek "visagaliai" valdininkai. Taciau nesiekiama suabsoliutinti ir visuomenes kompetencijos dalyvaujant visuminiuose planavimo procesuose (Alcock 2004). Planavimo teoretikai netgi teigia, kad esmine siandieninio urbanistinio planavimo problemu dali sudaro konfliktiniu situaciju valdymo klausimai, ir apskritai miestu politika (administravimas ir planavimas) panaseja i kompleksiska ir fragmentuota veikla, galiausiai virsiancia sunkiai nuspejamu bei kontroliuojamu politines veiklos lauku (Ploger 2004).

Lietuvos atveju, svarstant urbanistinio planavimo ir projektavimo procesu interaktyvuma, dar nera daug nuveikta. Neformaliu veiksniu itakos urbanistinei raidai aspektus yra nagrinejes J. Jakaitis (2004), taciau siuose tyrimuose neformaliu visuomenes grupiu veikla paliesta tik teritoriju planavimo turinio ir proceduru teisinio reguliavimo atzvilgiu. Toks problemos suvokimas ir jos nagrinejimas yra ydingas, nes is tyrimo lauko eliminuojama neprofesionalios visuomenes dalyvavimo planavimo procesuose galimybe--visuomene traktuojama kaip gresme sklandziam centralizuotai parengtu teritoriju planavimo dokumentu teisiniam aprobavimui. Ivairiu visuomenes grupiu atstovavimas ir dalyvavimas planavimo procesuose musu salies kontekste yra grindziamas tik siauros srities specialistu ir lobistu (netgi politiniu bendruomeniu) aktyvumu. Siuo aspektu netgi keistai atrodo bandymai adaptuoti ES teises aktus ir tarptautinius susitarimus Lietuvos teritoriju planavimo sistemoje, kai nesiekiama is esmes persvarstyti urbanistinio planavimo politikos principus (9)--ja optimizuoti, didinti sprendimu priemimo skaidruma, informacijos prieinamuma, skaitomuma ir kt. Realu pamata teritoriju planavimo procesu viesumui ir visuomenes teises dalyvauti planavimo procesuose uztikrinimui (bei efektyvumui) siandienineje situacijoje gali tureti tarpiniu teritoriju planavimo dokumentu zanru--galimybiu studiju, pletros koncepciju, ivairaus lygmens strategiju ir kt.--juridinis iteisinimas (Jakaitis 2009). Taciau turetu buti aiskiai apibrezti siu ir tradiciniu urbanistinio planavimo dokumentu priezastiniai rysiai bei sprendiniu juridines pasekmes.

Akivaizdu, kad tiesioginio visuomenes itraukimo i urbanistinio planavimo ir projektavimo procesus Lietuvoje klausimas vis dar yra oficialiosios planavimo kulturos uzribyje--nera daug sia tema rasanciu autoriu, o ir geru praktinio visuomenes dalyvavimo pavyzdziu generuojant teritoriju pletros vizijas ir su ziburiu sunku rasti.

Visuomenes dalyvavimo urbanistinio planavimo ir projektavimo procesuose principai. Dalyvaujamasis planavimas

Diskusijos del visuomenes itraukimo i planavimo procesus, kaip jau buvo mineta, globaliu mastu yra brandus reiskinys, taciau pastaruoju metu tiek issivysciusiose valstybese, tiek kai kuriose treciojo pasaulio salyse vyksta kokybiniai nacionaliniu viesojo planavimo sistemu pokyciai, o kartu svarstomas dalyvaujamojo planavimo (angl. participatory planning) pranasumas pries formaluji visuomenes itraukima (angl. public participation) i teritoriju ir kitus planavimo darbus.

Dabartiniai planavimo darbu organizavimo modeliai yra toli pazenge, lyginant juos su ta situacija, kuri skatino S. R. Arnstein (1969) kritikuoti centralizuota sprendimu priemima ir ginti nepasiturinciuju (angl. have-nots) teises dalyvauti viesojo planavimo procesuose. Tik tuomet visuomenes nepasitenkinima kurste intensyvaus ekonominio augimo salygomis vyraves valdzios arogantiskumas ir nenoras skaitytis su ivairiu nevyriausybiniu organizaciju pozicija. Del to planavimo praktikoje buvo pradeti taikyti gynybinio planavimo (angl. advocacy planning) ir derybinio planavimo (angl. negotiative planning) modeliai, kuriu pasirinkima dazniausiai lemdavo tam tikri valdzios sprendimams priestaraujantys ir net finansiskai nuostolingi (10) visuomeniniai judejimai. Naujausi viesojo planavimo modeliai, kuriais siekiama itraukti teritorines bendruomenes ir ju atstovaujamus narius i projektu rengimo ir realizacijos procesus, yra nulemti priesingu veiksniu--kai kuriems issivysciusiems regionams (ir ne tik) patiriant ekonomini sastingi zymiai svarbesnis tampa viesuju lesu panaudojimo efektyvumas. Identifikuoti planavimo poreikius ir nustatyti ivairiu priemoniu tikslinguma kaip tik ir padeda intensyvus dialogas su visuomene, kurio kokybe uztikrinama interaktyviomis informacijos pateikimo, sklaidos ir surinkimo priemonemis.

Poreikis keisti urbanistinio planavimo ir projektavimo procesu organizavimo tvarka pirmiausia susijes su daznai pasitaikanciu visuomenes priesiskumu net ir aiskiai argumentuotoms miestu ar regionu pletros vizijoms, kai jas kuriant nepakankamai atsizvelgiama i visuomenes nuomone arba ji traktuojama kaip antraeile. Tuomet i procesa neitraukiamos tam tikros socialines grupes, kuriu dalyvavimas planavimo procese ir taip daznai nuvertinamas (verslo atstovai, jaunimas, nepasiturintieji, imigrantai ir pan.) ir nenumatomos realios planavimo pasekmes (daznai klaidingai suvokiami pletros poreikiai ir virsijamos sprendiniu igyvendinimo galimybes). Taip jau susikloste, kad dauguma urbanistinio planavimo darbu vis dar rengiami centralizuotai ir organizuojami pagal tradicini principa "nuspresti--paskelbti--apginti" (angl. decide--announce--defend). Is to kylantis susipriesinimas tarp visuomenes ir planavimo organizatoriu turi neigiamos itakos visuomeniniams santykiams (DCLG 2003) ir net planavimo sprendiniu kokybei.

Kadangi siandieniu planavimo procesu sklandumas yra labai susijes su konfliktiniu situaciju sprendimu (Alcock 2004; Andersson et al. 2005), daug demesio reformuojant nacionalines teritoriju planavimo sistemas skiriama ivairaus lygmens planavimo dokumentu horizontaliai (tarp sektoriniu interesu) ir vertikaliai (valstybes ir savivaldos poreikiu) integracijai. Todel tradicini modeli, kuriame vyrauja tik vienakryptis visuomenes informavimas ir formalus konsultavimasis, siekiama papildyti tarpininkavimo (angl. mediation ), derybu (angl. negotiation), bendro susitarimo siekimo (angl. consensus building) etapais, kurie padeda uztikrinti pakankama visuomenes dalyvavimo procesuose lygi, sukurti bei palaikyti griztamaji rysi tarp proceso dalyviu.

Viesojo planavimo procesus komentuojanciuose praktiniuose leidiniuose (DCLG 2003) dalyvaujamasis planavimas (angl. participatory planning) yra ivardinamas kaip procesu rinkinys, kuriuo siekiama surinkti ir suderinti skirtingu visuomenes grupiu interesus--pasiekti bendra susitarima tam tikro planavimo dokumento rengimo, taikymo klausimais. Dalyvaujamasis planavimas gali buti inicijuotas bet kurios is visuomenes grupiu, o sio planavimo proceso principine forma ir turinys taip pat laikomi proceso dalyviu susitarimo pasekme. Dalyvaujamojo planavimo reiskinio esme gludi suvokime, kad visuomene yra pliuralistine ir kad joje galimi teiseti interesu konfliktai, i kuriuos turetu buti atsizvelgta planavimo proceso metu. Visgi dalyvaujamasis planavimas yra kulturiskai samoningas ir jautrus galiu bei itaku skirtumams ir siekia uztikrinti, kad sie veiksniai neribotu planavimo proceso sklandumo ir jo rezultatu kokybes. Procese dalyvaujancios salys turi apsikeisti informacija ir siekti suprasti bendrinius planavimo pagrindus (principus, poreikius, galimybes) bei rasti budus, kaip susvelninti nesutarimu masta ir intensyvuma. Galiausiai ne viena proceso salis neturetu likti pralaimejusi.

Anksciau pateiktas dalyvaujamojo planavimo aprasas atskleidzia atvira ir demokratiska reiskinio esme, kuri sio straipsnio kontekste galetu buti ivardinama kaip bendrines planavimo proceso "taisykles"--jos ne tik nustato proceso kryptinguma ir santykini turini, bet leidzia laisvai rinktis jo forma, adaptuoti ja konkreciai urbanistinei situacijai. Taciau "taisykles" planuojant teritorijas visgi yra esminis dalykas, nes bet kokios formos planavimo proceso ir atskiru jo etapu rezultatas turi buti tinkamas tolesniam pritaikymui (pavyzdziui, tarpiniam sprendiniu svarstymui). Todel is paziuros laisva ir daugiasluoksne urbanistinio planavimo ar projektavimo proceso eiga turi buti koordinuojama, kad butu pasiektas minimalius reikalavimus atitinkantis rezultatas, kuri planavimo iniciatorius galetu panaudoti rengdamas tolesnius planavimo dokumentus.

Nagrinejant desningumus ir skirtumus tarp tradicines ir naujosios visuomenes itraukimo i planavimo procesus sampratu (zr. 1 lentele), galima teigti, kad pagrindiniai skirtumai susije ne su bendriniais planavimo tikslais ir uzdaviniais (11), bet su jo organizacinemis detalemis--visuomenes itraukimo mastu ir proceso dalyviu funkcijomis. Si planavimo proceso dalyviu teisiu bei pareigu diferenciacija ir yra svarbiausia dalyvaujamojo planavimo naujove.

Planavimo proceso ar jo dalies koordinatoriaus vaidmens suteikimas treciajam asmeniui--tarpininkui (angl. mediator)--kai kuriais atvejais tikrai gali buti naudingas pacio proceso sklandumui, ypac jei del ankstesniu veiksmu tarp konkrecios teritorijos planavimo darbu organizatoriaus (savivaldos) ir teritoriniu bendruomeniu nariu jau buvo kile nesutarimu. Kita priezastis itraukti treciuosius asmenis i planavimo procesus yra daznai pasitaikantys planavimo organizatoriu profesines kompetencijos netolygumai. Profesionaliai asistuoti konfliktinese situacijose yra gana sudetinga--tam reikia ne tik profesiniu, bet ir specialiu igudziu, kuriu daznas planavimo specialistas negauna studiju metais, todel asmeniniai jo igudziai formuojasi tik praktines veiklos metu (Hardin et al. 2006). Itraukti i planavimo procesus platesne visuomenes dali gali nurodyti centrines valdzios patvirtinti teises aktai, arba toks poreikis susiformuoja stiprejant opozicinems nuotaikoms teritorinese bendruomenese (kylant ju kompetencijai ir organizuotumui) ir per jas neformaliai i procesa isitraukus su tokiais darbais jau susidurusiems planavimo profesionalams (DCLG 2003).

Visuomenes itraukimo i urbanistinio planavimo ir projektavimo procesus priemones

Daugelis dabar placiai paplitusiu urbanistinio planavimo ar projektavimo darbuose taikomu visuomenes itraukimo i planavimo procesus metodu ir priemoniu yra tiesiogines ankstesnes planuotoju praktines veiklos rezultatai. Spresdami kasdienes planavimo situacijas sie specialistai isbande daugybe bendros veiklos tarp skirtingu planavimo proceso dalyviu formu: konsultacijas, diskusijas, kurybini darba ir pan.

Lietuvos teritoriju planavimo sistemos atzvilgiu planavimo procesuose pritaikyti butu galima populiariausias aktyvaus visuomenes itraukimo i teritoriju planavimo procesa formas--kurybines dirbtuves (angl. community charrettes, community workshops). Sios planavimo ar projektavimo priemones yra skirtos per palyginti trumpa laika (3-8 dienas) bendradarbiaujant skirtingiems tradicinio urbanistinio planavimo ir projektavimo proceso dalyviams (savivaldos atstovams, bendruomenes nariams, investuotojams ir pan.) sukurti konkrecios teritorijos vystymo ar regeneravimo vizija (Condon 2008). Tokio pobudzio renginiai nuo eiliniu viesuju konsultaciju skiriasi tuo, kad ju pabaigoje kurybines grupes turi pateikti teritorijos plana, kurio grafinis atlikimas privalo buti tinkamas tolesniems teritorijos projektavimo etapams. Kurybiniu grupiu darba koordinuoja ir tinkama rezultato grafine israiska pasiekti padeda specialistai, taciau grupes rezultatas priklauso ne nuo jos vadovo kurybinio darbo ir profesines patirties, bet nuo renginio metu pasiekto bendro dalyviu susikalbejimo ir interesu dermes (integracijos ir sinergijos efektas).

Siuo metu UAML dar negali pasigirti gausia patirtimi auksciau aptartuose urbanistinio planavimo ir projektavimo procesuose (Cirtautas, Dzervus 2010). Kaip tik sis salyginis nepatyrimas ir profesinis idealizmas skatina mus dometis visuomenes itraukimo i artimosios gyvenamosios aplinkos formavimo procesus ir projektus galimybemis. Viena aisku, tam, kad urbanistinio planavimo ar projektavimo proceso sklanduma uztikrinancios interaktyvios priemones taptu desningai taikomu metodu, neuztenka vien planuotoju iniciatyvos. Butina ne tik itikinti teritorines bendruomenes tokios veiklos tikslingumu bei naudingumu, bet ir skatinti savivaldos institucijas ieskoti budu, kaip juridiskai iteisinti ir tokius renginius, ir ju rezultatus, kad pastarieji neguletu atsakingu valstybes tarnautoju stalciuose ir netaptu dar vienu balsu tyruose.

Kurybines dirbtuves kaip diskusijos tarp specialistu, savivaldos ir vietos bendruomeniu bei kitu suinteresuotu projektais asmenu gali buti taikomos tiek planuojant dideles teritorijas, tiek projektuojant miesto viesasias erdves ar visuomeninius statinius. Tiesa, kuo didesni kurybiniu dirbtuviu uzmojai, tuo sudetingesnis yra ju organizacinis modelis. Kai renginio metu sprendziami gana dideli uzdaviniai (kvartalu kompleksine renovacija ar regeneracija, darniosios pletros aspektai naujai urbanizuojamose teritorijose miestu pakrasciuose ir kt.), daug laiko sugaistama neprofesionaliu kurybiniu dirbtuviu dalyviu momentiniam mokymui--tam rengiamos ivadines paskaitos, isvykos i nagrinejama teritorija. Esant tokiai situacijai, uzduotis daznai buna skaidoma taip, kad atskiros kurybiniu dirbtuviu darbo grupes koncentruotusi ne i visa apimancio teritorijos vystymo sprendinio pateikima, bet i tam tikro probleminio aspekto (funkcionalumas, ekologiskumas ir pan.), tiesiogiai besisiejancio su vietoves pletojimo tikslais, sprendiniu paieskas.

P. M. Condon (2008) isskiria du kurybiniu dirbtuviu modelius, kurie skiriasi ju galimo taikymo visuminiame planavimo procese laiku ir renginio dalyviu struktura. Pirmasis kurybiniu dirbtuviu tipas skirtas teritorijos raidos vizijai sukurti (angl. visionary charrette). Tokios kurybines dirbtuves tinkamos planavimo proceso pradzioje, kai dar nera aiskios teritorijos vystymo koncepcijos. Didziaja dali dalyviu tokiu atveju sudaro statiniu ir urbanistinio planavimo ar projektavimo specialistai, architekturos studentai, nes jie gali per palyginti trumpa laika paruosti grafiskai patrauklu rezultata, kuris galetu skatinti vietos bendruomene ir atitinkamus savivaldos atstovus svarstyti teritorijos raidos alternatyvas. Prie vizijos kurimo prisideda ir iniciatyvus teritoriniu bendruomeniu nariai, taciau ju itaka yra salygine, t. y. jie padeda profesionalams greiciau isijausti i vietoves problematika. Panasiu principu (trumpalaikiai specialistu vizitai) grindziamas ir Amerikos architektu instituto teikiamas R/UDAT (angl. Regional / Urban Design Assistance Team) planavimo paslaugu paketas (AIA 2004).

Antrasis kurybiniu dirbtuviu tipas skirtas jau parengtu urbanizuotu teritorijos planavimo dokumentu (planu, strategiju, koncepciju, viziju ir pan.) sprendiniams konkrecioje vietoveje detalizuoti ir, jei reikia, koreguoti (angl. implementation charrette). Tokio pobudzio renginys dazniausiai vykdomas jau isibegejus planavimo procesui. Kurybinese grupese siuo atveju yra daugiau savivaldos, teritoriniu bendruomeniu atstovu ir kitu suinteresuotu asmenu (sklypu savininkai, investuotojai ir pan.), kurie siekia suprasti, kaip konkretus teritorijos vystymo sprendiniai tiesiogiai keicia ju gyvenamaja aplinka, verslo pletros ir investiciju galimybes.

Bendrai tariant, kurybines dirbtuves (angl. design charrettes) keicia visuomenes itakos urbanistinio planavimo procesuose samprata. Kurybinio dialogo metu vienas pries kita stoja tradicinio planavimo atveju kardinaliai skirtingas pozicijas uzimantys asmenys ir ne vienas is ju neturi tiesos monopolio. Ju bendro darbo rezultatas priklauso nuo dalyviu ir ju grupei vadovaujancio profesionalo sugebejimu derinti ivairialypius interesus, argumentuoti savo paziuras ir siekti bendros iseitines pozicijos. Tai sunkus uzdavinys, taciau ji galima pasiekti.

Anksciau ivardinti visuomenes itraukimo i planavimo procesus pavyzdziai yra labai populiarus Jungtinese Amerikos Valstijose. Ieskant konkreciu interaktyviu planavimo metodiku pavyzdziu Europoje, vieno aiskaus modelio nepavyko rasti. Del planavimo sistemu esminiu skirtumu vienur visuomenes tiesioginis dalyvavimas planavimo procesuose yra labai nezymus (Prancuzijoje), kitur tiek istoriskai, tiek reaguojant i realijas aktyvus visuomenes dalyvavimas yra skatinamas (Skandinavijos salys, Nyderlandai ir kt.). Tiesa, cia vis dar vyrauja tradiciniai bendravimo su visuomene budai (konsultacijos, diskusijos ir kt.), kuriais dazniausiai siekiama surinkti issamia informacija apie vietove, nes manoma, kad sektorines zinios, kurios dazniausiai pateikiamos planavimo specialistams kaip pradine planavimo darbu medziaga, neatspindi baigtinio vietoves pletros potencialo (Malbert 2007).

Visgi bet kurios kurybines dirbtuves (o kartu ir pasiruosimas joms bei ju rezultatu susisteminimas) yra tik dalis visuminio urbanistinio planavimo ar projektavimo proceso. Galutinius sprendimus del konkreciu teritoriju vystymo priima uz urbanistini planavima atsakingi savivaldos instituciju pareigunai, o realus pokyciai teritorijose prasideda tik uzsitikrinus pakankamus finansinius resursus. Del sios priezasties dalis visuomenes atstovu vis dar vengia dalyvauti tokio pobudzio veikloje, nes mano, kad sie planavimo renginiai organizuojami tik del akiu, o tiesiogines itakos planavimo procesuose pavieniai zmones neturi (DCLG 2003). Tuomet, tiketina, jie vel renkasi konflikta kaip vienintele jiems tinkama iseiti is susidariusios situacijos, o kaip tik konflikto sprendimas ir bendro sutarimo siekimas yra cia aptartu teritoriju planavimo metodu, gristu proceso interaktyvumu, tikslas.

doi: 10.3846/mla.2011.052

Apibendrinimai

Siame straipsnyje tik is dalies buvo paliesti kai kurie salutiniai planavimo procesai, kurie perteikia visuomenes itakos didejimo tendencija su urbanistiniu planavimu ir projektavimu susijusiose srityse.

Lietuva yra viena is tu saliu, kuriose visuomenes dalyvavimas planuojant teritorijas yra formalus ir grieztai proceduriskai reglamentuotas procesas. Vienakryptis ir nelankstus bendradarbiavimas tarp planavimo organizatoriu ir planavimo veiksmu poveiki tiesiogiai patirianciu gyventoju grupiu yra budingas daugeliui pasaulio saliu. Nesutarimai ir konfliktines situacijos pries puse amziaus paskatino nauju planavimo procesu organizavimo metodu atsiradima Siaures Amerikos ir kitose issivysciusiose salyse. Dabar mes galime pasimokyti is siu saliu patirties ir kryptingai taikyti efektyvesnius visuomenes dalyvavimo planavimo procesuose modelius. Tiesa, nereiketu idealizuoti svetimu planavimo sistemu ir aklai kopijuoti tiek ju privalumus, tiek trukumus--turetume suvokti savo gyvenamojo laiko ir erdves realijas, ivertinti regiono savitumus bei patirti ir orientuotis i toliaregius kokybinius urbanistinio planavimo sistemos pokycius.

Teritoriju planavimo proceso organizavimas, kai jame lygiomis teisemis dalyvauja tiek profesionalai, tiek su planavimu nesusije asmenys ar ivairios socialines grupes, tinka tikrai ne visiems planavimo uzdaviniams vykdyti. (12) Visgi savivaldos lygmenyje planavimo procesai galetu buti supaprastinti, t. y. leidziantys ivairu suinteresuotu visuomenes grupiu horizontalu (priesingai vertikaliam ir hierarchizuotam modeliui) bendradarbiavima, savo nuoziura paskirstant pareigas bei atsakomybe tarp atskiru planavimo proceso dalyviu, kartu leidziant teritorinems bendruomenems tapti savo gyvenamosios aplinkos autoriais.

Interaktyviu teritoriju planavimo procesu organizavimas ir rezultatu kokybe turi buti uztikrinama kryptingomis valstybinemis ir regioninemis programomis, kitomis tikslinemis priemonemis, kurias formuoja ir nustato centrine valdzia, o ju igyvendinima koordinuoja regionines ar vietos savivaldos institucijos. Taip butu uztikrinamas planavimo procesu nuoseklumas (vertikali koordinacija) ir strateginiu sprendiniu integracija i zemesnio rango teritoriju planavimo dokumentus.

Strateginiu programu koordinacija ir su ju vykdymu susietu sprendimu priemimo savivaldos lygmenyje klausimas vis dar placiau nesvarstytas. Taciau galima daryti prielaida, kad tai skatintu teritoriniu bendruomeniu aktyvuma ir samoninguma urbanistinio planavimo procesu atzvilgiu--sprendimai butu priimami arciau (gal net patiems bendruomenes nariams tiesiogiai dalyvaujant) ir skaidriau. Aktyvejant visuomeniniam gyvenimui regionuose, planavimo procesams darantis laisvesniems, tiketina, prireiks ir aukstesnes kompetencijos planavimo specialistu, kurie sugebetu koordinuoti siuos ivairialypius procesus. Prasidejes aukstos kvalifikacijos urbanistu ir architektu judejimas salyje butu naudingas tiek jiems patiems (plestusi ju profesines kompetencijos laukas), tiek periferiniams miestams ir regionams (vyktu naturali planavimo specialistu migracija).

Aisku viena, kad planavimo sprendimu priemimo mechanizmo santykine decentralizacija ir aukstos kompetencijos specialistu migracija nepanaikins konfliktiniu situaciju pavojaus teritoriju planavimo darbuose. Taciau tik derybose ir susitarimuose gimsta optimalus sprendimai. Todel kurybiskas poziuris i teritoriju planavimo procesu organizavima, ju ivairoves ir prieinamumo skatinimas (visuomenes itraukimas) neabejotinai tures teigiama poveiki regionu vystymuisi. Svarbu tik uztikrinti juridini interaktyviu teritoriju planavimo priemoniu (modeliu ir rezultatu) statusa, nes kitaip sios naujoves neduos reikiamo efekto--platesnio visuomenes pritarimo ir palaikymo.

Literatura

AIA. 2004. R/UDAT: Planning Your Community's Future. A Guide to the Regional/Urban Design Assistance Team Program. The American Institute of Architects.

Alcock, P. 2004. Participation or Pathology: Contradictory Tensions in Area-Based Policy, Social Policy & Society 3(2): 87-96. doi:10.1017/S1474746403001556

Andersson, R.; Musterd, S. 2005. Area-based policies: a critical appraisal, Tijdschrift voor Economische en Sociale Geografie 96(4): 377-389. doi:10.1111/j.1467-9663.2005.00470.x

Arnstein, S. R. 1969. A Ladder of Citizen Participation, Journal of the American Planning Association 35(4): 216-224. doi:10.1080/01944366908977225

Blanc, M.; Beaumont, J. 2005. Local democracy within European urban development programmes, Tijdschrift voor Economische en Sociale Geografie 96(4): 409-420. doi:10.1111/j.1467-9663.2005.00472.x

Cirtautas, M.; Dzervus, P. 2010. Urban Research Laboratory: working on the edge. Pranesimas tarptautineje konferencijoje "Social Street", Estija, Talinas, 2010 m. balandzio men. 22-24 d.

Condon, P. M. 2008. Design Charrettes for Sustainable Communities. Washington: Island Press.

DCLG. 2003. Participatory Planning for Sustainable Communities: International experience in mediation, negotiation and engagement in making plans [interaktyvus] [ziureta 2010 04 10]. Prieiga per interneta::<http://www.adr.civiljusticecouncil. gov.uk/updocs/client0/participatoryplanning.pdf>.

Hardin, M. C.; Eribas, R. A.; Poster, C. (Eds.). 2006. From the Studio to the Streets: Service-Learning in Planning and Architecture. Washington: Stylus Publishing LLC.

Jakaitis, J. 2004. Neformalaus veikimo veiksniu itaka urbanistinei raidai, Urbanistika ir architektura 28(3): 132-143.

Jakaitis, J. 2009. Integruoto planavimo problematika Lietuvos planavimo sistemoje, Mokslas--Lietuvos ateitis. K. Seselgio skaitymai 2009. 1(2): 8-10.

Juskevicius, P.; Gauce, K. 2010. Urbanistinio planavimo deformacijos, Urbanistika ir architektura 34(4): 195-207. doi:10.3846/tpa.2010.19

Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymas. 2004. LRV.

Lietuvos urbanistines pletros kryptys. 2009. LRV-AM.

Malbert, B. 2007. Communication of Green Issues in Urban Planning, in Wlodarczyk, D. (Ed.). Green Structure in Development of the Sustainable City. Uppsala: The Baltic University Press.

Pakalnis, M. 2009. Procedurinio planavimo realybe, Urbanistika ir architektura 33(4): i-iv.

Ploger, J. 2004. Strife: Urban Planning and Agonism. Planning Theory 3(1): 71-92.

Visuomenes dalyvavimo teritoriju planavimo procese nuostatai. 1997 (2007 m. redakcija). LRV.

(1) Ta irodo tiek planavimo praktikoje, tiek akademineje erdveje pastebima specifiniu anglisku terminu gausa: bottom-up planning, participatory planning / design, co-design ir t. t.

(2) Ivairiuose kaimo vietoviu bendruomeniu raidos tyrimuose, skelbiamuose tinklalapyje www.bendruomenes.lt, pastaruosius 5-10 metu fiksuojamas ryskus oficialiai iregistruojamu teritoriniu bendruomeniniu organizaciju skaiciaus augimas. Kaip vienas is si reiskini lemianciu veiksniu minimas ES dosniai remiamas kaimo vietoviu gyventoju bendruomeniu (arba santalku) kurimasis socialines, kulturines ir ekonomines veiklos pagrindu. Miestuose sie procesai letesni ir dazniausiai grindziami neformaliu visuomenes grupiu veikla.

(3) Neatsakingas istekliu naudojimas ir tarsa leme klimato pokycius (globalaus atsilimo reiskini), ivairias socialines ir ekologines katastrofas.

(4) Neissipleciant galima pamineti keleta regioniniu laikrasciu antrasciu, kurios atskleidzia tiek planavimo procesu rimtuma, tiek ju komiskuma: "Krovininiu traukiniu per kaimieciu gyvenimus", "Salies strateginis planas keicia kaimo gyventoju planus" ir pan.

(5) Visuomenes dalyvavimo teritoriju planavimo procese nuostatuose (1997) ivardinami sie su formaliu visuomenes aktyvumu siejami planavimo proceso etapai: informavimas, susipazinimas, konsultacija, dalyvavimas, viesa ekspozicija, baigiamasis susirinkimas ir kt.

(6) Andersson et al. (2005) minedami sia dilema pabrezia, kad dauguma miestu teritorijoms skirtu planavimo iniciatyvu sprendzia tik teritorijos fizines ir socialines aplinkos gerinimo (busto atnaujinimas, paslaugu prieinamumas) ar atskiru visuomenes grupiu integracijos (skurdo prevencija ir imigrantu socializacija) klausimus, o jau pats tokio pobudzio problemu koncentracijos faktas yra neigiama miesto ar urbanizuoto regiono raidos tendencija. Be to, lokalus tokiu problemu sprendimas paliecia ne visas socialines grupes ir asmenis, kuriems tokia pagalba reikalinga.

(7) Europos Sajungos kontekste teise formuoti planavimo kultura ir koordinuoti planavimo procesus paliekama nacionaliniu valstybiu atitinkamoms institucijoms pagal istoriskai susiklosciusias tradicijas. Taciau ES siems procesams visgi turi itakos, nes formuoja bendraja Sajungos socialine, ekonomine ir kulturine politika, kuria privalu vykdyti salims narems.

(8) Demitologizuoti cia siekiama ne sumenkinant projektuotoju profesionaluma ar valstybes tarnautoju kompetencija, bet skirstantis ir dalinantis atsakomybe, o kartu skatinant pilietines visuomenes raiska.

(9) Europos Sajungoje pastaruoju metu daug demesio skiriama darniosios pletros principams proteguoti, taip pat ir visuomenes aktyvesniam dalyvavimui teritoriju planavimo procesuose skatinti ir reglamentuoti. Aktualiausi siuo poziuriu yra sie tarptautiniai susitarimai: Bristolio susitarimas del tvariuju bendruomeniu Europoje (2005), Leipcigo tvariuju Europos miestu chartija (2007), Europos urbanistikos chartija (1992, 2008) ir kt. Lietuvoje demokratiniai planavimo proceso organizavimo ir sprendiniu igyvendinimo principai perteikti Lietuvos urbanistines politikos kryptyse (2009).

(10) Kompromisines situacijos daznai nepagristai didina viesasias islaidas planavimo sprendiniams igyvendinti.

(11) Dauguma planavimo tikslu ir uzdaviniu formuojama remiantis darniosios/ tvariosios pletros principais, kurie akcentuoja socialiniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu priemoniu integracija visuotiniuose planavimo procesuose ir dokumentuose.

(12) Tarkim, neisivaizduojamas toks reiskinys, kaip 3 mln. pilieciu dalyvavimas rengiant Lietuvos Respublikos teritorijos bendraji plana.

Matas Cirtautas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

El. pastas urblaboratorija@gmail.com
1 lentele. Tradicinio ir dalyvaujamojo planavimo modeliu sulyginimas
(DCLG 2003: 46; aut. vert.)

Table 1. Public participation and participatory planning compared
(DCLG 2003: 46)

                   Tradicine visuomenes      Dalyvaujamojo
                   dalyvavimo planavimo      planavimo samprata
                   procese samprata          (angl. participatory
                   (angl. public             planning)
                   participation)

Rysiai tarp        Organizatorius            Organizatorius
planavimo          (savivaldos               (savivaldos
organizatoriu      institucijos ar kt.)      institucijos ar kt.)
ir visuomenes      suformuluoja              atstovauja daugeliui
                   bendruosius               skirtingu visuomenes
                   visuomenes interesus      gru-piu, todel
                   ir perteikia juos         planavimo proceso
                   plane. Visuomene          metu tiketinos
                   informuojama apie         gincytinos
                   parengta plana ir         pozicijos, kurios
                   turi teise pareiksti      tures buti aptartos
                   savo nuomone.             ir preliminariai
                                             suderintos pries
                                             pradedant rengti
                                             planavimo dokumenta.

Planavimo          Planavimo dokumentus      Visuomene ir
dokumentu          rengia                    atskiros jos grupes
rengimo            organizatorius,           zino savo po-
procesas           atsizvelgdamas i          reikius ir supranta
                   aukstesnio rango          prioritetus.
                   dokumen-tus,              Planuotojai turi
                   kuriuose (tiketina)       isklausyti visas
                   jau isspresta             interesu grupes, o
                   daugelis                  ne manyti, kad buti
                   konfliktiniu              planuotoju jau
                   situaciju, o              savaime reiskia
                   konfliktams sprusti       zinoti visuomenes
                   ir pozicijoms             poreikius.
                   suderinti nereiks
                   esminiu pastan-gu--
                   pakaks tik nezymiu
                   pakeitimu.

Planavimo          Reikalingi                Reikalingi ivairus
procesui           profesiniai               tarpininkavimo
valdyti            igudziai, kurie           igudziai:
reikalingi         padetu detalizuoti        sugebejimas pasiekti
igudziai           nacionalinio lygmens      ivairias socialines
                   vystymosi gaires          grupes, isklausyti
                   lokaliai situacijai,      ir suprasti ju
                   pries tai ivertinus       poreikius ir priori-
                   viesu konsultaciju        tetus kitu interesu
                   metu surinkta             grupiu kontekste,
                   informacija.              nustatyti ir
                                             suderinti galimus
                                             sprendimu
                                             pakeitimus,
                                             palaikyti ir
                                             pasitiketi skirtingu
                                             dalyviu kompe-
                                             tencija, taciau jos
                                             nesuabsoliutinti.

Planavimo          Profesionalus             Planavimo procesa
proceso            planuotojai               koordinuoja
koordinatoriai     koordinuoja kon-          nepriklausomi
                   sultacijas bei vykdo      tarpininkai arba
                   informacijos              profesionalus
                   surinkimo,                planuotojai. I
                   apdorojimo                procesa itraukiamos
                   funkcijas, taip pat       ivairios visuomenes
                   reaguoja i viesas         grupes, taip pat ir
                   visuomenes pastabas.      planavimo
                                             organizatoriaus
                                             nusamdyti plano
                                             rengejai.

Planavimo          Kiekvienas asmuo ar       Turi buti imtasi
proceso            organizacija turi         ryztingu veiksmu,
dalyviai           vieno-das teises          siekiant i planavimo
                   dalyvauti. Visgi sia      procesa itraukti
                   teise dazniausiai         tradiciskai nuo jo
                   pasinaudoja gerai         nusalinta visuomenes
                   informuotos               dali, o ne pasyviai
                   socialines grupes,       laukti ,,reiksmingo"
                   kurios atstovauja         jos indelio.
                   tik mazajai daliai
                   visuomenes
                   interesu.

(11) Dauguma planavimo tikslu ir uzdaviniu formuojama remiantis dar-
niosios/tvariosios pletros principais, kurie akcentuoja socialiniu,
ekonominiu ir aplinkosauginiu priemoniu integracija visuotiniuose
planavimo procesuose ir dokumentuose.
COPYRIGHT 2011 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2011 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Cirtautas, Matas
Publication:Science - Future of Lithuania
Geographic Code:4E
Date:May 1, 2011
Words:4595
Previous Article:Spatial apparatuses in Central Asia. The case of Astana/ Centrines Azijos erdviniai modeliai. Astanos atvejis.
Next Article:Building energy and architectural form relationships/ Pastato energijos ir architekturines formos rysiai.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters