Printer Friendly

Problems of regulation of the alternative dispute resolution mechanism in consumer disputes in Lithuania/Alternatyvaus vartojimo gincu sprendimo mechanizmo reguliavimo problemos Lietuvoje.

Ivadas

Vartotojo teises i teisinguma igyvendinimo klausimas yra aktualus tiek Europos Sajungoje, tiek ir Lietuvoje. Europos Sajungoje alternatyvaus gincu sprendimo (toliau--AGS) klausimas svarstomas tiek politiniu lygiu, tiek ir imantis tam tikros, nors ir negausios, teises aktu iniciatyvos (Bubliene, Zemlyte, 2012). Viena naujausiu Europos Komisijos iniciatyvu yra 2011 m. lapkricio 29 d. Europos Komisijos pasiulymai del Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos del vartotoju gincu alternatyvaus sprendimo (toliau--GAS), kuria s dalies keiciamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/ EB (Direktyva del vartotoju GAS) (toliau--Pasiulymas del AGS direktyvos) (Europos Komisija, 2011a) bei del Europos Parlamento ir Tarybos reglamento del vartotoju gincu elektroninio sprendimo (toliau--GES) (Reglamentas del vartotoju GES) (Europos Komisija, 2011b). Be abejones, sprendziant siu teises aktu igyvendinimo klausima nacionalineje teiseje kartu teks ivertinti ir egzistuojancia alternatyvaus vartojimo gincu sprendimo sistema. Tiesa, Lietuvoje taip pat yra numatytas alternatyvaus vartojimo gincu sprendimo mechanizmo persvarstymas. Valstybineje vartotoju apsaugos strategijoje 2011--2014 metams, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2011 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 848, nurodyta, jog "gerai veikianti vartotoju teisiu apsaugos sistema neimanoma be vartotoju teisiu gynimo mechanizmu. Vartotojams turi buti suteikta galimybe deramai ginti savo teises, naudojantis jiems priimtinomis, teisetomis priemonemis (taikiai--kreipiantis i verslininka, teismo ir ne teismo tvarka). Tokia galimybe vartotojams turi buti sudaryta visose be isimties vartojimo srityse." Kartu yra pripazinta, jog "vartotoju teisiu gynimo ne teisme sistema irgi neefektyvi." Be to, kadangi yra planuojama perziureti valstybine vartotoju gincu sprendimo ne teismo tvarka sistema bei smulkiu gincu proceduras, strategijoje yra numatyta skatinti ir privacius ginco sprendimo budus.

Sio straipsnio tikslas yra ivertinti egzistuojancio alternatyvaus vartojimo gincu sprendimo mechanizmo reguliavimo sprestinas problemas. Konkreciai siame straipsnyje nagrinejamos penkios reguliavimo problemos: pirma, siekiama atsakyti i klausima--bendrojo ar sektorinio reguliavimo principas turetu buti taikomas reguliuojant alternatyvu vartojimo gincu sprendima; antra, analizuojama AGS ir kitos administracines proceduros atskyrimo problematika; trecia, nagrinejamas AGS ir nesaziningu salygu kontroles mechanizmo santykis; ketvirta, siekiama atsakyti i klausima, ar tarp AGS instituciju ir rinkos prieziuros instituciju galima rasyti lygybes zenkla, tai yra analizuojama, kokia AGS instituciju sistema turi daugiau privalumu: ar kai AGS institucijos yra rinkos prieziuros institucijos, ar kai jos neatlieka tokios funkcijos; penkta, analizuojama AGS sistemos stebesenos (monitoringo) nebuvimo problematika. Sio straipsnio tikslas nera issami viso mechanizmo problematikos analize, taciau tik vienas is aspektu--tai yra teisinio reguliavimo problematika.

Minetas straipsnio tikslas igyvendinamas naudojant lingvistini, sistemines analizes bei logini metodus.

1. Alternatyvaus vartojimo gincu mechanizmo teisinio reguliavimo problemos

1.1. Bendrasis versus sektorinis reguliavimas

Isanalizavus AGS reguliuojancius teises aktus Lietuvoje, teigtina, kad AGS teisinio reguliavimo sistema galima suskaidyti i bendraji ir sektorini reguliavima. Atitinkamai pastarasis pagal sektorius skirstytinas i 3 grupes--finansiniu paslaugu (apima banku paslaugas, draudimo paslaugas), energetikos (apima visas energetikos sritis) bei rysiu paslaugu (apima elektroninius rysius bei pasto paslaugu sektoriu).

Bendrasis reguliavimas yra numatytas Lietuvos Respublikos vartotoju teisiu apsaugos istatymo (toliau--VTAI) VI skyriuje, kuriame yra nustatyta AGS instituciju sistema ir AGS veikimo principai. Sektorinis reguliavimas numatytas is esmes trijuose istatymuose--Lietuvos Respublikos Lietuvos banko istatyme, Lietuvos Respublikos energetikos istatyme kaip sketiniame istatyme bei Lietuvos Respublikos elektroniniu rysiu istatyme. Energetikos sektoriuje gincu sprendima papildomai dar reguliuoja ir specialus konkrecioje energetikos srityje taikytini istatymai--Lietuvos Respublikos silumos ukio istatymas, Lietuvos Respublikos elektros energetikos istatymas ir Lietuvos Respublikos gamtiniu duju istatymas. Galiausiai, kiekviename is minetu istatymu itvirtintas gincu sprendima reguliuojancias normas detalizuoja ivairus poistatyminiai aktai, kuriuose dargi pateikiamos nuorodos i kitus teises aktus ar poistatyminius aktus. Pavyzdziui, gincu sprendima Rysiu reguliavimo tarnyboje reguliuoja Galutiniu paslaugu gaveju gincu su elektroniniu rysiu paslaugu teikejais ir gincu tarp pasto ir (ar) pasiuntiniu paslaugu teikeju ir naudotoju nagrinejimo taisykles (Rysiu reguliavimo tarnybos ..., 2011), kurios tam tikrais atvejais dar nukreipia i Dokumentu teikimo Lietuvos Respublikos rysiu reguliavimo tarnybai taisykles (Rysiu reguliavimo tarnybos ..., 2004). Lietuvos banko istatymo 47 str. 10 d. numato, kad ginco nagrinejimo Lietuvos banke sustabdymui ir nutraukimui mutatis mutandis taikomi atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163, 164, 166, 167, 293 ir 294 str. I civilinio proceso kodeksa nukreipia ir Lietuvos banko patvirtintas 2012 m. sausio 26 d. Vartotoju ir finansu rinkos dalyviu gincu nagrinejimo tvarkos aprasas (Lietuvos banko..., 2012), taciau jau ne bylos sustabdymo ar nutraukimo, bet atstovavimo dokumentu iforminimo klausimu. Be to, ne visuomet poistatyminis aktas, detalizuojantis ginco sprendimo procedura, yra skirtas tik AGS. Pavyzdziui, gincu sprendima Valstybineje vartotoju teisiu apsaugos tarnyboje (toliau--VVTAT) detalizuoja VVTAT darbo reglamentas (Valstybines vartotoju teisiu ..., 2008), taciau jame taip pat esti nemazai normu, skirtu vidinei VVTAT darbo tvarkai ir organizavimui.

Taigi ivairiu AGS reglamentuojanciu teises aktu analize suponuoja vienareiksmiska isvada, kad egzistuojantis alternatyvaus vartojimo gincu sprendimo sistemos reguliavimas yra gana komplikuotas, alternatyvaus vartojimo gincu sprendima reglamentuojancios taisykles yra isskaidytos atskiruose teises aktuose--ir ne tik istatyminio lygmens, bet ir poistatyminio. Atitinkamai darytina ir isvada, kad AGS gali buti nepatrauklus vartotojui vien del to, kad yra sudetinga nustatyti tikraji teises normu, reglamentuojanciu AGS sistema, turini, suvokti AGS sistema ir is anksto ivertinti, koks procesas vartotojo laukia. Be abejones, vartotojams neretai teikiamos konsultacijos proceduriniais klausimais zodziu, taciau konstatuotina, kad AGS procesa reglamentuojancios normos kartais yra tiek neaiskios, kad visiskai tiketina, jog ir pats tam tikros AGS institucijos darbuotojas gali klysti del normos turinio ar tam tikru normu santykio.

Kiek tai yra susije su pacia reguliavimo ideja ir jos igyvendinimu, manytina, kad ir cia konstatuotina tam tikra problematika. Lietuvoje buvo pasirinkta vyraujanti bendrojo reguliavimo sistema. Kaip mineta, VTAI kaip "sketinis" istatymas numato pagrindinius vartotoju teisiu apsaugos principus ir proceduras, taip pat sprendzia pamatinius klausimus, susijusius su AGS sistema. VTAI 22 str. 2 d. itvirtina VTAI kaip bendrojo istatymo santyki su kitais istatymais, reglamentuojanciais AGS (si norma numato, kad "gincai nagrinejami sio skirsnio nustatyta tvarka, jei kiti istatymai nenustato kitaip"). Taigi tarsi butu galima daryti isvada, kad VTAI nuostatos yra bendrosios, o kitu istatymu, reglamentuojanciu AGS, nuostatos yra specialiosios. Tokia sistema is esmes vertintina teigiamai, kadangi prisideda prie AGS vienodinimo ivairiose AGS institucijose. Manytina, kad tokiu reguliavimo principu ir buvo siekiama, kad sektoriniai teises aktai AGS turetu reguliuoti tik tiek, kiek:

1. VTAI nereguliuoja reikiamu aspektu (specialiosiomis taisyklemis neturetu buti reguliuojami bendri teisiniai santykiai, kurie budingi (ar galetu buti budingi) is esmes ir bendrajai procedurai);

2. sektorine sritis ar instituciniai ypatumai yra tiek specifiniai, kad jie salygoja butinuma atskirus klausimus sureguliuoti kitaip. Taciau sektorinio AGS reguliavimo analize patvirtina, kad sie mineti tikslai nebuvo pasiekti, ir is esmes pats reguliavimo principas sektoriniu reguliavimu yra paneigtas.

Visu pirma, sektoriniu istatymu nuostatos numato ne specialias taisykles, bet reguliuoja visa AGS procedura: arba atkartoja VTAI nurodytas nuostatas paraidziui, arba atkartoja jas naudojant skirtingas normu konstrukcijas.

Antra, sektoriniai istatymai del visiskai neaiskiu priezasciu numato kitokius (ilgesnius ir atskiruose sektoriniuose istatymuose skirtingus) vartojimo ginco isnagrinejimo terminus, nors ginco dalykas is esmes nereikalauja skirtingu terminu taikymo.

Trecia, sektoriniai istatymai nustato papildomus/skirtingus atsisakymo nagrineti ginca pagrindus, nors velgi akivaizdu, kad tokie papildomi pagrindai nera salygojami ginco specifikos. Pavyzdziui, Lietuvos banko istatymas bei Elektroniniu rysiu istatymas palyginti su VTAI numato papildoma pagrinda atsisakyti nagrineti ginca tuo atveju, jei susitarta perduoti ginca nagrineti arbitrazui arba jis yra nagrinejamas arbitraze. Toks pagrindas apskritai atrode keistai vertinant ji ankstesnes Lietuvos Respublikos komercinio arbitrazo redakcijos, pagal kuria vartojimo gincai buvo nearbitruotini, kontekste.

Ketvirta, kai kurie sektoriniai istatymai nustato ilgesni termina verslininkams atsakyti vartotojui i jo pretenzija.

Penkta, kai kurie sektoriniai istatymai issprendzia ieskinio senaties termino sustabdymo problematika, pavyzdziui, Lietuvos banko istatymo 47 str. 15 d. numatyta, kad vartotojo kreipimasis i Lietuvos banka del ginco isnagrinejimo sustabdo ieskinio senaties termina, nors bendrajame istatyme sis klausimas taip ir liko nesureguliuotas.

Sesta, kai kurie sektoriniai istatymai numato privaloma AGS institucijos sprendimo pobudi.

Septinta, kai kurie sektoriniai istatymai numato ir privaloma kreipimasi i AGS institucija pries kreipiantis i teisma.

Astunta, kai kurie sektoriniai istatymai sureguliavo AGS procedura ir skundu nagrinejimo administracine tvarka procedura viename straipsnyje (placiau si problema analizuojama kitame skyriuje), o tai neabejotinai apsunkina siu dvieju procesu atskyrima.

Negana to, nenuoseklus reguliavimas egzistuoja ir atskira sektoriu reguliuojanciuose istatymuose (ypac, jei juos reguliuojanciu teises aktu sistema sudaro bendrasis istatymas ir specialus tam tikros srities istatymai). Pavyzdziui, energetikos sektoriu reglamentuojanciame "sketiniame" istatyme ir kai kuriuose sektoriniuose istatymuose skirtingai apibrezta AGS instituciju kompetencija. Silumos uki reglamentuojantis istatymas AGS srityje pateikia nuorodas ne i Lietuvos Respublikos energetikos istatyma, bet i VTAI (o toks reguliavimas kelia daug klausimu del privalomo ikiteismines proceduros sprendimo privalomumo, kitaip tariant, nera aisku, ar turi buti taikomas reguliavimas numatytas VTAI, kuris nenumato privalomos ikiteismines gincu nagrinejimo proceduros, o tik rekomendacini AGS institucijos sprendimo pobudi, ar visgi turetu buti taikomas Lietuvos Respublikos energetikos istatymas kaip sektorinis istatymas).

Taigi, kaip matyti, is esmes sektorinis reguliavimas paneige bendrojo ir specialaus reguliavimo principa, turejusi uztikrinti, kad AGS butu reguliuojama sistemiskai ir nuosekliai, o pakeitimai daromi formuojant tam tikra politika AGS srityje, be abejones, pries tai apibendrinus ir visu AGS instituciju egzistuojancia praktika ir problemas. Be to, pastebetina, kad sektorinis reguliavimas keiciamas chaotiskai, nera uztikrinama sistemine visos AGS sistemos perziura, issamiai apsvarstant specialiu taisykliu poreiki ir ju suderinamuma su VTAI nustatytu reguliavimu. Taigi pakartotinai konstatuotina, kad vartotojo teise i teisinguma, kurios igyvendinima turetu is esmes palengvinti galimybe kreiptis i AGS institucijas, manytina, nebuvo tinkamai sureguliuota.

Atsizvelgiant i minetas problemas ir siekiant atsakyti i klausima, kas turetu buti laimetojas gince bendrasis reguliavimas versus sektorinis reguliavimas, manytina, vienprasmiskai turetu buti pasirinktas bendrasis reguliavimas, taciau jis turi buti igyvendintas ne dabartiniu modeliu, kuris del savo chaotiskumo is esmes paneigia pati principa. Vartotoju AGS reguliavimas turetu buti supaprastintas atsisakant atskiru normu sektoriniame reguliavime ir numatant vienodas istatymo lygio taisykles viename teises akte. Bendro AGS reguliavimo principas leistu uztikrinti, kad visi vartojimo gincai bus isnagrineti AGS tvarka; maksimaliai isvengta teisinio reguliavimo spragu; formuojama vienoda gincu sprendimo praktika nepriklausomai nuo to, kokioje institucijoje jie bus nagrinejami.

Siekiant minetu tikslu siulytina istatyme sureguliuoti tik AGS principus, o detalia AGS proceso tvarka reglamentuoti poistatyminiame akte, taciau skirtame ne konkreciai vienai, bet visoms AGS institucijoms (ar bent jau valstybinems AGS institucijoms). Manytina, kad tokiame akte taisykles neturetu buti pernelyg smulkmeniskos ar detalios, jos turetu buti pakankamai lankscios, kad galima butu jas pritaikyti bet kokiems gincams. Be to, tiek istatyme, tiek ir poistatyminiame reguliavime turetu buti vengiama nuorodu i kitus teises aktus, siekiant jau mineto teisinio reguliavimo aiskumo, ypac i Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksa, kuris itvirtina formalizuota gincu sprendimo procesa, kurio isvengti AGS sistema ir siekiama. Minetas reguliavimas uztikrintu, kad AGS procedura butu keiciama "centralizuotai", nuosekliai diegiama "geroji AGS praktika", o taip pat ir bendrai igyvendinama formuojama politika AGS srityje.

Sprendziant klausima del to, kokiame teises akte turi buti itvirtinti vienodi ir visiems AGS subjektams taikomi AGS principai, manytina, kad tokiu istatymu turetu buti VTAI. Mineta, kad VTAI yra "sketinis" bendrasis vartotoju apsaugos sistema reglamentuojantis istatymas, todel butu tikslinga ir toliau vartotoju teisiu apsaugos klausimus reguliuoti butent siame istatyme. Atskiro istatymo priemimas nulemtu vartotoju apsaugos reguliavimo sistemos skaidyma, o tai reiskia--didesni teises aktu kieki sioje srityje ir tai, manytina, nebutu naudinga nei teoriniu, nei praktiniu poziuriu.

1.2. Alternatyvaus vartojimo gincu sprendimo proceso atskyrimas nuo kitos administracines proceduros

AGS reguliuojantys sektoriniai istatymai aiskiai neatskiria vartojimo gincu AGS proceduros nuo kitos administracines proceduros: visu pirma, energetikos sektoriu reglamentuojantys istatymai viename straipsnyje reglamentuoja skundu ir vartojimo gincu nagrinejimo tvarka, be to, Lietuvos Respublikos energetikos istatymo 34 str. 2 ir 3 d. nurodant valstybiniu instituciju kompetencija tuos pacius klausimus priskiria tiek skundams, tiek gincams, o tai dar labiau painioja alternatyvaus vartojimo gincu procedura su kita administracine procedura; antra, kai kuriuose sektoriniuose istatymuose aprasant alternatyvaus vartojimo gincu procedura ir apibudinant vartotojo kreipimasi i AGS institucija yra vartojama skundo savoka. Pazymetina, jog alternatyvaus vartojimo gincu procese labiau tiktu vartoti "pareiskimo" ar "prasymo" savokas. AGS instituciju, sprendzianciu vartojimo gincus AGS budu, ataskaitu analize atskleidzia, kad AGS mechanizmo atskyrimo problematika nuo kitu administraciniu proceduru egzistuoja ir praktikoje. Pavyzdziui, Valstybine kainu ir energetikos kontroles komisija (toliau--VKEKK) ir Valstybine energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau--Energetikos inspekcija) viesai prieinamose ataskaitose pateikia bendrus duomenis apie institucijos gautus ir nagrinetus vartotoju skundus, paklausimus ir prasymus. Pavyzdziui, Energetikos inspekcija nurodo, kad per 2011 m. gavo 746 skundus (Valstybine energetikos inspekcija ..., 2011), taciau niekaip nera atskiriama, kurie is siu skundu buvo del vartojimo ginco sprendimo, o kurie del ekonominiu sankci ju subjektui skyrimo del teises aktu pazeidimo ar susije su kitos administracines proceduros taikymu. VKEKK savo internetiniame puslapyje nurodo, kad gavo 911 "skunda, prasyma ir paklausima" (Valstybine kainu ir energetikos ..., 2012). Be to, VKEKK 2011 metu atskaitoje aprasytas atvejis, kai neva buvo isnagrinetas vartojimo gincas tikrai negali buti priskirtinas vartojimo gincui (pvz., VKEKK ataskaitos skyriuje apie ikiteismini gincu nagrinejima nurodo, jog ji gavo ir isnagrinejo atitinkamu Lietuvos Respublikos Seimo nariu skundus del silumos kainu augimo teisetumo ir pagristumo). Taigi akivaizdu, kad praktikoje AGS institucijoms taip pat truksta aiskumo del alternatyvaus vartojimo gincu proceduros atskyrimo nuo kitos administracines proceduros.

Gincu sprendimo budai reiskia istatymu nustatyta tam tikru valstybes ar nevalstybiniu instituciju veikla sprendziant saliu gincus ir ginant bei atkuriant pazeistas subjektines teises ir interesus (Lauzikas et al., 2003). Taigi esminiai ginco sprendimo bruozai yra, visu pirma, saliu ginco issprendimas, antra, pazeistu subjektiniu teisiu ir interesu gynimas bei atkurimas. Taigi vartojimo gincu AGS visu pirma yra gincai, kylantys is vartojimo sutartiniu santykiu. Vartojimo sutartiniai santykiai apima tiek vartojimo pirkimo--pardavimo, tiek paslaugu teikimo, nepriklausomai nuo sutarties rusies, pagrindu atsiradusius teisinius santykius (isskyrus tuos, kurie del savo prigimties negali buti laikomi vartojimo santykiais (vartojimo sutartimis))--tiek ju atsiradima, pasikeitima bei pasibaigima. Taigi vartojimo sutartiniai santykiai visu pirma turi atsirasti sutarciu pagrindu, o antra, sios sutarties salys butinai turi buti vartotojas ir verslininkas (Bubliene, 2009). Sutartis yra dvieju ar daugiau asmenu susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys isipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikru veiksmu atlikimo), o pastarieji igyja reikalavimo teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau--CK) 6.154 str. 1 d.). Taigi sutartis yra dvisalis arba daugiasalis sandoris, pagal kuri atsiranda prievoliniai teisiniai saliu tarpusavio santykiai, teises ir pareigos (Mikelenas, 2003). Taigi, vartojimo gincu AGS institucijos veikla turi buti nukreipta i vartotoju reikalavimu, kylanciu is vartojimo sutartiniu santykiu, issprendima bei civiliniu teisiu gynimo budu pritaikyma, kai yra pazeidziamos vartotoju teises, kylancios is vartojimo sutartiniu santykiu. Taigi atitinkamai ir vartotojo reikalavimai turi buti susije su CK 1.138 str. numatytais civiliniu teisiu gynimo budais.

Teorijoje vartojimo gincu sprendimas ne teismo tvarka yra priskiriamas administracinei gincu nagrinejimo tvarkai (Lauzikas et al., 2003). Siame straipsnyje nesiekiama diskutuoti siuo klausimu ir patvirtini ar paneigti sia nuomone (vis delto manytina, kad tokia isvada doktrinoje buvo padaryta del to, kad tiesiogiai vartotoju AGS, kur AGS institucijos sprendimas nera skundziamas teismui, taciau salys tiesiog toliau ginca nagrineja teisme, dar nebuvo itvirtintas). Taciau jei vis delto laikoma, kad vartojimo gincu sprendimo ne teismo tvarka procedura yra administracine procedura (o tokia ji yra nebent tik del to, kad ginca nagrineja valstybiniai subjektai), vadinasi, bet kuriuo atveju, ji yra specifine procedura. Alternatyvi vartojimo gincu sprendimo tvarka nera administraciniu gincu sprendimo tvarka, taip pat nera tvarka (procedura), pagal kuria nagrinejami kiti vartotoju prasymai, reikalavimai adresuoti valstybes institucijai. Pazymetina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsejo 22 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant isankstinio gincu nagrinejimo ne per teisma tvarka reglamentuojancias teises normas, apibendrinimas (Lietuvos vyriausiasis administracinis ..., 2010) nepriskiria vartojimo gincu AGS prie administraciniu gincu (ju apskritai neaptaria). Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 2 str. 17 punkte nurodyta, kad administraciniai gincai--asmenu konfliktai su viesojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldziu vienas kitam viesojo administravimo subjektu. Taigi tai dar karta patvirtina, kad AGS tvarka negali buti tapatinama su administracine ginco nagrinejimo tvarka, kadangi ja sprendziamas ne administracinis gincas. Vartojimo gincas, kaip mineta, kyla is privatiniu teisiniu santykiu ir yra gincas tarp dvieju privatines teises subjektu--verslininko ir vartotojo. Taigi tuo atveju, jei vartotojo reikalavimas yra susijes su ekonomines sankcijos taikymu verslo subjektui pagal atitinkamuose istatymuose nustatyta procedura ar atitinkamos sankcijos nustatymu pagal Lietuvos Respublikos administraciniu teises pazeidimu kodeksa (1985) arba kitos administracines proceduros taikymu, toks reikalavimas nera susijes su civiliniu teisiu gynimu.

Pazymetina, kad administracine gincu sprendimo procedura yra labai placios apimties ir nevienalyte (Driukas, Valancius, 2005). Taigi, sios proceduros tikslas gali buti labai ivairus. Kitos nei alternatyvaus vartojimo gincu sprendimo administracines proceduros pagrindinis tikslas yra isnagrineti asmens kreipimasi pagal Lietuvos Respublikos viesojo administravimo istatyma ar kita istatyma ir, pavyzdziui, suteikti jam informacija arba isnagrineti asmens prasyma nustatyti, ar verslo subjektas laikosi teises aktu reikalavimu ir priimti atitinkamas sankcijas ar ipareigojimus, jei mineti reikalavimai buvo pazeisti, isspresti administracini ginca ir pan. Alternatyvaus vartojimo gincu sprendimo proceduros pagrindinis tikslas yra isspresti vartotojo ir verslininko ginca bei nuspresti del pareiksto reikalavimo pagristumo. Administracine procedura yra skirta apginti viesaji interesa, o kartu ir daugeli vartotoju. Alternatyvaus vartojimo gincu sprendimo procedura skirta isspresti konkretu tarp vartotojo ir verslininko kilusi ginca. Atitinkamai, vartotoju teisiu gynimas, kaip administracinio sprendimo pasekme, yra nukreiptas i ateiti, t.y. turi prevencini poveiki. O alternatyvaus vartojimo gincu sprendimo procedura yra nukreipta i konkretaus asmens jau pazeistu teisiu apgynima ir reikalavimu patenkinima.

Pazymetina, kad alternatyvaus vartojimo gincu sprendimo sistemos neatskyrimas nuo kitu administraciniu proceduru daro zala paciam AGS procesui, nes daro ji nepatikima ir neaisku, suponuoja tiek vartotojo, tiek verslininko nepasitikejima siuo procesu, be to, neskatina ir AGS instituciju tobuleti. Todel manytina, kad tikslinga butu atskirti labai aiskiai siuos procesus del siu priezasciu:

1. skiriasi AGS proceduros ir kitos administracines proceduros pasekmes;

2. skiriasi AGS proceduros ir kitos administracines proceduros teisinis rezultatas;

3. skiriasi AGS proceduros ir kitos administracines proceduros procesines/procedurines taisykles, iskaitant ir apskundimo/tolesnio ginco nagrinejimo tvarka.

Be to, labai svarbu ir tai, kad psichologiskai nei vartotojas nesijaucia, kad yra nagrinejamas jo gincas su verslininku, nei verslininkas neskiria siam pakankamai reiksmes. Tokiu budu vartotojas negali tinkamai suformuluoti savo reikalavimu, o verslininkas pateikti savo tinkamu paaiskinimu vartotojo reikalavimams (kitaip tariant jis nesuvokia sios proceduros tikrosios prasmes ir todel negeba tinkamai formuluoti savo reikalavimu ir pateikti reikiamu irodymu), nei verslininkas neskiria siam pakankamai reiksmes (ne visada vertina si procesa kaip ginco issprendimo procesa).

Taigi manytina, kad butina atskirti siuos procesus ir tai galima butu padaryti keliais zingsniais. Pirma, reiketu perziureti teises aktus, reglamentuojancius AGS, juose aiskiai atskiriant AGS procedura nuo administracines proceduros (juose atskiriant siu procesu reglamentavima atskiruose skyriuose/atskiruose teises aktuose (tai yra nereguliuojant siu procesu vienoje normoje), juose neturetu buti vartojamos kartu savokos pareiskimas/prasymas ir savoka skundas, o taip pat neturetu buti suplakamos instituciju kompetencijos AGS ir administracines proceduros srityje). Jei butu pritarta pasiulymui reglamentuoti AGS viename istatyme, sektoriniuose istatymuose AGS procedura is viso neturetu buti reglamentuota, o atskirame straipsnyje pateikiama nuoroda i atitinkama istatyma.

Antra, butu naudinga parengti rekomendacijas AGS institucijoms (jas galima butu vadinti ir AGS vadovu), kuriose, be kita ko, butu aptarta vartojimo ginco savoka ir praktikoje kylantys praktiniai atvejai atitinkamose srityse, kai kyla klausimas del siu procesu atskyrimo. Toks vadovas butu naudingas tiek pacioms AGS institucijoms, tiek ir vartotojams bei verslininkams.

Trecia, turetu buti parengta ir igyvendinta vartotoju svietimo programa ir ja igyvendinancios priemones, kaip sviesti vartotojus geriau suprasti AGS proceduros prasme ir formuluoti savo reikalavimus. Siuo atveju gali buti taikomos ivairios vartotoju svietimo priemones, inter alia turetu buti parengta aiskiai suprantama informacija vartotojams su aiskiais pavyzdziais, padedanciais vartotojams suprasti skirtumus tarp AGS proceso ir administracines proceduros, pateikti konkretus pavyzdziai, kaip formuluoti vartotoju reikalavimus. Siuo atveju galima butu pasiremti Europos Komisijos geraja tokios informacijos rengimo praktika.

Ketvirta, paciu AGS instituciju tarnautojai turetu buti mokomi atskirti siuos procesus, rengiamos AGS instituciju apvalaus stalo diskusijos, kuriu metu institucijos pasidalintu savo patirtimi, o ju rezultatas galetu buti papildomos rekomendacijos AGS institucijoms (AGS vadovas).

1.3. Alternatyvaus vartojimo gincu sprendimo mechanizmo atskyrimas nuo nesaziningu salygu kontroles mechanizmo

Taip pat pazymetina ir tai, kad AGS yra sutapatinamas ir su procedura, kuri skirta isanalizuoti nesaziningas sutarciu salygas, arba nedaromas tinkamas siu proceduru atskyrimas. Lietuvoje nustatyta administracine ir administracineteismine nesaziningu salygu kontrole, kuria igyvendina VVTAT ir teismai. Tuo atveju, kai nesaziningu salygu kontroles procedura igyvendina VVTAT, taikoma administracine tvarka. Nesaziningu salygu kontroles mechanizmas yra nesaziningu salygu abstrakcioji kontrole ir skirtas pasalinti is rinkos nesaziningas sutarciu salygas bei atitinkamai uzkirsti kelia naudoti nesaziningas salygas. Sios administracines proceduros rezultatas yra atitinkamu salygu pripazinimas nesaziningomis ir verslo subjekto ipareigojimas pakeisti atitinkamai standartines salygas bei nenaudoti ju santykiuose su vartotojais. Nesaziningu salygu kontrole atliekama arba VVTAT, arba vartotojo iniciatyva. Taciau net jei si kontrole atliekama vartotojo iniciatyva, ji nera skirta isspresti konkretu vartotojo ir verslininko ginca. Taciau zinoma, jei taikant abstrakciaja kontrole, salygos pripazistamos nesaziningomis, tai bus papildomu irodymu vartojimo gince.

Atskiriant AGS nuo nesaziningu salygu kontroles proceduros yra labai svarbu atsakyti i klausima, kaip turi elgtis AGS institucija, kai jai iskyla klausimas del to, ar salyga yra nesazininga. Paminetina, jog nesaziningu salygu kontrole gali buti ne tik abstrakcioji, bet ir atsitiktine, tai yra salygu nesaziningumas yra nustatomas sprendziant konkretu vartojimo ginca. Remiantis Europos Sajungos teismu praktika teismas spresdamas ginca turi nesaziningu salygu klausima iskelti ex officio (tai yra nebutina, kad toki reikalavima byloje pateiktu vartotojas). AGS institucija, kaip ir teismas, turi taikyti teise, iskaitant ir teises normas, reglamentuojancias nesaziningas salygas. Taigi AGS, kaip ir teismas, privalo ex officio spresti nesaziningu salygu klausima ir atitinkamai issprendes si klausima--spresti ir del vartotojo reikalavimo tenkinimo. Kitos nei VVTAT AGS institucijos taip kaip ir teismas turi galimybe paprasyti pateikti VVTAT savo isvada del salygu atitikimo nesaziningumo kriterijams.

VTAI 24 str. 3 d. numato, kad gincus nagrinejanti institucija gali kreiptis i valstybes ir savivaldybes institucija, kuri atsakinga uz su gincu susijusia vartojimo sriti, prasydama isvados del vartotojo prasyme nurodyto reikalavimo ar pardavejo, paslaugu teikeju pateiktu paaiskinimu ir atitinkamai pagal to paties straipsnio 4 d. valstybes bei savivaldybes institucijos turi pareiga pateikti isvadas gincus nagrinejancioms institucijoms. Kitu AGS instituciju, sprendzianciu gincus, atzvilgiu VVTAT taip pat yra isvadas teikianti institucija pagal savo kompetencija. VTAI 12 str. 1 d. 8 punkte yra numatyta VVTAT kompetencija susijusi su nesaziningu salygu kontrole. Kita vertus, diskrecijos teise nuspresti, ar yra poreikis atitinkamai isvadai is kitos institucijos, turi butent gincus nagrinejanti institucija. Taciau pazymetina, kad siuo atveju butu uztikrintas tam tikras AGS instituciju ir VTAI praktikos, kai ji sprendzia nesaziningu salygu klausimas, vientisumas ir tolygumas. Butu zalinga situacija, jei atsitiktu taip, kad, pavyzdziui, Lietuvos bankas nagrinedamas vartojimo ginca laikytu, kad salyga yra sazininga ir atitinkamai remiantis siuo sprendimu nusprestu del vartotojo reikalavimo, o veliau VVTAT atlikdama nesaziningu salygu abstrakciaja kontrole analogiska salyga pripazintu nesazininga (teoriskai gali taip atsitikti, jei Lietuvos banko sprendimas butu argumentuojamas tuo, kad jo sprendimas yra nulemtas atsizvelgiant i sutarties sudarymo aplinkybes (CK 6.188 str. 5 d.), taciau praktiskai tokia situacija galetu buti greiciau isimtis nei daznas atvejis). Zinoma, toks mechanizmas, kai AGS institucijos prasytu VVTAT pateikti isvada del salygu nesaziningumo, igalintu atitinkamai padaryti ir efektyvesne nesaziningu salygu kontrole, nes VVTAT savo ruoztu turetu kelti klausima, ar nera tikslinga atlikti ir atitinkamos sutarties salygu abstrakcios kontroles, ir tokiu budu pasiekti, kad kitu vartotoju atzvilgiu atitinkamos sutarties salygos nebutu taikomos. Taigi ivertinus sias aplinkybes diskutuotina, ar neturetu buti VTAI nustatyta, kad sektorines AGS institucijos visais atvejais privalo (turi pareiga) kreiptis i VVTAT del isvados pateikimo del standartiniu salygu saziningumo. Atitinkamai pati VVTAT, kai iskyla klausimas del salygos nesaziningumo konkrecioje byloje, turi spresti klausima, ar neturi buti pradeta administracine procedura, kurios pagrindu atliekama abstrakcioji nesaziningu salygu kontrole.

1.4. AGS institucijos ir/ar rinkos prieziuros institucijos?

VTAI 22 str. 1 d. nustato vartojimo gincus nagrinejancias institucijas, kurios, kaip matyti, yra isimtinai valstybines institucijos. Taciau, kartu atkreiptinas demesys, kad tokios Lietuvoje AGS institucijos kartu yra ir atitinkamos rinkos prieziuros institucijos. Taigi kyla klausimas, ar toks "dvigubu igaliojimu" suteikimas vertintinas teigiamai ir ar tai nedaro neigiamos itakos AGS.

Paminetina, jog Europos Komisijos uzsakymu atliktoje studijoje del vartotoju gincu sprendimo (European Commission, 2007) situacija, kai AGS institucija kartu atlieka ir rinkos prieziuros funkcijas, yra vertinama teigiamai. Toks vertinimas pagrindziamas aplinkybe, kad "individualus kreipimaisi gali suteikti informacijos apie problemas, kurias turetu spresti prieziuros institucija". Apibendrintai galima ivardyti siuos tokios sistemos privalumus:

1. rinkos prieziuros institucija, kuri kartu yra ir AGS institucija, turi reikiama patirti ir kompetencija spresti vartojimo gincus tame sektoriuje, kurio prieziura ji vykdo;

2. rinkos prieziuros institucija turi papildoma galimybe atlikti ir rinkos prieziura, ir taikyti atitinkamas sankcijas remiantis viesosios teises normomis ginant viesaji interesa, t. y. to paties vartotojo prasymo pagrindu gali buti formuojamos dvi bylos--civiline, del vartotojo reikalavimo patenkinimo, ir administracine, del verslo subjekto ivykdyto teises pazeidimo;

3. institucija gali efektyviau vykdyti verslininko prieziura atsizvelgdama i turima informacija apie vartotojams kylancias problemas;

4. sprendziant vartojimo gincus yra galimybe atsizvelgti i platesni konteksta, o taip pat ir rinkos specifika;

5. vartotojo atzvilgiu galima izvelgti ir tokiu privalumu, kad verslininkas, vengdamas pyktis su prieziura vykdancia institucija, bus labiau suinteresuotas vykdyti rinkos prieziuros institucijos, kuri yra ir AGS institucija, sprendimus.

Kita vertus, identifikuotini ir tokios sistemos trukumai:

1. kyla institucijos objektyvumo problema, nes veikdama kaip rinkos prieziuros institucija, ji gina vartotoju teises naudodamasi administracines proceduros priemonemis. Del sios priezasties gali susidaryti ispudis, kad institucija bus linkusi vienasaliskai ginti vien tik vartotoju teises ir AGS proceduros metu, o ne spresti ginca objektyviai bei vadovaujantis teisingumo principu;

2. kyla problema del tinkamo AGS atskyrimo nuo kitos administracines proceduros, kuria taiko rinkos prieziuros institucija;

3. verslo subjektai esant tokiam AGS ir prieziuros mechanizmu santykiui nevertins proceduros tik kaip AGS, o laikys ja byla del ekonominiu sankciju ar administracines atsakomybes;

4. kyla gresme AGS sistemos efektyvumui savanorisko sprendimo vykdymo poziuriu. Manytina, kad savanoriskas vykdymas tokiu atveju butu nulemtas ne verslininko saziningumo ar geros valios arba pagarbos institucijos priimtam sprendimui, bet greiciau butu salygotas AGS institucijos galimybiu skirti sankcijas pagal viesaja teise;

5. taip pat problemu gali kilti ir tuo atveju, jei AGS institucija yra kartu ir rinkos prieziuros institucija bei remdamasi vartotojo prasymu nagrineti ginca, pradeda pazeidimo procedura pries verslininka. Tokiu atveju verslininkas gali buti nesuinteresuotas ginca spresti taikiai, o siekti visomis priemonemis gintis nuo vartotojo pateiktu reikalavimu ir argumentu;

6. institucijos prieziuros funkcijos yra sunkiau suderinamos su AGS institucijos taikintojo funkcijomis, nes tokiu atveju AGS institucija veikia daugiau kaip "atgrasanti" institucija nei kad "sutaikinanti institucija", o tokiu atveju verslo subjektas nesijaucia savanoriskai, taikiai susitariantis ir del to gali kilti verslo subjekto nepasitikejimas sistema bei savo ruoztu gali lemti netgi ir neigiama poziuri i pati vartotoja.

Apibendrinant, manytina, kad vertinant sisteminiu poziuriu bei siekiant verslo subjektu ir vartotoju interesu pusiausvyros, argumentu pries tokia sistema, kai AGS institucija kartu yra ir tam tikros rinkos prieziuros institucija, visgi esti daugiau nei tokios sistemos privalumu.

1.5. AGS stebesenos (monitoringo) nebuvimo problema

Pastebetina, kad AGS institucinei sistemai budinga tai, kad VVTAT yra priskiriamos ir kitu AGS instituciju veiklos koordinavimo funkcijos. VTAI 12 str. 1 d. 2 punktas numato, kad VVTAT koordinuoja vartotoju teisiu apsaugos instituciju, atsakingu uz tam tikros vartojimo srities reguliavima, veikla vartotoju teisiu apsaugos srityje (analizuoja sukaupta, periodiskai is valstybes ir savivaldybiu instituciju gaunama informacija apie vartotoju teisiu apsauga; teikia pasiulymus del vartotoju teisiu apsaugos tobulinimo). Atitinkamai VTAI 22 str. 4 d. numato, kad AGS institucijos privalo pranesti VVTAT informacija, nurodyta VTAI 28 str. 3 d., uztikrinti informacijos suinteresuotiems asmenims pateikima rastu ar kita jiems priimtina forma del institucijos kompetencijos nagrinejant gincus, nagrinetinu gincu pobudzio, gincu nagrinejimo tvarkos ir terminu, teises aktu, taikytinu priimant sprendima, galimu islaidu ginco nagrinejimo metu, ju paskirstymo, sprendimo teisines galios, sprendimo neivykdymo pasekmiu. Paminetina, kad VVTAT koordinavimo funkciju igyvendinimo tikslu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 61 yra patvirtintas Informacijos apie vartotoju teisiu apsauga teikimo Valstybinei vartotoju teisiu apsaugos tarnybai tvarkos aprasas (toliau--aprasas), numatantis valstybes ir savivaldybiu instituciju pareiga teikti informacija VVTAT ir sios informacijos teikimo tvarka. Minetas aprasas detalizuoja, kokia informacija kiekviena institucija pateikia VVTAT. Sios tvarkos 8 punktas numato, kad gincus nagrinejancios institucijos teikia VVTAT informacija:

1. vartotoju prasymu (pranesimu, skundu) (is ju pagristu) skaiciu, analize (pagal produktu grupes, priezastis ir taikytas poveikio priemones);

2. priimtu sprendimu skaiciu ir analize pagal produktu grupes, turima informacija apie neivykdytus sprendimus;

3. vidutini vartotoju prasymu (pranesimu, skundu) nagrinejimo laika (pagal produktu grupes ir vartotoju reikalavimus).

Pagal mineto apraso 11 punkta valstybes ir savivaldybiu institucijos, atsakingos uz atitinkama valdymo sriti, susijusia su vartotoju teisiu apsauga, kartu su sio Apraso atitinkamai 5--10 punktuose numatyta teikti informacija pateikia laisvos formos aprasa apie probleminius ir sprestinus produktu saugos ir (ar) vartotoju teisiu apsaugos klausimus ir siulomus ju sprendimo budus, taip pat siulymus del teises aktu pakeitimu ir papildymu vartotoju teisiu apsaugos srityje.

Mineta VVTAT funkcija turetu uztikrinti efektyvu visos AGS sistemos veikima ir jos tobulinima, taciau tokia funkcija sprendziant is VVTAT metiniu veiklos ataskaitu is esmes nera vykdoma. Kitaip tariant, egzistuojantis teisinis reguliavimas ir instituciju praktika neuztikrina, kad AGS instituciju praktika butu kiekvienais metais sistemiskai analizuojama ir daromos isvados del AGS sistemos tobulinimo. Manytina, kad AGS instituciju veiklos stebesena gali padeti efektyviau funkcionuoti visai AGS sistemai. Visu pirma, analizuojant visu AGS instituciju veikla bus identifikuotos problemos, kylancios tiek pacioje sistemoje, tiek ir pavienese institucijose, be to, butu galima nustatyti problemu priezastis. Kartu butu identifikuojama ir gera instituciju praktika, kuria galetu perimti ir kitos AGS institucijos. Taigi AGS problemas galima butu spresti net nebutinai teisekuros priemonemis. Be to, tokiu atveju butu galima teikti statistiniais duomenimis pagristas rekomendacijas del potencialaus AGS sistemos tobulinimo. Taip pat tinkamai nustatytas ir igyvendintas AGS stebejimo mechanizmas padetu formuoti vienoda AGS sistemos tobulinimo politika.

Paminetina, jog reikalavima stebeti AGS sistema (o konkreciai AGS institucijas) numato ir Pasiulymas del AGS direktyvos. Pagal si pasiulyma is esmes numatyta dvieju krypciu stebesena:

1. AGS sistemos stebesena;

2. AGS instituciju veiklos stebesena.

Atitinkamai sprendziant klausima del direktyvos nuostatu perkelimo i nacionaline teise, bus butina nustatyti AGS monitoringo sistema. Taip pat nustatant sia sistema, butu tikslinga parengti standartine forma, kurioje butu numatytas visoms AGS institucijoms vienodas skelbtinos informacijos turinys, taip pat numatyti visoms AGS institucijoms vienodos rinktinos/analizuojamos informacijos, kuri yra pateikiama VVTAT (jei ji ir toliau butu koordinuojanti institucija), turini. Si forma ir informacijos turinys kiekvienais metais turetu buti perziuretas atsizvelgiant i tais metais nustatytas problemas, tendencijas, kitas aplinkybes, kurios gali buti reiksmingos. Pazymetina, jog AGS sistema turi buti tokia, kad ja turetu pasitiketi tiek vartotojai, tiek verslininkai. Labai svarbu ne tik priimti reikiamas teises normas, reglamentuojancias AGS sistema, bet ir uztikrinti sklandziai veikianti AGS sistemos mechanizma. Todel turetu buti uztikrinta, kad kiekvienais metais AGS instituciju pateikiama informacija yra analizuojama, daromos isvados bei pateikiami pasiulymai, taigi--is esmes tobulinama AGS sistema.

Isvados

Pirma, AGS reguliavimo analize patvirtino, kad AGS nera kokybiskai sureguliuotas: teises normos, reguliuojancios AGS procesa, yra itvirtintos daugybeje teises aktu (istatymu ir poistatyminiu teises aktu), kurie dargi nukreipia i kitus teises aktus. Tokiu reguliavimu yra is esmes paneigtas bendrojo reguliavimo principas, kuri itvirtinti buvo siekiama VTAI numacius nuostata, kad gincai nagrinejami sio skirsnio nustatyta tvarka, jei kiti istatymai nenustato kitaip. Del siu priezasciu siulytina keisti esama AGS reguliavima, ji gerokai supaprastinant ir padarant aiskesni: VTAI itvirtinus bendrus AGS principus, o paciaprocedura reglamentuojancias normas itvirtinus viename visoms AGS institucijoms skirtame poistatyminiame akte.

Antra, teises aktu analize, instituciju veiklos praktika rodo, kad nera tinkamai atskiriami du procesai--AGS procesas ir kita administracine procedura. Toks netinkamas siu procesu neatskyrimas daro zala AGS procesui ir uzkerta kelia jo tinkamam taikymui. Todel butina imtis priemoniu, inter alia, vartotoju bei AGS instituciju svietimo, kad vartotojai galetu tinkamai apginti savo teises AGS mechanizmo budu.

Trecia, manytina, kad taip pat nera tinkamai suvokiamas AGS ir nesaziningu salygu kontroles mechanizmo santykis. Nesaziningu salygu kontrole vykdoma VVTAT yra abstrakcioji kontrole, o nesaziningu salygu kontrole atliekama kiekvieno konkretaus vartojimo ginco atveju yra atsitiktine (individuali) kontrole. Be abejones, butu naudinga, kad AGS institucijos kreiptusi i VVTAT del isvados del sutarties nesaziningu salygu.

Ketvirta, vertinant sisteminiu poziuriu bei siekiant verslo subjektu ir vartotoju interesu pusiausvyros daugiau yra argumentu "pries" teigini "AGS institucijos lygu rinkos prieziuros institucijos" negu "uz".

Penkta, Lietuvoje nera uztikrinta AGS sistemos stebesena. Nors istatymines nuostatos galejo buti pagrindu tokiai stebesenai vystyti, bet is esmes tokia funkcija nebuvo tinkamai vykdoma. Pasiulymas del AGS direktyvos, jeigu toks butu priimtas, igalintu Lietuva uztikrinti ne tik tokios sistemos nustatyma, bet ir igyvendinima. AGS sistemos stebesena (bei tinkamas jos praktinis igyvendinimas) sudarytu salygas tinkamai ir laiku nustatyti AGS sistemos problemas, ju priezastis, trukumus bei privalumus, vieningai AGS sistemos politikai vystyti ir tobulinti AGS sistema.

doi: 10.5200/1822-9530.2012.18

LITERATURA

Bubliene, D. (2009). Vartojimo sutarciu nesaziningu salygu kontrole. Vilnius: Registru centras.

Bubliene, D.; Zemlyte, E. (2012). Arbitraziniai susitarimai (arbitrazine islyga) vartojimo sutartyse: per se nesazininga salyga? Teise, 84, 7-9.

Driukas, A.; Valancius, V. (2005). Civilinis procesas: teorija ir praktika. I tomas. Vilnius: Registru centras.

European Commission. (2007). An analysis and evaluation of alternative means of consumer redress other than redress through ordinary judicial proceedings. Final Report. Interaktyvus saltinis, ziureta 2012-11-02. Prieiga per interneta: http://ec.europa.eu/consumers/redress/ reports_studies/comparative_report_en.pdf.

Europos Komisija. (2011a). Europos Komisijos pasiulymas del Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos del vartotoju gincu alternatyvaus sprendimo, kuria is dalies keiciamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Direktyva del vartotoju GAS). KOM (2011) 793 galutinis.

Europos Komisija. (2011b). Europos Komisijos pasiulymas del Europos Parlamento ir Tarybos reglamento del vartotoju gincu elektroninio sprendimo (Reglamentas del vartotoju GES). KOM(2011) 794 galutinis.

Lauzikas, E.; Mikelenas, V.; Nekrosius, V. (2003). Civilinio proceso teise. I tomas. Vilnius: Justitia.

Lietuvos banko 2012 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. 03-23 "Del Vartotoju ir finansu rinkos dalyviu gincu nagrinejimo tvarkos apraso patvirtinimo". Valstybes zinios, 2012, Nr. 16-74.

Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymas. Valstybes zinios, 1999, Nr. 13-308.

Lietuvos Respublikos administraciniu teises pazeidimu kodeksas. Valstybes zinios, 1985, Nr. 1-1.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Valstybes zinios, 2002, Nr. 36-1340.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Valstybes zinios, 2000, Nr. 74-2262.

Lietuvos Respublikos civiliniu gincu taikinamojo tarpininkavimo istatymas. Valstybes zinios, 2008, Nr. 87-3462.

Lietuvos Respublikos elektroniniu rysiu istatymas. Valstybes zinios, 2004, Nr. 69-2382.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos istatymas. Valstybes zinios, 2000, Nr. 66-1984.

Lietuvos Respublikos energetikos istatymas. Valstybes zinios, 2002, Nr. 56-2224.

Lietuvos Respublikos gamtiniu duju istatymas. Valstybes zinios, 2000, Nr. 89-2743.

Lietuvos Respublikos Lietuvos banko istatymas. Valstybes zinios, 1994, Nr. 99-1957.

Lietuvos Respublikos silumos ukio istatymas. Valstybes zinios, 2003, Nr. 51-2254.

Lietuvos Respublikos vartotoju teisiu apsaugos istatymas. Valstybes zinios, 1994, Nr. 94-1833.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2008 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 61 "Del Informacijos apie vartotoju teisiu apsauga teikimo Valstybinei vartotoju teisiu apsaugos tarnybai tvarkos apraso patvirtinimo". Valstybes zinios, 2008, Nr. 13-442.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2011 m. liepos 7 d. nutarimas Nr. 848 "Del Valstybines vartotoju teisiu apsaugos 2011-2014 metu strategijos patvirtinimo". Valstybes zinios, 2011, Nr. 89-4274.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. (2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant isankstinio gincu nagrinejimo ne per teisma tvarka reglamentuojancias teises normas, apibendrinimas (I dalis). Administracine jurisprudencija, 19, 452-535.

Mikelenas, V. (2003). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. VI knyga. Prievoliu teise. I tomas. Vilnius: Justitia.

Rysiu reguliavimo tarnybos 2004 m. rugsejo 16 d. isakymas Nr. 1V-292 "Del Dokumentu teikimo Lietuvos Respublikos rysiu reguliavimo tarnybai taisykliu patvirtinimo". Valstybes zinios, 2004, Nr. 141-5171.

Rysiu reguliavimo tarnybos 2011 m. spalio 21 d. isakymas Nr. 1V-1015 "Del Galutiniu paslaugu gaveju gincu su elektroniniu rysiu paslaugu teikejais ir gincu tarp pasto ir (ar) pasiuntiniu paslaugu teikeju ir naudotoju nagrinejimo taisykliu patvirtinimo". Valstybes zinios, 2011, Nr. 130-6176.

Valstybine energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. (2011). 2011 m. veiklos ataskaitos priedas. Interaktyvus saltinis, ziureta 2012-11-02. Prieiga per interneta: https://vei.lt/ assets/files/Skyriu %20ataskaitos %202011 %20 %28bendra %29.pdf.

Valstybine kainu ir energetikos kontroles komisija. (2012). Bendra informacija apie vartotoju gautus skundus ir prasymus 2008--2011 metais. Interaktyvus saltinis, ziureta 2012-11-02. Prieiga per interneta: http://www.regula.lt/lt/vartotojams/vartotoju-skundai/.

Valstybines vartotoju teisiu apsaugos tarnybos 2008 m. rugsejo 30 d. isakymas Nr. 1-169 "Del Valstybines vartotoju teisiu apsaugos tarnybos darbo reglamento patvirtinimo". Valstybes zinios, 2008, Nr. 117-4471A.

Danguole Bubliene (1), Egle Zemlyte (2)

(1) Socialiniu mokslu (teise) daktare Vilniaus universiteto Teises fakulteto Privatines teises katedros lektore Sauletekio al. 9, LT-10222 Vilnius, Lietuva El. p. danguole.bubliene@tf.vu.lt; tel. +370 5 236 6170

(2) Socialiniu mokslu (teise) daktare Vilniaus universiteto Teises fakulteto Privatines teises katedros lektore Sauletekio al. 9, LT-10222 Vilnius, Lietuva El. p. egle.zemlyte@tf.vu.lt; tel. +370 5 236 6170

Iteikta 2012-11-02; priimta 2012-12-04

INFORMACIJA APIE AUTORIUS

Danguole Bubliene

socialiniu mokslu (teises) daktare, Vilniaus universiteto lektore. Autore yra atlikusi mokslinius tyrimus ir paskelbusi ne viena mokslini straipsni vartotoju apsaugos tema, monografija apie nesaziningu salygu kontrole, taip pat moksliniu straipsniu paveldejimo teises bei kitu teises sriciu klausimais. Moksliniu tyrimu sritys: vartotoju teisiu apsauga, sutarciu teise, komercinis arbitrazas, seimos ir paveldejimo teise.

Egle Zemlyte socialiniu mokslu (teises) daktare, Vilniaus universiteto lektore. Moksliniu tyrimu sritys: civilinio proceso teise, komercinis arbitrazas.
COPYRIGHT 2012 International School of Law and Business
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2012 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Bubliene, Danguole; Zemlyte, Egle
Publication:Current Issues of Business and Law
Geographic Code:4EXLT
Date:Jul 1, 2012
Words:5913
Previous Article:Is impersonalization of personal data of parties in civil proceedings necessary and lawful?/Ar civilinio proceso saliu asmens duomenu nuasmeninimas...
Next Article:Accounting practices in the U.S. and Europe: law and linguistic issues in an international context/Apskaitos praktika JAV ir Europoje: teisiniai ir...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2022 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |