Printer Friendly

Principles of evaluation of the overall quality level of financial statement audit services/Finansiniu ataskaitu auditavimo paslaugu kokybes bendrojo lygio vertinimo principai.

Ivadas

Auditavimo paslaugu pletote naujosiose ES salyse daugiausia vyksta izengiant i rinka gerai zinomoms Vakaru audito bendrovems. Vis delto mazose atvirosios ekonomikos salyse, kaip antai, Baltijos salys, svarbu, kad auditavimo paslaugu rinkos pletra taip pat vyktu ieinant i rinka mazoms ir vidutinems nacionalinems audito bendrovems, nes tai yra svarbu pirmiausia rinkos koncentracijos poziuriu, tai yra ispleciant konkuravimo rinkoje galimybes. Nacionaliniu audito bendroviu veikla taikant tiek tarptautinius audito standartus, tiek ir nacionalinio teisinio reguliavimo nuostatas yra reiksminga gerinant rinkos struktura, taip pat turi itakos paslaugu kokybei bei auditavimo ir papildanciuju paslaugu kainoms. Ypac aktualus islieka auditavimo paslaugu koncentracijos rinkoje ir kainodaros optimizavimo klausimai, tad jie placiau nagrinejami ir mokslineje literaturoje. Tai is esmes atsispindi Lietuvos ir uzsienio autoriu skelbtuose darbuose (Arrunada, 2000; Mizrahi, Ness-Weisman, 2007; Richard, Marvin, 2007; McMeeking, 2007; Mackevicius, 2009; Mansouri et al., 2009; Steponaviciute et al., 2010; Bedard et al., 2010).

Nagrinedami audito bendroviu veiklos efektyvumo, ju konkurencingumo tematika, autoriai daugiausia demesio skiria zmogiskuju istekliu kompetenciju, organizacinio lygio bei audito isvadu patikimumui didinti, kainodarai bei kitiems reiksmingiems aspektams (Marrian, Pong, 2007; McMeeking, 2007; Gaganis et al., 2007; Jackson et al., 2008; Mansouri et al., 2009; Bedard et al., 2010). Caramanis ir Spathis (2006) nustate, kad konkrecios audito bendroves taikomos paslaugu kainos, kurias iprasta sieti su auditoriu kvalifikacija bei audito bendroves reputacija ar netgi su tuo, ar ji priklauso Didziajam penketu i (a ng l. Big5), daugeliu atveju (ypac atliekant imoniu, kuriu akcijomis prekiaujama Atenu vertybiniu popieriu rinkoje, finansiniu ataskaitu audita) gali buti pagrindu prognozuojant auditavimo paslaugu kokybe. Mizrahi ir NessWeisman (2007) darbe pagristi audito bendroviu rangavimo, atsizvelgiant i ju veiklos efektyvumo determinantu visuma, taip pat ir i determinantu reiksmingumo parametrus, principai pasitelkiant Analitini hierarchijos procesa (AHP metoda).

Nagrinejant auditavimo paslaugas, turetu buti atsizvelgiama ir i taikomus bendruosius paslaugu kokybes apskritai bei paslaugu kokybes valdymo lygio vertinimo kriterijus. Vyrauja poziuris, kad paslaugu imones tikslai gali buti pasiekiami tik efektyviai ir rezultatyviai valdant paslaugu teikimo procesus. Tad akcentuotinas ir auditoriu uzdavinys--nustatyti, ar efektyviai valdomi sie procesai ir ar pasiekti uzsibrezti tikslai (Berry, 1994; Auskalnyte, Ginevicius, 2001; Adner, Zemsky, 2006; Walsh, Beatty, 2007; Kaziliunas, 2008; Drejeris, Zinkeviciute, 2009; Gao, 2010; Zajarskas, Ruzevicius, 2010).

Darbuose, skirtuose isskirtinai auditavimo paslaugu kokybes gerinimo, jos vertinimo problematikai, atskleidziami ivairus poziuriai tiek i sios problemos formulavima, tiek ir i jos sprendimo budus. Akcentuojama, kad auditoriai yra atsakingi ir uz teisinga standartu nuostatu traktavima, ju igyvendinima, ir ypac uz audito isvadu patikimuma (Arrunada, 2000; Jackson et al., 2008; Mansouri et al., 2009; Bedard et al., 2010). Visgi dar pasigendama teoriniu darbu, skirtu kompleksiniam auditavimo paslaugu kokybes lygiui nagrineti, o ypac kiekybiniam jo ivertinimui. Galima teigti, kad tolesni analitiniai tyrimai (ju pletojimas), tarp ju auditavimo paslaugu kokybes kompleksinio vertinimo srityje, yra aktualus teoriniu bei praktiniu poziuriais.

Nagrinejant daugiakriterio vertinimo metodu taikymo perspektyvas (Ginevicius, Podvezko, 2004; Podvezko, 2006; Joksiene, Zvirblis, 2010) atsizvelgtina i tai, kad siuo atveju gana sudetinga identifikuoti esminius kokybes indikatorius bei suformuoti vertinimo kriteriju sistema. Tai reikalauja issamios preliminarios analizes, taip pat ir remtis tarptautiniu organizaciju sukauptomis duomenu bazemis bei ju atliktais ekspertiniais vertinimais. Straipsnio tikslas--isnagrineti finansiniu ataskaitu auditavimo paslaugu kokybe lemiancius indikatorius naujosiose ES salyse ir parengti ju kompleksinio vertinimo principus. Tyrimo objektas--audito paslaugos ir ju kokybe. Tyrimo metodai--specialiosios mokslines literaturos analize, daugiakriterio vertinimo kriteriju reiksmiu ir ju reiksmingumu sandaugu sumavimo S AW metodas. Darbo naujuma atspindi parengtas imoniu finansiniu ataskaitu auditavimo paslaugu kokybes pirminiu bei integriniu indikatoriu kompleksas ir daugiakriterio vertinimo principai bei modelis.

1. Finansiniu ataskaitu auditavimo paslaugu kokybes indikatoriu kompleksas

Zvelgiant i auditavimo paslaugu kokybe kaip i daugiaaspekti fenomena, vertinant jos lygi butina aprepti platu spektra pirminiu (didziaja dalimi--integriniu) indikatoriu. Pabreztina, kad pirminiai kokybes indikatoriai, salygojantys bendraji kokybes lygi, turi buti suprantami kaip zemiausios kategorijos kokybes sistemos elementai, o ju kompleksinio vertinimo procesas, kai jau yra nustatomas bendrojo kokybes lygio indeksas, priskirtini aukstesnei sios sistemos elementu kategorijai. Bendrojo kokybes lygio ivertinimas taip pat turi itakos auditavimo paslaugu kokybinei pletrai.

Preliminari analize, atlikta atsizvelgiant i tarptautiniu organizaciju ekspertinius vertinimus, rodo, kad pamatiniais orientyrais yra zmogiskuju istekliu kompetencijos, auditavimo paslaugos turinio isskirtinumas, paslaugu patikimumas, kainodara, audito bendroves kokybes valdymo sistemos funkcionavimas, reputacija, tarptautiniu audito standartu ir nacionaliniu teises aktu reikalavimu vykdymas, taip pat adaptavimosi isoriniu veiksniu poveikiui lygis.

Formuojant auditavimo paslaugu kokybes indikatoriu kompleksa, turetu buti atsizvelgiama i tai, jog bendruoju atveju sios paslaugos turini charakterizuoja toks auditavimo ir papildanciuju paslaugu kompleksas:

--finansiniu ataskaitu audito;

--investiciniu projektu finansavimo bei igyvendinimo audito;

--vidaus audito;

--finansines analizes;

--analitines medziagos rinkimo;

--verslo konsultavimo;

--finansu apskaitos sudarymo;

--konsultacijos mokesciu klausimais ir kt.

Audito bendroves kokybes valdymo sistemos funkcionavimo lygi apibudina:

--savininku charakteristika;

--isipareigojimu vykdymas;

--lyderyste;

--auksti etikos reikalavimai;

--efektyvi darbuotoju rotacija;

--klientu poreikiu, tarp ju specifiniu, tenkinimas;

--rysiai su klientais;

--monitoringo sistema;

--vidines ir isorines komunikacijos sistema;

--isorines prieziuros inkorporavimas.

Teises aktu reikalavimu igyvendinimo (ivykdymo) lygis vertintinas pagal audito standartu, profesiniu reikalavimu vykdyma, vadovavimasi kitu tarptautiniu ir nacionaliniu teisinio reguliavimo aktu nuostatomis.

Siuo pagrindu gali buti sudarytas finansiniu ataskaitu auditavimo paslaugu kokybes indikatoriu kompleksas; indikatoriai salyginai gali buti suskirstyti i dvi grupes: audito turinio bei konkurenciniu pranasumu ir kokybes valdymo sistemos bei isoriniu indikatoriu (1 lentele). Pastebetina, kad dalis is siu indikatoriu gali buti ivertinti kiekybiskai arba nusakomi isvestiniais kiekybiniais parametrais, taciau kiti gali buti ivertinti tik ekspertiniu budu. Siekiant islaikyti vertinimo sistemos vientisuma, preliminarioje kompleksinio vertinimo stadijoje siuloma orientuotis i visu pirminiu indikatoriu ekspertini ivertinima balais (10 ar 100 balu sistemoje).

Be abejo, sis bazinis pirminiu indikatoriu kompleksas gali buti adaptuojamas ir papildomas atsizvelgiant i konkrecios salies auditavimo paslaugu rinkos specifika.

2. Taikytinu kiekybinio vertinimo metodu analize

Pirmiausia nagrinetini naudingumo funkciju metodai, leidziantys ivertinti labai sudetingus procesus ir ivairialypes (daugelio pozymiu) problemas. Atsizvelgiant i didziule ju ivairove, tikslinga isskirti vieno pozymio ir daugelio pozymiu naudingumo funkciju metodus; pastaruju formavimas, be abejo, yra itin sudetingas uzdavinys. Modifikuotose (supaprastintose, taciau teoriskai pagristose) klasikines naudingumo funkcijos israiskose remiamasi paprasta daliniu naudingumo funkciju suma (pvz., vadinamoji Benthamo geroves funkcija). Vis tik placiau taikomas daliniu naudingumo funkciju sumavimas ivertinant kiekvienos is ju svertini parametra, kuris isreiskia, kiek svarus kiekvienas lokalus naudingumas (subnaudingumas), t. y. kaip stipriai sis veikia bendraja naudingumo dimensija. Siuo atveju bendrojo naudingumo funkcija W turi tokia israiska:

W([u.sub.1], [u.sub.2], ..., [u.sub.n]) = [a.sub.1][u.sub.1] + [a.sub.2][u.sub.2] + ... + [a.sub.n][u.sub.n], (1)

cia: [a.sub.1], [a.sub.2], ..., [a.sub.n] - svertiniai daliniu naudingumo funkciju parametrai; [u.sub.1], [u.sub.2], ..., [u.sub.n] - lokalus naudingumai, lemiantys bendraja naudingumo dimensija.

Be abejo, toliau nagrinejant kiekybinius vertinimo metodus apskritai, tenka apsistoti prie daugiakriteriu rangavimo, grupavimo (klasifikavimo), tiesiog ivertinimo bei optimizavimo metodu. Atsizvelgiant i sio tyrimo objekta ir keliamus uzdavinius artimiausia yra ivertinimo metodu grupe. Jai priklauso ir paprasti vietu sumos bei geometrinio vidurkio metodai, taciau detaliau tikslinga isanalizuoti rafinuotus metodus, kuriu taikyma labai svarbu pagristi konkrecioje situacijoje (Zapounidis, Doumpos, 2002; Dombi, Zsiros, 2005; Peldschus, 2007). Isanalizuotos kompleksinio proporcingo vertinimo COPRAS (a ng l. Complex Proportional Assessment) ir kriteriju reiksmiu ir ju reiksmingumu sandaugu sumavimo S AW (a ng l. Simple Additive Weighting) metodu taikymo galimybes. Siu metodu taikymo specifika nagrinejama Parkan ir Wu (2000), Zhang ir Yang (2001), Gineviciaus ir Podvezko (2007) darbuose.

Daugiakriteris COPRAS metodas taikomas vertinant sudetingus, tarp ju socialinius, procesus. Tenka pabrezti, kad sis metodas leidzia aprepti vertinimo objekta, kuriam budinga tiek maksimizuojamuju, tiek ir minimizuojamuju rodikliu aibe, salygojanciu kriteriju visuma ir nustatyti generalinio (apibendrinanciojo) kriterijaus reiksme (Zavadskas et al., 2007). Tuo sis metodas skiriasi nuo SAW metodo. Tam tenka pagristi keleta vertinama objekta salygojanciu daliniu kriteriju, o nustatant kiekviena is ju galima taikyti atitinkamas (netgi skirtingas) vertinimo sistemas (metodus). COPRAS metodu atskirai vertinama maksimizuojamuju ir minimizuojamuju kriteriju (rodikliu) itaka apibendrintam rezultatui. Maksimizuojamuju rodikliu funkcijos alternatyvos vertinimo komponente sutampa su pasvertu normalizuotu reiksmiu suma, skaiciuojama taikant S AW metoda. Tokiu budu, jei taikomi tik maksimizuojamieji rodikliai ir savo ruoztu rodikliu reiksmes turi klasikine normalizacija (kiekvieno rodiklio normalizuotu reiksmiu suma lygi vienetui), tai skaiciavimo COPRAS metodu rezultatai sutampa su SAW metodu gautais rezultatais (Ginevicius, Podvezko, 2004).

Kiekybiskai vertinant procesus, kur svarbu nustatyti integrinius parametrus, taikomas S AW metodas. Esminis aspektas yra tas, kad sis metodas is principo leidzia sujungti skirtingo pobudzio pirminius rodiklius (veiksnius) ir nustatyti integrini dydi, kai visi rodikliai yra maksimizuojamieji. Kaip ypatumus galima nurodyti ir tai, kad turi buti nustatytas kiekvieno kriterijaus (taikant ribojimu teorija arba rangavimo metoda paprastai isskiriami 5-8 svarbiausieji) itakos reiksmingumas. Svarbi salyga: ju itakos integriniam parametrui reiksmingumo koeficientu suma turi buti lygi 1 arba 100 proc. (Zhang, Yang, 2001; Ginevicius, Podvezko, 2004; Podvezko, 2008). Svarbios tokio kiekybinio vertinimo proceso sasajos su SSGG analize. Autoriaus sis metodas taikytas daugelyje situaciju, pavyzdziui, kompleksiskai vertinant rinku funkcionavimo rafinuotuma (Zvirblis, Buracas, 2010; Joksiene, Zvirblis, 2010).

Kaip mineta, svarbi salyga taikant S AW metoda--adekvacios vertinimo kriteriju ir maksimizuojamuju rodikliu sistemos suformavimas, kaip tai pabrezia Ginevicius ir Podvezko (2007). Vertinimo kriteriju sistemos formavimas metodiniu poziuriu yra toks svarbus, kad tai reikalauja is principo adaptuoti turima atitinkama teorini pagrinda pagal sios sprendziamos problemos specifika (Ginevicius, Petraskevicius, 2008).

3. Principines kompleksinio vertinimo nuostatos ir baziniai modeliai

Kaip matyti is kiekybinio vertinimo metodu pristatymo, ju taikymas kompleksiskai vertinant finansiniu ataskaitu auditavimo kokybes indikatorius (jie drauge apibrezia ir vertinimo kriterijus) susijes su atitinkamais vertinimo modeliais. Pristatomu kompleksinio vertinimo nuostatu esme--apibendrinanciojo vertinimo mato (bendrojo lygio indekso) nustatymas ji salygojanciu pirminiu indikatoriu grupiu lygio indeksu nustatymo pagrindu. Tad reikalingi baziniai modeliai, skirti nustatyti (taikant atitinkamus daugiakriterio vertinimo metodus) atskiru grupiu lygio indeksus ir bendraji kokybes lygio indeksa.

Pabreztina, kad kiekybiskai vertinant imoniu finansiniu ataskaitu auditavimo kokybe ir atsizvelgiant i suformuotas dvi pirminiu kokybes indikatoriu grupes, is principo galima tokia bendrojo kokybes lygio {K} israiska vektorine forma:

{K} = f [{K1};{K2}], (2)

cia {K1} ir {K2}--vektoriai, aprasantys atitinkamu pirminiu indikatoriu grupiu (audito turinio bei konkurenciniu pranasumu ir kokybes valdymo sistemos bei isoriniu indikatoriu) lygi.

Siulomas triju pakopu vertinimo procesas numato daugiakriterio S AW metodo, kaip atitinkancio uzdavinio salygas, taikyma. Sio proceso akcentai--esminiu finansiniu ataskaitu auditavimo paslaugu kokybes indikatoriu identifikavimas konkreciu atveju, ju kiekybinis ivertinimas (balais) bei kiekvieno is ju reiksmingumo ivertinimas, grupiu indeksu ir bendrojo kokybes lygio indekso nustatymas. Tokiu budu bendrasis indeksas nustatomas atsizvelgiant tiek i pirminiu indikatoriu reiksmes, tiek ir i ju itakos bendrajam kokybes lygiui reiksmingumus.

Bazini modeli, skirta audito turinio bei konkurenciniu pranasumu grupes indikatoriu ivertinimui S AW metodu, t.y. nustatant grupes indeksa E(I), bendruoju atveju galima isreiksti tokiu budu:

E(I) = [i=n.summatio over (i=1)] [a.sub.i][E.sub.i]; [i=n.summatio over (i=1)] [a.sub.i] = 1, (3)

cia: E(I)--E grupes lygio indeksas;

[E.sub.i]--identifikuoti (lemiantys grupes lygi) pirminiai indikatoriai (1 lentele);

[a.sub.i]--identifikuotu indikatoriu tiesiogines itakos integriniam dydziui E(I) reiksmingumo koeficientai;

n--identifikuotu pirminiu indikatoriu skaicius grupeje.

Kokybes valdymo sistemos bei isoriniu indikatoriu grupes indeksas S(I) taikant SAW metoda gali buti nustatomas pagal toki modeli:

S(I) = [i=m.summation over (i=1)] [c.sub.i][S.sub.i]; [i=m.summation over (i=1)] [c.sub.i] = 1, (4)

cia: S(I)--S grupes lygio indeksas;

[S.sub.i]--grupes lygio indeksa lemiantys pirminiai indikatoriai (2 lentele);

[c.sub.i]--identifikuotu indikatoriu tiesiogines itakos integriniam dydziui S(I) reiksmingumo koeficientai;

m--esminiu pirminiu indikatoriu skaicius sioje grupeje.

Bendrasis finansiniu ataskaitu auditavimo kokybes lygio indeksas [K.sub.m](I) is principo gali buti nustatomas grupiu indeksu E(I) ir S(I) pagrindu taikant adityvinius kompleksinio vertinimo metodus. Tarkime, taikant SAW metoda ir atsizvelgiant i skirtingus audito turinio bei konkurenciniu pranasumu indikatoriu grupes ir kokybes valdymo sistemos bei isoriniu indikatoriu grupes itakos svorius, indeksas [K.sub.m] (I) gali buti nustatomas pagal toki modeli:

[K.sub.m] = [k.sub.s]S(I) + [k.sub.e]E(I), (5)

cia [k.sub.s],[k.sub.e]--atitinkamu grupiu indeksu svorio parametrai, be to, ([k.sub.s] + [k.sub.e] = 1).

Taikant pateiktus bazinius vertinimo modelius konkrecioje situacijoje turi buti orientuojamasi i identifikuotus pirminius indikatorius pagal grupes.

Pagal si vertinimo procesa, identifikuotu indikatoriu itakos reiksmingumo parametrai gali buti nustatomi remiantis vien objektyvios informacijos pagrindu atliekamais skaiciavimais, taip pat jie gali buti nustatomi, kaip mineta, ir ekspertiniu budu (Ginevicius, Podvezko, 2007; Burinskiene, Rudzkiene, 2009). Ekspertiniu vertinimu patikimumas pasiekiamas taikant atitinkamas metodikas, tarkime, pagal konkordancijos koeficiento W reiksmes ir sio koeficiento reiksmingumo [chi square] parametra. Kompleksiskai vertinant auditavimo paslaugu kokybe, vis tik siuloma orientuotis i ekspertini pirminiu indikatoriu itakos reiksmingumo parametru nustatyma (Podvezko, 2007).

Tipinio algoritmizuoto vertinimo proceso esmines proceduras atspindi 1 paveikslas. Taikant si procesa, taip pat gali buti numatomas ir alternatyvu tiek pagal pirminius indikatorius, tiek ir pagal tikslines ju grupes bei atsizvelgiant i skirtingus ju itakos reiksmingumo parametrus, modeliavimas.

[FIGURE 1 OMITTED]

Tolesnis tyrimas turetu buti nukreiptas i detalesni integriniu kokybes indikatoriu nagrinejima, ju kiekybini ivertinima ir ju itakos bendrajam audito paslaugu kokybes lygiui Lietuvoje reiksmingumo parametru nustatyma. Galima taip pat nurodyti, kad parengti vertinimo principai yra metodinis irankis atskleidziant audito bendroviu, ypac smulkiuju, t. y. nedominuojanciu konkrecios salies (is naujuju ES saliu) rinkoje, rezervus didinant paslaugu isskirtinuma bei kokybes apskritai lygi.

Isvados

Mokslines literaturos analize rodo, kad teoriniu darbu (empiriniu tyrimu), nagrinejanciu auditavimo paslaugu kokybe, o ypac kompleksinio (kokybinio ir kiekybinio) vertinimo problematika, nepakanka. Daugiausia analizuojami kokybinio vertinimo metodiniai klausimai, isskiriamas audito isvadu patikimumo prioritetas, nurodoma, kad audito bendroviu taikomos paslaugu kainos (siejamos su auditoriu kvalifikacija bei reputacija) audituojant imoniu finansines ataskaitas gali buti pagrindu prognozuojant auditavimo paslaugu kokybes lygi. Tolesni sios srities analitiniai tyrimai (ju pletojimas) bei kompleksinio vertinimo principu sukurimas yra aktualus teoriniu bei praktiniu poziuriais.

Zvelgiant i auditavimo paslaugu kokybe kaip i daugiaaspekti fenomena, ju lygio vertinimas turi aprepti platu pirminiu (didziaja dalimi--integriniu) indikatoriu spektra. Analizes pagrindu sudarytas pirminiu kokybes indikatoriu, lemianciu bendraji kokybes lygi, kompleksas finansiniu ataskaitu auditavimo paslaugoms; indikatoriai salyginai suskirstyti i dvi grupes: audito turinio bei konkurenciniu pranasumu ir kokybes valdymo sistemos bei isoriniu indikatoriu. Sie indikatoriai gali buti nusakomi isvestiniais kiekybiniais parametrais arba ivertinti ekspertiniu budu.

Isnagrinejus kiekybinio vertinimo ir pirmiausia daugiakriteriu metodu taikymo perspektyvas, nustatyta, kad nagrinejamu atveju tikslinga taikyti kriteriju reiksmiu ir ju reiksmingumu sandaugu sumavimo S AW metoda. Butent sis metodas leidzia skirtingo pobudzio (tiek kiekybinius, tiek ir kokybinius) kriterijus (kai visi kriterijai yra maksimizuojantys) sujungti i apibendrinamaji dydi atsizvelgiant i ju svori ir taip nustatyti bendraja dimensija. Tam turi buti suformuota adekvati vertinimo kriteriju sistema, kuria sudarytu pirminiai (jais gali buti pirminiai audito kokybes indikatoriai), daliniai ir kompleksinis kriterijai. Svarbios tokio kiekybinio vertinimo sasajos su SSGG analize.

Pristatomu kompleksinio (kokybinio ir kiekybinio) vertinimo principu esme--apibendrinanciojo kokybes mato (bendrojo kokybes lygio indekso) nustatymas ji lemianciu pirminiu indikatoriu grupiu lygio indeksu pagrindu. Tam pateikti baziniai modeliai, skirti nustatyti indikatoriu grupiu lygio indeksus ir bendraji lygio indeksa. Atitinkamo triju pakopu vertinimo proceso akcentai--esminiu finansiniu ataskaitu auditavimo paslaugu kokybes indikatoriu identifikavimas konkreciu atveju, ju kiekybinis ivertinimas (balais) bei kiekvieno is ju reiksmingumo parametru ivertinimas, taip pat grupiu indeksu ir bendrojo kokybes lygio indekso nustatymas. Pastarasis indeksas, is principo, gali buti nustatomas auksciau ivardytu grupiu indeksu pagrindu taikant adityvinius kompleksinio vertinimo metodus, tokiu budu atsizvelgiant tiek i pirminiu indikatoriu reiksmes, tiek ir i ju itakos bendrajam kokybes lygiui reiksmingumo parametrus.

Taikant kompleksinio vertinimo procesa, algoritmizuotu proceduru pagrindu, gali buti numatomas ir alternatyvu tiek pagal pirminius indikatorius, tiek ir pagal tikslines ju grupes, be to, atsizvelgiant i skirtingus ju itakos reiksmingumo parametrus, modeliavimas. Parengti vertinimo principai yra metodinis irankis atskleidziant smulkiuju audito bendroviu (nedominuojanciu konkrecios ES salies rinkoje) rezervus didinant paslaugu kokybes lygi. Tolesnis tyrimas galetu buti orientuotas i integriniu indikatoriu detalizavima, i ju kiekybini ivertinima, taip pat i ju itakos bendrajam audito paslaugu kokybes lygiui Lietuvoje reiksmingumo parametru analitini nustatyma.

doi: 10.5200/1822-9530.2012.26

LITERATURA

Adner, R.; Zemsky, P. (2006). A demand-based perspective on sustainable competitive advantage. Strategic Management Journal, 27(3), 215-239. http://dx.doi.org/10.1002/smj.513

Arrunada, B. (2000). Audit quality: Attributes, private safeguards and the role of regulation. European Accounting Review, 9(2), 205-224. http://dx.doi.org/10.1080/09638180050129873

Auskalnyte, R.; Ginevicius, R. (2001). Konkurencinio pranasumo ivertinimas priimant strateginius sprendimus. Inzinerine ekonomika, 2(22), 66-71.

Bedard, J. C.; Johnstone, K. M.; Smith, E. F. (2010). Audit quality indicators: A status update on possible public disclosures and insights from audit practice. Current Issues in Auditing, 4(1), C12-C19. http://dx.doi.org/10.2308/ciia.2010.4.1.C12

Berry, L. L. (1994). Services marketing is different. Services Marketing, 13, 30-41.

Burinskiene, M.; Rudzkiene, V. (2009). Future insights, scenarios and expert method application in sustainable territorial planning. Technological and Economic Development of Economy, 15(1), 10-25. http://dx.doi.org/10.3846/1392-8619.2009.15.10-25

Caramanis, C.; Spathis, Ch. (2006). Auditee and audit firm characteristics as determinants of audit qualifications. Evidence from the Athens stock exchange. Managerial Auditing Journal, 21(9), 905-920. http://dx.doi.org/10.1108/02686900610705000

Dombi, J.; Zsiros, A. (2005). Learning multicriteria classification models from examples: Decision rules in continuous space. European Journal of Operational Research, 160(3), 663-675. http://dx.doi.org/10.1016/j.ejor.2003.10.006

Drejeris, R.; Zinkeviciute, V. (2009). Modeling of a new service concept development process. Current Issues of Business and Law, 4(1), 22-36.

Gaganis, C.; Pasiouras, F.; Spathis, C.; Zopounidis, C. (2007). A comparison of nearest neighbours, discriminant and logit models for auditing decisions. Intelligent Systems in Accounting, Finance and Management, 15(1-2), 23-40. http://dx.doi.org/10.1002/isaf.283

Gao, Y. (2010). Measuring marketing performance: A review and a framework. The Marketing Review, 10(1), 25-40. http://dx.doi.org/10.1362/146934710X488924

Ginevicius, R.; Podvezko, V. (2004). Imoniu strateginio potencialo kiekybinis vertinimas. Ve r slas: teorija ir praktika, 5(1), 3-9.

Ginevicius, R.; Petraskevicius, V. (2008). Some problems of determining diversification level of enterprise activities. Verslas: teorija ir praktika, 3, 215-220.

Jackson, A. B.; Moldrich, M.; Roebuck, P. (2008). Mandatory audit firm rotation and audit quality. Managerial Auditing Journal, 23(5), 420-437. http://dx.doi.org/10.1108/02686900810875271

Joksiene, I.; Zvirblis, A. (2010). Sophisticated evaluation of the efficiency of functioning of national commodity markets. Current Issues of Business and Law, 5(2), 328-340. http://dx.doi. org/10.5200/1822-9530.2010.15

Kaziliunas, A. (2008). Problems of auditing using quality management systems for sustainable development of organizations. Technological and Economic Development of Economy, 14(1), 64-75. http://dx.doi.org/10.3846/2029-0187.2008.14.64-75

Mackevicius, J. (2009). Auditing and Analysis of Financial Statements: Procedures, Methodology and Evaluation. Monograph. Vilnius: TEV.

McMeeking, K. P. (2007). Competition in the UK accounting services market. Managerial Auditing Journal, 22(2), 197-217. http://dx.doi.org/10.1108/02686900710718681

Mansouri, A.; Pirayesh, R.; Salehi, M. (2009). Audit competence and audit quality: Case in emerging economy. International Journal of Business and Management, 4(2), 17-25.

Marrian, I.; Pong, Ch. (2007). Competitiveness of the audit services market. Managerial Auditing Journal, 22(2), 236-243.

Mizrahi, Sh.; Ness-Weisman, I. (2007). Evaluating the effectiveness of auditing in local municipalities using analytic hierarchy process (AHP): A general model and the Israeli example.

International Journal of Auditing, 11(3), 187-210. http://dx.doi.org/10.1111/j.10991123.2007.00364.x Parkan, C.; Wu, M. L. (2000). Comparison of three modern multicriteria decision--making tools. International Journal of Systems Science, 31(4), 497-517. http://dx.doi. org/10.1080/002077200291082

Peldschus, F. (2007). The effectiveness of assessment in multiple criteria decisions. International Journal of Management and Decision Making, 8(5-6), 519-526. http://dx.doi.org/10.1504/ IJMDM.2007.013416

Podvezko, V. (2006). Neapibreztumo itaka daugiakriteriniams vertinimams. Verslas: teorija ir praktika, 8(2), 81-88. http://dx.doi.org/10.3846/btp.2006.10

Podvezko, V. (2007). Determining the level of agreement of expert estimates. International Journal of Management and Decision Making, 8(5-6), 586-600. http://dx.doi.org/10.1504/ IJMDM.2007.013420

Podvezko, V. (2008). Comprehensive evaluation of complex quantities. Verslas: teorija ir praktika, 9(3), 160-168.

Richard, A.; Marvin, K. (2007). When are anonymous congestion charges consistent with marginal cost pricing? Journal of Public Economics, 67(1), 45-64.

Steponaviciute, J.; Zvirblis, A.; Zumeriene, L. (2010). Analysis of audit market and audit firms activity in Lithuania. Annales Universitatis Apulensis Series Oeconomica, 12(1), 300-313.

Walsh, G.; Beatty, S. E. (2007). Customer-based corporate competention of a service firm: Scale development and validation. Journal of the Academy of Marketing Science, 35(1), 127-143. http://dx.doi.org/10.1007/s11747-007-0015-7

Zajarskas, R.; Ruzevicius, J. (2010). Evaluation of the effectiveness of the quality management system of the service enterprise. Economics and Management, 15, 857-864.

Zapounidis, C.; Doumpos, M. (2002). Multicriteria classification and sorting methods: A literature review. European Journal of Operational Research, 138(2), 229-246. http://dx.doi. org/10.1016/S0377-2217(01)00243-0

Zavadskas, E. K.; Kaklauskas, A.; Peldschus, F.; Turskis, Z. (2007). Multiattribute assessment of road design solutions by using the COPRAS method. The Baltic Journal of Road and Bridge Engineering, 2(4), 195-203.

Zhang, W.; Yang, H. (2001). A study of the weighting method for a certain type of multicriteria optimization problem. Computers and Structures, 79(31), 2741-2749. http://dx.doi. org/10.1016/S0045-7949(01)00142-0

Zvirblis, A.; Buracas, A. (2010). The consolidated measurement of the financial markets development: The case of transitional economies. Technological and Economic Development of Economy, 16(2), 266-279. http://dx.doi.org/10.3846/tede.2010.17

Algis Zvirblis

Profesorius, Habil. Dr.

Tarptautines teises ir verslo aukstosios mokyklos Vadybos ir teises fakultetas

Laisves pr. 58, LT-05120 Vilnius, Lietuva

El. p. info@ttvam.lt; tel. +370 5 242 6000

Iteikta 2012-09-03; priimta 2012-11-22

INFORMACIJA APIE AUTORIU

Algis Zvirblis

Habilituotas daktaras, Tarptautines teises ir verslo aukstosios mokyklos Vadybos fakulteto profesorius, Lietuvos edukologijos universiteto Socialiniu mokslu fakulteto profesorius. 3 monografiju ir daugiau kaip 60 mokslo darbu autorius. Moksliniu interesu kryptys: ekonomikos ir finansu prognozavimo modeliai, socialiniu procesu daugiakriteris vertinimas.
1 lentele. Tipiniu pirminiu kokybes indikatoriu grupes
(indikatoriai neranguoti)
(saltinis: sudaryta autoriaus)

Indikatoriu grupe     Tipiniai pirminiai indikatoriai

1. Audito turinio     1.1. Finansiniu ataskaitu auditas
  bei konkurenciniu   1.2. Finansiniu ataskaitu analize
  pranasumu           1.3. Finansu apskaitos sudarymas
  indikatoriu         1.4. Vidaus auditas
                      1.5. Investiciniu projektu finansavimo, taip
                        pat ju igyvendinimo auditas
                      1.6. Verslo konsultavimas mokesciu
                        klausimais ir analitines medziagos rinkimas
                      1.7. Kainodaros principai
                      1.8. Inovatyvumas
                      1.9. Reputacija
                      1.10. Kiti indikatoriai (pagal situacija)
2. Kokybes valdymo    2.1. Zmogiskuju istekliu kompetencijos
  sistemos bei        2.2. isipareigojimu vykdymas
  isoriniu            2.3. Lyderyste ir auksti etikos reikalavimai,
  (teisiniu)          efektyvi darbuotoju rotacija
  indikatoriu         2.4. Patikimumas
                      2.5. Monitoringo sistema
                      2.6. Rysiai su klientais
                      2.7. Vidines ir isorines komunikacijos
                      sistema
                      2.8. Audito standartu reikalavimu vykdymas
                      2.9. Tarptautiniu ir nacionaliniu teisinio
                      reguliavimo aktu nuostatu igyvendinimas
                      2.10. Kiti indikatoriai (pagal situacija)
COPYRIGHT 2012 International School of Law and Business
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2012 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Zvirblis, Algis
Publication:Current Issues of Business and Law
Geographic Code:1USA
Date:Jul 1, 2012
Words:3705
Previous Article:Evaluation of Lithuanian mutual funds performance using the multi-criteria evaluation model/Daugiakriterinis Lietuvos investiciniu fondu veiklos...
Next Article:Impact of personnel/human resources management departments on the performance of Lithuanian enterprises/Personalo/zmogiskuju istekliu padaliniu itaka...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters