Printer Friendly

Preconditions for the application of petrasiunai quarry dolomite screenings and dolomite powder in conventional and self-compacting concrete mixes/Petrasiunu dolomito atsiju ir dolomitmilciu tinkamumo iprastinio sunkiojo ir susitankinancio betono misiniuose prielaidos.

1. Ivadas

Zinoma, kad skirtingo smulkumo dolomitas (jo skaldos gamybos atsijos, dirvoms kalkinti naudojamas malinys) gali buti naudojamas glaisto, statybiniu kliju, sausuju misiniu, trasu, stogo dangu, asfalto gamyboje. Si zaliava naudojama ir stiklo, net kosmetikos pramoneje ir katalitiniuose procesuose (Tsirambides 2001; Corella, Toledo, Padilla 2004). Tokios nerudines uolienos racionalus naudojimas leistu isplesti ir betono misinio zaliavu baze, dolomito uoliena butu perdirbama kompleksiskai, sunaudojant siuo metu maziau paklausius salutinius jos perdirbimo produktus. Be to, tiketina, kad platesnis ju naudojimo mastas leistu taupyti cementa, sumazinti aplinkos tarsa dulkemis.

Publikaciju apie iprasto ar susitankinancio betono savybiu modifikavima inertinemis antrinemis zaliavomis nera daug, daugelio tyreju demesys skiriamas aktyviesiems (pucolaniniams) priedams. Manome, kad ir dolomitas kartu su kitomis Lietuvoje randamomis ar importuojamomis uolienomis (klintimis, opoka, granitu, trepeliu) gali buti panaudotas kaip mineralinis betono priedas (mikrouzpildas). Tokiu mineralines ar technogenines kilmes mikrouzpildu bei aktyviuju mineraliniu priedu poreikis itin isaugo pradejus diegti susitankinancio betono misinius (Brameshuber 2002; Ludwig et al. 2001; Technical bulletin TB--15-03 2005). Si didelio takumo misini galima paruosti su didesniu cemento ir smulkaus smelio kiekiu arba, kas yra racionalu, dali cemento jame pakeisti smulkiu mineraliniu (technogeniniu) priedu (Ludwig et al. 2001). Taciau cemento betono misinyje sutaupysime, jei jis bus sumaisytas su tokio paties ar labai panasaus smulkumo mikrouzpildais ar pucolaniniais priedais. Vis delto mokslineje literaturoje galima aptikti teiginiu, kad betono misinyje racionalu naudoti ir placiausiai paplitusiu uolienu--dolomito, granito, ar klinciu--skaldos atsijas (Ho et al. 2001). Sios zaliavos dazniausiai nereaguoja su cemento hidratacijos produktais arba ju saveika nepastebima. I betono misinius inertiniu mikrouzpildu dedama betono strukturai pagerinti ir risamajai medziagai taupyti. Daugeliu atveju apsiribojama inertinius mikrouzpildus naudojant tik zemo ir vidutinio stiprumo betone (Reschke 2000; Ferraris, Obla, Hill 2001).

2. Darbo tikslai

Straipsnyje aprasytu eksperimentiniu tyrimu tikslas ivertinti (patikrinti) Petrasiunu telkinio dolomito uolienos perdirbimo i skalda subproduktu--0/2 mm frakcijos dolomito atsiju ir ju malinio, dar vadinamo dolomitmilciais, naudojimo galimybes betono technologijoje. Be to, rentgenografiniais dolomito atsiju, ju malinio (dolomitmilciu) ir jais modifikuoto cementinio akmens tyrimais siekta patikrinti hipotetine dolomito saveikos su cemento hidratacijos produktais galimybe, jais buvo ivertinta dolomito smulkiuju frakciju, taip pat tirpiuju ir netirpiuju uolienos komponentu chemine (mineraline) sudetis, identifikuotos uolienos priemaisos. Siame straipsnyje aptariamos ivardytu produktu is dolomito naudojimo betono misinyje prielaidos ir ivertinamos fizikines, mechanines bei technologines prekinio ir technologinio betono su dolomito atsijomis savybes (nesirisant prie konkrecios sudeties ar paskirties betono).

3. Zaliavos ir tyrimu metodika

Tyrimuose naudotos dolomito atsijos is Petrasiunu karjero (Pakruojo r., UAB "Dolomitas"), frakcija--0/2 mm, vidutinis tankis--2600 kg/[m.sup.3], piltinis tankis--1690 kg/[m.sup.3], tustumingumas--39,1 proc., smulkeliu kiekis (uzterstumas dulkemis ir molio dalelemis) <4,9%, savitasis pavirsius, nustatytas Bleino prietaisu, --1085 [cm.sup.2]/g. 0/2 mm frakcijos dolomito atsiju santykinis malamumas buvo lyginamas su kitos inertines antrines zaliavos--tokios pacios frakcijos granito atsiju malamumu. Si inertine medziaga--granitines skaldos perdirbimo atlieka--betono technologijoje naudojama retai. Abi medziagos buvo malamos laboratoriniu rutuliniu malunu (malimo kunai--plieniniai rutuliai) vienoda laikotarpi. Dolomitmilciu ir laboratoriniu rutuliniu malunu papildomai sumaltu dolomito atsiju fizikines savybes buvo panasios: vidutinis tankis--2600 kg/[m.sup.3], piltinis tankis--1210 kg/[m.sup.3], tustumingumas 53,5 proc., savitasis pavirsius po papildomo sumalimo 3030 [cm.sup.2]/g ir 4070-4200 [cm.sup.2]/g.

Tyrimu pradzioje rentgenodifrakciniu ir granuliometriniais metodais buvo istirta betono misiniuose kol kas placiau nenaudojamu dolomito skaldos smulkinimo atsiju ir siu dolomito atsiju malinio (dirvu rugstingumui reguliuoti naudojamu dolomitmilciu) chemine-mineraline bei daleliu granuliometrine sudetis, ivertintos betono technologijoje svarbios fizikines ju savybes (daleliu forma, savitasis pavirsiaus plotas, pavirsiaus bukle ir t. t.), itaka cementines teslos ir cementinio akmens savybems. Veliau buvo suprojektuoti ir laboratorinemis salygomis paruosti skirtingu technologiniu bei stiprumo savybiu betono misiniai, is ju suformuoti ir isbandyti bandiniai (100x100x100 mm matmenu kubai).

Rentgenografiniai naudotu zaliavu tyrimai buvo atlikti rentgenodifraktometru DRON-7, kurio antikatodas buvo varinis, filtras--is nikelio, itampa tarp rentgeno vamzdziu galu--30 kV, anodine srove--apie 8 mA, diafragmos plyseliu plotis kito nuo 1,0 iki 0,01, bandinio sukimosi greitis 1-2[degrees]/min, rentgenogramu uzrasymo greitis--600 mm/min. Siems tyrimams paruoseme po kelis dolomito pavyzdzius: smulkiuju frakciju dolomito daleliu (naturalios busenos) ir druskos rugstyje netirpia minetu dolomito frakciju dali. Palyginimui rentgenografiniu metodu buvo istirtos ir filtraciniuose Petrasiunu karjero baseinuose susikaupusios dolomitines skaldos plovimo atliekos (nuoplovos).

Visi rentgenografiniams tyrimams ruosti dolomito uolienos meginiai buvo papildomai susmulkinti grustuvelyje, paskui is siu milteliu paruosti analizuoti bandiniai. Be to, tos pacios dolomito uolienos frakcijos apie para veiktos 10 proc. koncentracijos druskos rugsties (HCl) tirpalu ir neistirpusi (neskilusi) paveiktos uolienos dalis surinkta ant filtravimo popieriaus. Druskos rugstyje netirpias priemaisas zaliavose tyreme neistirpusia dolomito dali nuplove distiliuotu vandeniu ir plaudami papildomai frakci-onave i stambiaja (0,63/0,125 mm) bei smulkesniaja frakcijas. Abieju frakciju bandiniai buvo isdziovinti ir papildomai susmulkinti grustuveliu, tada uzrasytos ju rentgenogramos.

Nustate vandens poreiki normaliai tirstumo teslai gauti (pagal LST EN 196-3) teslose su portlandcemen-ciu (savitasis pavirsiaus plotas--366 [m.sup.2]/kg) bei dolomito atsiju maliniu (420 [m.sup.2]/kg) ir vertindami maltu dolomito atsiju (dolomitmilciu) itaka cementinio akmens mechaninems savybems, paruoseme cementines teslos (vandens ir cemento bei vandens ir kietuju daleliu naudojant dolomito miltelius santykis V/C (V/K) = 0,266) bandinius. Dalyje ju cementas buvo keiciamas maltomis dolomito atsijomis (10, 20 ir 30 proc. cemento mases). Po 28 paru kietejimo cementinio akmens bandineliai (po sesias 40x40x160 mm matmenu prizme-les) buvo ismatuotos, pasvertos, nustatytas cementinio akmens tankis bei gniuzdomasis ir lenkiamasis stipris.

Betono su dolomito atsijomis ir dolomitmilciais tyrimams buvo paruosti analogiski misiniai, kuriuose cemento kiekis buvo po 420 kg/[m.sup.3]; V/C santykis -0,39; stambus uzpildas--zvirgzdas, kito, tik smulkaus uzpildo sudetis--gamtini smeli skirtingu santykiu keiteme dolomito atsijomis. Siuose tyrimuose buvo specialiai sumaisyti skirtingos konsistencijos misiniai--slankumo klases S2 ir standumo (Vebe) klases--V2 (LST EN 12350-3). Is ju suformuoti betono bandiniai buvo kietinami sutinimo kameroje, 50[degrees]C temperaturoje, 10 valandu panasus rezimas taikomas kietinant technologini betona surenkamuju gelzbetoniniu konstrukciju gamybos cechuose.

4. Dolomito atsiju bei dolomitmilciu sudetis ir savybes

Kaip parode dolomito daleliu ir jomis modifikuoto cementinio akmens bei betono apziura mikroskopu (1 pav.), ju pavirsius yra itin nelygus, kriaukletas ir poretas, todel gerai sukimba su cementiniu akmeniu. Taciau pacios daleles yra beveik taisyklingos, artimos kubinei ar net ovalinei formai, o briaunos jose--ne tokios astrios (nuzulintos mechaniskai) nei granito ir kitokiose skaldos atsijose. Del siu pavirsiaus ypatybiu jos ne tik pagerina modifikuoto cementinio akmens mechanines fizikines savybes, bet ir beveik nepadidina vandens poreikio normalaus tirstumo teslai gauti, o del beveik optimalios daleliu formos neblogina misiniu re-ologiniu savybiu.

[FIGURE 1 OMITTED]

Stambiausiuju frakciju dolomito daleliu pavirsiuje jau 20-40 kartu didinanciu optiniu mikroskopu galima iziureti gelsvus intarpus--dalis gelezingu mineralu jose yra isduleje ir limonitizuoti (virte gelsvu gelezies hidroksidu (Spry et al. 1996). Nors siuos isdulejusius ir dar neoksiduotus gelezingus mineralus (pirita, limonita) galima koncentruoti, pavyzdziui, susmulkinta dolomita paveikus druskos rugstimi, taciau ju daleles yra pernelyg smulkios (ypac atsiju malinyje) ir ju yra pernelyg mazai, kad keltu pavoju betonui kaip galimos destrukcijos saltinis (Collepardi, Ramachandran 1992; RILEM TC191-ARP 2005; Tagnit-Hamou et al. 2008).

0/2 mm frakcijos dolomito atsiju ir ju malinio (dolomitmilciu) rentgenodifrakcines analizes rezultatai is esmes nesiskiria. Ju rentgenogramos yra mazai informatyvios --dominuoja dolomito smailes, yra kvarcui ir lauko spatams priklausanciu smailiu (palyginti mazai), kitokioms priemaisoms priklausancios difrakci-nes smailes nematomos (jas uzdengia pagrindiniams mineralams priklausancios smailes).

Stambesnese druskos rugsties tirpalu apdorotose dolomito liekanose dominuoja piritas (Fe[S.sub.2]) ir kvarcas (2 pav.). Pirito daleles, jei jos yra didesnio kaip 1,5-2,0 mm skersmens, betone ir skiedinyje vengtinos del siam mineralui budingo destrukcinio poveikio (RILEM TC191-ARP 2005), taciau siuo atveju jos buvo gana smulkios, <0,2 mm skersmens, todel manome, kad didelio pavojaus betone nekeltu, galbut lemtu tik vos pastebimus spalvos pokycius (gerai zinoma, kad dolomite vyksta gelezies junginiu oksidacija, todel jis gelsveja) (Spry et al. 1996).

Smulkiojoje druskos rugstyje neistirpusioje dolomito frakcijoje (3 pav.) dominuoja kvarcas, yra pirito, maziau--lauko spatu, molio mineralu (ilito, chlorito), labai mazai--neidentifikuotu junginiu, spejame, kad distiliuotu vandeniu neisplautu chloridu (smailes d = 0,300 ir 0,391 nm). Taciau siuo metu nenaudojamose dolomito skaldos plovimo atliekose (nuoplovose--filtraciniuose laukuose nusistovejusios uolienos pulpoje) molingos medziagos kiekis yra dar didesnis (apie 6-8 proc.) ir nepastovus--panasus kaip Petrasiunu karjero pirmojo horizonto uolienose. Siose atliekose, be kvarco ir lauko spatu, yra ir kalcito priemaisa--tuo jos skiriasi nuo dolomito skaldos ir atsiju mineralines sudeties. Del nepastovios mineralines sudeties ir didelio uzterstumo moliu siu atlieku betono misiniuose naudoti negalima. Visu tirtu dolomito frakciju (atsiju, ju malinio ir nuoplovu) molinga frakcija (daleliu dydis mazesnis nei 0,002 mm) sudaro hidrozerutis (ilitas) ir labai nedaug (sprendziant is rentgenodifrakciniu kreiviu intensyvumo --apie 10-20 kartu maziau) chlorito. Toks itin smulkiu molio mineralu daleliu kiekis dolomitui, kaip potencialiam betono / skiedinio smulkiam uzpildui nepavojingas.

[FIGURE 2 OMITTED]

[FIGURE 3 OMITTED]

Gelezies kristaliniu mineralu--gelezies hidroksido ar sulfidu rentgenogramose aptikta palyginti mazai (labai apytikriai iki 1-2 proc.). Gelezies sulfidai (piritas ir t. t.) dolomito uolienoje issideste retu intarpu ir konkreciju pavidalu, todel ir smulkiosiose uolienos frakcijose ju kiekis nepastovus, bet nereiksmingas.

Zinoma, kad pridejus mikrouzpildu arba aktyviu mineraliniu priedu, padideja cemento teslos turis, betono misinys tampa paslankesnis, vienalytis-kesnis (Guthardt 2002). Ruosiant susitankinancio betono misini, cemento teslos turis turi buti apie 320370 l/[m.sup.3] arba sudaryti apie 40% viso betono misinio turio ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 2004). Tuomet nereikia pereikvoti cemento tarp betono uzpildu esancioms tustymems uzpildyti ir misinio reologinems charakteristikoms (sklidumui, takumui) pagerinti. Taciau technologiniu poziuriu svarbu, kad si mikrouzpilda butu lengva sumalti, t. y. malimas iki reikiamo smulkumo pareikalautu nedaug energijos, jis truktu kiek galima trumpiau. 0/2 mm frakcijos dolomito atsiju ir tos pacios frakcijos granito atsiju santykinio malamumo rodiklis--gauto malinio smulkumas palygintas (4 pav.). Abi medziagos buvo malamos vienoda laikotarpi--po 20, 40, 60 ir 80 min.

[FIGURE 4 OMITTED]

Is tyrimu duomenu matyti, kad dolomita sumalti yra kur kas lengviau nei granitines skaldos atsijas. Ju optimalus malimo laikotarpis yra iki 40-50 min, malant ilgiau, malinio smulkumas beveik nedideja: ilgesnis malimo laikotarpis tik padidintu elektros energijos suvartojima nei suteiktu galimybe gauti smulkesni mikrouzpilda. Be to, vienoda laikotarpi maltu granito atsiju malinio smulkumas yra apie 1,5-2 kartus mazesnis nei dolomito. Dolomito atsiju malimo laikotarpis priklauso nuo norimo malinio smulkumo ir gali kisti gerokai placiau (siuo atveju optimalus butu iki 60-65 min, nes malant ilgiau, daleliu savitasis pavirsius padideja nedaug). Todel padareme isvada, kad dolomito atsijos malamos kur kas geriau nei granito. Tolesniems tyrimams buvo pasirinktos maltos dolomito atsijos, kuriu savitasis pavirsiaus plotas buvo nuo 300 iki 420 [m.sup.2]/kg.

5. Maltu dolomito atsiju itaka cementinio akmens ir betono savybems

Vandens poreikis normaliai tirstumo teslai vien tik su portlandcemenciu ir dolomito atsiju maliniu gautas 26,6 proc. (cementui), o uz cementa smulkesniam maltam dolomitui--21,1 proc. Is to sprendziame, kad dolomito dalelems drekinti reikia maziau vandens. Tiketina, kad taip ivyksta del artimos optimaliai smulkiuju dolomito daleliu formos ir mazesnio ju igerio.

Dolomito priedo itaka cementinio akmens savybems (tankiui gniuzdant ir stipriui lenkiant) iliustruoja 5 ir 6 pav. Matyti, kad cementinio akmens tankis, didinant maltu dolomito atsiju kieki, palyginti su cementinio akmens be dolomito priedo tankiu, sumazeja 1,7, 4,4 ir 6,7 proc. (kai maltu atsiju kiekis buvo atitinkamai 10, 20 ir 30 proc. cemento mases).

Stipris gniuzdant del malto dolomito priedo sumazejo atitinkamai 7, 15 ir 29 proc. (sis sumazejimas yra santykinai mazesnis uz prideto malto dolomito kieki).

Tiesa, stipris lenkiant sumazejo kiek daugiau--20, 26,5 ir beveik 39 proc.

Is siu rezultatu padareme isvada, kad maltas dolomitas neturetu labai padidinti vandens poreikio betono misinyje, o jo poveikis skiedinio ar betono technologinems bei mechaninems savybems yra susijes su cementines teslos turio padidinimu bei teigiama itaka risamosios medziagos ir siu smulkiuju uzpildu misinio granuliometrinei sudeciai. Gera dolomito atsiju malinio savybe, kad jos nepadidina vandens kiekio normalaus tirstumo teslai gauti, o cementinio akmens stipri gniuzdant sumazina santykinai maziau nei pridedama sio priedo. Kita vertus, santykiskai didesnis cementinio akmens stiprio lenkiant sumazejimas rodytu, kad per palyginti trumpa laikotarpi (28 kietejimo paras) dolomito pucolanines (aktyviosios) savybes nepasireiskia smulkiosios dolomito daleles su cemento hidratacijos produktais nereaguoja ir papildomo risiklio kiekio betone nesudaro. Sie rezultatai priestarautu kai kuriems duomenims literaturoje (Deng, Tang 1993; Spry, Gan, Cody 1996; Ho, Sheinn, Ng, Tam 2001), taciau tokius priestaravimus aiskintume dolomito uolienu mineralines sudeties skirtumais bei trumpu cementinio akmens kietejimo laikotarpiu musu tyrimuose.

7 pav. pateikti cementinio akmens stiprio kitimo rezultatai, kai dalis portlandcemencio pakeiciama maltomis dolomito atsijomis. Cementa keiciant maltomis dolomito atsijomis, cementinio akmens stipris gniuzdant mazeja tiek didinant maltu dolomito atsiju kieki, tiek didinant ju smulkuma. Lenkiamasis cementinio akmens stipris, kai maltu atsiju buvo prideta 15 proc., nezymiai (apie 10-12 proc.) padidejo. Gali buti, kad taip ivyko ir del aukstesneje temperaturoje pasireiskusios dolomito ir cemento hidratacijos produktu saveikos.

Taciau, sprendziant is cementinio akmens poretumo parametru (santykinio poru skersmens ir pasiskirstymo, dominuojanciu poru pobudzio, atviru ir uzdaru poru santykinio kiekio ir t. t.), nustatytu pagal gerai zinomas metodikas ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1989), didejant smulkiai malto dolomito atsiju kiekiui, cementinio akmens, o kartu ir betono atsparumas salciui turetu kiek padideti (8 pav.). Tai galima paaiskinti didejanciu uzdaru poru kiekiu bei kitais teigiamais pokyciais betono (cementinio akmens) poru strukturoje.

[FIGURE 9 OMITTED]

Betono su dolomito atsiju priedu fizikines ir mechanines savybes reprezentuoja jo gniuzdomojo stiprio priklausomybe nuo santykinio dolomito atsiju ir iprastinio smelio kiekio (9 pav.). Jos nustatytos bandinius suformavus is skirtingos konsistencijos (slankaus ir standaus) betono misinio, kuriame dolomito atsijomis buvo pakeistas skirtingas smelio kiekis.

Gauti rezultatai rodo, kad dolomito atsijos gali buti smelio--smulkaus betono uzpildo--pakaitalu. Visa smeli pakeitus 0/2 mm frakcijos dolomito atsijomis, pagrindiniu betono mechaniniu savybiu jos neblogina, stiprio gniuzdant rezultatai net geresni uz betono, tik su smulkiuoju smelio uzpildu. Si tendencija budinga standiems ir slankiems betono misiniams.

6. Isvados

1. Dolomito atsijos ir ju malinys (dolomitmilciai) yra pastovios mineralines sudeties, jose dominuoja dolomitas, yra kvarco ir lauko spatu bei nedidelis (iki 1 proc.) kitu priemaisu (gelezingu ir molio mineralu) kiekis. Pastaruju priemaisu daleles labai smulkios ir cementinio akmens (skiedinio, betono) savybems dideles itakos neturi.

2. Dolomito atsiju ir ju malinio (dolomitmilciu) pucolanines savybes per trumpalaiki cementinio akmens ar betono kietejimo laikotarpi normalioje (kambario) temperaturoje nepasireiskia, todel siuos mineralinius priedus racionalu naudoti iprastiniuose betonuose tik kaip smulkaus uzpildo (smelio) ir is dalies cemento pakaitala. tiketina, kad aukstesneje temperaturoje (per 50[degrees]C), dolomito malinys gali pasireiksti kaip silpnas pucolaninis priedas, taciau tam patvirtinti reiketu atlikti detalesnius tyrimus.

3. Dolomito atsijos, kai jomis pakeiciamas smelis (arba dalis smelio), iki 12 proc. padidina betono gniuzdomaji stipri. Tai sietina su misinio granuliometrines sudeties pagerinimu--jame padaugeja smulkiuju (0,0630,250 mm) frakciju, gaunama tankesne betono struktura.

4. Dolomito atsijoms sumalti iki cemento smulkumo sunaudojama gerokai maziau energijos, nei tam reiketu naudojant granito skaldos atsijas. Be to, tokio malinio smulkuma lengva reguliuoti keiciant malimo trukme, todel dolomito atsijos yra perspektyvi betono mikrouzpildu gamybos zaliava.

5. Maltu dolomito atsiju priedas nepadidina vandens kiekio normalaus tirstumo teslai gauti, pagerina cementinio akmens poru struktura ir, sprendziant pagal vandens igerio kinetika, padidejusi uzdaru poru kieki, jo atsparuma salciui. Maltos dolomito atsijos sumazina iprastineje temperaturoje kietejusio cementinio akmens stipri gniuzdant ir laukiant, taciau nedidelis ju kiekis (iki 15-20 proc.) gali buti rekomenduojamas susitankinancio ir kitokio smulkiagrudzio betono misinyje, nes cementinio akmens mechanines savybes sumazeja siuo atveju nedaug--apie 10-12 proc.

doi: 10.3846/skt.2010.18

Literatura

Brameshuber, W. 2002. Selbstverdichtender Beton. 67 S.

Collepardi, M.; Ramachandran, V. S. 1992. Effect of Admixtures, in Proceedings of the 9th International Congress on the Chemistry of Cement, India, Vol. 1: 529-570.

Corella, J.; Toledo, J. M.; Padilla, R. 2004. Olivine or dolomite as in-bed additive in biomass gasification with air in a flu-idized bed: which is better? Energy Fuels 18(3): 713-720. doi:10.1021/ef0340918

Deng, M; Tang, M. S. 1993. Mechanism of dedolomitization and expansion of dolomitic rocks, Cement and Concrete Research 23(6): 1397-1408. doi:10.1016/0008-8846(93)90077-M

Ferraris, C. F; Obla, K. H; Hill, R. 2001. The influence of mineral admixture on the rheology of cement paste and concrete, Cement and Concrete Research 31(2): 245-255. doi:10.1016/S0008-8846(00)00454-3

Guthardt, W. 2002. Selbstverdichtender Beton--Innovation am Beispiel, Beton-Information Spezial 3: 56-59.

Ho, D. W. S; Sheinn, A. M. M; Ng, C. C; Tam, C. T. 2001. The use of quarry dust for SCC applications, Cement and Concrete Research 32: 505-511. doi:10.1016/S0008-8846(01)00726-8

Ludwig, H; Weise, W; Hemrich, N. 2001. Selbstverdichtender BetonGrundlagen und Praxis. Betonwerk+Fertigtel-Technik. Vol. 6. 59 p.

Reschke, T. 2000. Der Einfluss der Granulometrie der Feinstoffe auf die Gefugeentwicklung und die Festigkeit von Beton. Dissertation, BauhausUniversitat Weimar Schriftenreihe der Zementindustrie, Heft 62.

RILEM TC191-ARP. 2005. AAR-7 International Specification to Minimize Damage from Alkali Reactions in Concrete.

Spry, P. G; Gan, G. L; Cody, R. D. 1996. The formation of rims on dolomite aggregate in iowa highway concrete, in Semise-quicentennial Transportation Conference Proceedings, 15-23.

Tagnit-Hamou, A; Saric-Coric, M; Rivard, P. 2008. Internal deterioration of concrete by the oxidation of pyrrhotitic aggregates, Cement and Concrete Research 35(1): 99-107. doi:10.1016/j.cemconres.2004.06.030

Tsirambides, A. 2001. Industrial applications of the dolomite from Potamia, Thassos Island, N. Aegean Sea, Greece, Materials and Structures 34(2): 110-113. doi:10.1007/BF02481559

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] [Drossler, K. Self-compacting concrete: manufacture, laying and cost-effectivness under practical usage], [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1: 64-67.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] [Sheikin, A. E.; Dobshic, L. M. Cement concrete of hight freezing--thawing resistance]. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII].

Vitoldas Vaitkevicius (1), Arminas Stuopys (2), Ernestas Ivanauskas (3)

Kauno technologijos universitetas, Studentu g. 48, LT-51367 Kaunas, Lietuva El. pastas: (1) vitoldas.vaitkevicius@ktu.lt; (2) arminas.stuopys@ktu.lt; (3) ernestas.ivanauskas@ktu.lt

Iteikta 2010 06 14; priimta 2010 10 06

Vitoldas VAITKEVICIUS. Assoc. Prof., the Head of the Department of Building Materials at Kaunas University of Technology (KTU). Research interests: high strength and ultra-high strength concrete, the use of secondary raw materials in concrete technology.

Ernestas IVANAUSKAS. Assoc. Prof. at the Department of Building Materials at Kaunas University of Technology (KTU). Research interests: self-compacting concrete, the use of secondary raw materials in building trade, nanotechnology in concrete technology.

Arminas STUOPYS. A researcher at the Department of Building Materials at Kaunas University of Technology (KTU). Research interests: fibre--reinforced concrete, concrete admixtures, historical building materials.
Fig. 5. The dependence of cement paste density on the amount
of the powdered dolomite screenings

5 pav. Cementinio akmens tankio priklausomybe nuo maltu
dolomito atsiju kiekio

Cemento kiekis keistas maltomis dolomito atsijomis,%

Tankis, kg/[m.sup.3]

0     2176
10    2138
20    2080
30    2030

Note: Table made from bar graph.

Fig. 6. The dependence of cement paste strength on the
amount of the powdered dolomite screenings

6 pav. Cementinio akmens stiprio priklausomybe nuo maltu
dolomito atsiju kiekio

Cemento kiekis keistas maltomis dolomito atsijomis,%

Stipris, MPa

      Stipris lenkiant     Stipris gniuzdant

0           11,30                79,4
10           9,01                73,8
20           8,30                67,5
30           6,92                56,4

Note: Table made from bar graph.

Fig. 7. The dependence of cement paste strength on the
amount of the powdered dolomite screenings. The
specimens were cured at a temperature of 50[degrees]C

7 pav. Cementinio akmens stiprio priklausomybe nuo maltu
dolomito atsiju kiekio ir smulkumo. Bandiniai
kietinti 50[degrees]C temperaturoje

Stipris, MPa

                    Stipris gniuzdant   Stipris lenkiant

Dolomito ats. 0%          60,5               5,0
Dolomito ats. 15%         51,7               5,7
Dolomito ats.15%          47,7               5,6
Dolomito ats. 30%         39,3               4,6

S = 3033 [cm.sup.2]/g
S = 4071 [cm.sup.2]/g
S = 4071 [cm.sup.2]/g

Note: Table made from bar graph.

Fig. 8. The causal relationship between the hypothetical
freezing-thawing resistance of cement paste and the amount
of the powdered dolomite screenings. Freezing-thawing
resistance was established after investigation into the water
sorption kinetic of the samples ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]
 1989)

8 pav. Cementinio akmens hipotetine atsparumo salciui
priklausomybe nuo maltu dolomito atsiju kiekio, nustatyta
pagal bandiniu vandens igerio kinetika
([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1989)

Atsparumo salciui ciklu skaicius

                    Atviras poringumas%   Atsparumo salciui ciklu sk

Dolomito ats. 0%           35,05                    90
Dolomito ats. 15%          35,53                   110
Dolomito ats.15%           36                      105
Dolomito ats. 30%          36,71                   140

S = 3033 [cm.sup.2]/g
S = 4071 [cm.sup.2]/g
S = 4071 [cm.sup.2]/g

Note: Table made from bar graph.
COPYRIGHT 2010 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2010 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Vaitkevicius, Vitoldas; Stuopys, Arminas; Ivanauskas, Ernestas
Publication:Engineering Structures and Technologies
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Dec 1, 2010
Words:3321
Previous Article:The fragmentation of the tensioned zone of the strengthened reinforced concrete beam with carbon fiber composite/Anglies pluostu sustiprintu...
Next Article:The analysis of the discrete cracking model of reinforced concrete tensile members/Tempiamuju gelzbetoniniu elementu diskreciuju plysiu modelio...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2020 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters