Printer Friendly

Panopticon in a society based on the principles of utilitarianism: the aspects of communication/Panoptikumas utilitarizmo principais grindziamoje visuomeneje: komunicaniai aspektai.

Ivadas

Panoptikumas--tai architekturine-komunikacine sistema, kuria sudaro ziedinis pastatas, suskirstytas i vienutes, ir jo centre esantis stebejimo bokstas. Pagrindinis sios sistemos architekturinis principas--maksimaliai isviesinti ir stebejimo bokste esanciam priziuretojui atverti vienutese vykstanti veiksma taip, kad ju gyventojai niekada nematytu vienas kito. Panoptikumo sistemos ideja, priklausanti britu filosofui utilitaristui, teisininkui ir socialiniu reformu iniciatoriui Benthamui, jos autoriaus sumanymu, turejo buti praktiskai pritaikoma tokioms socialinems institucijoms kaip mokyklos, ligonines, beprotnamiai, gamyklos, o pirmiausia--kalejimai. Sia universalios socialines institucijos ideja jis suformuluoja 1785 m., o po seseriu metu--1791 m. ispletoja veikale Panoptikumas, arba Prieziuros namai... (Bentham 1995). Si Benthamo veikala sudaro dvidesimt vienas laiskas, kuriuose jis detaliai pristato panoptikumo sistema, nuosekliai ir iki smulkmenu aprasydamas jos architekturinikomunikacini sprendima, pritaikymo galimybes ir budus savo isivaizduojamai socialinei institucijai. Pagrindine panoptikumo, kaip architekturines-komunikacines sistemos, Santalka: Filosofija, Komunikacija 2012, 20(1): 32-39 33 funkcija Benthamo mastymo perspektyvoje neapsiriboja vien tik informacijos perdavimu. Vienas is svarbiausiu sios sistemos tikslu yra uztikrinti tuometes utilitarizmo principais grindziamos visuomenes nariu sekminga vidine komunikacija (1) ir isteigti tam tikro pobudzio specifine socialine saveika. Taip mastytojas savaja panoptikumo sistemos samprata integruoja i utilitarizmo etine doktrina ir pagrindzia ja teoriskai.

[ILLUSTRATION OMITTED]

J. Benthamo utilitarizmo teorijos etiniai aspektai

Kad siame straipsnyje pasiektume issikelta Tiksla--apibreztume panoptikumo sistemos ideologines istakas ir suformuluotume jos teorini pagrindima, pasitelkime pagrindinius Benthamo veikalus, kuriuose pristatoma jo utilitaristine teorija. Viena is svarbiausiuju, antraste Ivadas i morales ir istatymu leidimo principus, filosofas pradeda tokiu teiginiu: "Gamta zmonijai suteike du auksciausius val dovus--skausma ir malonuma. Kaip tik jie vieni gali nurodyti, ka mes turetume daryti, taip tik jie gali nulemti, ka mes darysime. Viena vertus, prie ju sosto pritvirtintas gerio ir blogio matas, kita vertus, priezasciu ir pasekmiu grandine" (2) (Bentham 1996: 11). Si teigini, kuri toliau aptarsime, Istatymu leidimo principuose jis papildo kitu, sudaranciu visos utilitarizmo teorijos serdi: "Naudos principas viska pajungia siems dviem motyvams" (Bentham 1876: 2). Benthamas cia is karto paaiskina, kad "Nauda yra abstraktus zodis. Jis isreiskia dalyko savybe ar tendencija uzkirsti kelia blogiui ar pasirupinti geriu. Blogis yra skausmas arba skausmo priezastis. Geris yra malonumas arba malonumo priezastis" (Bentham 1876: 2). Pirmasis pacituotas teiginys tiksliai nusako Benthamo skleidziamos utilitarizmo teorijos, o konkreciai--jo pletojamos naudos ir laimes aritmetikos esme. Jei skausmas cia suprantamas tiek kaip individualia, tiek ir kaip visuotine zala gresianti vengiamybe, tai malonumas--tiek kaip individualios, tiek ir kaip visuotines naudos teikianti siekiamybe. Tai reiskia, kad skausmo vengia tiek kiekvienas individas atskirai, tiek ir apskritai visa zmonija, o malonumo siekia tiek paskiras individas, tiek ir visa zmonija. Todel dvi priesingybes--skausmas (zala) ir malonumas (nauda) cia traktuojami, pirma, kaip tiek paskiru individu, tiek ir visos zmonijos atliekamu veiksmu priezastys. Antra, kaip bet kokios veiklos vertinimo kriterijai, siekiant tam tikru tikslu. Kitaip tariant, socialiniu lygmeniu bet kokia veikla yra tuo geresne, kuo daugiau suteikia malonumo, ir tuo blogesne, kuo daugiau atnesa skausmo.

Taciau Benthamo teorijoje paskiro individo nauda ir laime suprantamos kaip turincios buti pajungtos bendrajai--konkrecios visuomenes ar visos zmonijos naudai ir laimei. Remiantis jo suformuluotu utilitarizmo imperatyvu, auksciausiojo gerio statusas suteikiamas ne individualiajai, o bendrajai naudai ir laimei, ja maksimizuojantis principu kuo daugiau laimes kuo didesniam zmoniu skaiciui (angl. the greatest happiness of the greatest number) (Bentham 1996: 14). Tai reiskia, kad bendroji laime gali dideti tik tokiu atveju, jeigu jai bus pajungiamos individualiosios. Todel, remiantis siuo principu, jei, siekiant padidinti bendraja visuomenes ar zmonijos nauda ir laime, tektu aukoti individualiasias, tai ir vertetu daryti, taciau tik su tam tikra isvestine salyga. Tiesiogiai proporcingai minetam utilitarizmo principui, sioji reikalautu, kad individualioji nauda ir laime butu paaukotos, kuo maziau nuskriaudziant kuo mazesni zmoniu skaiciu. Taip utilitaristineje etikoje siekiama individo bei visuomenes ar zmonijos kompromiso: bendroji nauda ir laime turi buti didinama kuo mazesne individualiosios naudos ir laimes saskaita. Cia iskyla mus dominantis utilitaristines veiklos komunikacinis aspektas. Ji paanalizave, galesime issiaiskinti, kaip Benthamas panoptikumo sistema integruoja i naudos principu grindziama visuomene.

Panoptikumas kaip utilitaristines ideologijos rezultatas: komunikaciniai aspektai

Benthamo teorijoje utilitaristines veiklos pagrinda visuomeneje sudaro tam tikras individu komunikacinis elgesys, atliepiantis didziausios laimes principa. Tai reiskia, kad sekminga vidine komunikacija yra imanoma tik del individo ir visuomenes harmoningo tarpusavio santykio. Kad toks santykis kaip tikslas butu pasiektas ir patikimai uztikrintas, jis pasiulo panoptikumo sistemos, nors ir skirtos kalinimo istaigoms, taciau pritaikomos beveik bet kuriai socialinei institucijai, projekta. Pasitelkus si projekta, utilitarizmo salygomis galima iki maksimumo padidinti tiek paskiro individo, tiek ir visos visuomenes nauda ir laime, iki minimumo sumazinus tiek individualiaja, tiek ir bendraja zala bei skausma. Panoptikumo sistema, pasak Benthamo, yra puikiai pritaikyta siekti vos ne universaliu socialiniu tikslu: "<...> bausti nepataisomaji, saugoti pamiseli, peraukleti ydingaji, sulaikyti itariamaji, idarbinti tinguji, paremti bejegi, isgydyti sergantiji, mokyti uoluji <...> ar aukleti auganciaja karta <...>" (Bentham 1995: 34). Taip kiekvienam individui ar ju grupei yra nurodoma derama vieta ir funkcijos socialineje strukturoje. Si sistema yra tinkama ir tiems, kurie geba integruotis i visuomene, deramai atlikdami savo socialinius vaidmenis, ir tiems, kuriuos reikia socializuoti. Beth Bilson teigimu, "Pamatine Benthamo ideja yra ta, kad visi zmones gali buti reabilituoti, gali buti peraukleti i visavercius visuomenes narius, tiek deramai pritaikius utilitaristinius skausmo ir malonumo principus, tiek ir igijus supratimo, kaip siuos principus panaudoti kaip savo gyvenimo vadovus" (Bilson 1999: 3). Tai reiskia, kad deramai reflektuoti ir adaptuoti utilitarizmo principai gali buti vertinami tiek kaip individo, tiek ir kaip tam tikros ju grupes socializacijos salyga, o kartu--kaip visos visuomenes nariu sekmingos vidines komunikacijos pamatas. Siuo atveju panoptikumas turetu buti traktuojamas kaip priemone, galinti pasalinti is visuomenes jos nariu nesekmingos komunikacijos priezastis, t. y. zalos ir skausmo saltinius, ir leidzianti jiems sekmingai komunikuoti. Tai universali socialine institucija ir komunikacijos sistema. Ja pasitelkiant suformuojami socialaus komunikavimo pagrindai, iveikiami tam tikri komunikacijos barjerai bei vykdomos trumpalaikes ir ilgalaikes zalingos komunikacijos prevencines programos.

Tam tikrais atvejais zala ir skausma kaip vengiamybes didina paskiri jos nariai, kurie nepaiso, negeba paisyti ar samoningai nepaklusta didziausios, t. y. bendrosios laimes ir naudos principui kaip siekiamybei. Tai reiskia, kad ju elgesio maksimos neatitinka utilitaristinio imperatyvo, taip mazindamos visuomenes, kaip efektyvios organizacijos, galimybe. Siuo atveju tokia galimybe yra imanoma tik per sekminga visuomenes nariu vidine komunikacija. Cia svarbu aptarti benthamiskaja individo ir visuomenes santykio traktuote. Pasak Benthamo, "Bendruomene yra fiktyvus kunas, sudarytas is individualiu asmenu, kurie suprantami kaip ji sudarantys nariai. Koks tokiu atveju yra bendruomenes interesas?--Ji sudaranciu paskiru nariu interesu suma" (Bentham 1996: 12) (3). Tai reiskia, kad individas ir visuomene nuolat saveikauja tarpusavyje: visuomene yra paskiru individu suma. Be to, tesia Benthamas, "Beprasmiska kalbeti apie bendruomenes interesa, nesuprantant, koks yra individo interesas" (Bentham 1996: 12). Todel paskiri individai, kuriu elgesio maksimos atitinka utilitaristini imperatyva, yra visuomenes, kaip efektyvios organizacijos, pagrindas, o si leidzia realizuoti sekmingos vidines komunikacijos galimybe. Benthamo mastymo perspektyvoje ji traktuojama kaip bendrojo ir individualiuju interesu derinys, t. y. kaip paskiru individu elgesio maksimu ir bendrojo utilitaristinio imperatyvo atitiktis.

Turint omenyje, kad skirtingu individu elgesio maksimos ir interesai gali buti skirtingi, kyla klausimas, kaip imanoma juos suderinti tarpusavyje? Is sio klausimo isplaukia ir kitas, tiesiogiai susijes su pirmuoju--kaip imanoma sekminga vidine komunikacija, jei paskiri visuomenes nariai gali siekti skirtingu komunikavimo tikslu? Benthamas, ragindamas paskirus visuomenes narius vadovautis didziausios laimes ir naudos principu, siekia suteikti ju elgesio maksimoms bendraji vardikli. Tai reiskia, kad, nors paskiri visuomenes nariai yra laisvi skirtingais budais siekti bendrojo tikslo--didziausios laimes ir naudos, taciau jie yra nelaisvi paties tikslo atzvilgiu. Sis tikslas jo mastymo perspektyvoje turi buti vertinamas kaip neatsiejamas nuo sekmingos vidines komunikacijos. Jei komunikacija skatinantys motyvai yra paskiru visuomenes nariu poreikiai, pagal kuriuos formuojamos ju elgesio maksimos, tai Benthamas siekia jas suvienyti, iskeldamas jau minetaji visiems jiems bendra tiksla. Sis tikslas vertinamas, pirma, kaip atliepiantis ju motyvus, kuriuos jis sugrupuoja i socialinius, nesocialinius ir egoistinius (Bentham 1996: 116). Antra, kaip skatinantis pirmuosius is ju, kurie ir sudaro galimybe sekmingai vidinei komunikacijai. Siuo atveju panoptikumo projektas iskyla kaip komunikacine sistema, del kurios paskiru individu elgesio maksimos pajungiamos utilitaristiniam imperatyvui, galimam realizuoti kone visose socialinese institucijose. Nes, pasak Benthamo, "Paprasta architekturine ideja reformuota morale, apsaugota sveikata, sustiprinta pramone, skleidziamas svietimas, sumazintos visuomenines islaidos, ekonomikai suteiktas tvirtas kaip uola pagrindas, atristas, uzuot perkirstas, varguomenes likima lemianciu istatymu mazgas!" (Bentham 1995: 31). Taip panoptikumo sistema tampa viena is svarbiausiu sudetiniu utilitarizmo projekto daliu visuomeneje, grindziamoje didziausios laimes ir naudos principu, kuriuo vadovaujantis sprendziamos ivairios vidines komunikacijos problemos. Si sistema Benthamo mastymo perspektyvoje atlieka tam tikra vadybine funkcija, butina, kad efektyviai funkcionuotu tiek visa visuomene, tiek ir konkrecios socialines institucijos. Sekminga vidine komunikacija skatina motyvacija veikti bendram labui--tenkintis ne maziausia, t. y. individualia laime ir nauda, bet siekti didziausios, t. y. visuomenes kaip individu visumos, geroves.

Panoptikumo architekturine-komunikacine sistema yra grieztai centralizuota, atskirianti jame esancius individus tiek nuo likusios visuomenes dalies, tiek ir nuo vienas kito. Tai reiskia, kad jokie komunikacijos kanalai panoptikumo inamiu nesusieja nei vienu su kitais, nei su anapus jo ribu esanciais individais. Visi jie gyvena radikalios isorines nekomunikacijos salygomis, t. y. atskirti tiek nuo isorinio pasaulio, tiek ir nuo savo kaimynu. Isimtis yra tik viena--visa para juos stebincio ar toki ispudi sudarancio priziuretojo atzvilgiu, su kuriuo jie komunikuoja netiesiogiai, t. y. patys nezinodami, nei kokiu paros metu, nei kiek ilgai. Si netiesiogine komunikacija yra salygiska --panoptikumo inamiai reaguoja ne i tiesioginius priziuretojo jiems siunciamus zenklus, bet i kiaura para pries ju akis stuksanti stebejimo boksta, nuolat turedami omenyje, kad bet kuriuo metu jie gali buti ar yra stebimi. Tai reiskia, kad jie neturi jokios sprendimo teises nei savo asmens, nei kitu individu atzvilgiu. Benthamo sumanymu, tokia nekomunikacija uztikrina jiems skirta "<...> patikima sauga, ikalinimas, vienuma, priverstinis darbas ir instruktazas <...>" (Bentham 1995: 34). Taip panoptikumo inamiai tampa kone idealios atskirties, nuolatines kontroles, manipuliaciju ir isnaudojimo objektais. Tokiu atveju kyla poleminiai klausimai, adresuojami Benthamui: ar panoptikumo sistemos ideja nepriestarauja pagrindiniam utilitarizmo principui? Ar ji nepazeidzia utilitarizmo imperatyvo? Ar utilitaristiniai tikslai pateisina panoptikumo sistema kaip priemone jiems pasiekti? Ar si sistema pajegi sudaryti visuomeneje sekmingos vidines komunikacijos, grindziamos didziausia laime ir nauda, galimybe? Vargu ar imanoma i visus siuos klausimus atsakyti vienareiksmiai.

Panoptikumas kaip priemone uztikrinti sekminga vidine komunikacija: pro et contra Benthamui

Viena vertus, panoptikumo inamiai yra nuasmeninami, praranda savaji subjektiskuma ir ivairiopas komunikacijos galimybes, nes yra pajungiami ivairiais tikslais atliekamoms manipuliacijoms ju asmenimis. Tokiu atveju komplikuojamas utilitaristinio didziausios laimes ir naudos principo laikymasis. Jie tampa kitu anapus panoptikumo sienu gyvenanciuju--nekomunikatyviais svetimos laimes ir naudos vergais ar, kitaip tariant, tais instrumentais, kurie padeda to pasiekti. Michaelo Quinno teigimu, "Kai kurie vargingojo panoptikumo gyventojai ten atvyks ne del kokio nors isorinio atsitiktinumo, tokio kaip liga ar nedarbas, bet todel, kad jie paprasciausiai nera visateisiai suaugusieji" (Quinn 1997). Taip panoptikumo inamiai tampa ta nekomunikatyvia skriaudziamuju mazuma, kurios saskaita yra didinama likusiuju visuomenes nariu, sudaranciu jos komunikatyviaja dauguma, laime ir nauda.

Panoptikumo inamiu atskirtis, vienatve ir nuolatine kontrole juos istinka, viena vertus, kaip nekomunikacija. Kita vertus, kaip dezinformacija, nes jiems skirta informacija yra filtruojama--jie nera informuojami apie su ju asmenimis tiesiogiai susijusias socialines aktualijas. Informacijos filtravimas siuo atveju reiskia ne ka kita, o samoninga nutylejima. Todel panoptikumas gali buti traktuojamas kaip totalitarinio rezimo institucija, kurioje uztikrinama ir jo inamiu nekomunikacija, ir ju atzvilgiu skleidziama juodoji tiksline propaganda. Greta nekomunikacijos siuo atveju dar yra ir tam tikra specifine dezinformacijos forma, uzskliaudzianti panoptikumo inamius solipsistiniame manipuliaciju ju asmenimis lauke. Palankios salygos manipuliacijoms sudaromos tiek per architekturines sistemos uztikrinta nekomunikacija tarp inamiu ir is to isplaukiancio alternatyviu nuomoniu nebuvimo, tiek ir per priziuretojo skleidziama dezinformacija kaip informacijos filtravima ir iskraipyma. Peterio J. Hammondo teigimu, panoptikumo salygomis "Individai yra ne daugiau kaip marionetes utilitaristiniame zaidime, kuriais manipuliuojama del utilitaristiniu tikslu, nepaisant geriausiu ju interesu. Juos palikti neteisingai informuotus (kursyvas mano--J. B.) yra to utilitaristinio zaidimo dalis" (Hammond 1982: 101). Jiems uztikrinta tiek nekomunikacija, tiek ir dezinformacija leidzia maksimaliai realizuoti utilitaristinius principus tik panoptikumo sistemai nepriklausancios didziosios visuomenes dalies atzvilgiu. Taip isryskeja tariamasis benthamiskasis siekis patenkinti visu visuomenes nariu interesus. Jis reiskia ne ka kita, o ju subendravardiklinima, statistinio vidurkio isvedima, mazumos interesu suniveliavima, atmetima, ignoravima ar net tam tikru socialiniu grupiu ir paskiru individu diskriminavima.

Panasios tendencijos stebimos ir nudieniuose Lietuvos kalejimuose--juose kaliniai redukuojami i visuomenes mazuma sudarancia asocialiu asmenu grupe, kuri neverta buti traktuojama kaip socialines strukturos dalis. Kodel? Pirmiausia del to, kad Lietuvos kalejimuose vyraujancios gyvenimo salygos gerokai atsilieka nuo europinio lygio, o efektyvios bausmes samprata grindziama nusikaltusiojo atskirtimi ir is to isplaukiancia nekomunikacija. Deja, tokiu bausmiu efektyvumas yra isties abejotinas, nes iki maksimumo apribojus komunikacijos kanalus, leidziancius palaikyti rysius bent jau su kalinciajam artimiausiais visuomenes nariais (pavyzdziui, su seima ir giminaiciais), slopinami ir deformuojami jo socialiniai igudziai. Toks asmuo, atlikes bausme kalejime ir sugrizes i visuomene, patiria rimtu sunkumu, i ja integruodamasis. Dar blogiau, jei integracija nepavyksta, jis darsyk tampa nusikalteliu ir vel atsiduria kalejime, o socialiniai igudziai ir komunikaciniai gebejimai kelia dar daugiau problemu.

Kaip alternatyva tokiems valstybiniams kalejimams vis placiau keliama privaciu kalejimu ideja. Tikimasi, kad juose butu gerokai pagerintos kaliniu gyvenimo salygos, pasirupinta gyvenamuju patalpu komfortabilumu (bent jau tiek, kad nebutu zeminamas prigimtinis asmens orumas), nutiesta moderniu komunikacijos kanalu. Vienas is populiariausiu Europoje tokiu susirasinejimo serveriu--tai Write a Prisoner (4), leidziantis komunikuoti su anapus kalinimo istaigos ribu esanciu pasauliu, netgi naudotis ten teikiamomis reikiamomis paslaugomis. Visa tai leistu is esmes pagerinti kalejimu bukle Lietuvoje bei pamazu atsisakyti nudieniu realiju nebeatitinkancios bausmes sampratos, o kartu su ja--atskirties nuo isorinio pasaulio ir maksimaliai ribojamos komunikacijos praktiku. Tad galbut, turint omenyje tokias opias Lietuvos kalejimu problemas, benthamiskoji panoptikumo sistemos ideja galetu pagristai sulaukti teigiamu vertinimu?

Kita vertus, nors panoptikumo sistemos ideja daugelis Benthamo tekstu kritiku vertina kaip is esmes priestaraujancia jo formuluojamiems utilitarizmo principams (arba atitinkancia ju apgaulinguma), taciau verta tureti omenyje, kad ji yra savo laiku vaisius. XVIII a. si ideja turejo buti vertinama (5) ne tik kaip originali, pazangi, bet ir kaip atstovaujanti humanizmui jau vien del to, kad sudare galimybe eliminuoti fizines bausmes ir intervencijas i nusikaltelio kuna, nepakenciamas gyvenimo salygas tradiciniu kalejimu vienutese, priziuretoju patycias ir pan. Be abejo, sios idejos moralinis vertinimas XXI a., kuris traktuojamas kaip informaciniu ir komunikaciniu technologiju bei ziniu visuomenes amzius, naturaliai pakinta. Nudienos modernus kalejimai neretai irengti netgi kur kas komfortabiliau nei zemesniajai ar viduriniajai socialinei klasei skirti gyvenamieji bustai. Kalejimuose kur kas lengviau prieinamos informacines ir komunikacines technologijos nei jos pasiekiamos provinciju miesteliu ar kaimu gyventojams. Pavyzdziui, Leobeno teisingumo centras, pastatytas pagal architekto Josepho Hohensinno projekta 2004 m. Austrijoje, savo inamiams suteikia galimybe naudotis puikiai irengtais vienvieciais kambariais, priimti lankytojus jiems skirtuose sveciu kambariuose, lankytis siuolaikiskame sporto klube ir treniruokliu saleje, pagal poreikius naudotis televizijos ir interneto rysiais. Del turimu patogumu si kalinimo istaiga paprastai yra vadinama "penkiu zvaigzduciu kalejimu". Todel akivaizdu, kad bandyti palyginti XVIII a. Benthamo panoptikumo sistema ir modernias XXI a. kalinimo istaigas, tokias kaip Leobeno teisingumo centras bei ju inamiu gyvenimo ir komunikavimo salygas, yra is esmes netikslinga. Palyginus Benthamo panoptikumo projekta su tuomeciais kalejimais, jis iskyla kaip labai modernus ir atliepiantis humaniska poziuri net i vienoki ar kitoki nusikaltima ivykdziusi asmeni. Todel gana tikslu tvirtinti, kad si sistema atitinka XVIII a., t. y. savalaikes utilitarizmo formas ir ju salygomis taikomus jo principus. XXI a. perspektyvoje panoptikumo sistemos ideja iskyla naujoje sviesoje ir yra vertinama kitaip negu jos gimimo epochoje, o kartu del audiovizualines ziniasklaidos iskilimo patiria esminiu transformaciju.

Benthamo panoptikumo projektas--tai viena is bandomuju priemoniu moderniosios epochos visuomeneje kaip organizacijoje igyvendinti pagrindini utilitarizmo--didziausios laimes ir naudos--principa. Juo siekiama uztikrinti sekminga vidine komunikacija kaip socialine saveika ir socialinius veiksmus, nesancius kuo daugiau laimes kuo didesniam zmoniu skaiciui. Kaip produktyviai sis projektas yra pajegus pasitarnauti kelyje i minetaji tiksla, negalima atsakyti vienareiksmiai. XVIII a. Benthamo ispletoto utilitarinio morales supratimo ir jo inspiruotos panoptikumo idejos moralinis vertinimas XXI a. nesutampa su tuomeciu (nepaisant net to fakto, kad sios idejos autoriui jau tada nebuvo leista jos realizuoti). Akivaizdu, kad panoptikumas, kaip architekturine-komunikacine sistema, yra grieztai centralizuotas ir hierarchizuotas (konotyvuotas) tiek architekturos, tiek ir komunikacijos atzvilgiu. Todel, viena vertus, nors si sistema, pagal Benthamo sumanyma, ir visuomeneje turetu tapti sekminga vidine komunikacija, pagrista didziausios laimes ir naudos principu, uztikrinancia ir ja itvirtinancia priemone, taciau to siekiama, aukojant tam tikros jos nariu dalies laimes ir naudos kieki, t. y. uzsklendziant juos isorines nekomunikacijos ir intraasmenines komunikacijos bukleje. Kita vertus, panoptikumo inamiu isorinis nekomunikatyvumas ir intraasmeninis komunikatyvumas, tapes fiziniu bausmiu ir sunkiu gyvenimo salygu pakaitalu, turi buti vertinamas kaip vienas is tuomeciu galimu humanisku budu pasiekti ir uztikrinti sekminga vidine komunikacija visuomeneje, atliekant zalingosios prevencija. Benthamiskaja prasme, sekminga vidine visuomenes komunikacija yra realizuojama, pasitelkiant tam tikra panoptikumo gyventoju elgesio modeliavimo ir disciplinavimo metodika (kuria veliau, jau XX a., izvelgia Michelis Foucault ir ivardija ja kaip panoptizma) bei nutiesiant centralizuotus ir hierarchizuotus komunikacijos kanalus.

Literatura

Bentham, J. 1996. An Introduction to the Principles of Morals and Legislation. Oxford: Oxford University Press.

Bentham, J. 1995. Panopticon; or the Inspection House: Containing the Idea of a New Principle of Construction Applicable to any Sort of Establishment, in which Persons of any Description Are to Be Kept under Inspection; and in Particular to Penitentiary-Houses, Prisons, Houses of Industry, Work-Houses, Poor-Houses, Lazarettos, Manufactories, Hospitals, Mad-Houses, and Schools: With a Plan of Management Adapted to the Principle: Written in the Year 1787, from Crecheff in White Russia. To a Friend in England by Jeremy Bentham, of Lincoln's Inn, Esquire, in Bozovic, M. (Ed.). The Panopticon Writings. London, New York: Verso, 29-95.

Bentham, J. 1843. Panopticon versus New South Wales: Or, the Panopticon Penitentiary System, and the Penal Colonization System, Compared, in Bowring, J. (Ed.). The Works of Jeremy Bentham. Vol. 4. Edinburgh: William Tait, 173-248. Bentham, J. 1876. Theory of Legislation. Boston, MA: Adamant Media Corporation.

Bilson, B. 1999. Thoughts on a Historical Curiosity: Jeremy Bentham and Panopticon [ziureta 2011 m. geguzes 1 d.]. Prieiga per interneta: http://www.ciajicaj.ca/english/publications/DP1999/Bilson.pdf

Foucault, M. 1998. Disciplinuoti ir bausti: Kalejimo gimimas. Vilnius: Baltos lankos.

Hammond, P. J. 1982. Utilitarianism, Uncertainty and Information, in Sen, A.; Williams, B. (Eds.). Utilitarianism and Beyond. Cambridge: Cambridge University Press, 85-102.

Quinn, M. 1997. The Fallacy of Non-Interference: The Poor Panopticon, Journal of Bentham Studies 1 [ziureta 2011 m. sausio 11 d.]. Prieiga per interneta: http://www.ucl.ac.uk/Bentham-Project/journal/ nlquinn.html

Primon Pen-Pals Seeking Friends. 2012 [ziureta 2012 m. kovo 9 d.]. Prieiga per interneta: http:// www.writeaprisoner.com/

Wikipedia, the Free Encyclopedia. 2012. Panopticon [ziureta 2012 m. kovo 5]. Prieiga per interneta: http://en.wikipedia.org/wiki/Panopticon Santalka: Filosofija, Komunikacija 2012, 20(1): 32-39 39

(1) Cia vidin? komunikacija suprantama, kaip vykstanti tam tikroje visuomen?je kaip organizacijoje--tarp jos nari?, t. y. tos visuomen?s viduje.

(2) Veikale "Istatymu leidimo principai" Benthamas sia minti suformuluoja kiek kitaip, taciau issaugo nepakitusia jos esme: "Gamtoje zmogui viespatauja malonumas ir skausmas. Mes skolingi jiems uz visas savo idejas, pagal juos priimame visus savo sprendimus ir formuojame savo gyvenima" (Bentham 1876: 2).

(3) Cia Benthamo vartojama bendruomenes savoka suprantama kaip visuomenes savokos sinonimas, nes visuomene yra viena is bendruomenes formu.

(4) Zr. prieiga per interneta: http://www.writeaprisoner.com/

(5) Pirma karta Benthamo pasiulyta panoptikumo sistemos projekta Didziosios Britanijos parlamentas svarste 1794 m. Antra karta ji svarste 1799 m. Galiausiai sis projektas buvo atmestas, o jo autoriui 1813 m. ismoketa 23 tukst. svaru sterlingu kompensacija uz pastangas ir projektui rengti paaukotus finansinius indelius.

Iteikta 2012-02-06; priimta 2012-02-13

Jovile Barevicute

Vikniaus Gedimino technikos universitetas, Kurybiniu industriju fakultetas, Filosofijos ir politologijos katedra, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas jovile.bareviciute@vgtu.lt
COPYRIGHT 2012 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2012 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Bareviciute, Jovile
Publication:Coactivity
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Mar 1, 2012
Words:3155
Previous Article:Development and transformation of Chinese characters (aesthetic and communication aspects)/Kinu rasmenu raid air transformacijos (estetinis ir...
Next Article:A work of art--the expression of human being's world and the place for communication: M. Heidegger's position/Meno kurinys--zmogaus pasaulio israika...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters