Printer Friendly

Monitoring and assessment of tree health condition in Kaunas City environment/Medziu bukles stebesena ir vertinimas kauno miesto aplinkoje.

1. Ivadas

Miestu zalieji plotai (gatviu zeldiniai, skverai, parkai ir miSko parkai) gerina oro kokybe, papildo deguonies iSteklius, skleidzia bakterijas naikinancius fitoncidus, gerina miesto mikroklimata, jungia pastatus ir irenginius su urbanizuotu arba gamtiniu kraStovaizdziu, saugo gyvenamaja aplinka nuo ivairiu neigiamu aplinkos veiksniu poveikio, teigiamai veikia zmonia nuotaika, nes iSraiSkinga ir ivairi zaluma, malonus augalu kvapas Salina gyventoju fizini ir emocini nuovargi (Jakovlevas-Mateckis 2000; Sander et al. 2003; De Ridder et al. 2004; Chakre 2006; Stravinskiene 2009).

Vertinant miesto apzeldinima, taikomas rodiklis, nusakantis, kiek kvadratiniu metru zeldynu tenka vienam gyventojui. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vienam miesto gyventojui turetu tekti ne maziau kaip 9 kvadratiniai metrai zaliuji plotu. Sofijoje vienam gyventojui tenka 20, Bratislavoje--32, Prahoje--18, o Los Andzele--net 153 [m.sup.2] zeldynu. Vilniuje vienam gyventojui tenka apie 8 [m.sup.2], Siauliuose - 36 [m.sup.2], Kaune--25 [m.sup.2] zeldynu (Burinskiene et al. 2003).

Kauno gatviu zeldiniuose, parkuose ir skveruose vyrauja lapuociai, o miesta supanciuose miSko parkuose spygliuociai medziai. Dauguma miesto parku ir skveru iSsideste arti magistraliniu gatviu, todel zeldiniai yra veikiami automobiliu emisiju. Del oro tarSos bei naturaliu gamtiniu procesu miesto zeldiniu bukle gali blogeti (Stravinskiene 2009).

Zeldiniu bukles blogejimas pasireiSkia ne tik sumazejusiu medziu ir krumu dekoratyvumu, bet ir ju radialiojo prieaugio, produktyvumo pokyciais (Stravinskiene, Simatonyte 2008). Siekiant geriau suprasti zeldynuose vykstancius procesus, butina stebeti ir vertinti zeldini? b?kl? bei numatyti jos kitimo tendencijas.

Urbanizuotoje aplinkoje augantys medziai del nedidelio ju bendriju skalsumo akumuliuoja maziau anglies dioksido ir iSskiria i aplinka maziau deguonies nei augantys miSko ekosistemose, taciau Sie medziai taip pat yra reikSmingi, nes fotosintezes metu mazina Siltnamio reiSkini sukelianciu duju koncentracija ore (Nowak, Crane 2002).

Zalieji plotai miestuose yra veikiami ivairiu aplinkos veiksniu, jiems tenka patirti ir vietines, ir pasklidosios oro tarSos poveiki. Miestu medziai labiau pazeidziami, greiciau degraduoja ir zusta nei augantys miSko ekosistemose. Mazejantys miestu zeldiniu plotai ir blogejanti zeldiniu bukle yra aktuali visu Europos Saliu problema (De Ridder et al. 2004).

Miestu aplinka labiausiai terSia automobiliu transporto emisija. TarSos tyrimai ir ju rezultatu modeliai (Baltrenas et al. 2008a) rodo, kad daugiausia terSalu (CO, C[H.sub.x], N[O.sub.x] ir S[O.sub.2]) iSmetama rytinio ir vakarinio piko valandomis, kai automobiliu eismo intensyvumas mieste didziausias. Automobiliu transporto emisija ypac didele intensyvaus eismo miesto gatvese 2-5 m atstumu nuo vaziuojamosios dalies, o 6-10 m atstumu nuo gatves sumazeja. TerSalai nuo linijiniu tarSos Saltiniu (gatviu) del konvekcijos ir molekulines difuzijos pasklinda 3-6 m aukStyje. Nustatyta, kad automobiliu emisijos terSalu koncentracija tiesiogiai priklauso nuo transporto eismo intensyvumo ir tolygiai mazeja didejant atstumui nuo gatves vaziuojamosios dalies (Baltrenas et al. 2008a, 2008b).

Nors bendroji terSalu emisija Kaune pastaruoju metu sumazejo, kai kurie miesto mikrorajonai, ypac centras, vis dar labai uzterSti. 2008 m. azoto dioksido koncentracija Kauno centre (20,2 [micro]g/[m.sup.3]) buvo apie 4 kartus didesne nei Svariausiame miesto mikrorajone--Panemuneje (5,5 [micro]g/[m.sup.3]). SalygiSkai labiau uzterStas Dainavos rajonas (16,93 [micro]g/[m.sup.3]). Kitu rajonu uzterStumas--nuo 12,1 [micro]g/[m.sup.3] PetraSiunuose iki 8,0 [micro]g/[m.sup.3] Sanciuose (Laurinaviciene 2008, 1 pav.).

Medziai laikomi vienais jautriausiu aplinkos bukles indikatoriu, iS visu gyvybes formu labiausiai tinkamu aplinkos buklei vertinti (Stravinskiene 2002). Pagal medziu bukle galima spresti apie aplinkoje vykstancius pokycius. Norint objektyviai ivertinti urbanizacijos ir miestu pletros nulemtus aplinkos pokycius, butina atlikti zeldiniu dalies miesto medziu--stebesena ir iSanalizuoti ju bukle apibudinancius rodiklius.

Darbo tikslas--ivertinti zeldiniu bukle pagal morfologinius indikacinius rodiklius Kauno mikrorajonuose, iSskirti miesto zonas pagal aplinkos palankuma medziams augti.

2. Darbo objektas ir metodika

Medziu ir ju grupiu bukle vertinta Kauno miesto aplinkos stebesenos (monitoringo) 69 nuolatinio stebejimo taSku (2 pav.) aplinkoje 2002 ir 2008 metu vasara, vadovaujantis miSku monitoringo metodika (UN/ECE 1998), nezymiai pakeista ir pritaikyta miesto zeldiniams vertinti (Stravinskiene 1997, 2002).

Parku ir miSko parku medziai vertinti nuolatinio stebejimo ploteliuose (NSP). Kiekviename NSP stebeti parinkta po 24 apskaitos medzius keturiose apskaitos aikStelese, iSsidesciusiose per 25 m pasaulio Saliu kryptimis (Siaures--1S, rytu--2R, pietu--3P, vakaru--4V) nuo NSP centro (3 pav.).

Apskaitai parenkami arciausiai kiekvienos apskaitos aikSteles centro augantys SeSi 1-osios ir 2-osios Krafto klases medziai, neatsizvelgiant i ju ruSi bei bukle. 46 NSP buvo parinkti Kauna supanciuose parkuose ir miSko parkuose.

Salia gatviu auganciu medziu bukle vertinta neiSskiriant Krafto klasiu, kurias lemia medziu tarpusavio saveika. Prie gatviu eilemis susodinti medziai vienas nuo kito yra tam tikrais atstumais, todel ju lapija ir Saknys dazniausiai nesiliecia.

[FIGURE 2 OMITTED]

Tokiu medziu tarpusavio saveika minimali; ju lajos formuojasi kaip pavieniu medziu. Sie medziai buvo vertinami visi arba kas antras, atsizvelgiant i zeldiniu ruSiu sudeti ir medziu gausa (Stravinskiene 2009).

Nustatyta kiekvieno apskaitos medzio ruSis, stiebo perimetras, virSunes bukle, sausu Saku kiekis lajoje, lajos defoliacija, lapijos arba spygliu dechromacija, derejimo laipsnis, vizualiai pastebimi pazeidimai. Svarbiausi medziu bukles indikaciniai rodikliai yra laju defoliacija ir lapijos (arba spygliu) dechromacija.

[FIGURE 3 OMITTED]

Medzio lajos defoliacija apibudina ne tik susiformavusios lapijos arba spygliu mases praradima del nepalankiu aplinkos veiksniu (neskaitant rudeninio lapu ir naturalaus spygliu kritimo), bet ir optimaliomis salygomis galejusia susiformuoti, bet konkrecioje aplinkoje nesusiformavusia lapijos ar spygliu mases dali. Lajos defoliacija nustatoma lyginant apskaitos medi su etaloniniu medziu, turinciu vis? (100 %) lapija. Apskaitos medziu defoliacija vertinome pagal specialu etaloniniu medziu atlasa (Muller, Stierlin 1990). Medziai santykinai sveiki, kai ju laju defoliacija nevirSija 10 %. Nustatoma visos medzio lajos ir virSutinio jos trecdalio defoliacija 5 % tikslumu. Didele lajos defoliacija yra medzio pazeidimo pozymis.

Lapijos (arba spygliu) dechromacija. Del neigiamo aplinkos poveikio pakeitusi spalva lapu ar spygliu dalis (%) medzio lajoje (naturalus rudeninis lapu geltimas arba senu spygliu geltimas neiskaitomas) vertinama vizualiai 5 % tikslumu. Yra zinomi medzio lapijos arba spygliu spalvos pokyciai del kai kuriu medziagu (N, K, Mg, Mn ir kt.) trukumo ar pertekliaus, dideles oro tarSos, sausros ir kitu nepalankiu aplinkos veiksniu poveikio (Innes, Boswell 1991).

Derejimo laipsnis vertinamas balais: 0--medis nedera (derejimo nematyti), 1--menkas derejimas, 2--vidutiniSkas derejimas, 3--gausus derejimas.

Sausu Saku kiekis--vizualiai nustatoma 1-2 eiliu sausu Saku dalis (%) lajoje ir vertinama balais: 0--lajoje yra 0-15 % sausu Saku; 1--lajoje ju yra 16-30 %, 2-3150 %; 3-->50 %. Nudziuvusios apatines apskaitos medzio Sakos i Si kieki neiskaitomos.

Tinkamiausias laikas medziu buklei stebeti ir vertinti yra nuo liepos 15 d. iki rugsejo 1 d. (UN/ECE 1998).

3. Tyrimo rezultatai

3.1. Apskaitos medziu ruSys ir ju savybes

Stebesenos objektuose vyrauja mazalapes liepos (Tilia cordata Mill.)--stebeta ir ivertinta 243 sios rusies medziu bukle. Mazalapes liepos geriausiai reprezentuoja urbanizuotoje aplinkoje augancius lapuocius medzius. Cia augantys medziai pazeisti labiau nei objektuose, kur nera vietines tarSos (Stravinskiene, Diciunaite 1999). Liepas (Tilia sp.) apninka paprastasis vezys, lapu rudmarge, lapu Sviesmarge, tirostromoze (Dabkevicius et al. 2006), joms gali pakenkti liepinis cigarsukis, neporinis verpikas, liepinis gleivetasis pjuklelis, liepine nykStukine kandis, miltuotasis klevinis skydamaris, liepinis amaras, skydamariai (Ziogas 1997). Tiriant Kauno liepas, aptikta paprastojo vezio ir lapu rudmarges pazeistu medziu. Is liepu kenkeju aptikti liepinis gleivetasis pjuklelis, liepine nykstukine kandis, miltuotasis klevinis skydamaris ir liepinis amaras. Ligos ir kenkejai pazeide pavienius medzius placiau neisplisdami.

Pagal gausuma (91 apskaitos medZiai) paprastieji klevai (Acer platanoides L.) yra antroje vietoje. Jie atsparus uZterStam orui, todel sodinami prie gatviu, aptinkami skveruose bei uzmiescio parkuose, daZniausiai--kartu su kitomis lapuociu medZiu ruSimis. Is paprastuju klevu ligu paminetina miltlige, klevine kempine, juoduliai, lapalaksciu deformacija (Dabkevicius et al. 2006). Klevams kenkia klevinis plaukuotasis amaras, kablelinis skydamaris, klevinis strelinukas, klevine rageline ir klevine veltinine erkes, Zalsvoji cikadele (Ziogas 1997).

Apskaitai ir vertinimui buvo parinkti 88 paprastieji kaStonai (Aesculus hippocastanum L.), 65 uosialapiai klevai (Acer negundo L.) ir 49 paprastieji aZuolai (Qercus robur L.). Paprastieji kaStonai (Aesculus hippocastanum L.) labai dekoratyvus del tankiu rutuliSku laju ir puoSniu Ziedynu. Pakencia unksme, taciau gausiai Zydi tik sauletoje vietoje; megsta derlingus, dregnus, bet neuZpelkejusius dirvoZemius. Lietuvoje nuo seno auginami parkuose, miestu gatviu Zeldiniuose, pakelese, sodybose. UZsitesus sausroms, sutrumpeja ju vegetacija (lapai gali sudZiuti ir nukristi); vidutiniSkai atsparus uZterStam miestu orui (Navasaitis et al. 2003).

Uosialapiai klevai (Acer negundo L.) Lietuvos miskuose savaime neauga, taciau daznai auginami pakelese, miestu ir gyvenvieciu Zeldiniuose. Tinka auginti pramoniniuose rajonuose, nes pakencia dumais bei dulkemis uztersta ora ir nelabai derlingus dirvozemius. Urbanizuotoje aplinkoje gana dazni. Kaune sios rusies medziai budingi gatviu zeldiniams, nors ju esama ir miesto misko parkuose kartu su kitomis medziu rusimis.

Paprastieji azuolai (Qercus robur L.) gatviu zeldiniams nebudingi del placios lajos ir galingu Saku bei saknu. Kaune azuolai auga tarp kitu medziu miesta supanciuose misko parkuose. Sie dirvozemiui reiklus medziai skursta rugsciuose ir uzmirkusiuose, bet puikiai auga derlinguose molio ir priemolio dirvozemiuose. Azuolams gali labai pakenkti ziedus, besiskleidZiancius lapus, net uglius pazeidziancios pavasarines Salnos. Pastaruoju metu aZuolu dZiuvimas pastebeta visoje Europoje. Sio reiSkinio prieZastys kompleksines--visuotine klimato kaita, kenkejai, ligos, Zveriu paZeidimai ir oro tarSa (Navasaitis et al. 2003).

I apskaita pateko 16 karpotuju (Betula verrucosa Ehrh.) ir 13 plaukuotuju (Betula pubescens Ehrh.) berZu. Tai labai atsparus Salciams, Salnoms, vejams medZiai. Karpotiesiems berZams ypac svarbi dirvoZemio dregme, pakankamas krituliu kiekis bei oro temperatura pirmojoje vegetacijos laikotarpio puseje. BerZai (Betula sp.) gan atsparus sausroms, taciau daZnai didele berZu laju defoliacija siejama su nepalankiomis meteorologinemis salygomis, pirmiausia--ilgai trunkanciais sausringais laikotarpiais, kai dregmes truksta ir ore, ir dirvoZemyje. Karpotasis berZas (Betula verrucosa Ehrh.) jautrus oro tarSai; butent Si savybe riboja jo plitima miestu Zeldynuose. Kai kurie autoriai nurodo, kad karpotasis berZas yra vienas iS dirvoZemio suplukimui, ligoms bei kenkejams atspariausiu medZiu (Navasaitis et al. 2003).

I apskaita pateko ir baltosios tuopos (Populus alba L.), didzialapes liepos (Tilia platyphylla Scop.), paprastieji Sermuksniai (Sorbus aucuparia L.), graksciosios liepos (Tilia euchlora K. Koch), baltieji gluosniai (Salix alba L.).

3.2. Skirtingu rusiu medziu bukle pagal morfologinius indikacinius rodiklius

Medziu indikacine svarba, vertinant aplinkos bukle, nevienoda. Ji priklauso nuo ruSies biologiniu savybiu (jautrumo nepalankiems aplinkos veiksniams, reakcijos i stresoriu poveiki intensyvumo ir kt.), amziaus, lajos strukturos, lapu arba spygliu ilgaamZiSkumo. Skirtingu ruSiu medZiu morfologiniai rodikliai ivairuoja pagal medZio amZiu (jaunesniu medZiu jie maZesni nei vyresniu) ir augimo vieta (prie gatves ar toli nuo gatves).

2002 m. duomenimis, didziausia vidutine laju defoliacija buvo budinga maZalapems liepoms--32,7 [+ or -] 2,8 %. Paprastuju kaStonu vidutine lajos defoliacija sieke 31,4 [+ or -] 2,4 %, o uosialapiu klevu - 30,9 [+ or -] 2,3 %.

2008 m., palyginti su 2002 m. duomenimis, maZalapiu liepu (Tilia cordata Mill.) laju vidutine defoliacija (29,3 [+ or -] 3,9 %) sumaZejo. DidZiausia laju defoliacija buvo prie gatviu auganciu vyresnio amZiaus medZiu. T. Masiulio gatveje prie degalines auganciu liepu defoliacija sieke 39,1 [+ or -] 4,5 %; vidutinio amZiaus liepu Taikos pr. -34,1 [+ or -] 8,0 %, o S. Zukausko gatveje prie "Lukoil" degalines--tik 15,9 [+ or -] 1,6 %. MaZiausia pavieniu maZalapiu liepu defoliacija uZfiksuota AZuolyne (11,7 [+ or -] 3,1 %) ir Viciunuose (11,9 [+ or -] 2,7 %).

Paprastuju aZuolu (Qercus robur L.) ir paprastuju liepu (Tilia x vulgaris Hayne) vidutine laju defoliacija 2008 m. sieke atitinkamai 22,3 [+ or -] 3,5 % ir 20,2 [+ or -] 2,7 %.

2008 m. apskaitos duomenimis, didZiausia vidutine lajos defoliacija budinga paprastiesiems kaStonams (Aesculus hippocastanum L.)--45,3 [+ or -] 2,5 %, t. y. Zymiai didesne nei 2002 metais. Dauguma Sios ruSies medZiu auga prie gatviu labiau uZterStuose Kauno mikrorajonuose, kur transporto eismas gana intensyvus. Prie BirZiSku gatves vyresnio amZiaus kaStonu laju defoliacija labai didele -net 65 [+ or -] 7,3 %, o vidutinio amZiaus Sios ruSies medZiu Taikos prospekte - 47,3 [+ or -] 3,7 %. Didele Siu kaStonu defo-liacija leme ne tik oro tarSa, bet ir kaStoniniu kerSuju kandeliu (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) padaryti lapu paZeidimai (4 pav.)

[FIGURE 4 OMITTED]

Sie kenkejai masiSkai eme plisti 1985 m. ir iSplito beveik visoje Europoje. Lietuvoje pasirode 2002 m. ir paplito visoje Salyje--aptinkami ant miestu parkuose, alejose ir gatviu Zeldiniuose auganciu kaStonu lapu, nors ju galima rasti ir miSriuose lapuociu su kaStonais medynuose (SnieSkiene et al. 2008).

Del tarSos poveikio nusilpusius kaStonus paZeidus kerSosios kandeles lervoms (esant daugybinems "minoms"), lapuose nebegali vykti fotosinteze, lapai pradeda gelsti, ruduoti, o vasaros pabaigoje nukrinta. Lapams nukritus, vasaros pabaigoje ir rudens pradZioje medZiai aktyvuojasi iS jonpumpuriu, pavienes Sakos dar karta praZysta. 2008 m. metu rudeni kaStonu Zydejimas uZfiksuotas ir Kaune. Antra karta praZyde kaStonai skleidZia naujus lapus, atlieka fotosinteze, todel nespeja pasirengti Ziemai ir blogiau Ziemoja. PaZeisti medZiai nusilpsta ir palaipsniui pradeda dZiuti. Dideja kaStonu laju defoliacija--vidutine ju laju defoliacija padidejo nuo 31,4 [+ or -] 2,4 % 2002 metais iki 45,3 [+ or -] 2,5 % 2008 metais.

Lyginant per 2002 metu apskaita nustatyta vidutine laju defoliacija su 2008 metu apskaitos duomenimis, matyti beveik visu ruSiu apskaitos medZiu, iSskyrus paprastuosius kaStonus, vidutines laju defoliacijos tendencija maZeti. PavyzdZiui, maZalapiu liepu vidutine laju defoliacija sumaZejo nuo 32,7 [+ or -] 2,8 % iki 29,3 [+ or -] 3,9 %, karpotuju berZu--nuo 22,9 [+ or -] 1,8 % iki 20,9 [+ or -] 1,1 %, o uosialapiu klevu--nuo 30,9 [+ or -] 2,3 % iki 28,2 [+ or -] 3,1 %.

Miesta supanciuose parkuose ir miSko parkuose auganciu paprastuju puSu (Pinus sylvestris L.) laju defoliacija per 2008 metu apskaita buvo beveik 6 % maZesne nei 2002 metais. PuSu bukles pagerejima leme sumaZejusi bendroji emisija iS miesto pramones objektu ir transporto priemoniu (Laurinaviciene 2008).

Paprastieji klevai (Acer platanoides L.) ir karpotieji berZai (Betula pendula Roth.), palyginti su kitu ruSiu apskaitos medZiais, 2008 m. iSsiskyre palyginti nedidele laju defoliacija (atitinkamai 24,1 [+ or -] 2,6 % ir 20,9 [+ or -] 1,1 %).

I apskaita patekusiu pavieniu paprastuju drebuliu (Populus tremula L.) laju defoliacija sieke net 22,4 [+ or -] 3,2 %, didZialapiu liepu (Tilia platyphylla Scop.)--14,0 [+ or -] 3,8 %, baltuju tuopu (Populus alba L.)--19,9 [+ or -] 3,9 %, paprastuju SermukSniu (Sorbus aucuparia L.)--13,7 [+ or -] 4,4 %, grakSciuju liepu (Tilia euchlora K. Koch)--25,2 [+ or -] 3,1 %, baltuju gluosniu (Salix alba L.)--24,5 [+ or -] 7,5 %.

Miesto Zeldiniuose auganciu skirtingu ruSiu apskaitos medZiu vidutines laju defoliacijos 2002 ir 2008 metu rodikliai pateikti 1 lenteleje.

Didziausia vidutine lapijos dechromacija, palyginti su kitu ruSiu apskaitos medZiais, 2008 m. buvo budinga paprastiesiems kastonams (14,0 [+ or -] 0,8 %) ir uosialapiams klevams (11,8 [+ or -] 1,9 %), taciau pastariesiems Sis rodiklis beveik 3 % maZesnis nei buvo 2002 m. Nuo uosialapiu klevu nedaug atsiliko karpotieji berZai (lapijos dechromacija 11,2 [+ or -] 0,6 %), paprastieji aZuolai (10,2 [+ or -] 0,7 %) ir paprastosios liepos (10,5 [+ or -] 1,0 %).

Pavieniu i apskaita patekusiu medZiu lapijos dechromacija 2008 m. nedidele: baltuju tuopu--5,0 [+ or -] 0,0 %, didZialapiu liepu 9,0 [+ or -] 1,5 %, paprastuju SermukSniu--8,3 [+ or -] 1,7 %, baltuju gluosniu 9,5 [+ or -] 2,5 %; palyginti su 2008 m. duomenimis, pastebima didejimo tendencija.

Skirtingu ruSiu apskaitos medZiu vidutinis derejimo laipsnis ir vidutinis sausu Saku kiekis yra skirtingi (3 lentele). Sie rodikliai (ypac lajos defoliacija ir lapijos dechromacija) priklauso nuo medZiu biologiniu savybiu, amZiaus ir augimo vietos (prie gatves didesni nei toli nuo gatves).

Kadangi apskaitos medZiu derejimas ir sausu Saku kiekis lajose 2002 metais nebuvo vertintas, Siu rodikliu negalejome palyginti su 2008 metu duomenimis.

Nustatyta, kad 2008 metais apskaitos medziai derejo menkai: maZalapiu liepu derejimas sieke 1,3 [+ or -] 0,1 balo, paprastuju kastonu--1,3 [+ or -] 0,2 balo, paprastuju liepu ir paprastuju pusu--po 1,3 [+ or -] 0,1, karpotuju berZu--1,2 [+ or -] 0,1, uosialapiu klevu 1,2 [+ or -] 0,2, o paprastuju klevu - 1,1 [+ or -] 0,1 balo. Maziausiai derejo paprastieji aZuolai--tik 0,8 [+ or -] 0,1 balo.

Palyginti su kitu ruSiu apskaitos medZiais, pavieniu didZialapiu liepu derejimas buvo didZiausias (2,3 [+ or -] 0,7 balo). Tai atitinka vidutini derejimo laipsni.

Kitu rusiu pavieniai medZiai derejo menkai: paprastuju Sermuksniu derejimas sieke 1,3 [+ or -] 0,7 balo, graksciuju liepu 1,3 [+ or -] 0,3, baltuju gluosniu--1,3 [+ or -] 0,2 balo. Baltosios tuopos 2008 m. nederejo.

2008 metu apskaitos metu maZiausias sausu Saku kiekis (9,5 [+ or -] 0,8 %) nustatytas paprastuju klevu, o didziausias (14,9 [+ or -] 1,5 %)--uosialapiu klevu lajose. Siu rusiu medZiu gausu gatviu Zeldiniuose ir skveruose, kur veikia intensyvesne transporto tarSa. Antroje vietoje pagal sausu Saku kieki lajoje yra maZalapes liepos--13,0 [+ or -] 0,7 %, toliau--paprastieji kaStonai 11,4 [+ or -] 1,8 %.

3.3. MedZiu morfologiniu rodikliu y patumai miesto mikrorajonuose

Tyrimai parode, kad miesto aplinkoje medZiu laju defoliacija, lapijos bei spygliu dechromacija, medZiu derejimas ir sausu Saku kiekis priklauso nuo atstumo iki tarSos Saltinio. Kauno mikrorajonu apskaitos medZiu morfologiniai rodikliai yra skirtingi (5-8 pav.).

DidZiausia medZiu laju defoliacija (5 pav.) nustatyta Dainavoje, Romainiuose, PetraSiunuose, Palemone ir Sanciuose prie intensyvaus transporto magistraliu ir pramones imoniu, esanciu monitoringo objektu aplinkoje. Gana didele vidutine laju defoliacija budinga Vytenuose, Centre, VaiSvydavoje bei Vilijampoleje augantiems medZiams. MaZiausia buvo Kalnieciuose, Domeikavoje, Panemuneje bei Aleksote auganciu medZiu laju defoliacija.

DidZiausia medZiu lapijos bei spygliu dechromacija uZfiksuota Vilijampoleje, Palemone ir Sanciuose (6 pav.).

Centrineje miesto dalyje Zeldynai nuolat tvarkomi: Salinamos sausos Sakos, medZiai genimi ir formuojami. PrieS keleta metu atlikus intensyvu genejima akivaizdus ilgalaikiai teigiami rezultatai: medZiai atsinaujino, maZalapiu (Tilia cordata Mill.), o ypac didZialapiu (Tilia platyphylla Scop.), liepu lajos sutankejo, padidejo fotosinteze atliekanti lapijos mase, pagerejo medZiu gyvybingumas. Tai turejo teigiamos itakos ju homeostatiniam pajegumui ir galejo lemti atsparumo terSalu poveikiui didejima.

2008 metais daugelyje Kauno mikrorajonu medZiai derejo menkai arba vidutiniSkai (7 pav.). Gausiausiai derejo Kalnieciu (1,7 balo), Eiguliu ir Zaliakalnio (po 1,4 balo), kiek maZiau Domeikavos, Silainiu, PetraSiunu, VaiSvydavos ir Aleksoto (po 1,3 balo) mikrorajonuose augantys medZiai. Tik Palemone (0,8) ir Romainiuose (0,5)--vidutinis derejimo laipsnis nesieke 1 balo, t. y. cia medZiai nederejo arba derejo menkai.

DidZiausias sausu Saku kiekis medZiu lajose (8 pav.) aptiktas Sanciuose ir PetraSiunuose (atitinkamai 18,3 % ir 17,3 %).

[FIGURE 5 OMITTED]

[FIGURE 6 OMITTED]

[FIGURE 7 OMITTED]

[FIGURE 8 OMITTED]

Analizuojant tersianciu medziagu poveiki apskaitos medZiu morfologiniams indikaciniams rodikliams, patikimas vidutinio stiprumo rySys (r = 0,702, p = 0,04) nustatytas tarp azoto dioksido koncentracijos ir medZiu derejimo laipsnio (4 lentele). Tai rodo, kad didejant azoto dioksido koncentracijai ore, medZiu derejimo laipsnis dideja. Nenustatyta vidutinio sausu Saku kiekio priklausomybe nuo azoto dioksido koncentracijos. Patikimas koreliacinis rySys (r = 0,654, p = 0,02) yra tarp azoto dioksido ir vidutines medZiu laju defoliacijos. Nera patikimos sasajos tarp azoto dioksido ir vidutines lapijos ar spygliu dechromacijos. Patikima sasaja tarp dulkiu koncentracijos ir apskaitos medZiu morfologiniu rodikliu taip pat nenustatyta.

3.4. Kauno teritorijos zonavimas pagal vidutine medZiu laju defoliacija

Pagal 69 monitoringo objektu aplinkoje auganciu medziu vidutinius laju defoliacijos duomenis sudarytas defoliacijos zonu Zemelapis (9 pav.). Zemelapis parengtas ArcGIS programa atvirkSciai proporcingo interpoliavimo algoritmu (IDW--Inverse Distance Weighing), naudojant SeSias gretutines reikSmes (taSkus) ir atstumo tarp tu taSku kvadrata.

ISskirtos 5 aplinkos bukles zonos pagal vidutine medZiu laju defoliacija. Kai vidutine laju defoliacija

iki 15 %--medZiams augti labai palanki zona;

16-25 %--medZiams augti palanki zona;

26-35 %--medZiams augti vidutiniSkai palanki zona;

36-45 %--medZiams augti nepalanki zona;

per 45 %--medZiams augti labai nepalanki zona.

[FIGURE 9 OMITTED]

1-oji, Zalia spalva Zemelapyje paZymeta, defoliacijos zona yra labai maZa. Ji iliustruoja maZiausios laju defoliacijos, tinkamiausius medZiams augti miesto mikrorajonus. Tai nutole nuo automagistrales Vilnius--Klaipeda KleboniSkio miSko parko plotai. Sioje zonoje augantys medZiai yra salygiSkai sveiki, vidutine ju laju defoliacija maZesne nei 15 %. MaZiausios defoliacijos zonoje auganciu medZiu gera ir labai gera bukle rodo maZiausia aplinkos uZterStuma. Ju augimvietes toli nuo stacionariuju ir mobiliuju tarSos Saltiniu.

Didziausia plota uzimanti 2-oji zona indikuoja nelabai uZterSta, palankia medZiams augti aplinka. I sia zona patenka didZioji dalis Aleksoto, dalis Zaliakalnio, dalis Silainiu, Centro, Sanciai, Kalnieciai, Zuikine, Vaisvydava, Panemune. Visoje antroje zonoje auganciu medziu vidutine laju defoliacija nera didele (16-25 %), jie nelabai paZeisti.

3-oji--medZiams augti vidutiniSkai palanki zona (defoliacija 26-35 %) apima Romainius, Vilijampole, dali Vytenu, PetraSiunu, Dainavos, Centro, Aleksoto ir Zaliakalnio. Kadangi miesto centre, palyginti su kitais miesto rajonais, uZterStumas dar yra didelis, cia auganciu apskaitos medZiu bukle vidutine. Sioje zonoje nustatyta nelabai uZterSta aplinka, vidutiniSkai palanki biotai.

4-ojoje--medZiams augti nepalankioje zonoje auga vidutiniSkai paZeisti medZiai (laju defoliacija 36-45 %). Si teritorija nedidele--apima Palemona, kur i apskaita pateko senos paprastosios puSys, beveik puse Dainavos (objektai prie Kovo 11-osios gatves), dali PetraSiunu, kur gana didelis aplinkos uZterStumas del intensyvaus transporto ir pramones imoniu veiklos. Gatviu Zeldiniuose vyrauja paprastieji kaStonai, kuriu lapai labai paZeisti kenkeju, maZalapes liepos, uosialapiai ir paprastieji klevai. Ju lajose yra sausu Saku, kamienai paZeisti ligu ir kenkeju. Dauguma apskaitos medZiu auga prie gatviu, ju defoliacija didele, o tai ir leme gana didele vidutine Siu mikrorajonu medZiu defoliacija.

5-oji--medZiams augti labai nepalanki zona (laju defoliacija >45 %) 2008 m. nebuvo iSskirta, nes tokia defoliacija buvo tik pavieniu paprastuju kaStonu.

Miesto Zeldynu paskirstymas i zonas yra salyginis ir diferencijuotas, siekiant iSrySkinti ir nedidelius aplinkos salygu skirtumus bei ju poveikio biotai galima intensyvuma.

Palygine 2002 ir 2008 m. apskaitu duomenis galime teigti, kad Kaune medZiu bukle Siek tiek pagerejo--sumazejo 4-osios defoliacijos zonos plotas. Aleksote, Kalnieciuose, Panemuneje, VaiSvydavoje ir Silainiuose medZiu bukle nepakito. Vidutine laju defoliacija Siek tiek padidejo Centre, Vilijampoleje ir Sanciuose (ten, kur yra santykinai daugiau paprastuju kaStonu), o Palemone, Dainavoje, Petrasiunuose, Zaliakalnyje ir Romainiuose zymiai sumaZejo. Bukles pagerejima leme sumaZejusi oro tarsa (Laurinaviciene 2008).

4. Isvados

1. Didziausia vidutine laju defoliacija budinga paprastiesiems kaStonams (Aesculus hippocastanum L.)--45,3 [+ or -] 2,5 %, maZalapems liepoms - 29,3 [+ or -] 3,9 % ir uosialapiams klevams (Acer negundo L.) - 28,2 [+ or -] 3,1 %. DidZiausia laju defoliacija yra prie gatviu auganciu senu paprastuju kaStonu (67,0 [+ or -] 5,7 %).

2. Didele paprastuju kastonu laju defoliacija leme medziu atsparuma kenkeju invazijai sumaZinusi oro tarsa ir kaStoniniu kerSuju kandeliu (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) padaryti lapu paZeidimai: lervos "minuoja" lapus; vasaros viduryje paZeisti lapai gelsta, veliau ruduoja ir krinta.

3. Didziausia vidutine lapijos dechromacija budinga uosialapiams klevams (11,8 [+ or -] 1,9 %) ir paprastosioms liepoms (10,5 [+ or -] 1,9 %).

4. Didziausias derejimas budingas maZalapems liepoms, paprastiesiems kaStonams ir paprastosioms liepoms (po 1,3 [+ or -] 0,1 balo). Gausiausiai derejo Kalnieciu (1,7 balo), Eiguliu ir Zaliakalnio (po 1,4 balo), kiek maZiau (po 1,3 balo)--Domeikavos, Silainiu, PetraSiunu, VaiSvy-davos ir Aleksoto mikrorajonuose augantys medZiai.

5. Didziausias sausu Saku kiekis uosialapiu klevu (14,9 [+ or -] 1,5 %), maZalapiu liepu (13,0 [+ or -] 0,7 %) ir paprastuju kaStonu (11,4 [+ or -] 1,8 %). Ypac maZu sausu Saku kiekiu iSsiskyre didZialapes liepos--6,7 [+ or -] 1,7 %.

6. Pagal vidutine apskaitos medZiu laju defoliacija buvo iSskirtos 5 aplinkos bukles zonos (Zr. 9 pav.). Jos rodo Kauno miesto teritorijos palankuma (arba nepalankuma) medZiams augti: medZiams augti labai palanki zona; palanki zona; vidutiniSkai palanki zona; nepalanki zona; labai nepalanki zona.

7. Per 2008 m. apskaita 5-oji--medZiams augti labai nepalanki zona--neiSskirta, nes >45 % laju defoliacija buvo tik pavieniu paprastuju kaStonu.

8. Zeldiniu buklei didele itaka turi atstumas nuo intensyvios tarSos Saltiniu (gatviu, kitu intensyvaus eismo magistraliu, pramones imoniu) bei medZiu amZius.

doi: 10.3846/jeelm.2010.25

Literatura

Baltrenas, P.; Morkuniene, J.; Vaitiekunas, P. 2008a. Mathematical simulation of solid particle dispersion in the air of Vilnius city, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 16(1): 15-22. doi:10.3846/1648-6897.2008.16.1522

Baltrenas, P.; Vaitiekunas, P.; Vasaravicius, S.; Jordaneh, S. 2008b. Automobiliu iSmetamu duju sklaidos modeliavimas, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 16(2): 65-75. doi:10.3846/1648-6897.2008.16.65-75

Burinskiene, M.; Jakovlevas-Mateckis, K.; Adomavicius, V.; JuSkevicius, P.; Klibavicius, A.; Narbutis, B.; Paliulis, G.; Rimkus, A.; Sliogeris, J. 2003. Miestotvarka. Vilnius: Technika. 400 p.

Chakre, O. J. 2006. Choice of Eco-friendly Trees in Urban Environment to Mitigate Airborne Particulate Pollution, Journal of Human Ecology 20(2): 135-138.

Dabkevicius, Z.; Vasiliauskas, A.; Ziogas, A. 2006. MiSko fitopatologija [Forest phytopatology]. Kaunas: Lutute. 356 p. De Ridder, K.; Adamec, V.; Banuelos, A.; Bruse, M.; Burger, M.; Damsgaard, O.; Dufek, J.; Hirsch, J.; Lefebre, F.; Perez-Lacorzana, J. M.; Thierry, A.; Weber, C. 2004. An integrated methodology to asses the benefits of urban green space, Science of the Total Environment 334: 489-497. doi:10.1016/j.scitotenv.2004.04.054

Innes, J. L.; Boswell, R. C. 1991. Monitoring of forest condition in Great Britain 1990, Forestry Commission Bulletin No. 98. London: HMSO. 54 p.

Jakovlevas-Mateckis, K. 2000. Miesto Zeldynu urbanistine reikSme ir ju svarbiausios funkcijos, iS Miestotvarka (Burinskiene ir kt.) [Importance and the main functions of urban greeneries. Urban management]. Vilnius: Technika, 125-148.

Laurinaviciene, D. 2008. Nitrogen dioxide concentrations in Kaunas and its relation with meteorological conditions and some environmental factors, Environmental Research, Engineering and Management 1(43): 21 -27.

Muller, E.; Stierlin, R. 1990. Tree crown photos (with percentages of foliage loss). Swiss Federal Institute for Forest, Snow and Landscape Research. 2nd Revised and extended edition. 229 p.

Navasaitis, M.; Ozolincius, R.; Smaliukas, D.; Baleviciene, J. 2003. Lietuvos dendroflora [Dendroflora of Lithuania]. Kaunas: Lutute. 576 p.

Nowak, D. J.; Crane, D. E. 2002. Carbon storage and sequestration by urban trees in the USA, Environmental Pollution 116: 381-389. doi:10.1016/S0269-7491(01)00214-7

Sander, H.; Elliku, J.; Laanelaid, A.; Reisner, V.; Reisner, U.; Rohtla, M.; Sestakov, M. 2003. Urban tress of Tallin, stonia, in Proceeding of the Estonian Academy of Sciences, Biology, Ecology 52: 437-452.

SnieSkiene, V.; Zeimavicius, K.; Juronis, V.; Stankeviciene, A. 2008. Paprastojo kaStono (Aesculus hippocastanum L.) bukle Kauno miesto gatviu Zeldiniuose, Lietuvos biologine ivairove. Bukle, struktura, apsauga [Biodiversity of Lithuania. State, structure, protection]. Kaunas: Lutute 3: 137-142.

Stravinskiene, V. 1997. PuSynu dendroekologiniai tyrimai ir ju taikymas gamtines aplinkos bukles pokyciu indikacijai [Dendroecological studies of pine forests and their application for indication of the environmental status], Ekologija 2: 62-72.

Stravinskiene, V. 2002. Klimato veiksniu ir antropogeniniu aplinkos pokyciu dendrochronologine indikacija [Dendroch-ronological Indication of Climatic Factors and Anthropogenic Environmental Trends]. Kaunas: Lutute. 172 p.

Stravinskiene, V. 2009. Kauno miesto medZiu bukles vertinimas 2002 ir 2008 metais, iS "Zmogaus ir gamtos sauga": 15 tarptautines mokslines konferencijos medZiaga. 3 dalis [Assessment of health condition of Kaunas city trees in 2002 and in 2008. Proceedings of 15th international scientific conference "Human and nature safety", part 3]. Kaunas: Akademija, 81-84.

Stravinskiene, V.; Diciunaite, B. 1999. Health Condition and Dendrochronological Study of the Lime Trees in Kaunas City, Baltic Forestry 5(2): 37-44.

Stravinskiene, V.; Simatonyte, A. 2008. Dendrochronological research of Scots pine (Pinus sylvestris L.) growing in Vilnius and Kaunas forest parks, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 16(2): 57-64. doi:10.3846/16486897.2008.16.57-64

UN/ECE. 1998. Manual on methods and criteria for harmonized sampling, assessment, monitoring and analysis of the effects of air pollution on forest. Hamburg/Geneva: Programme Coordinating Centre. 183 p.

Ziogas, A. 1997. MiSko entomologija [Forest entomology]. Kaunas: Akademija. 266 p.

Vida Stravinskiene

Vytauto DidZiojo universitetas, Gamtos mokslu fakultetas, Vileikos g. 8, LT -44404 Kaunas, Lietuva

El. paStas: v.stravinskiene@gmf.vdu.lt

Iteikta 2009-07-27; priimta 2010-02-09

Vida STRAVINSKIENE. Dr Habil, Prof., Dept of Environmental Sciences, Faculty of Natural Sciences, Vytautas Magnus University (VMU), Lithuania. Employment: Professor (2001), Associate Professor (1998). Publications: author of 1 monograph, 6 textbooks and study-guides, over 100 scientific publications. Research interests: ecology and environmental sciences, dendrochronology, assessment of anthropogenic impact on natural and urban ecosystems, forest and urban greenery monitoring, biotesting.
1 lentele. Skirtingu rusiu apskaitos medziu vidutine
laju defoliacija 2002 ir 2008 metais

Table 1. Average crown defoliation values of different
sampled tree species in 2002 and 2008

                                                    Vidutine lajos
                                                    defoliacija (%)

                  Medzio rusis                         2002 m.

Mazalape liepa (Tilia cordata Mill.)               32,7 [+ or -] 2,8
Paprastasis kastonas (Aesculus hippocastanum L.)   31,4 [+ or -] 2,4
Uosialapis klevas (Acer negundo L.)                30,9 [+ or -] 2,3
Paprastasis azuolas (Qercus robur L.)              27,8 [+ or -] 2,2
Paprastoji liepa (Tilia x vulgaris Hayne)          21,4 [+ or -] 2,1
Karpotasis berzas (Betula pendula Roth.)           22,9 [+ or -] 1,8
Plaukuotasis berzas (Betula pubescens Ehrh.)       18,2 [+ or -] 3,2
Paprastasis klevas (Acer platanoides L.)           25,6 [+ or -] 1,5
Paprastoji pusis (Pinus sylvestris L.)             30,6 [+ or -] 2,1
Grakscioji liepa (Tilia euchlora K. Koch)          25,7 [+ or -] 2,8
Baltasis gluosnis (Salix alba L.)                  27,1 [+ or -] 3
Baltoji tuopa (Populus alba L.)                    22,8 [+ or -] 2,8
Didzialape liepa (Tilia platyphylla Scop.)         15,3 [+ or -] 0,5
Paprastasis sermuksnis (Sorbus aucuparia L.)       13,9 [+ or -] 3,1

                                                    Vidutine lajos
                                                    defoliacija (%)

                  Medzio rusis                         2008 m.

Mazalape liepa (Tilia cordata Mill.)               29,3 [+ or -] 3,9
Paprastasis kastonas (Aesculus hippocastanum L.)   45,3 [+ or -] 2,5
Uosialapis klevas (Acer negundo L.)                28,2 [+ or -] 3,1
Paprastasis azuolas (Qercus robur L.)              22,3 [+ or -] 3,5
Paprastoji liepa (Tilia x vulgaris Hayne)          20,2 [+ or -] 2,7
Karpotasis berzas (Betula pendula Roth.)           20,9 [+ or -] 1,1
Plaukuotasis berzas (Betula pubescens Ehrh.)       17,1 [+ or -] 2,2
Paprastasis klevas (Acer platanoides L.)           24,1 [+ or -] 2,6
Paprastoji pusis (Pinus sylvestris L.)             24,7 [+ or -] 3,7
Grakscioji liepa (Tilia euchlora K. Koch)          25,2 [+ or -] 3,1
Baltasis gluosnis (Salix alba L.)                  24,5 [+ or -] 7,5
Baltoji tuopa (Populus alba L.)                    19,9 [+ or -] 3,9
Didzialape liepa (Tilia platyphylla Scop.)         14,0 [+ or -] 3,8
Paprastasis sermuksnis (Sorbus aucuparia L.)       13,7 [+ or -] 4,4

2 lentele. Skirtingu rusiu apskaitos medziu vidutine lapijos
dechromacija 2002 ir 2008 metais

Table 2. Average foliage dechromation values of different
sampled tree species in 2002 and 2008

                  Medzio rusis                     Vidutine lapijos
                                                       /spygliu
                                                   dechromacija (%)

                                                       2002 m.

Paprastasis kastonas (Aesculus hippocastanum L.)   12,3 [+ or -] 2,1
Uosialapis klevas (Acer negundo L.)                14,2 [+ or -] 1,8
Paprastoji liepa (Tilia x vulgaris Hayne)          11,2 [+ or -] 2,0
Karpotasis berzas (Betula pendula Roth.)           11,8 [+ or -] 2,0
Plaukuotasis berzas (Betula pubescens Ehrh.)       11,0 [+ or -] 1,6
Paprastasis azuolas (Qercus robur L.)               7,8 [+ or -] 0,9
Mazalape liepa (Tilia cordata Mill.)               13,2 [+ or -] 2,5
Paprastasis klevas (Acer platanoides L.)            9,8 [+ or -] 1,8
Paprastoji pusis (Pinus sylvestris L.)             14,9 [+ or -] 1,8
Baltasis gluosnis (Salix alba L.)                   7,8 [+ or -] 2,4
Grakscioji liepa (Tilia euchlora K. Koch)           8,0 [+ or -] 1,9
Didzialape liepa (Tilia platyphylla Scop.)          7,1 [+ or -] 2,1
Paprastasis sermuksnis (Sorbus aucuparia L.)        6,0 [+ or -] 2,1
Baltoji tuopa (Populus alba L.)                     5,1 [+ or -] 1,0

                  Medzio rusis                     Vidutine lapijos
                                                       /spygliu
                                                   dechromacija (%)

                                                       2008 m.

Paprastasis kastonas (Aesculus hippocastanum L.)   14,0 [+ or -] 0,8
Uosialapis klevas (Acer negundo L.)                11,8 [+ or -] 1,9
Paprastoji liepa (Tilia x vulgaris Hayne)          10,5 [+ or -] 1,9
Karpotasis berzas (Betula pendula Roth.)           11,2 [+ or -] 0,6
Plaukuotasis berzas (Betula pubescens Ehrh.)       10,0 [+ or -] 0,6
Paprastasis azuolas (Qercus robur L.)              10,2 [+ or -] 0,7
Mazalape liepa (Tilia cordata Mill.)               11,3 [+ or -] 0,4
Paprastasis klevas (Acer platanoides L.)           11,3 [+ or -] 0,6
Paprastoji pusis (Pinus sylvestris L.)              7,9 [+ or -] 1,9
Baltasis gluosnis (Salix alba L.)                   9,5 [+ or -] 2,5
Grakscioji liepa (Tilia euchlora K. Koch)          10,0 [+ or -] 2,9
Didzialape liepa (Tilia platyphylla Scop.)          9,0 [+ or -] 1,5
Paprastasis sermuksnis (Sorbus aucuparia L.)        8,3 [+ or -] 1,7
Baltoji tuopa (Populus alba L.)                     5,0 [+ or -] 0,0

3 lentele. Skirtingu rusiu apskaitos medziu derejimas ir sausu
saku kiekis lajose 2008 metais

Table 3. Average values of fruiting and amount of dry branches
in the crowns of different sampled tree species in 2008

                  Medzio rusis                     Vidutinis derejimo
                                                   laipsnis (balais)

Mazalape liepa (Tilia cordata Mill.)                 1,3 [+ or -] 0,1
Paprastasis kastonas (Aesculus hippocastanum L.)     1,3 [+ or -] 0,2
Paprastoji liepa (Tilia x vulgaris Hayne)            1,3 [+ or -] 0,1
Karpotasis berzas (Betula pendula Roth.)             1,2 [+ or -] 0,1
Plaukuotasis berzas (Betula pubescens Ehrh.)         1,2 [+ or -] 0,2
Uosialapis klevas (Acer negundo L.)                  1,2 [+ or -] 0,2
Paprastasis klevas (Acer platanoides L.)             1,1 [+ or -] 0,1
Paprastasis azuolas (Qercus robur L.)                0,8 [+ or -] 0,1
Paprastoji pusis (Pinus sylvestris L.)               1,3 [+ or -] 0,1
Didzialape liepa (Tilia platyphylla Scop.)           2,3 [+ or -] 0,7
Baltasis gluosnis (Salix alba L.)                    1,3 [+ or -] 0,2
Paprastasis sermuksnis (Sorbus aucuparia L.)         1,3 [+ or -] 0,7
Grakscioji liepa (Tilia euchlora K. Koch)            1,3 [+ or -] 0,3
Baltoji tuopa (Populus alba L.)                            0

                  Medzio rusis                     Vidutinis sausu
                                                   saku kiekis (%)

Mazalape liepa (Tilia cordata Mill.)               13,0 [+ or -] 0,7
Paprastasis kastonas (Aesculus hippocastanum L.)   11,4 [+ or -] 1,8
Paprastoji liepa (Tilia x vulgaris Hayne)          10,4 [+ or -] 0,7
Karpotasis berzas (Betula pendula Roth.)           10,8 [+ or -] 0,8
Plaukuotasis berzas (Betula pubescens Ehrh.)       10,2 [+ or -] 0,5
Uosialapis klevas (Acer negundo L.)                14,8 [+ or -] 1,5
Paprastasis klevas (Acer platanoides L.)            9,5 [+ or -] 0,8
Paprastasis azuolas (Qercus robur L.)              10,6 [+ or -] 0,7
Paprastoji pusis (Pinus sylvestris L.)             15,3 [+ or -] 0,9
Didzialape liepa (Tilia platyphylla Scop.)          6,7 [+ or -] 1,7
Baltasis gluosnis (Salix alba L.)                  13,9 [+ or -] 2,1
Paprastasis sermuksnis (Sorbus aucuparia L.)       14,3 [+ or -] 3,3
Grakscioji liepa (Tilia euchlora K. Koch)          10,0 [+ or -] 1,8
Baltoji tuopa (Populus alba L.)                    12,5 [+ or -] 2,5

4 lentele. Apskaitos medziu morfologiniu rodikliu priklausomybe nuo
tersalu koncentracijos

Table 4. Correlation between sampled tree morphological parameters
and the concentration of pollutants

                    Vidutinis derejimo     Vidutinis sausu saku
    Tersalai         laipsnis (balais)          kiekis (%)

Azoto dioksidas    r = 0,702 (p = 0,04)    r = -0,166 (p = 0,07)
Sieros dioksidas    r = 0,0 (p < 0,001)     r = 0,0 (p < 0,001)
Dulkes             r = -0,056 (p = 0,06)   r = 0,280 (p = 0,07)

                      Vidutine lajos         Vidutine lapijos
    Tersalai          defoliacija (%)            (spygliu)
                                             dechromacija (%)

Azoto dioksidas    r = 0,654 (p = 0,02)    r = 0,792 (p = 0,08)
Sieros dioksidas    r = 0,0 (p < 0,001)     r = 0,0 (p < 0,001)
Dulkes             r = 0,168 (p = 0,06)    r = 0,046 (p = 0,08)

1 pav. Vidutine azoto dioksido koncentracija Kauno mikrorajonuose
2008 metais

Fig. 1. Average nitrogen dioxide concentrationsin in various
districts of Kaunas in 2008

N[O.sub.2] koncentracija, [micro]g/[m.sup.3]

Centras              20.2
Dainava              16.3
Petrasiunai          12.1
Zaliakalnis          11.7
Romainiai            10.5
Silainiai            10.2
Vilijampole          10.1
Kalnieciai            9.0
Sargenai              9.0
Palemonas             8.5
Aleksotas             8.0
Sanciai               8.0
Rokai                 6.0
Panemune              5.5

Note: Table made from bar graph.
COPYRIGHT 2010 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2010 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Stravinskiene, Vida
Publication:Journal of Environmental Engineering and Landscape Management
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Sep 1, 2010
Words:5556
Previous Article:Mathematical modelling of sediment dynamics and their deposition in Lithuanian rivers and their deltas (case studies)/Skendinciuju nesmenu ir nuosedu...
Next Article:Estimation of seasonal variations of hard cosmic ray flux and atmospheric pressure in 2004-2005/Kietosios kosmines spinduliuotes srauto ir atmosferos...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |