Printer Friendly

Models and systems analysis of built environment life cycle /Uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo modeliu ir sistemu analize.

Ivadas

Zmogus pastatuose praleidzia 85-90% savo gyvenimo (Lee et al. 1996). Vienuose pastatuose vykdoma gamyba, kituose teikiamos ivairios paslaugos, galiausiai kiekvienas is musu tiesiogiai susijes su gyvenamosios paskirties pastatais (Kaklauskas et al. 2012). Kita vertus, poveiki sveikatai turi ne tik vidine pastato aplinka, taciau svarbu atkreipti demesi ir i isorine visa gyvenamosios aplinkos kokybe. Del vis didejancios statybos, gamybos apimties, netinkamai naudojamu energijos istekliu blogeja oro kokybe, daugeja ligu, sparteja klimato kaita ir pan.

Pagrindinis uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo objektas --pastatas, kuri sudaro apie 60 skirtingu medziagu ir daugiau nei 200 atskiru produktu, kuriu kiekvienas turi skirtinga gyvavimo cikla ir naudojimo procesus (Kohler, Moffatt 2003). Uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo analize apima visus uzstatytos aplinkos etapus nuo medziagu gavybos, gamybos, iki pastato ir uzstatytos aplinkos prieziuros, medziagu utilizavimo ir perdirbimo. Svarbiausias sios analizes aspektas--aplinkosauginis uzstatytos aplinkos vertinimas, atsizvelgiant i analizuojamo objekto medziagu gyvavimo trukme, salinimo budus bei investiciju poreiki, kuriant sveikesne ir saugesne aplinka gyventojui bei mazinant klimato kaitos pokycius (Kotaji et al. 2003). Atsizvelgiant i ateities poreikius, labai svarbu priimti teisingus uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo pletros ir atnaujinimo sprendimus. Siam tikslui gali buti taikomi uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo modeliai ir sukurtos sistemos, analizuojancios priimamu sprendimu investiciju pobudi pagal ekonomini ir aplinkosaugini aspekta.

Uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo samprata

Uzstatytos aplinkos samprata. Lietuvoje nera aiskaus termino Built Environment vertimo. Daznai sis terminas verciamas kaip "apstatyta" ar "uzstatyta" aplinka, taciau semantiniu poziuriu sios savokos yra netaisyklingos ir netaikytinos. Kiti autoriai vadina sia aplinka urbanizuota aplinka. Urbanizuotos aplinkos savoka taip pat nera grieztai apibrezta ir nuolat kinta. Urbanizuota aplinka isivaizduojama kaip integruota fizine, socialine, kulturine erdve, jungianti santykinai kompaktiskai gyvenanciu zmoniu grupe (Tupenaite 2010).

Uzsienio literaturoje pateikiami tokie uzstatytos (angl. Built Environment) aplinkos apibrezimai:

--Visi statiniai, esantys atskiri nuo naturalios aplinkos, kuriuos pastate zmogus (The British English definition 2015).

--Dirbtina arba zmogaus sukurta aplinka, turinti tam tikra paskirti, pvz., skirta ivairiai zmogaus veiklai atlikti--nuo didelio masto pilietines veiklos iki asmenines veiklos (Biology-Online.org 2015).

--Zmogaus sukurta ar modifikuota uzstatyta aplinka, apimanti vietas ir erdves, iskaitant pastatus, parkus ir transporto sistemas. Pastaraisiais metais pagal visuomenes sveikatos tyrimus i uzstatytos aplinkos apibrezima itraukiamas ir ekologiskumas, sveikas gyvenimo budas, bendruomeniskumas (Ieltsinternational.com 2015).

--Zmogaus uzstatytos fizines aplinkos charakteristikos (Provincial Health Services Authority 2014).

Issamu uzstatytos aplinkos apibrezima pateikia Bartuska et al. (2007). Autoriai siulo gyvenamaja aplinka apibrezti remiantis keturiomis tarpusavyje susijusiomis charakteristikomis:

--Ji yra visa apimanti; ji suteikia erdve visai zmonijos veiklai. Tiksliau tariant, tai yra viskas, ka zmogus sukure, pakeite ar pastate, irenge arba priziuri.

--Tai aplinka, sukurta vadovaujantis zmogaus protu ir atsizvelgiant i jo tikslus, skirta tenkinti zmoniu poreikiams, norams ir vertybems.

--Didzioji dalis sios aplinkos skirta padeti zmonems, jiems ginti nuo aplinkos gresmiu, taip pat sukurti zmonems komforta ir gerove.

Isanalizavus uzsienio saliu literatura, galima suformuluoti toki uzstatytos aplinkos apibrezima--tai zmonijos sukurta aplinka (statiniai, pastatai, infrastruktura, kulturos paveldo objektai, zaliosios zonos), skirta ju poreikiams tenkinti ir sveikoms gyvenimo salygoms uztikrinti. Gyvavimo ciklo samprata. Uzstatyta aplinka--pagrindine energijos suvartojimo aplinka, uz kuria yra atsakingas zmogus. Uzstatyta aplinka reikalauja dideliu ekonominiu resursu ir didelio kulturinio kapitalo. Darni uzstatytos aplinkos pletra yra susijusi su bandymu padidinti siuos resursus, atsizvelgiant i ekonominius, socialinius, ekologinius ir kulturinius aspektus (Kohler, Moffatt 2003). Taciau atsizvelgiant i istekliu srautus ir atsirandancius poveikius, pagrindinis darnios pletros tikslas--uzstatytos aplinkos transformavimas ilginant jos gyvavimo cikla, atsizvelgiant i aplinkosauginius aspektus.

Gyvavimo ciklo vertinimas uzsienio literaturoje apibreziamas kaip:

--priemone sistemiskai analizuoti produktu aplinkosaugini veiksminguma per visa ju gyvavimo cikla, iskaitant gavyba, gamyba, naudojima ir utilizavima, salinima ir perdirbima. Gyvavimo ciklas daznai siejamas su poziuriu i poveikio aplinkai vertinima, kuris vadinasi "nuo idejos iki utilizavimo" (Cabeza et al. 2014);

--metodas, taikomas atlikti kiekybine produkto ar paslaugos per visa jo gyvavimo cikla analize. Tai priemone, kuri leidzia analizuoti aplinkosauginius aspektus ir pateikti galimo poveikio aplinkai vertinima. Pagal ISO 14040 apibrezima, vertinimas paprastai apima gamybos, naudojimo ir disponuojamo produkto ivertinima (Finnegan et al. 2013);

--matavimo priemone, ivertinanti produkto aplinkosaugini poveiki per jo gyvavimo cikla, nuo gavybos iki perdirbimo. Analizes tyrimo rezultatai --ekologinis profilis, skirtas aplinkosaugos problemoms ivertinti, tokioms kaip klimato kaita, toksiskumas, iskastinio kuro eikvojimas, vandens istekliu eikvojimas. Pastato gyvavimo ciklo analize padeda nustatyti, kaip buvo paveikta klimato kaita statant ir eksploatuojant pastata nuo mineraliniu medziagu iskasimo, reikalingo pastatui pastatyti, iki atlieku utilizavimo (Schenck 2005).

Uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo svarba. Pagrindinis uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo objektas--pastatas. Pastatas skiriasi nuo bet kurio kito produkto savo ilgaamziskumu, istekliu, reikalingu jiems kurti bei naudoti, gausa. Kiekvienam atskiram pastatui gali buti panaudota 60 skirtingu medziagu ir daugiau nei 2000 atskiru produktu, kuriu kiekvienas turi skirtinga gyvavimo cikla ir naudojimo procesus. Didejant statybos apimciai, pastatai sukuria sistemingas ir kompleksines strukturas. Todel scenarijai turi buti sukurti prognozuoti siu busimu investiciju pobudi, iskaitant numatoma medziagu gyvavimo trukme, salinimo budus ir aplinkosauginius aspektus (Kohler, Moffatt 2003; de Meester et al. 2009).

Labai svarbu tinkamos ir sveikos gyvenimo salygos, nes zmogus pastatuose praleidzia 85-90% savo gyvenimo (Lee et al. 1996). Pastatas lemia zmogaus gyvenimo, darbo, poilsio kokybe ir sveikata. Netinkamos gyvenimo salygos kelia gresme tiek fizinei, tiek psichinei zmoniu sveikatai. O saveika tarp busto ir gyvenamosios aplinkos veiksniu bei sveikatos yra sudetinga ir kompleksine (Nesveikas bustas 2014; Kaluarachchi et al. 2005). Kita vertus, poveiki sveikatai turi ne tik vidine pastato aplinka, bet ir isorine gyvenamosios aplinkos kokybe. Vis didejanti statybos, gamybos apimtis, netinkamas energijos istekliu naudojimas lemia blogejancia oro kokybe, didesni ligu skaiciu, spartejancia klimato kaita ir pan. Pastatai yra vienas is pagrindiniu tarsos saltiniu. Del ju tarsos i aplinka isskiriama beveik puse viso sieros dioksido, 25% azoto oksido, 10% kietuju daleliu ir apie 35% anglies dvideginio emisiju, kurios yra glaudziai susijusios su klimato kaita (Kaklauskas et al. 2012). Del sios priezasties labai svarbus yra energetiskai efektyvus sprendimai statybos sektoriuje. Taigi, uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo vertinimas turi apimti statiniu ir ju aplinkos aplinkosaugini poveiki per visa gyvavimo cikla, todel reikia sudaryti racionalaus investavimo scenariju atsizvelgiant i sveiko ir saugaus gyvenimo salygas.

Uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo modeliu analize

Pletojant Europos Sajungos darnios urbanistines aplinkos strategija, darnios pletros principai (aplinkosauga, socialine bei ekonomine pletra) taikomi visam statybos ciklui--nuo statinio idejos, projektavimo, statymo, eksploatacijos iki jo sugriovimo ir atlieku tvarkymo; mineti principai apima tris tarpusavyje saveikaujancias dimensijas (Tamkeviciute 2012). Daznai darni pletra yra klasifikuojama taikant Brutlando apibrezima, kai pletra atitinka "dabarties poreikius nepakenkiant ateinanciu kartu poreikiams". Brundtland (1987) apibudina darnios pletros koncepcija kaip strategija pasiekti darnuma optimizuojant rysi tarp globalios visuomenes ir jos naturalios aplinkos atsizvelgiant i visuomenes socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius tikslus. Brutland ataskaitoje pateikiami du pagrindiniai aspektai: "poreikiu samprata", kuri ypac svarbi pasaulio neturtingiesiems, ir "ribotas augimas", siekiant uztikrinti prieiga prie gamtos istekliu ateities kartoms (World Commission on ... 1987). Socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius aspektus darnios pletros kontekste taip pat isskyre Goodland (1995) bei Elkington (1994). Elkington sia koncepcija pavadino "trigubo dugno linijos" darnios pletros koncepcija (1 pav.).

O'Riordan et al. (2001) bei Lutzkendorf ir Lorenz (2005) sukure alternatyvu "Triju ramsciu" modeli, kuris yra pagristas "Trigubo dugno linijos" principu. Siame modelyje darnumas yra vertinamas kaip ekonomines veiklos asimiliacija, socialine gerove ir vientisumas aplinkos atzvilgiu. Visuotinai sis modelis vadinamas "Rusu leles" modeliu (2 pav.). Pagal O'Riordan et al. (2001), ekonominis kapitalas yra svarbiausias pagrindas kuriant gerove, kuris skatina pletra, taciau slopina aplinkos ir socialinius veiksnius. Be to, sie trys aspektai reikalauja institucinio pobudzio reglamentavimo bei prieziuros nekilnojamojo turto darnios pletros atzvilgiu.

Isanalizavus pagrindinius darnios pletros modelius, galima butu isskirti uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo modelius, kurie turi apimti tiek pagrindinius uzstatytos aplinkos elementus, tiek darnios pletros principus.

Pearce et al. (2012) sukure HalSTAR sistema (angl. The Halcrow Sustainability Toolkit And Rating system), kuri paremta holistine metodologija (3 pav.). HalSTAR pagristas darnios pletros vertinimo ir valdymo modeliu, integruotu kartu su bendrinemis sprendimu paramos sistemomis. Mokslininkai remiasi "Rusu leles" modelio principu, taciau modelis yra skaidomas i 5 tipu kapitalus: naturalu, finansini, zmogiskaji, gamybos ir socialini. Atliekant gyvavimo ciklo analize, kiekvienas sprendinys dar klasifikuojamas i poveikio lygi (vietinis, regioninis, globalus) ir intensyvuma (trumpalaikis, ilgalaikis) (Pearce et al. 2012).

Kitas nagrinejamas modelis--IPH (4 pav.) (IPH Corporate Plan 2010-2013 (2015)). Sis modelis sudarytas taip pat remiantis "Rusu leles" modelio principu, taciau jis yra orientuotas i uzstatyta aplinka darnios pletros ir sveikos visuomenes kurimo aspektu. Uzstatytos aplinkos pagrinda sudaro gyvavimo ciklo etapai (projektavimas, prieziura ir prieinamumas), kurie toliau detalizuojami sveikos ir saugios aplinkos kurimo aspektu.

Energetiskai efektyvios uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo modelis taip pat atitinka "Rusu leles" modelio principus (Kaklauskas et al. 2013) (5 pav.). Modelyje pateikiamas daugiakriteris energetiskai efektyvios uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo vertinimas. Analizuojami pagrin diniai gyvavimo ciklo etapai pagal makro-, mezo--ir mikroaplinkos parametrus, atsizvelgiant i suinteresuotu grupiu poreikius. Atliekant variantini projektavima, priimami sprendimai orientuoti i energetiskai efektyvu uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo vertinima.

Darnios uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo modelis turi buti kompleksinis, apimantis pagrindinius uzstatytos aplinkos elementus, darnios pletros principus, atsizvelgiant i sveikos ir saugios aplinkos vartotojui bei suinteresuotoms salims kurima.

Atlikus modeliu apzvalga, nuspresta, kad tikslingiausia integruoti visus parametrus kuriant uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo modeli. Nors nagrineti modeliai turi panasiu bruozu, taciau IPH modelis orientuotas i saugios ir sveikos aplinkos kurima, HalSTAR vertina priimamo sprendimo poveikio lygi ir intensyvuma, o energetiskai efektyvios uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo modelis orientuotas i variantini projektavima ir racionalaus sprendimo priemima. Modeliui integruoti straipsnio autoriai pasirinko Kaklausko et al. sukurta modeli ir papilde ji poveikio lygio, intensyvumo rodikliais, darnios pletros, saugios ir sveikos aplinkos kurimo principais (6 pav.).

Taciau vien tik modelio sukurimas ir integracija nera efektyvi priemone. Modelio pagrindu turi buti parengta sprendimu paramos sistema. Uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo programu analize pateikiama kitame skyriuje.

Uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo progamu analize

Uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo vertinimas yra tarptautinis daugiakriteris procesas, skirtas aplinkos gyvavimo trukmes itakai produktams ir paslaugoms apskaiciuoti ir nustatyti.

Remiantis darnaus vystymosi koncepcija sudarytas bendrasis darnumo kriterijus pastatu atnaujinimo priemo nems vertinti. Bendraji darnumo kriteriju sudaro penki kriterijai: energinis efektyvumas, poveikis aplinkai, ekonominis racionalumas, komfortas ir gyvavimo ciklo trukme (Mikucioniene et al. 2014).

Pastatai, statiniai kartu su ju aplinka, taip pat inzinerines komunikacijos yra svarbus miestu elementai. Nuo ju tiesiogiai priklauso inzinerinio techninio miesto darnos komponento busena. Be to, statiniai, infrastruktura netiesiogiai veikia miesto socialine, ekonomine, gamtine sritis. Pavyzdziui, sildant neekonomiskus pastatus labiau tersiama atmosfera; netinkamas patalpu mikroklimatas lemia didesni gyventoju ar darbuotoju sergamuma; nelankstus patalpu suplanavimas reikalauja didesniu islaidu keiciant ju paskirti (Saparauskas 2004).

Pasaulyje sukurta daug ivairiu sistemu, kurios ivertina pastatu ir ju infrastrukturos sunaudojamu istekliu kieki, poveiki aplinkai ir kt. per visa gyvavimo cikla: projektuojant, statant bei eksploatuojant. Ypac svarbu, kad programa skaiciuotu poveiki aplinkai (Saparauskas 2004). Toliau pateikiama trumpa pastatu poveikio aplinkai egzistuojanciu sistemu analize (1 lentele):

1. LCA-Tool skirta pastatu konstrukciju itakai aplinkai skaiciuoti ir techninems pastato sistemoms vertinti. Ekologinis dizainas apima gyvavimo ciklo skaiciavimus ivairiais lygmenimis. Koncepciniame etape gali buti ivertintas energijos naudojimas ir pastato itaka aplinkai esant ivairioms pastato formoms, orientacijai pasaulio saliu atzvilgiu ir kt. Kitame etape lyginamos skirtingos technines sistemos, taikant detaluji modeliavima ir gyvavimo ciklo analize. Esant detaliajam projektavimui, galima palyginti suprojektuotu sistemu, irangos ir net medziagu itaka aplinkai, naudojantis gamintoju duomenimis. Programos privalumas yra tas, kad visi skaiciavimo etapai yra integruoti, t. y. vieno programos modulio rezultatai tampa kito modulio pirminiais duomenimis (Saparauskas 2004).

2. MCDM-23 (JAV) sukurta JAV Nacionalines alternatyviosios energetikos laboratorijos. Si sistema automatizuotai atlieka daugiakritere analize. Rezultatai pateikiami lenteleje ir su ja susijusia zvaigzdine diagrama, kuri rodo, kaip du ar daugiau projektu eskizu issideste pagal pagrindinius sesis kriterijus: gyvavimo ciklo kaina, istekliu naudojima, poveiki aplinkai, funkcionaluma, architekturine kokybe ir vidaus (mikroklimato) kokybe. Ji yra atvirojo kodo ir galima prisitaikyti pagal savo poreikius (Saparauskas 2004).

3. BEES (Building for Environmental and Economic Sustainability, JAV) kompiuterine programa padeda vartotojui pasirinkti statybines medziagas ir gaminius biuro bei gyvenamiesiems pastatams, kad sie atitiktu ekologinius ir ekonominius kriterijus. Gali buti palyginta daugybe alternatyviu pastato konstrukcijos medziagu, atsizvelgiant i kiekviena ekologini ir ekonomini kriteriju atskirai ar ju kombinacija. Ekonomines charakteristikos yra sukuriamos vadovaujantis gyvavimo ciklo kainos nustatymo metodu. Bendra ekologine ir ekonomine charakteristika sukuriama remiantis daugiakritere analize (Saparauskas 2004; Programu aprasymai 2015).

4. Pastatu itakos aplinkai vertinimo metodas EcoEffect (Svedija) skirtas projektuojamiems daugiabuciams gyvenamiesiems pastatams ivertinti. Vertinimo rezultatai pateikiami keturiais aplinkos aspektais: energijos ir medziagu naudojimas, kuris lemia poveiki isores aplinkai; vidaus ir isores mikroklimatas, kuris lemia vidaus mikroklimato pokycius. Poveikiai isores aplinkai skaiciuojami naudojant LCA (gyvavimo ciklo analize). Vidaus mikroklimato pokyciai nustatomi kriteriju sistema (Saparauskas 2004).

5. Eco-Quantum (Nyderlandai) sudaro dvi Eco-Quantum versijos. Eco-Quantum Research skirta biuro pastatams modeliuoti, Eco-Quantum Domestic--gyvenamiesiems pastatams. Modeliuojant nustatomi tokie sprendimai, kurie yra priimtiniausi aplinkai. Eco-Quantum yra kompiuterine programa, taikanti gyvavimo ciklo analizes metoda poveikiui aplinkai nustatyti per visa pastato gyvavimo perioda, kuri sudaro zaliavu iskasimas, statybiniu medziagu gamyba, pastatu statyba, naudojimas, griovimas ar pakartotinis naudojimas. Programa isbandyta architektu, statybos pramones imoniu, municipalitetu ir kitu organizaciju (Saparauskas 2004).

6. Programine iranga ATHENA (Kanada) padeda architektams, inzinieriams ir mokslininkams atlikti projektuojamu, esamu, rekonstruojamu pastatu gyvavimo ciklo analize poveikio aplinkai poziuriu. Galima vertinti pramoninius, municipalinius, biuro, vienbucius ir daugiabucius gyvenamuosius namus. Prireikus pastatus galima suskirstyti i nuosavus ir nuomojamus. Rezultatai pateikiami lenteliu ir grafiku pavidalu. Programa galima palyginti ir projektinius sprendinius, ir paskiras medziagas (Saparauskas 2004; Pastatu gyvavimo... 2015).

7. Gyvavimo ciklo analizes metoda taikanti sprendimu priemimo paramos programa LISA (Australija) buvo sukurta, kad architektams ir kitiems statybos pramones specialistams butu lengviau priimti ekologiskesnius projektinius sprendinius. Programa pateikia skaiciavimus grafikais ir lentelemis, apibudinanciais itaka aplinkai. Tai energijos suvartojimas, duju emisija, vandens tarsa ir kt. Programa galima naudotis specialiai nepasirengus (Saparauskas 2004).

8. ENVEST vertina pastato itaka jo gyvavimo ciklo metu nuo pat ankstyvojo jo projektavimo etapo. Programa gali vertinti medziagu sunaudojima statant biuro pastatus ir energijos bei kitu istekliu sunaudojima egzistavimo laikotarpiu. ENVEST taip pat leidzia vartotojui gauti informacijos apie tai, kokie pastato elementai daro didziausia itaka aplinkai (Saparauskas 2004; Programu aprasymai 2015).

Atlikta ivertinimo sistemu analize rodo, jog pastatai gali buti ivertinti pagal daugeli rodikliu: istekliu naudojima, poveiki aplinkai, vidaus mikroklimata, eksploatacines savybes ir kt.

Isvados

1. Uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo vertinimas turi apimti statiniu ir ju aplinkos aplinkosaugini poveiki per visa gyvavimo cikla, sudarant racionalaus investavimo scenariju atsizvelgiant i sveiko ir saugaus gyvenimo salygas.

2. Kuriant uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo modeli tikslingiausia remtis "Rusu leles" modelio darnios pletros koncepcija.

3. Uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo modelis turi buti integruotas, apimantis uzstatytos aplinkos visus gyvavimo ciklo etapus, darnios pletros principus, sveiko ir saugaus gyvenimo salygas, ivertinant priimtu sprendimu poveikio lygi, intensyvuma bei reikalingas investicijas.

4. Istirta, jog daugelis miesto analizes ir darnaus vystymosi planavimo automatizavimo priemoniu nepadeda spresti problemu kompleksiskai; ju duomenu bazes susijusios su konkrecia salimi; jos reikalauja specialiu ziniu ir igudziu; yra sunkiai prieinamos daugeliui vartotoju.

5. Apskaiciuojant uzstatytos aplinkos gyvavimo cikla etapais, geriausiai naudoti MCDM-23 programine iranga.

http://dx.doi.org/10.3846/mla.2015.84S

Literatura

Bartuska, T. J.; Young, G. L.; McClure, W. R. (Eds.). 2007. The built environment: a collaborative inquiry into design and planning. 2nd ed. Wiley, John & Sons.

Biology-Online.org. 2015 [interaktyvus], [ziureta 2015 m. vasario 11d.]. Prieiga per interneta: http://www.biology-online.org/dictionary/Built_environment Brundtland, H. 1987. Our common future, chairman's foreword. Report of the World Commission on Environment and Development: Our Common Future, 5-9.

Cabeza, L. F.; Rincon, L.; Vilarino, V; Perez, G.; Castell, A. 2014. Life cycle assessment (LCA) and life cycle energy analysis (LCEA) of buildings and the building sector: a review, Renewable and Sustainable Energy Reviews 29: 394-416. http://dx.doi.org/10.1016/j.rser.2013.08.037

De Meester, B.; Dewulf, J.; Verbeke, S.; Janssens, A.; Langenhove, Van, H. 2009. Exergetic life-cycle assessment (ELCA) for resource consumption evaluation in the built environment, Building and Environment 44(1): 11-17. http://dx.doi.org/10.1016/j.buildenv.2008.01.004

Elkington, J. 1994. Towards the sustainable corporation: win-win-win business strategies for sustainable development, California Management Review 36(2): 90-100. http://dx.doi.org/10.2307/4n65746

Finnegan, S.; Ashall, M.; Brady, L.; Brennan, M.; Dunne, D.; Gammon, J.; King, F.; Turley, M. 2013. Life Cycle Assessment (LCA) and its role in improving decision making for sustainable development, Engineering Education for Sustainable Development, Cambridge, UK, 2-8 [interaktyvus], [ziureta 2015 m. vasario 11 d.]. Prieiga per interneta: http://www-eesd13.eng.cam.ac.uk/proceedings/papers/118life-cycle-assessment-and-its-role-in.pdf

Goodland, R. 1995. The concept of environmental sustainability, Annual Review of Ecology and Systematics 26: 1-24. http://dx.doi.org/10.1146/annurev.es.26.110195.000245 IPH Corporate Plan 2010-2013. 2015 [interaktyvus], [ziureta 2015 m. kovo 6 d.]. Prieiga per interneta: http://www. publichealth.ie/healthinequalities/healthylivingenvironments Ieltsinternational.com. 2015 [interaktyvus], [ziureta 2015 m. kovo 6 d.]. Prieiga per interneta: http://www.ieltsinternational.com/

Kaklauskas, A.; Banaitiene, N.; Tupenaite, L.; Rimkuviene, S.; Trinkunas, V 2012. Gyvenamosios aplinkos atnaujinimas: mokomoji knyga. Vilnius: Technika. 216 p. http://dx.doi.org/10.3846/1414-S

Kaklauskas, A.; Zavadskas, E. K.; Lapinskiene, V; Sliogeriene, J.; Gudauskas, R.; Raistenskis, J.; Cerkauskiene, R.; Jackute, I.; Kumzaite, S. 2013. Multiple-criteria analysis of life cycle of energy-efficient built environment, in Nearly Zero Energy Building Refurbishment. Springer, 299-324.

Kaluarachchi, Y; Ariba, K. J; Fiap, J. P.; Jentsch, M.; Bahaj, A. S.; Clements-Croome, D.; Gann, D. 2005. Building facades: sustainability, maintenance and refurbishment, in Engineering Sustainability, Proceedings of the Institution of Civil Engineers 158: 89-95.

Kohler, N.; Moffatt, S. 2003. Life-cycle analysis of the built environment. UNEP Industry and Environment, 17-21. Kotaji, S.; Schuurmans, A.; Edward, S. 2003. Life-cycle assessment in building and construction a state-of-the-art report. ISBN 1-880611-59-7. Pensacola: SEATC press.

Lee, T. G.; De Biasio, D.; Santini, A. 1996. Health and the built environment: indoor air quality. Vital Signs Curriculum Materials Project, Health and the Built Environment, The University of Calgary. 58 p.

Lutzkendorf, T.; Lorenz, D. 2005. Sustainable property investment: valuing sustainable buildings through property performance assessment, Building Research & Information 33(3): 212-234. http://dx.doi.org/10.1080/09613210500070359

Mikucioniene, R.; Rogoza, A.; Martinatis, V 2014. Pastatu atnaujinimo darnaus vertinimo kriteriju itakos analize, Mokslas Lietuvos ateitis 6(4): 421-426.

Nesveikas bustas. 2014 [interaktyvus], [ziureta 2014 m. vasario 10 d.]. Prieiga per interneta: http://www.smlpc.lt/media/file/ Skyriu_info/Aplinkos_sveikata/Bustas/Nesveikas_bustas.pdf O'Riordan, T.; Cameron, J.; Jordan, A. 2001. Reinterpreting the precautionary principle. London: Cameron May.

Pastatu gyvavimo ciklo vertinimo programos. 2015 [interaktyvus], [ziureta 2015 m. kovo 1 d.]. Prieiga per interneta: http://www.buildingecology.com/sustainability/life-cycleassessment/life-cycle-assessment-software

Pearce, O. J. D.; Murry, N. J. A.; Broyd, T. W. 2012. Halstar: systems engineering for sustainable development, Engineering Sustainability 165(ES2): 129-140 [interaktyvus], [ziureta 2015 m. kovo 6 d.]. Prieiga per interneta: http://www.icevirtuallibrary.com/content/article/10.1680/ensu.9.00064 Programu aprasymai. 2015 [interaktyvus], [ziureta 2015 m. kovo 10 d.]. Prieiga per interneta: http://www.canadianarchitect. com/asf/perspectives_sustainibility/programs_evaluations/ programs_evaluationtools_tools.htm

Provincial Health Services Authority. 2014. Healthy built environment linkages a toolkit for design, planning, health [interaktyvus], [ziureta 2015 m. vasario 11 d.]. Prieiga per interneta: http://www.phsa.ca/Documents/linkagestoolkitrevisedoct16_2014_full.pdf

Saparauskas, J. 2004. Darnaus miesto vystymo(-si) daugiatiksle selektonovacija: daktaro disertacija. Technologijos mokslai, statybos inzinerija. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius: Technika. 143 p.

Schenck, R. 2005. Life cycle assessment and sustainability: why LCA? [interaktyvus], [ziureta 2015 m. vasario 11 d.]. Prieiga per interneta: http://www.lafarge-na.com/BD&C%20 White%20Paper%2005.pdf

Tamkeviciute, M. 2012. Darnios statybos pletros galimybes Lietuvoje: magistro darbas [interaktyvus], [ziureta 2015 m. kovo 6 d.]. Prieiga per interneta: http://vddb.library.lt/fedora/get/ LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120703_140437-36086/ DS.005.0.01.ETD

The British English definition. 2015 [interaktyvus], [ziureta 2015 m. vasario 11 d.]. Prieiga per interneta: http://dictionary.cambridge.org/dictionary/business-english/ built-environment?q=Built+Environment Tupenaite, L. 2010. Multiple criteria assessment of the built and human environment renovation projects: Doctoral dissertation. Vilnius Gediminas Technical University, Lithuania.

World Commission on Environment and Development. 1987. The Brundtland Report, our common future [interaktyvus], [ziureta 2015 m. kovo 6 d.]. Prieiga per interneta: http://habitat.igc.org/open-gates/wced-ocf.htm

Ieva UBARTE (1), Justas CERKAUSKAS (2), Aidas TURUTA (3), Andrej NAUMCIK (4) (1) Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) ieva.ubarte@vgtu.lt; (2) justas.cerkauskas@vgtu.lt; (3) aturuta@gmail.com; (4) andrej.naumcik@gmail.com

Caption: Fig. 1. Triple bottom line concept of sustainable development (Goodland 1995; Elkington 1994)/ 1 pav. "Trigubo dugno linijos" darnios pletros koncepcija (Goodland 1995; Elkington 1994)

Caption: Fig. 2. Russian doll model concept of sustainable development (O'Riordan et al. 2001; Lutzkendorf, Lorenz 2005)/ 2 pav. "Rusu leles" modelio darnios pletros koncepcija (O'Riordan et al. 2001; Lutzkendorf, Lorenz 2005)

Caption: Fig. 3. HalSTAR system (Pearce et al. 2012)/ 3 pav. HalSTAR sistema (Pearce et al. 2012)

Caption: Fig. 4. IPH model (IPH Corporate Plan 2010-2013 (2015))/ 4 pav. IPH modelis (IPH Corporate Plan 2010-2013 (2015))

Caption: Fig. 5. Lifecycle model of energy efficient built environment (Kaklauskas et al. 2013)/ 5 pav. Energetiskai efektyvios uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo modelis (Kaklauskas et al. 2013)

Caption: Fig. 6. Integrated sustainable built environment lifecycle concept model/ 6 pav. Integruotas darnios uzstatytos aplinkos gyvavimo ciklo koncepcinis modelis

Table 1. Systems analysis (Saparauskas 2004)
1 lentele. Sistemu analize (Saparauskas 2004)

Vertinami rodikliai                 LCA-Tool   Eco-Quantum   EcoEffect

Resursu naudojimas

Suvartota energija                                  +            +
Pastato eksploatavimo energija         +            +            +
Zeme                                                +
Vanduo
Medziagos                              +            +            +

Poveikis aplinkai

Duju emisija                           +            +            +
Kietosios atliekos                     +            +            +
Skystosios atliekos                                 +
Kiti tarsos saltiniai

Vidaus mikroklimatas

Oro kokybe                                                       +
Termine kokybe
Vizualine kokybe                                                 +
Triuksmas ir akustika                                            +
Sistemu valdomumas

Ilgaamziskumas

Pritaikomumas
Eksploataciniu savybiu palaikymas

Procesai

Pastato projektavimas ir statyba
Pastato eksploatavimas

Kiti veiksniai

Kiti veiksniai
Itaka artimiausiai aplinkai

Vertinami rodikliai                 LiSA   ATHENA   BEES   MCDM-23

Resursu naudojimas

Suvartota energija                   +       +       +
Pastato eksploatavimo energija               +                +
Zeme                                                          +
Vanduo                               +                        +
Medziagos                            +       +       +        +

Poveikis aplinkai

Duju emisija                         +       +       +        +
Kietosios atliekos                           +       +
Skystosios atliekos                  +       +
Kiti tarsos saltiniai                                4

Vidaus mikroklimatas

Oro kokybe                                           +        +
Termine kokybe                                                +
Vizualine kokybe                                              +
Triuksmas ir akustika                                         +
Sistemu valdomumas

Ilgaamziskumas

Pritaikomumas                                                 +
Eksploataciniu savybiu palaikymas                             +

Procesai

Pastato projektavimas ir statyba                              +
Pastato eksploatavimas                                        +

Kiti veiksniai

Kiti veiksniai
Itaka artimiausiai aplinkai


----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2015 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2015 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Ubarte, Ieva; Cerkauskas, Justas; Turuta, Aidas; Naumcik, Andrej
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Date:Oct 1, 2015
Words:3563
Previous Article:Guidance of the spatial planning legal information integration into the building information model/Teritoriju planavimo teisines informacijos...
Next Article:Analysis of kaunas city population and workplace density in terms of mobility/Kauno miesto gyventoju ir darbo vietu tankio analize transportiniu...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2022 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |