Printer Friendly

Millionaires of inter-war Lithuania: methods of enrichment and related specifics in the contemporary context/ Tarpukario Lietuvos milijonieriai: praturtejimo budai ir ju ypatumai nudienos realiju kontekste.

Ivadas

Kiekviena salis turi savu milijonieriu. Daugiausia tai verslus ir apsukrus zmones, kurie sugebejo pasinaudoti susiklosciusia situacija ir kryptingai veikdami greitai praturteti. Tarp ju buta ivairiu zmoniu, kurie skirtingai suprato versla ir skirtingai naudojosi sukurtomis gerybemis. Salia tikru verslininku, kuriems si veikla buvo priemone realizuoti savo sumanymus, uzdirbti didelius pinigus, o siuos veliau panaudoti ne tik savo asmeninems reikmems, bet ir visuomenes reikalams-P. Vileisis (Nakas, Pruskus 1996), M. Slepavicius ir kt. Buta ir tokiu, kuriu pagrindinis tikslas-pelnyti kuo daugiau, o siekiant pelno visi budai geri: istatymu nepaisymas, pasinaudojimas korumpuotu valdininku protekcija, tikintis palankaus sprendimo ir kt. Pastaruju uzimamos pareigos ir sprendimo teises galios turejimas leido jiems greitai praturteti be dideliu pastangu ir asmeninio darbo, tapti turtingais ir netgi labai turtingais zmonemis-milijonieriais. Palankiausias ju praturtejimo metas-socialines ekonomines reformos, kuriu buvo visais laikais ir visose salyse. Tokia situacija susikloste Lietuvai atkurus nepriklausomybe 1918 m. (Vaitkus 1968).

Atkurus nepriklausomybe ir nesant istatymines bazes bei stipriu privacia veikla kontroliuojanciu instituciju, atsivere dideles galimybes pasinaudoti susidariusia situacija ne tik spekuliantams, bet ir naujai valstybei atstovaujantiems valdininkams. Pasuke spartaus pralobimo keliu, Lietuvos valdininkai pademonstravo dideli isradinguma, nevenge pritaikyti ir uzsienio bendraminciu patirties ,,su kuria buvo susipazine ne tik is kriminalines spaudos aprasymu, bet ir lankydamiesi tose salyse bei bendraudami su kolegomis. Praturtejimo aistra apeme gana placius visuomenes sluoksnius ir negausius ivairiu specialybiu atstovus, kuriuos i tarnyba kviete jauna valstybe. Jauna valstybe lauke paramos. Bene aktyviausiai atsiliepe finansininkai, advokatai, gydytojai ir kariskiai. Ju naudotos pralobimo priemones panasios i nudienos Lietuvos milijonieriu-buvusiu kukliu valstybes tarnautoju-turtejimo budus, todel verti idemesnio zvilgsnio. Tarpukario Lietuvos valdininku milijonieriu turtejimo istorija lig siol neparasyta. Todel neturime siuo klausimu vientiso, issamaus vaizdo. Ivairiu autoriu (A. Lekavicius, V. Liulevicius, J. Anicas ir kt.) tekstuose minimi epizodai nesudaro galimybes suvokti siuos veiksmus ir tinkamai ivertinti platesniame to meto socialiniame kontekste. Pasitaiko ir vienpusisku, tendencingu vertinimu, kurie tik iskreipia vaizda.

Nepretenduodami i issamia tarpukario Lietuvos milijonieriu (verslininku ir valdininku) praturtejimo aplinkybiu ir budu analize (si sritis dar laukia savo tyreju), bandysime aptarti pagrindinius budus, kuriuos panaudojus buvo greitai praturtejama. Kadangi daugelis ju susije su budais, naudotais 1991 m. atkurus nepriklausomybe, jie verti idemesnio zvilgsnio ir palyginimo izvalgu. Tai ir bus sio straipsnio tikslas.

Praturtejimas naudojantis tarnybine padetimi

Atkurus Lietuvos nepriklausomybe (1918 m.), valstybine tarnyba daugeliui issilavinusiu ir turinciu paklausias specialybes zmoniu nebuvo patraukli, nes jauna valstybe negalejo moketi valdininkams geru atlyginimu. Daugiausia i valstybes tarnyba ejo dirbti patriotai idealistai. Dera prisiminti, kad A. Smetonos vyriausybes nariai pirmaisiais nepriklausomybes metais negavo jokio atlyginimo, dirbo visuomeniniais pagrindais. Be to, patys turejo rupintis butiniausiu kanceliariniu ir kt. prekiu isigijimu. Ateje i valstybine tarnyba pareigunai taip pat susidure su panasiomis problemomis, kai teko patiems rupintis butiniausiomis priemonemis.

Salia idealistu buta ir tokiu, kurie ieskojo iseities, kaip sia problema isspresti nelendant valdziai i akis su priekaistais ir neverkslenant del menko atlygio, o patiems pasirupinti savimi.

Budami jauni, energingi ir apsukrus, jie greitai rado iseiti-eme dengti neteisetai prekiaujancius ir gauti uz tai savo dali. Pareigunus kontroliuojancios institucijos tuo metu dar buvo silpnos. Daznai keitesi vyriausybes, o su jomis ir tarnautojai ministerijose, todel susidare palankios salygos imtis veiklos, is kurios butu gaunama ir asmenine nauda. Nors valdzios atstovai nepritare tokiai praktikai, taciau tokia pavaldiniu veikla toleravo, nes zinojo, kad islaikyti kadrus tokiomis salygomis bus sunku, o dirbti reikejo.

Sumaniausi pasirode uzsienio reikalu ministerijos valdininkai ir jos ministras bei Lietuvos atstovas Vokietijoje J. Purickis, kuris buvo isiveles i garsia sacharino byla (1921-1923 m.). Jo talkininkai, ministerijos diplomatiniai kurjeriai, gabendavo diplomatiniuose paketuose i Maskva sacharina, spirita, kokaina. Tuo metu Kaune kilogramas sacharino kainavo 300 markiu. Litas Lietuvoje buvo ivestas 1922 m. (Pruskus 2001: 37), tuo tarpu sovietu Rusijos sostineje uz ji buvo galima gauti 2,5 tukst. markiu.

Sis biznis taip ispopuliarejo, kad buvo pradeta sacharina vezti net vagonais. Pavyzdziui, 1921 m. gruodzio 12 d. Maskvoje buvo atidarytas is Lietuvos atejes musu uzsienio reikalu ministerijos antspaudu uzplombuotas vagonas. Jame buvo rasta 639 pudai sacharino, 200 pudu sokolado, 250 buteliu spirito. Si ivyki tuomet pasigardziuodamos aprase "Izvestijos". Buvo teigiama, kad vagona atidarant dalyvaves Lietuvos susisiekimo ministras A. Grickevicius bande duoti 20 tukst. markiu kysi, taciau, anot "Izvestiju", komunisto sazines net uz tokius nemazus pinigus nepavyko nupirkti (Lekavicius 1993).

Vos tik is Lietuvos i Maskva atvykdavo traukiniai, tuoj prie musu atstovybes susirinkdavo buriai vietiniu spekuliantu. Pardave prekes, Lietuvos diplomatai spekuliantai Maskvoje pirkdavo brangenybes, kilimus, meno kurinius, kuriu ten tuo metu buvo gana didelis pasirinkimas, todel zemos kainos. Maskva badavo, zmones noriai keite brangenybes i maisto produktus.

Vyriausybe J. Purickio veikla zinojo ir kuri laika toleravo nenoredama didelio skandalo. Taciau ilgainiui si veikla tapo pernelyg pastebima, garsinama spaudoje, metanti seseli visai vyriausybei, todel J. Puricki teko atstatydinti. Nors uz sias machinacijas J. Purickis buvo pasalintas is ministro pareigu, taciau spejo tuometines Radijo stoties rajone isigyti didziuli nama, kuris veliau buvo ivertintas 1,8 mln. Lt. Neliko nuskriausti ir jo talkininkai - ministerijos tarnautojai, nusipirke namus Kaune ir zemes sklypus teviskese (Lekavicius 1993). Taigi spekuliacija maisto produktais, prisidengus tarnybine padetimi ir naudojant tarnybinius isteklius, buvo gana paplites valdininkijos pralobimo budas.

Kiek subtilesnis naudojimosi tarnybine padetimi, siekiant praturteti, budas-spekuliacija pasto zenklais. Ja sekmingai kultivavo pastu zinybos virsininkas A. Sruoga. Spausdinant pasto zenklus, dali ju jis isakydavo sugadinti, mat jie tuomet filatelistu buvo labiau vertinami ir noriai perkami uzsienyje. Taip pat A. Sruoga nurasydavo pasto zenklu partijas, kuriuos, uzuot sudegines, parduodavo. Jo amzininkai prisimena, kad jis mego svaistytis pinigais, restoranuose demonstratyviai prisidegdavo simtinemis cigarus. Deja, jo aferos greitai baigesi ir A. Sruoga buvo nubaustas 15 metu kalejimo.

Praturtejimas naudojantis finansinems machinacijomis

Dar subtilesnis budas pralobti-pinigu (litu) spausdinimas. 1922 m. lito spausdinimas buvo patiketas finansu ministrui V. Petruliui, kuris finansu ministru buvo net 4-iuose ministru kabinetuose (1923-1925 m.). Viename is ju V. Petrulis buvo net premjeru, taip pat Seimo pirmininku. Jo deka litas labai sustiprejo. Taciau tai netrukde jam is litu gamybos gauti asmenines naudos. V. Petrulio ministravimo metais apyvarton buvo isleistos sidabrines litu monetos. Organizaves ju gamyba uzsienyje, Petrulis sumazino sidabro kieki kalamose monetose, o likusi branguji metala pasisavino. V. Petrulis garsejo ir kaip kysiu emejas. Uz solidzia suma jis duodavo leidimus ivezti i Lietuva spirita, degtukus, sokolada ir kitas prekes (kuriomis prekiauti Lietuvoje turejo monopoli uzsienio imones). Pavyzdziui, uz leidima ivezti spirita V. Petrulis is vienos Vokietijos imones gavo 5 tukst. doleriu. Uzsiimdavo V. Petrulis ir kitomis aferomis. Pavyzdziui, paemes is valstybes izdo 154 tukst. Lt, padejo juos kaip savus i viena Klaipedos banka ir gaudavo 36 % palukanu. V. Petrulio aferos daresi vis labiau pastebimos ir kele visuomeneje nepasitenkinima. A. Smetonai teko isikisti ir 1932 m. V. Petrulis buvo nubaustas metams sunkiuju darbu. Po bausmes V. Petrulis pasitrauke is politinio gyvenimo ir, nusipirkes Julijanavos dvara, ramiai ukininkavo.

Dar didesne finansine afera atliko M. Ycas, buves finansu ministru dviejose vyriausybese (1918-1919 m.). Jo pavyzdys tipiskas-kaip galima prasigyventi is komercijos, neturint komerciniu gabumu. Didziausia afera M. Ycas padare su Prekybos ir pramones banku. Sis bankas buvo isteigtas daugiausia uz uzsienieciu is JAV lesas. Neaiskiais keliais tapes banko direktoriumi, sau ir zmonai paimdavo milziniskus beprocencius kreditus ir perskolindavo juos ivairiems verslininkams, gaudamas iki 200 % metiniu palukanu. Kaip rase tuometine spauda (Lietuvos zinios 1920), is pasiskolintu is banko 1 mln. markiu M. Ycas grazino 1 centa. Nors M. Yco vadovaujamas bankas nuosekliai artejo prie bankroto, taciau ataskaitose buvo rasoma, kad gaunamas didziulis pelnas. Tai leido Ycui ir jo draugams pasiimti geru dividendu. Pavyzdziui, 1922 m. vien tik M. Ycas gavo 380 tukst. Lt dividendu. Taigi is esmes buvo pasidalijamas ne pelnas, bet visas banko kapitalas. Pagaliau 1925 m. bankas bankrutavo, o apgauti akcininkai padave Yca i teisma. Byla teisme isbuvo 11 metu. 1936 m. Kauno apygardos teismas M. Yca pripazino kaltu, bet A. Smetona ji nuo bausmes atleido (uz nuopelnus lietuvybei).

M. Ycas savo veiklos deka sugebejo ne tik nusipirkti Tirkeliskio dvara, bet taip pat isigijo sesis garlaivius, aliejaus bendrove "Eglynas", organizavo metalo liejykla "Nemunas", Panevezio audimu fabrika.

Finansines aferos pralobti padejo ir broliams Jonui bei Juozui Vailokaiciams. Nepriklausomybes metais jie buvo laikomi turtingiausiais zmonemis Lietuvoje. Jiems priklausancio Ukio banko kapitalas buvo 15 mln. Lt. Vyresnis-kunigas Juozas Vailokaitis pries Pirmaji pasaulini kara Marijampoleje isteige smulku kredito bankeli, kuri pareme Suvalkijos kunigai (Sakas-Sakavicius 1985: 36).

Jonas Vailokaitis karo metu buvo Rusijos armijos tiekeju ir puikiai manipuliavo pinigais, kuriuos brolio Juozo bankui patikejo tremtiniai. Tuoj po karo Vailokaiciai isteige Ukio banka ir prekiaudami doleriais greitai pralobo. Mat po Pirmojo pasaulinio karo nemazai JAV lietuviu sugrizo i tevyne ir Vailokaiciu banke dolerius keite i tuomet Lietuvoje cirkuliavusias infliacines markes.

Gautus dolerius Vailokaiciai sekmingai pardavinejo Berlyne. Kadangi artejant Vokietijos pralaimejimui kare vokiska marke visai smuko, buvo uzdirbami nemazi pinigai. Vailokaiciams buvo naudinga, kad Lietuva kuo ilgiau neturetu savu pinigu, todel jie stengesi visaip vilkinti lito ivedima. Taciau, budami izvalgus, biznieriai gerai pasipelne ir ivedus lita (kaip zinia, litai apyvartoje pasirode 1922 m. spalio 2 d.). Tuomet daug kas jais nepasitikejo ir, nepaisant vyriausybes nurodymu, praktiskai visi atsiskaitymai vyko markemis.

Tad daugeliui biznieriu buvo tikra staigmena, kai Ukio bankas paskelbe, kad neribotais kiekiais superka litus. Pirma diena broliai uz lita mokedavo 150 markiu, veliau lito kaina dar labiau padidino. Netrukus is Berlyno atejo netiketa zinia, kad markes kursas, palyginti su doleriu, katastrofiskai krito. Visi darbuotojai reikalavo, kad atlyginimai butu mokami litais. Taciau visi litai praktiskai jau buvo suplauke i Ukio banka. Vailokaiciai gerai pasipelne ir tapo gana turtingais zmonemis, isteige kelias imones.

Taciau privaciame gyvenime Vailokaiciai buvo kuklus ir taupus zmones, tikri suvalkieciai. Net daugelio savo valdomu imoniu ir fabriku darbuotojams jie mokejo gerokai mazesnius atlyginimus negu kitur Lietuvoje. Juozas, budamas uzkietejes rukorius, sau ieskojo kuo pigesnio tabako. Taciau kartu buvo patriotai lietuvybes puoseletojai, dosniai reme ypac katalikiskas organizacijas ir sieje dideles viltis su jaunimo issimokslinimu. Per visa nepriklausomybes laikotarpi jie skyre 50 stipendiju gabiems jaunuoliams ismokslinti. Daugiausia buvo remiami krikscionisko jaunimo organizaciju atstovai, ypac studijuojantys aukstosiose mokyklose ekonomika, finansus ir bankininkyste (Sakas-Sakevicius 1985). Vailokaiciu labdaringa veikla didesnio verslo zmoniu pasekeju palaikymo nesusilauke. Sau broliai buvo nusipirke Linksmakalnio dvara Aleksote ir apsistatydino 5 aukstu nama Vienybes aiksteje. Po karo Jonas Vailokaitis isvyko i Vakarus, o Juozas buvo istremtas i Sibira. Taciau, tarpininkaujant J. Paleckiui, gana greitai is ten grizo (1952 m.), bet palauztos sveikatos ir, vos pusmeti pakunigaves Kauno apylinkese, mire.

Praturtejimas naudojantis emigracijoje uzdirbtais pinigais

Bene didziausia emigracija is Lietuvos vyko XIX a. pab.-XX a. pr. ir tesesi iki Pirmojo pasaulinio karo. Pasak istoriko V Liuleviciaus, nuo 1899 m. iki 1914 m. is Lietuvos del ivairiu priezasciu-ekonominiu, politiniu, nenoro tarnauti carineje kariuomeneje.

I JAV isvyko ketvirtis milijono lietuviu (Liulevicius 1985: 164). Atkurus nepriklausomybe, emigracijos mastas siek tiek sumazejo-kasmet isvykdavo vidutiniskai 30 tukst. lietuviu, daugiausia i JAV ir Lotynu Amerikos salis. Dalis ten prasigyveno, sugrizo i Lietuva ir, brangiai cia pardave dolerius, uz gautus didziulius markiu kiekius pirko namus, steige pramones imones. Vietiniu akyse jie tapo milijonieriais. Grupele is JAV grizusiu paprastu lietuviu darbininku nusipirko sklypa Sanciuose ir ten pastate "Drobes" fabrika, kuris ilgainiui akcininkams dave milziniska pelna. Uz juos akcininkas A. Dicmonas nusipirko didziuli nama Maironio gatveje, o P. Daugirdas-Vytauto prospekte. Kiti "Drobes" akcininkai isigijo dvarus ir pilis Kauno apylinkese. Okupavus Lietuva sovietams, drobieciai, noredami isgelbeti bent dali turto, spejo isimti is banku "Drobes" pinigus ir pasidalijo. Uz tai sovietu valdzios jie buvo nuteisti ir uzdaryti i Praveniskiu kalejima. Rusams besitraukiant, 1941 m. birzelio 23 d. daugelis ju buvo ten susaudyti. Julius Tiknevicius ilgai dirbo Pietu Afrikos aukso kasykloje. Grizes i Lietuva, J. Tiknevicius nupirko Kaune Kestucio ir Gedimino gatviu sankryzoje 4 namus, juos isnuomojo ir be problemu leido paskutines savo gyvenimo dienas.

Praturtejimas prekiaujant ginklais ir verciantis baudziama veikla

Tarpukario Lietuvoje narkotiniu medziagu vartojimas nebuvo masiskai paplites kaip musu laikais, nebuvo tiek ir pramogu centru. Narkotikus vartojo pavieniai asmenys, dazniausiai "auksinio" elito atzalos. Todel pasipelnyti is narkotiku buvo problematiska.

Kur kas didesnes galimybes atvere prekyba ginklais. Ginklus Lietuvai teike uzsienio imones. Juos gaminancios uzsienio imones Lietuvoje turejo savo atstovus, paprastai is atsargos karininku, kurie teike reikiama informacija, kaip dabar sakoma,-atliko rinkodaros tyrimus ir vykde lobistine veikla. Kadangi ginklai Lietuvos kariuomenei buvo pardavinejami didelemis partijomis, nemazai kliudavo ir tarpininkams-dazniausiai kariskiams, nuo kuriu priklause ne tik ginklu pirkimo apimtys, bet ir kaina. Aisku, kad uz sias paslaugas jiems tekdavo nemazas atlygis. Pavyzdziui, generolas M. Velyvis, kuraves ginklu tiekima, uz gautus komisinius (is esmes stambias pinigu sumas, kysi) sugebejo isigyti "Stumbro" likerio gamykla, pulkininkas A. Sliesoraitis, pilietinio karo metu ispanams pardaves pasenusius Lietuvos kariuomenes sautuvus,-keturiu aukstu nama Putvinskio gatveje, pulkininkas A. Raciunas-Vytenu dvara salia Kauno, generolas J. Krancevicius-nama Daukanto gatveje (Lekavicius 1993).

Is savo specialybes pralobo nedaug zmoniu, daugiausia teisininkai. Vienas ju-advokatas K. Skema. Is savo kolegu jis issiskyre tuo, kad mokejo apeiti zemes reformos istatyma. Pagal ji, dvarininkams buvo paliekama dalis zemes (80 ha), kita paimta i zemes reformos fonda, is kurio buvo skirstoma bezemiams ir mazazemiams. Kaime duoti zemes buvo numatyta nuo 8 iki 20 ha, o mazazemiams prideti ligi tos normos (Pruskus 2001: 33-34). Daugelis dvarininku stengesi nuslepti zemes pertekliu ir del to, siulydami kysius, kreipesi i K. Skema, kuris gebejo surasti landas zemes reformos istatyme ir pagelbeti dvarininkams issaugoti turima zeme. Ji buvo uzrasoma tariamiems geradejams ar organizacijoms, taciau tikraisiais ju seimininkais ir naudotojais likdavo dvarininkai. Is siu paslaugu gautomis lesomis Skema Kauno centre pasistatydino 5 aukstu nama, sklypo ikalneje irenge terasa ir augino vynuoges. Ateje bolsevikai nusavino visus jo turtus.

Pralobo ir gydytojai. Tarp Kauno gydytoju turtingiausias buvo P. Mazylis. Idomiai apie ji savo rankrastyje, dabar saugomame M. Mazvydo bibliotekos rankrastyne, raso garsus anu laiku advokatas Z. Tolusis: "Studentavimo laikais buves socialistu ir net revoliucionieriumi, Mazylis, tapes gydytoju, o veliau moteru ligu profesoriumi, visai pamirso jaunystes idealus ir pasidare pataikunu ir pinigu kaliku. P. Mazylis pastate Kestucio ir Daukanto gatviu kampe didziuli 4 aukstu nama, menesines pajamos is kurio, kaip buvo kalbama, sieke 8000 litu. Be to, jis isteige moteru ligonine, kuriai pastate nuosava 3 aukstu nama Putvinskio gatveje. Buvo juokaujama, kad P. Mazylis susikrove pinigus is abortu, kurie anuomet buvo baudziami istatymais (Tolusis, Z. Atsiminimai. Lietuvos nacionalines M. Mazvydo bibliotekos rankrastynas. F48-12-13). Po karo P. Mazylis puikiai prisitaike prie tarybines santvarkos ir, nors neteko savo namu, bet, mokedamas pataikauti ir veidmainiauti, gyveno dar geriau negu pries kara".

Isvados

zvelgiant is laiko perspektyvos, tarpukario Lietuvoje dalies valdininku ir verslininku naudotos praturtejimo priemones-pasinaudojimas tarnybine padetimi, siekiant asmenines naudos, finansines machinacijos, prekyba ginklais ir kita baudziama veikla-nebuvo kazkuo ypatingos, isskirtines. Jomis naudojosi valdininkai ir verslininkai daugelyje saliu. Neliko jos uzmirstos ir musu laikais, nors salygos tarpukario ir nudienos Lietuvoje skirtingos, kaip ir galimybiu jomis naudotis, ratas. Nunai jis labai issiplete:

a) verslininku praturtejimo neteisetais budais nisos-mokesciu slepimas, prekyba psichotropinemis medziagomis, kurios siandien vis labiau populiareja, ypac tarp jaunimo, atlyginimu darbuotojams mokejimas vokeliuose, neteisetas PVM susigrazinimas uz tariamai parduotas ar pirktas prekes bei paslaugas ir pan.

b) Lietuvai tapus pilnateise ES nare, labai isaugo valdininkijos gretos, o drauge atsirado nauju potencialaus praturtejimo nisu-Europiniu pinigu skirstymas; ivairiu leidimu isdavimas imonems ir pavieniams privatiems asmenims (statyti, griauti, plesti, keisti objekto paskirti ir t. t.), pasinaudojant priimtu istatymu spragomis arba netgi visai juos ignoruojant. Apeinant istatymus, socialines paramos diferencijuotas, atrankinis skirstymas, mokestiniu lengvatu teikimas uz atitinkama atlygi ir pan. Tiesa, atsirado ir daugiau valdininkijos veikla kontroliuojanciu instituciju (Vidaus auditas), taciau, kaip rodo patirtis ir statistika, Lietuvos korupcijos indeksas nemazeja, bet auga (per 2 pastaruosius metus isaugo 4 punktais. Lietuva korupcijos poziuriu tarp 168 saliu uzima vieta tarp 42 ir 46. Kita vertus, sumazejo ir bausmes uz naudojimasi neteisetomis priemonemis, siekiant praturteti.

Tarpukario laikotarpiu valdininkas uz naudojimasi tarnybine padetimi, siekiant praturteti, buvo gana grieztai baudziamas-nuo atstatydinimo is pareigu iki 15 metu kalejimo, o nudienos Lietuvoje uz siuos veiksmus numatytos kur kas svelnesnes bausmes ir galimybes metu metais teistis. Neretai bandoma tokius atvejus uzglaistyti zinybos viduje. Dar neteko girdeti, kad tokia nusikalstama veika ivykdziusio valdininko turtas butu konfiskuotas ar isieskota pilnai uz valstybei padaryta zala, kaip tai buvo praktikuojama tarpukario Lietuvoje. Be to, atrodo, kad musu valdininkai, kaip ir verslininkai, daug isradingesni, geba, pasitelke advokatu apsukruma ir musu teisesaugos korumpuotuma, isvengti atsakomybes del tariamai irodymu stokos, o blogiausiu atveju vilkinti bylas, kol sueina senaties terminas.

Taigi istorija kartojasi, o kartu kartojasi ir budai, kuriais siekiama neteisetai pralobti, nors priemones, kuriomis tai daroma, tampa vis rafinuotesnes. Taciau ju tikslas lieka tas pats-praturteti ne asmeniniu darbu, pastangomis, gebejimais, bet apgaule, neteiseta veika ar pasinaudojant tarnybines padeties suteiktomis galiomis. Toks turtejimo praktikos plitimas rodo, viena vertus, musu visuomenes pilietines ir socialines brandos lygi. Kita vertus, rodo valstybes ir valdanciuju negalia ar nenora is esmes spresti sia problema-ne kompanijomis, o sistemiskai, kas savo ruoztu daro sali dar nepatrauklesne emigruojanciam jaunimui, o kartu ja silpnina. Silpna valstybe negali tiketis pagarbos ir pasitikejimo ne tik is savo pilieciu, bet ir is kaimynu.

doi: 10.3846/est.2013.04

Literatura

Nakas, A.; Pruskus, V. 1996. Petras Vileisis. Verslininkas, inzinierius, kulturininkas. Vilnius: Technika.

Lekavicius, A. 1993. Prieskario Lietuvos milijonieriai, Lietuvos rytas, kovo 10 d. Nr. 45. Lietuvos zinios. 1920, Nr. 52.

Liulevicius, V. 1985. Lietuviu tautos iseivija: tautai nuostolis ar pelnas, is Lituanistikos instituto 1981 m. suvaziavimo darbai. Chicago.

Pruskus, V. 2001. Socialine katalikybe Lietuvoje. Vilnius: VPU.

Sakas-Sakavicius, J. 1985. Kunigas Juozas Vailokaitis. Chicago: Aidai.

Vaitkus, N. 1968. Nepriklausomybes sauleje. 1918-1940. Atsiminimai. Londonas: Nida. T 2.

Tolusis, Z. Atsiminimai. Lietuvos nacionalines M. Mazvydo bibliotekos rankrastynas. F48-12.

Valdas Pruskus

Filosofijos ir politologijos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas politologija@vgtu.lt

Iteikta 2013-03-10; priimta 2013-04-19

Valdas PRUSKUS. Humanitariniu mokslu (filosofija) daktaras (1985) ir habilituotas socialiniu mokslu (sociologija) daktaras (1997), Lietuvos edukologijos universiteto Sociologijos ir politologijos katedros ir VGTU Filosofijos ir politologijos katedros profesorius. Lietuvos kataliku mokslo akademijos narys.

Moksliniu interesu sritys-svietimo, tarpkulturines komunikacijos ir politikos sociologija, kataliku socialines minties raida Lietuvoje, svietimo ir ekonomikos saveika rinkos salygomis. Paskelbe 8 monografijas, daugiau kaip 300 moksliniu straipsniu Lietuvos ir uzsienio mokslo leidiniuose, yra 3 vadoveliu autorius.

Valdas PRUSKUS. Doctor humanities sciences (philosophy, 1985), doctor habil. social sciences (sociology, 1997). Professor in Vilnius Gediminas Technical University and Lithuanian University of Educology. Member of Lithuania Catholic Sciences Academy.

Scienticic interest fields: education, religions sociology, politics, economic, multicultural communication and manegment.

Publisher 8 monography, about 300 articles and 3 study books.
COPYRIGHT 2013 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2013 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Pruskus, Valdas
Publication:Evolution of Science and Technology
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2013
Words:2952
Previous Article:The importance of teacher training at Riga Polytechnic School and Riga Polytechnic Institute in 1862-1919/ Die bedeutung der erstmaligen ausbildung...
Next Article:Highlights of petroleum history and contemporary opportunities of its obtaining/ Benzino raidos istorijos momentai ir naujos gavimo galimybes.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters