Printer Friendly

MISTAKES OF PERFORMANCE IN SOCIAL ROLES CREATION/PERFORMANSO KLAIDOS ATLIEKANT SOCIALINIUS VAIDMENIS.

Ivadas

Analizuojant ivairiu laikotarpiu kulturinius reiskinius, galima izvelgti tendencinga priespriesa tarp moderniaisiais laikais puoseletu vertybiu ir ju interpretacijos postmoderniuoju periodu. Viena pagrindiniu siu pokyciu priezasciu galima laikyti naujasias komunikacijos technologijas, nihilistines modernistu nuostatas pakeitusias i pozityviaja puse. zygmuntas Baumanas 2013 m. spalio 29 d. Vilniaus universitete skaitytoje paskaitoje pripazino, kad socialiniai tinklai apverte modernistu analizuota ir puoseleta panoptikumo ideja: "Tai, kas buvo asmeniska ir trapu, kas buvo saugoma nuo visu, dabar isklojama socialiniuose tinkluose" (Bauman 2013).

Tobulejant technologijoms socialiniu vaidmenu analize tampa vis aktualesne, nes socialiniu tinklu atsiradimas sukure naujas erdves statusui demonstruoti, vaidmeniui kurti bei jo nulemtoms manipuliacijoms ir itakai daryti. Socialiniu vaidmenu kurima galima matyti medijose, rinkodaroje, politikoje ir kasdieniame gyvenime: darbo santykiuose, seimoje, mokykloje ar akademineje bendruomeneje.

Straipsnyje apibreziamos performanso ir performatyvumo savokos siuolaikiniame kontekste, apzvelgiami socialiniu vaidmenu kurimo atvejai ir daromos klaidos rinkodaroje, politikoje ir internetineje erdveje. sios sritys parinktos kaip matomiausi ir manipuliacijai pasiduodantys reiskiniai, perskirstantys galios demonstracijos ribas, siekiantys valdyti ir daryti itaka kitiems. Mediju tinkluose kuriant vaidmeni galima keisti nuomones, daryti itaka zmoniu pasirinkimui ar nustatyti tarpusavio hierarchijas.

Performatyvumas kaip priemone socialiniu vaidmenu kurimui

Vintas Cerfas issake vizija, pagal kuria kitame desimtmetyje 70 proc. zmoniu tures fiksuotojo ar mobiliojo rysio interneto prieiga, o duomenu perdavimo greiciai bus vis didesni (Stevenson 2014: 192). Visi su interneto rysiu susieti irenginiai--tiek mobilieji, tiek stacionarieji --gebes nustatyti geografine ir logine buvimo vieta. Vartotojo pageidavimu, mobilusis telefonas atsimins buvimo vieta ir stebes kitus daiktus. Technologiju nauda pabrezia Stevenas Pinkeris, teigdamas, kad "zmones is prigimties taikus, bet siuolaikiniu instituciju sugadinti" ir kad "yra atvirksciai nei sako romantine teorija: modernybe ir jos kultura ne tik musu neziaurina, bet ir kazkokiu budu kilnina" (Stevenson 2014: 179). Analizuojant istorinius konfliktu duomenis matoma, kad tarp 2002 metu ir 2005 metu pasaulyje per 15 proc. sumazejo ginkluotu konfliktu, o paskutiniame XX a. desimtmetyje padidejo derybomis issprestu kariniu konfliktu skaicius (Stevenson 2014: 179).

Tiesioginio karo nebuvimas nekeicia zmoniu nihilistines prigimties, taciau tie patys objektai suvokiami ir atskleidziami kitais budais. Pateiktame kontekste hedonistiskai skamba savoka "spektaklio visuomene": "Spektaklis--ne reginiu visuma, o socialinis reginiu skleidziamas rysys tarp asmenu. Spektaklis savo visuma vienu metu yra ir gyvuojancios gamybos budo rezultatas, ir jo projektas. Jis nesireiskia kaip joks realus pasaulio, jo perkrautos dekoracijos priedas. Visomis savo atskiromis formomis, ikunijanciomis informacija ar propaganda, reklama ar tiesiogini pramogu vartojima, spektaklis sudaro siuo metu visuomeneje viespataujanti gyvenimo modeli. Jis patvirtina visuotini, jau gamtoje ivykdyta pasirinkima ir tolesni jo vykdyma. Atitinkamai spektaklio forma ir turinys visiskai pateisina esancios sistemos salygas ir tikslus. Spektaklis taip pat nuolatos dalyvauja sio pateisinimo procese, kaip kad uzima laiko, gyvento uz modernios gamtos ribu, pagrindine dali" (Debord 2006: 24).

Remiantis Carlo Jungo suformuluotu zmogaus personos modeliu, kuriuo nusakomas viesai rodomas asmens veidas--kauke, galima patvirtinti, kad spektaklis aktyviai funkcionuoja visuomenes elgesio normose. Persona nera tikroji zmogaus esybe, taciau ji yra butina siuolaikiniams santykiams palaikyti atliekant daugybe vaidmenu, leidzianciu prisitaikyti prie ivairiu kasdieniu situaciju. Kaip ir kiti vaidmenys, persona gali tapti zalinga, asmeniui susitapatinus su kauke iki lygmens, kuriame nesugebama atskirti jos nuo savojo As. Tokiu atveju, kai kauke uzslopina kitus asmenybes bruozus ir neleidzia jiems vystytis, o ego susitapatina su persona, o ne su tikraja prigimtimi, vartojama kaukes issipletimo arba infliacijos savoka. Personos savoka praplete Clarissa Pinkola Estes: persona, arba kauke--tai rango, dorybiu, budo ir valdzios zenklas. Tai isorinis zymuo isorineje meistriskumo apraiskoje (Pinkola Estes 2007: 170). Pabrezus personos reiksme, galima isskirti viena svarbiausiu personos savybiu--performatyvuma arba teatraliskuma.

Performatyvumas kaip terminas atsirado moderniojo teatro krizes metu, kuria Peteris Brookas nusako taip: "Galima paimti bet kokia tuscia erdve ir pavadinti ja scena. Per sita erdve eina zmogus, kazkuris kitas ji stebi--tiek ir tereikia, kad prasidetu teatro veiksmas. Teatra daznai vadina prostitute, nes laiko jo mena nesvariu, bet siandiena tai teisinga kita prasme --prostitute ima didelius pinigus ir duoda trumpa malonuma. Tiesa pasakius, jei ziurovas syki rimtai pareikalautu tikros pramogos, apie kuria taip daznai kalba, kazin ar kas is musu zinotu, nuo ko pradeti" (Brook 1992: 125).

Taciau postmodernusis arba postdramatinis teatras suranda kita iseiti. Tai Phyllis Hartnoll ivardija kaip performatyvuma arba teatraliskuma, nusakanti naujas ribas tarp ziurovo ir atlikejo (Hartnoll 1998: 284). Performatyvumo atveju si riba yra sunkiai apciuopiama, nes nebelieka scenos, skiriancios aktoriu ir ziurova--posdramaminiame teatre jie greitai mainosi vietomis, kitaip tariant, interaktyviojo performatyvumo atveju kiekvienas tampa trumpalaikiu aktoriumi ar ziurovu priklausomai nuo situacijos. Interpretacijos laisve suteikiama ne tik ziurovui, bet ir aktoriui. Svarbiausias postmoderniojo performatyvumo bruozas--ziurovas bet kuriuo metu gali virsti aktoriumi ir, atvirksciai, jie abu suvokia, kad tai yra laikinas vaidinimas su paciu nusistatytomis ribomis. Vaidinimas vyksta tik tol, kol ji kas nors stebi ir interpretuoja, neatsizvelgdamas i ateities ar praeities perspektyvas (brikoliazas arba pastisas). Performatyvumas, gebejimas laisvai improvizuoti nuolatos kintanciomis aplinkybemis tampa personos palaikymo, ivaizdzio formavimo ir saves pristatymo priemone.

Vertinant vaidinimo reiksme visuomeneje, tikslinga vartoti performatyvumo termina del teatraliskumo atskleidziamos rezisurinio teatro prigimties. Uz vaidinimo ir kaukes slepiasi rezisierius ar tikrasis As, o performatyvumo atveju rezisieriaus nebelieka: vaidinimas yra vienintelis egzistuojantis veiksmas, jo vykdytojas--performeris --yra ir atlikejas, ir personazas, ir ziurovas uz viena, neturintis jokio kito vidinio ir isorinio fenomenologinio laiko. Tai ir yra vienintelis ir nerezisuotas atlikimas.

Siuolaikiniu technologiju raidos etape performatyvumas persikelia i virtualiaja erdve ir socialiniuose tinkluose suteikia atgalinio atsako i propaganda ar antireklamine akcija galimybe. Veiksmas virtualiojoje erdveje nebutinai turi buti originalus, jis gali buti kartotinis, t. y. citata, plagiatas ar citatos citata. Menksta teatro kaip pastato reiksme ir atsiranda performatyvi zmogaus veikla ne vien tik teatro aplinkoje--politikoje kuriamas ivaizdis, spaudos ir televizijos naudojamas nuomonei kurti, vartotoju elgsenos formavimas rinkodaros priemonemis, individo saves pristatymas socialiniuose tinkluose. Vis dazniau pristatymo budas ir forma tampa svarbiau uz pateikiama turini.

Nuolat kintancioje aplinkoje zmogaus elgesi galima pagristi triju komponentu abipusio determinizmo modeliu, kuriuo analizuojama nuolatine kognityviniu, elgesio ir aplinkos veiksniu saveika (Bandura 1997). Del abipusio determinizmo procesu zmones patys veikia savo likima, kontroliuoja aplinkos jegas, kurios savo ruoztu taip pat daro itaka zmoniu elgesiui. Sis triju komponentu abipusio determinizmo modelis kardinaliai skiriasi nuo kitu vienpusisku modeliu, pagrindinemis elgesio determinantemis laikanciu tik isorines aplinkos arba tik vidinius asmenybes veiksnius. Taciau tokie modeliai negali visapusiskai atspindeti procesu --kai atskiri modelio komponentai nuolatos saveikauja tarpusavyje ir kai vieno komponento veikla riboja kiti du, ne vienas is ju negali buti absoliuciai determinuojantis. Kitaip tariant, viskas yra tik besimainancios aplinkybes ir ju nuolatinis virsmas, istrinantis bet kokius apribojimus tarp performerio, scenos ir ziurovo. Siame kontekste suvokimas apibreziamas kaip tam tikras procesas, kai jutimu gaunama informacija (kvapas, forma, spalva ir pan.) per patirti yra sisteminama ir interpretuojama, o tai sukuria visumini objekto vaizda, kuris nera tapatus jo elementu sumai. Vertinimo

atramos tasku tampa ziurovo lukesciai matant personaza, performerio lukesciai ta personaza ikunijant, stereotipizacija, auros efektas ir kiti susije atributai.

Politinis performansas internetineje erdveje

Politiku bandymas uzsideti elektorato lukescius atitinkancia kauke ir zaisti zaidima su nesudetingomis, vidutinio issilavinimo elektorato suvokimo lygmeni atitinkanciomis taisyklemis padeda laimeti rinkimus--tai tik keletas priemoniu, naudojamu politiko ir elektorato teatriniam pasirodymui. Vienas is politinio performanso pavyzdziu--pasaipa ir nuolatiniu citavimu interneto tinkle pasibaiges Algirdo Brazausko arimo ritualas (youtube.com 2007).

Sis fiasko pasibaiges vaidmuo kurtas del ziurovu lukesciu ir yra senesnio nei 2000 metu ritualo atspindys. Sio ritualo istakos siekia pirmojo Kinijos imperatoriaus Si Huangdi (260 m. pr. Kr.--210 m. pr. Kr.) laikus. Imperatorius inicijavo nauju ritualu kurima, pristatydamas save kaip pirmaji zemdirbi tevo arejo rituale. Simboliniu plugu imperatorius suardavo pirmaja vaga ryziams, uzemusiems reiksmingiausia agrokulturinio Kinijos maisto raciono dali. Arimu imperatorius tarsi pareiksdavo tautai, kad jis yra toks pat valstietis, kaip ir jie, taciau savo plugu jis aria zmoniu likimus ir salies teritorijas. Imperatorius taip pareiksdavo, kad visi yra tos pacios Kinijos augintojai--jis augina istatymus, o pavaldiniai jiems paklusta (Meliksetova 2002).

Kaip ir imperatorius, Brazauskas nesugebejo arti, taciau, brisdamas i vaga, jis prisieme tevo arejo arba valstiecio vaidmeni tam, kad elektoratas galetu tapatintis su savo didvyriu. Aleksandras Mitta teigia: "Jei sutampa kuriamo personazo ir auditorijos vertybes, jos yra suvokiamos ir artimos, ziurovas pradeda tapatintis su kuriamais personazais" (Mitta 2006: 24). Pasirodymas agrariniam elektoratui yra scenarijus, kuriame veikia tevas arejas arba artimas jam personazas, gudrus valstietis. Susitapatinimui svarbu ir tai, kad auditorija pamiltu savo heroju. Strategija pirmiausia parodo patrauklias herojaus savybes, o veliau atskleidzia ir neigiamus jo bruozus. Del sios priezasties skirtingu laikotarpiu politikai tampe rastus (Leninas), darbavosi kastuvu (Italijos diktatorius Benito Mussolini). Tai yra meginimas sukurti vadinamaji auros efekta--asmenybe, kuri mus valdo, nera vidutinybe, ji yra autoritetingo isminciaus arba patriarcho aura. Autoriteto elgesio modelis budingas ir bezdzionems--tai giliai isisaknijes instinktas hegemona tapatinti su ismintimi ir profesionalumu del ilgalaikio buvimo hierarchijos virsuneje. Perfrazuojant Fredrica Jamesona, "tikimybe patekti i kongresa atstovui su virssvoriu arba kalbos defektu yra mazesne nei manekeno duomenis turincio aktoriaus" (Jameson 2002: 36). Tai galetu buti pagrista Jungtiniu Amerikos Valstiju kongreso nariais tapusiu Arnoldo Schwarzeneggerio ar Ronaldo Reagano pavyzdziais.

Dar vienu politiniu performasu ivardijamas nekaltas vaiko pakelimas ant ranku, demonstruojantis politiko kaip seimos globejo, tautos tevo ar saugumo garanto vaidmeni. Taip elektoratui transliuojama rinkeju lukescius atliepianti zinute apie saugumo ir globos poreikio pateisinima. Butent lukesciu formulavimo lygmeniu sukuriamos simbolines reiksmes, leidziancios pamilti herojus, tapatintis su deklaruojamomis vertybemis ir palaikyti kuriama personaza. Kaip ir Ervingo Goffmano (Goffman 2000) institucinio dramatizmo scenoje, politineje vaidybos aiksteleje matomas tik scenoje esantis personazas, nutylintis uzkulisini viesuju rysiu ir personazo rezisieriu darba. Taigi galima isskirti tris kategorijas, kurios galetu buti pavadintos lukesciais. Pirmoji kategorija yra performerio lukesciai del jo veiksmu rezultato. Antroji--elektorato arba ziurovo lukesciai, t. y. tai, ka ziurovas mato ir kaip tai, ka mato, interpretuoja. Trecioji lukescio kategorija yra idealusis performansas--arba ziurovas tikisi pamatyti, o performeris tikisi buti perskaitytas butent taip, kaip isivaizdavo noris pamatyti, arba performeris atliko performansa butent taip, kad ziurovas galetu perskaityti tikslia zinute.

Del jau minetu determinizmo ir fenomenologinio lauko nesutapimu neimanoma ispildyti idealaus lukescio, mat fenomenologinis atlikejo ir ziurovo laukas sutampa tik is dalies. Del sios priezasties politiku fenomenologinis laukas tolsta nuo idealiu link realiu performerio galimybiu demonstravimo. Atsiranda scenos baimes, improvizavimo netiketomis aplinkybemis, fono itakos, mobingas--visa tai, kas internetines visuomenes kontekste ziurovams leidzia megautis politiku klaidomis, nuplestomis kaukemis ir parodijuojamo nemoksiskumo demonstravimu arba pacios scenos absurdiskumu bei sukelia nepasitikejima politiniu performansu. Taip politiko politines propagandos lukestis virsta parodija ir postmoderniu pastisu. Neatitikus lukesciu, personazais tampa nebe tie, su kuriais tapatinamasi, o absurdo ir komedijos zanro vaidmenu atlikejai. Anot Gintauto Mazeikio, tokie atlikejai kuria realybes nebeatitinkancius pseudodidvyrius, supriesinancius politinius pesimistus internautus su tais, kuriu lukescius tai atitinka (Mazeikis 2012: 58). Dainiaus Puro suformuluota savoka "patyciu visuomene" apibrezia sia situacija kaip "smurto visuomenes isimylejima" (delfi.lt 2014). Atsiranda naujo pobudzio, bekaukes ir neperformatyvines, virtualiosios tiesos deklaravimas --tai yra dar vienas teatraliskumo efektas. Teiginys, kad tai nera performatyvu arba atitinka kazkokia objektyvia tikrove, jau yra performatyvumas. Tai metodas vienas scenas pakeisti kitomis arba savanaudiska aspiracijos klaida, priskiriant sekmes vidiniams veiksniams, o nesekmes--isoriniams, pavyzdziui, "Rolandas Paksas nekaltas, kalta aplinka". Ta pati galima pastebeti situacijoje, kai ant pakuotes uzrasoma, kad maistas "tikrai ekologiskas". Tai tarsi nusako, jog tiekeju maistas be tokio uzraso nera ekologiskas. Taip ekologiskas maistas virsta verslo objektu arba kovos del maisto pakuociu performansu.

Kaukes nuplesimas gali tureti ir labai keistu asmenybes ir idealaus lukescio santykio nesutapimo padariniu, stai delfi.lt straipsnyje aprasoma paradoksali neonacio istorija: "C. Szegedi buvo antras asmuo neonacistineje ir antisemitineje partijoje "Uz geresne Vengrija" (Jobbik'), kuri yra trecioji pagal dydi politine jega salyje. Tik jos lyderis Gaboras Vona galejo pasigirti didesne charizma bei puikesniais oratorystes gebejimais ir stai staiga kazkas pasikeite, radikaliai ir visiskai atsitiktinai--C. Szegedi suzinojo apie savo zydiskas saknis. <...> Ieskodamas prarasto rysio, jis paliko vadovaujancius postus ir isstojo is partijos" (delfi.lt 2013).

Projektuojami lukesciai nebutinai turi pasiekti elektorata arba lukesciai nebutinai turi pasiekti savo tiksla, mat projektuojanciojo lukesciai nebutinai turi sutapti su bendraja opinija. Svarbiausia, kad lukesciai butu matomi ar pastebeti, o ju patenkinimas nera esminis veiksnys. Baumanas teigia: "Mane mato per medijos kanalus, vadinasi, as egzistuoju", todel negatyvaus turinio naratyvas gali sukelti toki pat teigiama efekta kaip ir pozityviojo. Lukestis yra ne apie sukuriama teigiama ivaizdi, o apie matomuma ar pasirodyma, nekreipiant demesio i tai, kiek trumpalaikis yra pats pasirodymas ir kieno lukescius jis atspindi. Net kaukes nuplesejo lukestis parodyti scena ir kauke yra naudingas kaukes ir scenos nesiotojui, nes jis tampa matomesnis bendrame informaciniame chaose (Bauman 2002: 124).

Rinkodaros performansas

Toliau trumpai aptariamas rinkodaros performansas, kuris, Baumano zodziais tariant, yra igaves valstybini masta: "Valstybe telkia savo narius kaip vartotojus <...> arba atlikti pareiga kaip vartotojui. Vartotojas turi buti patenkintas akimirksniu. Tradicinis poreikiu ir ju tenkinimo santykis apverciamas: patenkinimo pazadas ir viltis buna ankstesni uz poreiki, kuri zadame patenkinti, ir jie visada bus stipresni ir labiau kerintys nei islike poreikiai. Is tikruju pazadas buna tuo patrauklesnis, kuo neiprastesnis buna poreikis; maloniau isgyventi tokias patirtis, kuriu net neisivaizdavai esant; o geras vartotojas yra malonumus megstantis avantiuristas. Gera vartotoja kankina ne noras patenkinti poreikius, o dar niekada nepatirti ar neitarti troskimai, kurie daro pazada toki viliojanti" (Bauman 2002: 126).

Baumano izvalgas galima papildyti tuo, kad rinkodarininkai manipuliuoja labai pavojinga savaime suprantamybes savoka. si savoka vartotojams primeta paauglio suvokimo modeli --rinkodaroje negalima suvokti pasaulio "galimybes", nes cia viskas yra tik "realybe". Kyla savotiska konkurencija su performansu, kuris vyksta scenoje--mat jis parodo, kad ir rinkodaroje yra performansas, o tai pradeda kelti abejoniu ir "galimybiu", kas visiskai nepatogu vartotojui, kuris turi siekti pelno, o ne uzsiimti "galimybiu" analize.

Lukestis tampa labai svarbia pozicija, mat geismas vartoti ir yra idealaus performanso lukestis. Vartotojo lukestis--patenkinti geisma, o rinkodaros tikslas--kad lukestis butu kuo greiciau pamirstas. Fenomenologinis laukas cia prasilenkia taip pat kaip ir politiniame ar socialinio tinklo performanse: ziurovas kritikuoja ir yra kritikuojamas, nuplesiamos kaukes ir kuriamos naujos, o performeris (siuo atveju rinkodaros strategija) stengiasi, kad tai virstu idealiu lukesciu, kuris, "savaime suprantama", yra vienintele realybe, o ne galimybe. Fenomenologinis lukestis lieka patenkinamas tik is dalies. Vienas tokiu pavyzdziu, nusakanciu pirkejo ir pardavejo tarpusavio santyki, galetu buti korporatyvinio performatyvumo atvejis: Achema per spaudos vienetus informuoja, kad jei Gazprom nesumazins jiems kainos tiesioginiu derybu metu, jie susiras alternatyvius duju tiekejus. Visa tai daroma per spauda, rasant straipsni antraste "Achemos" vadovas: SGD terminalas gali tapti alternatyva "Gazprom" dujoms" (15min.lt 2014). Performansas vyksta viesojo disputo pavidalu, kalbant apie kompanijos konkurencinguma ir trasu kainu tendencijas, taciau zinute labai aiski: Achema, kaip trecdalio Lietuvos suvartojamu duju gavejas, daro spaudima duju tiekejui, pasitelkdamas spauda ir taip sukuria regimybe, kad, nemazinant kainos, visa Lietuva taip pat atsisakys Gazprom duju. si zinute perduodama treciuoju asmeniu, tarsi diskutuojant apie alternatyvia energetika ir verslo planus. Performansas atspindi pardavejo lukesti parduoti dujas brangiau, kai pirkejas, naudodamas ziurova (spaudos vieneta), teigia, kad tai tik galimybe, o ne sprendimas. Bet kuriuo atveju, kol keliamas bendrasis vidaus produktas, bus reikalingas nuolatinis lukescio palaikymas, suaktyvinimas, o kartu--strategiju ir kaukiu perdarymo mechanizmas. Tai garantuoja nuolatines darbo vietas kurybiniu industriju specialistams.

Isvados

Performanso, kaip vieso vaidmens kurimo reiskinys, pasireiskia ivairiose socialinio gyvenimo sferose. Nors, pazistant socialinius vaidmenis, performanso isvengti neimanoma, taciau galima pazinti mechanizma, kaip performansas atliekamas. Asmuo, gebantis atpazinti manipuliacijas, vykstancias rinkodaros ar politiniuose procesuose, nepasiduos itakoms ir sugebes islaikyti kritini mastyma manipuliaciju akivaizdoje. Tai ypac svarbu patyciu atveju: ismokus ir atpazistant lukescio kurimo mechanizma, imanoma jam nepasiduoti ir nekurti manipuliacijos sistemu.

Vidurinio ir aukstojo mokslo sistema turetu praplesti adaptaciniu remu ribas ir dali mokymo laiko skirti daugiadalykiam holistiniam socialiniu vaidmenu pazinimui, saves pristatymo ir pozicionavimo lukesciu keitimui, gilesnio ir platesnio poziurio i socialine veikla ir zmogaus padeti socialineje aplinkoje sukurimui.

DOI https://doi.org/10.3846/cpc.2017.239

Literatura

15min.lt. 2014. "Achemos" vadovas: SGD terminalas gali tapti alternatyva "Gazprom" dujoms, BNS [interaktyvus], [ziureta 2015 m. rugpjucio 7 d.]. Prieiga per interneta: http://www.15min.lt/verslas/naujiena/ energetika/achemos-vadovas-sgd-terminalas-galitapti-alternatyva-gazprom-dujoms-664-464200

Bandura, A. 1997. Elgesio teorija ir zmogaus modeliai, Psichologija 16: 9-19.

Bauman, Z. 2002. Globalizacija: pasekmes zmogui. Vilnius: Strofa.

Bauman, Z. 2013. Online/Offline. Life between Two Worlds--Contradictory or Compatible? And to What Effect?.. Vilniaus universitetas, 2013 m. spalio 29 d. (neskelbtas saltinis).

Brook, P. 1992. Tuscia erdve. Vilnius: Scena.

Debord, D. 2006. Spektaklio visuomene. Vilnius: Kitos knygos.

delfi.lt. 2014. D. Puras: vaikas negimsta su gebejimu tyciotis--to ismokstama is suaugusiuju [interaktyvus], [ziureta 2015 m. rugpjucio 24 d.]. Prieiga per interneta: http://www.delfi.lt/gyvenimas/namai_ir_seima/ dpuras-vaikas-negimsta-su-gebejimu-tyciotis-to-ismokstama-is-suaugusiuju.d?id=64353216

delfi.lt. 2013. Tragedija: neonaciu lyderis suzinojo, kad yra zydas [interaktyvus], [ziureta 2015 m. rugpjucio 24 d.]. Prieiga per interneta: http://www.delfi.lt/news/ daily/world/tragedija-neonaciu-lyderis-suzinojokad-yra-zydas.d?id=63105822

Goffman, E. 2000. Saves pateikimas kasdieniame gyvenime. Vilnius: Vaga.

Hartnoll, Ph. 1998. Teatras: trumpa istorija. Vilnius: R. Paknio leidykla.

youtube.com. 2007. Brazauskas aria [interaktyvus], [ziureta 2015 m. rugpjucio 7 d. ]. Prieiga per interneta: https://www.youtube.com/watch?v=c_ oaBlk836A&list=RDc_oaBlk836A#t=70

Jameson, F. 2002. Kulturos posukis: rinktiniai darbai apie postmodernizma (1983-1998). Vilnius: Lietuvos rasytoju sajungos leidykla.

Mazeikis, G. 2012. Po pono ir tarno: lyderystes ir meistrystes dialektika. Vilnius: Kitos knygos.

Meliksetova, A. 2002. Istoriya Kitaya. Podred. Moskva: MGU, Vysshaya shkola.

Mitta, A. 2006. Kinas tarp pragaro ir rojaus. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Pinkola Estes, C. 2007. Begancios su vilkais: Laukines Moters archetipas mituose ir pasakose. Vilnius: Alma littera.

Stevenson, M. 2014. Optimisto kelione i ateiti: kiek ir kaip mes gyvensime. Vilnius: Tyto alba.

Andrius PULKAUNINKAS (1), Rusne KREGZDAITE (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kurybiniu industriju fakultetas, Kurybos verslo ir komunikacijos katedra Traku g. 1, LT-01132 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) andrius.pulkauninkas@vgtu.lt, pulka22@gmail.com; (2) rusne.kregzdaite@vgtu.lt, rusne.kregzdaite@gmail.com

Iteikta 2016-02-26; priimta 2016-09-01
COPYRIGHT 2017 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2017 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Pulkauninkas, Andrius; Kregzdaite, Rusne
Publication:COACTIVITY: Philosophy, Communication
Article Type:Essay
Geographic Code:1USA
Date:Mar 1, 2017
Words:2832
Previous Article:Sound lets you see: a phenomenology of hearing screen media/Garsas, leidziantis matyti: girdimuju ekrano mediju fenomenologija.
Next Article:REVIEW OF THE MONOGRAPH.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters