Printer Friendly

Lithuanian railways marked on old maps/ Lietuvos gelezinkeliai senuosiuose zemelapiuose.

1. Ivadas. Pirmuju gelezinkeliu tiesimas Lietuvoje ir ju vaizdavimas zemelapiuose

Istoriskai tyrineta idomi transporto sistemos dalis gelezinkeliai. Lietuvos gelezinkeliu istorija nera tokia garbinga kaip Lietuvos valstybes istorija, taciau ji neatsiejama ne tik nuo musu senosios valstybes, bet ir nuo Rytu bei Vidurio Europos saliu istorijos. Giliau zvelgdami i istorine praeiti, turetume konstatuoti, jog vos 34 metai skiria Lietuvos gelezinkelio pradzia nuo pasaulio gelezinkelio pirmuju zingsniu.

Gelezinkelio ideja zmoniu mintyse brendo ilgus simtmecius. Veziu kelias jau buvo zinomas antikineje Graikijoje daugiau nei 600 metu pries Kristaus gimima. Gelezinkelio prototipas--medines arba akmenines vezes, kuriomis buvo stumiami sunkus kroviniai. XV a. Anglijos ir Airijos, o veliau ir Prancuzijos bei Rusijos, kasyklose krovinius pradeta vezti ketaus begiais, ilgainiui juos imta keisti plieniniais (Crandal 2007).

Seniausias pasaulyje gelezinkelis buvo pastatytas Pietu Velso miestelyje Swansea. Leidimas ju statyti gautas 1804 m., o pirmieji keleiviai juo vykti galejo 1816 m. Tuo metu sio gelezinkelio pajugumas tebuvo tik viena vadinamoji arklio galia.

Kituose saltiniuose gelezinkelio pradzios metais laikomi 1825 m., kai Georgas Stephensonas (George Stephenson) Anglijoje pagamino ir linijoje Liverpulis--Mancesteris isbande pirmaji garvezi (Bellis 1996). Po penkeriu metu, 1830-aisiais, Rusijoje nutiesta pirmoji neilga bendro naudojimo linija, kuri sujunge Peterburga su Pavlovsko ir Carskoje Selo vietovemis. 1851 m. baigtas didysis dvikelis gelezinkelis sujunge Sankt Peterburga su Maskva.

1879 m. Berlyno prekybos mugeje (Berlin Treide Fair) Verneris fon Zymensas (Werner von Siemens) pristate veikianti elektrifikuota gelezinkelio ruoza (1 pav.). Elektrovezis 300 m ratu trauke triju mazu vagonu sastata ir galejo siekti 7 km/h greiti.

[FIGURE 1 OMITTED]

Daugiau nei 150 metu Lietuvos gelezinkeliu istorija gana tiksliai atkartojo 19-ojo ir 20-ojo amziu Lietuvos istorinius, ekonominius, politinius ivykius. Cia susipina praeities istorija, kuria pagarbiai stengiamasi issaugoti, ir perspektyvu sklidina nudiena. Viena dalis buvusiuju ir tik projektuotu, bet praktiskai nerealizuotu Lietuvos gelezinkeliu, ypac siauruju su ju stotimis, zemelapiu ar schemu yra dingusi daugiasluoksne kulturos vertybe, kita--nesukaupta, isbarstyta labai ivairiuose Lietuvos ir kitu valstybiu informaciniuose saltiniuose. Neabejojama del sio paveldo reiksmes. Pripazinta, kad gelezinkeliu paveldas--tai nudiena pasiekusi istorija, pasakojanti apie gelezinkeliu pletros poveiki zmogui, statiniams, strukturoms bei aplinkai. Zemelapiu paieskos, ju analize, lyginimas su vietovese islikusiu buvusiu gelezinkelio ruozu liekanomis padeda geriau pazinti Lietuvos istorijai bei kulturai neabejotinai reiksminga gelezinkeliu pavelda, neleisti jam sunykti. Napoleonas sakydavo zemelapyje matas tautu bruozus, valstybiu likimus.

Pirmieji gelezinkeliai Lietuvos teritorijoje buvo nutiesti tuo metu, kai ji buvo carines Rusijos dalis. Pirmasis gelezinkelio Sankt Peterburgas-Varsuva tiesimo ideja 1835 m. iskele rusas Gurjevas. 1851 m. carines Rusijos vyriausybe prieme nutarima del Sankt Peterburgo-Varsuvos gelezinkelio tiesimo (2 pav.). Numatyta nutiesti 1250 kilometru. Sio gelezinkelio atkarpa Daugpilis-Vilnius-Kaunas-Kybartai (Virbalis) pradeta tiesti 1858 m., todel tie metai laikytini Lietuvos gelezinkelio pradzia, nuo ju prasidejo gelezinkelio era Lietuvoje. 1861 m. Lietuvoje buvo nutiesta pirmoji gelezinkelio linijos Sankt Peterburgas-Varsuva linijos atsaka Kaunas-Virbalis, kita jo dalis, ejusi pro Duksta, Ignalina, Vilniu, Lentvari ir Varena, su atsaka pro Kauna i Kybartus, taip siekiant tuometines Prusijos siena, buvo baigta tiesti 1862 m. Tiesiant Sankt Peterburgo-Varsuvos gelezinkeli Lietuvos teritorijoje buvo pastatyta 40 metaliniu ir 50 akmeniniu tiltu. Viesas eismas sia atkarpa buvo pradetas 1861 m. balandzio 11-aja, nors pirmasis traukinys siuo keliu i Vilniu atvyko 1860 m. Kelione is Peterburgo i Vilniu trukdavo beveik 19 valandu, is Vilniaus i Kauna--2 val. 30 min. Tokia tai Lietuvos gelezinkelio istorijos pradzia (Olsevskis 1899; Jankevicius 1936; Taparauskaite 2010).

Dar po desimtmecio buvo galima gelezinkeliu susisiekti su Prusija, Lenkija, Latvija, Ukraina. 1875 m. pradejo veikti Klaipedos-Tilzes gelezinkelis, kuris toliau sujunge Tilze su Insterburgu, Kenigsbergu ir kitais Prusijos miestais (2 pav. ir 6-10 pav.). Pagrindine Rytu Prusijos pasienio gelezinkelio stotis buvo Eydkuhnen. Lietuvos teritorijoje gelezinkelio centru tapo Vilnius (3-5 pav.).

[FIGURE 2 OMITTED]

[FIGURE 3 OMITTED]

[FIGURE 4 OMITTED]

[FIGURE 5 OMITTED]

[FIGURE 6 OMITTED]

[FIGURE 7 OMITTED]

3 pav. pateiktas vokisko 1893 m. Vilniaus apylinkiu zemelapio fragmentas, kuriame detaliai pavaizduotas keliu ir gelezinkeliu tinklas, isskiriant ju reiksminguma. 4 pav.--1903 m. Vilniaus gelezinkelio mazgo schema.

Nuo Vilniaus prasidejo atsaka i Prusiju. Cia traukiniu keliai dalijosi dviem kryptimis--viena dalis i Varsuva, kita--per Kauna i Berlyna (5 pav.). Marsrutai Vilniaus stotyje sueidavo ir vaziuojant i Peterburga.

Pletojant gelezinkeli, Lietuvos ekonomikos raida tapo spartesne ir pazangesne. Gelezinkelis formavo miestu pletros kryptis, gyventoju uzimtumo ypatumus, industrini krastovaizdi. Nedideles Lietuvos gyvenvietes, kur buvo ikurtos gelezinkelio stotys, ilgainiui isaugo i dideles gyvenvietes ir tapo vietiniais ekonominiais centrais.

Ne visi transporto ekspertu siekiai optimizuoti Lietuvos gelezinkeliu tinkla buvo igyvendinti. Nemazai planuotu ir projektuotu gelezinkeliu taip ir liko tik zemelapiuose, pavyzdziui, Utena-Panevezys, Kazlu Ruda-Taurage, Klaipeda-Kedainiai, Panevezys-Birzai, gelezinkeliai i Raseinius, Zagare ir kt. (tarpukario laikotarpiu projektuotus gelezinkelius zr. 30 pav.).

2. Gelezinkeliai 1858-1918 metu zemelapiuose

Gelezinkeliu tinklas Baltijos salyse pradetas pletoti 19 a. 2-oje puseje. Pirmoji ilgesne--232,5 kilometru gelezinkelio linija Ryga-Daugpilis buvo atidaryta 1861 m. ir 1862 m. sujungta su Varsuvos-Peterburgo gelezinkeliu (10 pav.). Poleses (kartais dar vadinamas Pagirio) gelezinkelis nutiestas 1883-1884 m., atsizvelgiant i carines Rusijos kariskiu poreikius. Jis ejo is Vilniaus per Lyda-Baranovicius iki Rovno. 1873 m. nutiestas ir Radviliskio-Panevezio-Daugpilio, o 1884 m.--Vilniaus-Lydos gelezinkelis. Rusijos imperijos susisiekimo bendrove Mintaujos gelezinkelis, staciusi ir eksploatavusi gelezinkelio liniju tarp Rygos ir Mazeikiu, 1894 m. prieme naudoti Rygos-Mintaujos, Mintaujos-Mazeikiu linijas, kurios Muravjovo gelezinkelio stotyje kirto Liepojos-Romnu gelezinkeli (11 pav.).

19-ame amziuje Lietuvos teritorijoje nutiestos strategiskai svarbios gelezinkelio linijos, kaip antai: Liepoja-Kaisiadorys (1868-1871), Lentvaris-Romnai (1871-1874 m.), veliau, 1877 m., susijunge i viena gelezinkeli Liepoja-Romnai, kuris Mazeikiu stotyje jungesi su Mintaujos gelezinkelio linija, o Radviliskyje--su Kalkunu gelezinkelio atkarpa (nutiesta 1873 m.), siejancia Liepoju su Daugpiliu. Nutiesus Liepojos-Romnu gelezinkeli, o veliau, per Pirmaju pasaulini kara, Radviliskio-Tilzes ir Siauliu-Jelgavos gelezinkelius, svarbiu transporto mazgu tapo Radviliskis (12 pav.).

[FIGURE 8 OMITTED]

[FIGURE 9 OMITTED]

[FIGURE 10 OMITTED]

[FIGURE 11 OMITTED]

[FIGURE 12 OMITTED]

Liepojos-Romnu gelezinkelis buvo tiesiamas siekiant padidinti carines Rusijos eksporta ir importa per Liepojos uosta. Dabartineje Lietuvos teritorijoje buvo pastatytos dvi treciosios ir septynios ketvirtosios klases stotys: Seduvos, Panevezio, Labos, Subaciaus, Slavianiskiu, Kupiskio Panemunelio, Rokiskio, Obeliu (Truputis Lietuvos ... 2010).

Strategines paskirties vienpuse gelezinkelio linija Varena-Alytus-Suvalkai-Augustavas-Gardinas, kuri savo galiniais punktais jung?si su Sankt Peterburgo-Varsuvos gelezinkeliu, baigta tiesti 1899 metais.

13 pav. pateiktas 1873 m. carines Rusijos topografinio zemelapio fragmentas su Liepojos-Romnu gelezinkelio atkarpa, einancia per Siaulius. Sio topografinio M 1:126 000 (1 colis--3 varstai) zemelapio leidyba prasidejo 1845 metais.

[FIGURE 13 OMITTED]

[FIGURE 14 OMITTED]

1871- 1874 m. pro Mazeikius, Radviliski, Kaisiadoris, Naujuju Vilnia nutiesta Liepojos-Romnu linija is Ukrainos i Liepojos uosta gabenti grudai. 1873 m. nutiestas Mazeikiu-Jelgavos ir Radviliskio-Panevezio-Daugpilio, o 1884 m.--Vilniaus-Lydos gelezinkelis (Urbonas 2011).

1872-1875 m. Klaipedos kraste nutiesta gelezinkelis tarp Tilzes ir Klaipedos (14-18 pav.), gelezinkelio linijos nuo Tilzes-Mikytu ruozo i Viesvile ir Smalininkus (19 ir 20 pav.). Viesvileje buvo net dvi gelezinkelio stotys--Vakaru ir Rytu. Pradejus veikti sioms gelezinkelio linijoms, 1875 m. nuo Pagegiu buvo nutiesta gelezinkelio atsaka iki Lauksargiu, o 1892 m. pratesta iki pasienio--Bajoru. Klaipedos kraste 20 a. pradzioje nutiestos kelios 1000 mm plocio siauruju gelezinkeliu linijos: Klaipeda-Plikiai, Klaipeda-Dovilai-Pezaiciai, Dovilai-Laukgaliai, Silute-Kulesiai (16 ir 17 pav.) ir Pagegiai-Smalininkai (18-20 pav.).

Taigi Pirmojo pasaulinio karo isvakarese Klaipedos kraste buvo 135 km placiosios vezes valstybiniu liniju bei 120 km privaciu siauruju gelezinkeliu (Urbonas 2011). Veliau, 20 a. treciaju ir ketvirtaju desimtmeciais, gelezinkeliu tinklas plestas toliau.

21 pav. fragmentas is retai Lietuvoje aptinkamo karisko Pirmojo pasaulinio karo laiku Vistycio ir jo apylinkiu zemelapio. Jame matomos gelezinkelio linijos, ejusios is Rytprusiu per Vistyti Kalvarijos link.

Pirmojo pasaulinio karo metais vokieciai nutiese jiems strategiskai reikalingas gelezinkelio linijas, kurios junge su Prusija, Klaipedos bei Liepojos uostais. Tai 1916 m. baigti tiesti gelezinkeliai Lauksargiai-Silenai ir Siauliai-Joniskis-Jelgava bei Bajorai-Priekule (Latvijoje). Tiesiant Lauksargiu-Silenu gelezinkeli pastatytas 670 m ilgio auksciausias Lietuvoje (42 m) Lyduvenu tiltas (Truputis Lietuvos ... 2010).

[FIGURE 15 OMITTED]

[FIGURE 16 OMITTED]

[FIGURE 17 OMITTED]

[FIGURE 18 OMITTED]

[FIGURE 19 OMITTED]

[FIGURE 20 OMITTED]

[FIGURE 21 OMITTED]

Rytu Lietuvoje buvo nutiesta Pabrades-Lentupio linijja (1916 m). Fronto reikalams kaizerio Vokietija nutiese Lietuvoje nemazai ir 600 mm vezes plocio gelezinkeliu: Gubernija-Pasvalys, Petrasiunai-Linkuva, Joniskis-Zeimelis, Jonava-Ukmerge, Kazlu Ruda-Pavilkija, Skapiskis-Suvainiskis, Juodbrasta-Eglaine, Rokiskis-Aknysta (Akniste), Altoniskiai-Rumkiai, Aleksotas-Aukstoji Panemune (Taparauskaite 2010).

Po 1899 m. nutiestas Utenos-Svencioneliu-Lentupio gelezinkelis. 22 pav. -20 a. pradzioje Poznaneje isleistu Sesiu Lietuvos ir Baltarusijos guberniju zemelapio fragmentas. Nuo Lentupio per Adutiski (Hoducizzki) iki Glubokoje (Glebockie) pazymetas gelezinkelis.

Is viso Pirmojo pasaulinio karo metais nutiesta 265 km placiuju ir 193 km siauruju gelezinkeliu, taciau karo metais daugelis gelezinkelio liniju buvo apgadintos (Pukalskas 2008).

Tiesiant Lietuvos teritorijoje gelezinkeli, buvo statomi inzineriniai irenginiai ir statiniai--tuneliai bei gelezinkelio tiltai. Didziausi is ju--Kauno ir Paneriu tuneliai, tiltai per Neri, Vilnele, Merki bei Nemuna Kaune, 21 gelezinkelio stotis (Truputis Lietuvos ... 2010). Kauno (1280 m ilgio pagal garsaus lietuviu inzinieriaus Stanislovo Kerbedzio projekta) ir Paneriu (426 m) (23 pav.) tuneliai buvo pastatyti 1859-1861 m. vadovaujant prancuzu ir vokieciu kalnakasybos inzinieriams. Kartu su gelezinkelio tuneliu Kaune buvo statomas ir Kauno gelezinkelio tiltas (1859-1862). 20 a. sestajame desimtmetyje Paneriu tuneli nustota naudoti, o nauji gelezinkelio begiai buvo nutiesti aplink tunelio kalva. Rekonstruotas Kauno tunelis funkcionuoja ir dabar.

Gelezinkeliu tiesimo srityje daug dirbo Petras Vileisis su broliu, o gelezinkeliu tiltu statyboje pasizymejo Zigmantas Gozdava Minika (1840-1925).

Placiojo gelezinkelio statyba brangiai kainavo. Ieskant pigesniu budu buvo pradeta tiesti 600 mm ir 750 mm veziu gelezinkeliai. Platieji gelezinkeliai buvo 1435 mm plocio. Siaurieji gelezinkeliai palyginti pigi, patvari, nesudetingos tiesimo technologijos transporto linija, turejusi reiksme ekonomikos bei karybos srityse. Jie buvo patogus maziems kroviniams gabenti, nedaugeliui keleiviu vezti bei privaziuoti prie placiuju gelezinkeliu.

Pirmasis Lietuvos siaurojo gelezinkelio raidos etapas susijus su carines Rusijos imperijos ukio struktura, nes Lietuva tuo metu priklause Rusijos ekonominiam kompleksui. 1895 m. lapkricio 11 d. Pirmoji Rusijos privaziuojamuju keliu privati akcine bendrove, gavusi caro valdzios leidima, nutiese 71 km pirmaju 750 mm plocio siaurojo gelezinkelio ruoza Svencioneliai-Pastovai, kuris junge buvusi 18 a. senaju Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes karini posta--Asmenos pavieto miesta, tuo metu isaugusi i svarbu vietini centra. Iki Pirmojo pasaulinio karo Panevezys-Svencioneliai-Pastovai buvo vienintelis Lietuvos teritorijoje siaurojo gelezinkelio ruozas.

[FIGURE 22 OMITTED]

[FIGURE 23 OMITTED]

1895 m. siaurojo gelezinkelio atkarpa Svencioneliai-Panevezys sujunge placiojo gelezinkelio Peterburgas-Varsuva atsakas. 1898 m. sis ruozas buvo pailgintas iki Panevezio, per kuri veliau itrauktas i siaures vakaru smulkesnes magistrales, siejusias vietines pramones centrus. 1899 m. siauruju gelezinkeli sujungus su placiuoju 145 km Svencioneliu-Panevezio ruozu daugiausia buvo gabenama kertamo misko medziaga, grudai, vezami keleiviai (Stasiukaitiene 2010). Anyksciu siauruko pradzia laikoma 1899 m.

20 a. pr. siauruju gelezinkeliu nutiesta ir Prusijos valdzioje buvusiame Klaipedos kraste (24 pav.).

Ivairiomis kryptimis nutiesti ruozai vede i Klaipedos gelezinkelio stoti. Tik po 1923 m. sausio sukilimo jie buvo perimti is Karaliauciaus gelezinkeliu direkcijos ir papilde nepriklausomos Lietuvos gelezinkeliu tinkla. 1900-1905 m. statytas siaurojo gelezinkelio pastatu kompleksas yra islikes iki siu dienu, taciau ruozai isardyti.

1916 m. vokieciu kariuomene nutiese ruozus Gubernija-Pasvalys ir Joniskelis-Zeimelis, 1921 m. ruozas pratestas nuo Gubernijos iki Siauliu. 1935 m. siauruko centru tapo Panevezys. 1937-1938 m. nutiestas ruozas Panevezys-Joniskelis (Trinkunas 2007).

Isskirtinemis beginio transporto priemonemis pasizymejo Kaunas. Kaune is pradziu buvo irengta begiais arkliu traukiamas tramvajus (konke), veliau--funikulieriai. "Konke"--gyvavimo pradzioje (1892 m.) buvo didele naujove. Ji riedejo nuo gelezinkelio stoties i Vytauto prospekta, pro Karo ligonine suko i Gedimino gatve, toliau Laisves aleja ir Vilniaus gatve pasiekdavo Rotuses aikste. 14 vagoneliu pervezdavo apie 2 milijonus zmoniu per metus. Kaune pasirodzius lengviesiems automobiliams (1919 m.) ir autobusams (1924 m.), "konke" prarado populiaruma, tad 1929-aisiais buvo "iskilmingai palaidota". Arklinis tramvajus (konke) 1893-1925 m. buvo ir Vilniuje.

[FIGURE 24 OMITTED]

[FIGURE 25 OMITTED]

Kaune veike ir 6,4 km ilgio siaurasis gelezinkelis, kaunieciu vadinamas "koleika" (25 ir 26 pav.). Tai buvo 1916-1917 m. okupacines vokieciu valdzios nutiestas gelezinkelis ir ejo nuo senamiescio prie liuteronu baznycios, prieplaukos krantu, palei Nemuno upe ir ziemos uosta, per Karmelitu priemiesti tuometine Pramones gatve, prie Tilmanso imoniu ir Volfo-Engelmano alaus bravoro, per Sanciu Juozapaviciaus prospekta i Panemune.

Tas traukinelis buvo labai megstamas ir populiarus tarp kaunieciu kaip pigi ir patogi susisiekimo priemone. 1923 m. nutiesta papildoma tik vasara veikusi 3,5 km ilgio atsaka i Panemunes sila. Po didziojo 1931 m. potvynio miesto savivaldybe ta traukineli sustabde. Oficialiai buvo pranesta, kad potvynis padare daug zalos traukinelio keliui, bet tikra priezastis buvo varzymasis su miesto autobusais.

"Koleika" nebuvo seniausias siaurasis gelezinkelis Kaune: pirmasis siaurukas atsirado dar caro valdymo metais Kauno tvirtoveje (Stasiukaitiene 2010).

Unikali Kauno gamtine aplinka leme ir savitu susisiekimo priemoniu poreiki. Kad galima butu patekti ant aukstu kalvu, irengta funikulieriai. 1931 m. eme veikti elektra varomas Zaliakalnio keltuvas-funikulierius, o 1935 m. irengtas Aleksoto funikulierius.

Siaurojo gelezinkelio kompleksas yra didziausia Lietuvoje nekilnojamoji kulturos vertybe--unikalus ir isskirtinis technikos paminklas.

3. Gelezinkeliai 1918-1940 metu zemelapiuose

Atkurus Lietuvoje nepriklausomybe bei peremus gelezinkelius valstybes zinion, Lietuvos gelezinkeliu istorijoje atverstas naujas puslapis. 1919 m. vokieciai perdave Lietuvai pirmaju gelezinkelio ruoza nuo Kaisiadoriu iki Radviliskio, taip pat kelius Zasliai-Kaunas, Vilkaviskis-Kaunas-Gaiziunai, Radviliskis-Panevezys.

1920 m. pabaigoje Lenkija uzgrobe Vilniaus krasta. Demarkacine linija izoliavo nuo Lietuvos transporto sistemos dali gelezinkelio tinklo (27 pav.). Atkirtus nuo Lietuvos gelezinkelio liniju Varena-Alytus-Suvalkai-Gardinas, Lietuvai teko nutiesti gelezinkelio ruoza Kazlu Ruda-Marijampole-Sestokai, kuri sujunge izoliuota liniju Varena-Alytus-Suvalkai su visu salies gelezinkeliu tinklu (28 pav).

Nepriklausomoje Lietuvoje nutiestos sios gelezinkelio linijos: 1921-1923 m.--Kazlu Rudos-Sestoku ruozas (58 km), 1924-1925 m.- Amaliu-Telsiu ruozas (58 km) ir 1930-1932 m.--Telsiu-Kretingos gelezinkelis (78 km). Pertvarkytas siauruju gelezinkeliu tinklas. Tuo metu Lietuvos gelezinkeliai bendro tinklo nesudaru. I bendra tinkla Lietuvos gelezinkeliai buvo sujungti 1924 m. nutiesus jungiamaju kelia Kazlu Ruda-Marijampole. 1924 m. pradeta tiesti 56 km ilgio Amaliu-Telsiu linija. 1926 m. linija buvo baigta. 1930 m. pradeta tiesti, o 1932 10 29 iskilmingai atidaryta Telsiu-Kretingos atkarpa. Gelezinkelio kelias i uostamiesti sutrumpejo 60 km.

1939 m. pabaigoje Lietuvoje (be Klaipedos krasto) buvo 1421 km placiuju ir 482 km siauruju gelezinkeliu. 1940 m. Lietuvos gelezinkeliai atitiko europini lygi.

[FIGURE 26 OMITTED]

[FIGURE 27 OMITTED]

[FIGURE 28 OMITTED]

Tarpukario nepriklausomos Lietuvos atstatytas gelezinkelis buvo vertinamas kaip modernus ir patikimas, tapo valstybes pasididziavimu. Tarpukariu daugiausia isleista visos Lietuvos gelezinkeliu zemelapiu. Dalis ju--su keliu zemelapiais, kiti su pasto ir net banku skyriu isdestymo zemelapiais. Dali ju galima rasti internetineje svetaineje http://www.maps4u.lt/lt/maps.php?cat=88.

29 pav. pateikiamas Lietuvos gelezinkeliu M 1:2 000 000 zemelapis--gelezinkeliu bataliono (kuopos) 10 metu darbuotes schema. 30 pav.--1930 m. Lietuvoje buvusiu ir projektuotu placiuju ir siauruju gelezinkeliu zemelapis.

31 pav. matome Lietuvos keliu susisiekimo zemelapi, publikuota 1932-1933 m. leidinyje Lietuvos kelioniu vadovas. Zemelapyje placiuju bei siauruju gelezinkeliu schema ir kt., taip pat Kauno miesto ir priemiestinio susisiekimo schema.

[FIGURE 29 OMITTED]

[FIGURE 30 OMITTED]

1930-1939 m. Lietuvos gelezinkeliu tinklo pokyciai nezymus (akivaizdu is 30 ir 32 pav. pateiktu zemelapiu).

Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo gana placiai ispletotas siaurasis gelezinkelis. Kaip rodo senieji tarpukario Lietuvos zemelapiai, iki Antrojo pasaulinio karo siauruko ilgis Lietuvoje buvo 450 km. 1921 m. pratestas siaurojo gelezinkelio tiesimas is Gubernijos i Siaulius. Veliau atsirado atkarpa is Pasvalio i Birzus. 1935 m. siauruko centru tapo Panevezys. Is cia begiai vede i Joniskeli, Pakruoju, Birzus, Svencionelius. 33-37 pav. pateikti siaurojo gelezinkelio liniju ivairiuose Lietuvos regionuose zemelapiu fragmentai.

[FIGURE 31 OMITTED]

[FIGURE 32 OMITTED]

[FIGURE 33 OMITTED]

[FIGURE 34 OMITTED]

[FIGURE 35 OMITTED]

[FIGURE 36 OMITTED]

[FIGURE 37 OMITTED]

[FIGURE 38 OMITTED]

Idomi Vilniaus siaurojo gelezinkelio Burbiskes-Turniskes istorijos detale: 600 mm plocio vezes 12 km linija, nutiesta 1923-1924 m., nustojo gyvavusi 1994 m. 1946 m. ji is dalies atstatyta jau 750 mm vezes, nukreipiant trasa Vilniaus miesto elektrines link. Tais paciais metais sios trasos dalis rekonstruota i vaiku gelezinkeli. Mazasis vaiku gelezinkelis ejo is Burbiskiu per Vingio parka, Zveryna, Snipiskes, per Silo tilta, Antakalni i Turniskes. Tai buvo 600 mm plocio vezes, 16,31 km ilgio siaurasis gelezinkelis (Mazasis lietuviskas ... 2011).

Vaiku gelezinkeliui buvo paskirtas Vingio parko ruozas nuo Neries iki Gerosios Vilties gatves. Statyba prasidejo 1946 m. pradzioje. Pastatyta keturios stotys: "Pergales", "Sporto", "Komjaunimo" ir "Pionieriu". Pradinis ilgis 3,6 km. 1946 m. pabaigoje vaiku gelezinkelis pailgintas iki 12 km. Tuo metu gelezinkelis buvo priskirtas prie Vilniaus miestui gyvybiskai svarbiu strateginiu objektu, todel ilga laika ji buvo uzdrausta rodyti zemelapiuose. 1954 m., paleidus silumine stoti, kuro vezimas vaiku gelezinkeliu buvo nutrauktas. Vaiku gelezinkelis funkcionavo 33 metus, o 1980 m. buvo galutinai isardytas. 1983 m. Vilniaus plane (38 pav.) matome jau nebeeg-zistuojancio siaurojo vaiku gelezinkelio trasa.

4. Gelezinkeliai zemelapiuose po 1940 metu

1940 m. Lietuvos gelezinkeliu tinklas parodytas rusisko Balstoges gelezinkeliu zemelapio dalyje (39 pav).

40 pav. pateiktas vokisko 1942 m. zemelapio fragmentas, iliustruojantis Lietuvos gelezinkeliu tinkla Antrojo pasaulinio karo metais. Karas ir pokario suirute labai nuniokojo gelezinkeliu uki. TSRS laikais kai kurios gelezinkelio linijos buvo isardytos, siaurojo gelezinkelio ruozai Panevezys-Siauliai ir Svencioneliai-Utena perdaryti i placiuosius. Iki siol isliko tik vienintelis Lietuvos istorijai reiksmingas 19 a. ir 20 a. sanduros pazanga bei kulturos lygmeni liudijantis technikos ir technologijos pavyzdys--veikiantis 71,6 km siaurojo gelezinkelio ruozas Panevezys-Anyksciai-Rubikiai.

[FIGURE 39 OMITTED]

[FIGURE 40 OMITTED]

[FIGURE 41 OMITTED]

[FIGURE 42 OMITTED]

[FIGURE 43 OMITTED]

41 paveiksle Vilniaus--Turmanto gelezinkelio linijos dalis. Si Vilniaus-Turmanto gelezinkelio linija, kaip Sankt Peterburgo-Varsuvos gelezinkelio dalis, eina per Naujaja Vilnia, Pabrade, Svencionelius, Duksta. 1975 m. buvo nutiesta atsaka i Utena. 1916 m. vokieciu tiesta 1435 mm gelezinkelio atsaka nuo Pabrades i Lentupi Baltarusijoje isardyta.

Dabartinis Baltijos valstybiu ir Lietuvos gelezinkeliu tinklas pateiktas 42 ir 43 paveiksluose.

5. Isvados

1. Gelezinkeliu paveldas--tai musu dienas pasiekusi istorija, pasakojanti apie itaka bei poveiki, kuri gelezinkeliu pletra dare zmogui, statiniams bei aplinkai. Zemelapiu paieskos, ju analize, lyginimas su vietovese islikusiu buvusiu gelezinkelio ruozu liekanomis padeda geriau pazinti si Lietuvos istorijai bei kulturai neabejotinai reiksminga gelezinkeliu pavelda ir kartu neleisti jam sunykti.

2. Gelezinkeliai ir ju trasos keitesi keiciantis gyvenvieciu, miestu reiksmei valstybes politikoje ir ekonomineje raidoje.

3. Daugelio neeksploatuojamuju gelezinkelio liniju trasos naturoje dabar jau sunkiai atpazistamos, todel zemelapiai, kuriuose jos atvaizduotos, "saugo" istorine informaciju ir yra unikali medziaga studijoms. Ypac idomi ir nagrinetina gali buti medziaga Lietuvos zemelapiuose, kur parodytos planuotos tiesti, bet nenutiestos gelezinkelio linijos. Is jos galima pasisemti ideju nudienos gelezinkeliu tinklo pletrai.

4. Kartografijos istoriku ir krastotyrininku pastangomis tikslinga butu atkurti senuju Lietuvos vidaus gelezinkeliu zemelapi, kad svarbus ir siandien istoriniai dokumentai neduletu archyvuose, o taptu prieinami ne vien istorijos tyrinetojams, bet ir visuomenei.

doi:10.3846/20296991.2012.679774

Iteikta 2011 10 01; priimta 2012 03 21

Literatura

Bellis, M. 1996. History of the Railroad. George Stephenson-inventor of the first steam locomative engine for railroads. Prieiga per internet?: http://inventors.about.com/library/invertors/blrailroad.htm.

Buvusieji Klaip?dos krasto gelezinkeliai. Prieiga per internet?: http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=6783.

Crandal, J. 2007. The diolkos, an ancient railway. Does the world' first railroad date to 600 years before Christ? Prieiga per interneta: http://www.suite101.com/content/the-diolkos-anancient-railway-a24554.

Die elektrische Lokomotyve von Siemens & Halske. 1998. Prieiga per interneta: http://www.deutschesmuseum.de/sammlungen/ausgewaehlte-objekte/ meisterwerke-i/e-lok.

Girkus, R.; Lukosevicius, V. 2011. Lietuvos keliai senuosiuose zemelapiuose, Geodesy and Cartography 37(2): 91-99. http://dx.doi.org/10.3846/13921541.2011.591484

Jankevicius, J. 1936. Lietuvos gelezinkeliai istorijos sviesoje, Technika ir ukis 2: 39.

Mazasis lietuviskas gelezinkelis. 2011. Prieiga per interneta: http://ngr.lt/vg/.

Olsevskis, V. 1899. Garo masinos ir gelezinkeliai. Perspausta is "Ukininko". Tilze.

Pukalskas, S. 2008. Transporto priemones. Vilnius: Technika. 130 p.

Stasiukaitiene, O. 2010. Siaurasis Lietuvos gelezinkelis. Vilnius: Versus Aurius. 158 p.

Taparauskaite, I. 2010. Lietuvos gelezinkeliu raida, Ziemgala 2: 31-37.

Tamosiunas, A. 2011. Zemelapis laukia patikslinimu, Radviliskio krastas 1(14): 71-72.

Trinkunas, A. 2007. Aukstaitijos krasto siaurieji gelezinkeliai. Utena. 184 p.

Truputis Lietuvos gelezinkeliu istorijos 19 a. 2010. Prieiga per interneta: <http://lokomotyvai.ucoz.net/news/>.

Urbonas, A. 2011. Lietuvos gelezinkeliui 150 metu, Mokslas ir technika 6.

Viktoras LUKOSEVICIUS. Doctor, Prof. Dept of Civil Engineering Technology, Siauliai University. Ph +370 45 435819, Fax +37045 516 161.

A graduate of Kaunas Politechnic Institute (now Kaunas University of Technology), geodetic engineer, 1962. Doctor's degree at Institute of Surveying, Aerial Photography and Cartography, Moscow, 1966. Publications: 2 books, over 60 research articles; participant of conferences in USA, Brasil, Sweden, Norwey, Russia. Fellowship Winner, NATO and Italy National Science Competition, 1996. Member of Asociation for the Advancement of Baltic Studies.

Research interests: history of geodesy and cartography.

Viktoras Lukosevicius Technologijos fakultetas, Siauliu universitetas, Vilniaus g. 141, LT-76353 Siauliai, Lietuva El. pastas all@tf.su.lt
COPYRIGHT 2012 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2012 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Lukosevicius, Viktoras
Publication:Geodesy and Cartography
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Mar 1, 2012
Words:3260
Previous Article:Characterizing cloud cover and satellite revisit with cloud masks in North West England.
Next Article:On generating digital elevation models from LiDAR data--resolution versus accuracy and topographic wetness index indices in northern peatlands.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters