Printer Friendly

Lithuanian quarry aggregates concrete effects of alkaline corrosion tests/ Lietuvos karjeru uzpildu poveikio betono sarminei korozijai tyrimai.

Ivadas

Betonas yra bene placiausiai naudojama statybine medziaga pasaulyje ir vis didejant pasaulio populiacijai betono naudojimas is esmes tik dides (Berry et al. 2011). Per ilga laika buvo pastebeta, kad kai kurie uzpildai, naudojami betono gamybai, sukuria reakcijas, kurios kenkia ir ardo betono struktura (Esteves et al. 2012; Leemann et al. 2011). Chemines reakcijos tarp stambiuju bei smulkiuju uzpildu bei risamuju medziagu yra labai sudetingos. Daugelis naturaliu uzpildu turi amorfinio silicio ir karbonatu, todel jie gali reaguoti su sarmais (Na, K), kuriu gausu cemente (cementinese medziagose). Siai saveikai apibudinti vartojamas terminas sarmine korozija (angl. the alkali-aggregate reaction AAR) (Shahidul, Akhtar 2013; Hagelia, Fernandes 2012).

Sarmu ir silicio reakcija (angl. Alkali silica reaction ASR) yra viena is cheminiu reakciju, kurios turi didele itaka betono ilgaamziskumui. Vykstant sarmu ir silicio reakcijai tam tikros silicio formos, esancios betono uzpilduose, reaguoja su dideliu sarmu kiekiu, taip betono mikroporose susidaro higroskopinis gelis, kuris, esant dregnai aplinkai, pleciasi ir letai, bet stipriai ardo betonines konstrukcijas (Comi et al. 2012; Martin et al. 2012; Pacheco-Torgal et al. 2011).

Sarmu ir silicio reakcija gali uztrukti nuo 3 iki net daugiau nei 25 metu ir stipriai pazeisti betonines konstrukcijas priklausomai nuo pagrindiniu veiksniu, tokiu kaip naudojamu naturaliu uzpildu reaktyvumo lygis, dregmes ir temperaturos salygos bei sarmu kiekis betone (Fournier et al. 2010).

Suomijos mokslininkai nustate, jog tam, kad vyktu sarmu ir silicio reakcija, be minetu salygu, tuo paciu metu uzpilduose turi buti reaktyvaus silicio dioksido, aukstas sarmu pH ir pakankamas kiekis dregmes (Holt, Ferrera 2014).

Kita svarbi informacija, kaip prognozuoti betono sarmu ir silicio reakcija (Fournier et al. 2010):

--Konstrukcijos tipas, vieta bei tiketinos reakcijos salygos, kurios priklauso nuo geografines padeties.

--Konstrukcijos amzius, duomenys ir datos apie konstrukciju modifikacijas ar remontus.

--Issami informacija apie naudotu betono misiniu sudeti: visu pirma misiniu proporcijos, cemento ir uzpildu kilme (tiekejas, gamintojas) bei issamus duomenys apie atliktu konkreciu medziagu tyrimus arba bandymus.

--Ankstesniu tikrinimu ir bandymu ataskaitos, ypac datos, kada pirma karta buvo pastebetas konstrukcijos pazeidimas ar savybiu pablogejimas.

--Informacija apie toje pacioje srityje esancias kitas konstrukcijas, kurios gali buti pagamintos is panasiu medziagu, ypac jei siu konstrukciju pazeidimu pozymiai atitinka tipiskus ASR pozymius.

Tyrimai parode, kad sarmu ir silicio reakcija yra daugiapakopis procesas. Pirmuoju etapu hidroksilo jonai atakuoja silanolio grupes (Si-OH) ir siloksano rysius (SI-O-SI); antruoju etapu formuojasi issipletimo produktai. Priklausomai nuo gelio formavimosi, vidinis slegis yra sukuriamas cemento matricoje, sukeliant makroskopine pletra ir velesne betono matricos degradacija (Kupwade-Patil, Allouche 2013; Lesnicki et al. 2011). Vykstant reakcijai tarp reaktyviojo silicio ir porose esancio sarmu tirpalo gaminamas higroskopinis gelis, kuris daznai vadinamas ASR geliu (Latifee et al. 2015).

Gelio turis, suformuotas per chemine reakcija, gali buti naudojamas kaip pradiniai ivesties duomenys modeliuojant struktura. Vienas is pagrindiniu sunkumu yra ivertinti sio gelio turi. Mikroskopiniai modeliai gali buti vienas is budu tai padaryti. Tokie modeliai turetu padeti prognozuoti pletros skirtumus esant visu pagrindiniu parametru (uzpildo dydis, silicio kiekis, sarmu kiekis ir t. t.) variacijoms. Gauti modeliavimo prognoziniai rezultatai turetu buti palyginti su eksperimentiniais rezultatais (Multon et al. 2010).

Sarmu ir silicio reakcija (ASR) vyksta tada, kai reaguodami sarminiai poru skysciai ir kai kuriuose uzpilduose esantys silicio mineralai suformuoja higroskopini geli. Sis gelis betonui pavojingas tuo, kad sugeria vandeni, taip didina savo turi ir sukelia vidinius itempius, kurie gali pazeisti betona (Alaejos, Lanza 2012).

Vien ASR gelio susidarymas nesukelia konstrukciju pazeidimu, taciau geliui sugeriant vandeni atsiranda didelis potencialas, tad gelis gali pradeti plestis. Atsiradusi pletra daznai sukelia slegius, didesnius nei betonas gali atlaikyti, o tai savo ruoztu lemia betono itrukius. Reakcijos procesas gali buti aprasomas dviem etapais (Latifee et al. 2015).

1 etapas:

Silicis + Sarmai = Sarmai - Silicis - ASR gelis Si[O.sub.2] + 2NaOH + [H.sub.2]O = [Na.sub.2]Si[O.sub.3] x 2[H.sub.2]O (2 KOH gali pakeisti 2 NaOH).

2 etapas:

ASR gelis (reakcijos produktas) + vanduo = pletra.

Taciau sio efekto mechanizmas iki siol dar yra mazai istirtas ir suprantamas. Sarmine korozija gali vykti (yra imanoma) ir be pletriuju reakcijos produktu, tai veda prie to, kad butina atskirti sarmines korozijos formas i ardomaja ir neardomaja. Ardomoji ASR atsiranda, kai vidinis slegis generuojamas pleciantis higroskopiniam geliui. Sie itempiai virsija betono atsparuma tempiant ir lemia itrukiu atsiradima. Neardomoji ASR reiskia, kad gelio susidarymas nekelia pavojaus betono patikimumui ir neturi sukelti itrukiu (Lesnicki et al. 2013).

Bendruoju poziuriu vanduo atlieka is esmes labai svarbu vaidmeni sarmineje korozijoje del siu priezasciu (Comi et al. 2012): tai sudaro pernasos terpe hidroksilo ir sarminiu jonu difuzijai per poras; vanduo sudaro palankias salygas nutraukti siloksano rysiams, taigi kartu ir geliui formuotis; gelio pletimosi procesas yra reglamentuojamas atsizvelgiant i vandens absorbcija ir vandens judejima poreta betono struktura (makrodifuzija).

Pirmiausia, atsizvelgiant i potencialiai reaktyvias uolienas, turetu buti taikoma petrografine analize (Lindgard et al. 2012).

Kaip pagrindas apskaiciuojant bendra "reaktyviu ar galimai reaktyviu" uolienu tipu procenta nuo viso uzpildo, kiekvienas is aptiktu uolienu tipu turetu buti priskirtas prie vienos is triju "reaktyvumo klasiu", remiantis petrografine patirtimi. Uzpildus pagal reaktyvuma siuloma suskirstyti i siuos pogrupius (Lindgard et al. 2010; Jensen 2012): labai mazai tiketinas reaktyvumas; neaiskus reaktyvumas; labai tiketinas reaktyvumas.

Visos uolienos yra skirtingai reaktyvios, nes kiekvienoje salyje uolienu formavimosi pobudis ir istorija yra kitokia.

Isanalizavus laboratoriniu tyrimu rezultatus, uzpildai gali buti klasifikuojami pagal sarmu reaktyvuma: nuo "greito" iki "normalaus" reaktyvumo (nuo 5 iki 20 metu); "letas" reaktyvumas (nuo 15 iki 20 metu); "nereaktyvus" (Lindgard et al. 2010).

Medziagos ir tyrimu metodika

Tyrimams buvo naudojama dvieju karjeru 4/16 mm stambumo zvirgzdo skalda pagal LST EN 13139+AC.

Reikiamo plastiskumo skiediniui pagaminti buvo naudojamas plastiklis polikarboksilato pagrindu.

Tyrimams buvo naudojamas portlandcementis CEM I 52,5 R, kurio charakteristikos pateiktos 1 ir 2 lentelese.

Tyrimai buvo atliekami pagal RILEM RECOMMENDED TEST METHOD: AAR-2 (ypac greitas skiedinio metodas). Tai metodas, ivertinantis uzpildu reaktyvumo lygi. AAR-2 metodo esme - sukietinti 80[degrees]C vandenyje skiedinio bandiniai (40 x 40 x 160 mm) 14 paru laikomi 1 M NaOH tirpale, esant 80[degrees]C, ir matuojama ju pletra. Kai uzpilduose yra letai reaguojanciu reaktyviuju uolienu, laikymo trukme turetu buti ilgesne (21 ar 28 paros).

Uzpildu klasifikacija: I klase--nereaktyvus (pletra pagal AAR-2 < 0,10%); II klase--galimai reaktyvus (pletra pagal AAR-2 nuo 0,10% iki 0,20%); III klase--reaktyvus (pletra pagal AAR-2 > 0,20%).

Greita AAR-2 bandyma galima taikyti ir uzpildu misiniams, tik skiedinio gamybai naudojamo uzpildo daleles turi buti [less than or equal to] 4 mm, bet didesnes uz >125 mm. Ruosiant naturalu uzpilda turi buti pasalinamos smulkiosios daleles. Smulkusis uzpildas buvo isplaunamas. Stambusis uzpildas buvo isplaunamas ir susmulkinamas pagal reikalavimus, pateiktus 3 lenteleje.

Isplauti bandiniai buvo dziovinami 16 val. 100-110[degrees]C temperaturoje. Paskui palaipsniui atsaldomi iki kambario temperaturos.

Gaminant skiedini buvo imama 1 dalis cemento su 2,25 dalimis uzpildo. Tokioms trims prizmems (40 x 40 x 160 mm) reikia naudoti 600 g cemento ir 1350 g sauso uzpildo. Buvo gaminamos 6 prizmes su kiekvienu uzpildu. Vandens cemento santykis imamas 0,47. Skiedinio pasklidimo skersmuo turi buti nuo 205 iki 220 mm. Reikiamam skiedinio pasklidimui gauti buvo naudojamas superplastiklis polikarboksilato pagrindu. Skiediniui su smeliu buvo naudota 0,1% superplastiklio ir pasiektas pasklidimas 220 mm. Skiediniams su abieju karjeru zvirgzdais buvo naudota 0,25% superplastiklio ir pasiektas pasklidimas 205 mm.

Skiedinys buvo ruosiamas pagal cemento klases nustatymo reikalavimus EN 196-1.

Tyrimams su kiekvienu uzpildu buvo atrinkta po keturias prizmes.

Pagamintos prizmes yra ismatuojamos ir dedamos i 80[degrees]C vandeni. Po 24 valandu yra ismatuojamas prizmiu ilgis (nulinis rodmuo). Veliau bandiniai padedami i indus, kuriuose yra 80 C 1 M NaOH sarmo tirpalu. Indai su bandiniais sudedami i klimatine kamera, kurioje palaikoma 80[degrees]C temperatura. Bandiniu ilgis yra matuojamas periodiskai tuo paciu paros metu.

Tyrimu rezultatai

Skiediniu tankio ir stiprumo savybiu rezultatai pateikiami 4 lenteleje. Atlikus tyrimus nustatyta, kad naudojant mazesnes klases cementa gaunamos mazesnes bandiniu lenkimo ir gniuzdymo stiprio vertes. Vertinant smulkuji ir stambesni uzpildus pastebeta, kad gniuzdymo stiprio vertes gautos didesnes esant smulkesniam uzpildui. Siuo atveju stambusis buvo susmulkintas iki smulkiojo uzpildo dydzio. Stambiojo uzpildo atveju buvo naudota 0,25% superplastiklio.

Pirmosios skaldos rezultatai pateikti 1 paveiksle ir 5 lenteleje. Matomas bandiniu pletros didejimas. Islaikius 14 paru 1 M NaOH tirpale dideja prizmiu pletra. Po 14 paru visu keturiu prizmiu pletra virsija 0,1%, bet nevirsija 0,2%. Tokiu atveju si skalda priskiriama galimai reaktyviems uzpildams. Atlikus tolesnius tyrimus matyti tolesnis bandiniu pletimasis. Praejus 157 paroms prizmiu pletra siekia nuo 0,56 iki 0,65%.

Bandiniu po 28 paru islaikymo 1 M NaOH tirpale nuotraukos (3A, 3B, 3C ir 3D bandiniai) pateiktos 2 paveiksle.

Prizmese sukeliamos skiedinio pletimosi deformacijos ir atsiranda vidiniu poveikio jegu, del kuriu atsiranda pleisejimas ir skiedinio pazeidimu. Irimo priezastis yra ta, kad susiformuoja sarminis silicio gelis, kuris sukelia pletra. Tokiu atveju ir matyti santykinis pailgejimas. Skiedinyje irsta daleliu tarpusavio saveika, o tai yra vietinio istrupejimo priezastis. Pavirsiuje atskyla skiedinine dalis. Tai akivaizdziai matyti 2 paveiksle.

Skiediniu prizmiu su Berzutes karjero zvirgzdo skalda tyrimu rezultatai pateikti 3 paveiksle ir 6 lenteleje. Matyti bandiniu pletros didejimas. Po 14 paru islaikymo 1 M NaOH tirpale dideja bandiniu pletra. Po 14 paru visu ketu riu bandiniu pletra virsija 0,1%. Taciau siu bandiniu pletra nevirsija 0,2%. Tokiu atveju Berzutes karjero zvirgzdo skalda priskiriama galimai reaktyviems uzpildams.

Tyrimai buvo atliekami toliau ir maksimali pletra siekia nuo 0,47 iki 0,57%.

Bandiniu po 28 paru islaikymo 1 M NaOH tirpale nuotraukos (2A, 2B, 2C ir 2D bandiniai) pateiktos 4 paveiksle.

Bandinius tiriant optiniu mikroskopu, buvo pastebetos cementinio akmens ir sutrukinejusio uzpildo kontaktines zonos. Kiti tirtu bandiniu sluoksniai isliko vientisi. Bandiniu zonas, kuriose pasireiske sarmine korozija, stebint pro mikroskopa, issiskyre gruobletas ir sutrukinejes pavirsius, kuriame matosi sureagavusios daleles (5-9 pav.). Bandiniu nuotraukose taip pat matomi balti reakcijos produktai.

Isvados

Uzpildu sarmine korozija betone vyksta reaguojant cemente esantiems natrio ir kalio hidroksidams (sarmams) su aktyviu Si[O.sub.2], esanciu kai kuriuose uzpilduose. Vykstant siai reakcijai betone susidaro dideliu vidiniu itempiu, sukelianciu betono deformacijas, pleisejima ir suirima.

Nustatyta, kad Lietuvos zvyro karjerai uztersti reaktyviomis dalelemis, turinciomis amorfinio silicio dioksido, reaguojancio su cemente esanciais natrio ir kalio sarmais, ir sukelianciomis betono sarmine korozija.

Vykstant betono sarminei korozijai, nustatyti pazeidimo atvejai, pasireiskiantys atskilinejant skiedininei daliai nuo skiedinio pavirsiaus ir susidarant orientuotiems itrukiams, kurie ivairiai issideste visomis pavirsiaus kryptimis.

Nustatyta, kad taikant AAR 2 metodika stambieji Lietuvos karjeru uzpildai priskiriami II grupei--reaktyviems uzpildams. Ju pletra po 14 paru virsija 0,1%.

http://dx.doi.org/10.3846/mla.2015.848

Literatura

Alaejos, P.; Lanza, V 2012. Influence of equivalent reactive quartz content on expansion due to alkali silica reaction, Cement and Concrete Research 42: 99-104. http://dx.doi.org/10.1016/jxemconres.2011.08.006

Berry, M.; Stephens, J.; Cross, D. 2011. Performance of 100% fly ash concrete with recycled glass aggregate, ACI Materials Journal 108(4): 378-384.

Comi, C.; Kirchmayr, B.; Pignatelli, R. 2012. Two-phase damage modeling of concrete affected by alkali-silica reaction under variable temperature and humidity conditions, International Journal of Solids and Structures 49: 3367-3380. http://dx.doi.org/10.1016/j.ijsolstr.2012.07.015

Esteves, T. C.; Rajamma, R.; Soares, D.; Silva, A. S.; Ferreira, V M.; Labrincha, J. A. 2012. Use of biomass fly ash for mitigation of alkali-silica reaction of cement mortars, Construction and Building Materials 26: 687-693. http://dx.doi.org/10.1016/j.conbuildmat.2011.06.075

Fournier, B.; Berube, M. A.; Folliard, K. J.; Thomas, M. 2010. Report on the diagnosis, prognosis, and mitigation of Alkali-Silica Reaction (ASR) in transportation structures. U.S. Department of Transportation.

Hagelia, P.; Fernandes, I. 2012. On the aar susceptibility of granitic and quartzitic aggregates in view of petrographic characteristics and accelerated testing, in 14th International Conference on Alkali-Aggregate Reactions in Concrete, 20- 25 May 2012, Austin, Texas, USA.

Holt, E.; Ferrera, M. 2014. Addressing in concrete construction in Finland, in Workshop proceeding from a Nordic-Baltic Mini-seminar "Alkali aggegate reaktions (AAR) in concrete ", 21- 22 November 2013, Riga, Latvia.

Jensen, V 2012. Reclassification of alkali aggregate reaction, in 14th International Conference on Alkali-Aggregate Reactions in Concrete, 20-25 May 2012, Austin, Texas, USA.

Kupwade-Patil, K.; Allouche, E. N. 2013. Impact of alkali silica reaction on fly ash-basedgeopolymer concrete, Journal of Materials in Civil Engineering 25(1): 131-139. http://dx.doi.org/10.1061/(ASCE)MT. 1943-5533.0000579

Latifee, E. R.; Akther, S.; Hasnat, K. A. 2015. Critical review of the test methods for evaluating the ASR potential of aggregates, in Proceedings of 10th Global Engineering, Science and Technology Conference, 2-3 January 2015, BIAM Foundation, Dhaka, Bangladesh. ISBN: 978-1-922069-69-6

Leemann, A.; Le Saout, G.; Winnefeld, F.; Rentsch, D.; Lothenbach, B. 2011. Alkali-silica reaction - the influence of calcium on silica dissolution and the formation of reaction products, Journal of the American Ceramic Society 94: 12431249. http://dx.doi.org/10.1111/j.1551-2916.2010.04202.x

Lesnicki, K. J.; Jin-Yeon, K.; Kurtis, K. E.; Jacobs, L. J. 2011. Characterization of ASR damage in concrete using nonlinear impact resonance acoustic spectroscopy technique, NDT & E International 44: 721-727. http://dx.doi.org/10.1016/j.ndteint.2011.07.010

Lesnicki, K. J.; Jin-Yeon, K.; Kurtis, K. E.; Jacobs, L. J. 2013. Assessment of alkali-silica reaction damage through quantification of concrete nonlinearity, Materials and Structures 46: 497-509. http://dx.doi.org/10.1617/s11527-012-9942-y

Lindgard, J.; Nixon, P. J.; Borchers, I.; Schouenborg, B.; Wigum, B. J.; Haugen, M.; Akesson, U. 2010. The EU "PARTNER" Project - European standard tests to prevent alkali reactions in aggregates: Final results and recommendations, Cement and Concrete Research 40: 611-635. http://dx.doi.org/10.1016/j.cemconres.2009.09.004

Lindgard, J.; Andie-eakir, O.; Fernandes, I.; R0nning, T. F.; Thomas, M. D. A. 2012. Alkali-silica reactions (ASR): Literature review on parameters influencing laboratory performance testing, Cement and Concrete Research 42: 223-243. http://dx.doi.org/10.1016/j.cemconres.2011.10.004

Martin, R. P.; Bazin, C.; Toutlemonde, F. 2012. Alkali aggregate reaction and delayed ettringite formation: common features and differences, in 14th International conference on alkali aggregate reaction ICAAR14, 24-27 May 2012, France.

Multon, S.; Cyr, M.; Sellier, A.; Diederich, P.; Petit, L. 2010. Effects of aggregate size and alkali content on ASR expansion, Cement and Concrete Research 40: 508-516.

Pacheco-Torgal, F.; Abdollahnejad, Z.; Camoes, A. F.; Jamshidi, M.; Ding, Y 2012. Durability of alkali-activated binders: A clear advantage over Portland cement or an unproven issue?, Construction and Building Materials 30: 400-405. http://dx.doi.org/10.1016/j.conbuildmat.2011.12.017

Shahidul, M. I.; Akhtar, S. 2013. A critical assessment to the performance of alkali-silica reaction (ASR) in concrete, Canadian Chemical Transactions 1: 253-266.

Aurimas RUTKAUSKAS (1), Giedrius GIRSKAS (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) aurimas.rutkauskas@vgtu.lt; (2) giedrius.girskas@vgtu.lt

Caption: Fig. 1. Expansion of mortar prisms with Smilgiai quarry gravel rubble (to 55 day)/1 pav. Skiedinio prizmiu su Smilgiu karjero zvirgzdo skalda pletra (iki 55 paros)

Caption: Fig. 2. Pictures of the samples after 28 days of maintenance in 1 M NaOH solution (3A, 3B, 3C and 3D samples)/2 pav. Bandiniu po 28 paru islaikymo 1 M NaOH tirpale nuotraukos (3A, 3B, 3C ir 3D bandiniai)

Caption: Fig. 3. Expansion of mortar prisms with Berzute quarry gravel rubble (to 55 day)/3 pav. Skiedinio prizmiu su Berzutes karjero zvirgzdo skalda pletra (iki 55 paros)

Caption: Fig. 4. Pictures of the samples after 28 days of maintenance in 1 M NaOH solution (2A, 2B, 2C and 2D samples)/4 pav. Bandiniu po 28 paru islaikymo 1 M NaOH tirpale nuotraukos (2A, 2B, 2C ir 2D bandiniai)

Caption: Fig. 5. Fragment of the sample 3A. Contact zone of cement stone and aggregate is cracked (image of microscopic analysis increased x12 and x25)/5 pav. 3A bandinio fragmente uzpildo ir cementinio akmens kontakto zona yra supleisejusi (mikroskopines analizes vaizdas padidintas x12 ir x25 kartus)

Caption: Fig. 6. Fragment of the sample 3B. Contact zone of cement stone and aggregate is cracked (image of microscopic analysis increased x12 and x25)/6 pav. 3B bandinio fragmente uzpildo ir cementinio akmens kontakto zona yra supleisejusi (mikroskopines analizes vaizdas padidintas x12 ir x25 kartus)

Caption: Fig. 7. Fragment of the sample 3C. Contact zone of cement stone and aggregate is cracked (image of microscopic analysis increased x12 and x25)/7 pav. 3C bandinio fragmente uzpildo ir cementinio akmens kontakto zona yra supleisejusi (mikroskopines analizes vaizdas padidintas x12 ir x25 kartus)

Caption: Fig. 8. Fragment of the sample 2C. Contact zone of cement stone and aggregate is cracked (image of microscopic analysis increased x12 and x25)/8 pav. 2C bandinio fragmente uzpildo ir cementinio akmens kontakto zona yra supleisejusi (mikroskopines analizes vaizdas padidintas x12 ir x25 kartus)

Caption: Fig. 9. Fragment of the damaged sample 2C. Aggregate structure is cracked (image of microscopic analysis increased x50)/ 9 pav. Pazeisto 2C bandinio fragmento uzpildo struktura yra supleisejusi (mikroskopines analizes vaizdas padidintas x50 kartu)

Table 1. Portland cement CEM I 52.5 R mechanical and physical
properties

1 lentele. Portlandcemencio CEM I 52,5 R mechanines ir
fizikines savybes

Smulkumas           Gniuzdymo stipris,   Tankiai, kg/[m.sup.3]
                    MPa

Portlandcementis CEM I 52,5 R

Blaino prietaisu,   7 paros   28 paros   savitasis   piltinis
[m.sup.2]/kg

520                   52         64        3125        1250

Table 2. Portland cement CEM I 52.5 R-chemical characteristics

2 lentele. Portlandcemencio CEM I 52,5 R chemin?s charakteristikos

Kaitmenys, %   Netirpmenys, %   MgO, %    S[O.sub.3], %     Cl, %

Portlandcementis CEM I 52,5 R

0,7-1,7            0-0,5        2,3-2,5      3,1-3,8      0,02-0,07

Table 3. Aggregate sifting requirements

3 lentele. Uzpildo sijojimo reikalavimai

Sieto akuciu dydis

Sieto akuciu dydis,   Sieto akuciu dydis,   Mases dalis, %
kuriam esant           kuriam esant ant
prasisijoja uzpildo   sieto lieka uzpildo
frakcija                   frakcija

4 mm                         2 mm                 10
2 mm                         1 mm                 25
1 mm                        500 mm                25
500 [micro]m             250 [micro]m             25
250 [micro]m             125 [micro]m             15

Table 4. Physical and mechanical properties of samples after 28
days of curing

4 lentele. Bandiniu fizikines ir mechanines savybes po 28 paru
kietejimo

Bandinio        Bandinio     Bandinio lenkimo     Bandinio
pavadinimas     tankis,        stipris, MPa      gniuzdymo
              kg/[m.sup.3]                      stipris, MPa

B(Z)              2221             4,39            58,50
S(Z)              2283             4,30            56,00

Table 5. Expansion of mortar prisms with Smilgiai quarry gravel
rubble (from 55 to 157 day)

5 lentele. Skiedinio prizmiu su Smilgiu karjero zvirgzdo skalda
pletra nuo 55 paros iki 157 paros

Bandinio   Bandinio pailg?jimas (mm) po n paru
Nr.
             55       65       87       93      107      157

3A         159,79   159,79   159,81   159,82   159,84   159,93
            0,42     0,42     0,44     0,45     0,47     0,56
3B         160,26   160,29   160,33   160,33   160,34   160,44
            0,43     0,46     0,50     0,50     0,51     0,61
3C         160,33   160,36   160,39   160,40   160,42   160,50
            0,39     0,42     0,45     0,46     0,48     0,56
3D         159,60   159,60   159,63   159,64   159,64   159,79
            0,46     0,46     0,49     0,50     0,50     0,65

Table 6. Expansion of mortar prisms with Berzute quarry gravel
rubble (from 55 to 157 day)

6 lentele. Skiedinio prizmiu su Berzutes karjero zvirgzdo skalda
pletra nuo 55 paros iki 157 paros

Bandinio   Bandinio pailgejimas (mm) po n paru
Nr.
             55       65       87       93      107      157

2A         160,04   160,09   160,11   160,12   160,13   160,21
            0,40     0,45     0,47     0,48     0,49     0,57
2B         160,63   160,67   160,68   160,69   160,71   160,78
            0,32     0,36     0,37     0,38     0,40     0,47
2C         159,97   160,01   160,02   160,03   160,04   160,12
            0,38     0,42     0,43     0,44     0,45     0,53
2D         160,90   160,94   160,96   160,98   160,99   161,07
            0,35     0,39     0,41     0,43     0,44     0,52


----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2015 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2015 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Rutkauskas, Aurimas; Girskas, Giedrius
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Oct 1, 2015
Words:3291
Previous Article:Biofuel combustion fly ash influence on the properties of concrete /Biokuro deginimo pelenu poveikis betono savybems.
Next Article:Possibilities of railway development in lithuania: the analysis of regulations for railway design in the aspect of reduction of acoustic...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2022 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |