Printer Friendly

Linguistic peculiarities of methodical educational publications issued in 2012/Aviacijos mokomuju metodiniu leidiniu, isleistu 2012 m., kalbos ypatumai.

Ivadas

Lietuviu kalba--viena is oficialiu Europos Sajungos kalbu, kuriai globalizacijos salygomis iskilo nauju issukiu. Be to, formuojasi naujo tipo dalykine (teisine, kanceliarine, mokslo) kalba, kuriama nauja terminologija, kuri, be abejo, irgi gali tureti lemiama itaka tolesnei lietuviu mokslines kalbos raidai. Valstybines lietuviu kalbos komisijos nutarime Del valstybines kalbos vartojimo, norminimo ir sklaidos programos patvirtinimo (2015 m. balandzio 30 d. Nr. N-2 (157)) teigiama, kad del ekonominio globalizacijos efekto kinta skirtingu kalbu vartotoju vertybes, ima vyrauti funkcionalumo kriterijus, todel i kalba imama ziureti tik kaip i komunikacijos priemone, o tai trukdo suvokti ja kaip esmingiausia kulturos ir tapatybes elementa, atskiria kalba nuo kulturos ir ja kurianciu bei vartojanciu zmoniu (Vaisniene 2015). Sie procesai lemia tai, kad lietuviu kalba stumiama is mokslo ir studiju, darbo santykiu ir kitu oficialiu sriciu, todel kai kuriose visuomenes grupese menkeja jos prestizas, mazeja visuomenes pasitikejimas savo kalbos galiomis. Tokiomis aplinkybemis valstybes ir visuomenes gyvenime lietuviu kalbai darosi vis sunkiau islaikyti savo pozicijas. Taigi pagrindinis valstybines kalbos politikos tikslas--stiprinti valstybines kalbos statusa ir prestiza, skatinti jos pletra, uztikrinti lietuviu kalbos funkcionaluma visose viesojo gyvenimo srityse, islaikyti ja kalbu rinkoje.

Ypatinga lietuviu kalbos vartojimo sritis siuolaikinio mokslo kalba, jos kurimas. Kitas veiksnys--anglu kalba, kuri isigali daugelyje viesojo gyvenimo sriciu, is ju ir mokslineje srityje. Del to, I. Smetonienes ir J. Zabarskaites manymu, pradeda leteti lietuviu mokslo kalbos raida, ir jos padetis Lietuvoje tampa vienu is nudienos problemu (zabarskaite, Smetoniene 2012).

Sio straipsnio tikslas--kalbos poziuriu paanalizuoti keleta Antano Gustaicio aviacijos instituto mokomuju metodiniu leidiniu, isleistu 2012 m. naudojantis Europos strukturiniu fondu lesomis, ir apzvelgti budingesnius stiliaus, rasto kulturos, kalbos normu, aviacijos svetimzodziu vartosenos atvejus.

Tyrimo objektas--6-ios mokomosios metodines knygos, parengtos ir isleistos uz Europos strukturiniu fondu lesas, jomis finansuojant VGTU transporto inzinerijos, biomechanikos ir aviacines mechanikos inzinerijos projekta "Studiju programu atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studiju kokybe ir taikant inovatyvius studiju metodus" pagal Lietuvos 2007-2013 m. Zmogiskuju istekliu veiksmu programos 2 prioriteto "Mokymasis visa gyvenima" VP1-2.2-SMM-07-k priemone "Studiju kokybes gerinimas, tarptautiskumo didinimas".

Tyrimo metodai: 1) literaturos ir dokumentu analize; 2) atvejo analize--kalbos normu vartosenos poziuriu analizuojamos 6 atsitiktine tvarka pasirinktos VGTU A. Gustaicio aviacijos instituto mokomosios metodines knygos, kurios kalbos poziuriu nera lyginamos tarpusavyje. Jos nagrinejamos tik kaip galimas veiksnys studentu profesinei kalbai; 3) anketine apklausa (is 2015 m. 114 studentu apklausos duomenu bandyta issiaiskinti ju poziuri i svetimzodziu vartojima).

Temos aktualumas

Pastebeta, kad pastaraisiais metais lietuviu autoriu knygu leidybos apimtis Lietuvoje mazeja. Siuo metu ypac populiarinami uzsienio autoriai ir verstine literatura, kuri yra uzemusi didziaja Lietuvos leidybos rinkos dali. Anot F. Brasaites (2013: 188-189), nuo 2000 m. uzsienio autoriu verstiniu knygu lietuviu kalba skaicius dvigubai didesnis negu lietuviu autoriu lietuviu kalba. Be to, leidyklos, be tradicines--knygines--leidybos formos, vis placiau diegia ir elektronine leidyba. Si forma turi daug privalumu. Ji gali vartotojui pateikti informacija per trumpesni laika ir mazesnemis sanaudomis. Leidiniu nereikia spausdinti spaustuveje ir tai trumpina leidybos laika, be to, skaitmeninio formato siuntimas kainuoja maziau negu spausdintu leidiniu siuntimas iprastu budu (pastu ar kt.). Visi sie privalumai lemia tai, kad pasaulyje mokslines publikacijos vis dazniau leidziamos ir platinamos elektronineje erdveje skaitmenine forma (Paliulis, Dagiene 2009: 160). Taigi nenuostabu, kad Lietuvos rinkoje pastaruoju metu taip pat atsiranda vis daugiau elektroniniu knygu, keicianciu iki siol iprastas popierines knygas, todel naturalu, kad daznai kylanciose diskusijose nuogastaujama del tradicine leidyba netrukus pakeisiancio interneto (Jockus 2014). Nors skaitmeninis technologiju pasaulis ir siulo naujas formas, taciau tai nepanaikina informacijos tvarkybos poreikio: juk net ir skaitmeninio formato informacija kazkas turi priziureti, redaguoti, parinkti tinkama vizualia forma ir pasirupinti jos sklaida. Manoma, jog laisvieji interneto tinklalapiai, pavyzdziui, "Wikipedia", turetu uzimti ne mazesne vieta nei tradicines knygos, taciau duomenu apsaugos proceduros neturetu pasikeisti--juk ir toliau bus reikalinga verslo struktura, registruojanti autoriu teises, jas perkanti ir siulanti parduoti, kuri moketu mokescius bei rupintusi teisetu leidiniu naudojimu, nes skaitmenine leidyba pasizymi tomis paciomis pagrindinemis funkcijomis kaip ir tradicine. Taigi pastaruoju metu vis daugiau tradicines literaturos leideju imasi skaitmenines leidybos ir is jos gauna vis daugiau pajamu. Tai aktualu ne tik grozines literaturos, bet ir visu kitu profesiniu sriciu, is ju ir mokslo bei technikos, literaturos leidybai. Patys pagrindiniai tikslai, keliami tradicinei ir skaitmeninei leidybai, yra tie patys--siekis investuoti, skatinti naujoves, kurti ir vadovauti kurybiniam darbui (Paliulis, Dagiene 2009: 161). Tiek tradicine, tiek elektronine knygu leidyba turetu uztikrinti, kad paisant zodzio laisves ir demokratiskumo ivairaus turinio informacija butu pasiekiama reikiamu zmoniu, kad mokslinio, kulturinio bei intelektinio turinio leidiniu teikiamos vertybes butu diegiamos i visuomenes samone.

Nepaisant minetos leidybos padeties Lietuvoje, aukstuju mokyklu leidyklose leidziama gana daug mokomuju knygu lietuviu kalba, kuriu autoriai yra lietuviai. kaip pavyzdys galetu buti siuolaikiska akademine Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla "Technika", turinti ilgametes leidybos tradicijas, leidzianti technologiju, gamtos, socialiniu ir humanitariniu mokslu studiju ir akademinius leidinius (Mokslas... 2013: 80-89). Visi studiju ir mokslo leidiniai yra recenzuojami, redaguojami ir leidziami knygine bei elektronine forma. Iki 2010 m. isleisti leidiniai prireikus skaitmeninami. Siekiant uztikrinti leidziamu leidiniu kokybe, visi leidiniai aprobuojami fakultetu studiju komitetu ir recenzuojami ne maziau kaip dvieju recenzentu. Vadoveliu recenzentais kvieciami aukstos kvalifikacijos specialistai, nedirbantys VGTU. Studiju leidiniu kalbos kokybei skiriama ypac daug demesio, rankrasciai ne tik redaguojami, bet ir tvarkomi dalykiniu poziuriu derinant su autoriais atitinkamos srities terminija pagal Valstybines lietuviu kalbos komisijos nurodymus. Be to, leidybos islaidas stengiamasi padengti Europos strukturiniu fondu lesomis, pvz., is 2012 m. VGTU veiklos ataskaitos 16 priedo matyti, kad didele 2012 m. publikuotu leidiniu dali sudaro VGTU destytoju parengtos mokomosios knygos, isleistos vykdant ES projektus, skirtus studiju programoms atnaujinti (Mokslas ... 2013: 80-89) (1 pav.).

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, igyvendindamas Lietuvos 2007-2013 m. ES strukturines paramos panaudojimo strategija, vykde projektus, finansuojamus pagal tris veiksmu programas--Ekonomikos augimo (VGTU Civilines inzinerijos mokslo centro pletra, Transporto ir civilines inzinerijos sektoriu aukstojo mokslo studiju ir MTEP infrastrukturos kurimas ir atnaujinimas), Sanglaudos skatinimo (AGAI infrastrukturos atnaujinimas ir pletra, aplinkai palankaus gyvenimo budo skatinimas) bei Zmogiskuju istekliu pletros. Igyvendinant zmogiskuju istekliu pletros programa atnaujintos 37 studiju programos (is ju 25 pirmosios pakopos ir 12 antrosios pakopos studiju programu), parengtos dvi naujos antrosios pakopos studiju programos. Studiju programu atnaujinimas ir nauju rengimas--kertinis veiksnys, padedantis uztikrinti studiju pletra ir kokybes gerinima, auksciausios kvalifikacijos specialistu rengima. Taigi 2012 m., naudojantis Europos strukturiniu fondu lesomis, isleisti net 127 mokomieji studiju leidiniai (Mokslas... 2013: 70). Kaip jau mineta, is siu mokomuju leidiniu kalbos normu vartojimo poziuriu analizuojamos 6 atsitiktine tvarka pasirinktos mokomosios metodines knygos, kurios nagrinejamos kaip galimas veiksnys studentu profesinei kalbai. Atrinkti kalbos faktai nagrinejami tokia tvarka: stilistine raiska ir didaktikos derme; rasto kultura; kalbos normu atitiktis; aviacijos svetimzodziai.

Stilistines raiskos ir didaktikos derme

Anot k. Zuperkos, stilius, kaip tikslinga kalbos priemoniu atranka ir organizacija, yra priklausoma nuo autoriaus, kalbos vartojimo srities bei situacijos, turinio ir kalbejimo akto funkciju, tad remiantis iprastais vartojimo srities ir funkcijos kriterijais, lietuviu bendrineje kalboje skiriami penki funkciniai stiliai (mokslinis, administracinis, publicistinis, snekamasis, meninis), kuriuos priimta skaidyti smulkiau i postilius ir zanrus (Zuperka 2005: 56). Mokslinio stiliaus vartojimo sritis--moksline visuomenine veikla. Siuo stiliumi isdestomas specialus kurios nors mokslo sakos srities turinys: zmonijos patyrimas, zinios apie gamta ir visuomene, nauji tyrimo duomenys. Ryskiausios mokslinio stiliaus ypatybes: 1) apibendrinimas; 2) destymo logiskumas (nuoseklumas, rislumas); 3) dalykinis tikslumas. Moksliniam stiliui nebudingas vaizdingumas ir emocionalumas, todel destymo objektyvumui perteikti padeda beasmenes ir pasyvines konstrukcijos. Mokslinio stiliaus uzdavinys minimaliomis priemonemis atskleisti darbe nagrinejamo dalyko esme, jo priestaringuma ir su tuo susijusius loginius bei prasminius santykius su kitais reiskiniais. A. kaulakienes nuomone, skiriamasis mokslinio stiliaus objektyvumo, tikslumo, aiskumo pamatas--tam tikros mokslo srities terminija (kaulakiene 2001: 129). Tradiciskai skiriami trys mokslinio stiliaus postiliai: a) specialusis (arba teorinis); b) mokomasis; c) populiarusis. Specialiojo (arba teorinio) postilio tekstu adresatas paprastai geba sieti pateikta informacija su jau turimomis ziniomis, todel jo demesys gali buti sutelkiamas i perteikiama informacija be ypatingesniu teksto raiskos priemoniu. Mokomasis postilis ypatingas tuo, kad autoriaus kalboje, nors ir neutralioje bei nereiskiancioje individualios nuomones apie pateikiama informacija, taciau, be svarbiausio tikslo--isdestyti ivairiu mokslu pagrindus, gausu iliustraciju, pavyzdziu, palyginimu, o tai daro poveiki mokomuju tekstu strukturai (Barzdziukiene 2003: 120). Dazniausiai mokomajam postiliui priskiriami vadoveliu ir mokomuju priemoniu tekstai, kuriuose pateikiama apibendrinta ivairiu mokslo saku informacija, paimta is mokslo darbu, dazniausiai monografiju. Mokomuosiuose tekstuose maziau objektyvumo, nes cia didaktiskai sisteminama tik pati aktualiausia ir konkrecius mokymo tikslus atitinkanti informacija. Teiginiai ne tiek irodinejami ar grindziami eksperimentu rezultatais, kiek aiskinami, pasitelkiant pavyzdzius, iliustracijas ir kitus neverbalinius teksto elementus (Nauckunaite 2002: 105-132).

Nagrinetose sesiose mokomosiose knygose ypac isskirtini sie stilistines raiskos aspektai: itaigumas, retoriskumas ir vaizdingumas. Stilistine raiska dazniausiai derinama su didaktika, neretai vartojamos tokios sintaksines konstrukcijos, kurios kalbai suteikia moksliniam tekstui nebudingo israiskingumo--tai ivairus retoriniai klausimai (su atsakymais ar be ju), retoriniai klausiamieji ir kartojamieji sakiniai, siekiant adresata ne tik sudominti, bet ir paskatinti geriau isiminti mokomaja medziaga:

Kompiuteris--jau ne naujiena, apie ji girdime daznai: raso laikrasciai, rodo televizija, pasakoja draugai (2). net jei neturime galimybiu su juo padirbeti (bent jau pazaisti), vis tiek si bei ta zinome. ka pirmiausia reiketu zinoti apie kompiuteri?

Visu pirma suvokti, jog jis buvo sukurtas tam, kad palengvintu informacijos apdorojima, bent kiek pagelbetu zmogui jo intelektineje veikloje. kitaip tariant, zmogus norejo sukurti mechanizma, protine veikla panasu i save. kokias pagrindines funkcijas atlieka kompiuteris? Svarbiausios dvi. viena--informacija kaupti, saugoti, antra--ja apdoroti, tvarkyti, perdirbti (Rudinskas 2012: 21).

Kartais retoriniai klausimai su atsakymais vartojami kaip pastraipos pradzia arba kaip uzsklanda:

Kuo momentu teorija naudinga? Suzinojome trauka t nezinomos asies interferencijos veiksnio ac israiska (Brucas 2012: 24).

FORMULES (3.9) ir (3.10) pateike mentes elemento diferencialines traukos ir sukimo momento israiskas. kas gali buti naturaliau, kaip tik sujungti jas? (Brucas 2012: 32).

Pasitaiko, kad retoriniai klausimai pateikiami be atsakymu:

Praktiskai, jeigu stovincio sinchroninio variklio statoriaus apvijas prijungsime prie tinklo ir paleisime srove zadinimo apvija, tai rotorius net nepajudes is vietos. kodel? (zaveckas 2012: 67)

Kas dar mums svarbu? (Brucas 2012: 12).

Neretai tekstus pagyvina itin emocingi retoriniai sakiniai:

Kyla dilema. Mums reikalinga ai, kuri yra [omega] funkcija, kad gautume menciu apkrova. Bet [omega] priklauso nuo menciu apkrovos! (Brucas 2012: 75). Gali nutikti, kad nuostata "o, as dariau toki darba tuzina kartu!" bus vadovaujamasi net ir tuomet, kai uzduotis jau kuri laika nebuvo vykdyta (Snirpunas 2012: 55).

Daznai panasias teksto dalis sudaro salygos sakiniai (LkG 1976: 869) su jungtukais jei, jeigu:

Jeigu nustatysime sias tris dimensiju grupes, sutaupysime daug laiko. Jeigu taip neatsitiks, vis dar reikes penkiu rysiu sesioms dimensijoms nustatyti, o tai uztruktu papildomai laiko (Brucas 2012: 13).

Jei gauname reikiama (norima) J, tai viskas gerai; jei ne--skaiciavimus atliekame pasirinke kita kampo a reiksme (Brucas 2012: 34).

Itaigumo tekstams, o galbut ir studentu domei, suteikia budvardziu laipsniai:

Taigi tankio matavimo vienetai mase/[m.sup.3] ir dimensija FL-4T2. Idomesne kampo matavimo vienetu situacija (Brucas 2012: 13). Tai geriausia teorija, taciau kiek ji gera ir kiek tikslios gautos dydziu reiksmes, bandysime nustatyti nagrinedami atveji, kai lektuvas nejuda i prieki (Brucas 2012: 36).

Gausus vaizdingi posakiai ir frazeologizmai, tiketina, vartojami norint studentus sudominti, pamokyti:

Suprasti zmogiskojo veiksnio svarba vykdant orlaivio technine prieziura butina visiems, kas siekia kopti karjeros laiptais kaip licencijuoti orlaiviu technikai (Snirpunas 2012: 4). Visa si analize uzgozia pastangas nustatyti J--vieninteli nepriklausoma kintamaji, nuo kurio priklauso sraigto savybes (Brucas 2012: 38). Produktyvumas ima blogeti, kai <...> mes esame spaudziami mesti uzduotis ir sutelkti demesi i esmine informacija (Snirpunas 2012: 46). Pabandysime sudetinga dalyka paaiskinti kuo paprasciau. Nieko neprarasime, jeigu sakysime, kad CP reiksme pastovaus zingsnio propeleriui naudinga paverciant CP (J), norint rasti J (Brucas 2012: 15).

Aptinkama ir keistu pavyzdziu, del kuriu pradedama abejoti pamokymu tikslingumu:

Stresas paprastai yra jauciamas esant tam tikros formos stresa sukelianciam veiksniui, kuris gali buti vienas dirgiklis (pvz., visu jegu reikalaujanti problema arba "davimas i nosi"), arba nuolat veikiantis veiksnys (pvz., labai karstas angaras arba piktas issiskyrimas) (Snirpunas 2012: 42).

Mokomuosiuose metodiniuose leidiniuose ypac gausu sintaksiniu zodziu junginiu, kai specialiomis siejamosiomis konstrukcijomis norima pabrezti atskiru teksto daliu rysi ir taip suaktyvinti adresato demesi, kad jis isimintu ne tik informacija, bet ir jos perteikimo forma:

Rasto kultura

Anot R. Pukenes (2014), pastaruoju metu daugeja teiginiu, kad Lietuvoje prasteja rastingumo lygis. Rastingumas kinta visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Teigiama, kad tai susije su tuo, kad galima lengvai bendrauti ivairiomis priemonemis, nes informacija siuolaikinis zmogus perima ne is knygu ar laikrasciu, o pirmiausia is vaizdo kulturos kanalu: televizoriu ekranu ir kompiuteriu monitoriu. Tai yra visiskai kitoks nei knygines civilizacijos informacijos peremimo budas, kuris lemia ir kitoki mastymo bei tikroves suvokimo buda. Ankstesne knygine civilizacija formavo vientisa pasaulio suvokima, o is ekranu perimta informacija kuria fragmentiska pasaulio vaizda (Pukene 2014). Taigi nenuostabu, kad spartejanciame technologiju pasaulyje daugeja viesai publikuotu tekstu, kuriuose galima aptikti korekturos (spausdinimo?) ar vadinamuju "akies" klaidu (3), kurios, galima sakyti, daznai yra atsitiktines, nes kitose to paties teksto vietose nesikartoja. Tai gali buti tiek laiko stokos, tiek neapdairumo, tiek neidemaus redagavimo rezultatas. Apmaudu, taciau nagrinejamuose minetuose leidiniuose pasitaike aptikti praleistu ar supainiotu raidziu, be reikalo rasomu arba nerasomu nosiniu, o tai, zinoma, nepraslysta pro skaitanciojo akis, pvz.:

orlaivio kabinos prietaisai: specelizuoti (=specializuoti) valdymo prietaisai (Rudinskas 2012: 8). Padagos (=Padangos) isorinio pavirsiaus skirstymas i juostas (Merkys 2012: 135). kadangi apsiuva gali sudaryti gana memaza (=nemaza) sparno konstrukcijos mases dali, ja stengiamasi itraukti i sparno darba (Merkys 2012: 63). naudojamos antistatines apyrankes, turincios izeminimo laidininko varza, ne mazesne kaip 1 megoomas (=megaomas) (Rudinskas 2012: 51). Pateikiamas signalu keitimas is analogine (=analogines) i skaitmenine ir is skaitmenines i analogine formas (Rudinskas 2012: 10). Islygintos elektrovaros pulsacija (=pulsacija) didele - nuo 0 iki Em (zaveckas 2012: 72). yra keletas budu, kaip atlikti sia (=sia) analize (Brucas 2012: 14). Propelerio sekcijos yra skirtingu padeciu, jos skiriasi daugeliu atzvilgiu (plociu, kampu, storiu, realitiviu (=reliatyviu) vejo greiciu ir kampu) (Brucas 2012: 23). Kadangi tusciosios eigos srove (=srove), kaip mineta, nedidele <...> (zaveckas 2012: 47). ta i g i gauta (=gauta) dimensija mus tenkina (Brucas 2012: 14). Kita problema - aerodinaminiu jegu komponentu orentacija (=orientacija) (Brucas 2012: 28). tokiu budu besisukancio inkaro apvija (=apvija) galima sujungti su isoriniu tinklu, pavyzdziui, imtuvu R (zaveckas 2012: 71).

Reiketu pritarti nuomonei, kad rasmenu sistema (rasymo budai, taisykles) yra susitarimo dalykas (Pupkis 2015), kuris laikui begant gali keistis. Tai ypac pasakytina apie skyrybos taisykles, kurios siuo metu igauna vis daugiau semantines skyrybos bruozu, todel pastaruoju metu vis dazniau imama kalbeti apie intonacine skyryba ir apie skyrybos zenklu galia, norint retoriniu ar stilistiniu poziuriu pateisinti gramatiskai nepaaiskinama skyryba (Smetoniene 2013). Taciau tradiciskai sutariama, kad bet kuriame tekste skyrybos zenklu buvimas ar nebuvimas turetu netrukdyti perteikiamai minciai suprasti. Tai matyti ir is nagrinejamu minetu mokomuju leidiniu, kuriuose pasitaike ne tik trukstamu, bet ir pertekliniu skyrybos zenklu vartojimo atveju, pavyzdziui:

Daugiau kaip viena sparna turintis lektuvas yra kompaktiskesnis_4 nes monoplano sparnas, palyginti su biplanu, bus ilgesnis (Merkys 2012: 22). Sio reostato varzos dydis parenkamas taip_ kad paleidimo srove nevirsytu vardines daugiau nei 2 kartus (zaveckas 2012: 79).

Be reikalo padeti skyrybos zenklai taip pat trukdo sakinio skambejimui ir skaldo minti, pvz.:

Del to, pasikeis uzduoties atlikimo proceduroms, technikas gali nieko nezinoti apie jas (Snirpunas 2012: 55). Taip pat, dalis pasalinto uzpildo pakeiciama stipresnes medziagos ideklais (Merkys 2012: 67). Rasytines ataskaitos turi buti papildomos informacija, kuria zodziu perduoda vadovai, arba, ten_kur to reikia, technikai (Snirpunas 2012: 59). Egzistuoja ivairus zingsniai, kuriuos technikas gali ivykdyti, ir kurie gali jam padeti atlikti patikima vizualine patikra (Snirpunas 2012: 56).

Kalbos normu atitiktis

Sakytineje kalboje daznai pasitaiko ivairiu bendrines kalbos normoms priestaraujanciu dalyku, netaisyklingos tarties ar kirciavimo, zodyno svetimybiu ir netinkamos darybos zodziu, ne visada paisoma linksniu valdymo ir pan. Taciau kadangi sakytine kalba kuriama spontaniskai, ja ne visada pasiseka sukontroliuoti. Uztat rasyti nei kalbai keliami grieztesni reikalavimai, nes jai parengti paprastai skiriama daugiau laiko, todel labai svarbu, kad, anot A. Kaulakienes, moksliniuose (o tuo labiau mokomuosiuose) tekstuose vartojami terminai, gramatines formos, linksniu ir prielinksniu konstrukcijos, ir, zinoma, zodynas atitiktu bendrines lietuviu kalbos normas (kaulakiene 2007: 41-52).

Nagrinetuose metodiniuose leidiniuose aptinkama bendrines kalbos normu neatitinkanciu vartosenos pavyzdziu, is kuriu minetini kai kurie neteiktini zodyno, linksniu, padalyvio formu vartosenos atvejai.

Atkreiptinas demesys, kad santykiniams dalykams nusakyti netinka vartoti prieveiksmio salyginai, jis, kaip nurodoma "Dabartiniame Lietuviu kalbos zodyne" (DLKZe 2016) turetu buti keiciamas prieveiksmiu salygiskai, pvz.: koordinatinis detaliu matavimas salyginai (=salygiskai) gali buti taip pat priskirtas frezavimui (Leonavicius, Brucas 2012: 52). Mechanines valdymo sistemos naudojamos salyginai (=salygiskai) nedideliuose <...> lektuvuose (Merkys 2012: 12).

Reiskia nevartotinas reiksme "vadinasi, taigi", pvz.: Reiskia (=vadinasi, taigi) magnetovara, keiciantis apkrovai, taip pat nekinta (zaveckas 2012: 47).

Zodis tankiai neturi reiksmes "daznai" (DLKZe 2016), todel turetu buti taisomas tokiame pasakyme: Remine konstrukcija gana tankiai (=daznai) naudojama lengvuju lektuvu sparnu lonzeronu konstrukcijose (Merkys 2012: 52).

Itakoti--vertinys is rusu kalbos zodzio [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] yra knyginis, nesisteminis darinys. Lietuviu kalboje vartojamas abstraktas itaka, bet is abstraktu su priesaga -oti veiksmazodziai nedaromi. Sis vertinys, atsizvelgiant i stiliu ir konteksta, gali buti keiciamas zodziais atsiliepti, lemti, paveikti, veikti, formuoti, taip pat junginiais daryti itaka, tureti itaka ar itakos, pvz.: Sis leidinys apraso <...> zmogaus veikla itakojantys (=lemiancius, formuojancius, (veiklai darancius itaka)) veiksnius <...> ir pavojus darbo vietoje (Snirpunas 2012: 2).

Laikotarpiui reiksti gali buti vartojami ir inagininko, ir galininko, ir vietininko linksniai, taciau netaisyklinga vietininka vartoti kaip prielinksni ar polinksni, pvz.: tai toks darbo rezimas, kai apkrovos didumas laiko begyje (=laikui begant; ilgainiui) kinta (zaveckas 2012: 82). nuolatine srove - tai srove, kuri laiko begyje (=laikui begant; ilgainiui) nekeicia savo krypties (zaveckas 2012: 9).

Kitas neretai pasitaikantis polinksnis pagalba dazniausiai netaisyklingai vartojamas priemonei reiksti ir keistinas priemones inagininku, pvz.: tiek vienu, tiek kitu atveju rotoriaus apvija kontaktiniu ziedu ir sepeciu pagalba (=kontaktiniais ziedais irsepeciais) prijungiama prie nuolatines sroves saltinio (zaveckas 2012: 65).

Nagrinetuose metodiniuose leidiniuose neretai klaidingai vartojamos padalyvio formos salutiniam to paties veikejo veiksmui reiksti asmeniniuose sakiniuose, pvz.: Si lygtis rodo, kad variklio greiti galime reguliuoti, keiciant (=keisdami) tinkle itampa (zaveckas 2012: 80). atidejus (=atideje) sia verte prie atitinkamo a kampo, gausime linijine u kitimo diagrama (zaveckas 2012: 14). Asinis srauto komponentas turi labai padideti ir praejus (=praejes) pro propeleri sumazeti (Brucas 2012: 82).

Aviacijos svetimzodziai

Remiantis daugelio tiek lietuviu, tiek uzsienio kalbininku nuomone, teorineje literaturoje skiriamos tokios svetimzodziu grupes: 1) senieji skoliniai; 2) tarptautiniai zodziai; 3) svetimybes; 4) semantizmai (Vaicekauskiene 2004: 11-13). Svetimzodziai paprastai del ekonominiu, kulturiniu ir bendradarbiavimo rysiu pasiskolinami is kitu kalbu. Is ju galima spresti ne tik apie istorinius tautos gyvavimo etapus, bet ir tai, su kokiomis kaimyninemis tautomis buvo bendraujama verslo, prekybos ar mokslo srityse. Todel pasaulyje nera kalbos, kurioje nebutu svetimzodziu, is kuriu daugiausia tarptautiniu zodziu ir hibridu. Be abejo, pasitaiko ir svetimybiu. Tarptautiniai zodziai--tai leksikos vienetai, kurie panasia reiksme ir forma funkcionuoja keliose negiminingose kalbose. Tarptautinio zodzio forma paprastai priklauso nuo kalbos, i kuria zodis atejo, fonetines ir morfologines sistemos. Ypac tai pasakytina apie tarptautinius zodzius, kurie yra kile is senoves graiku, lotynu ir hebraju kalbu. Jie sudaro tarsi tam tikra tarptautini terminologijos fonda, placiai paplitusi Europos ir kai kuriose kitose kalbose. Tokiu terminu sudaromosios dalys (morfemos) daugiausia yra kilusios is klasikiniu (lotynu ar graiku) kalbu (Barzdziukiene et al. 2005). Taciau jeigu tarptautiniam zodziui yra tinkamas lietuviskas pakaitalas, geriau vartoti pastaraji, nes daznai buna atveju, kai tame paciame sakinyje kelis kartus kartojamas tas pats tarptautinis zodis, nors turima kuo ji pakeisti, pvz.:

Taigi net jeigu orlaivis yra priziurimas ir eksploatuojamas (=naudojamas) pagal projekto reikalavimus, del projekto trukumu gali nepavykti uztikrinti saugios eksploatacijos (Snirpunas 2012: 63). Menciu elementu teorijos paprasciausia versija yra naudoti paprasta aerodinamine jega, argumentuojant (=pagrindziant, irodant) tuo, kad mes visi ja naudojame taip pat (Brucas 2012: 26). Mazos galios varikliai naudojami ivairiose autonomiskose (=savarankiskose, nepriklausomose, saivaldese) transporto priemonese: automobiliuose, laivuose, lektuvuose, kosminiuose laivuose, automatikos irenginiuose, medicinos aparaturoje ir kt. (Zaveckas 2012: 70). Kesoniniai ir monokokiniai sparnai geriau toleruoja nedidelius pazeidimus, bet juos sudetingiau jungti su liemeniu ar ju dalis tarpusavyje, nes tokiu atveju optimalus (geriau tinkamiausias, geriausias) sujungimas visu konturu (Merkys 2012: 44). Norint pasiekti optimalu (geriau tinkamiausia, geriausia) uzduoties ivykdymo lygi, yra reikalingas tam tikro lygio stimuliavimas arba budrumas (Snirpunas 2012: 45). Deja, komercineje aplinkoje retai kada imanoma atlikti didelius technines prieziuros darbus pagal grafikus, kaip ir eliminuoti (geriau pasalinti, isstumti, isbraukti) laiko trukuma (Snirpunas 2012: 46).

Savotiski svetimzodziai yra ir kitu kalbu asmenvardziai, kuriu gramatinimas (galunes pridejimas) lietuviu kalboje yra butinas, nes lietuviu kalba yra galuninio tipo ir turi linksniu sistema, taigi galunei sakinyje tenka svarbi funkcija--parodyti zodziu rysius, padeti atskleisti sakinio informacija, pvz.: Profesorius Dzeimsas Reasonas (James Reason) savo knygoje <...> klaida apibrezia taip <...> (Snirpunas 2012: 62). Laikantis nuoseklumo, analogiskai reiketu gramatinti ir kitus knygose vartojamus svetimvardzius, pvz.: vienoje is technines prieziuros istekliu vadybos programoje, kuria sudare Gordon Dupon, buvo pradeta vartoti savoka "purvinasis tuzinas" (Snirpunas 2012: 35).

Reikia pasakyti, kad ryski svetimzodziu vartojimo sklaida sakytineje, o ypac rasytineje kalboje, nelieka visuomenes nepastebeta ir daznai susilaukia viesu diskusiju. Akivaizdu, kad spaudoje neretai pasirodantys populiarus straipsniai apie pirmenybe lietuviskiems atitikmenims ir zymiu zmoniu pasisakymai viesosios kalbos prieziuros temomis internetineje spaudoje skatina ir akademines bendruomenes nariu poreiki rupintis lietuvisko zodyno, pirmiausia terminijos darybos, adaptavimo ir vartosenos reikalais. Pavyzdziui, 2015 m. organizuotoje studentu apklausoje (tyrimo imtis--114 studentu (is ju 23 Antano Gustaicio fakulteto IV kurso ir 91 Verslo vadybos fakulteto pirmo kurso studentu), i klausima, kaip jie savo kalboje elgiasi su svetimzodziais, mazdaug du trecdaliai apklaustuju teige ieskantys jiems lietuvisku atitikmenu (27,27 proc.) arba nelietuviskam zodziui pridedantys lietuviskas galunes (35,35 proc.), nors gana didele dalis (38,38 proc.) teige vartojantys autentiskas svetimybes (2 pav.).

Taigi is atliktos apklausos matyti, kad studentai daznai stokoja kalbos ziniu, nemoka naudotis terminu zodynais, be to, pradeje vartoti svetimybes snekamojoje kalboje, nezino, kuo jas pakeisti akademiniame diskurse Akivaizdu, kad aiskumo neprideda ir destytoju kalboje vartojami svetimzodziai, tokie kaip kontroleris, poliolefinas, radiusografija, spoileris, spindelis, spline, glascockip, kuriu pasitaike aptikti ir nagrinejamuose mokomuosiuose A. Gustaicio aviacijos instituto destytoju leidiniuose (3 pav.).

Kaip matyti is 3 paveiksle pateiktu aviacijos svetimzodziu, pirmoji neadaptuota svetimybe glass cockpit (Sie orlaiviai vadinami "glass cockpit" (Rudinskas 2012: 5)), kuria "Mokomasis anglu-lietuviu kalbu orlaiviu technines prieziuros terminu zodynas" (Mironaite, Norkiene 2012: 22) keicia sudetiniu terminu "kabina su monitoriaus ekrane matomais rodmenimis" (angl. glass--stiklas; cockpit--lakunu kabina; glass ~ kabina su monitoriaus ekrane matomais rodmenimis).

Kita be lietuviskos galunes pavartota svetimybe --spline (Erdvinio modelio projektavimo spline kreiviu metodu eiga (Leonavicius, Brucas 2012: 25)), kuriai VLkkB (2015) siulomas atitikmuo yra spraustelis (angl. spline; wedge)--trapecinio skerspjuvio taselis, ispaudziamas i taselinio skydo isdroza.

Kontroleris (taciau butina prisiminti, kad yra skirtingos tu paciu kontroleriu modifikacijos (Leonavicius, Brucas 2012: 70)) "Tarptautiniu zodziu zodyne" (TZZ 2013: 442) zymimas kaip neteiktinas ir keiciamas terminu valdiklis.

Taip pat tame paciame zodyne kaip neteiktinas svetimzodis poliolefinas (Pakuojant prietaisus, antistatinis poliolefinas yra isorineje pakuotes puseje (Rudinskas 2012: 47)) keiciamas terminu polialkenai (TZZ 2013: 650).

Svetimzodis radiusografija (Juos taikancio metodo, vadinamo radiusografija, esme - kiekvienas objekto skerspjuvis komponuojamas is apskritimu lanku, nurodant ju spindulius ir centru padetis (Leonavicius, Brucas 2012: 15)) yra neteiktinas pirmasis sudurtinio zodzio demuo radiusas ir jis keiciamas spinduliu (TZZ 2013: 689).

Nevartotinos svetimybes spoileris atitikmuo --tech. terminas aptakas (kP 2013: 57). Si svetimybe aptinkama tokiuose sakiniuose: Spoileriu valdymo skirtumai lemia, kad veiksmai, tinkami B767, yra netinkami orlaiviui (Snirpunas 2012: 70). lektuvuose taip pat instaliuojamos uzsparniu, priessparniu, spoileriu ir kitu aerodinaminiu pavirsiu valdymo sistemos (Merkys 2012: 12).

Kita jau seniai neteiktina ir taisoma svetimybe --spindelis (vok. Spindel). Lietuviskas jos atitikmuo suklys (TZZ 2013: 794), taigi taisytini sie sakiniai:

Projektuojant apdirbimo kelia CaM programa taip pat turi buti nurodomi spindelio sukiai, taikytini kiekvienam apdirbimo budui, irankiui ar apdirbimo tipui (Leonavicius, Brucas 2012: 66). Bendrasis irankio ar spindelio pozicionavimas paprastai atliekamas, kai reikia uztikrinti tikslu ir sudetinga irankio judesi ir tai sunku padaryti naudojant greito irankio (traversavimo) CaM meniu (Leonavicius, Brucas 2012: 52).

Nagrinejamuose minetuose leidiniuose gana dazni hibridai: a) kuriu saknis yra tarptautinis zodis ar svetimybe, o priesaga lietuviska: antistatines apyrankes (Rudinskas 2012: 44); antivirusines programos (Rudinskas 2012: 44); elektroerozinis apdirbimas (Leonavicius, Brucas 2012: 67); elektrocheminis sroves saltinis (zaveckas 2012: 6); elektromagnetines indukcijos desnis (zaveckas 2012: 6); elektromechaniniai prietaisai (Rudinskas 2012: 9); elektrotechninis plienas (zaveckas 2012: 43); elektrostatine iskrova (Rudinskas 2012: 34); elektrostatines masinos (zaveckas 2012: 5); hidrodinaminis kruvis (Merkys 2012: 120); ausies funkcionavimas (Snirpunas 2012: 15); tai vadinama fliugeravimu (Brucas 2012: 46); mikroelektroniniai irenginiai (Rudinskas 2012: 49); turboreaktyviniai varikliai (Brucas 2012: 68); turboventiliatoriniai varikliai (Brucas 2012: 68); frezavimo savoka (Leonavicius, Brucas 2012: 43); generavimo metodai (Leonavicius, Brucas 2012: 6); erdvinio pavirsiaus modelio optimizavimas (Leonavicius, Brucas 2012: 5); konturo komponavimas (Leonavicius, Brucas 2012: 27); koordinavimas komandoje (Snirpunas 2012: 32); laivu geometrijos modeliavimas (Leonavicius, Brucas 2012: 13); irangos modifikavimas (Rudinskas 2012: 58); parametrizavimo metodai (Leonavicius, Brucas 2012: 8); kvantavimas ir kodavimas (Rudinskas 2012: 12); sistemos sukoncentravimas (Snirpunas 2012: 7); programines irangos sertifikavimas (Rudinskas 2012: 57); proceduru traktavimas (Snirpunas 2012: 7); irankio traversavimas (Leonavicius, Brucas 2012: 52);

b) kuriu vienas demuo yra tarptautinis, o kitas demuo lietuviskas arba svetimybe: antiledodaros valdymo pultai (Rudinskas 2012: 8); hidrolektuvai (Merkys 2012: 78); elektrovaros kryptis (zaveckas 2012: 11); komponento mikrograndines (Rudinskas 2012: 39); turbosraigtiniai varikliai (Brucas 2012: 68).

Apibendrinant aviacijos svetimzodziu vartosenos ypatumus, akivaizdu, kad nagrinejamuose minetuose leidiniuose gausiai vartojama tarptautiniu zodziu, kurie neretai gali buti pakeisti lietuviskais atitikmenimis, gausu hibridu, kartais pasitaiko ir neteiktinu svetimybiu.

Isvados

Pagrindinis valstybines lietuviu kalbos politikos tikslas--stiprinti valstybines kalbos statusa ir prestiza, skatinti jos pletra, uztikrinti funkcionaluma visose viesojo gyvenimo srityse, is ju ir mokslo.

Leidybos situacijai Lietuvoje sudetingejant, Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla "Technika" leidzia gana daug technologiju, gamtos, socialiniu ir humanitariniu mokslu studiju ir mokomuju knygu lietuviu kalba, kuriu autoriai yra lietuviai.

Nagrinejamuju mokomuju leidiniu kalboje vyrauja stilistines raiskos ir didaktikos derme: daug retoriniu elementu, vaizdingumo ir itaigumo, nors kartais daugiazodziaujama, imantraujama, nenuosekliai ir painiai aiskinama.

Mokomuju metodiniu leidiniu kalboje kartais pristingama ne tik mokslinio tikslumo ir rasto kulturos, bet ne visada paisoma kalbos normu vartojant savaja ir svetimaja leksika.

Nors svetimzodziu vartojimo sklaida viesojoje kalboje vis labiau intensyveja, taciau 2015 m. vykdyta apklausa parode, kad mazdaug du trecdaliai VGTU studentu svetimzodziams iesko lietuvisku atitikmenu (27,27 proc.) arba nelietuviskam zodziui stengiasi prideti lietuviskas galunes (35,35 proc.) ir tik trecdalis (38,38 proc.) teigia vartojantys autentiskas svetimybes.

Tikslinga butu surinkta medziaga issamiau paanalizuoti, palyginant su mokslo kalbos (magistro darbu, disertaciju, moksliniu straipsniu) duomenimis.

DOI http://dx.doi.org/10.3846/cpe.2016.285

Literatura

Barzdziukiene, L. 2003. tekstas: samprata, komponavimas, funkciniai stiliai. Kaunas: Technologija. 134 p.

Barzdziukiene, L.; Celiesiene, V.; kaulakiene, A. 2005. Baigiamasis studiju darbas. Kalbininku patarimai: teorija ir tvarkyba. Vilnius: Technika. 148 p.

Brasaite, F. 2013. Redaktoriaus vaidmuo verstines grozines literaturos leidyboje, knygotyra 61: 181197. Vilnius.

Brucas, D. 2012. Propeleriai: mokomoji knyga. Red. J. Balciuniene. Vilnius: Technika. 92 p. http://dx.doi.org/10.3846/1389-S

Dabartines lietuviu kalbos zodynas (DLKZe) [interaktyvus]. 2016 [ziureta 2016 m. sausio 5 d.]. Prieiga per interneta: http://dz.lki.lt/

Jockus, A. 2014. Elektroniniu knygu revoliucija issikvepe [interaktyvus], [ziureta 2015 m. gruodzio 16 d.]. Prieiga per interneta: http://lzinios.lt/lzinios/ Ekonomika/elektroniniu-knygu-revoliucija-issikvepe/177064

Kaulakiene, A. 2001. Mokslo kalbos raidos ypatumai, is Dabartines mokslo kalbos kultura. Kaunas: Technologija. 129 p.

Kaulakiene, A. 2007. Mokomuju leidiniu kalba vienas is taisyklingos studentu kalbos veiksniu, Santalka: Filologija, Edukologija 15(4): 41-52. http://dx.doi.org/10.3846/coactivity.2007.33

Kalbos patarimai (KP). 2013. kn. 4: Leksika: 1. Skoliniu vartojimas, Vilnius. 96 p.

Leonavicius, k.; Brucas, D. 2012. CaD-CaM aviacijoje: mokomoji knyga. Red. J. Balciuniene. Vilnius: Technika. 71 p. http://dx.doi.org/10.3846/1364-S

Lietuviu kalbos gramatika (LKG). 1976. T. 3., red. k. Ulvydas (su bendraautoriais). Vilnius: Mokslas. 1014 p.

Merkys, B. 2012. orlaiviu konstrukcijos: mokomoji knyga. Red. R. Pinkeviciene. Vilnius: Technika.145 p. http://dx.doi.org/10.3846/1345-S

Mironaite, M.; Norkiene, J. 2012. Mokomasis anglulietuviu kalbu orlaiviu technines prieziuros terminu zodynas. Vilnius: Generolo Jono Zemaicio Lietuvos karo akademijos leidykla. 126 p.

Mokslas, studijos, universiteto gyvenimas: Informacine infrastruktura. 2013. Is VGTU 2012 m. veiklos atsakaitos 16 priedo. Vyr. red. D. Cygas. Nr. 46. Vilnius: Technika, 80-89.

Nauckunaite, z. 2012. teksto komponavimas: rasymo procesas ir tekstu tipai. Vilnius: Gimtasis zodis. 190 p.

Paliulis, N.; Dagiene, E. 2009. Akademine elektronine leidyba Lietuvoje: pozymiai, galimybes proble mos. verslas: teorija ir praktika/Business: Theory and Practice 10(2): 159-171. http://dx.doi. org/10.3846/1648-0627.2009.10.159-171

Pukene, R. 2014. Del prasto rastingumo--signalas apie rimtesnes problemas [interaktyvus], [ziureta 2016 m. sausio 12 d.]. Prieiga per interneta: http://www.delfi.lt/projektai/archive/ del-prasto-rastingumo-signalas-apie-rimtesnesproblemas.d?id=65527594

Pupkis, A. 2015. Atsakymas a. Smetonai [interaktyvus], [ziureta 2016 m. sausio 12 d.]. Prieiga per interneta: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-pupkis-atsakymas-a-smetonai.d?id=69547820

Rudinskas, D. 2012. Skaitmenine technika ir elektroniniu prietaisu sistemos: mokomoji knyga. Red. J. Balciuniene. Vilnius: Technika. 65 p. http://dx.doi.org/10.3846/1360-S

Rutkauskas, A. V.; Plakys, V.; Sudzius, V. 2011. Magistro mokslinis darbas: forma, struktura ir procesas. Vilnius: Technika. 98 p.

Smetoniene, I. 2013. Reklamos tekstu stilistine skyryba, lietuviu kalba nr. 7 [interaktyvus]. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla [ziureta 2016 m. sausio 20 d.]. Prieiga per interneta: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba

Snirpunas, V. 2012. Zmogiskasis faktorius aviacineje technikoje: mokomoji knyga. Red. S. Simutyte. Vilnius: Technika. 79 p. http://dx.doi.org/10.3846/1390-S

Tarptautiniu zodziu zodynas (TZZ). 2013. Red. A. Tarabilda. Vilnius: Alma littera. 887 p.

Vaicekauskiene, L. 2004. Teorines svetimzodziu norminimo prielaidos, is J. Girciene (sud.). Skoliniai ir bendrine kalba. Vilnius: Lietuviu kalbos instituto leidykla, 9-29.

Vaisniene, D. 2015. Kalba kaip aprangos kodas - reikia ismanyti, kas kur dera [interaktyvus], [ziureta 2015 m. gruodzio 20 d.]. Prieiga per interneta: http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/ivairenybes/vlkk-pirmininke-daiva-vaisniene-kalba-kaip- aprangos-kodas-reikia-ismanyti-kas-kur-dera61-484162?cf=df

Valstybines lietuviu kalbos komisijos konsultaciju bankas (VLkkB) [interaktyvus]. 2015 [ziureta 2015 m. gruodzio 20 d.]. Prieiga per interneta: http://konsultacijos.vlkk.lt/lit/98970

Valstybines lietuviu kalbos komisijos nutarimas Del valstybines kalbos vartojimo, norminimo ir sklaidos programos patvirtinimo (2015 m. balandzio 30 d. Nr. N-2 (157) [interaktyvus], [ziureta 2015 m. gruodzio 18 d.]. Prieiga per interneta: http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai

Zabarskaite, J.; Smetoniene, I. 2012. Mokslo kalbos politika, Parlamento studijos 12: 111-125 [interaktyvus]. Vilnius: Valstybes zinios [ziureta 2016 m. sausio 20 d.]. Prieiga per interneta: http://www.parlamentostudijos.lt/Nr12/12_kalba_3.htm#Mokslo kalbos politika

Zaveckas, V. 2012. Elektrotechnikos pagrindai: mokomoji knyga. Red. S. Simutyte. Vilnius: Technika. 90 p. http://dx.doi.org/10.3846/1383-S

Zuperka, k. 2005. Bendrine kalba ir funkciniai stiliai, kalbos kultura 78. Vilnius: Lietuviu kalbos instituto leidykla, 56-66.

Regina ZUKIENE

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kurybiniu industriju fakultetas, Lietuviu kalbos katedra, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas regina.zukiene@vgtu.lt

Iteikta 2016-01-30; priimta 2016-05-05

(1) Straipsnis parengtas pranesimo pagrindu (Zukiene, R. 2015. Antano Gustaicio aviacijos instituto metodiniu leidiniu, isleistu 2012 m., kalbos analize. Is Specialybes kalbos studijos bendroje Europos aukstojo mokslo erdveje: teorija ir praktika. II tarptautine konferencija. Vilnius, 2015 m. lapkricio 20 d.). Ir pranesimas, ir straipsnis parengti, vykdant moksliniu tyrimu projekta "Svetimzodziu funkcionavimo profesineje kalboje tyrimas", finansuojama Valstybines lietuviu kalbos komisijos pagal Lietuviu bendrines kalbos, tarmiu ir kitu kalbos atmainu funkcionavimo ir kaitos tyrimu 2011-2020 m. programa.

(2) Pavyzdziu tekstai pateikti autentiski.

(3) Akies klaida laikoma atsitiktine klaida, kuri darbe nesikartoja, t. y. kitur tekste zodis rasomas taisyklingai.

(4) Bruksneliu apacioje zymima vieta, kur arba truksta skyrybos zenklo, arba jo nereikia.

Caption: 3 pav. Aviacijos svetimzodziai

1 pav. VGTU leidyklos "Technika" 2012 m. isleisti
studiju leidiniai (saltinis--Mokslas ... 2013: 80-89)

Vadoveliai              9

Mokomosios knygos      54

Studiju leidiniai,    127
isleisti vykdant ES
projektus

Note: Table made from pie chart.

2 pav. Studentu apklausos del svetimzodziu
vartojimo duomenys

Vartoju autentiska             27%
Pridedu lietuviska galune      35%
Ieskau lietuvisko atitikmens   38%

Note: Table made from pie chart.


----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2016 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2016 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Zukiene, Regina
Publication:COACTIVITY: Philology, Educology
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2016
Words:5127
Previous Article:Some terminological and typological features of unrealized architecture/Kai kurie neigyvendintos architekturos terminologijos ir tipologijos bruozai.
Next Article:The expression of noun-phrase grammatical definition in the corpus of lithuanians learning the French language/Daiktavardinio junginio gramatinio...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2022 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |