Printer Friendly

Kai kurie medines architekturos aspektai sovietmecio Lietuvoje/Some aspects of wood use in the architecture of Lithuania in the soviet period.

Ivadas

Medzio, kaip apdailos ir konstrukciju medziagos, panaudojimo Lietuvos architekturoje ivairiais istorijos tarpsniais del vietiniu gamtiniu salygu, istoriniu aplinkybiu ir socialiniu ekonominiu veiksniu reiksme buvo nevienoda kiekybine ir kokybine prasme. Mediniai pastatai, atsirade Lietuvoje iki salies sovietizacijos (1940 m.) pradzios, nepaisant murines statybos plitimo, del ivairios savo tipologijos bei raiskos sulauke nemazo tyrinetoju demesio ir paveike ne vieno architekto kuryba. Iki sio laikotarpio mediniai pastatai uzeme ypatinga vieta Lietuvos architekturoje kaip budingi Lietuvos krastovaizdzio, tautinio identiteto zenklai. Lietuvos architekturos raida, iki sovietmecio vykusi salygiskai nuosekliomis ir naturaliomis aplinkybemis, atsiradus naujai politinei santvarkai, nuosavybes santykiams, socialinems, kulturinems salygoms, neisvengiamai pasikeite. Atlikto tyrimo ir publikacijos tikslas--atskleisti kai kuriuos medines architekturos aspektus Lietuvoje nuo XX a. 5 desimtmecio iki 1990 m.

Medine architektura Lietuvoje nuo 5 desimtmecio vidurio iki 7 desimtmecio pabaigos

Po Antrojo pasaulinio karo su jo ziauriomis pasekmemis ir zaizdomis civilizuotame pasaulyje keliasdesimciai metu isivyravo poziuris, jog viskas, kas gali kelti pasididziavima nacionaliniu savitumu, yra beveik sventvagyste (Buivydas 1999). Sovietu valdziai bandant ivertinti internacionalizmo, universalizmo ir modernizmo ideju tinkamuma architekturai, Lietuvos mokslininkai ir architektai nuo pirmuju okupacijos metu sieke pritaikyti lietuviskos medines architekturos tradicijas nauju pastatu projektavimo srityje. Buvo bandoma akcentuoti Lietuvos tradicines medines architekturos tyrimu svarba ir nauda naujiems projektams, skatinti medinio paveldo apsauga (Jomantas 2002; Barsauskas 1956).

Pirmaisiais pokario metais medis--pigi ir lengvai apdirbama vietine statybine medziaga--dazniausiai buvo naudojama mazaaukstei gyvenamajai statybai kaimo ir priemiesciu vietovese (Jomantas 2002). Sovietu valdzia deklaravo, jog nuo individualaus--pavienio projektavimo reikia pereiti prie serijinio projektavimo, unifikuojant statybinius ir architekturinius elementus, todel 1948 m. Sovietu Sajungoje buvo leidziami ivairus gyvenamuju namu katalogai, kartais net nenurodant, kokiam geografiniam rajonui projektai tinka (Barsauskas 1956). 1951 m. isleistas Lietuvos TSR kolukiniu sodybu bei gyvenamuju namu tipiniu projektu rinkinys idomiai iliustruoja ir to meto medines architekturos raida. Cia buvo penki mediniai namai, kuriuos projektuojant buvo panaudota daug lietuviu liaudies medines architekturos formu ir elementu (1, 2 pav.) (Barsauskas 1956).

Sie kritikos sulauke projektai medines Lietuvos architekturos tradiciju perimamumo ir architekturines kokybes prasme buvo geriau vertinami uz velesnius tipinius projektus (Barsauskas 1956). "Tobulejantys" projektiniai mediniu gyvenamuju namu variantai eme skirtis nuo tradiciniu gyvenamuju namu: pakito ju suplanavimas, atsirado atsitiktiniu iejimo, langu isdestymo bei formu sprendimu, pasikeite turine israiska (3, 4 pav.).

[FIGURE 1 OMITTED]

[FIGURE 2 OMITTED]

[FIGURE 3 OMITTED]

[FIGURE 4 OMITTED]

Vis prastejant projektams, tipiniais mediniais namais kartais apstatydavo istisas gyvenvietes. Pasitaikydavo net gana absurdisku atveju. Pavyzdziui, Sakiu "Lenino" ir "Didziojo Spalio" vardo kolukiu gyvenvietese, kuriose gatves ir kvartalai apstatyti pagal viena supaprastinta skurdzios formos tipini projekta (5 pav.) (Barsauskas 1956).

[FIGURE 5 OMITTED]

Prie medines architekturos kokybes prastejimo prisidejo 1955 m. sovietu isleistas nutarimas, smerkiantis "netinkama ir nesaikinga, nepateisinama architekturiniu formu naudojima". Vis labiau buvo deklaruojama, jog medis yra deficitine, neilgaamze medziaga, ja turetu pakeisti muras bei industriniai statybos metodai (Jomantas 2002; Barsauskas 1956). Tai leme laipsniska ne tik gyvenamosios medines architekturos statybos nykima Lietuvoje, bet ir apskritai medzio, kaip statybines medziagos, ignoravima.

Tuometini poziuri i mediniu konstrukciju naudojima siek tiek iliustruoja 1961 m. isleistas "Kulturos pastatu tipiniu ir rekomenduojamu projektu albumas", kuriame knygynu, kino teatru, biblioteku, rajoniniu kulturos namu (sesiolikoje projektu) architekturineje israiskoje medis visai nebuvo panaudotas, taciau to paties albumo pabaigoje galima rasti mediniu tipiniu kiosku projektu (6 pav.) (Bytautas 1961).

[FIGURE 6 OMITTED]

Naujos medines architekturos tendencijos Lietuvoje nuo 7 desimtmecio pabaigos iki 1990 m.

Pirmaisiais pokario desimtmeciais nuvertinto medzio, kaip statybines ir architekturines medziagos, reabilitacijai Lietuvoje nemaza itaka turejo is Vakaru pasaulio atklys-tancios architekturos regionalumo, "vietos dvasios" idejos, egzistavusios salia "tarptautinio stiliaus" ir panasiu racionalistiniu krypciu. Vakaru Europos ir ypac skandinavu architektu darbai, ieskantys harmoningo sarysio su pastoviomis zmogiskosiomis vertybemis, su tradicine gyvensena, istoriniu bei gamtiniu kontekstu, taip pat mokejimas taikyti medi drasiems architekturiniams ir konstruktyviniams sprendimams dare itaka to meto Lietuvos architektu savimonei (Buivydas 1999). Architektu A. Aalto, H. ir K. Sirenu darbai rode, jog medine architektura, puoselejanti tradicijas, gali buti siejama ir su pazanga bei modernumu (7, 8 pav.).

1966 m. Rumsiskese buvo ikurtas Lietuviu liaudies buities muziejus, kuriame pradeta statyti ir atkeli-neti visu pagrindiniu Lietuvos etnografiniu regionu medinius pastatus (Lietuvos liaudies buities muziejus 2009). Sis faktas, matyt, buvo taip pat svarbus, paskatines architektus drasiau kurti, stilizuojant liaudies architektura. Keletas sekmingesniu regionalumo tendencijos pastatu buvo restoranas "Vaidilute" Palangoje (1968 m., arch. G. Tiskus; restoranas neislikes) (9 pav.), poilsio namai "Dainava" Pervalkoje (1971 m., arch. V. Guogis) (10 pav.) bei "Kelininkas" Preiloje (1977 m., arch. V. Guogis). Sie pastatai primena zemaiciu namus. Tradicines liaudies architekturos elementai cia buvo beveik netransformuojami (Maciulis 2008). Paminetinas ir iki siol Nidoje islikes restoranas "Eserine" (1979 m., arch. V. Guogis) (11, 12 pav.).

[FIGURE 7 OMITTED]

[FIGURE 8 OMITTED]

[FIGURE 9 OMITTED]

[FIGURE 10 OMITTED]

Stilizuotomis liaudies architekturos formomis pasizymi administracinis pastatas Nidoje (1976 m., arch. G. Tiskus ir A. Zavisa). Sis pastatas murinis, taciau su mediniais fasadu ir pastato turio elementais, jis yra vienas ryskiausiu Lietuvos XX a. antros puses architekturos pavydziu, kur profesionaliajai visuomeninei architekturai sekmingai pritaikyti medines etnines architekturos motyvai. Subtiliai stilizuojant i nauja objekta bandyta perkelti tradicinius kursiskos architekturos siluetus, spalvinius derinius, pritaikytos regionui budingos vejalentes, statinys papuostas budingu formu mediniais balkonu tureklais (Petrulis 2007) (13 pav.).

[FIGURE 11 OMITTED]

[FIGURE 12 OMITTED]

[FIGURE 13 OMITTED]

Gyvenamuju namu projektams medinemis detalemis nacionalinio savitumo bande suteikti Kauno Zemes ukio statybos projektavimo instituto ir Vilniaus Kolukiu statybos projektavimo instituto architektai. Fasadai buvo skaidomi medzio apkalimais, projektuojamos medines verandos, medines vejalentes ir balkonu tureklai (Buivydas 1999; Miksyte 1975) (14 pav.).

[FIGURE 14 OMITTED]

Devintajame desimtmetyje medis sekmingai buvo panaudotas keliuose objektuose, priskiriamuose "vietos dvasios" (genius loci) architekturos tendencijai. Si tendencija (fasadu apdailos medziaga, panaudojant medi) raiskiai atsiskleide poilsio namuose Strevoje (1980 m., arch. K. Pempe) (15 pav.) bei Mokslu akademijos poilsio namuose Palangoje (1984 m., arch. V. Dicius, L. Ziberkas) (Minkevicius 1982; MHHKIBHHIOC 1987). Net ir siandien siuolaikiskai atrodanti pastatu grupe Palangoje medzio detalemis, turio pobudziu subtiliai kartu su bendra visuma nurodo regiona, tesia Palangos medines architekturos tradicijas (16 pav.).

[FIGURE 15 OMITTED]

[FIGURE 16 OMITTED]

Idomus ir savotiSkai vietos dvasios ideja reprezentuojantis buvo "Nendres" kavines Trakuose (1984 m., arch. L. Ziberkas, V. Dicius) interjeras. Cia lubose buvo panaudotas medines bangos motyvas, jautriai iprasminantis greta esanti ezera (17 pav.).

[FIGURE 17 OMITTED]

Medis to meto kaviniu, restoranu ir net privaciu namu bei butu interjeruose tapo ypac madingas. Daugelis tokiu interjeru menine kokybe ir medzio panaudojimo subtilumu nepasizymejo. Daznai tiesiog buvo nebejauciama saiko--drozineto, deginto, lakuoto medzio daily-lentemis iskalamos istisos patalpos (Sabaliauskas 1985) (18 pav.).

Prie medzio naujo populiarejimo Lietuvos architekturoje prisidejo ir klijuotines medienos konstrukciju gamybos isvystymas Sovietu Sajungoje nuo 6 desimtmecio ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1984). 1973 m. "Jures medzio" apdirbimo kombinato bazeje Kaimo statybos ministerijos sprendimu buvo nutarta pastatyti klijuotos medienos konstrukciju gamykla ir ikurti statybine organizacija "Jures specializuota kilnojama mechanizuota kolona" (SKMK) (Jures medis 2009). Sioje gamykloje gaminami medzio gaminiai praplete medzio panaudojimo galimybes visuomeniniuose, sporto, gamybiniuose, sandeliavimo pastatuose, padejo kurti estetiSkas konstrukcijas ir modernesne medine architektura (19 pav.).

[FIGURE 18 OMITTED]

[FIGURE 19 OMITTED]

Grizusi medzio, kaip vietines statybines medziagos, pripazinima rodo faktas, jog 1976 m. buvo ikurtas eksperimentinis namu statybos kombinatas "Alytaus ENSK", kuris gamino ir state skydinius medinius namus. Si imone tokius ivairiai apdailinamus, bet is esmes medines konstrukcijos pastatus masiskai state visoje Lietuvoje (Plioplys 1978; Kleinas 1980) (20 pav.).

Apibendrinimai

1. Pirmaisiais sovietmecio desimtmeciais medis dazniausiai buvo naudotas tik mazaauksciu gyvenamuju namu statyboje. Siuose pastatuose buvo bandoma ieskoti sasaju su tradicine liaudies architektura, taciau iki 7 desimtmecio pabaigos medis kaip medziaga architekturoje buvo naudojamas vis reciau.

[FIGURE 20 OMITTED]

2. Nuo 7 desimtmecio pasaulines regionalizmo, "vietos dvasios" ir modernaus medzio panaudojimo architekturoje idejos ir pavyzdziai paskatino Lietuvos architektus vel prisiminti primirsta medziaga. Prasiplete pastatu, kuriu architekturoje buvo panaudotas medis, tipologija ir geografija--tai ne tik gyvenamieji, bet ir visuomeniniai, gamybiniai pastatai, ne tik kaimo, bet ir miestu bei kurortu vietoves.

3. Sovietmecio medine architektura negausi, taciau isskirtine, idomi ir reiksminga Lietuvos architekturos istorijai, todel jos tyrimams reiketu skirti didesni demesi.

Literatura

Barsauskas, J. 1956. Lietuviskos kolukiecio sodybos architektura. Vilnius: Valstybines politines ir mokslines literaturos leidykla. 231 p.

Bytautas, V. 1961. LCulturos pastatu tipiniu ir rekomenduojamu projektu albumas. Vilnius: Valstybines politines ir mokslines literaturos leidykla. 160 p.

Buivydas, R. 1999. XX a. architektura: regionalizmas, Archiforma 1999/3: 70-77.

Jomantas, A. 2002. Medine architektura Lietuvoje. Vilnius: Vaga. 144 p.

Jures medis [interaktyvus]. 2009. UAB "Jures medis" [ziureta 2009 m. sausio 3 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.juresmedis.lt/index.php?pg=.000002325[??]=1>.

Kleinas, V. 1980. Ivairiaspalviai namai zemdirbiams, Statyba ir architektura 1(248): 12-14.

Lietuvos liaudies buities muziejus [interaktyvus]. 2009. Lietuvos dailes muziejus, et al. [ziureta 2009 m. sausio 2 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.muziejai.lt/Kaisiadorys/buities_muziejus.htm#Kitos>.

Maciulis, A. 2008. Kico apraiskos siuolaikiniame interjere, Urbanistika ir architektura 32(3): 167-172.

Miksyte, L. 1975. Kad kaimo gyvenvietes grazetu Statyba ir architektura 1(188): 8-12.

Minkevicius, J. 1982. Naujoji Lietuvos architektura. Vilnius: Mintis. 198 p.

Petrulis, V. 2007. Alfredas Gytis Tiskus: Klaipeda--tai raudona, Archiforma 2007/3: 42-48.

Plioplys, G. 1978. Kaimo statybos ministerijos statybose, Statyba ir architektura 3(226): 15-17.

Sabaliauskas, Z. 1985. Namas pilnas naujoviu, Statyba ir architektura 1(308): 8-11.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] M. 1984. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 176 c.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] K. 1987. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]--Architecture of the Soviet Lithuania. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 287 c.

Arnoldas Gabrenas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architekturos pagrindu ir teorijos katedra

El. pastas arnoldas.gabrenas@gmail.com
COPYRIGHT 2009 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2009 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Gabrenas, Arnoldas
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Mar 1, 2009
Words:1541
Previous Article:Kai kurie lietuvos sakralines architekturos raidos bruozai xx-xxi a/Some features of the development of Lithuanian sacral architecture in 20th-21st...
Next Article:Tarptautine prekyba ir jos raidos tendencijos/Understanding of international trade and its importance.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |