Printer Friendly

Kai kurie lietuvos sakralines architekturos raidos bruozai xx-xxi a/Some features of the development of Lithuanian sacral architecture in 20th-21st centuries.

Ivadas

Permaininga XX a. Lietuvos istorija paveike daugybe visuomeninio gyvenimo sriciu ir dare joms itaka. Sovietine okupacija sutrukde ivairiems vakarietiskiems menams ir ideologijoms isitvirtinti salyje. Tai ypac paveike sakraline architektura, kuri okupacijos laikotarpiu del religines minties persekiojimo neprogresavo, o architektai net nebuvo ruosiami projektuoti kulto statinius. Menotyrininkai, nagrinedami sakraline architektura, si laikotarpi daznai vadina "isbrauktaisiais desimtmeciais". Todel kalbant apie sakralines architekturos raidos bruozus Lietuvoje XX a. isskirtini du principiniai laikotarpiai: nepriklausomos Lietuvos 1918-1940 m. laikotarpis ir laikotarpis nuo 1990 m.--atgavus nepriklausomybe. Abieju laikotarpiu pradzioje pastebimi proverziai sakralines architekturos raidoje. Butent siuos du laikotarpius tikslinga placiau isnagrineti.

Lietuvos sakraline architektura XX a. pirmoje puseje

Lietuvos siuolaikines sakralines architekturos teorinis nagrinejimas nebutu visavertis ir issamus, jei neaptartume jos istoriniu istaku, siekianciu XX a. pradzia, dariusiu nemaza itaka visai praejusio amziaus architekturos raidai. Butent siuo laikotarpiu Lietuvoje kure architektas ir skulptorius Antanas Vivulskis. Siuo metu zinomi keturi Vivulskio architekturiniai kuriniai: Siluvos koplycia (pro-jekt. 1903-1906 m.; stat. 1912-1924 m.), Krokuvos Svc. Jezaus Sirdies baznycios konkursinis projektas (1905 m.), Morskie Oko koplycios projekto du variantai (1907 m. ir 1911 m.) ir nebaigta statyti Svc. Jezaus Sirdies baznycia Vilniuje (1907-1915 m.). Papilio baznycios projektas niekur nebuvo skelbtas ir tikriausiai neislikes (Luksionyte-Tolvaisiene 2002: 86).

Zinomiausias A. Vivulskio suprojektuotas pastatas--Siluvos koplycia (1, 2 pav.). Koplycios turineje kompozicijoje architektas perteike obelisko motyva, kuris siaureja kildamas i virsu, o apacioje remiasi i masyvu pagrinda. A. Vivulskis sieke "sukurti koplycia "zemaitiska dvasia". Kurdamas sia koplycia, architektas savo vizijas perteikdavo is molio lipdytais modeliais, tai tuo metu tarp architektu buvo neiprasta naujove. Zinoma, cia A. Vivulskiui pasitarnavo jo, kaip skulptoriaus, patirtis. Siluvos koplycia buvo suprojektuota ir pastatyta su dekoratyviais mediniais prieangiais, kurie 1959 m. buvo pakeisti muriniais ir taip suarde originalia kontrastingu medziagu dermes ideja (Luksionyte-Tolvaisiene 2002: 86). Beje, Vivulskis vienas pirmuju architektu Lietuvoje, kuris kryziaus motyva naudojo kaip fasado architekturine detale.

[FIGURE 1-2 OMITTED]

Tarp labiausiai nusipelniusiu XX a. Lietuvos architektu buvo Vytautas Landsbergis-Zemkalnis. Didzioji jo kurybos dalis yra sutelkta Kaune. "Vytautas Zemkalnis buvo pirmasis Lietuvos architektas, baiges architekturos studijas Europoje, Romoje. Nepriklausomos Lietuvos metais pagal Vytauto Zemkalnio projektus pastatytos ligonines Panevezyje, Siauliuose, Kauno kulturos rumai, gimnazijos Birzuose ir Panevezyje" (Vikipedijos naudotojai 2009). Taip pat suprojektavo keleta baznyciu: Eucharistinio Isganytojo baznycia Kybartuose (3 pav.); Svc. Jezaus Sirdies baznycia Mazeikiuose 1935 m. (4 pav.) ir Sakiu Sv. Jono Krikstytojo baznycia 1936 m. Sio architekto kuriniai pasizymejo savita stilistika ir tuo pat metu prisidejo prie lietuviskosios architekturos identiteto formavimo tarpukariu. Jo projektuotus pastatus buvo galima pazinti is daznai pasikartojancio eksterjero skaidymo vertikaliais elementais, fasadu disciplinuotumo ir saikingo manieringumo.

[FIGURE 3 OMITTED]

Viena ispudingiausiu sventoviu Lietuvoje ir neatsiejamas Kauno miesto tapatumo simbolis--Paminkline Prisikelimo baznycia (1934 m., 2005 m.) (5 pav.), kuria suprojektavo latviu kilmes architektas Karolis Reisonas. "1922 metu pradzioje profesorius Pranas Bucys pirmasis pasiule: Nepriklausomybes atgavimo paminklas turetu buti tam tikslui pastatytas baznycios pastatas" (Urbsyte-Vilkiene 2005: 83).

[FIGURE 4 OMITTED]

[FIGURE 5 OMITTED]

Baznyciai projektuoti pasirinktas trecia vieta laimejes architektas Karolis Reisonas. Jo suprojektuotos baznycios erdve trinave, bazilikine. Architektura monumentali, lakoniska, moderni--toks stilius 3, 4 desimtmeciais placiai isivyravo didziuosiuose Lietuvos miestuose (Urb-syte-Vilkiene 2005: 86). Deja, statybu uzbaigti nespeta del prasidejusio karo, o sovietai sioje baznycioje ikure radijo gamykla. 1988 m. imta reikalauti baznycia grazinti tikintiesiems, o 1989 m. iregistruoti Sventoves atstatymo tarybos istatai. Baznycios atstatymo projekta renge architektas Algimantas Sprindys. Atstatant buvo atlikta keletas pakeitimu, atsisakyta altoriu soninese navose, paliktas tik centrinis altorius. Kaireje centrinio altoriaus puseje suprojektuota tabernakulio koplycia, desineje--baptisterija. Baznycios pusrusyje numatyta irengti kolumbariuma, sale tikinciuju samburiams, bendravimui, drabuzine, ukine dali, kitas sanitarines patalpas.

Atstatant Paminkline Prisikelimo baznycia, buvo grazintas pirmykstis jos pavidalas, kuri ir buvo numates architektas Karolis Reisonas, o padaryti pakeitimai "suprojektuoti jauciant erdviu santyki ir ju poveiki zmogui, jautriai derinant apdailines medziagas" (Urbsyte-Vilkiene 2005: 87). Siandien si baznycia yra ne tik neatsiejama Kauno panoramos dalis, bet ir ryskus permainingos istorijos bei lietuvisko atkaklumo simbolis.

Ankstyvasis modernizmas Lietuvos baznyciu architekturoje pasireiske savitu pavidalu, jam budingi gerokai konservatyvesni siluetai, tvarkingos ir statiskos turiu kompozicijos naudojimas, populiarus vertikaliu fasado skaidymo elementu naudojimas siekiant suteikti turiams grakstumo. Taciau tai labiausiai atsispindejo laikinosios sostines architekturoje, o likusioje Lietuvoje daugiausia vyravo eklektine arba medine, kaimiska baznyciu architektura. Europos Vakaruose tuo metu tikra perversma sukele prancuzo Le Korbiuzje ir jo amzininku kuryba, kurios atgarsiai del veliau prasidejusiu karu Lietuvos baznyciu architekturos taip ir nepaveike.

Sakraline architektura nepriklausomoje Lietuvoje -XX a. pab.-XXI a. pradzia

Po Antrojo pasaulinio karo okupuotoje Lietuvoje prasidejo sudetingas laikotarpis, lemes religines minties persekiojima ir nutraukes kulto pastatu kurimo tradicija. Sovietine valdzia, siekdama palauzti kulturini ir intelektualini tautos branduoli, dali dvasininku istreme i Sibiro lagerius, kai kurios baznycios buvo nacionalizuotos ir jose ikurdintos gamyklos, sandeliai ir kt. Vienas is tokiu pavyzdziu praeitame skyriuje pamineta Kauno Paminkline Prisikelimo baznycia. Nauju baznyciu praktiskai nebuvo statoma, todel penkis desimtmecius trukusi okupacija leme tam tikra patirties ir tradiciju vakuuma, su kurio padariniais susidure XX a. pabaigoje atsikuriancios Lietuvos architektai.

XX a. pabaiga zymi ne tik Lietuvos valstybingumo atkurima, bet ir giluminius valstybes socialinius ir kulturinius pokycius. Kaip ir tarpukario laikotarpiu, cia eme pulsuoti naujos kurybines iniciatyvos. Lietuvos architekturos tipologijoje vel atgijo sakralines architekturos problematika: baznyciu projektai tarsi is "gausybes rago" pasipyle po visa sali ir imta juos igyvendinti. Deja, platus ir nepamatuoti uzmojai bei nevaldomas maksimalizmas paliko savo randus. Apie klaidas projektuojant baznycias yra rases A. Maciulis: "Lietuvoje siuolaikiniu baznyciu architekturos formalioji prasme kartais nustelbia simboline. Pastatyta nemaza nauju baznyciu, kuriu formos sunkiai "skaitomos", ju dvasine paskirti imanoma suvokti tik is kryziaus zenklo pastato fasade, vidines erdves neturi butinos darnos, kuri reikalinga giliai isgyvenant religini jausma. Taciau dalis architektu perprato tradicines sakraliniu pastatu formas ir ju struktura, naujai suvoke universalias simbolines sakralines architekturos reiksmes" (Maciulis 2002: 107).

Charakterizuojant si laikotarpi, pravartu pamineti tiek gerus, tiek ir ne tokius sekmingus naujosios sakralines architekturos pavyzdzius. Negatyvius rezultatus leme daug priezasciu, svarbiausia tai, kad anuomet nebuta architektu, kurie turetu patirties kuriant kulto pastatus. Be to, veike daug socialiniu, ekonominiu bei kulturiniu veiksniu. Kadangi truko lesu, kai kurios baznycios budavo ikurdinamos tam nepritaikytuose pastatuose, o statant naujas baznycias ne visi architektai ivertindavo tradiciju, religines simbolikos ir vietoves konteksto svarba. Todel perdeti lukesciai bei ambicijos daznai virsdavo gigantiskais statiniais, uzkraunanciais statybu nasta net ir nedidelems religinems bendruomenems. Tai iliustruoja keletas pavyzdziu: Pagegiu Sv. Kryziaus baznycia (arch.: V. Kuliesius, G. Narkevicius, 1993 m. (6 pav.)), Siauliu Svc. Mergeles Marijos Nekalto Prasidejimo baznycia (laikinai irengta buvusiuose kulturos rumuose (7 pav.)), Lietuvos Kankiniu baznycia Domeikavoje (arch.: K. Pempe, R. Mulokas, K. Kisielius, A. Asauskas ir G. Ramunis, 1993- 2006 m. (8 pav.)), Kauno Gerojo Ganytojo parapijos baznycia (arch.: A. Kucas ir M. Prei-sas, 1999 m. (9 pav.)) ir daugybe kitu.

[FIGURE 6 OMITTED]

[FIGURE 7 OMITTED]

[FIGURE 8 OMITTED]

[FIGURE 9 OMITTED]

Sakraliniu pastatu keliamus kurybinius issukius sekmingai sprende architektas Gediminas Baravykas. Jo kuryboje, greta visuomenines paskirties statiniu, urbanistiniu kompleksu, viesuju erdviu bei paminklu projektavimo, savo vieta rado ir sakralines paskirties pastatai. Gediminas Baravykas suprojektavo dvi baznycias: Varenos Sv. Mykolo arkangelo baznycia (10 pav.), pastatyta 1994 m. (arch.: G. Baravykas, B. Bakaitis. Skulpturos: M. Paulauskas. Tekstile: J. Strigunai-tePaulauskiene), ir Palaimintojo Jurgio Matulaicio baznycia Vilniuje (11 pav.), pastatyta 1996 m. (arch.: G. Baravykas, G. Aperavicius, V. Balciunas, R. Kristapavicius. Konstruktoriai: C. Gerliakas, V. Milvydas, A. Snuviskis).

[FIGURE 10 OMITTED]

Varenos baznycia pastatyta anksciau cia stovejusios ir karo metu sudegusios senosios baznycios vietoje. Sio pastato architektura atspindi praeities kaimo baznyciu tradicijas: turine kompozicija ir menine israiska yra artima tradicinems senosioms provincijos baznycioms, turi sasaju su mazosios kaimo architekturos formomis. Sia baznycia galima laikyti Baravyko kuryboje retu regionalistines architekturos pavyzdziu (Buivydas 2000: 46). Palaimintojo Jurgio Matulaicio baznycia Vilniuje pasizymi idomia tradiciniu baznycios elementu traktuote: siauriniame fasade architektai suprojektavo 7 kontraforsus, pereinancius i arkbutanus, zymincius ne tik sasajas su Vilniaus gotika, bet ir efektingai kuriancius seseliu zaisma svieciant saulei is rytu ir vakaru. Siuos konstrukcinius bei kompozicinius elementus galima laikyti idomia ir vertinga naujove siuolaikineje sakralineje architekturoje, sukuriancia testinumo rysi su senuju epochu architektura. Taip pat ir naturalios sviesos patekimas i pastato vidu suteikia erdvei imantrumo.

[FIGURE 11 OMITTED]

Tarp vertingiausiu Lietuvos siuolaikines sakralines architekturos pavyzdziu galima pamineti ir Respublikines Santariskiu ligonines koplycia (arch.: K. Pempe, A. Pliucas, 2001 m. (12 pav.)). Cia autoriai varijuodami nepretenzingu formu, lakonisku architekturiniu zenklu temas pasieke, kad tiek turine koplycios plastika, tiek fasadu grafikos modeliuo-te tapo neatskiriama, organiska esamo konteksto dalimi. Eksterjero raiskos subtiluma, preciziska architektu poziuri i nuoseklu ir kompleksiska situacij os humanizavima pabrezia aiskus, lakoniski, tauriai paprasti sprendimai (Lagunovicius 2002: 32). Tiesa, fasadines metalo apdailos pasirinkimu butu galima suabejoti, vargu ar si medziaga turi rysi su baznytines architekturos tradicijomis arba su supanciu kontekstu, greiciau tai bandymas paprastomis priemonemis sukurti vientisos geometrines figuros pavidala.

[FIGURE 12 OMITTED]

Ypatingu jautrumu aplinkai ir humaniskumu spinduliuojanti Marijos Krikscioniu Globejos baznycia Nidoje (arch.: A. Zavisa R. Kristapavicius. Konstruktorius: T. Tu-bis, 2002 m. (13 pav.)) yra vienas ryskiausiu Lietuvos siuolaikines sakralines architekturos perlu. Priesingai nei pries tai aptartas pavyzdys, si baznycia pasizymi vietines architekturos tradiciju testinumu ir subtilia ju interpretacija. Baznycios architektura--unikali, turinti ryskiu, nors anaiptol netiesmuku, regionaliskumo uzuominu. Nendremis dengtas stogas, medine apdaila bei isores siluetas tiesiog alsuoja pamario krastui budingos senosios architekturos dvasia (Buivydas 2002: 96). Reiksmingiausiais sios sventoves bruozais galime laikyti saikinga ir subtilu senuju religiniu ir pamario krasto simboliu kodavima, tradiciniu medziagu pritaikyma siuolaikiniu pavidalu ir, be abejones, architekturos jautruma aplinkos atzvilgiu.

[FIGURE 13 OMITTED]

Regionalistinio pobudzio sakraline architektura nera daznai sutinkama Lietuvoje. XXI a. Lietuvos architektus dazniau ikvepia is Vakaru Europos plintancios tendencijos. Tai ypac pastebima pastaruju metu konkursiniuose projektuose. Naujausi igyvendinti kulto pastatai taip pat turi uzuominu i vakarietiska stilistika. Vienu is tokiu pavyzdziu galima ivardinti Pabrades miestelio Svc. Mergeles Marijos, Seimu karalienes baznycia (14 pav.) ir parapijos namu kompleksa. Baznycios architekturineje stilistikoje galima izvelgti sasaju su Richard'o Meier'io suprojektuota baznycia Romoje (angl. The Jubilee Church). Projekto autoriai--architektai: M. Saliamoras, J. Balkevicius, A. Burba. Konstruktorius: Viktoras Razaitis. Sios sventoves architektura akivaizdziai isreiskia siuolaikiska kureju poziuri i tokiu statiniu kurima. Grakstus, laiva siek tiek primenantis baznycios turis drasiai stiebiasi tarp miesto pastatu, o balti, svarus fasadai suteikia miestovaizdziui naujo skambesio. "Noredami akcentuoti miestelio centra, pabrezti pagrindine vizualine asi ir masteli, projektuotojai <...> sieke perteikti tradicinio mazo lietuvisko miestelio ir baznycios sasaja" (Bugenis 2008: 23). Pabrades baznycia isimintina savo formos ir erdves zaismu, masteliu derme miesto atzvilgiu. Urbanistiniu principu ismanymas ir suvaldymas autoriams leido sukurti baznycia kaip miestelio kompozicini ir estetini akcenta.

[FIGURE 14 OMITTED]

Pastarieji du desimtmeciai Lietuvoje buvo turtingi nauju baznyciu, nepaminetos liko: Utenos Dievo Apvaizdos baznycia (arch.: R. Kristapavicius, M. Jamantas. Konstruktorius: A. Vaskevicius), Jono Bosko baznycia, Vilnius, Lazdynai (arch.: V. E. Cekanauskas, V. Gerliakas), Svc. M. Marijos Krikscioniu pagalbos baznycia, Alytus (arch. K. Pempe), Elektrenu Svc. Mergeles Marijos, Kankiniu Karalienes baznycia (arch. H. Silgalis), Ignalinos Svc. Mergeles Marijos Gimimo baznycia (arch. R. Kristapavicius), Aleksoto Sv. Kazimiero baznycia Kaune (arch. A. Kancas) ir daug kitu idomiu bei vertingu kuriniu. Pazymetina tai, kad siuolaikine Lietuvos sakraline architektura, isgyvenusi maksimalizmu pasireiskusia "paauglyste", suformavo kertinius tapatumo bruozus, galbut dali savybiu perimdama is vakarietisku analogu. Pozityviai nuteikia ir kur kas rafinuotesnis religiniu simboliu naudojimas nauju baznyciu architekturoje.

Isvados

1. XX a. pradzioje, kartu su nepriklausomybes paskelbimu, ivyksta Lietuvos sakralines architekturos raidos atgimimas, lemes savito stiliaus formavimasi ir kai kuriu kurybingu asmenybiu saviraiska. To laikotarpio sakraline architektura buvo paveikta bendru tarptautiniu architekturos tendenciju.

2. Pokariu sakraliniu pastatu beveik nebuvo statoma, o esami daznai nukentedavo del okupacines valdzios politikos. Sis periodas ne tik sustabde ir isbalansavo sakralines architekturos raida Lietuvoje, bet ir paveike posovietinio laikotarpio architekturos raida.

3. XX a. pabaigoje prasidejes naujas sakralines architekturos atgimimo laikotarpis buvo pazenklintas klaidomis ir nepamatuotais sprendimais. Sunkiai suvaldomos gigantomanijos apraiskos paveike ir naujaja sakraline architektura. Prie siu reiskiniu prisidejo ir bendros stilistikos nebuvimas, maza technologine pazanga.

4. Amziu sanduroje kai kur pastebima vakarietiskos architekturos itaka Lietuvos baznyciu architekturai, atsiradusios naujos technologijos, statybines medziagos suteike galimybes aukstesnei estetinei ir technologinei kokybei atsirasti.

5. Siuolaikiniuose kulto pastatuose simboliu kalba tiek eksterjere, tiek ir interjere pasireiskia subtilesnemis ir lakoniskesnemis priemonemis. Populiarus kryziaus, apskritimo, kvadrato, piramides, laivo ir kiti motyvai.

6. Siuolaikiniu Lietuvos sventoviu architekturoje pastebima planiniu sprendimu ivairove: itin populiarios tampa apskritimo, trikampio arba ovalo formos. Pastatu turiai daznai buna artimi pirminems geometrinems formoms. Daznai atsisakoma ir tradicinio varpines boksto naudojimo.

Literatura

Bugenis, G. 2008. Baznycios ir parapijos namu kompleksas Pabradeje, Archiforma 2: 21-25.

Buivydas, R. 2000. Architektas Gediminas Baravykas--Kurybos pulsas. Vilnius: Archiforma. 44-55 p.

Buivydas, R. 2002. Marijos Krikscioniu Globejos baznycia. Nida, Archiforma 3: 92-96.

Lagunovicius, A. 2002. Santariskiu kliniku Dievo gailestingumo koplycia, Archiforma 1: 31-33.

Luksionyte-Tolvaisiene, N. 2002. Antanas Vivulskis--tradiciju ir modernumo derme. Vilnius: VDA leidykla.77-88 p.

Maciulis, A. 2002. Naujoji Lietuviu sakraline architektura ir daile, Urbanistika ir architektura XXVI t., Nr. 3: 107.

Urbsyte-Vilkiene, O. 2005. Paminklines Prisikelimo baznycios atstatymas, Archiforma 1-2: 83-88.

Vikipedijos naudotojai. 2009. Vytautas Landsbergis-Zemkalnis [interaktyvus]. 2009. Vikipedija, Laisvoji enciklopedija [ziureta 2009 m. sausio 5 d.]. Prieiga per interneta: <http://lt.wikipedia.org/w/index.php? title=Vytautas_Landsb ergis%C5%BDemkalnis&oldid=1074697>.

Linas Krugelis

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architekturos pagrindu ir teorijos katedra

El. pastas Linnarri@yahoo.com
COPYRIGHT 2009 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2009 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Krugelis, Linas
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Mar 1, 2009
Words:2116
Previous Article:Nepanaudotos neigyvendintu projektu galimybes/Unemployed possibilities of unrealized projects.
Next Article:Kai kurie medines architekturos aspektai sovietmecio Lietuvoje/Some aspects of wood use in the architecture of Lithuania in the soviet period.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |