Printer Friendly

Joseph Ehret: lithuanian activities after his return to homeland/Juozas Eretas (Joseph Ehret): veikla lietuvai, sugrizus i gimtine.

Ivadas

Juozas Eretas (Joseph Ehret) (1896 10 18--1984 03 13)--iskilus Lietuvos ir Sveicarijos mokslininkas, filosofijos mokslu daktaras, Lietuvos universiteto (veliau pavadinto Vytauto Didziojo vardu) profesorius, vienas is Lietuviu kataliku mokslo akademijos steigeju, isrinktas jos akademiku, veliau garbes nariu, literaturos istorikas ir pedagogas, publicistas, Lietuviu rasytoju sajungos (JAV) garbes narys, visuomenes veikejas, Lietuvos kariuomenes savanoris, Lietuvos telegramu agenturos (ELTA) steigejas, palikes zenklu pedsaka Lietuvos sportui, zinomas zurnalistas, laikrasciu (blaivybei, sportui ir katalikiskam kaimo jaunimui) steigejas ir redaktorius, masiniu renginiu iniciatorius bei organizatorius. 1919-1941 m. gyvendamas Lietuvoje dirbo ten, kur labiausiai tuo metu reikejo jo sumanumo ir energijos (Vasiliauskiene 2011: 3:1: 86-99).

J. Eretas nesiliove rupintis Lietuva ir veliau, kai buvo priverstas is jos pasitraukti. Jis nepailsdamas kele Lietuvos laisves klausima visuomenei skaitomose paskaitose, rasydamas straipsnius i ivairius Vakaruose leidziamus zurnalus uzsienio kalbomis. Pergyvendamas del lietuviskos iseivijos likimo, ieskodamas iseities, parase Tremties trilogija. Svarbios studijos skirtos baltu tautoms, zymioms Lietuvos asmenybems.

Profesorius Juozas Eretas, sugrizes i Sveicarija, cia darbavosi 43 metus. Juozo Ereto 115-osios gimimo metines paskatino testi sios neeilines asmenybes veiklos tyrinejimus 1941-1984 m. Darbo tikslas: detalizuoti prof. J. Ereto veikla Sveicarijoje garsinant Lietuvos varda. Darbo uzdaviniai: isskirti prof. J. Ereto veiklos kryptis Sveicarijoje; paliudyti meiles Lietuvai sklaida savo seimoje; iskelti jo paskaitu, liudijancia tikras pasitraukimo is Tevynes priezastis, svarba; akcentuoti Lietuvos ivaizdi stiprinusius J. Ereto straipsnius bei darbus tremties ir uzmirstuju baltu tematika; detalizuoti J. Ereto nuopelnus Lietuviu kataliku mokslo akademijai; priminti J. Ereto vardo iamzinima Sveicarijoje.

Literatura: J. Eretui skirtos publikacijos periodikoje ir mokslo straipsniai.

Istoriografija

Tarpukario Lietuvoje apie Sveicarijos sunu, suradusi Lietuvoje antraja tevyne, buvo parasytas issamus prof. Stasio Salkauskio straipsnis (Salkauskis 1934: 20, 7: 34-50; 8-9: 193-211). Sovietines okupacijos metais uz Lietuvos nepriklausomybe uzsienyje kovojantis J. Eretas buvo itin pavojinga valstybei asmenybe, todel apie ji, be abejo, buvo tylima.

Iseivijoje, be ivairiu jubiliejinemis progomis parasytu straipsniu ir straipsneliu, paminesime svarbiausia darba--1972 m. prof. J. Ereto biciuliai Brukline isleido kolektyvini veikala "Didysis jo nuotykis (Prof. J. Eretas tarnyboje Lietuvoje)", kuri spaudai parenge prof. Juozas BrazaitisAmbrazevicius (Didysis... 1972). Keli is siu straipsniu jau buvo isspausdinti tarpukario Lietuvos spaudoje (Girnius 1973: 5: 235-236).

Nepriklausomybe atgavusioje Lietuvoje pirmasis apie J. Ereta prabilo inzinierius Algimantas Zolubas (Zolubas 1990: Gruodzio 19: 45-48). J. Eretui jubiliejinemis progomis organizuoti renginiai atsispindejo periodineje spaudoje.

Prof. J. Eretas buvo aktyvus LKMA narys, tad jis minimas darbuose, tyrinejanciuose Akademijos istorija (Backis 1987, 12: 15-30; Brazaitis 1982, 9: 3-17; Yla 1964, 5: 3-28; Krasauskas 1965, 1: 329-342; Vasiliauskiene 1992: 136), jam demesys skirtas Izidoriaus Ignataviciaus sudarytoje enciklopedijoje Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940-1998) (Vasiliauskiene 1999: 562-563), mokslo leidiniuose: Lietuvos istorijos studijos (Vasiliauskiene 1997: 4: 69-78), Logos (Vasiliauskiene 2000, 22: 137-155; 23: 137-155), Mokslo ir technikos raida (Vasiliauskiene 2011, 3:1: 86-99). Apie J. Ereta rasyta Visuotineje lietuviu enciklopedijoje (Autorius nenurodytas 2004, 5: 548-549).

Sugrizus i Bazeli

Prof. J. Eretas, sugrizes i gimtaji Bazeli ( ), nuo 1941 m. rudens iki 1962 m.--isejimo i pensija deste valstybineje gimnazijoje (Wehrli, Wirth 2005: 44). Iki 1956 m. tarnavo vyresniuoju leitenantu, eidamas instruktoriaus ir paskaitininko pareigas. Nuo 1955 m. buvo isrinktas Bazelio kantono svietimo tarybos nariu.

Tessino kantono prasymu 1948-1953 m. sudare Pabaltijyje bei senojoje Rusijoje dirbusiu sveicaru (ypac gimusiu Tessine) architektu sarasa ir isleido apie juos 7 studijas, paskelbe 3 leidinius is pedagogikos srities, rase ir kita tematika.

Garsiame sveicaru zurnale "Schweize Rundschau" 1953 m. sausio men. numeryje J. Eretas apzvelge per 10 tuo metu Sveicarijoje isleistu ivairiu knygu, kalbanciu apie Rusija, jos santykius su Vakaru pasauliu, jos komunistine santvarka ir siekius. Ne visos knygos pasizymejo objektyvizmu, kai kurios ju netgi samoningai klaidino skaitytojus savo netiksliomis ir neteisingomis ziniomis. J. Eretas kritikavo siuos netikslumus ir klaidas: "Savo tokiu issamiu straipsniu prof. Eretas nusipelno didelio demesio. Straipsnio mintys vokiskai kalbantiems europieciams pades susiorientuoti ir atskirti pelus nuo kvieciu" (J. B. 1953, 2: 45).

Nors ir isitraukes i gimtosios Sveicarijos gyvenima, toliau aktyviai reiskesi ir lietuviskoje veikloje lietuvybe liudydamas savo pavyzdziu, tuo dziugindamas Lietuvos besiilgincia zmona Onute Jakaityte (1889 01 12--1954 05 20).

Prof. J. Ereto dukra Julija Kollar 2002 m. straipsnio autorei pasakojo:

"Mama buvo smulkute, juodaplauke, nespejusi prazilti. Ji buvo silpnos sveikatos, negalavo sirdele, tad retai isvaziuodavo is namu. Mama buvo labai geras zmogus, mus vaikus labai mylejo, mes ja irgi labai mylejom. 1945 m., pasibaigus karui, mama man pasake: "Vaikuti, dabar vaziuosim namo!" Jai viskas buvo aisku, ji to norejo, apie tevyne svajojo. Kai girdziu lietuviskai--girdziu mamos balsa. Mama viska tvarke viena: dirbo ir dirbo. Mezge vaikams pirstinaites, kojines, kepuraites, megztukus ir siuvo seimai drabuzelius. Dirbdama dainavo. Vaikai mielai klause jos melodingo balso. Mama labai gerai kalbejo rusiskai. Tad vakarais, po vakarienes, mama su teciu susesdavo (vaikai tuo metu sutvarkydavo virtuve) ir mama profesoriu moke rusu kalbos. Brolis Juozas i Sveicarija atvyko 15 metu, tad gerai mokejo rusu kalba, dabar moka 9 kalbas.

Tevai visa laika kalbejo apie Lietuva. Namuose visi kalbedavo lietuviskai. Kai mama mire, buvau 16 metu ir man tai buvo katastrofa...

Lietuva--mums buvo musu mama. Mano sirdis ir siela lietuviska, o Sveicarija--antroji tevyne. Tikroji tevyne--Lietuva ir tai visada buvo aisku...

Labai apsidziaugiau, kad 2001 m. rudeni Kaune pastatytame koplytstulpyje irasytas ir mamos vardas--tai man labai svarbu: grazi vieta, grazus paminklas. Siandien galiu pasakyti, kad turiu dvi tevynes: pirmoji--Lietuva, o antroji Sveicarija, kur gyvena mano seima: vyras, vaikai (Patrick ir Sabine), anukai: 10 metu Sara ir 8,5 Stephanie (Sabinos vaikai)'.

J. Eretas ne tik savo seimoje diege meile savo antrajai Tevynei Lietuvai--jis ir kaimynei Dorai Obervil idiege pagarba Lietuvai, ismoke lietuviu kalbos--ji i Lietuva atvykdavo su ekskursiju grupemis.

Prof. J. Eretas kele ir visu lietuviu iseiviu dvasia, atskleisdamas priverstinio pasitraukimo is Lietuvos--tremties prasme, diege vilti busima Lietuvos laisve. Jis atliko zenkliu darbu, garsindamas Lietuvos varda iseivijoje. Straipsnyje isskirtos visuomenine bei moksline prof. J. Ereto veiklos kryptys.

Visuomenine J. Ereto veikla lietuvybei stiprinti ir jos pletrai

Prof. J. Eretas aktyviai dalyvavo Sveicarijoje susikurusioje lietuviu bendruomeneje, nors ji tuo metu nebuvo gausi--1955 m. duomenimis, Sveicarijoje gyveno tik 50 lietuviu (Autorius nenurodytas 1955, 45: 199). J. Eretui 1954 m. buvo patiketos Sveicarijos lietuviu bendruomenes garbes teismo nario pareigos (Autorius nenurodytas 1954, 3: 145).

Lietuvos laisves klausimai

J. Eretas nepailstamai kele Lietuvos laisves klausima visuomenei skaitomose paskaitose, rasydamas straipsnius i ivairius Vakaruose leidziamus zurnalus uzsienio kalbomis. Butina pridurti, kad Sveicaru enciklopediniuose leidiniuose (1945-1948 ir 1953-1954 m.) J. Eretas redagavo Baltijos tautu skyriu.

Apie prof. J. Ereta yra pasakojes dr. Vaclovas Darguzas (1920 01 06-2009 10 22), nuo 1953 m. tapes Sveicarijos lietuviu bendruomenes nariu, o veliau 10 metu (1991-2002 m.) vadovaves Sveicarijos lietuviu bendruomenei. Jis pazinojo prof. J. Ereta nuo studiju laiku Kaune, VDU, kuriame klause profesorius skaitomu vokieciu kalbos ir literaturos paskaitu, o artimiau su juo susipazino 1950 m. Sveicarijoje. J. Eretas ne karta lankesi Darguzu seimoje:

"Musu namuose (susirinkdavo iki 60 zmoniu) 4 kartus skaite paskaitu cikla apie politika, deste savo filosofines vizijas. J. Eretas, grizes i savo tevyne, ir toliau dirbo Lietuvai: rase straipsnius, knygas, skaite paskaitas, sieke sudominti Lietuvos padetimi, supazindinti su garbinga jos istorija. Profesorius buvo labai iskalbus: kalbedavo 2-3 val. ir niekada nepasikartodavo, todel niekam nepabosdavo jo klausyti. Taciau kalbedavo visada turedamas plana.

Paskaitu klausydavo sveicarai, nes jiems reikejo irodyti, kas yra Lietuva, isaiskinti, kodel lietuviai pabego. Sveicarijoje tuo metu vyravo nuomone, kad Stalinas--geras dede. Buvome pabegeliai, buvome laikomi nieko vertais, vadinami juros atmatomis, jei begome nuo gerojo dedes Stalino,--reiskia, buvome Hitlerio pasekejai. Politikai ir tie, kurie garsiai kalbejo ar rase pries Sovietu sajunga, buvo net zudomi: eini gatve--auto nelaime, "kazkas" "netycia" pastumia po masina, arba praeinantis baksteleja i pasone adata su nuodais. Galejom kalbeti tik po Cekijos ir Vengrijos ivykiu. Ir tuo ypatingu sunkmeciu J. Eretas buvo tarsi misionierius. Jis teige, kad Sovietu sajunga tokioje padetyje, kad negali ilgai egzistuoti, nes viska nuvertinusi, net ir zmogu ... Jei kam sukvailes galva, gali sunaikinti pasauli.

J. Eretas turejo savo vizija: Amerika, Kinija, Europa. Jis sakydavo kad SSRS yra milzinas ant moliniu koju ir viena diena sugrius, o Lietuva bus laisva. Tokia jo vizija lietuviai pradzioje netikejo, bet J. Eretas, laikui begant, sugebejo itikinti. J. Eretas daznai vystydavo tema, kas gali atsitikti ateityje. Mat lietuviai tada buvo atsidure lyg naktyje be ausros.

Be musu namu, J. Eretas skaite paskaitas Sveicarijos lietuviu bendruomenes susirinkimuose, Kivanis (Kiwanis) ir Rotary klubuose. Ypatingos reiksmes turejo J. Ereto politines paskaitos Sveicarijos karininku mokyklos aukletiniams, kurias skaitydavo pries jiems suteikiant karininko laipsni. Sveicarijos kariuomenes paruosimui buvo itin svarbios zinios apie Sovietu sajunga. Paskutine paskaita Darguzu namuose J. Eretas skaite mazdaug 3 menesius iki mirties, jau sulaukes 86 metu. Kalbejo apie Sovietija. Kaip visada jo pranesimas sukele daug klausimu. Tuo metu profesorius jautesi gerai ir niekas net nepagalvojo apie besiartinancia netekti (Vasiliauskiene 2004 04 28, 32: 6, 8).

Profesoriaus Juozo Ereto veikla Lietuviu kataliku mokslo akademijoje

Prof. J. Eretas, kaip ir kiti katalikiskos minties mokslininkai, isijunges i 1922 m. ikurtos Lietuviu kataliku mokslo akademijos (LKMA) veikla, ja tese ir grizes i Sveicarija. LKMA iseivijoje--Romoje buvo atkurta 1956 m.

Akademijos testinumo paliudijimui i LKMA atkurti reorganizacine komisija buvo itraukti paskutines tarpukario Lietuvos Centro valdybos nariai: prof. Zenonas Ivinskis ir prof. J. Eretas (pirmasis ju buvo mokslinis sekretorius, antrasis--vicepirmininkas). J. Eretas buvo isrinktas i LKMA Revizijos komisija, taciau tik vienai kadencijai, nes del dideliu atstumu, laiko ir lesu jis negalejo tinkamai atlikti siu pareigu.

J. Eretas, rupindamasis Kataliku akademijos bibliotekos gausinimu iseivijoje, 1979 m. is Sveicarijos i Roma atsiunte jai savo knygu (LKMA archyvas Romoje, Aplinkrastis Nr. 7, 32: 2). Pirmasis LKMA meginimas iseiti i tarptautine plotme, atkurus Akademija iseivijoje, kaip 1959 m. sausio 11 d. pazymejo tuometinis sekretorius prof. kun. A. Liuima SJ, ivyko 1958 m. lapkricio 30 d. Romoje, Grigaliaus universitete prof. J. Eretui perskaicius paskaita apie Stasi Salkauski, kaip Vladimiro Solovjovo filosofijos Vakarams tarpinin-kautoja (LKMA archyvas Romoje 1959: 2).

Prof. J. Eretas skaite pranesimus LKMA I-ajame (Eretas 1973, 1: 1-288), II (Eretas 1973, 2: 3- 44), IV (Eretas 1961, 4:175-209), V (Eretas 1964, 5: 75-99) ir VII (Eretas 1972, 7: 3-54) suvaziavimuose.

Akademija rupinosi savo nariu moksline publikacija, ieskojo lesu knygu leidybai ir leido 7 seriju darbus. 1968 m. gruodzio 8 d. laiske Akademijos nariams rasoma, kad Negestanciu ziburiu serijoje yra numatyta isleisti prof. J. Ereto ruosiama K. Paksto biografija (LKMA archyvas Romoje 1966: 2). Lietuviu kataliku mokslo akademijai sia knyga isleisti padejo K. Paksto paminklui statyti ir monografijai leisti komitetas (pirm. inz. J. Mikaila, kun. Br. Dagilis ir dr. L. Bajorunas). Knygos gale pateikiamas 520 aukotoju sarasas. Aukota nuo 205 dol. ligi 1 dol. Is viso suaukota 4055 dol. Galima manyti, kad dauguma aukotoju sia knyga ir isigijo (Girnius 1972, 5: 262). 1974 m. geguzes 30 d. Centro valdyba dziaugiasi:

"Taip gi yra atspausdintas prof. dr. J. Ereto veikaliukas Iseivijos klausimais. Tai bus prof. J. Ereto dovana Akademijos nariams. Jis bus issiuntinetas kartu su Suvaziavimo darbu VIII tomu" (LKMA archyvas Romoje, Aplinkrastis 1, 22: 2).

1978 m. gruodzio 9 d. laiske Akademijos nariams pranesama, kad jau paruostos ir kitu metu pradzioje bus atiduotos i spaustuve dvi stambios studijos: P. Gaidos "Nemarus mirtingasis arkivyskupas Teofilius Matulionis" ir J. Ereto "Valanciaus Sviesa uz mariu. Pranciskaus Juro ir jo bendrininku gyvenimas ir veikla" bei kreipiamasis me-cenatoriskos pagalbos leidybai (LKMA archyvas Romoje, Aplinkrastis 5, 30: 2), 1979 m. geguzes 5 d. raste kalbama, kad dar tebespausdinama minetoji J. Ereto knyga (LKMA archyvas Romoje, Aplinkrastis 6, 31: 3), o 1980 m. gruodzio 15 d. dziaugiamasi "Siomis dienomis apleis risykla prof. dr. Juozo Ereto veikalas "Valanciaus sviesa uz mariu" (LKMA archyvas Romoje, Aplinkrastis 2, 34: 2). Isleista knyga greitai buvo issiuntineta Akademijos nariams (LKMA archyvas Romoje, Aplinkrastis 3, 35: 2).

J. Ereto veikla ivertino LKMA

J. Ereto moksline, organizacine ir visuomenine veikla susilauke Akademijos ivertinimo: 1936 m. II LKMA suvaziavime jam kartu su vyskupu Pranciskumi Buciu MIC, prof. dr. Blaziejumi Cesniu (Backis 1987,12: 17) suteikti akademiku vardai (primintina, kad tarpukario Lietuvoje tik 10 mokslininku buvo suteiktas LKMA akademiko vardas). Inicialais pasirases autorius straipsni apie LKMA suvaziavima baige padeka J. Eretui:

"Pats suvaziavimas buvo ypatingai gausus (tiek didzioji plenumo, tiek ir atskiros sekciju sales vos tesutalpindavo dalyvius), jo nuotaika pakili ir, nepaisant dalyviu gausumo, vieninga, tikrai rimta ir darbinga. Taciau jei sitai graziai atestuoja suvaziavimo dalyvius, tai, reikia pabrezti, kad ir suvaziavimo organizatoriai, ypac jo ikvepejas ir atsidejes rupintojas prof. dr. J. Eretas, buvo visa tai gerai numates ir pavyzdingai sutvarkes ligi smulkmenu. Cia prikisti nebuvo ko, visu kuo galima buvo tik dziaugtis. Prof. J. Eretui reikia palinketi, kad jis visa si darba vainikuotu tokiu, kaip ir patsai suvaziavimas, rimtu ir vertingu II-jo L. K. Mokslininku ir M. Megeju Suvaziavimo darbu tomu"(I. M. 1936, XIX 3:230).

1972 m. kun. Stasys Yla, ivertindamas profesoriaus Juozo Ereto nuopelnus Kataliku akademijai tarpukario Lietuvoje, rase, kad kai lietuviai mokslininkai jungesi i Akademija, "rodos, tokia buvo naturali ju pareiga. Bet du, kuriuos dar norime pamineti, tokios pareigos neturejo. Tai "Sveicarijos lietuviai"--Juozas Eretas ir Alfredas Sennas. Pastarasis, atvykes docentauti i Lietuvos universiteta, pasidare Akademijos valdybos knygininku--archyvaru, pirmasis--redagavo Akademijos rengiama "Izymybiu zodyna" ir Suvaziavimo darbus, suorganizavo pirmuosius tris suvaziavimus, buvo dar Lietuvoj valdybos vicepirmininkas ir triju suvaziavimu uz Lietuvos ribu paskaitininkas" (Yla 1972, 9: 413).

Juozas Eretas Akademijos buvo pagerbtas ir Garbes nario vardu. 1979 m. geguzes 5 d. raste LKMA Centro valdyba siulo du asmenis isrinkti Akademijos garbes nariais: dr. S. Backi ir prof. J. Ereta, "kuris nuo pat Akademijos isteigimo 1922 m. yra jos aktyvus narys, savo veikla ir rastais daug nusipelnes Lietuvai" (LKMA archyvas Romoje, Aplinkrastis 6, 31: 3). 1979 m. XI LKMA suvaziavime buvo paskelbta apie minetus naujus LKMA garbes narius (tuo metu Akademijoje buvo 5 garbes nariai). LKMA veiklos istorijoje iki siu dienu tik du asmenys susilauke tokio dvigubo apdovanojimo: akademiko ir Garbes nario vardu--tai prel. Aleksandras Dambrauskas-Jakstas ir prof. Juozas Eretas.

Dar 1940 m. isleisto LKMA Suvaziavimo darbu III tomo prakalboje J. Eretas rase: "Ketvirtasis suvaziavimas turi 1942 m. ivykti ne kur kitur, o Vilniuje, kuris, si leidini beredaguojant sugrizo i gimtaji lizda. Te Dievas saugo mokslo kurejus ir biciulius ir teleidzia mums visiems laimingai susirinkti ten, kur simtmetine mokslo tradicija mus paskatins naujam triusui ir naujiems laimejimams" (Eretas 1972, 3: VI).

Deja, sis J. Ereto palinkejimas issipilde tik 1991 m., kai nepriklausomybe atgavusioje Lietuvoje 1990 m. buvo atkurta LKMA, o dar po metu--Vilniuje buvo susauktas XV LKMA suvaziavimas.

Moksline kuryba

Sugrizes i savo pirmaja tevyne J. Eretas tese moksline veikla. Parase ne viena Lietuvos istorijai ir kulturai svarbu darba. Per Lietuvai nusipelniusias asmenybes--Lietuviu kataliku mokslo akademijos narius: Stasi Salkauski, Kazi Paksta, prel. Prancisku Jura--zvelge i to meto mokslini, politini bei kulturini valstybes ir tautos gyvenima. Iamzindamas siuos lietuvius monografijose J. Eretas panaudojo daug gyvos medziagos. "Rase laiskus ivairiems asmenims ir "priverte" juos atsiliepti. kai skaitai. matai, kiek zmoniu jis itrauke ir kiek juos panaudojo. Vargiai kas kitas taip sugebetu ir gal is viso vargiai kam sitai butu rupeje. Aisku, Eretas norejo gyvu biografiju, praturtintu gyvom asmeninem patirtim. Bet tuo keliu jis priverte liudininkus grizti prie savo didziuju asmenybiu ir patiems pergromuliuoti savo artimaja praeiti. Netiesioginis tikslas, manding, ne maziau reiksmingas, kaip tiesioginis. Tai matyti is kito Ereto uzmojo anketiniu keliu patikrinti, kokios asmenybes turejo didziausios itakos kataliku gyvenime ligi I did. karo ir po jo? Kokie veikalai turejo lemiamos reiksmes kataliku apsisprendime vienu ar kitu kulturiniu reikalu?.. Atejes i lietuviu pasauli kitu keliu, jis turejo interesa patikrinti, ar sioj tautoj nera buve panasiu dalyku, kaip zinomose kitose. Uzklupti tokio klausimo ne vienas turejo ilgokai galvoti. Eretas isjudino retrospekcini musu galvojima--analizuoti ir sverti savaja kulturos istorija naujais poziuriais, naujai isprovokuotais klausimais. J. Eretas priverte mus galvoti",--rase kun. Stasys Yla (Didysis ... 1972, 205-207).

Apie J. Ereto darba prie rankrasciu yra rases: Jonas Grinius

"Ta pati teksta jis taisydavo kelis kartus, cia duodamas savo sekretoriams ji perrasineti masinele, cia perrasytus puslapius vel perziuredamas, vel braukydamas, papildydamas, pakeisdamas sakinius ir atskirus issireiskimus, kad tik butu tiksliau, sklandziau, vaizdingiau. Sitokiu kruopstumu jis rasydavo ir eilinius straipsnius laikrasciams ir zurnalams, bet uztat jo straipsniai iseidavo neeiliniai formos atzvilgiu, tokie, kad jie budavo ne tik idomus skaityti, bet ir naudingi estetines kulturos pasimokyti. Apie prof. J. Ereto rasymo kruopstuma niekas negaletu geriau paliudyti, kaip "Sviesos" ir "Zaibo" spaustuviu darbininkai. Kai tekstas jau budavo surinktas ir iskoreguotas, jie niekada nebudavo tikri, kad autorius nepanores paskutini momenta ka nors pakeisti, patobulinti... jo rastai lietuviu kalbos ir stiliaus atzvilgiu pralenkia ne viena lietuvi mokslininka, kuriam lietuviu kalba yra gimtoji... prof. J. Eretas lietuviu kalba brangino ir ja stengesi tobulinti" (Grinius 1957, 1: 25).

Knyga "Stasys Salkauskis"

1960 m. kun. Juozo Karaliaus lesomis Ateitininku federacija Niujorke isleido J. Ereto knyga "Stasys Salkauskis" (278 p.). Apie sios knygos rasyma dar 1957 m. kalbejo vysk. Vincentas Padolskis: "Kai 1953 m. lankiausi Amerikoje ir viesejau pas kun. J. Karaliu, Shenandoah, Pa., sis garbingas musu kunigas ir mecenatas man deste reikala isleisti musu tautos didziuju asmenybiu biografijas ir pirmoj vietoj a.a. prof. dr. St. Salkauskio biografija, zadedamas paremti jos paruosima ir isleidima. Ieskant asmens, kuris galetu tai padaryti, as jam nurodziau prof. dr. J. Ereta, buvusi a.a. prof. Salkauskio artima bendradarbi. Ir man buvo pavesta tuo reikalu su prof. Eretu susitarti. Dziaugiuosi, kad prof. dr. J. Eretas maloniai sutiko sio darbo imtis ir kad sis darbas jau eina i gala" (Rabikauskas 1961, 4: 300).

Pats autorius knygos pratarmeje prisimena, kad karta S. Salkauskis yra prasitares:

"Jei kartais reiketu aprasyti mano gyvenima, noreciau, kad Jus, ponas Juozai, tai padarytumete: Jus bent manes nepaauksuosite" (Eretas 1960, VII). Taigi, vienas garbingas LKMA narys, jos aktyvus veikejas Juozas Eretas parase knyga apie kita tos pacios Akademijos zymu veikeja prof. Stasi Salkauski.

Prof. J. Ereto monografija "Stasys Salkauskis" skaitytojams labai placiai pristate dr. Juozas Girnius (Girnius 1961, 7: 304-316):

"J. Eretas savo kolega aprase su biciulisku siltumu, taciau drauge su objektyviu rupesciu atskleisti jo asmeni, o ne kaupti tuscias pagyras. Salkauskis vaizduojamas ne "superlatyviniu laipsniu", o ta faktine medziaga, kuria autoriui pasiseke surinkti. O ta pagarba, kuria Salkauski supo jo kolegos bei studentai, monografija perduoda ju paciu kaip liudininku, zodziais, anksciau spaudoj paskelbtais ar dabar monografijai parasytais. J. Eretas savo uzsimojima gerai istesejo: ateitininkijai ir apskritai lietuviskajai visuomenei yra pateiktas gyvas Salkauskis".

Straipsnio pabaigoje dr. Juozas Girnius dziaugiasi "Ateitininkijos 50 metu jubiliejus buvo graziai atzymetas isleidziant sia vertinga knyga. Ja parengdamas J. Eretas ispudingai paliudijo neblestancia meile savo antrajai tevynei. St. Salkauskio monografija didele jo mums dovana".

[FIGURE 1 OMITTED]

[FIGURE 2 OMITTED]

Knyga "Kazys Pakstas. Tautinio sauklio odiseja (1893-1960)"

Knygos apie K. Paksta pratartyje J. Eretas rase:

"Rasant veikala apie Salkauski, man buvo aisku, kad is kitu nepriklausomos Lietuvos izymybiu bei ateitininku vadu biografinio atvaizdavimo pirmiausia uzsitarnautu Dovydaitis su Pakstu. Del to man nebuvo sunku priimti kvietima, 1963 m. Detroite susidariusio ateitininku sendraugiu komiteto su inz. J. Mikaila priesakyje, tokiai knygai apie Paksta parasyti. Imtis sio darbo palengvino aplinkybe, kad su Pakstu buvau susipazines dar 1917 m. Sveicarijoje ir paskui, kaip draugas ir kolega, su juo likaus susijes iki pat jo mirties 1960 m." (Eretas 1970, XI).

Sia Juozo Ereto knyga skaitytojams taip pat pristate Juozas Girnius (Girnius 1972, 5: 260-262). Jau apie antrines antrastes pavadinima "Tautinio sauklio odiseja" J. Girnius rase:

"Labai taikliai si antraste apibudina K. Paksto zemiskaja kelione (1893-1960), kurioje jis mus zadino verztis i platesnius horizontus ir vytis kulturiskai toliau pazengusias tautas".

Sia monografija J. Eretas dedikavo Lietuviu rasytoju draugijai, dekodamas uz jo isrinkima savo garbes nariu. Tai grazi autoriaus dovana ir visiems lietuviams, i kuriuos jis taip neisplesiamai iaugo rase recenzentas. Pabaigoje akcentuodamas "verta ja isigyti visiems, kurie domisi tiek K. Paksto asmenybe, tiek jo idejomis".

Knyga "Valanciaus sviesa uz mariu. Pranciskaus Juro ir jo bendrininku gyvenimas bei veikla"

1980 m. J. Eretas isleido treciaja Lietuvos asmenybems skirta monografija apie prelata Prancisku Jura. Prof. Simas Suziedelis prelata Jura vadino "Valanciaus sviesa uz mariu"--tuo pasinaudodamas, J. Eretas ir pavadino savo monografija. Apie sios knygos atsiradima autorius rase:

"1970 m. rudeni netiketai is Kanados gavau pasiulyma rasyti monografija apie prel. Prancisku Jura. Pranese man tai A. Liuima SJ, Romos Gregorianumo profesorius, kuris tuomet kaip Lietuviu Kataliku Mokslo Akademijos pirmininkas dalyvavo Akademijos suvaziavime Toronte, Ont. Jis tada buvo susitikes su Prelatu, kuris jam pasakojo, jog istorikas Pranas Paulionis (1904-1970) 1967 m. Worcerster, Mass., buvo pradejes rasyti tokia apie ji knyga, bet uz triju metu mires, vos suspejes apmesti viena kita skyreli. Kartu Juras klause profesoriu, kas galetu testi si darba. Tuomet juodu sutare tuo reikalu kreiptis i mane, ka prof. Liuima 1970 IX. ir padare.

Ta pasiulyma nuodugniai apsvarsciau, nes kilo rimtu klausimu. Pirmiausia, ar pajegsiu rasyti istorini veikala apie dar gyva veikeja? Antra, ar pritinka pasaulieciui pasisakyti apie dvasiski. Ir trecia, ar "europietis" pilnai supras "amerikieti", kuris nuo ano atskirtas ne vien Atlanto platybemis? Rimtai perleides per galva tas abejones, nutariau imtis pasiulyto darbo" (Eretas 1980, IX).

Darbai, skirti tremties problemoms

Pergyvendamas del lietuviskos iseivijos ir del Lietuvos valstybes likimo, ieskodamas jai iseities, J. Eretas parase "Tremties trilogija": "Tremtis--prakeikimas ar uzdavinys"

(1964), "Tremties lietuvis ideju sukuryje" (1965) ir "Mazosios tautos ir valstybes" (1966). Siuose leidiniuose keliamos mintys rado atgarsi ir lietuviskoje spaudoje. J. Eretas "Tremties trilogijoje" rase: "Toj savo kovoj mes negalime tiketis greito laimejimo, nes istorijos ivykiai bresta tik letai. Mes tad neturime nekantraudami ivykiu eiga matuoti trumpo savo gyvenimo matu. Svarbu tik aktingai vesti gera kova, kuri tarp kitko turi irodyti, jog mes verti, ko siekiame...--Kadangi mes nezinome, kaip ilgai uzsites toji musu kova, svarbu i ja itraukti ir jaunaja karta. Musu vaikai, ypac mokslus einantieji, turi suprasti, kad ir jie pasaukti istoriskam darbui ir kad negali buti ju paskirtis tresti tik svetimus laukus. Taigi, naujoji Ausra iesko nauju ausrininku. Esame tikri, kad ji juos suras" (Girnius 1971, 9: 415).

J. Eretas nepailstamai kele Lietuvos laisves klausima visuomenei skaitomose paskaitose, rasydamas straipsnius i ivairius Vakaruose leidziamus zurnalus uzsienio kalbomis. Svarbi studija apie pamirstuosius baltus (1969), apie baltu tautas ir ju likima (1970), apie lietuviu kalba bei jos archaini turtinguma (1971).

J. Ereto knyga apie uzmirstuosius baltus versti i kitas uzsienio kalbas iniciatyvos emesi Algis Liepinaitis (1931 08 29-2005 10 22) (Liepinaitis 1996, 04: 10, 27: 4). Tad uzmirstieji baltai pasirode anglu, prancuzu, ispanu, portugalu ir italu kalbomis (neskaitant originalo vokieciu kalba), o 2001 m. isversti ir i lietuviu kalba (Budreikiene 1996, 01: 05; Zolubas 1997, 08: 20; 1999, 11: 24).

"Visu savo likimu Eretas taip sutapo su lietuviais, kad butu per maza ji laikyti tik musu biciuliu. Jis taip iaugo i mus, kad tapo musu savuoju. Turtingas prigimties dovanas prof. Juozas Eretas darbsciai ir pilnai sunaudojo, stengdamasis gyvu ir rasytu zodziu liudyti krikscioniskaja tiesa ir tarnauti musu tautines kulturos pazangos kelyje, -rase Juozas Girnius (Girnius 1971, 9: 415). Visa savo veikla jis paskyre antrajai Tevynei Lietuvai, troksdamas jos laisves ir nepriklausomybes. Dziugu, kad profesoriaus Juozo Ereto troskimas issipilde--Lietuva siandien laisva ir nepriklausoma.

Netektis

Prof. J. Ereto mirtis--didziule netektis Lietuvai. Garsines Lietuva, budamas gyvas, prof. Juozas Eretas ir po mirties 1984 m. kovo 13 d.--skelbe jos varda: palaidotas tik kovo 19 d., nes buvo ieskoma lietuviskos trispalves uzdengti profesoriaus Juozo Ereto karstui.

Apie savo tevo mirti yra pasakojusi dukra Julija Kollar:

"Tetis niekuomet nesiskunde sveikata, norejo gyventi vienas, nenorejo, kad vaikai turetu buto raktus--jis gyveno savo pasaulyje ir nenorejo, kad kas ji trukdytu. Sekmadieniais, kas dvi savaites, jis ateidavo pietu i musu seima. Ketvirtadieni as turejau paskambinti, taciau tetis ragelio nepakele, neatsiliepe ir penktadieni--pagalvojau, gal vel kur nors isvyko keliom dienom. Taciau sestadieni viena moteris paskambinusi i profesoriaus duris ir, niekam neatsiliepiant, paskambino man. Ir mane pagavo bloga nuojauta. Vyras Elmaras iskviete policija ir, islauze duris, radome teti--profesoriu Juoza Ereta gulinti ant grindu be samones. Nuvezeme i ligonine. Ten isgulejes viena para mire. Mire 1984 m. kovo 13 d.--dukters Aldonos gimimo diena".

Lietuviu kataliku mokslo akademijos Centro valdybos raste Akademijos nariams pranesta apie J. Ereto mirti: "Mire Juozas Eretas--Akademijos garbes narys ir akademikas, vienas is Akademijos steigeju Lietuvoje 1922 metais. Teilsisi Velykineje palaimoje" (LKMA archyvas Romoje, Bendrarastis 5, 37: 2). J. Eretas buvo palaidotas Bazelio kapinese, ten, kur buvo palaidota jo motina, veliau--1954 m. geguzes 20 d. mirusi zmona, o 1976 m. vasario 12 d.--dukra Aldona. Veliau ten atgulusi ir 1993 m. spalio 12 d. mirusi dukra Laisvute.

I prof. Juozo Ereto laidotuves suvaziavo daug sveciu is Vokietijos--Vasario 16-osios gimnazijos gimnazistai su tautiniais drabuziais, Sveicarijos lietuviu, vyskupas Antanas Deksnys, pasakes atsisveikinimo kalba. Prie kapo duobes kalbejo Sveicarijos lietuviu bendruomenes vicepirmininkas dr. V. Darguzas ir daugelis kitu sio Lietuvos patrioto gerbeju. Viena Vasario 16-osios moksleive, atvykusia i J. Ereto laidotuves, taip paveike pasakytos kalbos apie profesoriu, kad ji parase eilerasti, kuris buvo isspausdintas 1984 m. "Ateities" zurnale.

Profesoriaus meile Lietuvai liudija ir antkapinis irasas "Joseph Ehret-Jakaitis 1896-1984".

XXX

Sveicarijos lietuviai nepamirso prof. Juozo Ereto. 1996 m. Berne buvo paminetas J. Ereto 100-uju metu gimimo jubiliejus. Rengini organizavo V Darguzas ir Irena Kestli (Kaslti) Au-geviciute, J. Ereto mirties metu buvusi Sveicarijos lietuviu bendruomenes valdybos nare.

Ideja lietuviu dekinguma prof. J. Eretui kokiu nors zymeniu paliudyti Sveicarijoje, kuria kele jo varda Amerikoje garsines Algis Liepinaitis, o Lietuvoje--Algimantas Zolu-bas ir sio straipsnio autore, 2010 m. buvo igyvendinta Sveicarijos lietuviu bendruomenes (pirmininke Jurate Kaspersen (Caspersen) pastangomis. Bazelyje prie profesoriaus buvusio namo Oetlingerstrasse g. Nr. 42 atidengta memorialine lenta. 2010 m. spalio 15 d. Bazelyje buvo organizuotas prasmingas prof. Juozui Eretui skirtas renginys, susidejes is 5 daliu: paminklines lentos atidengimo, apsilankymo kapinese prie prof. J. Eretu seimos kapo ir geliu padejimo, J. Eretui skirtos parodos atidarymo, konferencijos ir menines programos. Sie renginiai yra prasmingas liudijimas, kad prof. Juozo Ereto veikla, jo palikti rasto darbai, keltos idejos nepraradusios aktualumo ir siandien.

Priedas

Straipsniai apie prof. Juoza Ereta Lietuvos spaudoje (1994-2010)

1. Adomenaite-Antanaitiene Raminta. Aukojes gyvenima Lietuvai, Seimininke. 1996 10 16. Nr. 42. P. 5.

2. Alekna Viktoras. Juozas Eretas (1896 10 18-1984 03 13), Apzvalga. 1996 10 18. Nr. 42. P. 1.

3. [Autorius nenurodytas]. Eretas Juozas, Visuotine lietuviu enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas. T. 5 (1-4 tomo papildymai). 2004. P. 548-549.

4. [Autorius nenurodytas]. Eltai--85-eri: Lietuvos telegramu agenturos ELTA pirmasis direktorius (1920--1922) Juozas Eretas. Prieiga per interneta: www.se-kunde.lt/...eltai -85-eri-lietuvostelegramu a ...

5. Buskeviciene Angele. ... Aciu Dangui, kad Tave buvo mums atsiuntes, XXI amzius. 2001. Spalio 24. Nr. 80. P. 1, 5.

6. B. Z. Pasto zenkle--Juozas Eretas, XXI amzius. 2002 05 15. Nr. 36. P. 12.

7. Cepinskis Jonas, Baltu brolis. Kauno diena. 1996 10 19. Nr. 216. P. 25.

8. Cepulyte Gabriele. Tarp Sveicarijos ir Lietuvos, Sekunde. 2001. Gruodzio 3. Nr. 281. P. 2.

9. Guscius Alfredas. Mylejes Lietuva kaip didziausias lietuvis, XXI amzius. 2007. Geguzes 30. Nr. 41. P. 16.

10. Guscius Alfredas. Sveicarijos sunus, gyvenes Lietuvai, XXI amzius. 1996 10 25. Nr. 78. P. 1.

11. Jankauskas Kestutis. ELTA: nuo Juozo Ereto iki musu dienu, Voruta. 1997 011824. Nr. 3. P. 4.

12. Jasenas Justas. Prisimintas profesorius Juozas Eretas, Zemaiciu saulute. 2002. Kovo 22. Nr. 12. P. 3.

13. Jockus Arvydas. Dvasios broliai, tiese tiltus tarp kulturu ir tautu, XXI amzius. 2003 02 26. Nr. 16. P. 10.

14. Joncys Faustas. Dvieju tautu sviesuolis, XXI amzius. 200111 21. Nr. 87.

15. J. P. Paminetos prof. Juozo Ereto 100-osios gimimo metines, Baznycios zinios. 1996 10 30. Nr. 20. P. 6-7.

16. L.D, Juozui Eretui--100. Prieiga per interneta: http://lithuanian-american.org (2002 10 29).

17. Musteikis A. Milziniska kulturingo pasaulio srove, Dienovidis. 1996 10 18. Nr. 40-41, P. 15, 22.

18. Plaviciene Jurate. Beldesis i pasaulio sazine, XXI amzius. 1996 10 17. Nr. 76. P. 4.

19. Plaviciene Jurate. Iki mirties nepamirses Lietuvos, XXI amzius. 1996 10 31. Nr. 79. P. 6.

20. Rinkuniene Gertruda. J. Ereto minejimas--lietuviu savimonei aktyvinti, Panevezio balsas. 2001 12 6. Nr. 283. P. 4.

21. Skucaite Virginija. Meiles Lietuvai pakeretas. Kauno diena. 2006 10 14. 22. Strikuliene Giedre. Nuo Ereto iki siu dienu. Mokslas ir gyvenimas. 2005. Nr. 3. P. 8-9.

23. Sakalys Antanas Rimantas. Asmenybes ir istorija, Lietuvos aidas. 2003 01 28. Nr. 22. P. 14.

24. Vaicaitis Vaidotas A. Juozas Eretas ir ateitininku sajudis. Prieiga per interneta: Bernardinai. Lt 2007 01 15.

25. Vaitiekunaite Ramute. Per maza ji laikyti tik musu tautos biciuliu, Kauno diena. 1996 10 21. Nr. 247. P. 3.

26. Valiunas Valdas. Idomi pazintis su praeitimi, Atgaiva (Kupiskio raj.). 1996 11 18-24. Nr. 47. P. 1.

27. Vasiliauskiene Aldona. Atidaves Lietuvai brandziausius metus, Apzvalga. 1994 03 25-31. Nr. 12. P. 4.

28. Vasiliauskiene Aldona. Baltoskandijos akademijos renginiai, Mokslo Lietuva. 2004 01 8-21. Nr. 1. P. 19.

29. Vasiliauskiene Aldona. Dirbes Lietuvai ir kovojes del jos laisves. Minint Juozo Ereto (Joseph Ehret) 120-asias gimimo metines. Varpas. 2004. Nr. 3. P. 4-5, 7.

30. Vasiliauskiene Aldona. Dr. Vaclovas Darguzas prisimena prof. J. Ereta, XXI amzius. 2004 04 28. Nr. 32. P. 6, 8.

31. Vasiliauskiene Aldona. Juozas Eretas (Joseph Ehret): "skolos" grazinimas, Voruta. 2011 03 11 (internetinis puslapis).

32. Vasiliauskiene Aldona. Juozo Ereto nuopelnai Lietuvai, XXI amzius. 2008 07 2. Nr. 50. P. 7, 9.

33. Vasiliauskiene Aldona. Konferencijos, skirtos prof. Juozui Eretui, LAMMD Istorija. 2001. T. 49-50. P. 122-123.

34. Vasiliauskiene Aldona. Konferencijos, skirtos prof. Juozui Eretui. Mokslo Lietuva. 2001 10 20. Nr. 22. P. 2.

35. Vasiliauskiene Aldona. Lietuviai pagerbia profesoriu Juoza Ereta (Joseph Ehret) (1986-1984), Voruta. 1997 03 22-31. Nr. 12. P. 10-11.

36. Vasiliauskiene Aldona. Lietuviu kataliku mokslo akademijos akademikai--blaivystes svyturiai, Saltinis. 1994. Nr. 3. P. 17-19; Nr. 4-5. P. 24-26.

37. Vasiliauskiene Aldona. Lietuvos savanoris--sveicaras Juozas Eretas, Savanoris. 1994 05 12. Nr. 9. P. 3.

38. Vasiliauskiene Aldona. Pagerbtas profesoriaus Juozo Ereto (1896-1984) atminimas, Voruta. 2001 11 24. Nr. 22. P. 2.

39. Vasiliauskiene Aldona. Pagerbtas Sveicarijos sunus, Lietuvos patriotas, XXI amzius. 2001 10 10. Nr. 76. P. 7.

40. Vasiliauskiene Aldona. Panevezieciu pedagogu veikla, Mokslo Lietuva. 2001 10 25-11 7. P. 2.

41. Vasiliauskiene Aldona. Pasiaukojes antrajai Tevynei, Amzius. 1994 03 12-18. Nr. 10. P. 15.

42. Vasiliauskiene Aldona. Prisiminsime profesoriu Juoza Ereta, Vakarines naujienos. 1994 03 25. Nr. 58. P. 14.

43. Vasiliauskiene Aldona. Profesoriaus Juozo Ereto (Joseph Ehret) vardo garsinimas: Amerika Lietuva-Sveicarija, Lietuvos aidas. 2010 10 27. Nr. 251, 252, 253. P. 6-7.

44. Vasiliauskiene Aldona. Profesorius Juozas Eretas: gyvenimas ir veikla, Voruta. 1996 11 1-8. Nr. 41. P. 1, 4; 11 9-15. Nr. 42. P. 4; 11 16-22. Nr. 43. P. 4; 11 23-30. Nr. 44. P. 10; 12 1-6. Nr. 45. P. 4.

45. Vasiliauskiene Aldona. Profesorius Juozas Eretas pagerbtas Sveicarijoje, Mokslo Lietuva. 2011 01 20. Nr. 2. P. 6-7, 16.

46. Vasiliauskiene Aldona. Tarnaves Lietuvai savanoriu, Kardas. 1994. Nr. 5-6. P. 16-17.

47. Vasiliauskiene Aldona. Sveicaras antrojoje tevyneje, Kataliku pasaulis. 1996. Nr. 9. P. 26-27.

48. Vasiliauskiene Aldona. Sveicaras--Lietuvai. Minint Juozo Ereto (Joseph Ehret) 20-asias mirties metines, Mokslo Lietuva. 2004 04 01. Nr. 7. P. 20.

49. Vasiliauskiene Aldona. Sveicaras, tarnaves Lietuvai, Gimtasis krastas. 1997. Nr. 2. P. 32-33.

50. Vasiliauskiene Aldona. Sveicaras, tarnaves Lietuvai, Valstieciu laikrastis. 1994 05 21. Nr. 41. P. 9.

51. Vasiliauskiene Aldona. Sveicarijos lietuviai iamzino profesoriaus Juozo Ereto varda, XXI amzius. 2010 12 22. Nr. 93. P. 3, 12.

52. Vasiliauskiene Aldona. Sveicarijos lietuviu bendruomenes renginiai profesoriui Juozui Eretui (Joseph Ehret) (1896 10 18-1984 03 13), Lietuvos aidas. 2010 12 29. Nr. 299, 300, 301. P. 1, 6-7.

53. Zolubas Algimantas. Ar mokesime padekoti, Lietuvos aidas. 1998 07 10. P. 15.

54. Zolubas Algimantas. Ar mokesime padekoti, Lietuviu balsas. 1998 08 27.

55. Zolubas Algimantas. Atminimo iamzinimo zenklai, Lietuvos aidas. 2003 02 11. Nr. 34. P. 5.

56. Zolubas Algimantas. Didziuju silpnybe ir mazuju galia, XXI amzius. 2000 05 10. Nr. 35. P. 11.

57. Zolubas Algimantas. Is uzmarsties kele pavergtuosius baltus, Lietuvos aidas. 2003 08 29. Nr. 201. P. 3.

58. Zolubas Algimantas. Iziebes ziburi, XXI amzius. 2001 10 12. Nr. 77. P. 7.

59. Zolubas Algimantas. Neatskyre gelezine uzdanga, neskiria vandenynas, XXI amziaus priedas "Horizontas". 2004 10 13. Nr. 19. P. 4.

60. Zolubas Algimantas. Padeka is Sveicarijos, XXI amzius. 2002 07 10. Nr. 52. P. 12.

61. Zolubas Algimantas. Profesorius Juozas Eretas ir didysis jo nuotykis, Kataliku pasaulis. 1990 12 19. P. 45-48.

62. Zolubas Algimantas. Rupintojelio prieglobstyje, XXI amzius. 2001 10 31. Nr. 82. P. 4.

63. Zolubas Algimantas. Tarnyboje Lietuvai, Dienovidis. 1996 07 17. Nr. 28-29. P. 6.

64. Zulys Benjaminas. Uzmirstieji baltai neliko uzmirsti. Algis Liepinaitis--prof. J. Ereto ideju nesejas, XXI amzius. 2001 11 14. Nr. 85. P. 4.

Isvados

Sugrizes i Sveicarija prof. Juozas Eretas tese lietuviska veikla, kuri atsiskleide visuomenineje ir mokslineje veikloje. J. Ereto isijungimas i Sveicarijos lietuviu bendruomene -grazi paskata ir nudienos iseiviams aktyviau dalyvauti lietuviskoje veikloje.

J. Eretas, matydamas Sveicarijoje nepajegiancia ileisti saknu ir Lietuvos besiilgincia zmona Onute, sieke apgaubti ja lietuviskumu--profesoriaus branginamoje seimoje buvo kalbama tik lietuviskai, o vaikai, isvyke is namu, laiskus tevams taip pat rasydavo lietuviskai. Tai puikus pavyzdys visiems lietuviu iseiviams, kurie, sukure misrias seimas ir siandiena kalbedami apie lietuvybes issaugojima, neismoko ne tik savo antruju pusiu nors kiek suprasti lietuviskai, bet ir savo vaiku, kad jie gebetu bent pasisveikinti lietuviskai,--ir tai butu siokia tokia pradzia...

J. Eretas nepailstamai kele Lietuvos laisves klausima visuomenei skaitomose paskaitose, siekdamas irodyti sveicarams, kas yra Lietuva, isaiskinti, kodel lietuviai pabego. Jis gebejo paneigti vyravusia minti, kad pabege Lietuviai--Hitlerio pasekejai.

Profesoriaus straipsniai ivairiuose zurnaluose uzsienio kalbomis stiprino Lietuvos ivaizdi Vakaru salyse: okupuota Lietuva ateityje bus laisva.

Prof. J. Ereto paskaita apie Stasi Salkauski, kaip Vladimiro Solovjovo filosofijos Vakarams tarpininka,--tapo pirmuoju 1956 m. Romoje atkurtos Lietuviu kataliku mokslo akademijos zingsniu i tarptautine plotme.

Per Lietuvai nusipelniusias asmenybes Stasi Salkauski, Kazi Paksta, prel. Prancisku Jura J. Eretas zvelge i to meto mokslini, politini ir kulturini valstybes bei tautos gyvenima: iamzindamas juos monografijose, naudojosi "gyva" medziaga (prisiminimais).

Pergyvendamas del lietuviskos iseivijos ir Lietuvos valstybes likimo, ieskodamas jai iseities, J. Eretas parase Tremties trilogija, studija apie pamirstuosius baltus, baltu tautas ir ju likima, apie lietuviu kalba bei jos archaini turtinguma.

Pirmakart pateikta publikaciju J. Eretui Lietuvoje bibliografija bus reiksmingas saltinis, tyrinejant profesoriaus vardo iamzinimo budus ir formas.

Prof. J. Ereto keltos idejos nepraradusios ir siandiena aktualumo--jo varda lietuviai garsina ne tik Lietuvoje, bet ir Sveicarijoje.

doi:10.3846/est.2012.05

Iteikta 2011-09-05; priimta 2011-11-17

Saltiniai ir literatura

LKMA archyvas Romoje, Aplinkrastis 2(34): 2.

LKMA archyvas Romoje, Aplinkrastis 3(35): 2.

LKMA archyvas Romoje Aplinkrastis Nr. 1(22): 2.

LKMA archyvas Romoje Aplinkrastis Nr. 5(30): 2.

LKMA archyvas Romoje, Aplinkrastis Nr. 6(31): 3.

LKMA archyvas Romoje, Aplinkrastis Nr. 7(32): 2.

LKMA archyvas Romoje, Aplinkrastis Nr. 6(31): 3.

LKMA archyvas Romoje, Bendrarastis 5(37): 2.

LKMA archyvas Romoje. 1959 m. sausio 11 d. laiskas: 2.

LKMA archyvas Romoje. 1966 m. gruodzio 8 d. laiskas: 2.

[Autorius nenurodytas]. 2004. Eretas Juozas, is Visuotine lietuviu enciklopedija. T. 5. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas, 548-549.

[Autorius nenurodytas]. 1954. Ivykiai, Aidai 3:145.

[Autorius nenurodytas]. 1955. Ivykiai, Aidai 4-5:199

Backis, S. 1987. LKM Akademijos 60 metu sukakties minejimas, is Lietuviu kataliku mokslo akademijos Suvaziavimo darbai 12: 15-30.

Brazaitis, J. 1982. Akademija Tautos kryzkelese. LKM Akademijos 50 metu sukakties minejimas, is Lietuviu kataliku mokslo akademijos Suvaziavimo darbai 9: 3-17.

Brazaitis, J. 1983. Juozas Eretas. Tarp dvieju tevyniu, is Brazaitis J. Rastai 4: 248. Budreikiene, V. 1996. Geras pavyzdys mums, Draugas, sausio 5. 3: 5.

Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje Lietuvai, 1972 (leidimo data nepazymeta). Spaudai paruose J. Brazaitis. Brooklyn. 288 p. Eretas, J. 1972. Dvi generacijos musu krikscioniskosios kulturos tarnyboje, is Lietuviu kataliku mokslo akademijos Suvaziavimo darbai 7: 3-54.

Eretas, J. 1973. Quid de nocte? (Kelias ir etapai i siu dienu dvasios krize), is Lietuviu kataliku mokslo akademijos Suvaziavimo darbai 2: 3-44.

Eretas, J. 1973. Katalikybe ir mokslas, is Lietuviu kataliku mokslo akademijos Suvaziavimo darbai 1: 1-288.

Eretas, J. 1970. Kazys Pakstas. Tautinio sauklio odiseja (1893-1960). Roma. 383 p.

Eretas, J. 1964. Krikscionis ir kultura. Musu vieta siu dienu minciu ir kurybos pasaulyje, is Lietuviu kataliku mokslo akademijos Suvaziavimo darbai 5: 75-99.

Eretas, J. 1972. Pratartis is Lietuviu kataliku mokslo akademijos Suvaziavimo darbai. Roma 3: VI. Eretas, J. 1960. Stasys Salkauskis. Niujorkas. 278 p.

Eretas, J. 1961. Salkauskis ideju keliais is Lietuviu kataliku mokslo akademijos Suvaziavimo darbai 4:175-209.

Eretas, J. 1980. Valanciaus sviesa uz mariu. Pranciskaus Juro ir jo bendrininku gyvenimas ir veikla. 356 p.

Girnius, J. 1973. Kolektyvinis veikalas apie Ereta, Aidai 5: 235-236.

Girnius, J. 1971. Prof. J. Eretas 75 metu virsunej, Aidai 9: 415. Girnius, J. 1972. Tautinio sauklio odiseja, Aidai 5: 260-262.

Girnius, J. 1961. St. Salkauskis kaip "gyvas zmogus". Koks Salkauskis iskyla is Ereto parengtos monografijos, Aidai 7: 304-316.

Grinius, J. 1957. Prof. dr. Juozas Eretas. 60 metu amziaus sukakties proga, Aidai 1: 25.

I. M. 1936. II-sis Lietuviu Kataliku Mokslininku ir Mokslo Megeju suvaziavimas, Lietuvos mokykla XIX 3: 230.

Yla, S. 1964. Lietuviu kataliku Mokslo Akademija. Bendras zvilgsnis i praeita kelia, is Lietuviu kataliku mokslo akademijos Suvaziavimo darbai 5: 3-28.

Yla, S. 1972. Lietuviu Kataliku Mokslo Akademija. 50 metu sukakties proga, Aidai 9: 413.

J. B. 1953. Prof. J. Eretas apie Rusija lieciancias knygas, Ateitis 2: 45.

Krasauskas, R. 1965. Lietuviu Kataliku Mokslo Akademijos veikimo ir darbu apzvalga (19541965), is Lietuviu kataliku mokslo akademijos Metrastis. T. 1. Roma, 329-342.

Liepinaitis, A. 1996. Lietuvos niekas nenupirks--Lietuva nebus parduodama, XXI amzius, balandzio 10. 27: 4.

Rabikauskas, P. 1961. Suvaziavimo darbu eiga, is Lietuviu kataliku mokslo akademijos Suvaziavimo darbai 4: 300.

Salkauskis, S. 1934. 15 metu kulturineje Lietuvos tarnyboje (Prof. J. Ereto atvykima Lietuvon minint), Zidinys 20(7): 34-50; 8-9: 193-211.

Vasiliauskiene, A. 2004. Dr. Vaclovas Darguzas prisimena prof. J. Ereta, XXI amzius. 04 28. 32: 6, 8.

Vasiliauskiene, A. 1999. Juozas Eretas (Joseph Ehret) is Lietuvos naikinimas ir tautos kova 19481998. Sud. Izidorius Ignatavicius. Vilnius, 562-563.

Vasiliauskiene, A. 2011. Juozas Eretas (Joseph Ehret): darbai Lietuvai, is Mokslo ir technikos raida. Mokslo istorijos zurnalas 3(1): 86-99.

Vasiliauskiene, A. 2000. Juozas Eretas (Joseph Ehret) Lietuvoje 1919-1941, is Logos 22: 137-155; 23: 137-155.

Vasiliauskiene, A. 1997. Prof. J. Eretas ir jo paziuros i lietuviu kulturos istorija: nuo "Tevynes sargo" iki "Naujosios Romuvos", is Lietuvos istorijos studijos 4: 69-78.

Wehrli, Max; Wirth, Franz. 2005. Von der KHS zum WW. Basel: Kreis Druck AG. 44 p.

Zolubas, A. 1990. Profesorius Juozas Eretas ir didysis jo nuotykis, Kataliku pasaulis, gruodzio 19: 45-48.

Zolubas, A. 1997. Taurus tautietis pradzia padare, Lietuvos aidas, rugpjucio 20. 162: 17.

Zolubas, A. 1999. Zodziais ir darbais, XXI amzius, lapkricio 24. 90: 3.

(1) Pasak profesoriaus J. Ereto dukters Julijos Kollar pasakojimo (2002 m. liepos 11-17 d.), Eretu seima Bazelyje apsigyveno gimtajame J. Ereto name Oetlingerstrasse g. Nr. 42. Motina--Cecilija Eret Bos (Caecilla Ehret Boos, 1859-1941) nebesulauke sunaus, mire tris menesius pries jiems atvykstant. Cia gausios Juozo (zmona Ona, sunus Juozas, dukterys: Aldona, Laisvute, Laimute ir Julija) ir jo sesers seimos 1941-1943 m. gyveno labai ankstai (sesers seima--trys vaikai: sunus Robert ir dvi dukros: Susi ir Cecile). Dabar Robert jau mires, Susi augina du sunus Thoma ir Morku, o Cecile viena sunu Christian.

Veliau Eretai apsigyveno irgi prie Reino lygiagrecioje gatveje (Florastrasse g. 44), 4 aukstu name. Cia pirmajame Aukste jie turejo 5 kambariu buta. Siame bute mire J. Ereto zmona, profesorius gyveno iki 1961 m.

Tada vel sugrizo i savo gimtaja gatve, taciau kitame name Oetlingerstrasse g. 8, dvieju kambariu bute, antrame aukste-cia, kaip prisimena dukra Julyte, buvo pilna knygu. Siame bute prof. J. Eretas ir mire.

Aldona VASILIAUSKIENE. Humanitariniu mokslu daktare, istorike. Tyrineja lietuviu katalikiskaji intelektualini sajudi ir svarbiausios ji vienijancios institucijos--Lietuviu kataliku mokslo akademijos veikla (isskirtinis demesys skiriamas arkivyskupo M. Reinio asmenybei) bei sv. Bazilijaus Didziojo ordino istorija.

Aldona VASILIAUSKIENE is a Doctor of the Humanities (History). Her field of studies covers Catholic Intellectual Movement and the Lithuanian Catholic academy of science which is a chief unifying institution (with an emphasis on Archbishop M. Reinys) and the history of the Order of St. Basil the Great.

Aldona Vasiliauskiene

The Lithuanian Catholic Academy of Science, the Lithuanian Ukrainian Association of Historians El. mail: aldona.vasilliauskienee@gmail.com

Lietuviu kataliku mokslo akademija, Lietuviu, ukrainieciu istoriku asociacija El. pastas aldona.vasilliauskienee@gmail.com
COPYRIGHT 2012 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2012 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Vasiliauskiene, Aldona
Publication:Evolution of Science and Technology
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2012
Words:6522
Previous Article:Research of some aspects of relation between ecology and energy efficiency in tradtional architecture/Kai kuriu ekologiskumo ir energinio efektyvumo...
Next Article:Seminaras lenkijos mokslu akademijos liudviko ir Aleksandro Birkenmajeriu mokslo istorijos institute Varsuvoje.
Topics:

Terms of use | Copyright © 2018 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters